LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399
243 STRAIPSNIO
PAKEITIMO“ PROJEKTO NR. XIvp-199
2021-05-26
Nr. 102-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotoja Morgana
Danielė, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski,
Julius Sabatauskas, Algirdas
Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė,
patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia
Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
2. Ekspertų,
konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-02-10
|
1
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams,
teisėkūros principams ir teisės technikos
taisyklėms, teikiame šias pastabas.
Projektu siūloma pakeisti galiojantį Seimo
statuto 243 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo
įtvirtinta asmens, kuriam taikoma apkalta, teisė bet kurioje apkaltos proceso
dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios pateikti pareiškimą dėl
atsistatydinimo iš pareigų. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmuo
šią teisę galėtų įgyvendinti „tik iki Konstitucinio Teismo išvados dėl to, ar
asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai, įsigaliojimo momento“. Vertindami projektą atkreipiame dėmesį
į šiuos aspektus.
1. Visi
Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems gali būti taikoma
apkalta, turi konstitucinę teisę atsistatydinti iš pareigų (Konstitucijos 63
straipsnio 3 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 108 straipsnio 3 punktas,
115 straipsnio 1 punktas). Šiai teisei įgyvendinti Konstitucijoje nėra
nustatyta jokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar Seimo statute
gali būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų ribojamas
asmens, kuriam pradėta apkalta, konstitucinės teisės atsistatydinti iš
pareigų įgyvendinimas, įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kad šis
asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
|
Atsižvelgti
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-02-10
|
1
|
|
|
2. Jeigu
Seimo statuto 243 straipsnio 1 dalis būtų keičiama pagal projekte pateiktą
sumanymą, siūlytume pakeisti projekto nuostatos formuluotę, pagal kurią asmuo
turėtų teisę atsistatydinti iš pareigų „iki Konstitucinio Teismo išvados
<…> įsigaliojimo momento“. Pagal Konstitucinio Teismo
įstatymo 84 straipsnio 4 dalį „Konstitucinio Teismo išvados ir kiti
Konstitucinio Teismo aktai skelbiami Konstitucinio Teismo interneto
svetainėje ir įsigalioja jų paskelbimo Konstitucinio Teismo interneto
svetainėje dieną“. Taigi asmens teisės atsistatydinti iš pareigų,
dėl to pateikiant pareiškimą raštu, įgyvendinimo terminas turėtų būti
siejamas su atitinkamos Konstitucinio Teismo išvados įsigaliojimo diena.
|
Pritarti
|
Pastaba neaktuali, nes projektas atmestas.
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-02-10
|
1
|
|
|
3. Pažymime
ir tai, kad projektu siūloma nuostata, pagal kurią asmuo, kuriam taikoma
apkalta, turėtų teisę atsistatydinti iš pareigų „iki Konstitucinio Teismo
išvados dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai, įsigaliojimo momento“, galėtų būti taikoma tik
Seimo statuto 239 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais: kai Seimas,
pradėjęs apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui,
privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar to asmens konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai, arba, jeigu apkalta pradėta gavus
įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens
nusikaltimo, padaryto einant pareigas, – išvados, ar tuo nusikaltimu buvo
šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Seimo statuto 239
straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nurodyti atvejai, kai Seimas apkaltos procese į
Konstitucinį Teismą nesikreipia: jeigu apkalta pradėta Seimui gavus
įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens
nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo
faktas paaiškėjo asmeniui einant šias pareigas; taip pat jeigu apkalta
pradėta Respublikos Prezidentui dėl nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti
pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo asmeniui einant šias
pareigas. Atsižvelgdami į tai, siūlome projektą papildyti nuostata, kuria
būtų numatyta, iki kada (kurioje apkaltos proceso dalyje) asmuo gali pateikti
pareiškimą dėl atsistatydinimo iš pareigų tais atvejais, kai į Konstitucinį
Teismą apkaltos procese nesikreipiama.
|
Pritarti
|
Pastaba
neaktuali, nes projektas atmestas.
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-02-10
|
1
|
|
|
4. Vertindami
projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kartu atkreipiame dėmesį ir į Seimo
statuto 243 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios „nedelsiant
patenkinti“ asmens, kuriam taikoma apkalta, atsistatydinimo iš pareigų
pareiškimą, bei šio straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią Seimo nutarime dėl apkaltos
proceso nutraukimo nurodoma, kad yra „tenkinamas“ asmens pareiškimas atsistatydinti, teisinį ydingumą. Pirmiausia pažymėtina, kad ne
visus asmenis, kuriems pagal Konstituciją gali būti taikoma apkalta, Seimas
turi įgaliojimus atleisti iš pareigų, jiems atsistatydinus (Seimas
neatleidžia iš pareigų Respublikos Prezidento, taip pat Seimo narių; Lietuvos
apeliacinio teismo teisėjus iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas
Seimo pritarimu; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Seimas atleidžia tik
Respublikos Prezidento teikimu). Taigi Seimas negali „tenkinti“ tų asmenų
pareiškimų dėl atsistatydinimo, kurių jis neturi įgaliojimų atleisti. Be to,
pastebėtina, kad tais atvejais, kai apie atsistatydinimą pareiškia asmuo,
kurį atleisti iš pareigų arba nutraukti jo įgaliojimus yra Seimo kompetencija
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Konstitucinio Teismo teisėjas), įstatymų
nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiama dėl šio asmens atleidimo iš pareigų
arba jo įgaliojimų nutraukimo, jam atsistatydinus, o ne „tenkinamas“ jo atsistatydinimo
pareiškimas. Seimo nutarime dėl apkaltos proceso nutraukimo visais atvejais užtektų konstatuoti, kad, asmeniui,
kuriam taikyta apkalta, atsistatydinus iš pareigų, apkaltos procesas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, Seimo statuto 243 straipsnio 2 dalies
nuostatos atsisakytina, o šio straipsnio 3 dalis atitinkamai taisytina.
|
Pritarti
|
Pastaba neaktuali,
nes projektas atmestas.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos Seimo
statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio
pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-199 atmesti.
8. Balsavimo rezultatai:
Balsuota, ar pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui ir
komiteto išvadoms: už –2, prieš – 2, susilaikė – 2. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas: už pasiūlymą grąžinti projektą iniciatoriams
tobulinti balsavo 2, už pasiūlymą projektą atmesti balsavo 4. Pritarta
antram pasiūlymui.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys
Šedbaras
Teisės ir
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė