LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 646, 650 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 583¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3610

2024-06-17 Nr. 102-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Finansų ministerijos Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė, Finansų ministerijos Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus patarėja Erika Puzonienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Laurynas Lukšys, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Antstolė Rima Adomaitienė, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-11	3 4			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu siūlomus pakeitimus, manytina, kad kartu turi būti keičiamas ir civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas.	Pritarti	Siūloma ši 651 str. 2 d. 8 punkto redakcija: 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų ~~administracinių nusižengimų~~ ~~bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais~~, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; Analogiškai tikslintina ir 650 str. 2 dalis: „2. Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų ~~administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais~~, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“
2.	Mykolo Romerio Teisės mokykla 2024-05-24				Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-2024-2060 „dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“ (toliau – Raštas), teikia išvadą dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas). Išvadą parengė Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui. Remiantis Projekte siūlomu CPK 5831 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-27 Nr. G-2024-4834 tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą.¹ Taip pat priverstinio vykdymo procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą² bei teisė į nuosavybės apsaugą³ , kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose⁴ , nacionalinėje teisėje⁵ ir teismų praktikoje⁶ . Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas. Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo. Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai⁷ kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis⁸ .	Nepritarti	Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Išvada teikta įstatymo projektui XIVP-3609, yra įvertinta svarstant minėtą projektą, kuriuo nustatomas esminis reguliavimas, o CPK pakeitimo projektas yra lydintis, jame dėstomas reguliavimas turi derėti su pagrindinio paketo projekto nustatomu reguliavimu. Vertinimuose neįsigilinta į projektų pasiūlymus ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Projektai nekeičia priverstinio vykdymo sistemos, nes iš esmės naujų funkcijų VMI nesuteikiama – VMI jau ir dabar vykdo išieškojimą iš sąskaitų, o išieškojimo iš turto teisė inspekcijai nesuteikiama. Projektais siekiama efektyviau naudoti valstybės resursus, panaudojant VMI turimas kompetencijas, gebėjimus ir techninius resursus savarankiškai vykdyti ne tik mokesčių, bet ir kitų prievolių valstybei išieškojimo iš sąskaitų funkcijas. Abejonės dėl VMI kompetencijos, nešališkumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, mūsų nuomone, yra nepagrįstos. VMI atstovauja Lietuvos valstybę ir vykdo visų mokestinių nepriemokų išieškojimą. Visi mokesčių administratoriaus veiksmai ir procedūros yra reglamentuoti teisės aktuose. Užtikrinta mokesčių mokėtojų teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą. Dėl „dviejų langelių“ problemos, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus kartais atlieka du asmenys - antstolis ir VMI, pažymėtina, kad projektai kaip tik sprendžia šią problemą, nes VMI nevykdys išieškojimo iš tų skolininkų, kurie jau turi bylų pas antstolį.
3.	Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas 2024-05-29				<..> III. GALUTINĖ EKSPERTINIO VERTINIMO IŠVADA Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui. Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri 2003 m. įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu patvirtinus Teismo antstolių institucinės reformos metmenis ir kuri įstatymiškai įtvirtino „principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“, siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią. Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai.	Nepritarti	Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Išvada teikta įstatymo projektui XIVP-3609, yra įvertinta svarstant minėtą projektą, kuriuo nustatomas esminis reguliavimas, o CPK pakeitimo projektas yra lydintis, jame dėstomas reguliavimas turi derėti su pagrindinio paketo projekto nustatomu reguliavimu.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-09				Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-610), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3611), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3612) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3613) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Kartu su Įstatymų projektais buvo pateikta ir poveikio vertinimo pažyma, tačiau, manome, kad atliktas poveikio vertinimas yra neišsamus ir neatskleidžia reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Manytina, kad reforma negali būti įgyvendindama visa apimtimi, nemokestinių prievolių valstybei išieškojimas turi būti optimizuotas, kad užtikrintų spartesnį išieškotų lėšų patekimą į valstybės biudžetą, mažintų antstolių įkainius, apmokamus skolininkų ir kreditorių, bei padėtų taupyti tiek valstybės, tiek privačių kreditorių ir visų mokesčių mokėtojų lėšas. Vienas iš Įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis 2023 m. duomenimis, VMI nepriemokų administravimo departamente dirbo 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau. Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją. Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui. Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad vyko daug diskusijų tarp projektų rengėjų ir suinteresuotų asmenų, taip pat į tai, kad nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas, prašome komiteto organizuoti klausymus, kurių metu Lietuvos antstolių rūmų atstovai galėtų detaliai pristatyti savo parengtus skaičiavimus, parodančius, kiek Lietuvos valstybės biudžetas netektų pajamų ir patirtų išlaidų dėl šios reformos.	Nepritarti	Siūlomo teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. CPK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Klausymai buvo organizuojami dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl kurio sprendimą priėmė Biudžeto ir finansų komitetas.
2.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-19				Teikiamas TM raštas, adresuotas Finansų ministerijai ir BFK.	Nepritarti	Raštas įvertintas svarstant pagrindinį paketo projektą Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu.
3.	Lietuvos verslo konfederacija 2024-06-03				Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl birželio 5 dieną Biudžeto ir finansų komitete planuojamo LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo ir nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadų, dėl kurių savo parašais į LR Seimo valdybą buvo kreipęsi 29 LR Seimo nariai, pristatymo. Kaip jau minėta, 29 LR Seimo nariai, vadovaudamiesi LR Seimo statuto 145 straipsniu, kreipėsi į LR Seimo valdybą, prašydami dėl Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio ekspertinio vertinimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Manytina, kad parašais savo valią išreiškę LR Seimo nariai siekė, kad būtų atsakyta į jų kreipimesi pateiktus klausimus dėl minėtu Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kas suteiktų reikalingą informaciją ir padėtų priimant sprendimus dėl LR Mokesčių administravimo įstatymo projekto pagrindiniu paskirtame LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei svarstant lydinčiuosius teisės aktus – LR Civilinio proceso kodekso įstatymo projektą, LR Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą, LR Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą ir LR Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą – šiems projektams pagrindiniu paskirtiname LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad, sprendžiant iš LVK pasiekusio LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto oficialaus kvietimo, atrodo, kad į birželio 5 dienos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Įstatymo projektas ir aptariamos iš Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto gautos ekspertinės išvados dėl šio Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio, nėra kviečiami dalyvauti minėtų, savo vertinimus pateikusių universitetų atstovai. Manome, kad geroji praktika yra, kai LR Seimas, LR Seimo statuto nustatyta tvarka, kreipiasi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir aukštąsias mokyklas prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas, LR Seimo komitetų posėdžiuose taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tokį vertinimą atlikusiems ekspertams pristatyti savo išvadas Įstatymo projekto svarstymo metu. Neabejojame, kad ekspertinius vertinimus pateikusių mokslininkų dalyvavimas svarstant Įstatymo projektą būtų prasmingas, nes sudarytų galimybę kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašiusiems LR Seimo nariams, tarp kurių yra ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetų nariai, užduoti klausimus ir gauti atsakymus dėl aktualių svarstomo teisinio reguliavimo aspektų. Dėl šių priežasčių prašome, kad į LR Seimo kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo atsiliepę ir savo vertinimą pateikę universitetai taip pat būtų pakviesti dalyvauti artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei turėtų galimybę pristatyti savo išvadas ir atsakyti į LR Seimo nariams rūpimus, su svarstomu teisiniu reguliavimu susijusius klausimus. Manome, kad ekspertinius vertinimus pateikusiems mokslininkams turi būti sudarytos galimybės patiems pristatyti savo išvadas, atsakyti į klausimus. Galiausiai, pažymėtina, kad auštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., LR Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus, įkaitant ir projektus, kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi visi šio įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios integraliai svarstant visą paketą, siūlytume apsvarstyti galimybę LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rengti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Apibendrinant, manome, kad, atsižvelgiant į pristatytus argumentus, LR Seimo prašymu ekspertinius vertinimus atlikusios auštosios mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovai, turėtų būti kviečiami dalyvauti ir pristatyti savo išvadas komiteto nariams artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje birželio 5 dieną. Vertinant tai, kad kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašė net 29 LR Seimo nariai, tarp kurių – ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, manome, kad LR Seimo nariai turėtų turėti galimybę ekspertinių išvadų autoriams užduoti savo klausimus, o jų autoriai patys pristatyti atlikto vertinimo rezultatus. Todėl prašome sudaryti galimybę ekspertinių išvadų autoriams asmeniškai dalyvauti, pakviečiant juos į artėjantį birželio 5 dienos LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados yra glaudžiai susijusios tiek su pagrindiniu svarstomo įstatymų projektų paketo projektu, tiek su lydinčiais projektais, siūlome rengti bendrą abiejų šiuos projektus svarstančių komitetų – Biudžeto ir finansų komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto – posėdį, kuriame su aukštųjų mokyklų atliktu vertinimu susipažinti ir savo klausimus užduoti galėtų abiejų komitetų nariai.	Nepritarti	Raštas įvertintas svarstant pagrindinį paketo projektą Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu.
4.	Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03				Lietuvos antstolių rūmai, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ketina grįžti prie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 svarstymo, teikia šį raštą. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611, Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos „Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume „Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių apskaitymo ir administravimo apimtimi. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas): a) sutrumpinti jau dabar antstolių taikomus išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo į biudžetą terminus (keistinas CPK 756 str.); b) nustatyti specialią sutrumpintą ir pigią procedūrą tam skolininkui, kuris pirmą kartą pradelsė apmokėti baudą ir nuo jo banko sąskaitos bauda pilna apimtimi buvo nurašyta per 10 dienų (keistinas CPK 611 str.). Papildyti Civilinio proceso kodekso 756 str. atitinkamai: 756 straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti “Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis ne vėliau kaip 5 darbo dienas paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir išmoka kreditoriui. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.” Papildyti Civilinio proceso kodekso 611 str. nauja 7 dalimi: 611 straipsnis. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka “7. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai ir raginimas skolininkui nesiunčiamas, pirmoje skolininko vykdomojoje byloje išieškojus skolą iš lėšų per 10 dienų, antstolio atlygis neišieškomas.“	Nepritarti	Raštas įvertintas svarstant pagrindinį paketo projektą Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. Nepritartina siūlomai alternatyvai. Pagrindinį paketo projektą svarstantis komitetas (BFK), atsižvelgdamas į antstolių pateiktas pastabas, pasiūlė MAĮ pataisas - sutrumpinti VMI vykdomą išieškojimo procesą kai VMI pati nepradeda išieškojimo iš sąskaitų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė