Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 393
STENOGRAMA
2024 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Gerbiami kolegos, pradedame birželio 20 dienos popietinį posėdį, tiksliau, vakarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė
Taigi pradedame. Pirmiausia dėl tvarkos. Numatytas balsavimas po kiekvieno įstatymo projekto. Turėkite tai omenyje.
Per šoninį mikrofoną Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiandien man aktyvi diena. Kolegos, kreipiuosi į jus visus norėdamas paprašyti pasveikinti Šilutės rajono kurčiųjų bendruomenės narius, šiandien atvykusius į Seimą. Linkime sėkmės ir gerų įspūdžių. (Plojimai)
PIRMININKAS. Malonu matyti, kad šiandien Zigmą gausiai lanko jo rinkėjai.
14.01 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3494 (pateikimas)
Taigi pradedame darbotvarkės pirmąjį klausimą – Tikslinių kompensacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3494. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti labai nedidelį įstatymo pakeitimą. Mintis jį parengti kilo po vieno iš Peticijų komisijos posėdžių. Į Peticijų komisiją kreipėsi moteris, kartu su vyru auginanti du neįgalius vaikus. Ši problematika dėl lengvojo automobilio įsigijimo išlaidų kompensacijos asmenims ar šeimoms, auginančioms vaiką su negalia, ir gaunami gyventojų prašymai šiuo klausimu skatina apsvarstyti galimybes tobulinti teisės aktus ir plėsti minėtos kompensacijos skyrimo tvarką.
Trumpai paaiškinsiu. Šeima augina du neįgalius nepilnamečius vaikus. Jie susiduria ir su judėjimo negalia, ir tiems vaikams nustatyti specialieji poreikiai. Šeima pagal šiandien galiojančią tvarką turi galimybę gauti kompensaciją už vieną lengvąjį automobilį, pritaikytą vienam vaikui. Šeima kreipėsi į tam tikras valstybės institucijas ir jai buvo paaiškinta, kad antras automobilis nepriklauso. Ir tėvas, ir mama vairuoja automobilį, abu gali rūpintis abiem neįgaliais vaikais, tačiau valstybė sugeba kompensuoti tik vieną automobilį.
Šita situacija, taip, yra išskirtinė. Žinodamas, kad Peticijų komisijoje dėl formalumų mes turėjome atmesti peticiją, nes šeima nesikreipė dėl tam tikro įstatymo pakeitimo, aš dar atskirai raštu kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Konkretaus atsakymo negavau, o nekonkrečiai buvo paaiškinta, kad šeima turi teisę, gali kreiptis, gali prašyti, bus svarstoma ir bandoma išspręsti.
Todėl siūlau paprastą pakeitimą. Tikslinių kompensacijų įstatymo 11 straipsnyje tiesiog būtų įrašytas papildomas sakinys: „Šeimai, auginančiai du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis) turi teisę gauti antrą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.“
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia M. Ošmianskienė. Nematau. I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sakykite, gerbiamas pranešėjau, ar jūs skaičiavote, kiek tai galėtų pareikalauti papildomų biudžeto lėšų? Kokius šaltinius matytumėte? Galbūt žinote skaičius, kiek tokių šeimų yra, apie kokį mastą mes čia kalbame? Kiek aš žinau, ir dabar dėl to techninio pritaikymo tikrai tenka palaukti, nes poreikis yra didelis. Klausimas, kaip jau tą esamą eilę paveiks. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Klausydamas linksėjau galva, bet tai nereiškia, kad aš tuos duomenis žinau. Kaip tik tų duomenų aš bandžiau išklausti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau negavau nė vieno konkretaus atsakymo į savo paklausimą. Bet kuriuo atveju, jeigu po pateikimo šitam įstatymui bus pritarta, net neabejoju, kad reikės Vyriausybės išvados tam, kad žinotume, kiek papildomai lėšų reikės, kad šis įstatymas įsigaliotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau yra M. Ošmianskienė. Prašome, kolege.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Viena vertus, suprantu jūsų teikiamą siūlymą ir jo esmę, bet vis dėlto aš gal taip paklausiu. Ar manote, jog tai yra socialiai teisinga, kad mes kažkurioms šeimoms norime pasiūlyti dvigubą kompensaciją tuo metu, kuomet daugeliui žmonių mes apskritai neteikiame jokios, nes biudžetas neleidžia? Tikrai yra ne vienas asmuo, turintis labai sunkią negalią, kuris negauna automobilio kompensacijos ir net jo pritaikymo išlaidų, o tuo metu mes dėl kažko staiga atnešame ir siūlome šią dvigubą lengvatą. Man atrodo, tai yra tikrai socialiai visiškai neteisinga. Pirma reikia išspręsti dėl bazinių dalykų, tada jau kalbėti apie didesnes išmokas kitiems.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū jums už klausimą. Man irgi atrodo socialiai neteisinga, kai ne visi gali gauti tas socialines paslaugas, kurių reikia, bet dar turbūt neteisingiau būtų sakyti, kad ne visi gauna, tai iš esmės niekam tada galbūt neduokime, o tiems, kuriems galbūt šiandien labiau reikia, tai neduokime todėl, kad kažkas anksčiau negavo. Tie asmenys tarpusavyje nesusiję, jie negali tarpusavyje ginčytis ir vienas kitam priekaištų kelti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš tikrai prisimenu šį pasiūlymą. Aišku, turbūt irgi daugiau suprasčiau, jeigu kiekvienas neįgalusis suaugęs žmogus gautų tą automobilį su įranga ir galėtų juo naudotis, bet ar vis dėlto nemanote, kad geriau didesnį transportą? Galbūt ne du automobilius, o, tarkime, didesnę sumą transportui, pritaikytam vežioti kelis vaikus su negalia, nes iš esmės mes netiesiogiai galime suprasti, kad dar norime aprūpinti žmones, turinčius judėjimo negalią, ir kita – dar duoti automobilį. Galbūt netgi nereikalingas jam būtų ir specialus pritaikymas, bet ar nemanote, kad šiuo atveju būtų galima kitaip spręsti, duoti didesnes lėšas pritaikymui, kad būtų galima naudoti didesnį automobilį? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, jeigu šis įstatymo projektas pereis pateikimo stadiją, tai net neabejoju, kad tą komitetą, kuriam bus priskirtas jo svarstymas, jeigu bus tokia komiteto pozicija, ir pats tikrai palaikysiu, kad išspręstume šitą problemą. Aš nesakau, kad ją būtinai reikia išspręsti taip. Aš pasirinkau šitą būdą, tačiau jeigu komitetas, kuriam būtų priskirtas šito klausimo svarstymas, sugebėtų ją išspręsti kitaip, o ne atmetimo būdu, tikrai visus raginčiau palaikyti ir Seimo salėje.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mielas kolega, aš pritariu jūsų pasiūlytam įstatymo projektui. Iš tikrųjų žmonės, kurie turi vaikus su negalia, turi užtikrinti ir tiems vaikams pasiekiamas paslaugas. Jeigu vieną reikia vežti į vieną įstaigą, o kitą – į kitą, tikrai tiems tėvams arba vienam iš tėvų yra labai sudėtinga.
Bet aš noriu paklausti, ar jums žinoma dar kita ydinga įgyvendinimo praktika, kad žmonės arba tėvai, turintys neįgalųjį vaiką, globojantys tokį vaiką, gali įsigyti transporto priemonę, bet tai turi padaryti už savo lėšas ir tik vėliau yra kompensuojama? Žmonės dažniausiai, susidūrę su tokiomis problemomis, neturi tų tūkstančių, kad galėtų taip paimti ir nusipirkti ir dėl to dalis vaikų ir tų tėvų arba vienas iš tėvų lieka be transporto priemonės, nes jie neturi tų lėšų, už kurias jie galėtų tai padaryti. Mano vertinimu, būtų gerai progai pasitaikius pagalvoti apie Socialinės apsaugos ministerijos kreditavimo sistemą ar apie kažkokio finansinio instrumento sukūrimą, kad bent jau po vieną automobilį tie žmonės galėtų įsigyti, nes jiems tokia teisė priklauso.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiama Rita, atsakydamas į jūsų klausimą, galiu pasakyti, kad visiškai jums pritariu ir neabejoju, kad kartu galėsime kreiptis į naują socialinės apsaugos ir darbo ministrę dėl šio klausimo sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Daugiau nėra norinčių paklausti. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, nors atrodytų iš pirmo žvilgsnio, kad įstatymo iniciatoriaus teikiamas projektas yra socialiai jautrus ir teisingas, labai noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų socialinėje sistemoje yra be galo daug neteisybės. Automobilių išlaidų kompensacijos ir jų pritaikymo kompensacijos yra vienas iš tokių atvejų, kuomet ši kompensacija yra skiriama tik daliai žmonių, kuriems tikrai to labai reikia, o didelei daliai dar vis nesame pajėgūs skirti. Jeigu mes pritartume šiam siūlymui, mes pritartume, kad kai kurie tie, kurie jau gauna, gautų dar ir dvigubai, o tie, kurie negauna, negautų ir toliau. Tai sukurtų dar didesnį neteisingumą ir chaosą mūsų socialinėje sistemoje, todėl tikrai labai kviečiu nepalaikyti šio projekto, nes jisai būtų stipriai socialiai neteisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Kolegos, po pateikimo balsuojame dėl Tikslinių kompensacijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3494.
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 39, prieš – 3, susilaikė 30. Po pateikimo projektui pritarta. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados, čia finansinis klausimas.
PIRMININKAS. Aišku. Dėl Vyriausybės išvados galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Prašome Vyriausybės išvados. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, tačiau šiandien dėl jo yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje net kelios pastabos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Taigi pagal Seimo statutą projektas keliauja į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris turi įvertinti jo galimą prieštaravimą ar neprieštaravimą Konstitucijai, todėl šiandien pateikimo procedūros nebus.
14.12 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1835(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1835(3). Pranešėjas – E. Sabutis. Pateikimo stadija.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, PVM lengvatų klausimai visada yra labai sudėtingi ir sunkūs. Porą praėjusių metų taikėme pridėtinio vertės mokesčio lengvatą šildymui, tai yra šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, bei karštam vandeniui. Aš šituo įstatymo projektu siūlau dar vieną sezoną šitą lengvatą taikyti, ją palikti.
Taip, yra įvairių pamąstymų, kiek tai gali kainuoti biudžetui, yra įvairių paskaičiavimų, tačiau žinome, kad yra dvi šio klausimo pusės. Taip, yra žmonių, kurie turi nedideles pajamas ir skaičiuoja kiekvieną eurą arba kiekvieną centą. Šitai lengvatai pasibaigus nuo naujo šildymo sezono jie turės didesnes išlaidas šildymui ir karštam vandeniui. Tačiau yra ir kitas aspektas, kad iki šiol palūkanos, kurias moka kiekvienas, paėmęs būsto kreditą, nors ir simboliškai pamažintos, tačiau vis tiek yra labai didelės ir tos bankų paskolos, kurias moka tie visi gyventojai, kas turi pasiėmę kreditus, taip pat yra labai didelės. Kas atsitinka tada, kai žmogui reikia pradėti taupyti dėl tam tikrų priežasčių? Dėl šitos priežasties žmonės tikrai patirs daugiau išlaidų ir pradės daugiau taupyti, o taupymas visada atsiliepia sveikatai, socialiniam gyvenimui, kultūriniam gyvenimui ir taip toliau. Vadinasi, daugiau pinigų išleis vien tik tam, kas buvo susiję su pridėtinės vertės mokesčiu, o mažiau galės patirti gyvenimo džiaugsmo. Todėl siūlome, kad šita pataisa, šitas įstatymo projektas ir šita pridėtinės vertės mokesčio lengvata galiotų dar vieną šildymo sezoną.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs ne pirmą kartą teikiate šitą įstatymo projektą, žiūriu ten jau daug, daug, daug tų… Norėčiau paklausti, ką patobulinote, nes priimtas sprendimas būna grąžinti iniciatoriams tobulinti arba kad ir pats tobulinate. Ką patobulinote nuo praeito karto?
Ir norėčiau paklausti, gal neišgirdau, vis dėlto kokia suma būtų? Dabar svarstome įvairius būdus, kaip šiek tiek padidinti biudžeto pajamas dėl gynybos reikalų, dėl kitų reikalų. Tai kiek čia, jeigu tęstume, kokios sumos susidarytų? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Preliminariai suma būtų apie 50 arba 60 mln. eurų. Tobulinti čia iš tikrųjų nėra ko, nes šita išimtis ankščiau buvo priimama tokia, kad kartą per metus buvo pratęsiama dar vieneriems metams. Tai aš siūlau lygiai tą patį. Čia išrasti kažko naujo neįmanoma. Siūlau laikytis tos pačios tvarkos, kurios laikėmės pastaruosius porą metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti. Dabar yra įstatymo projektas kas 3 mėnesius perskaičiuoti energetikos ir dujų kainas, tai už šildymą būtų… Maždaug iki kiek turėtų nukristi ta kaina, kad nereikėtų kompensuoti? Sakykime, jeigu yra gana žema kaina, tai aš įsivaizduoju, kad nebus ir kompensacijos, taip?
E. SABUTIS (LSDPF). Čia nekalbama apie kompensaciją. Šitas įstatymas yra dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Supratau. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Ačiū, pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų I. Šimonytė – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, prelegentas čia taip pristatė, tarsi kas nors būtų panaikinęs lengvatą centriniam šildymui. 9 % lengvata centriniam šildymui kaip galiojo, taip ir galios, ir galios visą laiką, kol Seimas neapsispręs kitaip. Tas buvo padaryta dvejų metų laikotarpiu. Bet tai buvo padaryta tada, kai energetikos kainos pašoko labai staigiai. 2022 metais buvo priimtas sprendimas kompensuoti ir tuos 9 % gyventojams apmokant centrinio šildymo sąskaitas. Vis dėlto reikia įvertinti, kad situacija energetikos sektoriuje nuo tų metų labai stipriai pasikeitė, dujų kainos grįžo iš esmės į prieškrizinį, šiek tiek galbūt aukštesnį lygį. Šildymo kainos taip pat susinormalizavo. Dabar ir toliau taikyti tą universalią lengvatą visiems, kai ji taip pat, kaip ir visos kitos lengvatos, yra ir jūsų pačių kritikuojama kaip socialiai neteisinga, nes tą lengvatą gauna ir žmonės, turintys ir didesnes pajamas, ir mažesnes pajamas, bet čia jau tiek to, tiesą sakant, vėl ją pratęsti nėra jokio nei tikslo, nei minties, nei aplinkybių.
Žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės, taikoma piniginė socialinė parama, kompensuojant dalį išlaidų. Ta piniginė socialinė parama per šitą laiką buvo taip pat supaprastinta, numatyta, kad nereikia teikti tų prašymų n kartų – užtenka vieną kartą per pusmetį, ir daug palengvinimų žmonėms, kuriems išties reikia kompensacijų, padaryta. Bet aplinkybės, dėl kurių buvo nunulintas pridėtinės vertės mokestis, yra pasibaigusios.
Todėl aš tikrai siūlyčiau kolegoms negrįžti, dabar nebandyti taikyti tų sprendimų, kurie buvo priimti visiškai kitomis aplinkybėmis. Netiesa, kad buvo kas metus pratęsiama, – buvo priimta dvejiems metams iš karto. Tie dveji metai baigėsi, dabar mes grįžtame prie lengvatinio 9 % tarifo taikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministrė Pirmininkė labai gražiai čia nupaišė, kad energetiniai resursai pinga, viskas čia pinga. Nieko panašaus, niekas nepinga. Niekas čia nenupigo. Žmonės tiesiog galo su galu nesuduria, todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 1253 straipsniu ir 1253 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1835.
Užsiregistravo 77, balsavo 74: už – 33, prieš – 18, susilaikė 23. Projektui nepritarta.
Kolegos, turime apsispręsti, ką darysime su projektu. Balsuosime alternatyviai. Kas balsuoja už – grąžiname iniciatoriams tobulinti, balsuoja prieš – atmetame.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 41, prieš – 40. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
14.21 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3902 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3902. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau lengvą, vasarišką, telkiantį projektą, kuris biudžetui nieko nekainuos, tai yra siūlymas Atmintinų dienų sąraše įrašyti pirmąjį liepos šeštadienį kaip Giminių dieną. Tai, mano galva, padėtų puoselėti lietuviškas tradicijas. Tai, mano galva, padėtų telkti gimines, ypač tuos, kurie išsisklaidę po visą pasaulį, domėtis savo giminės istorija ir taip didinti pasididžiavimą savo šaknimis.
Na ir taip pat atkreipiu dėmesį, kad Europos Sąjunga ir ypač Lietuva tampa labai vienišu regionu. Taigi tokia Giminių diena pirmąjį liepos šeštadienį padėtų mums ir rūpinantis vienišais savo giminės nariais. Toks trumpas pristatymas. Labai prašau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Matote, koks svarbus įstatymo projektas! Net septyni, norintys paklausti. Pirmasis klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai sutinku, kad tai yra vienas svarbiausių šios dienos klausimų.
Gerbiamas Giedriau, matome, kad šiandienos opozicinėje darbotvarkėje, be jūsų projekto, vyrauja tokie klausimai, kai siūloma kažkur sumažinti mokesčius arba padidinti išmokas. Ar jūs nemanote, kad įvedus Giminių dieną reikėtų kompensuoti ir giminės baliaus surengimą? Jeigu sutinkate su šia mano iniciatyva, aš prisidėčiau prie įregistravimo. Siūlyčiau nustatyti, kad kompensacijoje stalo komendantui būtų numatytas papildomas dvigubas apmokėjimas už darbą. Gerai?
G. SURPLYS (LVŽSF). Bet čia tik po darbo valandų. Andriau, ačiū už klausimą. Aš gal pasirinksiu į jį neatsakyti. Bet jeigu rimtai, tai, mano supratimu, mes turime Atmintinų dienų sąraše Derliaus dieną, mes turime Teismo ekspertų dieną, tai tikrai manyčiau, kad į Giminių dieną ypač, na, prisiminkite kiekvienas savo giminių susirinkimą ant šieno, tikrai verta pažiūrėti rimtai, nes ko jau ko, bet susitelkimo mūsų visuomenei pastaraisiais metais tikrai trūksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs sakėte, jeigu jau rimtai, tai aš būsiu kaip kolega K. Masiulis, skeptiškai vertinu šį jūsų siūlymą. Juoba kad nėra tokio įtikinamo aiškinamojo rašto. Visai neradau. Tai kas čia paskatino būtent liepos pirmąjį šeštadienį? Ar kad orai tada geriausi būna?
Antra. Ar čia giminės jus taip paerzino, kad jūs tą darytumėte? Ar dar kokia nors rimtesnė yra priežastis?
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Stasy. Aiškinamasis raštas yra parašytas. Yra parašytas ir pranešimas spaudai. Gana plačiai buvo paviešinta. Nežinau, kodėl neprisegta mūsų kompiuteriuose, bet iš tikrųjų jis yra aprašytas ir ten iš principo įvardintos priežastys, kurias aš minėjau: domėjimasis savo tradicijomis, savo giminės šaknimis, bendruomenės telkimas. Manęs niekas neskatino to padaryti. O iš tikrųjų data pasirinkta tiesiog dėl to, kad taip yra įprasta, kad vasarą giminės sugrįžta iš užsienio, suvažiuoja kažkur ir renkasi, pagerbia galbūt ir savo mirusius giminės narius. Atkreipsiu dėmesį, kad nors įstatymo projektas svarstomas tik dabar, bet šį pirmąjį liepos šeštadienį jis sutampa su liepos 6 d., Karaliaus Mindaugo diena, taigi minėti galima pradėti jau dabar, šiais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kai būdavo bulviakasis, mes visas gimines matydavome laukuose, o jau 10 metų, daugiau, mažai kas jau kasa tas bulves. Jūsų idėjai, Giedriau, aš pritariu, o šiaip liepos 6 diena, kai visi giedame himną, man atrodo, jau ten visi suvažiuojame, sueiname. Galėtų būti tiesiog užfiksuota liepos 6 diena. Ačiū.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Robertai. Kaip jau minėjau, liepos 6-oji yra Lietuvos valstybės diena, Karaliaus Mindaugo, manau, yra viena svarbiausių metuose švenčių, o tas keliavimas kiekvienais metais per pirmąjį liepos šeštadienį tiesiog sutaptų su savaitgaliu, tai praktiniais sumetimais galbūt ir geras datos pasirinkimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Rudelienė. Nėra.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū už pristatymą. Aš, tiesą pasakius, irgi šiek tiek skeptiškai vertinu šį jūsų pasiūlymą, nors tikrai, kaip minėjote, dienų turime įvairių savo kalendoriuje. Galbūt galėtų ir tokia būti. Bet panašų klausimą uždavė, kodėl būtent liepos 6 diena? Man atrodo, kad labiau mūsų giminių Lietuvoje tradicija burtis per Velykas, per Kalėdas, kaip sakote, jeigu norime aplankyti mirusiuosius, tai lapkričio 1, 2 dienas turime. Iš tiesų, kodėl būtent šita diena? Ir, kaip sakote, sutampa šiais metais su liepos 6 diena, bet nebūtinai, nes visiškai arti bus liepos 6, vėl nedarbo diena ir turėsime laisvadienį, kada vėl gali kažkas susiburti. Kodėl būtent šita data pasirinkta?
G. SURPLYS (LVŽSF). Kaip jau minėjau, tiesiog atsižvelgiant į sezoniškumą, atsižvelgiant į tai, kad turi būti savaitgalis ir tokios jau yra, man atrodo, įprastos tradicijos, kad būtent vasarą, sakau, daug kas sugrįžta iš užsienio ir čia nereikėtų supinti su Kalėdomis ar Velykomis, ar lapkričio 1 diena, nes idėja yra šiek tiek platesnė ir šiek tiek gilesnė. Sakau, turėkime omenyje, kad esame labai vienišų žmonių visuomenė, ir tai tikrai tik stiprės, taigi turėti dieną, kuri verstų pagalvoti apie savo platesnį giminės ratą, ypač išsibarsčiusį po visą pasaulį, manau, yra prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, giminės, skirtingai negu draugo, nepasirinksi, tai kartais geriau ir nežinoti, kad kai ką turi giminystėje. Aš noriu paklausti, šiandieną važiavau į Seimą, klausiau radijo ir mačiau, kaip politologai labai aktyviai aiškinasi vienos mūsų kolegės giminystę ir panašiai. Galvoju, gal po tokių dalykų jums praeitų noras tokius įstatymus teikti, nes kad nereikėtų aiškintis, ką tu ten giminėje turėjai, iš tikro nežinai.
G. SURPLYS (LVŽSF). Kęstuti, nežinau, kiek čia skepsio tame paties pasisakyme, bet vėlgi giminių nepasirinksi, kaip ir pats sakote, bet svarbu viską laiku deklaruoti, tai gal ta Giminių diena irgi padės prisiminti, kad reikia deklaruoti viską. Jeigu taip atsakyčiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, tikrai siekis yra sveikintinas ir pagarbus. Turime Mamos dieną, pirmąjį gegužės sekmadienį, turime Tėvo dieną, birželio pirmąjį sekmadienį. Ir mano klausimas būtų, kodėl jūs būtent ir rinkote liepos 6 dieną, o nepasirinkote pirmojo liepos sekmadienio, kad būtų kaip tradiciškai giminei suvažiavus su Mišiomis, su pasimeldimu, su tikėjimu, juk esame krikščionys, ir paskui giminės bendri pietūs, o tada, manau, tai intencijai neprieštarautų nė vienas ir palaikytų, kodėl būtent nepasirinkote pirmojo liepos sekmadienio? Ačiū.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Valentinai, už palaikymą visų pirma ir priminimą kolegoms, kad tai yra rimtas pasiūlymas, svarbus. Atsakysiu į klausimą: tai data ir yra pasirinkta ne liepos 6 diena, mes čia tik diskutuojame apie tai, nes sutampa šiais metais, bet liepos pirmasis šeštadienis, pirmasis sekmadienis yra Senelių diena atmintina, tai šeštadienis būtų Giminių diena.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal vertinote, kiek jūsų siūlymas padidins biudžeto įplaukas? Turiu omenyje akcizų įplaukas. Jeigu čia pateiktumėte tokius įkvepiančius skaičius, gal net K. Masiulis pabalsuotų už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Jurgi, už klausimą. Nevertinau, bet akivaizdu, kad tikrai padidintų. Kiek, negaliu pasakyti. A. Veryga išvažiuos į Europos Parlamentą, galėsiu išsamiau. Bet kalbant rimtai, kodėl gi ne. Iš tikrųjų, jeigu giminė burtųsi, tai būtų ir įplaukos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų jau niekas nebenori klausti, bet jau gana daug išklausinėjo.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, mano ekrane buvo uždengta viena pavardė. Dar vienas vis tiktai nori paklausti. A. Kupčinskas. Atsiprašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai labai rimtas projektas. Gerbiamas kolega, noriu paklausti. Iš tiesų giminės nepasirinksi ir giminėse visko yra, bet man keista datos pasirinkimo trajektorija, kodėl būtent liepos mėnesį? Jeigu taip pasižiūrėsime, mes ir Ekonomikos komitete vertiname ir svarstome įvairiausius transporto srautus ir matome, kad daugiausia grįžtančių giminių yra būtent prieš Kalėdas. Tai yra gruodžio mėnesį bus nusamdomi papildomi pigių skrydžių lėktuvai ir taip toliau. Daugiausia giminių sulekia būtent prieš Kalėdas. Kodėl jūs pasirinkote tokią datą? Ar nevertinote šitų statistinių duomenų ir kodėl ne prieš Kalėdas pasirinkote tą datą?
G. SURPLYS (LVŽSF). Man atrodo, aš jau į ketvirtą tą patį klausimą atsakinėju, bet, Andriau, ačiū už klausimą. Kalėdų laikotarpis turbūt ir taip yra pilnas įvairiausių švenčių: yra ir Kūčios, ir Kalėdos, ir antra Kalėdų diena, ir Naujieji metai, po to ir sausio 1 diena, ir Trys Karaliai. Ne apie tai čia kalbama.
Sakau, tikrai pažiūrėkite be sarkazmo į tą idėją. Mes turime Šeimos dieną, bet Giminių dieną būtų šiek tiek plačiau pažvelgta į mūsų išplėstinę, sakykime, šeimą – į senelius, į dėdes, į pusbrolius, į tetas. Manau, iniciatyvų galėtų gimti įvairiausių dėl giminės medžio tyrinėjimo, genealogijos tyrinėjimo, išplėstinių ryšių per visą pasaulį tarp giminių. Taigi čia nebūtinai tiktai apie įplaukų į biudžetą padidinimą.
PIRMININKAS. Dabar jau tikrai nebėra, bet užtat yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Už kalba V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš manau, po Gynybos fondo ir kitų labai svarbių lydimųjų įstatymų tai tikrai vienas iš įspūdingesnių popietinės darbotvarkės klausimų.
Su giminėmis reikia bendrauti, be jokios abejonės, susitikti, jeigu esame išsisklaidę po visą pasaulį, galima net balių surengti „Teams“ platformoje ir atšvęsti. Problema, kaip matėme, kad giminių nepasirinksi ir gali staiga atkreipti žiniasklaidos dėmesį, jeigu į tą balių atvyks tie giminaičiai, kurie turi iššūkių, susijusių su teisėsauga, teismais, arba yra paieškomi. Čia galime prisiminti karalių Mindaugą, kuris radikaliai spręsdavo giminių klausimą – tiesiog su jomis atsisveikindavo. Bet pati idėja yra įdomi.
Žinoma, man čia pritrūko lydimojo įstatymo, kad būtų kompensuotos tam tikros išlaidos galbūt per pajamų mokestį už surengtą balių, jis turėtų būti ne mažesnis kaip 500 eurų, taip pat tam tikros nuolaidos turėtų būti įteisintos prekybos tinkluose tam tikriems skysčiams. Aš manau, kad šis projektas neužbaigtas, bet, manau, po pateikimo bus galima jį komitetuose labai svarstyti keletą metų, kad jeigu jau priimtume dėl giminių gerovės įstatymą ir minėtiną dieną, tai jau taip, kad niekam nekiltų jokių abejonių, kad balius bus pasisekęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasisakymas turėjo būti už, tačiau iš esmės Ezopo kalba jis buvo prieš, todėl duodu kitam pasisakyti už – A. Dumbravai. (Balsai salėje) Prieš jau pasisakė. Chameleonų čia nereikia.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Čia man?
PIRMININKAS. Paskelbtas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Brangūs kolegos, mes kažkaip truputį nuleidžiame juokais, bet tikrai turbūt kiekvienas iš mūsų pastebime, kad mūsų visuomenė truputį paskutiniu metu svetimėja, kažkaip labiau daromės uždari, man taip tikrai atrodo. Šalia tų tikrai tokių komiškų mūsų atmintinų dienų šita diena tikrai verta dėmesio. Tikrai prisiminti savo vaikus, savo artimuosius, sukviesti pabendrauti yra labai svarbu. Kaip ir sakiau, esame labai stipriai susvetimėję, susirūpinę tiktai savo reikalais, o gimines sukviesti, kaip būdavo anksčiau, sakykime, senesniais laikais, tikrai jau to nebėra. Todėl nereikia čia paversti humoru – čia labai rimtas dalykas. Manau, kad mes turėtume susitelkti ir tikrai nubalsuoti, dažniau pasikviesti gimines, vaikus, anūkus, močiutes ir pabendrauti, prisiminti juos, pagerbti ir apsikabinti. Labai ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, pirmininke, vis dėlto nenoriu pritarti jūsų vedimo sistemai. Aš esu užsirašęs kalbėti prieš. Jeigu kas nors elgiasi nesąžiningai ir negarbingai, tai ne mano kaltė, jūs turite suteikti man žodį.
PIRMININKAS. Aš sutinku, gerbiamas kolega, kad ne jūsų kaltė, bet jūsų frakcijos kolega iš esmės užsirašė ne visai sąžiningai už, o realiai kalbėjo prieš. Mano, kaip posėdžio pirmininko, pareiga įvertinti tokį dalyką. Turime balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 45, prieš – 10, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu numatytas Švietimo ir mokslo komitetas. Numatyta svarstyti rudens sesijoje. Taip, replika po balsavimo – K. Masiulis dabar gali viską pasakyti, ką galvoja ne tik apie mane, bet ir apie projektą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gėda. Apie projektą nekalbėsiu, nes jūs atėmėte iš manęs tą galimybę, iš tikro turėjau ką pasakyti, ir jūs atėmėte tai. Tačiau apie jus pasakysiu. Jūs nesate teisėjas. Kiekvienas Seimo narys gali kalbėti taip, kaip supranta – arba už, arba prieš, ir ne jūsų pareiga yra vertinti pasisakymo turinį. (Juokas salėje) Jūs tapote teisėju, kuris vertina pasisakymo turinį, ir pasakote: jisai kalbėjo už, o tas kalbėjo prieš, ir, jūsų vertinimu, aš tada nebesuteikiu tam žodžio.
PIRMININKAS. Aš mielai išgirsiu…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs neturite tokios teisės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prašome. Replika po balsavimo – A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu kreiptis į gerbiamą pranešėją, negalėjau balsuoti už, nes mes giminės susitikimą darome šį šeštadienį, tai pavėlavote, negalėjau balsuoti už. Manau, iniciatyva yra gera, bet tą susitikimų laiką kiekviena giminė nusprendžia, kada daryti tuos susitikimus. Tai ar čia reikėtų atskiro įstatymo, kada giminėms susirinkti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kiekvienos šeimos tradicijų su įstatymu nesusiesime. Per šoninį mikrofoną V. Semeška. Replika po balsavimo.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jūs tikrai lyg Aukščiausiojo Teismo teisėjas paėmėte ir nusprendėte, kas kaip kalbėjo. Aš balsavau už ir pasisakiau už. Galbūt ta forma jums nelabai patiko, bet vis dėlto jūs atėmėte iš kolegos galimybę pasakyti ir tai nėra visiškai etiška. Nurašykime tai mūsų popietinės darbotvarkės nuovargiui. Bet Giminių diena yra smagi, linksma šventė, kodėl gi ne, galėtų būti minima.
PIRMININKAS. Ir dar per šoninį mikrofoną – G. Surplys. A. Stončaitis – pirmas.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, būkime giminiški, nesipykime. O mano balsą prašau įskaityti už. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl protokolo Algirdo balsas už. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Brangieji, visų pirma, nuoširdžiai ačiū, kad įstatymo projektas praėjo pateikimo stadiją. Radvile, ačiū už balsą. O visų antra, čia tos mūsų diskusijos, man atrodo, tik parodė, kad iš tikrųjų kiekvienam iš mūsų giminė yra svarbi. Ir ačiū dar kartą.
PIRMININKAS. Ačiū visiems. Atsakymas V. Semeškai: tikrai nežinau, kaip jūs balsavote. Aš to nesiekiau, tačiau turiu iš ko mokytis – iš pirmojo Seimo Pirmininko pavaduotojo mokausi šiuo klausimu.
14.40 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2612 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3846 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3846. Pateikimas. Pranešėjas – L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Laba diena, mielos kolegės, garbūs kolegos. Šiandien noriu atkreipti jūsų dėmesį į labai svarbų klausimą, kuris paliečia ar palies kiekvieną iš mūsų, tai yra į paramą mirties atveju. Mirtis yra neišvengiama ir savaime suprantama kaip gyvenimo pabaigos dalis, tačiau jos sukeltas finansinis krūvis gali tapti sunkiai pakeliamu iššūkiu likusiems artimiesiems.
Kai šeimą ištinka netektis, iškyla daugybė išlaidų: atsisveikinimo ceremonijos organizavimas, laidotuvės, kapavietės tvarkymas. Tai yra tik dalis išlaidų, kurios susijusios su šiuo skaudžiu įvykiu. Deja, dažnai dabartinės paramos ar išmokų sumos yra nepakankamos visoms laidojimo išlaidoms padengti, o iš šių lėšų juk taip pat tenka apmokėti ir likusius mirusiojo įsipareigojimus, komunalinius ir kitus mokesčius, rinkliavas ir kita. Pagal dabartinius duomenis, vidutinės laidotuvių išlaidos gali siekti kelis tūkstančius eurų, apie 1 tūkst. 700–2 tūkst. eurų. Tai yra tik minimalus skaičius. Tai reiškia, kad daugelis šeimų, ypač tų, kurios jau ir taip susiduria su finansiniais sunkumais, yra priverstos ieškoti papildomų lėšų ar net skolintis. Tai sukelia ne tik finansinį, bet ir emocinį stresą, kuris dar labiau apsunkina šeimas.
Aišku, mūsų šalyje, mirus pensinio amžiaus asmeniui, dar išmokamos dvi mirusio asmens pensijos ir tikslinė kompensacija, jei buvo nustatyti specialieji poreikiai. Tačiau jei miršta jaunas žmogus, faktiškai jokių išmokų negaunama. Nebent, jei asmuo buvo dirbantis, galima gauti išmoką iš darbovietės. O jei bedarbis, kas tada?
Labai svarbu, kad mes, Seimo nariai, parodytume lyderystę, solidarumą ir paramą gyventojams tokiais sunkiais momentais. Mokama laidojimo pašalpa nuo šių metų siekė 440 eurų., todėl neretai artimųjų šeimos susiduria su sunkumais. O šių dienų kontekste, kuomet prekių ir paslaugų kainos ženkliai išaugusios, pinigų, kuriuos skiria valstybė, nepakanka. Todėl per susitikimus su gyventojais apygardoje ir ne tik tenka išgirsti raginimų padidinti šios išmokos dydį. Per dešimt metų, tai yra nuo 2011 metų iki šių metų, laidojimo pašalpa padidėjo nuo 312 iki 440 eurų, iš viso tik 128 eurais, ir tik kai jie kompensuojami. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad laidojimo pašalpa padidėjo tik indeksavimo metu, o realios laidotuvių išlaidos, kaip ir visos kainos Lietuvoje, tik augo.
Todėl siūlau padidinti mirties atveju skiriamas išmokas, padidinti laidojimo pašalpą nuo 440 iki 880 eurų. Padidinta parama padėtų bent iš dalies padengti laidotuvių išlaidas. Jūsų balsas parodytų mūsų, Seimo narių, rūpinimąsi visuomene ir vienybę. Aišku, jeigu imtume truputėlį statistikos, Lietuvoje 2021 metais mirė virš 47 tūkst., gimė 23 tūkst. Tai yra 24 tūkst. skirtumas. 2022 metais mirė virš 39 tūkst., gimė 22 tūkst., skirtumas mažėja 17 tūkst. 2023 metais mirė 37 tūkst., gimė 20 tūkst., skirtumas – virš 16 tūkst. Aišku, gerai, kad mirčių šiek tiek mažėja, gimimų šiek tiek didėja. O laidojimo pašalpos, jeigu 2022 metais savivaldybėms buvo skirta 17,3 mln., tai panaudota 15,8 mln., jei 2023 metais buvo patvirtinta 19,3 mln., tai panaudota 15,8 mln. Šiais metais skirta 21,3 mln., per I ketvirtį panaudota 4,7 mln. Kviečiu visus jus palaikyti šį pasiūlymą ir pritarti. Dėkoju už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielas kolega, iš tiesų labai džiaugiuosi jūsų dėmesingumu, jautrumu žmonėms, ypač netekties atveju. Jūs paminėjote, kad pagal projektą reikės, jeigu tai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, 46 mln. eurų. Aišku, kad ta suma, suprantama, padidėtų dvigubai, nes jūs siūlote dvigubai padidinti laidojimo išlaidas, išmoką laidotuvėms. Prašau pasakyti, ar analizavote, kodėl 16 bazinių socialinių išmokų dydžių, o ne 15, ne 20? Kokiu pagrindu buvo pasirinktas būtent tas konkretus skaičius 16?
L. JONAITIS (LSDPF). Na, analizuojant mūsų kaimynų latvių, estų, lenkų patirtį, šios išmokos yra kur kas didesnės. Taigi, kad lygiuotumės šiek tiek į savo kaimynus, ir buvo pasirinkta ši suma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Na, iš pradžių pagalvojau taip: socialinis jautrumas, viskas gerai, būdinga ir jūsų partijai, ir ypač jūsų partijos pirmininkei. Tą visi pastebime ir pasidžiaugiame, bet žiūrėkite, kaip jūs pateikimo metu, gerbiamas kolega, pasakėte: juk reikia apmokėti ir mirusiojo įsipareigojimus. Jeigu kalbama apie tai, kad valstybė turi duoti mirusiojo artimiesiems daugiau pinigų, kad šitie jo skolas kazino, kaimynui ar dar kam nors apmokėtų, tai atleiskite! Tai yra laidotuvių pašalpa, o ne mirusiojo įsiskolinimams ar įsipareigojimams apmokėti. Tai šitokio dalyko aš nesuprantu. Tada kiekvienas, turėdamas gal sveikatos problemų, drąsiai prašvilpinės, skolinsis, nes valstybė – geroji tetulė, ji sumokės didelę laidojimo kompensaciją artimiesiems. Nepykite ir gal paaiškinkite šį aspektą, ką jūs čia turėjote omenyje sakydamas, kad apmokės mirusiojo įsipareigojimus?
L. JONAITIS (LSDPF). Mielas kolega, kaip sakiau, taip ir įstatymais yra numatyta, kad komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su… ne praloštus pinigus kazino ar kitas pramogų išlaidas apmokėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Eugenijus dalį mano klausimo paklausė. Bet tai net ir komunalines sąnaudas, nes šiaip žmogus palieka kažkam butą, gal paveldėtojas ir susimokės. Gerai, bet čia ne klausimas, jau tik pastaba. Aš tada paklausiu: ką jūs turėjote omenyje sakydamas, kad tai palies mus kiekvieną?
L. JONAITIS (LSDPF). Kaip?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai, kad mirsime mes kiekvienas, žinau, bet jau tada da lampački, kitiems tai lai rūpi.
L. JONAITIS (LSDPF). Vis tiek mes esame Lietuvos piliečiai, turime pasirūpinti visais ir mirusius išlydėti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kalbėdami ne valstybine kalba, galėtumėte nors išversti lietuviškai, ką tai reiškia. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū už pristatymą, klausimo pateikimą. Labai simboliška: ką tik buvo pristatytas klausimas dėl giminių pažymėjimo, dabar eina kitas klausimas dėl mirties. Gerbiamas pranešėjau, tai galbūt jūs atlikote kokią nors papildomą analizę ir turite bent jau statistiką, kokią dalį paliečia, sakykime, tas nepriteklius ir įsiskolinimas nuo laidojamųjų… nuo poreikio? Kokia dalis susiduria su šia problema?
L. JONAITIS (LSDPF). Šitokių tyrimų neatlikome, tačiau kalbėjomės su savivaldybių darbuotojais. Tai nėra labai didelės išlaidos ir kažkaip nelabai fiksuoja tokių įsiskolinimų, tačiau, sakau, dėl buto, dėl elektros, dėl šildymo žmonėms atsiranda tokios…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų dėl vaikų. Kai šeimą ištinka nelaimė, miršta vaikas, tai išmoka tikrai yra apgailėtina, gal 400 su kažkiek, tai kaip šioje situacijoje? Ir gal yra paskaičiuota, kiek yra apsidraudusių? Yra toks gyvybės draudimas, kiek juo apsidraudusių ir kiek neapsidraudusių Lietuvoje, gal yra skaičiai? Ačiū.
L. JONAITIS (LSDPF). Tokių duomenų nesurinkome, tačiau bendraujant su ministerijos darbuotojais dėl šitų sumų, kurios pagal apskaičiavimą yra skirtos savivaldybėms, matyti, kad nemažos sumos sutaupomos. Aš galvočiau, kad dalis yra apsidraudusių žmonių, kurie gal nepasinaudoja net.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūsų jau paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vadovausiuosi pirmininko pateikta logika, kad jeigu nori kalbėti prieš, kalbėk už, užsirašyk, tai taip ir darysiu dabar, kol šitas pirmininkas pirmininkaus. Stengsiuosi kiekvienu klausimu kalbėti, kad suprastų vieną kartą, kaip reikia vis dėlto pirmininkauti. Tai, kaip aš supratau, šermenys – be galo rimta giminių susiėjimo diena yra, nežinau rimtesnės, tai gal nenustatykime tada konkrečios datos? Kadangi čia dar pinigų mes pridedame, tai, pasirodo, šermenys yra giminių susiėjimo diena, kai dar valstybė duoda galimybę pasibūti toms giminėms. Bet dabar yra vienas konfliktas ir man, ir visiems. Kadangi čia pranešėjas pasakė, kad kiekvienas asmeniškai turime interesą, tai aš turėčiau nusišalinti kaip ir visi – mes turime interesą. Dar kolega sakė, kad čia būtų geriausia, kad avansu gautų tuos pinigus, nes po mirties kaip ir intereso nebelieka. Tai, kolegos, labai daug prieštaravimų yra, kad balsuotume už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. E. Gentvilas dar kartą pakalbės prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Na, aš tikrai prieš nebenorėdamas pokštauti, o tik atkreipdamas dėmesį į tą dalyką. Valstybės išmoką mirus artimam asmeniui gauna visi, nepaisant to, ar jie yra įsiskolinę, ar paskolinę, ar rūpestingai, apdairiai gyveno, ar sveiką gyvenimo būdą, ar nesveiką, ir, kas svarbiausia, gauna ir tie, kurie yra apsidraudę, ir tie, kurie nėra apsidraudę. Kitaip sakant, gerbiamas kolega Liudai, jūs čia skatinate, kad valstybė mokėtų bet kuriuo atveju bet kam ir vis didesnes ir didesnes sumas: ir tam, kuris apdairiai, racionaliai, protingai, atsargiai, galvodamas apie artimuosius ar apie savo sveikatą nugyveno gyvenimą, ir tam, kuriam visiškai nusispjauti, – jo artimieji gaus vis didėjančias ir didėjančias išmokas.
Aš negaliu taip pro pirštus žiūrėti į valstybės biudžeto lėšų taškymą. Nepaisant to, kad gal jūs būsite valdžioje, o mes būsime opozicijoje, bet kurioje situacijoje aš noriu galvoti apie valstybės biudžeto pinigų racionalų naudojimą. Jeigu čia atsirastų, pavyzdžiui, toks dalykas, kad apsidraudęs gyvybę žmogus kaip tik paskatinamas didesne išmoka – eikite ir drauskitės, tai būtų racionalus argumentas, o dabar bet kas, bet kokį gyvenimo būdą gyvenęs, bet kaip besielgęs žmogus ar skolų prisidaręs žmogus gaus padidėjusias valstybės išmokas. Nesutinku.
PIRMININKAS. Vadovaujantis K. Masiulio logika, kadangi sakė: visi turėtume nusišalinti, tai reikėtų bendru sutarimu pritarti, kad nereikėtų niekam balsuoti. Ne? Ne tai jūs turėjote omenyje? Gerai. Tada balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 37, prieš – 6, susilaikė 48. Projektui po pateikimo nepritarta. Galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto papildymo… (Balsai salėje) Prašau? Taigi bendru sutarimu grąžinome tobulinti. (Triukšmas salėje) Viskas, per vėlu, užfiksavau. Niekas neprieštaravo. (Triukšmas salėje)
14.56 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 805 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-3760 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto papildymo 805 straipsniu projektas Nr. XIVP-3760. Pateikimo stadija. Pranešėjas – K. Vilkauskas. (Balsai salėje) Kolegos, nereikia miegoti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, šis įstatymo projektas dėl gausiausios socialinės grupės – vyresnio amžiaus žmonių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais 65-erių ir vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje buvo virš 600 tūkst. Tai sudaro beveik 19 % vyresnio amžiaus žmonių. Vyresnio amžiaus žmonės, kaip ir visi, susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip socialinė atskirtis, diskriminacija, skurdas, prasta sveikata ir prieigos prie paslaugų trūkumas.
Todėl ilgai neįtikinėdamas jūsų norėčiau pasiūlyti kartu su kolegomis, kurie pasirašė šį įstatymo projektą, galų gale Seime sukurti Vyresnio amžiaus žmonių reikalų nuolatinę komisiją. Visi Lietuvos senjorai, vyresnio amžiaus žmonės padėkos, kad jie galų gale turės kur spręsti savo klausimus, savo aktualias problemas. Mes ilginsime jų gyvenimo amžių ir nereikės, kaip prieš tai nagrinėjome įstatymą, galvoti, kaip čia tas išmokas didinti. Dar vienas motyvas – kitą savaitę bus registruojamas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas.
Taigi, mieli kolegos, kviečiu palaikyti ir visi Lietuvos senjorai jums padėkos. Ačiū. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti devyni Seimo nariai. Pirmas klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mielas kolega, bičiuli Kęstuti, dėkoju, sveikinu. Pagaliau baigsis diskriminacija, nes jie irgi turi turėti savo komisiją, jiems irgi turi būti atiduota pagarba, pagerbti už visą atitarnautą gyvenimą tie, kurie statė, kūrė miestus, prisidėjo prie Lietuvos istorijos. Tai kiek. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielas kolega, išties visada žaviuosi jūsų energingu, išraiškingu įstatymo pateikimu. Čia komplimentas jums.
Jūs puikiai žinote, kad Seime veikia vienuolika komisijų. Prisimenu, kažkada buvo Šeimos ir vaiko reikalų komisija ir daug kitų komisijų, dalį jų funkcijų kaip tik paskyrė, priskyrė Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas išties labai atsakingai atlieka savo darbą ir daug dėmesio skiria jūsų paminėtai grupei – būtent senjorų gyvenimo sąlygoms, jų pensijoms ir taip toliau, ir taip toliau. Ar nemąstėte apie tai, kad galbūt iš tikrųjų pakaktų daugiau funkcijų ar dėmesio skirti komiteto veiklai arba siūlyti įsteigti pakomitetį? Tas irgi būtų įmanoma. Ar ta atskira komisija, na, turėtų tokį didesnį veiklos rezultatą? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Manau, kad nuolat veikianti komisija yra tikrai labai geras įrankis, tuo labiau, paminėsiu, kad rengiamės įstatymą užregistruoti. Jis tikrai bus užregistruotas – Vyresnio amžiaus politikos pagrindų įstatymas. Ir tikrai ta komisija turės veiklos, būtent kryptingos veiklos. Aš manau, kad tai yra labai logiška. Noriu pasakyti, kad pats lankiausi Trečiojo amžiaus universiteto diplomų įteikimų ceremonijoje. Kai kilo ta mintis, tikrai visi vyresnio amžiaus žmonės, visi senjorai labai pritarė šios komisijos steigimui.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš porą klausimų turiu. Pirmas klausimas yra toks. Jums 50 metų, aš esu už jus vyresnis, tai čia kalbama apie mane. Bet A. Vinkus už mane irgi yra vyresnis, tai čia, pasirodo, kalbama apie jį – ne apie mane. Tai kas čia yra tas vyresnis, kuris iš mūsų yra tas vyresnis?
Antras klausimas būtų: yra jaunesnių čia už mane, už jus yra jaunesnių, tai čia jie apie mus toje komisijoje šnekės ir kažką veiks? Ar teisingai suprantu?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, Vyresnio amžiaus politikos pagrindų įstatyme, kuris yra užregistruotas, būtent apie tai ir kalbama, na, kas yra vyresnio amžiaus. Sakykime, atrodo, kad galbūt 60 metų, bet jis jaučiasi viduje kaip keturiasdešimtmetis. Vėlgi skirtingai galite interpretuoti. Šiaip pagal statistiką, kurią minėjau, virš 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje yra per 600 tūkst.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš visgi norėčiau gal labiau atkreipti dėmesį į tai, kad šalia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia neseniai reformuota Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba. Jos atstovavimas yra išplėstas ir Trečiojo amžiaus universiteto atstovais. Rotuojamu principu keičiasi pirmininkai tos patariamosios tarybos. Joje yra aptariami ir visi svarbiausi teisėkūros klausimai. Ten gali iškelti kiekviena senjorams atstovaujanti organizacija ir savo tam tikrą darbotvarkę. Taip pat tai, ką jau minėjo ir gerbiama Rima apie Socialinių reikalų ir darbo komitete vykstančius procesus. Ar nemanote, kad bus šiek tiek per daug fragmentacijos skirtingų institucijų ar skirtingų instrumentų, kuriuose bus kalbama apie pagyvenusių žmonių klausimus? Ar nevertėtų tiesiog naudotis tais, kurie jau yra ir yra veikiantys gana sėkmingai?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Monika. Analogija yra su Jaunimo reikalų komisija. Juk irgi yra Jaunimo reikalų taryba, LiJOTʼas yra, taigi irgi yra įkurta komisija. Aš manau, kad ši socialinė grupė, dar kartą pakartosiu, labai didelė ir didėjanti, tikrai verta daugiau dėmesio. Manau, kad tikrai ta komisija galėtų dar labiau koordinuoti, dar tikslingiau spręsti senjorams ir vyresnio amžiaus žmonėms rūpimus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, tarkime, įkūrėme komisiją. Koks būtų pirmas jūsų uždavinys ir kokį darbo planą padarytumėte dabar? Ko trūksta? Koks pirmas?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Tai yra įstatymo projekte, aš galiu pacituoti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš mačiau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Matėte, ar ne, visus? Tai aš gal nekartosiu. Iš tikrųjų svarbu, kad mes aiškiai, konkrečiai, sakykime, pateikę projektą, pateikę Vyresnio amžiaus politikos pagrindų įstatymą, nusimatę kryptis, aiškiai ir kryptingai dirbtumėme. Ir tos komisijos koordinavimas, kalbant apie visus, na, yra segmentavimas, kaip gerbiama Monika minėjo, tai galbūt bus kryptingiau ir stipriau veikiama, greičiau pasiekiami galbūt ir tikslai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Jūs sakote – fragmentuota. Tai būtent Seime ir turi atsirasti tokia komisija, kad ir teisėkūros klausimai būtų, ir parlamentinė kontrolė. Šita amžiaus grupė tikrai verta pagarbos ir dėmesio. Kas susidūrėte su problemomis, kokias ji turi, tai iš tikrųjų turbūt suprantate, kad tai yra labai labai svarbu. Aš tikrai palaikau ir pasirašiau, kad būtų tokia komisija.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū gerbiamai Vilijai, kuri irgi pasirašė šį įstatymo projektą kaip ir gerbiamas S. Jovaiša ir kiti kolegos. Iš tikrųjų, matydami būtent tos komisijos reikalingumą, kolegos pasirašė šį įstatymo projektą. Labai ačiū, gerbiama Vilija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūsų pasiūlymas tikrai vertas dėmesio, bet dabar iki sesijos pabaigos likus kelioms savaitėms, kaip jūs įsivaizduojate tos komisijos darbą? Ar ji dirbs visą vasarą, norėdami kažką nuveikti, nes praktiškai čia jau pavėluotas reikalas, mano manymu? Nebent dirbs vasarą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Angele. Nemanau, kad čia pavėluotas reikalas. Labai džiugu, kai Seimas padarys gerą darbą dabar, kitas Seimas tęs šitos kadencijos Seimo pradėtus darbus. Plius, kad įsigalios nuo spalio 1 dienos. Manau, tikrai bus laiko komitete pasvarstyti šios komisijos tikslus ir užduotis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, matyt, skirtingos problemos. Kai pats lankausi Trečiojo amžiaus universitete, tai žmonės labiausiai džiaugiasi, kai yra mintis apie veiklos krepšelį ir apie papildomą finansavimą jų veikloms, kas yra labai svarbu. Bet mano klausimas yra konkrečiai jums arba jūsų frakcijai, nes teikiate tokį pasiūlymą, kuris susijęs su vyresniojo amžiaus žmonėmis, kaip pats paminėjote. Ar asmeniškai jūs ir jūsų frakcija išnaudoja visus instrumentus, nes suprantu, bent jau pagal pateikimą, kad Seimas netinkamai atstovauja vyresnio amžiaus žmonėms? Ar asmeniškai jūs išnaudojote visus instrumentus, frakcija irgi išnaudojo visus instrumentus, kad tas atstovavimas, atstovėjimas vyresnio amžiaus žmonių būtų tikrai kokybiškesnis, nes dėl projekto klausimas yra toks: kam prireikė teikti tokį projektą?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai daugelis įstatymų, kuriuos teikia mūsų frakcija ir jūsų frakcija, ir kiti, susiję būtent su šia socialine grupe. Tai yra ir visokių kompensacijų klausimai. Manau, kad būtent šita komisija, nes sako, kad kažko Seimas, sakykime, nesukoordinuoja… Čia yra tikrai didelis pagalbinis įrankis būtent spręsti ir dar aktyviau šiuos klausimus kelti. Tikrai siūlau įsijungti visoms frakcijoms. Asmeniškai pats dalyvavau būtent Vyresnio amžiaus žmonių įstatymo projekto rengimo grupėje, kur tikrai mes diskutavome. Ir iš pat pradžių irgi buvo kalbama ne apie įstatymą, apie rekomendacijas. Bet pati grupė, kurioje yra įvairių frakcijų atstovų, apsisprendė, kad būtent šitas įstatymas yra reikalingas. Ne rekomendacija, bet įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deja, laikas, skirtas projektui, baigėsi. Tai dabar klausysimės pasisakymų dėl balsavimo motyvų. Už – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, 600 tūkst. žmonių yra milžiniška visuomenės dalis. Ir dabartinė medicina, dabartinis gyvenimo ilgumas yra jau visiškai kitokie, negu buvo prieš 10, prieš 15, prieš 20 metų. Šita visuomenės dalis yra pajėgi dar labai daug duoti visuomenei. Tai yra iš tikrųjų reikšminga, ir visas pasaulis, Vakarų pasaulis, pabrėžiu, tai supranta ir vyresnio amžiaus žmonių politiką suka taip, kad jie galėtų kuo labiau, visavertiškiau įsilieti į visuomenės gyvenimą. Pasakysiu, ir mokslo atžvilgiu dar yra daugybė pajėgių mokslininkų, kurie galėtų įsijungti ir toliau dirbti prie įvairių mokslinių projektų. Deja, jiems nėra numatytos nei finansavimo sąlygos, nei galimybės dalyvauti projektuose. Todėl tokios komisijos sudarymas ir jos nuolatinė veikla yra tikrai ne vaikų žaidimas, o labai reikalinga priemonė visuomenės gyvenimui reguliuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmoji pastaba. Norėčiau pasakyti, kad sąvoka „vyresnis“ yra labai abstrakti ir reikėtų ją keisti. Penkerių metų Jonukas yra vyresnis už trejų metų Petriuką, bet jie nėra pagyvenę ir nėra senjorai. Tai sąvoka „vyresnis“ labai jau tokia slidi, ta sąvoka. Geriau jau tą komisiją, jeigu ji būtų pagrįsta, vadinti „pagyvenusių žmonių“, „senjorų“ ar dar kokia komisija, jeigu reikėtų tokios. Aš nesuprantu, nuo kada jūs skaičiuojate – jūs kaip 50-metis jau pagyvenęs, o 45 metų ne? Tai dabar jau net stipriai nusigyvenęs galbūt, kad tokias idėjas tesugebate pasiūlyti.
Dabar pažiūrėkime, tos pagyvenusių žmonių problemos yra, niekas jų negali paneigti. Bet jos kaip ir vidutinio amžiaus žmogaus, kaip ir jauno žmogaus problemos yra pasklidusios po įvairiausias sritis. Jaunimui gal švietimas aktualiausia tematika būtų, sakysime, senimui galbūt gydymas būtų aktualiausia tematika. Bet jūs paminėjote, kad yra trečiojo amžiaus universitetai, laisvalaikis ir darbas. Po skirtingas ministerijas išsiskaidė, lygiai taip pat Seime po komitetus. Komitetai daug svaresni nei komisijos. Tai kam čia reikia? Čia jums reikia dar kažkokio vieno posto kam nors įsteigti? Ar čia jūs suskaičiavote, kad dabar kažkas dėliojasi, jūs galite gauti ką nors? Nežinau. Kas čia – prieš rinkimus susireikšminsite? Keisti siūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė visi norintys. (Balsas salėje) Replika bus po balsavimo. Dabar balsuosime, gerbiami kolegos, dėl įstatymo projekto, tai yra dėl Seimo Statuto projekto papildymo 805 straipsniu, kurį pristatė K. Vilkauskas.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 45, prieš – 7, susilaikė 50. Po pateikimo nepritarta.
Kolegos, ar galime grąžinti iniciatoriams tobulinti bendru susitarimu? Ne. Balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas prieš, balsuoja už atmetimą. (Balsai salėje) Tobulinti galima, pavadinimą pakeisti.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 51, prieš – 52. Projektas atmestas.
Per šoninį mikrofoną – K. Vilkauskas. Replika po balsavimo.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, šiek tiek apmaudu. Atsakymas Kęstučiui. Pagyvenusių žmonių vardą, atsiprašau, vyresnio amžiaus žmonių statusą ir vardą pasiūlė patys senjorai, jeigu taip vadinsime, Trečiojo amžiaus universiteto ir visi kiti. Būtent jie nori, kad būtų įvardinti kaip vyresnio amžiaus žmonių grupė, ne pagyvenusių, ne senjorų, bet vyresnio amžiaus. Tai va tiek informacijos. Ir tikrai, na, ką darysi, manau, kad ši komisija vis tiek kelią prasiskins. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar tikrai norite pasisakyti? K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad aš esu jaunesnis už poną A. Vinkų, vadinasi, aš noriu būti vadinamas jaunesnio amžiaus žmogumi.
15.14 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2522 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3840 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3840. Pateikimo stadija. Pranešėjas – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai trumpai pristatysiu, nes čia tokio techninio pobūdžio įstatymo projektas – pasiūlymas perkelti dalies naujosios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos nuostatų įsigaliojimą iš 2024 m. lapkričio 1 d. į 2025 m. liepos 1 d. Atidėjimas leistų efektyviau koordinuoti įvairias teisės aktų pakeitimo iniciatyvas ir, atsižvelgiant į vykdomus procesus, susijusius su statybos leidimų išdavimo tvarkos keitimu. Taigi, gerbiami kolegos, prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti vienas, bet užtat aplinkos apsaugos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, vis tiek čia ne techninis pakeitimas arba tai yra priekaištai ministerijai, kad galbūt kažką vėluoja, kodėl vėluoja, kas vėluoja, tai labai norėčiau išgirsti pastabas. Tai viena.
Antra. Jūs siūlote atidėti įstatymą, kuris jau įsigaliojo ir tai pasako Teisės departamentas, kad įsigaliojusio ir veikiančio įstatymo įsigaliojimo neįmanoma atidėti, nes jūs turinio nekeičiate, jūs keičiate tik įsigaliojimo datą.
Trečias klausimas. Statybos įstatymas, kai jis buvo priimtas, paskui jį ėjo 14 lydimųjų įstatymų. Kodėl jūs 14 kitų lydimųjų įstatymų nekeičiate?
Ir paskutinis klausimas. Mes turėjome paruošti 70 poįstatyminių teisės aktų, lygiai 68 jau yra patvirtinti, liko patvirtinti du iki lapkričio 1 dienos. Tai kokias jūs matote problemas? Atėjote, sakote, techninis pasiūlymas, bet, atsiprašau, nematau aš problematikos.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, galiu patikslinti. Pavyzdžiui, dėl statybos ekspertizės, nes yra tikrai labai svarbus klausimas. Žinote, kad prieš tai įstatyme buvo priimta, kad statybos ekspertizę gali vykdyti nebūtinai atestuoti asmenys, tai, žodžiu, esmė daugiausia būtent dėl šio klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėl motyvų pasisakantis yra tas pats, kuris ir klausė. Gal nenorėsite jau?
S. GENTVILAS (LSF). Trumpai. Aš siūlau atmesti įstatymą, nes jis tiesiog yra labai keistas – siūlo atidėti įstatymo įsigaliojimą be turinio pakeitimo, o įstatymas jau yra, kai kurios nuostatos įsigaliojusios, 68 poįstatyminiai aktai iš 70 patvirtinti. Į turinį neapeliuojama, kad yra problematika, informacinės sistemos yra atnaujinamos ir turi būti atnaujinamos. Tai nematau problemos, nes gerbiamas Kęstutis nepasakė kritikos kažkam. Dėl turinio jis klausimų neturi, yra tik įsigaliojimo datos pakeitimas. Tai kviečiu atmesti.
PIRMININKAS. Nėra norinčių daugiau kalbėti, tai balsuojame dėl Statybos įstatymo projekto Nr. XIVP-3840 pateikimo stadijoje.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 35, prieš – 20, susilaikė 49. Įstatymo projektui nepritarta.
Kadangi jau pasisakantys dėl motyvų siūlė griežtesnį nuosprendį dėl įstatymo projekto, jam nepritarus, taigi, balsuojame alternatyviai: už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – bus už atmetimą.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 41, prieš – 64. Projektas atmestas.
15.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl būtinybės iš esmės keisti valstybės požiūrį į mobingą darbo vietoje“ projektas Nr. XIVP-3803 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl būtinybės iš esmės keisti valstybės požiūrį į mobingą darbo vietoje“ projektas Nr. XIVP-3803. Pranešėja – O. Leiputė. Prašom, kolege.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, leiskite rezoliuciją pradėti neseniai gauto laiško citata: „Mobingas palaužė psichologiškai, fiziškai, morališkai, finansiškai, tiesiog keletą kartų stovėjau ant bedugnės krašto, bet susivaldžiau, nes pagalbos iš įstaigos steigėjo – jokios, nuoroda – eik į teismą. Bet ar pagalvoja, kad neturiu jėgų, finansų, sutrypta, palūžusi? Nors sąžiningai dirbau, mokėjau mokesčius, teikiau sergantiems pagalbą. Kito darbo nesusirasiu, nes išdrįsau viešai pranešti.“ Ši slaugytoja bylinėjasi ketverius metus.
Neseniai, tai yra balandžio mėnesį, mus pasiekė vieša informacija apie nusižudžiusią medikę Kaune. Labai norėtųsi, kad nei tokių veiksmų, nei įvykių, nei informacijos pas mus nebūtų, todėl ir teikiame šią rezoliuciją. Aš nenoriu neigti vykstančių pokyčių ar bandymų keisti situaciją, tačiau tikrai negalime apie tai nekalbėti, kol tokie laiškai, įvykiai kartojasi. Rezoliucijos tekstą jūs visi turite. Dėl laiko, matyt, aš visos jos neskaitysiu, bet norėčiau pateikti keletą akcentų.
Lietuvos Respublikos Seimas, reikšdamas susirūpinimą dėl to, kad kasmet daugėja skundų ir pranešimų, kuriuose keliamas klausimas dėl psichologinio smurto, skaičius; atkreipdamas dėmesį į tai, kad tyrimai rodo, jog mobingą darbe dažniau nei kiti patiria švietimo, aptarnavimo sričių, pagalbos tarnybų darbuotojai; Lietuvoje mobingą patiria net trečdalis medikų, dėl to, anot apklausų, daugelį jų aplanko mintys apie traukimąsi iš darbo, emigraciją ar savižudybę; įspėdamas, kad reguliariai besikartojantys incidentai, kartais susiję ir su savižudybės atvejais, rodo, kad egzistuojanti reguliavimo ir prevencijos sistema gali būti nepakankama, todėl būtina ieškoti efektyvesnių sprendimų, ragina Vyriausybę parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją, skirtą kovai su mobingu darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms; skirti tam lėšų; užtikrinti, kad darbuotojai ir darbdaviai galėtų vadovautis aiškia mobingo, kaip elgesio tipo, apibrėžtimi, įskaitant internetinį, virtualų, nuotolinį mobingą, ir būtų aiškiai nustatytos procedūros, kaip pranešti apie mobingą ir jį tirti; skatinti darbuotojus pranešti apie tokius atvejus; palengvinti mobingo įrodymą ir užtikrinti teisinę pagalbą, ypač procesui persikėlus į teismus; užtikrinti darbo vadovų atsakomybę tiek dėl vertikaliojo, tiek dėl horizontaliojo mobingo; skirti ypatingą dėmesį atvejams, kai vertikaliojo mobingo priemone tampa manipuliavimas darbo užmokesčiu; darbo vietoje kurti tokią aplinką, kad mobingą patiriantys darbuotojai jaustų paramą ir palaikymą.
Taip pat raginame aukštojo mokslo įstaigas patvirtinti ir taikyti vidaus tvarkas, skirtas atpažinti ir tinkamai reaguoti į psichologinį smurtą, įskaitant mobingą aukštosiose mokyklose, ypač įstaigose, kuriose rengiami sveikatos priežiūros specialistai. Taip pat raginame visuomenę netoleruoti mobingo. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jums nori pateikti klausimus septyni Seimo nariai. Pirmoji – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Miela kolege, tikrai jums ir kitiems kolegoms dėkoju už keliamą klausimą. Iš tiesų mobingas yra problema. Man atrodo, ją stengiamės suvokti iš esmės nuo 2019 metų įvykių vienoje iš gydymo įstaigų, kuomet pamatėme visą šio reiškinio kaip blogybės esmę, kas vyksta įstaigose, kaip reikia dabar sutelkti dėmesį, ieškoti išeičių, kaip spręsti. Man atrodo, būtent tada iš esmės prasidėjo tas mūsų galvojimo kelias, kaip spręsti mobingo problemas. 2022 metais tobulintos Darbo kodekso nuostatos, įvestos naujos priemonės ir Darbo inspekcijos požiūris, man rodos, leidžia tų tikslų siekti. Jeigu mes matome 2019 metais vieną kreipimąsi į Darbo inspekciją dėl psichologinio smurto ir mobingo apraiškų, tai dabar tie skaičiai, mano nuomone, rodo, kad iš tikrųjų visuomenė sąmonėja ir supranta, kad turi galimybę kreiptis dėl ištinkančių problemų. Mes matome, Darbo kodekso 30 straipsnyje mobingo apibrėžtis yra gerokai platesnė.
PIRMININKAS. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Sakykite, kaip siūlytumėte tobulinti tokią Darbo kodekso straipsnio nuostatą? Ar jūs galvojate apie tai?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš norėčiau priminti jums, kad mes siūlėme Darbo kodekse numatyti būtent mobingo apibrėžtį, bet tam nebuvo pritarta. Bet pats procesas yra: dėl mobingo žmonės skundžiasi ir jį supranta taip, kaip supranta. Jūs nepritariate tai iniciatyvai, bet tie mobingo atvejai, pasikartojantys nuolat, tai, kaip minite, kad kreipiasi daugiau, taip, tai yra viešumo ir kalbėjimo apie tai rezultatas. Tačiau jeigu praėjusiais metais beveik 300 buvo kreipimųsi ir iš jų apie pusę iš dalies arba visiškai pasiteisino, tai rodo, kad ta problema dar yra labai gaji ir vyksta procesas. Dėl to aš akcentavau ir iš pat pradžių užsiminiau, kad pokyčių yra, tačiau jie yra nepakankami, nes mes dar ir šiandien gauname tokių laiškų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, noriu perspėti: klausti – 1 minutė, o atsakyti – 2 minutės. Kadangi yra daug norinčių paklausti, gerbkime kitus, kolegos, ir stenkimės formuluoti greičiau savo klausimą. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mobingas yra iš tikro negatyvus, susiformavęs kultūrinis negatyvus elgesys, tai tikrai jisai išgyvendintinas keičiant kultūrą. Aš kitokių būdų nežinau. Pirmas klausimas: ar rezoliucija iš tikro čia ką nors gali pagerinti? Antras klausimas yra toksai: ar Vyriausybė gali užkardyti mobingą netgi įstatymu, jeigu reikia keisti kultūrą? Trečias klausimas. Jūsų rezoliucijoje tik į mediciną susitelkta, bet visur to mobingo yra.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip, aš paminėjau, kad įvairiose srityse mobingo yra, tik tiek, kad buvo ir apklausos dėl medicinos darbuotojų, ir tie pastarieji įvykiai buvo susiję su medikais. Taigi Seimo valia ir požiūris į šitą procesą, manau, turi ženklią įtaką formuojant ir visuomenės nuomonę, nes jeigu mes čionai nepritarsime, tai yra toleruosime mobingą, apie tai nekalbėsime, tai bus blogas ženklas visuomenei. Na, o tam tikrų priemonių priėmimas ministerijoje ar Vyriausybės valia ir jų taikymas, dėmesio skyrimas, lėšų skyrimas ir duos efektą. Aišku, jisai ateis ne iš karto, nes, kaip jūs sakėte, tai yra tokios kaip ir nuostatos susiformavusios, iš dalies kultūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Orinta, iš tikrųjų sveikinu, jūs atkreipėte dėmesį, kad ta bėda kolektyvuose yra ir egzistuoja. Egzistuoja daugiausia, aš manau, regionuose, tai labai gaju. Vien dėl to, kad gautų kitą darbą ir pasakytų, kad aš paviešinsiu, kad tu kitame kolektyve gali būti visiškai nepageidaujamas… Perskaičiusi šitą rezoliuciją pamačiau, kad jūs atkreipėte dėmesį į apsaugą. Kaip jūs manote, ko šiandien trūksta, nes mes matome, kad kolektyve yra kažkokių korupcinių veiksnių ir negalėjo realiai apsaugoti tų pranešėjų, nes labai dažnai būna, kad tie, kurie skundėsi, kurie pranešė, lieka neapsaugoti, jie būna išviešinti ir po to netenka savo darbo. Kaip manote, į ką galėtume, čia atkreipėte dėmesį, bet ko trūksta šiandien?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Jūsų užduotas klausimas yra toksai gana gilus ir sudėtingas. Aš manau, pirmiausia trūksta pasitikėjimo tiek pačiame kolektyve, kad žmogus patiria galimai dėl konkurencijos, dėl amžiaus (arba jaunas, arba vyresnis), dėl neužtikrintumo, dėl savo išgyvenimo arba išsaugojimo darbo vietos tą nesaugumą ir nepasitikėjimą. Jeigu jisai patiria veiksmus darbdavio arba kolegų, kurie nori juo atsikratyti kaip konkurentu savo organizuotais veiksmais, ir jisai neturi į ką kreiptis, nėra… Tarkime, dabar yra priimti sprendimai, kad jeigu 50 ir daugiau, kolektyve turi būti smurto prevencijos politika, bet to dar realiai nėra ir žmogus jaučiasi nesaugus. Aš manau, kad didinti pasitikėjimą vienas kitu, savo darbdaviu, apskritai valstybe – tai čia mūsų visų bendras iššūkis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausai A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju pranešėjai, tikrai iškėlėte labai aktualią temą, aktualią problemą, bet nežinau, ar tos rezoliucijos padės mums. Aš irgi prieš 2 mėnesius dariau konferenciją ir tikrai pasisakė ir moksleiviai, ir studentai, ir asmenys iš organizacijų, kad patiria tą mobingą. Bet tas elgesys, ar pasikeis tas mobingas, jeigu mes skirsime lėšų tai įstaigai? Jeigu pats vadovas vykdo mobingą, tai ar nuo to pagerės situacija? Ar mes tomis rezoliucijomis ką nors pakeisime? Manau, kad reikėtų pradėti ir nuo savęs, ir nuo Seimo, nes kartais kolegų įžeidinėjimai vieni kitiems, manau, irgi nerodo gero pavyzdžio, ką turėtume mes, kaip aukščiausia šalies institucija, rodyti savo pavyzdžiu, to, deja, nėra. Ar rezoliucija tai išspręs?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš galbūt pakartosiu. Kalbėdami apie tai ir išreikšdami valią, pritardami šiai rezoliucijai, mes demonstruojame pavyzdį ir būtent tą nulinę toleranciją mobingui. Geriausiai, be abejo, veikia asmeninis pavyzdys, tai mes irgi kiekvienas turėtume pažiūrėti į save ir nedemonstruoti, nes visi čia esantys turbūt vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu esame patyrę mobingo apraiškų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų apie mobingą reikia kalbėti. (Aš čia.) Iš tikrųjų apie mobingą reikia kalbėti, ir kuo toliau, tuo daugiau, nes problemų tikrai yra. Tik aš pasigedau, kai jūs teikėte tam tikrus pavyzdžius, pavyzdžių, susijusių su politika, su valstybės valdymu, su savivaldybių valdymu. Tai mano klausimas būtų toks: ar jūs, kaip pranešėja, vis dar girdite, kad, tarkime, savivaldybės, savivaldybių vadovai, skyrių vedėjai ar kokių nors įstaigų vadovai, pavyzdžiui, vertina arba vertinimas priklauso nuo to, pavyzdžiui, kaip sutaria su vadovu, vertinimas priklauso nuo partiškumo? Nežinau, informacijos slėpimas, pavyzdžiui, priklauso nuo partiškumo, ignoravimas darbo vietoje priklauso nuo partiškumo? Ar vis dar girdite apie tokias situacijas ir ar tai nėra tiesiog vienu žodžiu vadinamas mobingas? Kaip jums atrodo šita situacija?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Manau, jis yra taip pat aktualus ir reikėtų galbūt atskiros diskusijos, jau ne apie šią rezoliuciją kalbant apie tai diskutuoti. Ir aš neišskirčiau nė vienos srities, ypač ten, kur yra darbas, susijęs su žmonėmis, jų aptarnavimu, kad nebūtų mobingo. Manau, kad jo yra šiek tiek visur, priklausomai nuo pačios institucijos, įstaigos bendravimo kultūros, vidinės ekosistemos ir psichosocialinės sveikatos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Gerbiama kolege, aš noriu pasakyti štai kokį dalyką. Gerai, kad keliate klausimą ta tema, ir mes visi turime ta kryptimi dirbti. Sako, kas yra pasitikėjimas? Pasitikėjimas tai yra emociniai klijai, kurie suartina vadovą ir dirbančiuosius. Bet pasitikėjimas turi būti iš abiejų pusių – ir vadovo pasitikėjimas dirbančiaisiais, ir dirbančiųjų pasitikėjimas vadovu. Pacituosiu vieną frazę iš vienos iš filosofinių knygų: žmogus gimsta tam, kad išgyventų. Nors jo galas neišvengiamas, nėra jokios priežasties, kodėl gyvenimas negalėtų būti ilgas ir laimingas. Yra tik vienas dalykas, kuris tam trukdo, – jis išmoko apsiginti nuo gamtos, jis pamažu laimi kovą prieš ligas ir laiką, tačiau jis dar neišmoko apsiginti nuo kitų žmonių pavydo, godumo, pagiežos ir savanaudiškumo. Ar nuodėmė kolegei yra apginti save nuo puolimo? Atsakykite.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Manau, kad jūsų pasisakymas buvo toks, kad atsakymo jam nereikia.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš paklausiu, bet priimkite klausimą kaip labai rimtą. Jūs raginate Vyriausybę parengti ir įgyvendinti nacionalinę strategiją. Nacionalinės strategijos nebūna parengiamos per trumpą laiką, tai kurią Vyriausybę jūs raginate ir kas tai Vyriausybei vadovaus tuo metu, kai bus rengiama strategija?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Manau, kad reikėjo pradėti rengti jau vakar, o kas toliau ją rengs ir įgyvendins, parodys ateitis.
PIRMININKAS. Šiuo atveju turbūt būtų vienas atsakymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Taigi ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo. Pateikimo stadija baigta. Svarstymo stadija.
Diskusijoje užsirašė dalyvauti vienas kolega. Kviečiu į tribūną A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, visi taip įtartinai žiūrite į mane, kad turėčiau pasakyti – pritarkite ir baigti mano… (Balsas salėje) Prasidėjo. Dar nesibaigė šitas.
Aš manau, kad niekas šioje salėje turbūt nepasakys, kad negirdėjo, kad toks reiškinys Lietuvoje egzistuoja, ir neskaitė žinučių, kraupių žinučių, apie tai, dažniausiai tai būna medicinos srityje, kai gydytojai, slaugytojai suveda sąskaitas su gyvenimu ne pačiu geriausiu atveju. Todėl su mobingu Lietuvoje labai panašiai kaip su smurtu artimoje aplinkoje. Ilgą laiką visi neigėme, neigėme, po to vis dėlto supratome, kad tai yra reiškiniai, kuriuos reikia išgyventi, su kuriais reikia kovoti.
Priminčiau, kad iki orderio dėl smurto artimoje aplinkoje mes ėjome turbūt 15 metų. Tikiuosi, kad su mobingu mes greičiau susitvarkysime. Mes šiandien svarstome tik rezoliuciją. Čia kažkas paklausė pranešėjos, maždaug ką čia, kodėl rezoliucija? Rezoliucija todėl, kad buvo Seimo narių pasiūlymas, kuris daugumos buvo atmestas. O mes gi žinome, kad visada, jeigu Vyriausybė atneša kažkokius siūlymus ir įstatymo pataisas, jos greičiau skinasi kelią, nes dauguma tam pritaria.
Tai šioje rezoliucijoje būtent ir skatiname, kad vis dėlto Vyriausybė nepadėtų šio klausimo į stalčių ir uždarytų jį, nekeltų ir neatsakinėtų į žurnalistų klausimus, kaip sakoma, progomis, blogomis progomis, labai tragiškomis progomis, kai žūna, nusižudo medikas ar kitos specialybės darbuotojas, todėl… (Čia man kai kas rodo, kad kuo trumpiau kalbėčiau.) Galėčiau priminti ne vieną atvejį, kai valstybinėje institucijoje vadovas šokdina visą kolektyvą, rašomi laiškai, skundžiamasi. Tam, kad būtų pakeistas toks vadovas, reikia beveik metų. Aišku, kad psichologinis klimatas tokioje įstaigoje nei darbo našumui padeda, nei žmonių psichinei sveikatai ir visiems kitiems dalykams. Todėl labai nuoširdžiai prašau jūsų pritarti šiai rezoliucijai ir visiems pasistengti, kad tokių atvejų nepasitaikytų mūsų gyvenime, kai ypač darbuotojai medikai pasitraukia iš gyvenimo ankščiau laiko.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kolegai.
Paaiškinsiu gerbiamiems kolegoms, kurių replikas girdėjau, kad vakarinis posėdis dar nesibaigė, dar yra du darbotvarkės klausimai, o Seimo valdybos sprendimas dėl nenumatyto posėdžio skamba taip (cituoju): „Sušaukti Lietuvos Respublikos Seimo nenumatytą posėdį 2024 m. birželio 20 d. 15 val. 30 min., pasibaigus birželio 20 dienos Seimo vakariniam posėdžiui.“ Taigi valandos turbūt be reikalo nurodytos, nes vis dėlto pagrindinė sąlyga – pasibaigus vakariniam posėdžiui. Vakarinis posėdis dar nesibaigė. Aš labai atsiprašau. (Balsai salėje)
Dėl motyvų bus tuoj pat. Labai trumpai. Mes pabalsuosime ir prasidės nenumatytas posėdis. Dėl motyvų A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Kviečiu bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu apskritai. Kas norės, galės prisitaikyti sau. Man atrodo, neteisinga, kai įstatymais, rezoliucijomis ar kaip kitaip bandome auklėti, nežinau, ligonines, visokius kitokius sektorius, bet nematome situacijos, kuri iš esmės priklauso nuo mūsų pačių tiesiogiai. Man tikrai pritrūko pranešėjos nuoširdumo. Kai paklausiau, ar žino tokių situacijų, tarkime, Lietuvos savivaldybėse, nuo atsakymo buvo išsisukta. O situacijų yra tikrai pilna, kai ir vertinimai priklauso nuo to, kokiai tu partijai priklausai arba kaip tu sutari, ir darbo vieta, ir kiti dalykai, kiti sprendimai susiję. Taigi, tikrai raginčiau pradžioje pradėti galvoti ir rodyti pavyzdį patiems, o ne bandyti auklėti visus kitus sektorius rezoliucijomis, įstatymais ir panašiais dalykais. Todėl aš dėl šios rezoliucijos susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar jau priėmimo stadija. Po pateikimo, po svarstymo Seimas turi nuspręsti, ar priima rezoliuciją be pataisų. Taigi turime balsuoti, ar priimsime rezoliuciją be pataisų. Balsuojame. Priėmimo bendru sutarimu, deja, nebūna.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 83, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi rezoliucija priimta. (Gongas)
15.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3944(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją dėl Seimo nutarimo „Dėl 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl Seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projekto. Pateikimo stadija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, antradienį buvo iškilmingai paskelbta apie naujos Regionų partijos frakcijos sudarymą. Natūralu, kad pagal Seimo statutą mes privalome šios partijos atstovą paskirti Seniūnų sueigos nariu. Tai pats frakcijos vadovas J. Pinskus yra siūlomas šiai misijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių nėra. Tai pritariame bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių pasisakyti. Pritariame bendru sutarimu. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo nuo oficialaus paskelbimo… Pritariame bendru susitarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 92, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.43 val.
Seimo savaitės (2024-06-25 – 2024-06-28) – 2024 m. birželio 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 24 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom, gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau Jurgi Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę jau, kaip suprantame, formaliosios mūsų sesijos pabaiga. Pradėsime antradienio posėdžius Respublikos Prezidento G. Nausėdos metiniu pranešimu. Toliau daug priėmimų, aš visų nevardinsiu, bet, na, yra vienas kitas projektas ir svarstymo stadijos. Antradienį pateikimų iš esmės nėra.
Ketvirtadienio darbotvarkėje taip pat vyrauja priėmimai, na, ir posėdžio pabaigoje, reikia tikėtis, priimsime Seimo nutarimą dėl mūsų sesijos pratęsimo. Jau esu minėjęs, kad pratęsę sesiją pirmą kartą rinktumės liepos 12 dieną į Prezidento inauguraciją, po to dar bent porą posėdžių turėtume Ministrės Pirmininkės teikiamai kandidatūrai tvirtinti ir ministrų priesaikai. Žinoma, tų posėdžių darbotvarkes papildytume ir kitais dar likusiais iš pavasario sesijos projektais. Kita savaitė tokia su daugmaž normalios trukmės posėdžiais: antradienį šiek tiek ilgesnis, ketvirtadienį trumpesnis, iki 16 valandos. Tik labai kažkokiu netikėtu atveju būtų galima įsivaizduoti dar kokių nenumatytų posėdžių sušaukimą penktadienį, 28 dieną, bet čia tik teoriniai dalykai. Kol kas tokių praktinių poreikių nėra.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Tiesiog norėjau, ką esu jau ir perdavęs elektroniniu paštu, paprašyti įtraukti Švietimo įstatymą, kuris neseniai buvo įregistruotas Nr. XIVP-1489, į kitos savaitės darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, gavau jūsų elektroninį laišką ir jau yra nusiųsta Posėdžių sekretoriatui, ir tas projektas bus darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, ačiū kolegoms. Galime bendru sutarimu pritarti?
Noriu paskelbti, kad birželio 20 dienos vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.