LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19¹, 21, 23, 32, 33, 34, 34¹ IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu

ĮSTATYMO projekto nr. xivp-956

2021-11-17 Nr. 103-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Audrius Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Ana Selčinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Julita Varanauskienė – Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, Ježy Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, Laimonas Rudys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-17	5 (10)	3 (4)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendorinėmis dienomis skaičių.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat reguliuojamos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir skaičiavimo taisyklės, kuriose numatytos ir išimtys dėl įmokų mokėjimo pagal pateiktą prašymą. Siekiant išvengti tuos pačius teisinius santykius reguliuojančių normų skirtingo interpretavimo, nuostatas reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje.	Pritarti.	Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, pagal veiklos vykdymo kalendorinių~~ėmis~~ dienų~~omis~~ skaičių.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-17	8			2. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalių 2 punktuose ir 3 dalių 1 punktuose tikslintina žodžių „nustatyta“, „nustatytą“ rašyba.	Pritarti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-17	12 (21)	2 (4)		3. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 21 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad: „Dėl šiame straipsnyje nurodytos žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.” Pažymime, kad siūlomos straipsnio dalies turinys ir santykis su kitomis straipsnio dalimis yra neaiškus, todėl pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nustato skirtingus žalos atlyginimo būdus: žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka; žala išieškoma Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu; permoka iš draudėjo gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Todėl nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, straipsnio 2 ir 3 dalies atveju, kai jau yra tam tikras administracinis sprendimas, kuris sudaro prielaidas išieškoti tam tikras sumas be teismo įsikišimo, dar reikėtų papildomai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teigtina, kad tokiu būdu tiek išieškančiai institucijai, tiek teismams būtų sukurta betikslė, papildoma administracinė našta. Todėl siūloma straipsnio dalis turėtų būti tikslinama, nustatant jos teisinį santykį su kitomis straipsnio dalimis, kad įstatyme nebūtų nustatytas perteklinis besidubliuojantis ir teismams bei institucijoms papildomą administracinę naštą sukuriantis reguliavimas. Tuo atveju, jei nuostatoje siekta reguliuoti atvejus, kai siekiama išieškoti tam tikrą žalą, kuri nepatenka į straipsnyje nurodytų atvejų žalos išieškojimo būdus ir atvejus ir šios žalos išieškojimas yra galimas tik teisminiu keliu (reikia įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas – žalos dydį, veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir kaltę), kelia abejonių, kad tokia žala apkritai galėtų būti išieškota kreipiantis į administracinį teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Manytina, kad tokia žala turėtų būti išieškoma kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu ir bendrąja tvarka prisiteisiant žalą. Todėl siūlytina tikslinti nuostatą, atskleidžiant jos tikslus ir esmę.	Pritarti iš dalies.	Argumentai: Įstatymo 21 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti skirtingi subjektai, kurių atžvilgiu gali būti taikomi jose nurodyti (neteisminiai) išieškojimo būdai, o 1 dalis yra abstrakti bendroji nuostata ir jokio savarankiško išieškojimo būdo apskritai nenustato. Tuo tarpu 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri nustatytų papildomą išieškojimo būdą, kuris būtų taikomas tais atvejais, kai negalima taikyti 2-3 dalyse numatytų būdų (pvz., jei kaltas dėl konkrečios išmokos permokos asmuo nėra nei išmokos gavėjas, nei draudėjas). Pažymėtina ir tai, kad 4 dalies nuostatą siūloma įrašyti, kad neliktų formalių kliūčių taikyti teismo institutą, išieškant žalą (išmokų permokas), nes šis institutas negali būti taikomas automatiškai, vadovaujantis tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (ABTĮ) – pagal ABTĮ 131¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta, kad pareiškime nurodytas reikalavimas gali būti nagrinėjamas minėtame skirsnyje nustatyta tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismingumo kolegijos sprendimą ir administracinių teismų praktiką, bylos dėl išmokų permokų išieškojimo nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. ~~Dėl šiame straipsnyje nurodytos~~ Kai socialinio draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-17	14 (32)	(2)	(15)	4. Įstatymo projekto 14 straipsniu siūlomo papildyti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 15 punkte reikėtų suvienodinti vartojamas formuluotes „nustatyti sąlygas ir tvarką“, „tvirtinamos sąlygos ir tvarka“, kad šios nuostatos nebūtų skirtingai interpretuojamos.	Pritarti.	Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje teikiamą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies papildymą 15 punktu išdėstyti taip: „15) nustatyti sąlygas ir tvarką, ~~pagal~~ kuriomisas asmenų žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip raštu pateikti prašymai (~~tvirtinamos~~ nustatytos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-17				*	6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-956, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė.	Pritarti iš dalies.	Argumentai: Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė (žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnį).
2.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-17	5	2			6.2. Komiteto pasiūlymai: Argumentai: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir nuo asmens pajamų, kurias jis gauna ne tik iš tiesioginio savo darbdavio, bet iš kitų ūkio subjektų, kurie yra laikomi susijusiais su darbdaviu (grupės įmonės). Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, tokiu pakeitimu būtų praplečiamas mokesčių mokėtojų ratas, kuriems nuo 2022 m. sausio 1 d. atsirastų papildoma mokestinė našta. Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė, kad tinkama vacatio legis mokesčių teisės srityje yra svarbi garantija, kad asmenys (pirmiausia mokesčių mokėtojai) galėtų ne tik iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų reikalavimais, bet ir prie jų priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas. Darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) nukrypimas nuo konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis konstituciškai pateisinamas tik skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę lemiančiu siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama siūlydama praplėsti asmenų ratą, kuriems kiltų nauja prievolė mokėti VSD įmokas, nėra pateikusi analizės, kuria remiantis galima nustatyti problemos mastą – kokie yra realūs biudžeto netekimai dėl galimai nesurenkamų VSD įmokų, mokesčių mokėtojų sektoriai, kuriuose identifikuojamos problemos, kokie galimi administraciniai kaštai, nustatant iš su darbdaviu susijusių įmonių darbuotojo gautą naudą ir pan. Pasiūlymas: 1. Išbraukti Projekto 5 straipsnio 2 dalį, o buvusią 3 dalį, laikyti 2 dalimi. 2. Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atlikti išsamią analizę ir poreikį inicijuoti minėtus pakeitimus. Taip pat įvertinti galimybę VSD įmokomis neapmokestinti tam tikrą iš darbdavio ir (ar) su juo susijusių įmonių gautą pajamų sumą (ar naudą). 3.Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinus poreikį ir galimybes, iš naujo pateikti Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, įvertinant protingą įsigaliojimo terminą.	Nepritarti.	Argumentai: 1.Nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį (ir kartu pateiktiems pasiūlymams). Komitetas siūlo palikti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, tik nustatyti vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą dėl toliau nurodytų priežasčių. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad atsilyginant už atliktą darbą darbuotojams yra skiriamos įvairios skatinimo priemonės (pvz., suteikiamos nemokamai ar sumažinta kaina akcijos, kitos pajamos natūra, taip pat piniginės išmokos), tačiau šias skatinimo priemones skiria ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys (pvz., motininės įmonės, dukterinės įmonės, akcininkai). Tokia naudojama darbuotojo už jo atliekamą darbą skatinimo forma – naudą teikiant ne tiesiogiai darbdaviui, o susijusiam asmeniui, iš esmės yra tapatus darbuotojo skatinimo mechanizmas, tačiau turintis nepagrįstai skirtingas mokestines ir socialines pasekmes – nemokamos įmokos ir darbuotojas nėra draudžiamas socialiniu draudimu. Sukuriama situacija, kad darbuotojui (apdraustajam) nėra skaičiuojamas socialinio draudimo stažas ir asmuo netenka galimybės naudotis socialinio draudimo teikiama nauda. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokų mokėtojais taps ir su darbdaviu susijusios įmonės, kurios iki šiol tokios prievolės neturėjo, Komitetas siūlo nustatyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą - 2022 m. liepos 1 d. (t. y. ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo). Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnio redakciją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 4. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų skoloms.“

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė