|
1.
|
3
|
6
|
|
Argumentai:
Teikiamu projektu
siūlomas teisinis reguliavimas pasekmes sukurs ne tik išimtinai Baltarusijos
piliečių kontroliuojamiems juridiniams vienetams. Jis būtų taikomas ir tais
atvejais, jei Lietuvoje juridinį asmenį įsteigusio investuotojo, kurio
pagrindinio kapitalo kilmė gali būti kitų šalių, įskaitant transatlantinio
aljanso ar kitas prioritetines eksporto ar investicijų pritraukimo šalis,
bent vienas iš naudos gavėjų yra Baltarusijos pilietis, net jei jis neturi
esminės sprendimų priėmimo teisės. Tad be bendro poveikio nepalankios
investicinės, verslo reguliavimo aplinkos, toks teisinis reguliavimas
darytų neigiamą poveikį investuotojams, kuriems svarbi galimybė
įgyti nekilnojamąjį turtą įgyvendinant investicinį projektą, sprendžiant
ar pasirinkti Lietuvą.
Siūloma formuluotė iš esmės numato
ribojimą juridiniams asmenims įsigyti turtą, kai bent vienas įmonės
naudos gavėjas, juo esantis dėl turimų akcijų ar balsavimo teisių toje
įmonėje tiesiogiai ar per kitą valdomą įmonę ar įmonių grupę, yra
Baltarusijos pilietis. Taip pat šis reguliavimas būtų taikomas ir tais
atvejais, kai naudos gavėjas neturi vertinamo juridinio asmens kontrolinio
akcijų paketo ar galutinio sprendimų priėmimo teisių. Pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto a
papunktyje minima „pakankama procentinė dalis“, kuri taikant šį teisės aktą
gali būti interpretuojama įvairiai. Naudos gavėju – tiesioginiu savininku šio
įstatymo kontekste gali būti laikomi ir asmenys, turintys 25 proc. ir vieną
akciją, arba jei jo kontroliuojama įmonė ar kelios įmonės turi didesnę kaip
25 proc. vertinamos įmonės nuosavybę. Tad vertinant naudos gavėjų grandinę,
įmonių grupės atveju būtų vertinami visi naudos gavėjai, įskaitant
aukščiausioje grandyje esantį kontroliuojantį subjektą, ir draudimas būtų
taikomas, jei nors vienas šioje naudos gavėjų grandinėje esantis subjektas
būtų Baltarusijos pilietis.
Tikslinga
išlaikyti galimybę ir toliau įsigyti nekilnojamąjį turtą bent toms įmonėms,
kurios turi pasirašiusios investicijų sutartis pagal Investicijų
įstatymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad prieš sudarant investicijų
sutartis yra vertinama investuotojo įmonių grupė, vadovai, valdybų nariai,
akcininkai, galutiniai naudos gavėjai, siekiant išsiaiškinti, ar šie asmenys
nėra sankcionuojamųjų sąrašuose.
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir
Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo
laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai
apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ar Baltarusijos
Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį
turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė
netaikoma, kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos
Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą
įgyja paveldėjimo būdu.“
|