Projektas Nr. XIVP-2338(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL VIDAUS AUDITO TARNYBOS PASKYRIMO
m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
1 straipsnis.
Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą šiose Seimui atskaitingose institucijose:
1) Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje;
2) Etninės kultūros globos taryboje;
3) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre;
4) Lietuvos mokslų akademijoje;
5) Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje;
6) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje;
7) Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
8) Nacionalinėje sveikatos taryboje;
9) Nacionalinėje šeimos taryboje;
10) Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje;
11) Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje;
12) Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje;
13) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.“
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-05:
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.
Teikiamo Seimo nutarimo projekto 1 straipsniu siūloma paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą be kita ko Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje, Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje, Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje. Svarstytina, ar, atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos tarybos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms atlikti turi būti užtikrinamas jų nepriklausomumas, aptariamų institucijų vidaus audito vykdymas galėtų būti pavestas vykdyti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui. Pažymėtina, jog dėl šių juridinių asmenų atliekamų funkcijų (įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo priežiūros ir kontrolės) turi būti užtikrintas jų nepriklausomumas, o visų šių institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nepriklausomumo principas yra įtvirtintas kaip jų veiklos principas.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto, susilaikydama nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimu ir įgaliojimų vykdymu.“
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“, o šio kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „rinkimų komisija, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus savo kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų.“
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija „savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais“.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus „veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais“.
Pažymėtina, jog nors atlikus vidaus auditą yra teikiamos rekomendacijos, o ne privalomi nurodymai, tačiau atliekant vidaus auditą, kuris Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamas kaip „nepriklausoma ir objektyvi tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla, kuria siekiama padėti gerinti viešojo juridinio asmens valdymą, rizikos valdymą ir vidaus kontrolę“, atitinkamų subjektų veikla yra tiriama ir vertinama. Abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo vienai įstaigai pavedama atlikti vidaus auditą kitose nepriklausomose įstaigose, dera su tokių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytu jų veiklos nepriklausomumo principu.
Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, svarstytina, ar institucijų, kuriose Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius paskiriamas atlikti vidaus auditą, sąrašas neturėtų būti atitinkamai patikslintas.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento iškeltiems pastebėjimams, kurie realizuojami Seimo nario J. Razmos pasiūlymu.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
· Seimo narys J. Razma, 2023-06-05:
Pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis.
Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą šiose Seimui atskaitingose institucijose:
1) Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje;
2) Etninės kultūros globos taryboje;
3) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre;
4) Lietuvos mokslų akademijoje;
5) Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje;
6) Nacionalinėje sveikatos taryboje;
7) Nacionalinėje šeimos taryboje;
8) Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje;
9) Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
· Seimo narys A. Sysas, 2023-06-06:
Pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis.
Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrių atlikti vidaus auditą šiose Seimui atskaitingose institucijose:
1) Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai;
2) Etninės kultūros globos taryboje – Kultūros ministerijai;
3) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre – Kultūros ministerijai;
4) Lietuvos mokslų akademijoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai;
5) Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje – Kultūros ministerijai;
6) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje;
7) Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
8) Nacionalinėje sveikatos taryboje – Sveikatos apsaugos ministerijai;
9) Nacionalinėje šeimos taryboje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai;
10) Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje – Kultūros ministerijai;
11) Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai;
12) Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje;
13) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
1. Pritartina siūlymui iš Seimo nutarimo projekto išbraukti Konkurencijos tarybą, Vyriausiąją rinkimų komisiją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
2. Pasiūlymui Seimui atskaitingų institucijų vidaus auditą paskirti atlikti ministerijų vidaus audito skyriams nepritartina dėl šių priežasčių:
2.1. paneigiamas loginis atskaitomybės klausimas – pritarus Seimo nario A. Syso pasiūlymui, Seimui atskaitinga institucija dėl teikiamų rekomendacijų įgyvendinimo (arba neįgyvendinimo) turėtų atsiskaityti ministerijai (ministerijos kancleriui);
2.2. paneigiamas vienas pagrindinių projekto tikslų – Seimui, kaip steigėjui, turėti galimybes ir įrankius sistemiškai vertinti atskaitingų institucijų veiklą, priimti sprendimus dėl jų veiklos gerinimo ir kt. Tuo tarpu pateiktu pasiūlymu mechaniškai Seimui atskaitingų institucijų vidaus audito atlikimas paskirstomas skirtingoms atitinkamoms ministerijoms;
2.3. pasiūlymas teikiamas priėmimo stadijoje, neaptarus jo nei su politikos formuotoju, nei su atitinkamomis ministerijomis, nei su Seimui atskaitingomis institucijomis. Neįvertintos galimos kylančios rizikos, nenumatytos ir neišdiskutuotos galimos rizikų valdymo galimybės ir pan. Tuo tarpu Seimo nutarimo projektas ir jo lydimieji teisės aktai ne kartą buvo aptarti su šios srities politikos formuotoju, t. y. Finansų ministerijos atstovais (kurie pritarė tokio vidaus audito modelio pasirinkimui), išdiskutuoti ne tik Audito, bet ir Seimo Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos reikalų, Žmogaus teisių komitetuose;
2.4. dėl kitų pasiūlymo argumentų:
resursų efektyvumo prasme, didesnė nauda būtų pritarus siūlymui vidaus auditus Seimui atskaitingose institucijose pavesti atlikti centralizuotai vienam Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui. Pasiūlyme nurodoma, kad pavedus vidaus auditus Seimui atskaitingose institucijose atlikti atitinkamoms ministerijoms, būtų efektyviausiai pasiektas kaštų ir naudos efektas, o pavedus šių institucijų vidaus auditą atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui, išteklių poreikis šiam pavedimui įvykdyti ženkliai išaugtų ir sukurtų ydingą reguliavimą bei neefektyvų resursų (tiek žmogiškųjų, tiek finansinių) naudojimą. Priešingai, gi, pritarus Seimo nutarimo projektui, resursai būtų naudojami efektyviau, nes kaip nurodoma šio Seimo nutarimo projekto aiškinamajame rašte, šios funkcijos tinkamam vykdymui reikalinga Seimo kanceliarijoje įsteigti 2 papildomas pareigybes (atsižvelgiant į tai, kad audituojamų subjektų ratas sumažėjo ir skiriasi nuo pirminio pasiūlymo, manytina, kad Seimo kanceliarijoje pakaktų įsteigti ne 2, o 1 papildomą pareigybę). Tuo tarpu pritarus Seimo nario A. Syso pasiūlymui, audituojamų subjektų ratas padidėtų 4 ministerijose:
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai būtų pavesta papildomai atlikti vidaus auditus 3 Seimui atskaitingose institucijose;
- Kultūros ministerijai – 4 Seimui atskaitingose institucijose;
- Sveikatos apsaugos ministerijai – 1 Seimui atskaitingoje institucijoje;
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 1 Seimui atskaitingoje institucijoje.
Taigi, padidėjus audituojamų subjektų ratui, kiekviena iš šių ministerijų savarankiškai turėtų spręsti klausimą dėl papildomų etatų įsteigimo arba atlyginimų pakėlimo ne tik šių 4 ministerijų vidaus auditoriams, bet ir vidaus audito tarnybų (skyrių) vadovams.
Abiem atvejais, t. y. pritarus Seimo nutarimo projektui arba pritarus pateiktam siūlymui poreikis keisti atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus išliks. Teikiamame pasiūlyme nurodoma, kad nurodytų institucijų vidaus auditą pavedus atlikti ministerijoms, nekyla ir teisės aktų keitimo poreikis, kai tuo tarpu jeigu ši pareiga būtų pavesta Seimo kanceliarijai, kyla poreikis keisti Seimo kanceliarijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad pavedus vidaus auditus Seimui atskaitingose institucijose atlikti atitinkamoms ministerijoms, reikės apspręsti procesus dėl atitinkamų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo praktikoje, pavyzdžiui, minėto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderinus su viešojo juridinio asmens vadovu“. Todėl lieka neaišku ir turės būti sureguliuota, koks šiuo atveju būtų Seimo valdybos vaidmuo, ar ji galėtų ir kokiu būdų pavesti ministerijai atlikti nenumatytą vidaus auditą atitinkamoje Seimui atskaitingose institucijoje ir kt.
Pritarus siūlymui, vidaus auditų rezultatai būtų labiau fragmentiški ir nukreipti tik į pavienių Seimui atskaitingų institucijų veiklos tobulinimą. Pagal Seimo nutarimo Projektu siūlomą vidaus audito atlikimo modelį (kuomet vidaus auditus atliks Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius) galimi atvejai, kai šis skyrius atlikęs vidaus auditą atitinkamoje vienoje iš Seimui atskaitingų institucijų ir identifikavęs atitinkamas problemas, tokios pat srities ar net sisteminį kelių Seimui atskaitingų institucijų vertinimą galėtų atlikti ir kitose Seimui atskaitingose institucijose. Be kita ko, tokiu atveju sudaromos galimybės Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriui atlikus vidaus auditą ir identifikavus sisteminius neatitikimus, prireikus teikti informaciją Seimo valdybai dėl Seimui atskaitingų institucijų veiklos tobulinimo ar pan.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
2 straipsnis.
Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
3 straipsnis.
Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo valdybai ir Seimo kancleriui iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti šio nutarimo įgyvendinamuosius teisės aktus.
· Seimo narys A. Sysas, 2023-06-06:
„3 straipsnis.
Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo valdybai ir Seimo kancleriui iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti šio nutarimo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Pasiūlymas pateiktas neišlaikius Seimo statuto 155 straipsnio 3 dalyje numatyto 48 valandų termino iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.
Žr. argumentus prie Seimo nario A. Syso pasiūlymo Nr. 2.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Audito komiteto vardu
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis