LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 383
STENOGRAMA
2016 m. rugsėjo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pradedame, gerbiamieji kolegos, rugsėjo 28 dienos rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
14.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. rugsėjo 28 d. (trečiadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradėsime šios dienos darbotvarke. Pasiūlymų nėra. Gal galime darbotvarkę patvirtinti? Yra.
A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos ir gerbiama Pirmininke, frakcija siūlo dar kartą (jau kreipėmės į jus, gerbiama Pirmininke, ir į socialdemokratus), siūlome dar kartą išbraukti J. Bernatonio siūlomas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis čia prieš rinkimus siūlo mums primesti diskusiją apie visokias partnerystes ir kitus dalykus. Tai vieną sykį Seimo didžioji dalis labai vieningai šias pataisas išbraukia, bet po savaitės vėl siūlo tai svarstyti. Tai mes siūlome išbraukti ir bent jau prieš rinkimus prie šių reikalų nebegrįžti.
PIRMININKĖ. Numeris. Kur yra 1-14 klausimų paketas, taip?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man atrodo, čia Civilinio kodekso projektas Nr. XIIP-3395. Nebežinome numerių.
PIRMININKĖ. Dar kartą – koks numeris?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Visas 15 klausimas.
PIRMININKĖ. 1-15a. Gerai, tuoj pasižymėsime. Praeitą kartą buvo išbraukta, įkelta į kitą posėdį, todėl ir atsirado. Tuojau, minutę, tuojau.
G. Kirkilas. Prašom.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Nežinau, ar A. Kubilius tebesijaučia ligi šiol Konservatorių partijos pirmininku, bet kiek aš girdėjau, jų naujasis pirmininkas, jeigu jis iš tikrųjų pirmininkas, kaip tik pasisakė už šitą partnerystę. Man atrodo, čia nėra visiškai suderinta su partija. Tegul konservatoriai tarpusavyje išsiaiškina, po to svarstysime šitą klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galima?
PIRMININKĖ. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Partijos pirmininkas ir sakė, kad šį klausimą svarstysime po rinkimų. Gerbiamasis Kirkilai, jūs tiek užsiimate savo partijos nesėkminga propaganda, kad net nebegirdite, ką aplinkui kas kalba.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad tikrai negalima į kas antrą darbotvarkę traukti to paties klausimo, kuris išbrauktas iš darbotvarkės. Iš tikro jau šito klausimo, prašau, gerbiama Pirmininke, nedėti bent jau šitoje besibaigiančioje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas. Dirbame tvarkingai. Seimo valia apsispręsti.
Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Liberalai siūlo išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIP-4691, t. y. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas? Tada balsuosime. Pirmiausia buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymas išbraukti projektą Nr. XIIP-3395 ir lydimuosius iš šios dienos darbotvarkės ir dabar nesvarstyti. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 56, prieš – 16, susilaikė 23. Iš darbotvarkės išbraukta.
Toliau yra Liberalų frakcijos siūlymas išbraukti Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4691. Balsuojame. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 20, susilaikė 21. Iš šios dienos darbotvarkės išbraukiami 4a ir 4b klausimai.
Gerbiama K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien pradėjo visų trijų Darbo kodekso projektų svarstymą, bet kreipėsi į Vyriausybę prašydamas išvados. Taigi prašome šiandien išbraukti iš darbotvarkės tuos tris klausimus.
PIRMININKĖ. Komitetas valdybai turi pateikti motyvuotą prašymą dėl ko, nes šiandien valdyba ne visoms išvadoms pritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Mes ruošiame šiandien ir pateiksime.
PIRMININKĖ. Aš suprantu, kad šiandien nėra išvados, bet buvo sutarta ir Seimas laukia. Tai komiteto atsakomybė. Jeigu nėra išvados, aišku, nesvarstysime, negalime svarstyti. Komitetas atsakingas už pažadų nevykdymą. Ar jau viskas? Gerai.
Pradedame. Galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Patvirtinta bendru sutarimu. Prašau dėmesio! Pradėsime darbą.
14.08 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei
Pirmasis darbotvarkės klausimas yra Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei. (Šurmulys salėje) Norėčiau paprašyti šiek tiek tyliau salėje.
Yra Statuto 221 straipsnis. „Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka. Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka: interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba (iki 10 minučių); interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymams (iki 30 minučių); interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu; diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams; baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis; interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis; Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal šio Statuto 71 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.“ Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Aš esu deklaravęs V. Baltraitienę kaip asmenį, dėl kurio galiu turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, todėl per šią visą procedūrą nusišalinu nuo bet kurios procedūrų dalies.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Viskas bus įrašyta į protokolą. Galime pradėti svarstyti. Pirmiausia kviečiu J. Razmą kaip interpeliacijos pateikėją. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, priminsiu vieną tokį žinomo prancūzų politikos veikėjo, rašytojo posakį: „Blogai, jei ministrai dažnai keičiasi, bet dar blogiau, jei blogi ministrai išlieka savo vietose.“ Aš tikiuosi, kad visi pamąstysime apie tą posakį, kai darysime sprendimą dėl interpeliacijos, ypač dėl antrosios interpeliacijos ministrui J. Olekui.
Kalbėdamas apie pirmąją interpeliaciją, aš pažymėčiau, kad mes, opozicija, ilgą laiką buvome gana tolerantiški žemės ūkio ministrės veiklai, kurioje nuo pat pradžių matėme įvairių problemų, bet iki interpeliacijos iniciatyvos neprieidavome suprasdami, kad sritis yra sudėtinga, kad tos srities rinkose yra sudėtingų dalykų. Vis dėlto paskutiniai įvykai, susiję su medžioklėmis prie Panevėžio, su ministrės painiais aiškinimais, paskatino apibendrinti iš esmės visą blogą beveik ketverių metų valdymo laikotarpį formuluojant atitinkamus klausimus ne tik iš pastarųjų įvykių, bet ir iš ankstesnių.
Pirmiausia mes keliame klausimą dėl daugybės korupcijos skandalų ministrei pavaldžiose struktūrose. Aš jų čia nevardinsiu, keliame klausimą, ar ministrė išdrįs prisiimti politinę atsakomybę už tai? Deja, iš pateikto atsakymo mes nieko apie politinę atsakomybę negirdime. Norėčiau ministrės paklausti: gal jūs galite įvardinti kurį nors kitą ministrą, kurio ministerijos atsakomybės srityje būtų daugiau korupcijos skandalų, daugiau įtariamųjų? Tai mes galbūt tada interpeliaciją pareikštume kitiems, bet, man atrodo, šiuo požiūriu jūs ir jūsų ministerija esate lyderė.
Toliau mes formuluojame konkretesnius klausimus. Pirmiausia klausiame, kas nulėmė tuos skandalingus kadrinius sprendimus ministrės atsakomybės srityje: ar asmeniniai pasirinkimai, ar Darbo partijos nurodymai, kuriems ministrė neatsispiria, ar gal premjero nurodymai, nors tokias sąsajas galbūt sunkiau įžvelgti? Atsakyme ministrė mums pateikia visą išaiškinimą, kaip vykdomi skyrimai pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Gerbiamoji ministre, mums tikrai nereikia tų atpasakojimų, kaip turėtų būti vykdomi įstatymai. Jūs galėjote geriau papasakoti, kas vyksta užkulisiuose, kaip taip išeina, kad per tuos neva jūsų aprašytus skaidrius konkursus laimėtojais paskelbiami jums artimi žmonės ar partijai artimi žmonės, dėl kurių paskui patys vargstate, kai prasideda skandalai.
Trečias mūsų klausimas primena skandalingąją D. Gineikaitės istoriją. Iš tikrųjų mes esame įsitikinę, kad po jos vadovavimo buvo visiškai diskredituota šios svarbios Nacionalinės žemės tarnybos reputacija. Mes keliame klausimą ministrei, kas padaryta, kad ta reputacija būtų atkurta? Tai išties labai svarbi tarnyba, valdo svarbų turtą – žemę. Deja, ministrė savo atsakyme nieko įtikinamo nepasako, kad būtų ko nors esmingo imtasi ir kad iš tos istorijos būtų deramai pasimokyta.
Kita ministrės atsakomybės struktūra – Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kuri sprendžia daug jautrių klausimų. Sakykime, ji palaimino supirkimo iš ūkininkų pieno kainų sumažinimą ir neva taip „parodė“, kad objektyviai supirkėjai tas kainas gali mažinti. Mes primename istoriją šios tarnybos vadovės R. Kraujelytės-Noreikienės vadovavimo, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė verslininkę, kuri perdavė valdininkams 10 tūkst. eurų vertės kuponą, o jis paskui buvo keičiamas į grynuosius. Primename ir tuos skandalingus pirkimus patiems jautriausiems, skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, kai miltai ar konservai perkami už 2–3 kartus didesnę kainą.
Darbo partijos atstovai labai mėgsta rodyti viešą susirūpinimą tais sunkiausiai gyvenančiais žmonėmis. Per šią skandalingą ministrei pavaldžios agentūros veiklą, aš manau, akivaizdžiai rodoma visiškai priešinga politika. Ar manote, kad skurdžiausiai gyvenančiam žmogui tas pats, jeigu jis vietoj dviejų konservų dėžučių gaus tik vieną ir bus laimingas vien tuo, kad ta konservų dėžutė yra pagaminta Kėdainių konservų fabrike? Ar manote, žmogui tas pats, kad vietoj trijų miltų pakelių jis tegaus vieną? Mes kalbame apie žmones, kurie vos pragyvena ir kuriems ši parama yra labai svarbi. Dėl užsitęsusių įvairiausių aiškinimųsi pirkimai vėluoja, žmonės kai kurių produktų negauna ir tą jų skurdą ministrė tokiu būdu dar labiau padidina. Čia aiškinimai, kaip ta situacija nagrinėjama, deja, irgi nieko neatsako.
Paskutinis sprendimas, kai tų produktų pirkimas atiduotas Europos socialinio fondo agentūrai, rodo visišką ministrės bejėgiškumą. Tai reiškia, kad ministrė pripažįsta, kad ji nepajėgi tinkamai suformuoti savo struktūros, kad galėtų tinkamai atlikti tuos pirkimus, ir bejėgiškai perduoda kitoms ministerijoms pavaldžiai struktūrai tai atlikti. Ar bereikia aiškesnių įrodymų, kad ministrė tiesiog sunkiai susitvarko su tekusiomis pareigomis?
Mes pasidomėjome ir situacija žirgynuose, nes turėjome duomenų, kad yra nepasiruošta žiemai, nesukaupta pašarų. Čia galbūt į tą klausimą ministrė atsako kiek įtikinamiau. Galbūt ir mūsų klausimas lėmė, kaip matome iš atsakymų, kad rugsėjo mėnesį galų gale susiimta ir šiek tiek to šieno prišienauta ir sukaupta, bet vis tiek mažiau negu ankstesniais metais.
Kitas klausimas, tiksliau, keli klausimai, yra susiję su pastarojo laikotarpio įvykiais – su medžiokle ir pobūviu priimant Latvijos ministrą, kolegą. Suprantame, kad ministrai su kolegomis turi įvairių neformalių susitikimų, jų reikia, bet jeigu viskas būtų buvę tvarkingai ir skaidriai ten padaryta, ministrė turbūt būtų taip painiai nesiaiškinusi, kas ką pakvietė, bandžiusi muštis į krūtinę, kad visi bendrauja su verslininkais, nors niekas jos nekaltino, kad negalima bendrauti su verslininkais. Galiausiai mesti priekaištai Latvijos ministrui, neva jis pakvietė tuos verslininkus, ir mes visi nuleidę akis turbūt turėjome išklausyti tam tikrą mus žeminantį pamokymą, kad ministrė gali atvažiuoti į Latviją ir išmokti, kaip organizuoti priėmimus.
Štai tokia situacija yra sukurta iš esmės tuščioje vietoje dėl ministrės nekompetencijos ir nesugebėjimo vadovauti ministerijai.
PIRMININKĖ. Jau laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Todėl kviečiu pripažinti atsakymus netinkamais ir išreikšti nepasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs išnaudojote visą jums skirtą laiką.
Dabar kviečiu ministrę V. Baltraitienę – turite 30 minučių laiko atsakymams.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Laba diena. Pirmiausia noriu visiems priminti, kad ministre esu dvejus metus ir porą mėnesių ir tikrai nesiimsiu vertinti ketverių metų laikotarpio.
Antra. Tikrai savo atsakymuose įvardinsiu ministrą, kuris tiek pat buvo įsivėlęs į įvairius skandalus ir kuris neprisiėmė jokios politinės atsakomybės ir nesprendė klausimo.
Pradėsiu nuo pradžių. Pirmasis klausimas (aš dėl laiko stokos viso neskaitysiu) yra toks: ar sudariau palankias sąlygas korupcijai pavaldžiose institucijose? Noriu labai konkrečiai atsakyti: korupcijos niekada netoleravau, niekada nepaisiau partinės priklausomybės. Nebijau nei nušalinti, nei atleisti, visiškai nesvarbu, ar tai partietis, ar ne, visada vadovaujuosi įstatymų viršenybe, o ne mūsų politine kultūra, diktuojančia savo madas ir be teismo skelbiančia nuosprendžius – kaltas. Sutinku, kad politinėje erdvėje tai kur kas patogesnė pozicija nei dabartinė mano.
Ar ministerijos valdomose srityse nėra korupcijos apraiškų? Žinoma, yra, kaip ir čia, Seime. Dar visi labai gerai prisimename neseną įvykį su didžiausiu korupcijos kyšiu, kuris buvo ką tiktai vasaros metu.
Kitas klausimas – ar aš tokias sąlygas toleruoju? Per mano dvejų metų kadenciją ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose atlikti kasmetiniai veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos apraiškų tikimybė, nustatymai. Jie pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi pateiktus duomenis apie korupcijos rizikos veiksnius ir informaciją apie įgyvendinamas ir siūlomas priemones, nusprendė neatlikti papildomos korupcijos rizikos analizės. Šiuo metu Žemės ūkio sektoriaus antikorupcinės programos įgyvendinimo koordinavimo komisija atlieka kasmetinį pasirinktų veiklos sričių vertinimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas.
Nepaisant visų priemonių, visada egzistuoja žmogiškasis faktorius, tačiau korupcijos pasireiškimo rizika ministerijoje nuolat kontroliuojama tiek tobulinant teisinę bazę, tiek imantis atitinkamų prevencinių veiksmų. Kad ir kaip ten būtų, nė vienas mano viceministras, kitaip nei prieš tai buvusio konservatoriaus K. Starkevičiaus, už „pasiekimus“ ministerijoje dvejiems metams laisvės atėmimo bausme nebuvo nubaustas. Ar po tokio skandalo tuometinis ministras K. Starkevičius puolė atsistatydinti, o vėliau, jau pats tapęs specialiuoju liudininku, atsisakė ministro posto?
Ir dar. Po visų ministerinių korupcijos skandalų su viešaisiais pirkimais, sūnėnais ir mailiais, jis yra šešėlinio konservatorių kabineto narys. Tad kokią ir kieno asmeninę politinę atsakomybę turėtume svarstyti? Ar specialieji liudytojai jūsų ministrų kabinete jums yra norma, ar čia, kaip G. Orwello romane, visi gyvuliai lygūs, bet vieni lygesni už kitus?
Ir dar noriu paklausti pono K. Starkevičiaus, kokių veiksmų ir atsakomybės ėmėtės jūs, ministras, kai Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriui, jūsų viceministrui, buvo iškeltos bylos? Suprantu, kad tai tik retorinis klausimas ir atsakymo nesitikiu.
Antras jūsų klausimas. Kokia mano atsakomybė tose srityse kylant korupciniam skandalui ir kiek tai susiję su mano sprendimais, partijos sprendimais ar premjero nurodymais? Būnant ministru, pasirinkimo laisvė, jei kalbėsime ne apie politinio pasitikėjimo pareigūnus, yra ribota. Ją riboja Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas, konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarka ir t. t. Kaip dar gali pasirinkti? Nebent opozicija iš savo spalvingos patirties galėtų papasakoti apie tai, kaip vyko užkulisiniai susitarimai, kuriuos čia ką tik girdėjome, kaip giminės, draugai ir artimieji tvarkėsi ministerijos kabinetuose ir ar tai lėmė asmeniniai ar partijos pasirinkimai. Turbūt visada taip yra: ką pats darai, galvoji, kad ir visi kiti tą daro.
Primiršusiems noriu priminti, kad pagal galiojančius teisės aktus įstaigų vadovai patys priima sprendimus dėl konkrečių pareigybių steigimo ir konkrečių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo. Todėl ministras neturi įgaliojimų spręsti dėl ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių, administracijos, struktūrinių padalinių, valstybės tarnautojų ar darbuotojų priėmimo.
Be to, visi konkursus laimėję asmenys, pretenduojantys į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nurodytas pareigas, buvo paskirti į jas tik gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie šių asmenų patikimumą. Tad čia pasirinkimas – myliu, nemyliu, patinka, nepatinka negalioja net ministrui.
Kadangi Žemės ūkio ministerija kuruoja labai sudėtingas sritis, tad savaime suprantama, kad visi vykstantys konkursai yra padidėjusio dėmesio centre, todėl ministerijos prašymu konkursus visada stebi Valstybės tarnybos departamento atstovai, kurie niekada nenustatė pažeidimų, o pastaruosius metus visi konkursai vyksta paties Valstybės tarnybos departamento patalpose.
Trečias klausimas – nesugebėjimas parinkti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ir ypač alkoholiu piktnaudžiaujančios D. Gineikaitės paskyrimas. Noriu pasakyti, kad jokiame įstatyme nėra numatyta iš narkologinio kabineto prašyti pažymos. Visame pasaulyje žemė yra nekilnojamasis turtas, tik Lietuvoje prieš du dešimtmečius konservatorių dėka nekilnojamasis turtas – žemė – tapo kilnojamuoju, kaip tas skraidantis kilimas arabų pasakose.
Ką šiandien turime? Lietuva padalinta į ponus ir ubagus. Tuos, kurie savo žemes galėjo persikelti į prabangius Žvėryno rajonus ar prie tyvuliuojančių ežerų, ir tuos, kurie savo tėvų žemės vis dar per 20 metų taip ir neatgavo. Paimkime kad ir Vilnių. Per 4 tūkst. žmonių laukia savo eilės, tačiau sostinės meras rado krūvą pasiteisinimų, kodėl neturi laiko susitikti ir aptarti sveiku protu nesuvokiamos situacijos.
Suprantama, juk tie 4 tūkst. – ne verslo magnatai ir ne didieji statytojai. Tai tik eiliniai piliečiai, kuriems, beje, taip visų keikiama D. Gineikaitė ir rado laisvų žemės sklypų taip mūsų elito geidžiamame Vilniuje.
Nenorėčiau gilintis į asmenines vieno ar kito Nacionalinės žemės tarnybos vadovo savybes. Tuo labiau kad, kaip ir minėjau, nėra reikalaujama pažymos iš narkologinio kabineto. O kam jau kam, bet jums, mielieji, iš tikrųjų dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio reikėtų patylėti, nes tokių pavyzdžių pas jus pačius dar daugiau negu kur kitur. Žemėtvarkos reputacija, lyginant su kitomis institucijomis, iš tikrųjų niekada nebuvo aukšta ir neprilygo nei ugniagesiams gelbėtojams, nei Bažnyčiai, nors daugelyje visuomenės apklausų buvo kiek aukščiau už pasitikėjimą Seimu.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mano kadencijos metu vienas svarbiausių prioritetų Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo ir yra užtikrinti visų Lietuvos piliečių interesus, todėl per labai trumpą laiką buvo padaryta tiek, kiek žemėtvarkos srityje nepadaryta ar nenorėta padaryti per dešimtmečius. Kad būtų atsisakyta funkcijų dubliavimo ir sumažinta korupcijos pasireiškimo tikimybė Nacionalinėje žemės tarnyboje, pernai buvo vykdomi tarnybos administracijos struktūros pertvarkymai.
Taip pat pernai buvo vykdoma ir teritorinių NŽT padalinių patikros programa. Turbūt pirmą kartą vadovai aplankė visus rajonų skyrius, susitiko su darbuotojais, su savivaldybių vadovais ir gyventojais. Buvo vertinamas teritorinių padalinių darbas, rengiami susitikimai, sugriežtinta matininkų veiklos kontrolė. Pernai ir šiemet buvo įvertinta trečdaliu daugiau matininkų nei 2013 metais ar 2014 metais.
Man vadovaujant ministerijai Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinio – ypač tikslių žemės paviršiaus nuotraukų iš oro, skirtų miškotvarkos ir žemėtvarkos darbams, žemėlapio atnaujinimo darbus. Dabar kasmet yra atnaujinama po vieną trečdalį tokių Lietuvos teritorijos žemėlapių. Tik dabar jau iš esmės baigtas Lietuvos valstybės sienos, o kartu ir visos Europos Sąjungos išorinės sienos demarkavimas su Rusijos Federacija.
Kalbant apie žemės naudojimo valstybinę kontrolę, reikia pažymėti, kad patikrinimų skaičius pernai padvigubėjo, o šiemet jau atlikta 6 tūkst. žemės naudojimo valstybinių patikrinimų. Pradėta ilgalaikė Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose esančių žemės sklypų patikrinimo programa. Pernai Nacionalinės žemės tarnybos specialistai identifikavo ankstesnės Vyriausybės suformuotą ir paliktą ydingą žemės reformos darbų, paslaugų pirkimo praktiką, kai perkamos žemės reformos darbų paslaugos nepagrįstai viršydavo tam numatytas lėšas. Tokia ydinga praktika buvo sustabdyta, sutaupyti milijonai eurų Lietuvos biudžeto lėšų.
O šių metų pradžioje buvo atlikta valstybinė žemės nuomos sutarčių revizija didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Turiu pripažinti, kad dveji metai, tiek, kiek vadovauju ministerijai, yra tikrai per trumpas laikas, kad galėtume išnarplioti daugiau nei du dešimtmečius Lietuvą kamuojančią konservatorių sukurptą kilnojamos, nekilnojamos žemės reformą su visais ją apraizgiusiais korupciniais santykiais.
Ketvirtas. Dėl Rinkos reguliavimo agentūros ir dėl visų pirkimų. (Šurmulys salėje) Atsakydama į šituos klausimus turbūt šalia turėčiau matyti ir konservatorių, buvusį eksministrą K. Starkevičių, nes jo paklotais pamatais ir pirkimo tradicijomis Rinkos reguliavimo agentūra vadovavosi iki tol, kol ministro postą užėmiau aš. Turiu pasakyti, kad pačios ministerijos iniciatyva buvo iškeltas klausimas dėl maisto pirkimo kainų ir vykdomo konkurso skaidrumo. Ne kas nors iš šalies, bet pati ministerija ir aš bei jos įgaliota agentūra ne vieną kartą kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, vėliau į prokuratūrą prašydami nutraukti pirkimus ir išaiškinti kaltus asmenis. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba ilgai tylėjo, o prokuratūros tyrimas per savaitę neatliekamas. Per tą laiką buvo atleisti tie, kurie tiesiogiai kuravo šią sritį ir, deja, su savo pareigomis nesusitvarkė. Bet tuomet su savo nekvestionuojamais pranešimais į spaudą, į areną prieš rinkimus įžengė Viešųjų pirkimų tarnyba – patys teisiausi, viską žinantys, viską stabdė, bet visokių niekdarių nesustabdė. Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.
Tuomet ir kyla politinis klausimas, ar valstybės institucijos turi bendradarbiauti skaidrindamos visą sistemą, tobulindamos įstatymus, užkirsdamos kelią bet kokioms įmanomoms korupcijos landoms? Ar po visų šitų pirkimų mes išgirdome bent vieną racionalų pasiūlymą Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip reikėtų tobulinti pirkimų įstatymus, ką keisti, kad situacija nesikartotų? Deja, taip ir neišgirdome, užtat gavome gerą antipilietiškumo pamoką – nėra čia ko garsiai apie savo ministerijų negeroves kalbėti.
Jei dabar paprašyčiau pakelti rankas ir pasakyti, už kiek buvo nupirkti miltai, taip garsiai skambantys ir vadinami auksiniais, turbūt nė vienas nepasakytumėte: už 724 eurus ar už 495 eurus už vieną toną. O dabar teisingas atsakymas: 2015–2016 metais miltų iš viso nebuvo pirkta. Nustebote? Dėl to, kad nutraukėme patį pirkimą ir nepasirašėme sutarties.
Kaip matote, masinę psichozę sukelti lengva, ypač kai į ją įsisuka valstybinės institucijos. Bet jeigu grįžtume prie miltų kainų, tai jos tikrai nėra sugalvotos. 724 eurai – tiek viena tona miltų nepasiturintiems kainavo 2012 metais, kai valdžioje buvo konservatoriai, ir 495 eurai už vieną toną 2014 metais, kai valdžioje buvo visomis būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis kaltinama Darbo partija. Skaičiai sako patys už save, kaip ir faktai, ko aš ėmiausi, kad būtų užkardytas piktnaudžiavimas Rinkos reguliavimo agentūroje.
Tikrai manęs netenkino tuometinės Rinkos reguliavimo agentūros direktorės darbas, todėl su ja atsisveikinome dar iki to laiko, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė vadovei įtarimus. Atsisveikinome sunkiai, nes nepamirškime, kad visi konkursus laimėję asmenys, pretenduojantys į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nurodytas pareigas, buvo paskirti tik iš kompetentingos institucijos gavus informaciją apie šių asmenų patikimumą.
Vertinant agentūros atliktus viešuosius pirkimus, būtina pažymėti, kad teisės aktų pažeidimai buvo konstatuoti pačiai ministerijai pranešus atitinkamoms institucijoms apie pastebėtus trūkumus. Žemės ūkio ministerija dėl agentūros vykdomo pirkimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, ir prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo; į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą – dėl prašymo pradėti tyrimą dėl galimo draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo tarp pirkimo dalyvių. Taip pat Rinkos reguliavimo agentūra kreipėsi į teismą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti agentūros prašymą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
Apie asmenis, dėl kurių kaltės įvyko šitie neteisėti pirkimai arba kuriems buvo nustatytos baudos, kad reikia sumokėti. Regreso tvarka bus kreipiamasi išieškoti iš jų lėšas, bet tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.
Jei kalbėtume apie pačią maisto pirkimo sistemą, tai paveldėjau labai kuriozišką situaciją. Tokie maisto pirkimai klaidžioja tarp dviejų ministerijų – Socialinės apsaugos ir darbo ir Žemės ūkio ir dviejų agentūrų – Rinkos reguliavimo agentūros ir Europos socialinio fondo. Manau, kad toks principas buvo ne tik ydingas, bet ir neskaidrus, ir atsakomybė neapibrėžta. Tad padariau viską, kad tokius pirkimus vykdytų tie, kas juos ir užsako – Europos socialinio fondo agentūra. Ne dėl to, kad nesugeba, bet dėl to, kad vienas turėtų būti atsakingas, o ne dvi ministerijos ir dvi agentūros.
Tad jeigu šiandien manęs paklaustų, ar aš nesigailiu, kad praleidau progą patylėti, juk pati iškėliau į viešumą įtarimus sukėlusį maisto pirkimo konkursą ir tyla saugodama save nuo politiniu dorojimusi virtusio farso, galiu pasakyti – be jokios abejonės, tikrai nesigailiu, turėjau šią sistemą apvalyti ir privalėjau ją skaidrinti, nors ir kiek tai kainuotų politinių ir asmeninių dividendų.
Penktas klausimas dėl žirgyno. Pradėsiu nuo labai nesenos istorijos. Šių metų liepos mėnesį iš Hanoveryje vykusio čempionato Lietuvos žirgynas parsivežė net 15 medalių, iš jų septynis – aukso. Kaip nepašerti, neprižiūrėti ir prastai laikomi žirgai gali skinti laurus tarptautinėse varžybose? Sutikite, būtų sunku įsivaizduoti. Suprantu, kad socialiniuose tinkluose išplatinta žirgo, vardu Maestro, nuotrauka privalo kelti susirūpinimą, tačiau ši nuotrauka yra daryta šių metų balandžio mėnesį, kai žirgas sunkiai sirgo, o paviešinta tik rugpjūčio mėnesį. Žirgas buvo sėkmingai išgydytas, jį kaip perspektyvų sportinį žirgą rugpjūčio mėnesį nusipirko danai.
Panašu, kad ši socialinių tinklų istorija turi ir kitą pusę. Būtent tuo metu, kai internete buvo platinama nuotrauka, vyko sunkios valstybinio žirgyno derybos su žirgyne arklius laikančiais privačiais asmenimis. Ar tai tik nemalonus sutapimas, ar apgalvotas spaudimas ir kerštas?
O dabar apie pašarus ir gardus. Šių metų rugpjūtį Vilniaus žirgyne buvo atliktas patikrinimas. Konstatuota, kad tarp arklidėse stovinčių arklių išliesėjusių nebuvo ir ganyklose tokių taip pat nėra. 2016 metais, veterinarijos gydytojų teigimu, tokių arklių, kad būtų lūžę šonkauliai, patikrinimo metu nerasta. Išvadose taip pat sakoma, kad bendrovės Vilniaus žirgyno skyriuje arklidžių gardai ir grindų paviršiai lygūs ir nekelia jokio pavojaus laikomiems žirgams. Pašarų ruoša žiemai vyksta pagal planą. Šiuo metu žirgynas jau turi pasigaminęs 888 tūkst. kilogramų šieno ir 2,5 mln. kilogramų šienainio, t. y. tiek pat, kiek buvo pagaminta pernai, nors šiuo metu žirgyne laikomų žirgų skaičius yra mažesnis.
Ir dar dėl neva skirto papildomo 1 mln. eurų žirgynui. Tai yra netiesa. Lietuvos žirgyno finansavimas iš biudžeto 2013–2014 metais buvo beveik 835 tūkst. eurų. Lygiai tiek pat skirta 2015 metais ir panaši suma 2016 metais. Šie pinigai skiriami kilmės knygoms pildyti ir žirgų genofondui išsaugoti. Žirgyno administracija nebuvo išplėsta, etatų skaičius žirgyne pastaruoju metu yra sumažintas iki 74 darbuotojų. Taigi papildomo milijono eurų žirgynui nebuvo skirta. Paskutinį kartą žirgyno įstatinis kapitalas buvo didintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir padidintas 130 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo skirtos arklidžių pastatų stogams rekonstruoti. Bendrovė Lietuvos žirgynas 2015 metais pradėjo vykdyti Vilniaus žirgyno skyriaus arklidžių stogų remontą.
Galiu tik konstatuoti, kad šiame interpeliacijos klausime išdėstyti teiginiai, tarp jų – kad pakeitus vadovus žirgynas gavo milijonu eurų didesnį finansavimą ir šios lėšos buvo panaudotos Lietuvos žirgyno administracijai išplėsti, yra visiškai nepagrįsti. Kaip sakoma, gerai davatkai ir poteriai, ir pletkai išvien.
Toliau dėl J. Miliaus situacijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skandalo ir kodėl taip ilgai eskaluojama. Kad šis klausimas taip ilgai eskaluojamas, matyt, dauguma iš čia esančių galėtų sau šį klausimą užduoti, ir kas tai eskaluoja, kartu pabandyti atsakyti. Aš asmeniškai tikrai tos temos neeskaluoju. Po kilusio skandalo dėl prieš dvejus metus Rusijoje nustatytos listerijos, kuri, priminsiu, Europos Sąjungoje net nėra tiriama pusgaminiuose, kurie vartojami tik termiškai apdoroti, neturėjau jokių abejonių, kad šios temos tiek opozicija, tiek kiti į rinkimų vajų įsitraukę asmenys tikrai nepaleis ir ji bus eskaluojama nepaisant jokių valstybės interesų. Todėl buvau pirmoji, kuri pasiūliau J. Miliui trauktis, vėliau tai padarė šalies vadovai. J. Milius nusprendė nesitraukti, ir čia mano įgaliojimai baigėsi. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius yra Vyriausybės įstaigos vadovas, valstybės pareigūnas, kurį Vyriausybė priima, gavusi atitinkamos ministerijos, šiuo atveju – Žemės ūkio, ministro teikimą. Žemės ūkio ministras siūlo Vyriausybei skirti, atleisti jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus, bet tai privalo daryti pagal galiojančius teisės aktus. Deja, teisės aktai nenumato, kad pateikus įtarimus galėtų būti atleidžiamas. Nušalinti galima tik vienu atveju – jeigu prokuroras, vykdantis tyrimą, kreipiasi į teismą. Prokuroras iki šiol į teismą nėra kreipęsis dėl J. Miliaus nušalinimo. Kitas atvejis, kai galima atleisti – kai yra nepatvirtinta konkrečiai paties vadovo ataskaita. Vadovo ataskaitai nebuvo pritarta ir šiandien J. Milius yra atleistas iš pareigų.
Jeigu kalbėtume apie tarptautinę reputaciją, kol kas guodžia tik viena – dauguma užsieniečių supranta, kad pas mus tiesiog vyksta kovos prieš rinkimus. Priminsiu, kad Maisto ir veterinarijos tarnyboje vien pernai buvo atlikta 17 tarptautinių auditų, visi darbą įvertino teigiamai. Taip pat tarnyba laimėjo 14 tarptautinių projektų mokyti kitas šalis maisto saugos standartų. Jokių priekaištų tarnyba nebuvo sulaukusi. Sukeltas ažiotažas, nepagrįstos spekuliacijos, o dažnai ir paprasčiausias neišmanymas, susijęs su Lietuvos maisto saugos užtikrinimo sistemos kritika, ėmė peržengti bet kokias sveikto proto ribas. Ar Lietuvoje visi pradėjo nuodytis maistu? Ar atsirado ligos protrūkių, kad per vieną dieną save apjuodiname taip, kad pasaulinius standartus atitinkanti mūsų maisto saugos sistema virto pasaulinio masto baubu?
Tačiau dažniausia pranašu savo žemėje nebūsi, todėl kreipiausi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti maisto saugą Lietuvoje, kad būtų užtikrintas strateginių rinkų pasitikėjimas ir išvengta galimo neigiamo poveikio tarptautiniu mastu. Informacija apie užtikrinamą efektyvią maisto saugą Lietuvoje buvo platinama diplomatiniais kanalais. Pati nedelsdama susitikau su Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje, nedelsiant susisiekta su Lietuvos ambasadų Japonijoje ir Amerikoje atstovais ir paprašyta atsakingas šalių institucijas tinkamai informuoti apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Nepaisant to, kaip skambiai mes patys save menkinome ir daužėme, nei ministerija, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negavo nė vieno užsienio valstybių oficialaus paklausimo, susijusio su maisto saugos sistema. Pasitikėjimas Lietuvos maisto saugos sistema tarptautiniu mastu išlieka ir nė viena trečioji šalis neatšaukė iki metų pabaigos planuotų net septynių auditų.
Septintas klausimas dėl kontrabandos, kaip yra kovojama ir ką aš darau, kaip kovoju su kontrabanda, nors turbūt žinote, kam yra pavesta konkrečiai kovoti su ja. Pamėginsim atsakyti.
Turbūt tame klausime apie kontrabandą ir slypi atsakymas, kam trukdo J. Milius. Čia sukasi milžiniški pinigai. Kodėl teisėsaugos institucijos leidžia realizuoti suklastotus ar užterštus maisto produktus, reikėtų klausti ne manęs, o prokurorų. Vien iki rugpjūčio mėnesio, tiriant maisto klastočių kontrabandos ir nelegalios maisto tvarkymo veiklos atvejus, uždrausta realizuoti 119 tonų įvairių maisto produktų, iš jų 118 tonų kontrabandinės mėsos. Pasienio postuose sulaikytos 63 tonos nesaugių, neaiškios kilmės ar netinkamai paženklintų maisto produktų. Net neabejoju, kad už šių skaičių slypi ne tik konkrečios įmonės, bet ir vadinamieji kontrabandos „stogai“, o kaip toli jie veda, gali pasakyti tik teisėsauga.
Kontrabandos mastai nemažėja, tad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Seimo nariu B. Pauža, parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už maisto klastojimą. Projektas šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Seime, manau, kad užteks politinės valios nustatyti daug didesnes baugas už maisto klastotes. Kad ir kaip ten būtų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais, uždraudė netinkamų maisto produktų tiekimą rinkai, tad vartotojų jie nepasiekia.
Dabar apie tą įžymiąją vakarienę, kuri čia visiems sukėlė tiek aistrų. Nežinau dėl ko. Cepelinai buvo labai įdomūs, spirgai ant jų, nežinau kas. Noriu labai aiškiai pasakyti: viską aiškiai įvardijau, kas dalyvavo medžioklėje, kad ministras viską žinojo iš anksto, ne aš sakiau, kad jis nedalyvavo ir nevakarieniavo, tas buvo iš karto pasakyta, kai tik paklausė. Dėl laikotarpio prieš rinkimus, dėl to, kas dabar vyksta, Latvijos ministrui galiu tik dar kartą išreikšti apgailestavimą dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad jis šią situaciją supranta, kaip, turiu vilties, ir daugelis iš čia esančių suprantate, kad užsidarę kabinetuose nei naujų rinkų nerasime, nei normalių kaimyninių santykių nesukursime. Bijome patys savo šešėlio, bijome bendrauti su verslininkais, lyg ne jie pridėtinę vertę valstybėje kurtų.
Dabar jau turėtume bijoti su užsienio šalių ministrais neoficialius susitikimus rengti, taip išeina? Visiški sutinku, kad spirgų skaičiavimas cepelinų lėkštėje mums garbės nedaro, o kadangi einamos pareigos neleidžia daug kalbėti, nes vėl galiu būti apkaltinta tarpvalstybinių santykių griovimu, tai mielai šią garbę perduočiau šešėliniam konservatorių ministrui K. Starkevičiui. Jis galėtų jums papasakoti visą šios medžioklės priešistorę, kas dalyvavo jo jubiliejuje, kas ir po kiek pinigų pervedė ir kaip tie verslininkai atsidūrė medžioklėje. Aišku, gal jam neužtektų drąsos čia atsistojus iš tribūnos tą pasakyti visai Lietuvai, bet savo frakcijoje bent prie kavos puodelio paatvirauti tikrai galėtų. Suprantu, kad niekam ta medžioklė nerūpėtų, jei nenumaldomas noras pašalinti J. Milių iš pareigų, tuomet pradedama žiniasklaidai tekinti mėnesio senumo informacija iš privačių pokalbių, o iš viešo įvykio daromas slaptas susitikimas. Tik slėptis nebuvo dėl ko, nė vienas iš dalyvavusių verslininkų jokių santykių su manimi neturi, skirtingai nei su eksministru, todėl net nedvejodama pati kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Ir paskutinis klausimas: ar pajėgi esu vertinti savo darbus ir ar pajėgi prisiimti… ar man čia trūksta atsakomybės, stygius ar panašiai? Noriu pasakyti, kad Žemės ūkio ministerija apima labai daug sričių. Manau, nėra nė vieno ministro, kuriam teko sektorius, apimtas net trijų krizių tuo pačiu metu: pasaulinės pieno krizės, užtrukusios net dvejus metus, afrikinio kiaulių maro, apėmusio Rytų Europą, ir du dešimtmečius vien į Rusijos rinką orientuoto eksporto draudimo krizės, skaudžiai kirtusios per pagrindines Lietuvos ūkio šakas.
Pati savo kompetencijos nevertinsiu, tegul kalba faktai. Nuo 2015 metų atverta net 13 naujų rinkų. Žemės ūkio produkcijos eksportas vyksta net į 133 valstybes. Kinija, Japonija, JAV – trys didžiausios rinkos, kurios po visų ilgų Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos derybų uždegė žalią šviesą lietuviškiems produktams. Nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2016 metų liepos mėnesio šalies pieno gamintojai vien specialiosios tiesioginės paramos nuostoliams kompensuoti iš Europos biudžeto gavo 40 mln. eurų. Antrą tiek jie gavo ir iš valstybės biudžeto.
Per dvejus metus kaimyninių šalių teritorijas negailestingai pasiglemžęs afrikinis kiaulių maras Lietuvoje yra stabilizuotas, vyksta tik tuose pačiuose rajonuose, kuriuose ir prasidėjo.
Kas gi mane sulaiko nuo atsistatydinimo? Jūs teisingai pasakėte, gerbiamoji opozicija – atsakomybė ir pareiga, o ne asmeniniai interesai, nes rinkimų metais baigiantis kadencijai valdžioje esančiam politikui nėra nieko patogiau, nei pereiti į opozicinį statusą ir tada šūkauti, kokie visi nevykėliai ir koks jis tobulas. Ačiū. Atsakiau į visus klausimus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jūs išnaudojote beveik visą savo laiką. Dabar 30 minučių klausimams ir atsakymams.
Pirmiausia klausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys K. Masiulis. (Balsai salėje) O opozicijos lyderis nori klausti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Be abejo, kaip ne?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, tada opozicijos lyderis A. Kubilius. Turi teisę į du klausimus, taip? Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš taip supratau iš jūsų kalbos, kad dėl skandalų, kurie lydi jūsų ministeriją, yra kalta tik žiniasklaida, kuri juos aprašo, ir konservatoriai. Aš šiek tiek apgailestauju, kad jūs neradote tokio garbingo požiūrio pripažinti kai kur galbūt ir savo klaidas, bet ką padarysi.
Antras dalykas. Noriu priminti, kad žemės nuosavybės kilnojimas buvo įteisintas 1993 metais A. M. Brazausko ir M. Pronckaus laikais. Aš turiu vienintelį klausimą. Jūs ką tik pasakėte, kad Veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius yra kovos prieš rinkimus auka. Noriu pasakyti, kad šiandien J. Milių iš pareigų atleido socialdemokratų premjeras A. Butkevičius ir jo vadovaujami socialdemokratai ministrai. Ar galėtumėte detaliau paaiškinti apie socialdemokratų interesą atleisti J. Milių iš pareigų?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Tikrai neaiškinsiu, aš sakiau, kad eskaluojama, būtent interesas prieš rinkimus – eskalavimas ir Vyriausybės posėdžio tikrai nekomentuosiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galiu antrą klausimą? Labai ačiū. Ministre, tada gal tokį dalykinį klausimą norėčiau paklausti. Iš tiesų mes interpeliacijoje formulavome klausimus dėl daugelio skandalų, kurie lydėjo jūsų ministerijos veiklą per paskutiniuosius ketverius metus, ypač ministerijai pavaldžių institucijų veiklą. Be abejo, suprantame, kad ministrė pati asmeniškai negali visų detalių žinoti apie pavaldžių institucijų veiklą, bet ministrė turi viceministrus. Sakykite, ar, jūsų manymu, buvo teisingas jūsų Vyriausybės sprendimas neleisti ministrams pasirinkti patiems visos viceministrų komandos, kuri galėtų būti patikima ir galėtų prisiimti visą atsakomybę už pavaldžias institucijas? Kaip suprantame, jūs turėjote ir kitų partijų, taip pat ir socialdemokratų, ir „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotus viceministrus, o visa atsakomybė už ministeriją ir už ministerijai pavaldžias institucijas yra jums asmeniškai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu atsakyti apie dvejus metus, mano ministravimo laikotarpį, – „Tvarkos ir teisingumo“ partijos viceministro nebuvo. Taip, buvo priimtas toks sprendimas pačioje Vyriausybės formavimo pradžioje, kad viceministrus siūlo atitinkamos partijos, deleguoja savo, bet derina ir su ministru. Tie, kurie mano kadencijoje tuos dvejus metus dirbo, su manim buvo visi suderinti ir tie buvo priimti į darbą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi – K. Glaveckas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, jūs bandote nuvesti klausimus, esminius klausimus kažkur į nuošalę. Atsiminkime, kaip už privačius pinigus privačiu lėktuvu pasiskraidė ministrė B. Vėsaitė į Kazachstaną ir buvo priversta atsistatydinti. Tai jūs organizuojate VIP medžioklę ir dalyvaujate vipinėje medžioklėje vėlgi už verslo pinigus. Jūs galite, ką norite aiškinti, kad čia šventus valstybės reikalus sprendėte, bet jeigu tai yra privati medžioklė, kurioje dalyvauja verslas, suinteresuotas, turintis aiškius interesus prekyboje, ir maisto prekių, produktų prekyboje užsienyje ir kitur, ir jums pavaldžios institucijos gali vienaip ar kitaip juos reguliuoti, tai, atleiskite, čia jau iš tikrųjų ne apie spirgių skaičių klausimas yra. Prašom atsakyti apie padorumą ir sąžiningumą, o ne apie spirgius lėkštėje. Spirgiai mums neįdomūs.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu pasakyti, verslas už medžioklę nemokėjo, kiekvienas dalyvaujantis medžioklėje susimokėjo pats, tai yra komercinės medžioklės. Ir galite tikrinti visus kvitus, ką norite, visi, kurie dalyvavo medžioklėje. Aš medžioklėje nedalyvavau, už vakarienę sumokėjau iš savo asmeninių lėšų. Seniai, ne dabar.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). 202 eurus.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji ministre, jau atsakėte. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Stancikienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, aš noriu truputį įtampą sumažinti, nes iš tikrųjų likus aštuonioms dienoms iki rinkimų, tai daugiau primena tokius kitus dalykus, o ne rimtas diskusijas. Aš manau, kad mes tą laiką galėjome skirti ne tik žemės ūkiui, bet kitiems dalykams, kurie iš tikrųjų valstybėje yra svarbūs nepadaryti.
Mano klausimas būtų kiek lengvesnis negu prieš tai buvusių, nes jūs iš tikrųjų atsakėte į gana daug klausimų. Bet aš jūsų žmogiškai noriu paklausti. Ar jūs esate nelaiminga ar esate laiminga? Jeigu esate laiminga, tai kaip jūs jaučiatės? Nes aš manau, kad būti, jaustis laimingam yra žymiai geriau, negu atsakinėti į klausimus, kurie daugeliu atvejų yra susiję su tokiais nevisiškai rimtais dalykais ir kitais. Galite neatsakyti, jeigu nenorite.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Esu laiminga, nes turiu šeimą ir turiu draugus.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Stancikienė. Ruošiasi gerbiamasis E. Šablinskas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji ministre, jūs iš tikrųjų labai išsamiai atsakėte į jums užduotus klausimus. Be abejonės, kaip ir visose ministerijose, yra didelės struktūros, gal sunku sužiūrėti, kad visi elgtųsi teisingai ir pagal teisės aktus, bet jūs vis tiek reagavote. Jūs man pasakykite vieną dalyką. Kaip jūs įsivaizduojate, ar likus savaitei iki rinkimų yra atsakinga valstybę įstumti į… praktiškai destabilizuoti padėtį valstybėje, griaunant Vyriausybę? Ar jūs manote, kad taip turi elgtis ir taip gali elgtis atsakingi politikai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, jeigu būtų atsakingi politikai, tai ir interpeliacija, kaip minėjo ponas J. Razma, būtų buvusi metų pradžioje. Sakė, kentėjome, kentėjome, iškentėjo iki rinkimų ir likus savaitei specialiai šitą datą pasirinko, tai apie atsakomybę gali spręsti visi Lietuvos žmonės.
PIRMININKĖ. Ačiū, klausia gerbiamasis E. Šablinskas. Ruošiasi V. Gedvilas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Savo klausimą aš tiesiog atsiimu, matydamas, kad tikrai ne laiku jis būtų šiuo metu, geriau leiskime toliau dirbti ministrei. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gedvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man atsakymai tikrai visi labai aiškūs ir interpeliacija man atrodo kaip turgaus dviejų bobučių pasikalbėjimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Turbūt atsakyti nereikia. P. Gražulis. Ruošiasi K. Starkevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji ministre, labai nuoširdžiai dėkoju už išsamius atsakymus, aš manau, ne tik Seimo nariams, bet ir visuomenei, kur šiandien, jeigu transliuojama, mato, bet mano dar vienas klausimas. Jūs sakėte, kad daugelyje institucijų buvo atliktas antikorupcinis vertinimas. Noriu paklausti, ar toks antikorupcinis vertinimas buvo atliktas Veterinarijos tarnyboje ir kokie vertinimo rezultatai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Antikorupcijos vertinimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, pateikė rekomendacijas, į kurias turi atsižvelgti, ir, kiek atsimenu, buvo pasirinktas Vilniaus skyrius, ir yra tokių pastabų, į kuriuos iš tikrųjų reikia reaguoti ir taisyti, tam ir yra atliekamas vertinimas, kad būtų užkirstas kelias galimai korupcijai. Tai yra įprastinė tvarka, mūsų institucijose irgi yra atliekama, kai kuriose mes patys užbėgame už akių, kai kurių veiksmų imamės. Pati STT sprendžia, kuriuos atlikti, jie turi savo planą pasidarę ir, aišku, visose didesnėse institucijose tą antikorupcinį vertinimą atlieka.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi S. Bucevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ministre, aš jūsų norėčiau paklausti, ar dalyvavo pirkimuose vėliau. Kai jūs minėjote, kaip jie ten skaidrėjo, tai pamiršdavote pasakyti, kiek tada grūdai kainavo, žaliavos pagrindinės kainavo, ir ieškojote tokių pigių atsakymų, kad štai mes keitėme, norėjome, kaip geriau, bet išėjo kaip visuomet. Bet mano klausimas labai aiškus ir konkretus. Ar dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, kuriuos organizavo ministerija, garsi kompanija „Nota Bene“?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš negaliu pasakyti, nes mano ministravimo laikotarpiu, kiek žinau, ne. Tikrai nepasakysiu, bet kiek žinau, kad nedalyvavo. Reikėtų patikslinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi gerbiamasis V. Mikalauskas.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege Virginija, iš tikrųjų mes Kaimo reikalų komitete, kas apie mus, kai pirmininkas buvau, turėjome daug diskusijų ir už viską, ką šiandien kalbėjome, ką A. Kubilius sakė, apie viceministrus norėčiau paklausti. Iš tikrųjų jums, matyt, ir skauda kitą kartą, ir negalite gal pasakyti, yra politiniai, kaip pasakyti, priimti sprendimai ir už tuos viceministrus vienaip ar kitaip jums vis tiek šiandien turi tekti atsakyti. Tai vienas iš tokių, kolege, pavyzdžių yra, kai mes ne kartą diskutavome apie žuvininkystės aukcioną, mes sakėme ir žvejai buvo prašę, kaip pavyzdys, atiduoti jiems, jie gali žinoti arba jie geriau žino, kokios įrangos reikia, kiek žuvies reikia perdirbti, ir t. t. Buvo atsakymas vis dėlto priimtas ir pasirašytas viceministrės ir jūsų – jiems neteikti aukciono, neperduoti jiems aukciono, o buvo priimtas sprendimas 5 mln. buvusių litų investuoti… Šiandien aukcionas…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. BUCEVIČIUS (LSF). …yra iš tikrųjų neveikiantis…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. BUCEVIČIUS (LSF). …kiek jums žinoma, įsiskolinimai dideli. Kaip jūs vertinate būtent aukcioną tame kontekste?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Iš tikrųjų dėl aukciono investavimo buvo pradėta labai seniai, dar buvo praeitoje kadencijoje priimti spendimai, kad reikia investuoti. Ir toliau tas projektas buvo tęsiamas, tik tiek, kad man ministraujant jis buvo jau ir užbaigtas. Iš tikrųjų situacija yra ganėtinai sudėtinga. Mes įstatyme buvome numatę, kad žvejai turi parduoti savo žuvį per aukcioną. Įstatyme tas buvo išbraukta, tai būtų užtikrinę jo darbą. Čia aš nesiimu spręsti, ar tai teisingai, ar ne, bet tai buvo išbraukta, man atrodo, dar Vyriausybėje svarstant.
O dabar, jei bus privatizuojama, mes žvejų ir klausiame, viskas, jis yra įrengtas, jeigu jie norės, galės privatizuoti, jeigu bus privatizuojama. Aukcionas pradeda darbą, yra sudarytos sutartys su prekybininkais, didmenininkais, perkama fasavimo įranga. Manau, kad jau dabar pradės vykdyti veiklą.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Klausia gerbiamas V. Mikalauskas, ruošiasi Z. Žvikienė.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiama ministre, aš manau, kad jūsų atsakymai buvo labai aiškūs, išsamūs, tačiau norėčiau pasitikslinti dar vieną poziciją. Jūs užsiminėte, kad ši pasiutpolkė dėl koldūnų turėjo tam tikrą žalą Lietuvos ekonomikai, žemės ūkiui. Ar yra jau šiandien kokios nors tendencijos su kitų šalių rinkomis ir kokia žala juntama aiškiai?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). (…) pačios pradžios, apie krizę?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Prašau?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Negirdėjau pačios pradžios.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Šis kilęs skandalas dėl koldūnų ir Maisto veterinarinės tarnybos.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, kaip jau minėjau savo atsakyme, kad mes patys save mušdami, save keikdami ir niekindami labai „gražiai“ atrodome visam pasauliui. Nors tokios, kaip minėjau, žalos… Pasitiki mūsų visa maisto saugos sistema. Atvyksta ekspertai, tikrina mūsų įmones ir toliau ruošiamasi eksportuoti produkciją į kitas šalis. Ir dabar iš Kinijos atvyksta ekspertai. Mes turime leidimus dėl pieno. Atvyksta dėl mėsos, atvyksta dėl pašarų, konkrečiai dėl šienainio eksporto, dėl gyvų gyvulių. Todėl mūsų ta sistema pasitiki labiau negu mes patys ja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Z. Žvikienė. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, aš vertinu teigiamai jūsų atsakymus ir vertinu tuo aspektu, kad visada tai, ką sakote, arba tai, ką rašote, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, ko reikėtų pavydėti galbūt ne vienam ministrui. Tačiau aš jūsų noriu paklausti. Asmeniškai jūs pati kam ir kokią žalą plačiąja prasme padarėte, kad šiandien stovite šioje tribūnoje? Kuo jus kaltina? Kokia žala?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nežinau. Aš manau, jokios žalos nepadariau – nei moralinės, nei materialinės. O opozicijos kaltinimai, aš jau kažkada seniau minėjau, kad opozicijos toks darbas ir specialiai pasirinktas toks laikas. Čia galima…
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi V. Bukauskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, žinant jūsų charakterį, jūs galėjote rinktis du kelius: pirmas kelias – galėjote ramiai plaukti pasroviui toje vagoje, kurią padarė prieš tai buvę vadovai, ir jums būtų tikrai ramu. Bet jūs priėmėte kitą sprendimą ir pradėjote kovą už viešumą, už skaidrumą ir už tų žmonių, kurie konkrečiai veikė, atsakomybę. Ir, matyt, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl yra žmonių, kurie liko nepatenkinti jumis. Man akivaizdu, aš ir užsirašiau pačiame gale, nes norėjau išklausyti, ką kiti sako, kaip kiti klausia. Man akivaizdu, kad čia vyksta informacinis karas. Tai yra faktas. Ir organizuota akcija. Tačiau tai yra labai pavojinga Lietuvai, mano tokia nuomonė. Nes tokia akcija mums nenaudinga, naudinga kitoms valstybėms.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano klausimas. Kam jūs užmynėte ant kojos ar ant rankos? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Manau, niekam neužmyniau nei ant kojos, nei ant rankos. Ranką uždėjus ant Konstitucijos prisiekiau dirbti Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Taip ir dirbu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų tenkina jūsų atsakymai į užduotus klausimus, bet aš norėčiau, galbūt jūs turite patikslinimui statistinius kiekius, kada 2012 metais buvo tie „auksiniai“ miltai konservatorių valdymo laikais už 723 eurus už toną. Koks metinis kiekis buvo šių miltų? Ir 2014 metais, kada jūs vadovavote ministerijai ir atkreipėte dėmesį, kad 495 eurai už vieną toną miltų, skirtumas 228 eurai. Koks kiekis buvo nupirktas?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš tikrai šiandien dabar nepasakysiu, nes jau reikėtų neštis bylas. Jeigu kaina yra dvigubai mažesnė, tai dvigubai daugiau gali jų ir nupirkti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinysis klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama žemės ūkio ministre, žinote, žaviuosi jumis kaip atsakinga Žemės ūkio ministerijos žinia ir pozicija. Visuomet iš jūsų buvo aiški paprasta žinia, kad jūs atsakingai žiūrite į savo darbą, atsakingai žiūrite į valstybės finansinius momentus ir atsakingai žiūrite į valstybės poreikius žemės ūkio srityje. Ypač dėl pieno perdirbėjų, žuvininkystės. Jūsų atsakymai buvo išsamūs ir atsakingi. Mano klausimas būtų toks: ar ir toliau turėsite jėgų stovėti toje pozicijoje, ar plauksite pasroviui, kaip to reikalauja arba spaudžia jus teikiantis interpeliaciją? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš jau minėjau, kad tikrai pasroviui neplaukiau ir neplauksiu. Kaip dirbau, taip ir dirbsiu toliau, tiek, kiek šita kadencija leidžia. Kokį sprendimą priimsite jūs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame ministrei. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar yra diskusija. (Plojimai) Gerai, prašom be emocijų, negalime emocijų salėje. Suprantu, kad norisi palaikyti, bet tokios yra tvarkos taisyklės.
Dabar nuomonė diskusijoje už ir prieš. Nuomonė už – A. Kubilius. Prašom. Iš tribūnos diskusija vyksta, taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano kalba bus tikrai labai trumpa, nes suprantu, kad pagrindinis klausimas, kurį svarsto valdantieji, tai ne klausimas, kodėl kyla tiek daug skandalų Žemės ūkio ministerijoje, bet kodėl opozicija šiuo metu rengia interpeliaciją. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad pats klausimo formulavimas yra visiškai absurdiškas, nes reikėtų kelti klausimą, o kodėl šiuo laiku kyla koldūnų skandalas ir ar į tai tinkamai reagavo Vyriausybė, ministerija, pati Seimo valdančiųjų koalicija. Aš turiu pasakyti, kad ministrė V. Baltraitienė turi „padėkoti“ premjerui ir visai Vyriausybei, kad ji labai rimtai sukrėtusi visą maisto gamybos sistemą ir jos priežiūrą, koldūnų skandalą, Vyriausybė reagavo visiškai netinkamai. Todėl šiandien čia turime nagrinėti visą interpeliaciją.
Kita vertus, aš tikrai nenoriu nagrinėti vakarienės reikalų ir kitų ministerijos veiklą lydėjusių skandalų. Galėčiau tik palinkėti būsimiems ministrams neįsivelti į tokias istorijas. O jeigu jau įsiveliate į tokias istorijas, tai nuo pat pradžių pasakyti trumpai ir aiškiai visą tiesą. Ministre, jūsų didžiausias priešas yra jūsų liežuvis.
Kai kam atrodo, kad tokia ministerijos veikla yra tinkama. Deja, turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, visas šios ministerijos ketverių metų veiklos laikotarpis yra liudijimas, kokia veikla ministerijoje yra netinkama. Tenka apgailestauti, kad ministrė, ir šiandien turėjusi progą kalbėti nuoširdžiai, vis tiek rinkimai čia pat, turbūt jau reikia galvoti vienaip ar kitaip apie atsisveikinimą su šita pozicija, galėjo nuoširdžiai, kalbėdama drąsiau negu kai kurie vyrai, pripažinti savo klaidas. To nebuvo padaryta. Todėl aš turiu konstatuoti, kad bent vienas geras dalykas, kurį galiu pasakyti apie ministrę V. Baltraitienę po jos darbo Vyriausybėje, kaip ir apie ministrę A. Pitrėnienę po jos darbo Vyriausybėje, tas vienas geras dalykas yra tai, kad mes turime aiškius įrodymus, kokių ministrų Lietuvoje tikrai daugiau nereikia. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu pasakyti nuomonę prieš L. Balsį.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įdėmiai išklausiau ministrės pasisakymą ar atsakymą, kaip čia pavadintume. Galima sutikti, galima nesutikti, man gal irgi ten ne viskas patiko, dėl žirgyno skundų ir aš esu gavęs, bet ne apie tai mes čia turėtume šiandien kalbėti. Aš vis dėlto nemanau, kad čia yra taip ir nesvarbu, kad dabar yra rinkimų kampanijos pats įkarštis, kad liko savaitė iki rinkimų. Gerbiamas opozicijos lyderis sako: na, tai kas, taip jau atsitiko ir turime daryti, nesvarbu, kad rinkimų kampanija. Aš manau, svarbu, kad rinkimų kampanija. Šiandien turime visą seriją šitų interpeliacijų, laukia dar vienas ministras. Paskaičiuokime, tam laiko yra skirtos ar ne trys valandos. Ir klausiantys, ir atsakantys, ir mes, besiklausantys, – visi, beveik visi, esame rinkimų kampanijos registruoti dalyviai. Šitas trijų valandų eterio laikas turi savo kainą.
Aš manyčiau, kad gerbiami konservatoriai nori taip gudragalviškai, kaip gudrūs valstiečiai, išnaudoti eterio laiką, kurį gauna dabar Seime už dyką. Yra rinkimų taisyklės, galite rengti spaudos konferencijas, užsakyti per televiziją mokamus skelbimus pagal VRK įkainius. Tie žmonės… Apkaltinti ministrę, ministrė turi nustatyta tvarka, kaip ji gali, atsakyti į pareikštus kaltinimus rinkimų kampanijos metu, ir viskas bus gerai. Tas rinkimų kampanijos kvapas, kvapelis man atmuša bet kokį norą gilintis į jūsų pateikiamus kaltinimus ir klausytis šitų visų atsakymų. Laukia Darbo kodeksas, laukia daugybė svarbių dalykų, kuriuos per šį paskutinį posėdį iki pirmo rinkimų turo mes turime padaryti, o mes dabar dalyvaujame kaip statistai konservatorių rinkimų kampanijoje.
Aš, gerbiamieji kolegos, atsisakau balsuoti ir dalyvauti šitame rinkimų šou. Yra debatų laidos, va ten ir debatuokime, o čia Seimo tribūna yra dirbti darbams, kuriuos turime pabaigti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už interpeliaciją – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jau ne pirmą dieną girdžiu panašią maldelę, ką pasakė L. Balsys, – artėjant rinkimams vogti galima, netgi reikia. Taip. Vakar Seniūnų sueigoje panašiai Seimo Pirmininkė pasakė. (Balsas salėje: „Ką pasakė“?) Motyvuodama tuo, kad čia reikia kažkokio stabilumo valstybėje ir panašiai. Tai palaukite, stabilumo valstybėje reikia, tai nevokite ir bus stabilu. Bet artėjant rinkimams vogti galima? (Balsai salėje) Tai tegul nevažinėja…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega Seimo nary, prašau kalbėti į temą ir… (Balsai salėje) Aš įjungsiu, kai jis kalbės nedergdamas Seimo. (Balsai salėje) Aš suteiksiu jums žodį, bet leiskite pasakyti. (Triukšmas salėje) Gerbiamas Kęstuti, aš noriu pasakyti, kad negalima iš Seimo tribūnos sakyti netiesos. Niekas – nei Seimo Pirmininkė Seniūnų sueigoje skatino ką nors vogti, nei ministrė skatino. Reikia rinktis žodžius. Seimo Pirmininkė tik įspėjo dėl procedūrų.
O dabar jums laiką pratęsime. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Gerbiama Seimo Pirmininke, aš turiu pats savo ausis, ten dalyvavo ne vienas, o dešimtys žmonių.
PIRMININKĖ. Yra stenogramos. Aš išvis paduosiu Etikos ir procedūrų komisijai. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar galima man kalbėti vis dėlto mano kalbą, o paskui jūs kalbėkite savo kalbą?! Jeigu taip jūs visada grosite ant manęs, tai man bus sunku tada pasakyti tai, ką aš noriu!
Taigi vogti negalima net ir rinkimų periodu, Balsy, Stancikiene, Seimo Pirmininke! Ir svarstyti šiuo metu žmones, kurie prisidirbo, politikus varo į nebūtį, politiko reputaciją mindo, purvina, todėl mums gėda gatvėje prisipažinti, kad esame Seimo nariai per jus, per tokius kaip jūs!.. Tai štai, jeigu jūs reaguotumėte adekvačiai, pirmą dieną susimokėtumėte, o ne kada nors, prisipažintumėte, atgailautumėte ir pasitrauktumėte, nebūtų problemų. Ne mes organizuojame tas vipines medžiokles prieš rinkimus, jūs patys organizuojate. Tai kada mums svarstyti, po rinkimų galbūt? Po rinkimų tikrai ne metas, dabar reikia jas svarstyti. Tai štai apie metą. (Balsai salėje) Atsiprašau, medžioklė su verslininkais, su giminėmis tikrai yra netinkamas metodas spręsti valstybinius reikalus. Tam yra valstybiniai kabinetai ir valstybinis laikas, šituo metu reikia spręsti visus valstybinius reikalus.
„Auksiniai“ miltai ir „auksiniai“ aliejai iš tikro kelia susirūpinimą ir kelia daugybę problemų. Už tuos pinigus buvo galima nupirkti 2–3 kartus daugiau to aliejaus, miltų ir panašiai. Dabar nepasiteisinsi, kad anksčiau kas nors blogai dirbo. Jeigu blogai dirbo, tai reikėjo jums ir kelti tą klausimą tada, o ne dabar bandyti dangstytis anksčiau blogai dirbusių kokių nors žmonių, neva blogai dirbusių žmonių, blogais darbais.
Aš manau, kad jokių atsakymų nebuvo pateikta, yra bandoma prisidengti praeitimi, yra bandoma prisidengti laikmečiu. Mes turime interpeliuoti ministrę, kaip ir kitą ministrą.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – dėl vedimo tvarkos.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš matau, kad kai kuriems profesoriams artėjant rinkimams prasideda tam tikra liga, kuri rusiškai vadinasi negražiu dalyku. Aš norėčiau priminti, gerbiamas Masiuli, kad jūs buvote Seimo nariu, kai 4 mlrd. Lt išleidome „Gazpromui“ per jūsų partijos veiklą, jūs buvote Seimo nariu, kada pasiskolinote iš bankų pinigus, išleidome… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. A. Stancikienė. Prašom. (Balsai salėje) Taip, kadangi K. Masiulis paminėjo pavardę…
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog K. Masiulio norėčiau paklausti ir norėčiau, kad jis atsakytų. Ką aš pavogiau iš K. Masiulio arba iš Tėvynės sąjungos, o gal iš Seimo, gal iš Lietuvos piliečių?! Pone Masiuli, prieš svaidydamasis tokiomis… jeigu jūs pavardžių nesugebate prisiminti ir teisingai įvardinti, tai aš nežinau, kaip jūs valstybę galite valdyti! Prašau dabar pasakyti, ką aš pavogiau! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Aš dar kartą visų labai prašau labai atsakingai kalbėti ir nesisvaidyti nereikalingais kaltinimais, nes labai toli nueisime. Noriu pasakyti, kad kaltinti vienas kitą gali tik tas, kuris yra pats labai skaidrus ir švarus.
Dirbame toliau. K. Starkevičius… Taip, prieš – K. Glaveckas. Prašom. (Balsai salėje) Baigiame šitą turgų, viskas, gana! (Balsai salėje) Čia rinkimų šou nedarysime salėje! Teisinga buvo L. Balsio pastaba. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikro noriu panaikinti įtampą, nes ta pykčio atmosfera, kuri čia vyrauja, tikrai nepadeda nei kairei, nei dešinei pusei rinkimuose ir žmonės mato ne ką kita kaip pyktį. O pyktis yra, žinokite, nuodų gėrimas ir galvojimas, kad kito nuodijimas, o iš tikro pats save nuodiji.
Manau, kad visos vyriausybės, visi ministrai visuomet turėjo problemų. Mes turime daug krašto problemų, kurias turime spręsti: nepadarytos reformos, iššūkiai, susiję su rizika dėl Britanijos išėjimo, Europos Sąjungos tolesnis likimas. Mes, Lietuvos žmonių atstovai, mes turime rūpintis ja ir žiūrėti į ateitį. Kai iki rinkimų liko 6 dienos, 7 dienos, mes neturime teisės vienas kito negerbti. Mes, negerbdami savęs, vienas kito, iš tikro negerbiame valstybės, o kai negerbiame valstybės, tai jos nebelieka. Aš siūlau visiems truputį nuleisti garą, pagalvoti, iš tikro galvoti, kaip padėti Lietuvai ir po rinkimų, ir tolesniu laikotarpiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir K. Starkevičius buvo užsirašęs, prašom, už interpeliaciją.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų paklausius pranešimo, susidaro toks įspūdis – kaltas kitas, tik ne aš. Taip, neklystančių nebūna, tačiau aš iš tikrųjų noriu, kad kalbėtų faktai, ir laikas būna tas rodiklis, kuris geriausiai įvertina. Kadangi buvo daug kalbama apie korupciją, 2008–2012 metais aš pateiksiu tarptautinės kompanijos (…), kuri fiksuoja visus šiuos reiškinius visoje Europoje, indeksus. 2008 metais Lietuva (čia žemės ūkio srityje) buvo 20 vietoje, baigus kadenciją (2012 metais) mes buvome ketvirtoje vietoje. Mes pakilome… Vadinasi, darbas buvo įvertintas aukštai. Vertinami visi kriterijai. Ne taip, kad paimami pavieniai faktai. Čia yra vienas iš atsakymų.
Dabar kur čia garsiai minimi miltai, neva padarytas kažkoks stebuklas ir vargšai miltai nebuvo nupirkti. Gerbiama ministre, reikia žiūrėti, kokios buvo grūdų kainos. Tai štai tais pačiais 2012 metais, kuriuos jūs minite, grūdų kainos siekė apie 800 Lt, arba apie 240–250 eurų. Kaip žinote, grūdų kainos nukrito iki 150 eurų. Štai jums vienas iš atsakymų.
Gerbiama ministre, kai organizavote konkursą, vėlgi maitinimo… Jūs teisingai pasakėte, kad dviejų ministerijų tarpusavio nesutarimai, aš jums pritariu, nes ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija organizavo. Štai kaip organizavote konkursą. Kad patektų viena firma – „Kėdainių konservai“, pateikėte prie konservų dar visą kitą gamą. Ir tada pirko tarpininkas „Sanitex“. Čia taip pat, kaip „Nota Bene“ perka šaukštus, kurių negamina.
Dabar aš jums uždaviau klausimą. Aš tikrai tikiu, gal jūs ir nežinojote. „Nota Bene“ dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos pirkimuose. Kai pasidomėsite, jie kur kas brangiau pirko tai, ką pirko, o pirko ungurius. Sutartyje buvo numatyta pirkti iš anglų. Paskui pirko iš prancūzų ir vežė į Lietuvą. Kodėl nebuvo galima tiesiogiai? Ir dalyvavo. Aš nenoriu pasakyti, kad čia jau kažkas… Gal jūs ir nežinojote. Aš tikrai taip, kaip jūs, drąsiai to neteigiu ir niekada neteigsiu, nes, sakau, noriu, kad kalbėtų faktai.
Tačiau žiūrėkite, kas atsitiko per šiuos metus. Štai šis vadinamasis J. Miliaus skandalas tikrai neišeis mums į gera ir ne veltui opozicijos formuojamuose klausimuose buvo tas klausimas – ar visos institucijos viską padarė, ne tik Veterinarijos tarnyba, ir kitos, kad kontrabandos kiekiai mažėtų? Veterinarijos tarnyba ir ministerija iš tikrųjų nenori, bet ar kitos tarnybos nenori, irgi to aiškaus atsakymo išgirdau. Jūs pasakėte, kad galbūt ten kažko kitos nepadarė arba padarė.
Tačiau žiūrėkite, kokie skaičiai. Bendroji žemės ūkio produkcija 2015 metais, lyginant su 2012 metais, sumažėjo 234 mln. eurų, arba 8,6 %. Bendroji pridėtinė vertė žemės ūkyje 2012 metais siekė 12 %, o 2015 metais – tik 2,5 %. Sumažėjo beveik 10 %. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2015 metais, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 4 %. Karvių skaičius mažėjo. Štai čia mes kalbame bendrai apie visą ministerijos darbą, o šie skaičiai kalba patys. Tegul skaičiai ir atsako. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Kondrotas. Ir baigiame diskusiją.
J. KONDROTAS (DPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Aš šitoje tribūnoje per ketverius metus labai retai kada stovėjau ir nesirengiau turbūt į ją ateiti, bet man, kaip žmogui, pradėjusiam nuo mechanizatoriaus, baigiančiam su jumis Seime, kažkaip keista, kai mes nesprendžiame sudėtingų Lietuvos problemų… Aš suprantu – politika, bet tokia politika, kaip akademikas kadaise sakė, atėjęs į Seimą, nesuprantama. Man, jau besiruošiančiam išeiti iš Seimo (aš daugiau nekandidatuosiu), taip ir liko nesuprantama. Žemės ūkis yra labai sudėtingas. Mes visi valgome duoną, daržoves, pieną ir t. t. Kai buvo dėl pieno kainų sunku žemdirbiams, mes taip iečių nekryžiavome, o dabar…
Dar noriu pasakyti – žemės ūkyje išdirbau virš 45 metų. Daug buvo gero pasiekta ir ypač dabar, nepriklausomybės laikotarpiu, atgimė žemės ūkis. Bet yra labai daug spręstinų problemų, ypač dabar atėjus ministrei matome – Rusijos embargas, pieno kainų kritimas ir t. t. Mes ne į tuos dalykus įsigilinome, o kažkaip nukrypome į šalutinius. Veterinarijos tarnyba (čia labai mažai yra žemdirbių, bet yra žemdirbių), galiu tiesiai šviesiai pasakyti, yra viena iš geriausių Europoje tarnybų. Jeigu 32 komisijos įvertino mūsų Veterinarijos tarnybą gerai, mes kažko vis ieškome.
Noriu trumpai drūtai nesiplėsdamas pasakyti, mieli kolegos, kaip ir sakė gerbiamas L. Balsys, gal politikuokime kitur? Man labai gaila, kai profesorius, išėjęs į tribūną, aš labai gerbiu gerbiamą Kęstutį, bet šitaip kalbėti, šitaip įžeidinėti! Visa tauta žiūri, jaunimas. Mes visi į televiziją nueiname, radijo susitikimą, laikraščiuose, kokie mes šventi, o čia mes vienas kitą, nežinau kaip… Aš grįžtu atgal į savo sodžių, kaimą. Jaunimas, anūkai sako: dėde, ką jūs ten, visi vagys? Sakau: aš nieko dar per šešerius metus nepavogiau. Tai kad jūs tribūnose plenariniame posėdyje vienas kitą vaginate ir panašiai.
Linkiu, kurie ateisite antrą, trečią, ketvirtą, penktą kadenciją, susilaikykite. Galima kitaip savo politines pažiūras ir siekius išdėstyti, bet ne šitaip. Kviečiu visus protingai – baikime, bus antra interpeliacija. Baikime tuos politinius žaidimus. Man gerbiamos ministrės, su kuria teko, gal čia sakys, kad yra privačių interesų… Ji atėjo dirbti į Kėdainius, kėdainietė, buvo pareiginga ir į ministeriją atėjo dirbti sunkiu laikotarpiu. Ministerija pradėjo gerai dirbti, ginti žemdirbių interesus ir mane jos atsakymai tenkina, todėl aš balsuosiu prieš interpeliaciją.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Supratau, kad norite išsiaiškinti, kuris Kęstutis ir kuris profesorius. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš norėjau iš tikro kolegos paklausti, mane turėjote omenyje ar ką kita? (Balsai salėje) Truputį sumažinti įtampą.
PIRMININKĖ. Turbūt ne.
K. GLAVECKAS (LSF). Ar mane turėjote omeny, gerbiamas kolega? (Balsai salėje)
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamas profesoriau, jūs visą laiką išlaikote toleranciją, bet gerbiamas K. Masiulis kai kada truputėlį nori pasišaipyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas! Baigiame, baigiame! (Balsai salėje) Baigiame! Viskas! Nereikia pradėti. Pats pradėjote visą šitą chaosą. Dirbame toliau.
Dabar pagal Statuto nuostatas… Nereikėjo pradėti velti Seimo į šituos ginčus. (Balsai salėje) Aš esu Seimo Pirmininkė ir noriu laikytis tvarkos Seime taip, kaip priklauso. (Balsai salėje) Aš dar kartą noriu įspėti. Jūsų visos šitos ambicijos mokesčių mokėtojams kainuoja!
Dirbame toliau. Pagal Statutą dabar turime suteikti žodį ministrei. Jinai, jeigu nori, dar gali mums pasakyti savo mintis, išklausiusi visus pasisakymus. Prašom, ministre.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš labai trumpai. Nekartosiu, dėkinga, kad tuos klausimus uždavėte, kad aš vieną kartą galėjau viešai atsakyti. Į klausimus apie karvių mažėjimą ar apie kitas sritis tikrai neatsakinėsiu, nes tų klausimų nebuvo. Bet jeigu būtų, tikrai atsakyčiau, kad 2008–2012 metais karvių sumažėjo beveik dvigubai, negu 2012–2016 metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Pagal Statutą yra interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis. Kviečiu J. Razmą, jeigu jis nori dar ką nors mums pasakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, čia pabaigoje mes nukrypome į nereikalingus aiškinimusis, į perdėtus aštrumus. Na, o tie klausimai, kurie buvo iškelti, ne šiaip sau iškelti, ne iš neturėjimo ką veikti. Iš tikrųjų jie yra grįsti tuo, kad matome daug susikaupusių problemų ministrės atsakomybės srityse. Manau, geriausias sprendimas esant tokiai situacijai – palengvinti ministrei tą jai per sunkią naštą, pasakyti, kad atsakymai netenkina, nors dalis jų tam tikrą dalykinį turinį prideda mums, bet vis dėlto esminiai klausimai yra dėl politinės atsakomybės, ir tų klausimų yra ne vienas. Negali būti taip, kad iš ministerijos struktūrų mes išgirstame vis apie naujus korupcijos skandalus, apie įvairius įtarimus, o ministrė čia lyg niekuo dėta būtų. Taip nebūna, yra politinė atsakomybė, tuo labiau kai kalbame apie pareigūnus, kurie yra ministerijai pavaldžių struktūrų vadovai ir skiriami ministrės sprendimais.
Kaip minėjau, paskutiniai įvykiai, susiję su Latvijos ministro priėmimu, dar kartą atskleidė ministrės nepakankamą kompetenciją ir galbūt kokių nors dalykų slėpimą, nes jeigu viskas būtų gerai, ministrė, gavusi paklausimą apie tą neformalų susitikimą, labai ramiai, nuoširdžiai būtų atskleidusi visas detales, kas ten dalyvavo, kas mokėjo, kas ką kvietė, o ne palaipsniui būtų tekę žiniasklaidai pešti vis po vieną faktelį ir stebėti ministrės painiojimąsi.
Ir Veterinarijos tarnybos vadovo atleidimo istorijoje vėlgi sunku suprasti ministrės poziciją, kai ji vienu metu giriasi, kad pirmoji pareikalavo, kad jis atsistatydintų, paskui sako „ne, jo nereikia atleisti, jis gerai dirba“, bet čia pat teikia Vyriausybės nutarimą ir pasirašo, kad jį reikia atleisti. Na, kas gali suprasti, kokia šioje situacijoje buvo ministrės pozicija.
Manau, tiesiog nebevarginkime ministrės tą likusį laikotarpį, tiesiog balsuokime, kad atsakymai mūsų netenkina, ir išspręsime tą klausimą iš esmės. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Procedūrą baigėme. Seimo nutarimo projektui parengti reikia sudaryti redakcinę komisiją pagal Statuto 71 straipsnio reikalavimus. Jūs esate pateikę atstovus ir siūloma komisiją dėl interpeliacijos sudaryti iš 11 narių. Perskaitysiu pavardes, kurias jūs pateikėte: J. Razma, K. Starkevičius, A. Dumbrava, V. A. Matulevičius, V. Skarbalius, J. Kondrotas, V. Gailius, B. Pauža, K. Grybauskas, B. Bradauskas ir M. Mackevičius. (Šurmulys salėje)
Ar galime pritarti tokiai komisijai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Taigi darome šio klausimo svarstymo 15 minučių pertrauką. Komisija susirenka II rūmų 213 kabinete, priima sprendimą, užregistruoja nutarimo projektą, ir tada galėsime grįžti.
Dabar noriu atsiklausti Seimo, ar pradedame svarstyti kitą interpeliaciją? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Gerai. Pradedame.
15.35 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui
Darbotvarkės 3a klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Procedūra ta pati. Kviečiu iniciatorių atstovę R. Juknevičienę. Prašom. (Triukšmas salėje) Prašyčiau šiek tiek tylos!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šios interpeliacijos visai neturėjo būti, nejaučiu jokio džiaugsmo stovėti šioje tribūnoje. Ministras jau turėjo būti atsistatydinęs ir nebevarginti nei Seimo, nei visuomenės šiomis nemaloniomis procedūromis. Tuo labiau nebegriauti toliau kariuomenės prestižo ir nebevesti į neviltį tų žmonių, kurie tikrai nuoširdžiai tarnauja tėvynei.
Tačiau šios Vyriausybės garbės ir atsakomybės suvokimas yra žemiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Norėčiau, kad tai jau būtų dugnas ir po rinkimų pradėtume kapstytis iš „auksiniais“ šaukštais kabinamo melo ir demagogijos. Skleidžiama mintis, kad prieš rinkimus interpeliacija yra tik politinis žaidimas, kai kurie dar prideda, kodėl visus dvejus metus kažkas tylėjo.
Rinkimai neturi stabdyti normalaus opozicijos darbo, įsivaizduoju, kokių priekaištų būtų, jei opozicija dėl visuomenę stipriai papiktinusio skandalingo įvykio interpeliacijos nebūtų rengusi. Svarstome dabar, nes tik rugsėjo pradžioje visi sužinojome, jog šaukštai, kiaurasamčiai ir peiliai buvo perkami net aštuonis kartus didesne kaina, nei tokius pat galima įsigyti parduotuvėse. Tik dabar svarstome todėl, kad ministras slėpė iškilusias problemas nuo Seimo, nuo Prezidentės, nuo visuomenės. Jei bent Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau 2015 metų pradžioje būtų buvęs informuotas apie pradėtą tyrimą, šiandien interpeliacijos tikriausiai nebūtų.
Ministro pasipūtimas glumina visą kadenciją. Komitetui kasmet teiktose blizgančiose nuo gero darbo ataskaitose jokių užuominų apie kokias nors viešųjų pirkimų problemas nebuvo. O tuo metu bendrovė „Nota Bene“ sėkmingai sudarinėjo sutartis su iš esmės visomis šios Vyriausybės valdomomis struktūromis. Vien Vėžio institutas sudarė preliminarią sutartį už 1 mlrd. eurų jau po to, kai Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas informavo Vyriausybės narį J. Oleką apie tai, kad pirkimai su šia bendrove yra neskaidrūs.
Kas galėtų paneigti, kad gal dėl to ministras dvejus metus ir slėpė nuo viešumos „auksinių“ šaukštų istoriją, kad nepakenktų bendrovės reputacijai? Kyla įvairių minčių. Taigi ar verta svarstyti interpeliaciją ir atleisti ministrą iki rinkimų? Labai verta. Nes jau turime karčią pinigų švaistymo patirtį rinkimų laikotarpiu.
2008 metais, jau po Seimo rinkimų, J. Olekas skyrė apie 20 mln. Lt premijoms krašto apsaugos sistemai ir atlyginimo dydžio premijas išsimokėjo pats sau su savo viceministrais. Tai buvo tuo metu, kai Lietuva jau stovėjo didžiausios istorijoje finansų krizės akivaizdoje. Lapkričio 30 dieną, jau po 2008 metų rinkimų, žinant, kad formuojama kita Vyriausybė, buvo pasirašyta 190 mln. Lt sutartis dėl išminavimo laivų pirkimo. Laivai geri, neverta ginčytis, bet kai sausumos pajėgos buvo be ginkluotės, oro erdvė kiaura, kai krizė ant nosies, tai buvo nepateisinamas pinigų leidimas. Šitie laivai nėra svarbūs tiesiogiai krašto apginamumui. Taigi, kur dar šiais metais ištaškys pinigus J. Olekas, jei jam tai leisite?
Priminsiu kai kuriuos svarbius, bet mažiau akcentuojamus „auksinių“ kiaurasamčių istorijos aspektus. 2014 metai, Rusijos agresija prieš Ukrainą, Krymo aneksija. Lietuvos Vyriausybė, spaudžiama visuomenės ir naujai perrinktos Prezidentės, skiria krašto apsaugai papildomų pinigų iš Privatizavimo fondo. Skiria tam, kad kariai bent minimaliai turėtų kuo gintis. Primenu, kad tais metais gynybos biudžetas buvo dar labai mažas, kariuomenei iš esmės trūko visko, net šovinių pratyboms ir paprasčiausios ekipuotės, tačiau politinė krašto apsaugos vadovybė nutarė iš tų varganų papildomų pinigų pirkti virtuvės įrangą. Net jeigu šaukštai būtų buvę nupirkti normalia rinkos kaina, už sprendimą tokiomis aplinkybėmis pirkti virtuvės įrangą ministras būtų vertas interpeliacijos. Ministras vertas interpeliacijos ir už štai tokią ministerijos politiką, apie kurią perskaičiau Generalinės inspekcijos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pasirodo, kad skirstant tas papildomas lėšas buvo gautas žodinis užklausimas iš ministerijos, valdomos ministro, Finansų ir biudžeto departamento, ar kariuomenė turi galimybę panaudoti dalį lėšų per labai trumpą laiką? Vadinasi, papildomi karo Europoje akivaizdoje skirti pinigai buvo leidžiami ne pagal nustatytus prioritetus, kurie leistų sustiprinti kario galimybes gintis, bet antraeiliams poreikiams, kad tik išleistų pinigus bet kaip ir bet kam. Tik primenu, kad pagal įstatymus krašto apsaugos ministras yra vienintelis biudžeto asignavimo valdytojas. Visa atsakomybė, politinė atsakomybė už visų pirkimų skaidrumą tenka ministrui. Jo paskirtas asmuo vadovauja ir gynybos resursų grupei, o pats ministras nustato, ką pirkti ir už kokius pinigus. Ministras turi svertų bet kuriuo etapu nutraukti bet kurį pirkimą, jis turi sau pavaldžius departamentus, Generalinę inspekciją, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą.
Beje, ministrui labai lengvai baigėsi „Boxerių“ istorija, kai, tik įsikišus Prezidentei ir visuomenei, buvo nutrauktos kurpiamos galimai korupcinės schemos. Visi supratome tarptautinę šio įsiginimo vertę, tačiau vieša paslaptis, jog ministras numatant tas schemas taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo, apie jas tikrai žinojo. Primenu, kad buvo daroma įtaka su gynybos pramone susijusiai organizacijai, kad jos vadovybėje atsirastų socialdemokratams artimas žmogus. Turbūt gerai pamenate skandalingą buvusio kariuomenės vado ir socialdemokratų draugo V. Tutkaus apgailėtiną bandymą įsikišti į šarvuočių pirkimą? Esu mačiusi ne vieną interpeliaciją, tačiau J. Oleko interpeliacijos atsakymai į klausimus dėl „auksinių“ šaukštų skandalo pasižymi ypatingu politiniu cinizmu ir įžūlumu. Atsakymais bandoma įrodyti, jog buvusi ministrė ir buvusi Vyriausybė yra kalti, kad ministras J. Olekas 2014 metais pripirko „auksinių“ šaukštų. Galima tik stebėtis, kad ministras savo atsakyme neįvardija ir Prezidentės kaltės dėl to, kad tuo metu, kai J. Olekas vadovavo ministerijai, kilo šie skandalai. Vien už atsakymų demagogiją ir už nepagarbą klausimus surašiusiems Seimo nariams socialdemokratai, jeigu demokratija jiems yra vertybė, turėtų be didesnių svarstymų pasiūlyti ministrui atsistatydinti. Tikėtis iš ministro garbingo elgesio, savo atsakomybės suvokimo nebeturime vilties, tai yra visos šios koalicijos elgesio standartas. Būtent žemas garbės suvokimo standartas ir daro didžiausią žalą visai krašto apsaugos sistemai, kariuomenei, kuria pasitikėjimas sumažėjo beveik 10 procentinių punktų, nes šios sistemos pamatinė vertybė yra kario ir karininko garbė, taip pat ir prisiimant asmeninę atsakomybę. Garbę ministras išmainė, deja, į kiaurasamčius.
Socialdemokratai ir kitų valdančiųjų frakcijų atstovai, balsuodami už ministro J. Oleko tinkamumą pareigoms, kartu labai aiškiai pasakys, kad jiems tinka ir „auksinių“ šaukštų tradicijos. Tai bus jau ne vieno KAM departamento ar J. Oleko šaukštai, bet ir visų socialdemokratų šaukštai.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Plojimai) Gerai, nereikia plojimų. Susitarėme, kad emocijų nėra pagal tvarkos taisykles.
Kviečiu krašto apsaugos ministrą J. Oleką atsakyti į iškeltus klausimus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimų, kaip matau, padaugėjo. Mano kolegoms pasisakant buvo paliesti visų ketverių metų darbai, taip pat pasakyta, labai gaila, daug netiesos.
Miela kolege Rasa Juknevičiene, tikrai man sunku komentuoti tai, ką jūs sakote. Jeigu būčiau K. Masiulis, žinočiau, kokį žodį pavartoti. Jokios premijos 2008 metais aš nepasiskyriau ir negavau, jokio spaudimo gynybos pramonės pirmininkams nedariau. Labai labai gaila, kad jūs tokiu būdu bandote suklaidinti žmones.
Turiu pasidžiaugti, kad, ko gero, dėl mūsų visų, dirbančių šiame Seime 2012–2016 metais, pagerėjo Lietuvos saugumas, didelę pažangą padarė Lietuvos kariuomenė. Labai pagerėjo krašto apsaugos sistemos finansavimas. Labai gaila, kai jūs aiškinate, ką mes padarėme ir kur mes buvome, čia gerbiamasis K. Starkevičius paminėjo. Kur rado Lietuvos vertinimą žemės ūkio srityje, tai galime pažiūrėti. 2012 metų pabaigoje–2013 metų pradžioje mes pagal lėšas, skirtas krašto apsaugai, buvome 26 vietoje tarp NATO valstybių. Šiandien mes galime pasidžiaugti, kad esame jau devinti, tai iš tikrųjų didelė pažanga, kas leido mums modernizuoti Lietuvos kariuomenę, sukomplektuoti padalinius.
Iš tikrųjų pradėjus dirbti šiai Vyriausybei, šiai Seimo daugumai, priminsiu, kad Prezidentė buvo ir jūsų valdymo metu, Prezidentė tarnauja Lietuvai ir mūsų kadencijos metu, skirtumai yra kiti. Matyt, tas jūsų šnekėjimas, o mūsų darbas ir padaro tuos didžiausius skirtumas. Didėjantis finansavimas mums leido, kaip sakiau, iš esmės modernizuoti kariuomenę, atkurti tuos projektus, kurie jūsų laikais buvo sustabdyti. Kaip minėjote, tam tikrą paramą gavo karinės jūrų pajėgos, gavo karinės oro pajėgos, labai sistemingai ją gavo ir gauna Lietuvos sausumos pajėgos, todėl tuo galime pasidžiaugti. Tai yra mūsų visų darbo, tarnavimo čia, Seime, Vyriausybėje, krašto apsaugos sistemoje, ministerijoje, padarinys. Galime pasidžiaugti ne tik modernizuota kariuomene, bet ir komplektacijos dalykais. Štai skaičiai, kuriuos jūs radote 2008 metais ir kuriuos jūs mums palikote, ir ką mes padarėme per šią kadenciją dirbdami visi kartu. Tai dideli pasikeitimai ir visai kitoks dėmesys Lietuvos krašto apsaugai. Lygiai taip pat kaip užpildymas savanoriais. Tai yra tas darbas, kuris duoda rezultatų. Ne kalbėjimas, ne triukšmavimas, ne melavimas, o kasdienis paprastas darbas, tarnystė savo valstybei ir toms pareigoms, kurias tu eini. Be mūsų pačių pastangų mes (…) į visą kolektyvinę gynybą ir gavome labai aiškų atsaką – pas mus pradėjo atvažiuoti daugiau mūsų sąjungininkų, vyko daugiau pratybų. Tas klausimas, ar reikia jus ginti, jeigu jūs patys nesiginate, egzistavo ir jūsų laikais, ir mūsų laikais egzistuoja. Ir mūsų įnašas į kolektyvinę gynybą kaip tik garantuoja mūsų sąjungininkų buvimą kartu su mumis.
Didelį dėmesį skiriame ir pilietiniam, patriotiniam ugdymui. Štai skaičiai, kaip jūs sakote, demonstruojate savo meilę. Beveik tris kartus sumažėjęs finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai – tai jūsų valdymo metai. Ir mūsų nuo 2012 iki 2016 metų išaugęs finansavimas, išaugęs dėmesys, didėjančios Šaulių sąjungos gretos. Štai vasaros stovyklos vaikams, kuriuos mes pakvietėme, būsimiems Lietuvos gynėjams. 2008 metais beveik 5 tūkst. vaikų, 2012 metais po jūsų darbų ir tarnystės vos tūkstantis ir vėl sugrįžę virš 5 tūkst. šiais metais.
Mielieji kolegos, Lietuvos krašto apsaugos sistema, Lietuvos gynyba, nepaisant tų iššūkių, kurie yra iš išorės ir kurie yra iš vidaus, padarė didelę pažangą ir už tai aš noriu jums visiems padėkoti.
Iš tikrųjų šiandien mūsų kariai gali pasidžiaugti, kad ir jų tarnybos sąlygos yra visiškai kitokios, negu buvo 2008–2012 metais. Visa tai mums uždėjo nemažą naštą vertinti, labai atsakingai vertinti krašto apsaugai skiriamas lėšas. Todėl atsakydamas į jūsų pirmą klausimą nesutinku su jūsų teiginiu dėl gynybai skirtų lėšų švaistymo. Kasmet įvyksta apie 14 tūkst. įvairių pirkimų. Aš, kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami efektyviai ir pagrįstai. Kaip jūs puikiai žinote, galimai nusikalstamas pirkimas, kurį mes fiksavome ir kurį nustatė ir teisėsaugai surinktą medžiagą mano įsakymu perdavė Krašto apsaugos ministerijos padaliniai, įvykdytas kariuomenės padalinyje. Tikiu, kad atnaujinusi tyrimą prokuratūra sudės visus taškus ant i, nes dėl prokuratūros sprendimo mes kreipėmės ir laukėme to sprendimo beveik pusantrų metų. Teismas, panaikindamas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažymėjo, kad prokurorai tyrimą nutraukė nepakankamai įsigilinę į nagrinėjamą situaciją, neatlikę visų būtinojo tyrimo veiksmų, nesiėmę visų įstatyme numatytų priemonių, kad nusikalstama veikla būtų atskleista. O be pagrindo nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, šia kryptimi prokurorai apskritai netyrė uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene “ darbuotojų veiksmų. Todėl siūlau ir jums, kaip sakė gerbiamasis K. Starkevičius, vadovautis faktais, o savo populistiniais, dažnai prasilenkiančiais su tiesa pasisakymais nediskredituoti krašto apsaugos sistemos.
Dėl antrojo klausimo, dėl finansavimo. Finansavimo mūsų krašto apsaugai reikia dėl mūsų visų bendro noro ir siekio gyventi taikoje, kurią gali užtikrinti gerai parengta, Lietuvos žmonių remiama, palaikoma Lietuvos kariuomenė. Dėl mūsų įsipareigojimų NATO ne mažiau dėl to, kad valdant jums, gerbiamieji broliai ir seserys konservatoriai, Lietuvos kariuomenės finansavimas buvo nusikalstamai sumažintas. Nesutinku su jūsų teiginiu antrojoje dalyje, nes mano vadovaujama ministerija darė ir daro viską, kad ir mažiausias bandymas pasisavinti mokesčių mokėtojų pinigus krašto apsaugos sistemoje būtų užkardytas, o nusikaltę žmonės nubausti. Dar kartą priminsiu skaičius, beveik 14 tūkst. pirkimų nustatytas pažeidimas, surinkti įkalčiai, perduoti teisingumui, vienu atveju, kur bandė nesąžiningai įsigyti keliasdešimt įrankių ir taip pasipelnyti keletu tūkstančių (…).
Trečias klausimas, kaip uždaroji akcinė bendrovė „Nota Bene“ dažnai laimi konkursus? Noriu pasakyti, kad „Nota Bene“ yra viena iš didmeninių prekybos bendrovių, orientuota į tiekimą jėgos struktūroms. Ir turiu pažymėti, kad jai vienodai sėkmingai sekėsi laimėti rinkimus, nesvarbu, kas vadovavo, kokios politinės partijos atstovas Krašto apsaugos ministerijai, įskaitant ir jus, gerbiamoji kolege Rasa Juknevičiene. Turiu pasakyti, kad tai nėra didžiausias tiekėjas, nes tokios įmonės kaip „Audimas“, kitos Lietuvos įmonės turi daug didesnį tiekimą ir mes iš jų daugiau įsigyjame.
Atsakant į jūsų klausimą dėl parėmimo, tai, mano žiniomis, uždaroji akcinė bendrovė „Nota Bene“ ar jos akcininkai nėra parėmę mūsų partijos, atskirų narių ar jiems priklausančių fondų. Ar neparėmė konservatorių? Nežinau. Nors viešumoje apie kai kuriuos kontaktus buvo pateikta informacija. (Balsai salėje)
Dėl kokių priežasčių nenutraukėme ilgalaikės sutarties? Ketvirtas klausimas. Kadangi, kaip jūs puikiai žinote, sutartį sudarė ne Krašto apsaugos ministerija, o kariuomenės padalinys, čia, man atrodo, ponas A. Kubilius aiškiai pasakė, kad galbūt ministras visko negali žinoti, kas jo padaliniuose vyksta. Taip, čia įvyko ne ministerijoje, o ministerijos padalinyje, ir kai tik paaiškėjo įtartinos sandorio aplinkybės, kai ministerijos padaliniai tą nustatė, 2015 m. gegužės 12 d. pavedžiau visą Krašto apsaugos ministerijos padalinių surinktą medžiagą perduoti ikiteisminiam tyrimui, vadovaujamam ir kontroliuojamam prokurorų. O kariuomenės vadui, kuris atsakingas už kariuomenę, pavedžiau priimti tolesnius sprendimus dėl Materialinių resursų departamento ir uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene“ preliminarios prekių pirkimo–pardavimo sutarties. Sutartis buvo nevykdoma, tad nebuvo palikta jokių galimybių nepagrįstai leisti pinigus šios sutarties pagrindu. Pripažinus, jog uždaroji akcinė bendrovė „Nota Bene“ padarė nusikalstamą veiką, leistų šią bendrovę ilgam laikui pašalinti iš viešųjų pirkimų. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, jeigu tiekėjas ar jo darbuotojai yra pripažinti padarę atitinkamas nusikalstamas veikas per pastaruosius penkerius metus, negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Jeigu kariuomenė būtų tik civiline tvarka nutraukusi ginčo sutartį ir grąžinusi reikalavimų neatitinkančias prekes, kaip dabar bando susitarti „Nota Bene“, tai nebūtų užkirtę kelio uždarajai akcinei bendrovei „Nota Bene“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ateityje. Todėl buvo priimtas sprendimas laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos ir pagal jo rezultatus spręsti, kokių veiksmų imtis toliau. Beje, konsultavomės su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl galimybės neleisti bendrovei dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose ar nutraukti sudarytas sutartis tuo pagrindu, kad bendrovė ar jos vadovas yra įtariami, atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ir buvo gautos rekomendacijos, kad tik bendrovės reputacija ar jai pareikšti įtarimai neturėtų būti laikomi pakankamais pagrindais nutraukti procedūras ar sudarytas sutartis. Nepaisant to, mes vis tiek pervertėme dar kartą visus įsigijimus, kuriuos laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „Nota Bene“. Ir jeigu atliekant patikrinimus, būtų nustatyta pažeidimų, tokios sutartys būtų nutrauktos.
Dėl penkto klausimo. Vėlgi pakartosiu. Jūs patys puikiai žinote, kad 2012 metais, ponia Juknevičiene, Krašto apsaugos ministerijoje panaikinote Resursų planavimo departamentą, kuris planavo visus įsigijimus, ir Krašto apsaugos ministerijoje nebuvo tokio apibendrinančio padalinio, todėl nuo 2015 m. sausio 1 d. įsteigėme Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrių. Pradėtos atlikti sutarčių projektų peržiūros, krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų, parengtų pirkimų įgyvendinimo planų, pirkimų dokumentų vertinimas. Krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų atstovams organizuojami mokymai. Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva Seime priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinusios nepatikimų tiekėjų sąrašą ir galimybę atmesti tokiame sąraše esančių tiekėjų pasiūlymus. Beje, 2012 metais, pone Kubiliau, jūsų Vyriausybė tokiems siūlymams nepritarė, kad būtų sudaryti nepatikimų tiekėjų sąrašai.
2015 metais, nustačius korupcijos pasireiškimo tikimybę atliekant viešuosius pirkimus ir siekiant ateityje išvengti panašių pažeidimų, krašto apsaugoje buvo parengtos ir įgyvendintos šios priemonės. Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamente buvo įsteigtas Tiekimo valdymo skyrius, patikslintos Materialinių resursų departamento kontrolės taisyklės, reglamentuota sutarčių vykdymo administravimo kontrolė, Sutarčių administravimo taisyklėse nustatyti terminai atskiriems sprendimams priimti. KAM Įsigijimų departamentas numatė priemones korupcijos apraiškoms valdyti, organizuodamas mokymus krašto apsaugos sistemos pirkimuose dalyvaujantiems darbuotojams, ir 2015–2016 metais suorganizuota apie dešimt tokių mokymų, kuriuose kvalifikaciją kėlė virš 400 krašto apsaugos sistemos darbuotojų. Beje, 2016 metų sausio–vasario mėnesiais buvo organizuoti susitikimai su bendrovės „Transparency International“ atstovais, jų metu buvo aptarti bendrovės „Transparency International“ atlikto Lietuvos gynybos sektoriaus skaidrumo vertinimo rezultatai, rekomendacijos, galimi problemų sprendimo būdai.
Minėtą tyrimo medžiagą išanalizavo Krašto apsaugos sistemos institucijos ir jos padaliniai, kurie pateikė siūlymus dėl priemonių, kurios užkirstų kelią galimoms korupcijos apraiškoms gynybos sistemoje. Pasiūlytos priemonės mano sprendimu įtrauktos į Krašto apsaugos sistemos Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą.
Dėl informacijos nepateikimo. Informacija Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nebuvo pateikta atsižvelgiant į tai, kad neatlikus tyrimų nebūtų galimybės pateikti informacijos apie tikrąsias priežastis, nulėmusias galimai neskaidrius įsigijimus, padarytos žalos dydį ir atsakingus asmenis. Vėliau informacija nebuvo teikiama, nes buvo nepasibaigęs patraukimo teisinėn atsakomybėn procesas. Informacija buvo pranešta toms institucijoms, kurių funkcijos yra susijusios su nusikalstamų veikų tyrimu. Tai buvo padaryta siekiant užtikrinti objektyvų, visapusišką ir nešališką faktų ištyrimą, nesudarant prielaidų daugiau ar mažiau politizuoti esamą problemą.
Apie nustatytą korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą informacija 2015 metais buvo pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai motyvuotoje išvadoje dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės. Be to, su šios išvados turiniu interneto vartotojai galėjo susipažinti tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėse.
Dėl aštunto klausimo. Ar krašto apsaugos sistema… apskritai ėmėtės kokių nors veiksmų pakeisti ydingą viešųjų pirkimų sistemą ministerijoje?
Galiu tik apgailestauti, kolegos, kad po ketverių darbo metų (2008–2012 metais), jūsų darbo, kaip jūs teigiate, palikote ydingą viešųjų pirkimų sistemą, nes mes jos nepakeitėme. Tokia ji egzistavo nuo 2012 metų. Tai po įvykusių 2014 metų pirkimų ėmiausi jau anksčiau minėtų veiksmų tiek stiprinant kontrolę, tiek įvedant griežtesnes taisykles. Be to, buvome susitikę su Viešųjų pirkimų tarnybos direktore, aptarėme krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų trūkumus, sutarėme dėl Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijų bei metodinės pagalbos peržiūrint įsigijimus. Aš manau, kad čia yra visiems mums atviras klausimas, kaip mes turėtume pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, nes visi įsigijimai vyksta būtent pagal įstatymą.
Pačioje sistemoje mes jau darėme įsigijimų proceso priežiūros ir pirkimų organizavimo kontrolės ir priežiūros tobulinimo darbo grupę, kuri pateiks pasiūlymus dar kartą peržiūrėjus visą mūsų sistemą, remiantis NATO šalių patirtimi ir konsultuodamasi su Viešųjų pirkimų tarnyba. Svarstoma Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymu įsigyti pirkimų valdymo informacinę sistemą, kurią turi šiuo metu kai kurios galingiausios privačios institucijos, tokios kaip IBM ir panašiai.
Aštuntas klausimas. Kaip jau minėjau, Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva Seime priimtos ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinusios nepatikimų tiekėjų sąrašą ir galimybę atmesti tokiame sąraše esančių tiekėjų pasiūlymus, bet, deja, įstatymas atgaline data neveikia. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimu buvo įtvirtinta ir tai, kad anksčiau minėtos nuostatos dėl esminių pirkimo sutarties pažeidimų ir esminiu pripažinto pirkimo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo galioja tik nuo 2016 m. sausio 1 d.
Ir kitas teisėtas ir, man atrodo, labai efektyvus būdas eliminuoti įmonę iš viešųjų pirkimų – tai pripažinti tiekėją padarius atitinkamas nusikalstamas veikas, ką Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė ir siekė visą laiką įrodyti, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas, ir taip eliminuoti, pašalinti šią bendrovę ar įmonę, kuri padarė tokią veiklą, net penkerių metų laikotarpiui.
Dėl galimybės dirbti. Iš tikrųjų gerbiu Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją ir tolesnį darbą ne tik įsivaizduoju, bet ir atlieku. Atlieku kasdien, atsakingai, esant bet kokiai situacijai, kaip tą dariau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir dar gerokai anksčiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame ministrui. Jūsų užsirašė paklausti. Pirmiausia du klausimus suteikiame teisę klausti opozicijos lyderiui A. Kubiliui. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš turiu apgailestaudamas konstatuoti, kad kaip ministras, kuris vadovaujate krašto apsaugos sistemai, kuri remiasi labai aiškiais, turėtų remtis labai aiškiais garbės principais, jūs to paprasto egzamino neišlaikėte kalbėdamas čia. Ir atrodo, savo jokių klaidų ir kalčių nematote, dėl visko kaltas yra A. Kubilius ir šiek tiek R. Juknevičienė, dėl to, kad jūsų valdymo laikotarpiu buvo nupirkti „auksiniai“ šaukštai. Ką padarysi, kad taip matote savo atsakomybę.
Iš tikrųjų, ministre, aš noriu paklausti paprasto klausimo. Paskutinė „Vilmorus“ apklausa parodė, kad krašto apsaugos sistemos autoritetas visuomenėje po štai šitų skandalingų žinių apie „auksinius“ šaukštus paviešinimo prarado 10 %, nuo 57 % iki 48 %. Mano įsitikinimu, ministras už tai privalo prisiimti atsakomybę. Tai aš noriu jūsų paklausti, ar jūs esate pasirengęs tai padaryti, ar taip, kaip premjeras, galvojate, kad šiame skandale kalti yra prokurorai? O gal kaip kai kurie socialdemokratai skelbia, ir jūs galvojate, kad kalta yra Prezidentė?
PIRMININKĖ. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kritimų ir kilimų apklausose buvo visokių. Reikėtų pasižiūrėti skaičius, kaip jums vadovaujant vertino, kokie buvo skaičiai. O iš tikrųjų taip pilant purvą, kaip jūs darote diena iš dienos, tai įvairaus vertinimo gali (…) ir gali būti ir (…). Šiame epizode (…), man atrodo, kad jums turėtų būti gėda. Mes nustatėme galimai nusikalstamą veiką tų žmonių, kurie jūsų buvo giriami kaip auksiniai, kurie paskirti ponios R. Juknevičienės. Jeigu mes ištyrėme, nustatėme ir perdavėme, liaudiškai tariant, pagavę vagį atidavėme teisėsaugai, policijai, kad ji ištirtų ir nubaustų, tai jūs dabar už tai mus kaltinate. Man atrodo, vietoj balto jūs matote juodą. Atsitokėkite, kolegos! Patys norite faktų ir patys tuos faktus verčiate aukštyn kojomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom užduoti antrą klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministre, aš čia jau nebežinau, rimtai klausti jūsų ko nors yra sudėtinga, nes jūsų kalba yra jūsų paties didžiausias priešas. Ar jūs nemanote, kad jūs savo laikysena pakenkėte ne tik krašto apsaugos autoritetui, apie ką jau kalbėjo, jūs pakenkėte ir Vyriausybės vadovo premjero A. Butkevičiaus autoritetui, jis puolė jus taip aklai ginti ir dabar Socialdemokratų partija svarsto kito premjero kandidatūrą? Ar jūs prisiimate už tai atsakomybę?
J. OLEKAS (LSDPF). Kaip daktaras, aš galiu prisiimti už jūsų kliedesius (…) atsakomybę, mielas kolega. Čia tikrai yra susiję su mano profesija, dabar neturiu licencijos, tai negaliu nieko pasakyti daugiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi K. Glaveckas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kad bent dabar leidžiate man kalbėti. Stebiuosi, tiesą sakant, pirmininkavimu, nes aš manau, kad aš turiu tokias pat teises, kaip ir visi kiti.
Aš pacituosiu valstybės Prezidentę, kuri yra valstybės Gynybos tarybos vadovė. „Galiu patikslinti, kad 2014 metais krašto apsauga kreipėsi į prokuratūrą ne dėl kainos, kad ji buvo per didelė aštuonis kartus, o dėl žymėjimų ir pavadinimų etiketėse.“ Tą pakartojo net keletą kartų savo interviu. Tai ji meluoja ar jūs meluojate?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš nenoriu komentuoti Prezidentės nuomonės. Visa medžiaga yra prokuratūroje. Pasiimkite teismo nutartį ir pamatysite, kas ten yra rašoma, jeigu neužtenka tos informacijos, kuri yra. O ten yra informacija apie padavimą visos medžiagos ir būtent dėl kainos su fotografijomis, su viskuo, nes mūsų ministerijos padalinių žmonės apėjo, nufotografavo ir atidavė tą medžiagą, kad jie pardavė ne tą prekę, kurią turėjo parduoti, ir kad ta prekė Lietuvos parduotuvėje kainuoja tiek, o čia užrašyta jos tokia kaina. Štai kokią medžiagą mes perdavėme ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir kontroliuojančiam prokurorui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas, bet salėje nematau. A. Stancikienė. Atsiprašau, tada E. Gentvilas. Taip, teisingai.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs savo informatyvioje ataskaitoje, arba atsakyme, į interpeliaciją pateikėte daug įdomios ir teisingos medžiagos. Bet, nepaisant to, mano klausimas yra susijęs su politiniu arba politinės atsakomybės dalyku. Žiūrėkite, jūsų politinę atsakomybę įžvelgiame ne tik mes, opozicija. Mano klausimas toks. Kaip jūs komentuotumėte savo partijos kolegų B. Bradausko ir G. Kirkilo pasakymus, kad jie jūsų vietoje priimtų sprendimą atsistatydinti? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Reikėtų bent paklausyti G. Kirkilo tekstą, kurį labai gerai atsimenu: „Priimčiau tokį sprendimą, jei jausčiausi kaltas.“
Šiuo atveju kaltas nesijaučiu. Jaučiuosi tuo žmogum, kuris padėjo nustatyti nusikalstamą veiką ir tą medžiagą perdavė atitinkamoms institucijoms. Todėl mano sprendimas yra toks, koks jis yra šiandien.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Stancikienė. Ruošiasi A. Skardžius.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Ministre, visais atvejais akivaizdu, kad jūs tikrai suprantate, kad čia dešinė pusė bando tokiu būdu sukurti savo rinkimų kampaniją. Interpeliacija, likus savaitei iki rinkimų, be abejonės, yra labai nerimta. Ar jūs nebandėte išsiaiškinti, kokios jėgos veikė, kodėl ta medžiaga, kuri prieš dvejus metus jau iš esmės buvo aiški ir Viešųjų pirkimų tarnybai, ir Krašto apsaugos ministerijai, ir t. t., buvo paviešinta ir kas čia padirigavo, ar ne Baltieji rūmai, ar nežinau, kas, kas taip sustygavo ir parašė tokį scenarijų, kad būtų išmesta likus mėnesiui iki rinkimų? Ar jums neatrodo, kad tiesiog kažkas baltą nosinaitę, gal žalią kilimėlį tiesia dešinei pusei tokiu būdu, matyt, kitų rinkimų idėjų jie neturi, daryti savo rinkimų kampaniją? Jūs nebandėte paanalizuoti, kokios čia jėgos dalyvauja?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų netyriau. Manau, kad visi matome, kas čia darosi, jeigu tokį atvejį bandome apversti aukštyn kojomis ir tik tokiu būdu bandoma siekti savo kažkokių norimų tikslų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Nematau. Tada – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, kaip čia išeina – jūs sugavote vagį, juo labiau kad ne pati ministerija, o kariuomenė pirko šaukštus ir šakutes, o dabar stovite šioje tribūnoje ir aiškinatės? Jūs man pasakykite, ar ne pernelyg didelė kaina yra šitas konservatorių benefisas prieš rinkimus pačios valstybės prestižui ir kariuomenės prestižui ir ar iš tikrųjų, kaip sakė mano kolegė A. Stancikienė, tai nėra pačios valstybės diskreditavimas, mūsų, NATO sąjungininkų, apskritai tarp nelabai draugiškų valstybių?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš manau, kad ne toks elgesys politikų, koks turėtų būti, aš taip niekados nesielgiau ir nesielgsiu. Partneriai, bent jau su tais, su kuriais kalbėjau, irgi supranta. Sako, mes prieš rinkimus kartais matome, kad kas nors nutrūksta ir bando sukurti sau naudą ir tokiais būdais.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi M. Adomėnas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas ministre, kaip jūs žinote, ne vieną kartą Prezidentė reikalavo dėl slaptų pažymų, su kurių turiniu neleido susipažinti ponui J. Miliui, kad jis atsistatydintų. Jis neatsistatydino. Bet jūs, gerbdamas Prezidentę, šiandien balsavote ir jūsų balsas nusvėrė, kad ponas J. Milius būtų atstatydintas jam nežinant, už ką. Jūs tokiu būdu išreiškėte didžiulę pagarbą Prezidentei ir įvykdėte jos valią. Jus Prezidentė ne tik reikalavo atsistatydinti, bet išvadino ir melagiu. Ar jūs nuosekliai gerbiate Prezidentę, jeigu nuosekliai, tai gal reikėtų atsistatydinti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mielas kolega, už klausimą. Aš gerbiu Lietuvos Prezidento instituciją. Tik noriu pasakyti, kad to balso, kurio reikėjo priimti sprendimą… Iš tikrųjų sprendimas buvo priimtas tada, kada buvo nepatenkinamai įvertinta pono J. Miliaus ataskaita, tai šiandien tas sprendimas buvo priimtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguoto ministro balsu. Jūs apsispręskite tarpusavyje, kokius sprendimus jūs…
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Oi, E. Gentvilas jau klausė, atsiprašau. Ruošiasi A. Matulevičius.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs neigiate savo atsakomybę dėl krašto apsaugos sistemą krečiančių skandalų, tačiau jums vadovaujant įvyko pirkimai, kurie taip smarkiai pakirto krašto apsaugos sistemos ir pačios kariuomenės reputaciją, ta reputacija yra ypač brangus dalykas. Jūsų įtikinėjimai apie savo, kaip gelbėtojo vaidmenį, kažkaip neįtikina. Visi tie skandalai, kaip anglai sako, įvyko on your watch, jums budint, jūsų sargybos metu. Krašto apsauga nėra šiaip sritis, kur tokie pragmatiniai interesai, ten garbė, garbės kodeksas, reputacija, pasitikėjimas, kad vadovaujantieji daro viską, kad kariai galėtų atlikti savo pareigą Tėvynei kaip galima geresnėmis sąlygomis, yra nepaprastai svarbus dalykas. Ten galioja garbės kodeksas, kuris iš tiesų saisto daugiau negu tik politinio žaidimo taisyklės. Ar jūs nesijaučiate susaistytas tuo garbės kodeksu ir nejaučiate moralinės pareigos vis dėlto prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko jūsų vadovavimo, jūsų budėjimo metu?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų jūs labai tiksliai pasakėte – įvyko viename iš padalinių. Mes turime labai įvairių sistemų. Mes užkardome ir daugeliu atvejų apsieiname be tokios galimybės tam įvykti. Kaip minėjau, beveik 14 tūkst. pirkimų. Jeigu įvyksta, tai irgi dar nesėkmė tie, kurie bandė nusikalsti. Šitas pavyzdys yra dar ir perspėjimas visiems kitiems, kad net ir tokiu atveju jie vis tiek bus susekti ir nubausti. Todėl manau, kad toks pasielgimas ir toks veiksmas nepalikti nusikaltimo be bausmės yra pats teisingiausias.
PIRMININKĖ. Klausia gerbiamas V. A. Matulevičius. Ruošiasi E. Šablinskas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs turite labai spalvingą gerąja prasme politinę patirtį pradedant garsiaisiais istoriniais liaudies deputatų suvažiavimais ir t. t. Kaip jūs jaučiatės, kai jus žemina?
J. OLEKAS (LSDPF). Labai blogai. Labai blogai, bet ką padarysi. Demokratija leidžia daliai žmonių ir taip elgtis. Manau, kad tai yra tam tikros kultūros reikalas, kaip mes galėtume vieni kitiems pareikšti savo pastabas, pasiūlymus ir panašius dalykus. Aš taip nesielgiau ir nesielgsiu, nesvarbu, ką darytų kita pusė.
PIRMININKĖ. Klausia gerbiamas E. Šablinskas. Ruošiasi S. Jovaiša.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamas kolega, žinodamas šitą išties itin neskanią situaciją, kurią labai populiarina buvusi ministrė, kuri, manyčiau, išvis geriau net nešnekėtų ir nusišalintų, nes šleifai eina nuo tos gerbiamos ministrės vadovavimo laikų… Vienas dalykas.
Kita vertus, pats faktas apie tai, kada kas įvyko… Norėčiau, kad jūs apibūdintumėte tuo metu susidariusią geopolitinę situaciją ne taip, kaip buvusi ministrė pasakė labai trumpai ir aiškiai, bet kas tuo metu dėjosi ir Lietuvoje, kai tie šaukimai buvo pradėti vykdyti visu tempu, dėl Krymo situacijos ir kodėl nebuvo galima kažkokio tokio tuo metu mažmožio eskaluoti? Taip pat norėčiau, kad pabrėžtumėte, kas vis dėlto iš tikrųjų duoda užduotis karo policijai, kas juos prižiūri, t. y. prižiūri jų tyrimus? Dėkui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Man atrodo, visi prisimename, kad 2014 metai nebuvo paprasti ir iš tikrųjų kariuomenei daug ko trūko. Tiktai čia aš paprieštaraučiau savo kolegei – ką įsigyti ir kokie yra prioritetai, mums teikia Lietuvos kariuomenė. Tuo metu mes apsisprendžiame, ar turime tokią galimybę tai padaryti, ar ne. Šiuo atveju reikia prisiminti, kad kariui reikia ne tik ginklo, bet reikia ir pavalgyti, reikia ir buitį sutvarkyti. Todėl patikinimai, kad reikia turėti veikiančias lauko virtuves, atrodė visiškai priimtini ir, man atrodo, teisingi.
Dėl vadovavimo tyrimui. Karo policijai ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja prokuroras. Atsakymuose, man atrodo, buvo pateikta ir tai konstatavo teismas, vėl grąžinęs tyrimą prokuratūrai, kaip žinau, tie tyrimai yra sujungti. Aš manau, kad iš tikrųjų mes sužinosime atsakymus, nes kai kurios detalės, kai kuri informacija, kurią čia bandoma pateikti, yra labai skirtinga ir kai kuriais pasakymais, man atrodo, tiesiog yra bandoma prisidengti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, aš gal norėčiau amžinatilsį L. Donskio žodžiais iš tikrųjų be pykčio paklausti, nes mane kartais stebina jūsų keisti atsakymai pirmiausia apkaltinant ką nors kita. Tie 2008–2012 metai. Visiems suprantama, kokie jie buvo. Kadaise jūs irgi buvote studentas. Kaip jūs jausdavotės vieną dieną prieš stipendiją ir vieną dieną po stipendijos? Buvo skirtumas? Aišku, buvo. Tai buvo sunkūs laikai valstybei, krizė. Nereikia sakyti, kad čia kažkas specialiai stengėsi. Aš jau tą iš jūsų girdžiu, tikrai nežinau, gal šimtąjį kartą. Kaip jūs manote? Aš tikrai noriu paklausti, ar tai yra solidu iš jūsų pusės? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Nežinau, kaip jūs jausdavotės prieš stipendiją ar po, bet aš lygiai taip pat jausdavausi, nes planuoju gyvenimo pajamas ir išlaidas nuo labai ankstyvų dienų. Man teko gimti Sibire, pajusti visą tą gyvenimo skonį. Aš žinau, kaip mano tėvams reikėjo užsidirbti ir kaip pinigus leisti. Todėl ar diena prieš stipendiją, ar diena po stipendijos, man ji niekuo nesiskyrė. Taip, kaip ir šiandieninis požiūris. Mes turime efektyviai naudoti tas lėšas ir turime už jas kovoti, kad būtų kiekvienas centas… Nesvarbu, kad iš kelių šimtų milijonų mes suradome tuos 4 tūkst., net ir centą suradus būtų svarbu. Todėl aš taip ir žiūriu.
PIRMININKĖ. Klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas bičiuli, po tos visos purvo lavinos, maudynių ir visų kitų dalykų nuoširdžiai pasakykite, ar nesigailite, kad pradėjote ieškoti tiesos, kreipėtės į prokuratūrą? Gal paprasčiausiai reikėjo, kaip priimta Lietuvoje, tyliai išspręsti tą klausimą, nubausti porą karininkų, juos atleisti, sumažinti laipsnius ir tyliai viskas būtų numarinta? Niekas nepatikrintų ir nueitų į užmarštį. Dabar dėl jūsų to principingo žingsnio kreiptis į teismą mes turime net interpeliaciją. Ar nesigailite to, ką pradėjote?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Ne, nesigailiu, nors tokių pasakymų, tokių paklausimų iš sistemos darbuotojų girdėjau, ar mums nereikėjo nutylėti ir tada viskas būtų buvę tylu? Aš jiems atsakau, kad ne, nereikėjo. Mes iškęsime ir šitą neteisybę, ir šitą puolimą, ir sistemoje vis tiek palaikysime tvarką. Aš manau, kad Lietuvos žmonės atskiria grūdus nuo pelų, ir po šito drabstymosi purvais mes vėl galėsime normaliai dirbti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, visi seniai politikoje esantys puikiai žino, kad ne visada yra taip, kaip atrodo. Visa šita šiandien pradėta procedūra rodo, kad kai nėra tinkamų argumentų, iš dešiniųjų dažniausiai sklinda pyktis, pažeminimas, pjudymas ir įžeidinėjimai. Galbūt ir kartoju taip jūsų klausdama. Sakykite, ar jūs šiandien, atsakinėdamas į interpeliacijos klausimus, manote, kad padarėte klaidą, jog atidavėte tai teisinėms institucijoms tirti, o nėjote į žiniasklaidą ir nepaskelbėte? Ar tai buvo klaida, ar ne?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš manau, kad ne. Tiesiog skiriasi požiūriai. Kaip sakiau, įrodžiau faktus, kurie buvo krašto apsaugos sistemos srityje. Yra žmonės, kurie rėkia, šneka, kalba ir nieko nedaro, ir yra žmonės, kurie tyliai daro savo darbą. Šiuo atveju mūsų pasirinktas kelias surinkti medžiagą, atiduoti, man atrodo, būtų teisingas. Niekas šiandien negali pasakyti, kad lygiai tokio pat triukšmo, lygiai tokio pat drabstymosi purvais nebūtų buvę tais 2014 metais, kai mes tai nustatėme. Teismus, teisingumą Lietuvoje vykdyti turi teismai, o ne sulaukti šmeižto, melagingų parodymų ar Linčo teismų. Aš tokiai sistemai nepritariu. Aš esu socialdemokratas ir manau, kad demokratinėje valstybėje turime demokratiniais pagrindais ir gyventi, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi A. Palionis. Išsibraukė? Yra gerbiamas A. Palionis? Nėra. Gerbiamas V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, aš manau, kad jūsų atsakymai tikrai buvo tikslūs ir gana nuoširdūs, tačiau norėčiau pasitikslinti dar vieną aplinkybę. Firma „Nota Bene“ ar tiktai šioje jūsų kadencijoje pasirodė? Mane domintų, kokius anksčiau ji pirkimus vykdė? Mane domintų. Manau, kad turite duomenis apie 2008–2012 metų pirkimus, nes nemanau, kad jinai taip iš dangaus yra nukritusi. Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Nenorėčiau advokatauti tai kompanijai, bet turiu pasakyti, kad jinai pirmą kartą pasirodė krašto apsaugos sistemoje, pateikė savo prekes 2002 metais ir per visą tą laiką labai panašiai tiekdavo prekes kariuomenei, kai kariuomenė pirkdavo, ar tai būtų dabartinė 2012–2016 metų kadencija, ar tai būtų 2008–2012 metų. Taip, tai buvo kompanija, kuri teikdavo ir laimėdavo labai panašiais santykiniais skaičiais tiek per vieną, tiek per kitą kadenciją.
PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar diskusija. (Balsai salėje) Tuoj patikrinsime, ar nori, ar nenori. Oi, ne, nori, pasirodo, nemažai nori.
Diskusijoje už interpeliaciją kalbės A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt nėra ką čia daug ir sakyti. Matėme dar vieną ministrą, kuris net ir štai tokioje istorijoje ir skandale, kuris sudrebino ir visuomenę, ir visą krašto apsaugos sistemą, vis tiek negali pasakyti paprasto žodžio, kad atsiprašau, gal padarėme kokių nors klaidų, taisysime, kitaip spręsime reikalus. Ne, pasirodo, ministras visiškai nekaltas, nes, kaip visada, yra kalti šitai Vyriausybei A. Kubilius ir dar R. Juknevičienė.
Gerbiami kolegos, aš tikrai nenoriu čia dabar moralizuoti ir ką nors labai daug aiškinti. Visko būna gyvenime, ir viešuosiuose pirkimuose būna ko nors nevykusio, visko pasitaiko, bet iš tikrųjų kas yra svarbu. Svarbu, kaip į tokius įvykius reaguoja institucijos vadovas, kokių veiksmų jis imasi, kad pakeistų tą pačią viešųjų pirkimų sistemą savo žinyboje, kad daugiau tai nepasikartotų, kad nutrauktų nevykusias sutartis ir kad užtikrintų, jog daugiau tokiems dalykams nebebūtų galimybės įvykti.
Ar tai darė ministras? Nuo pat 2014 metų iki dabar nieko panašaus nebuvo daroma. Ministras nematė reikalo ateiti nei į Seimo komitetą, nei pas Prezidentę, pasakyti, kad štai yra tokių problemų, kažką reikia daryti, reikia keisti situaciją. Ne. „Nota Bene“ ir toliau laimėdavo konkursus, kurių daugelis būdavo gana keisti. Tai šituo atveju iš tiesų reikia padėkoti žiniasklaidai ir Viešųjų pirkimų tarnybai, kad pagaliau paviešino visas problemas. Kitu atveju ir toliau ministras būtų palaimingai šypsojęsis ir viskas būtų likę ir vykę taip pat, kaip iki šiol vyko.
Iš kitos pusės, kai jau paaiškėjo ta informacija, kuri iš dalies ir sukėlė skandalą, nes ministras iki tol nematė reikalo apie tai viešai kalbėti arba informuoti komitetą, ministras ir atsakingas, labai paprastai žmogiškai tariant, kad skandalo arba krizės situacija būtų suvaldyta, nes tokia krizė griauna visos sistemos autoritetą. Aš jau sakiau, ką rodo „Vilmorus“ apklausa. Tai štai paaiškėjus šitam skandalui, kurį ir jūs patys, socialdemokratai, žinote, kaip rinkėjai į tai reaguoja, kitus dalykus gal jiems būna sunku suprasti, kokią artileriją pirkti ar kokį šarvuotį pirkti, bet kai perkami aštuonis kartus brangesni šaukštai, žmonės tą labai gerai supranta, ir jie tada galvoja, o kas vyksta, kai perkami šautuvai ar patrankos?
Tai štai ministras šitos situacijos vėlgi niekaip nesugebėjo suvaldyti, nes perėjo į visiškai aklą gynybą. Šiuo atveju aš iš tikrųjų turiu pasakyti, kad man gaila, jog ir premjeras neįsiklausė į kai kurių pakankamai patyrusių socialdemokratų viešai išsakytas mintis, kad ministras turėtų esant tokiai situacijai prisiimti asmeninę atsakomybę ir trauktis. Prasidėjo visiškai sunkiai suprantami (matant socialdemokratus, gal ir ne taip sunkiai suprantami) pareiškimai, kad dėl šito skandalo yra kaltas ne ministras, kurio žinyboje tai įvyko, o kalta prokuratūra. Dar daugiau, pasirodo, Prezidentė yra kalta ar kažkas panašaus.
Žinote, turiu pasakyti, kad toks ministro elgesys, kurį aš turėčiau pavadinti negarbingu ir nepateisinamu, manęs, deja, nestebina.
Baigdamas dar kartą galiu pakartoti, kad šiek tiek vis dar stebina, bet vis mažiau, elgesys socialdemokratų, kurie demonstruoja, kad „auksinių“ šakučių tradicija, praktika ir ministro elgesys jiems yra priimtinas. Ką padarysi, šią problemą šitas Seimas gal ir nepajėgus išspręsti, bet yra pajėgūs išspręsti rinkėjai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš interpeliaciją – K. Daukšys. Diskusija čia, iš tribūnos.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, matyt, šitoje salėje nėra nė vieno žmogaus, kuriam patiktų tas atvejis, kada nuperkamos šakutės, peiliai ar dar kas nors aštuonis ar devynis kartus brangiau, negu jie iš tikrųjų kainuoja. Bet paklauskime patys savęs, ar dėl to kaltas ministras ir ar ministras nesiėmė jokių žingsnių, kad šitą problemą išspręstų. Aš manau, kad tų žingsnių buvo imtasi, galbūt ne tokių ryžtingų, kaip mes visi norėtume. Bet sakyti, kad ištraukė iš paslapčių ir nieko nežinojome, ministerija nieko nedaro, būtų labai keista.
Antras dalykas, visi suprantame, kad šiandien šitos šešios valandos ar penkios valandos, kurias skyrėme interpeliacijoms, tiek vienos ministrės, tiek kito ministro, yra nemokamas rinkimų šou tam tikrų opozicinių partijų, jie tai supranta. Kiek Seimo darbo valanda kainuoja, jie irgi supranta. Aš bijau, kad mūsų šitas posėdis gerokai brangiau kainavo valstybei negu tie 4 tūkst. už šakutes. Gal tada reikėtų ir gerbiamiems Seimo nariams pagalvoti, ar jie iš tikrųjų nori valstybei dirbti ir valdyti, ar nori save gražiai parodyti? Kai kada, kai atsistoja rimti žmonės, su rimtais titulais ir laipsniais, ir pradeda šnekėti vėjus, man tikrai būna gėda, kad aš čia esu.
Prašau visų: dirbkite valstybei, dirbkite taip, kad už valstybę nebūtų gėda ir už mūsų darbą nebūtų gėda, dirbkime taip, kad žmonės kuo geriau gyventų, bet nedarykime cirkų, kurių nereikia daryti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už interpeliaciją – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pacituosiu Prezidentę, jinai kvietė (čia ją cituoju) „nustoti daryti gėdą valstybei ir krašto apsaugos sistemai, tai reiškia, kad toks ministras negali dirbti ir dar išėjęs meluoti ir aiškinti, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl pavadinimo, o ne dėl kainos.“ Toliau cituoju, kitoje vietoje jinai yra pasakiusi: „Tai atvirai didelio masto galimai korupcinės apraiškos.“
Pacituosiu kitą autoritetą – L. Graužinienę. Jinai tvirtina palaikanti Prezidentės poziciją, ir cituoju ją – L. Graužinienę. Nežinau, kiek jinai tvirtai laikosi savo nuomonės. „Aš palaikau nuomonę, kad skandalas kenkia ne tiktai krašto apsaugos sistemai, bet ir visai valstybei.“ Aš irgi taip manau, kad skandalas kenkia valstybei.
Šitas skandalas jau supykdė premjerą su Prezidente, o socialdemokratai, kurie yra viena iš svarbių Lietuvos partijų, skęsta kiekvieną valandą. Tai ne man rūpintis jų plūdrumu, bet ar tikrai reikia aukoti partiją, reikia aukoti valstybę, reikia aukoti krašto apsaugos sistemą, jos prestižą vardan vieno žmogaus ambicijų?
Ką mano žmonės? Na, „Delfi“ nėra sociologinė instancija, bet jinai atliko apklausą. Du trečdaliai žmonių mano, kad po Prezidentės nepasitikėjimo krašto apsaugos ministru jis turėtų tą pačią akimirką trauktis. Ministras mano kitaip. Valstybės gynimo tarybai, ačiū Dievui, šiuo metu nereikia imtis kokių nors radikalių veiksmų, staigių sprendimų, tačiau kaip reikia dirbti Valstybės gynimo tarybai, kada jos aukščiausias vadovas, jos galva, nepasitiki labai svarbios institucijos – krašto apsaugos sistemos vadovu. Tai yra tikrai įtempta ir katastrofiška situacija. Taip tikrai neturėtų būti, neturėtume leisti tokioms situacijoms netgi kilti. Man nesuprantama, kodėl socialdemokratai taip įnirtingai gina šitą asmenį.
Lygiai taip pat nesuprantama dėl to skandalo, jeigu J. Olekas sako, kad jis čia pats taip jį atrado, atrado prieš dvejus metus, tai kodėl nebuvo imtasi ryžtingų veiksmų, kodėl „Nota Bene“ toliau pirkliauja ir prekiauja ir yra tiekėjų sąraše? Galima turbūt tinkamai spręsti klausimą, kad taip nebūtų.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad negalima bandyti slėptis taip, kaip daroma, už aplinkybių ir praeities. Mes turime visada nagrinėti klausimą iš esmės. Kada kolegos ragina susieti įvykį su kokiomis nors aplinkybėmis, rinkimais, ne rinkimais, buvusiomis nuodėmėmis ar panašiai, tai nėra jokie argumentai. Pasakymas, kad aš esu truputį baltesnis nei koks nors kitas žmogus, kuris neva yra truputį juodesnis, neišbalina to žmogaus, kuris bando taip išsibalinti. Tas kontrastas nė kiek jo nepabalina. Tokie palyginimai neveikia. Reikia spręsti iš esmės. Esmė yra prasta – valstybinės vadovė nepasitiki ministru, ministras nepateikia jokių paaiškinimų, jis turi pasitraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš interpeliaciją – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kam šis skandalas buvo reikalingas ir kokią žalą padarė valstybei, kai Kremlius gali juoktis, kad Lietuvos kariuomenė negali nusipirkti šakučių. Ne ministras, o kariuomenė. Ir puikiai matė konservatoriai, dalyvaudami posėdyje, kad tai yra Materialinio aprūpinimo padalinys, kuriam vadovavo V. Dambrauskas, pulkininkas leitenantas. Yra kariuomenės Materialinio aprūpinimo dalinys. Man teko garbė dalyvauti tame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kada buvo nagrinėjamas šitas klausimas. Aišku, pono pulkininko leitenanto V. Dambrausko nebuvo, bet jis nebuvo apklaustas per visą laiką, per dvejus su puse metų prokuratūroje, nebuvo apklaustas ir „Nota Bene“ vadovas A. Jazgevičius, ir prokuroras neva nematė pažymos, kurią parengė Antrojo žvalgybos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai, kuri buvo datuota 2014 m. gruodžio 8 d. Pradėjo dveji su puse metų, kad galima būtų išsiaiškinti tą klausimą, tai prokuroras tendencingai, mano įsitikinimu, nenorėjo matyti, nenorėjo apklausti, nes ši institucija, kaip Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė ir būtent „Nota Bene“ buvo neliečiami, taip pat, kaip neliečiama Karalienės Mortos mokykla, kuriai vadovauja to paties vadovo A. Jazgevičiaus žmona L. Jazgevičienė.
Du kartus mes kreipėmės į teismą, laimėjome abu teismus, aš turiu omenyje Socialdemokratų frakciją, per pusę metų, ir prokurorai nepradėjo tyrimo, nors Vyriausiasis administracinis teismas aiškiai pasakė: reikia tirti. Šiuo atveju kažkaip buvo išsigąsta, pamatyta tai, kad reikia tirti, ir teismo nutartis Generalinės prokuratūros buvo jau neskundžiama būtent dėl šių vadinamųjų šaukštų. Tačiau mane labai nustebino būtent to posėdžio metu Valstybės kontrolės išsakytos nuomonės, kad nuo 2005 metų veiklos auditas iki planuojamų 2017 metų nebuvo atliktas. Kas čia dabar valstybėje – išleidžiama buvo po milijardą litais, tai yra apie 300 mln. eurų, dabar išleidžiama beveik 600 mln. eurų viešiesiems pirkimams, tai yra toks Krašto apsaugos ministerijos biudžetas, o efektyvumo nevertina niekas? Kodėl, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų tarnybos tuometinis vadovas ponas Ž. Plytnikas nematė šios faktūros? Faktūra buvo vieša. Aiškiai buvo išdėstyti visi tie materialiniai dalykai, nematė kažkodėl. Kažkodėl buvo atkreiptas dėmesys Antrojo žvalgybos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos į tai, kad galbūt per aukštos kainos.
Apie prekės ženklą ten nebuvo nė kalbos. Prekės ženklas buvo prokuratūros atsišaudymas, kad neva reikėjo iš vokiečių kalbos versti, bet būtent toje pažymoje, datuotoje 2014 m. gruodžio 8 d., aiškiai parašyta, kad kainos dviejų produktų, ir pateiktos, kokios jos yra, o kad jos turėjo būti vokiškos, tai nė žodžio. Matyt, koks nors tyrimas vyko, bet šių dviejų subjektų, kurie vėlgi atsiremia į Konservatorių partijos pirmininko G. Landsbergio šeimos verslą ir būtent „Nota Bene“ tiekimą, ir būtent į tą pulkininką leitenantą V. Dambrauską, kuris buvo priimtas 2010 metais ir pradėjo savo tarnybą… Vėlgi puikiai žinote, kas tuo metu buvo ministras ir kas vadovavo šiai ministerijai. Būtent tada buvo perkamos dūdos, ne kokie nors gromai ar straicheriai, ar bokseriai, būtent dūdos buvo perkamos, o išleidžiami pinigai, kiek aš pamenu, būdavo bemaž keturi tūkstančiai litų už kvadratinį metrą kareivinėms. Tai būdavo tikrai prestižinių objektų kainos.
Aš manau, kad valstybei padaryta didžiulė žala, jos autoritetui, krašto gynybai, ir demotyvacija jaunimui ginti tėvynę, būtent per tą sąskaitų suvedimą, kokios nors politinės reklamos darymąsi. Aš manau, konservatoriai už tą žalą atsakys.
PIRMININKĖ. Laikas, ačiū. Nuomonės už interpeliaciją – Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pasisakau už krikščioniškas vertybes ir laikausi tos nuomonės, kad valdžios kritikuoti negalima, valdžia – mums valdžia, ši Vyriausybė – tai mums Dievo skirta bausmė už mūsų nuobaudas, bet keletą pastabų ministrui aš pateiksiu.
Gerbiamasis J. Olekas yra labai kultūringas, labai diplomatiškas žmogus. Tokios savybės labai tiktų užsienio reikalų ministrui, bet krašto apsaugos ministras turėtų būti kur kas griežtesnis. Aš čia turiu omenyje ne tik „auksinių“ šakučių skandalą, bet, mano manymu ir turbūt mūsų visų rinkėjų manymu, krašto apsaugos ministras pirmiausia turi pasirūpinti, kad mūsų krašto gynyba būtų efektyvi ir būtų efektyviai panaudotos lėšos. Kas neprisimena, aš priminsiu, per Vyriausybės valandą aš uždaviau tokį klausimą gerbiamajam J. Olekui: kiek padidės mūsų galimybė gintis, kai krašto apsaugai bus skirta 20 % daugiau? Ministro atsakymas buvo toks: ženkliai. Noriu jums priminti, kad pagal Lietuvos kariuomenės štabo koncepciją Lietuvos kariuomenė turi ginti 72 valandas. Aš pagalvojau, galbūt ministras nebuvo pasiruošęs, neįsigilinęs, aš tą klausimą dar kartą pakartojau per Vyriausybės valandą. Atsakymas buvo analogiškas. Kad ir kaip būtų keista, aš vis dėlto atsakymą gavau ir išgirdau per vieną radijo laidą, kai ministras pasakė: mes turėjome padidinti finansavimą tam, kad jam, gerbiamam ministrui, nepatogu susitikti su kitų NATO šalių vadovais, tiesiog gerti kavutę.
Gerbiamieji, o man nepatogu prieš mano piliečius, kurių dalis yra už skurdo ribos. Man nepatogu prieš tuos, kurie negali nusipirkti sau būtiniausių prekių. Aš manau, turbūt ir visi mano, kad lėšos, panaudotos gynybai, turi būti panaudotos efektyviai. Ir dar viena pastaba. Aš gyvenu Pabradėje, nuo pat vaikystės lankausi Pabradės poligone ir turiu pateikti tokią pastabą – dabar poligonas yra neprižiūrimas. Gerbiamosios R. Juknevičienės laikais, kai ji vadovavo ministerijai, nors galbūt ji nėra tokia diplomatiška, bet tikrai poligonas buvo prižiūrimas daug geriau. Čia ne mano žodžiai, čia žodžiai tų žmonių, kurie ten dirbo. Po kiekvienų pratybų poligonas buvo tvarkomas, aplinka buvo tvarkoma. Šaudymo metu atvažiuodavo išminuotojai. Aš kalbėjau su išminuotojais. Jie taip pasakoja, kai buvo iššaunamas sviedinys, jie skaičiuodavo, kiek buvo iššauta ir kiek sprogimų. Jeigu neatitiko sprogimų kiekis, jie važiuodavo, buvo stabdomas šaudymas, jie važiuodavo ieškoti nesprogusių sviedinių. Dabar situacija yra katastrofiška, žmonės randa nesprogusius sviedinius ne poligone, o labai toli nuo poligono. Čia irgi ne mano žodžiais, čia žodžiai tų žmonių, kurie ten dirba.
Gerbiamasis ministre, jeigu jūs liksite savo poste, tai siūlyčiau jums tikrai atkreipti dėmesį ne tik į „auksines“ šakutes, galbūt čia slaptas ginklas, gal nupirkus tas šakutes mūsų galimybė gintis padidės, bet jūs turite tikrai daugiau dėmesio skirti tvarkai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš interpeliaciją – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, matyt, padarėme neblogus rinkimų debatus ir, ko gero, daug labiau žiūrimus negu gerbiamojo E. Jakilaičio debatai LRT, kurių žiūrimumas tik 1,7 %. Aš manau, kad šitas interpeliacijas žiūrėjo daug daugiau Lietuvos žiūrovų. Aišku, tie, kas režisuoja rinkimus ir rinkimų rezultatus, daro tai labai sąmoningai. Esu įsitikinęs, kad jeigu nebūtų įvykęs šnipštas su prokuroro pavaduotoju, tai tie šaukštai, šakutės ir samčiai būtų pateikti kokią spalio 3 ar 4 dienomis. Kad nebūtų galima pateikti dokumentų, pasiaiškinti, kas kaltas. Deja, reikėjo pridengti pavaduotoją ir tuos šaukštus ir šakutes ištraukė anksčiau, nes dvejus metus turėti ir laikyti stalčiuje tokius dalykus, aš suprantu, kad tai yra iš principo labai naudinga.
Mes kalbame, daug kalbame, bet taip ir negrįžtame prie teisinių dalykų. Taip, moralizuoti galime, bet aš labai norėčiau, kad mes gyventume teisinėje valstybėje. Čia mes visi pasigendame tų teisinių procesų, nes kažkaip visi apeina teismo sprendimą. Tai aš norėčiau pacituoti keletą frazių iš teismo sprendimo. Ar mes šiandien, likus pusantros savaitės iki rinkimų, skirtume 6 valandas tokiems dalykams? Turbūt neskirtume, nes viską buvo galima išspręsti daug anksčiau. Kada veiksmas prasidėjo, kada kas kreipėsi, dabar viskas žinoma.
Taigi, ką nutarė teismas? Noriu jums priminti, nes mes vėl toliau diskutuosime ir iškils kiti dalykai, ir prokurorai neatliks savo darbų, kuriuos turėjo padaryti dar 2015 metais. Teismas panaikino prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nutarimai priimti nepakankamai įsigilinus į nagrinėjamą situaciją. Pasak teismo, prokurorai ikiteisminį tyrimą nutraukė neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų ir nepašalinus visų abejonių dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos. Teismas nustatė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra aišku, ar prekių tiekėja „Nota Bene“ pateikė lygiavertes prekes, nes ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo tiriama. Šia kryptimi ikiteisminis tyrimas atliekamas nebuvo, apie šias aplinkybes nebuvo apklaustas nė vienas uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene“ darbuotojas.
Ketvirta. Teismas pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir prokurorų nutarimų nėra visiškai aišku, dėl kokių priežasčių uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene“ nustatytos kainos buvo nurodytos kaip gamintojo „Kärcher Futuretech“, nors pristatytos prekės buvo kito gamintojo, kurių rinkos kaina daug mažesnė. Mes valdyboje, kai buvome susitikę su gerbiamąja Prezidente, aš to paties klausiau. Gerbiamoji Prezidentė man ir visai valdybai pasakė, kad, matote, prokurorai tiria tik tą, ko klausiame. Bet jeigu mes paskaitysime, ką prokuratūra turi daryti, tai jų funkcijos šiek tiek didesnės – ginti viešąjį interesą, jie ne Konstitucinis Teismas, kuris atsako tik į tą žodį, apie kurį mes klausiame. Štai kur pakastas šuo.
Penkta. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad galimai yra požymių ir kitos nusikalstamos veiklos, numatytos Baudžiamojo kodekso 204 straipsnyje, tai yra svetimų prekių ir paslaugų ženklo naudojimas. Nieko nepadaryta.
Šešta. Teismas konstatavo, kad susipažinus su visa medžiaga negalima daryti išvados, kad buvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Teismas pažymėjo, kad nebuvo tiriami uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene“ darbuotojų santykiai ir ryšiai su Lietuvos kariuomenės pareigūnais, atitinkamai jų veiksmai prieš minėtą pirkimą, pirkimo metu, taip pat įmonės darbuotojų galimas bendradarbiavimas sukčiaujant su Lietuvos kariuomenės pareigūnais. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, tai yra piktnaudžiavimas…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …šia kryptimi apskritai nebuvo tiriami uždarosios akcinės bendrovės darbuotojų veiksmai. Aš manau, kad jeigu tai būtų padaryta, šiandien mums šešias valandas skirti interpeliacijoms tikrai nereikėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už interpeliaciją – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šita „auksinių“ šaukštų ir šakučių istorija apnuogino baisią mūsų valstybės gėdą, kad mūsų visų pinigai pirmiausia yra švaistomi kiekviename žingsnyje ir kad nors 26 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet, pasirodo, pas mus vis dar gajus sovietiniais laikais buvęs toks supratimas, kad kas yra valstybės, tas yra niekieno, tai galime vogti ir daryti bet ką. Ir ši šaukštų ir šakučių istorija, manau, yra tam tikra ledkalnio viršūnė, nes problemų yra daug daugiau. Viešųjų pirkimų tarnyba patikrina tik 3 % visų viešųjų pirkimų. Ir patikrinusi tuos 3 % beveik 90 % nustato pažeidimų. Tam tikrų ekspertų paskaičiavimu, yra pasakyta, kad nors Lietuvoje įvykdomi viešieji pirkimai už 5 mlrd. eurų, ekspertų paskaičiavimu, 1 mlrd. eurų yra panaudojamas neefektyviai, arba kitais žodžiais, pavagiama. Šiandien mes dažnai sakome, kad mums trūksta pinigų, trūksta pinigų pensijoms. Jeigu šitą 1 mlrd. eurų mes sugebėtume ištraukti iš šito šešėlio, tai kiekvienas pensininkas prie savo pensijos kiekvieną mėnesį galėtų gauti papildomai 120 eurų. Bet kalbant apie šitas visas problemas, reikėtų pasakyti, kad yra du dalykai. Pirmiausia, tai materialinė žala, kuri yra padaroma, tai yra 1 mlrd., bet yra kita problema, tai yra moralinė žala, tai, kad pažeidžiamas tikėjimas ir pasitikėjimas mūsų valstybe. Kaip šiandien turi jaustis mūsų kariai, kuriems tikrai labai dažnai trūksta paprasčiausių priemonių, kai mato, kad vyksta tokie neskaidrūs pirkimai jų sistemoje. Aš tikrai labai aiškiai pasisakau už šitą interpeliaciją, nes tokie dalykai, mano nuomone, yra vagystė ir už tai reikia atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonę dar nori išsakyti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu truputį pakalbėti iš esmės.
Kas vyksta mūsų valstybėje? Kas šiuos skandalus kurpia? Dėl ko juos kurpia, kokiais tikslais?
Tik susiformavus šitai valdančiajai daugumai Prezidentė aiškiai išsakė savo nuomonę, kad ne ši valdančioji dauguma turėtų formuoti Vyriausybę. Ir šios valdančiosios daugumos atžvilgiu Prezidentė niekada nebuvo objektyvi, sakau, visada buvo subjektyvi ir niekada neįžvelgė pozityvo, o įžvelgė negatyvą. Ir kaip gali įžvelgti, kada ją iškėlė konservatoriai kaip kandidatę į Prezidentus, rėmė liberalai, ir staiga ne jie formuoja valdančiąją daugumą. Nors šitaip akivaizdžiai Prezidentė rėmė šią valdančiąją daugumą anuose rinkimuose, kai suformavo ne tie valdančiąją daugumą, ir šiuose rinkimuose akivaizdžiai Prezidentė remia konservatorius ir liberalus, ir galbūt kitas politines partijas, kurios formuos kartu su konservatoriais valdančiąją daugumą. Prezidentė turėtų tarnauti Lietuvai, žmonėms, ir visos politinės partijos turėtų būti vienodos, bet šiandien to nėra.
Ir tas rinkimų startas, panaudojant demokratinei valstybei (aš nelaikau mūsų valstybės demokratine valstybe) jėgos struktūras – STT ir prokuratūrą, prasidėjo nuo Vijūnėlės dvaro istorijos. Štai, pažiūrėkite, ką premjerui pasakė pasikvietusi Prezidentė. Kuo baigsis ir kas bus daroma su Vijūnėlės dvaro istorija? Ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, pokalbiai paviešinti ir atiduota spręsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Taip viskas ir įvyko.
Šiam skandalui nurimus, staiga ruoštasi kitam skandalui. Atsiranda isterija, listerija, pono J. Miliaus skandalas, gerbiamos ministrės V. Baltraitienės skandalas, kad ji pietavo, vakarieniavo ir per daug gal dviem cepelinais suvalgė per susitikimą su Latvijos žemės ūkio ministru. Iš tų dviejų cepelinų padarytas milžiniškas skandalas, žeminama Lietuva ir Lietuvos įvaizdis ne tik Lietuvos žmonių akyse, bet ir užsienio žmonių akyse, ir Latvijos ministro akyse – nesupranta, kas vyksta Lietuvoje. Bet čia Lietuva nesvarbu, nesvarbu Lietuvos žmonės, nesvarbu Lietuvos prestižas.
Kitas dalykas. Ir paskutinis skandalas Krašto apsaugos ministerijos. Bet čia, gerbiamieji, gerbiami socialdemokratai (gerbiamas premjere, aš noriu, kad jūs girdėtumėte mano pastaruosius žodžius, paskutinius), jūs darote nesąžiningus ir negarbingus sandorius, taip pat aš įsitikinęs, su Prezidente.
Gerbiamieji, gerbiamas ministras kalbėjo, kad demokratinėje valstybėje teisingumą vykdo tik teismai, bet jūs šiandien Vyriausybėje pagal slaptą STT pažymą, su kuria neleido susipažinti ponui J. Miliui, jam už akių jį atleidote. Tik Stalino laikais, remiantis KGB pažymomis, žmonės buvo tremiami, šaudomi. Ar Stalino laikai? Prisiminkite, gerbiamas Juozai, jūs pats sakėte, kaip su „Alitos“ pažyma buvo, kur buvo pateikta taip pat Slaptųjų tyrimų tarnybos, kad negalima parduoti L. Bosco, o kokie teismo sprendimai! Jūs lipate ant to paties grėblio. Neteisinu mūsų ministro, kuris balsavo, remdamasis slaptomis pažymomis, dėl J. Miliaus atleidimo, bet neteisinu ir jūsų. Aš tik vieno reikalauju: tuos pačius moralinius standartus, jeigu pritaikėte jam, pritaikykite ir sau.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Prašom. Gerbiamasis premjeras – repliką.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau, kad ponas P. Gražulis neklaidintų visuomenės ir Seimo narių. Ponas J. Milius buvo atleistas ne vadovaujantis kažkokia gauta pažyma, bet buvo įvertinta jo, kaip vadovo, veiklos ataskaita. (Šurmulys salėje) Ir veiklos ataskaitoje buvo pastebėta daug pažeidimų ir nukrypimų. (Triukšmas salėje) Kad jūs žinotumėte.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Tęsiame procedūrą. (Balsai salėje) Petrai! Noriu pakviesti ministrą atsakomajam žodžiui. Vis dar turi ką pasakyti. Tą Statutas numato.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už galimybę atsakyti į jūsų iškeltus klausimus. Aišku, apgailestauju, kad šie purvai palietė ir kariuomenę, ir mus visus. Manau, kad padarysime visi iš to išvadas, kaip reikia savo politines pažiūras ginti, nebūtinai drabstant kitus, tiesiog įrodinėjant savo tiesas.
Na, o mielam Zbignevui turiu pasakyti, kad kavos negeriu jau trisdešimt penkerius metus, tai tikrai negalėjau pasakyti, kad su kokiu nors kolega sėsiu gerti kavos. Ir Pabradės poligone jau antri metai iš eilės vykdoma ištisinė išminavimo operacija. Mes išvalysime visus Pabradės teritorijos miškus. Negalime visko padaryti iš karto. Galbūt kas nors ar tarnavo, ar grybavo kuriame nors plote, kuris dar neišvalytas, bet mūsų užduotis, ir tai yra labai suplanuoti darbai, kurie vyksta nuolat, kad galėtų ir kariai, ir žmonės saugiai įeiti į tą teritoriją. Ačiū visiems ir visiems sėkmės!
PIRMININKĖ. Ačiū. Turi teisę interpeliacijos teikėjai tarti žodį.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia daug visko buvo prikalbėta, aš norėjau pateikti (pabandysiu trumpai) kai kuriuos faktus, kurie buvo neteisingai čia pateikti. Ministras prisiėmė nuopelnus dėl krašto apsaugos didėjančio finansavimo. Aš tik faktą primenu. 2014 metais, jau po Krymo aneksijos, televizijos laidoje jis sakė, kad gynybos biudžeto nereikia didinti, kad visko pakanka, ir tik įsikišus Prezidentei, sutarus partijoms, biudžetas buvo padidintas.
Ministras buvo prieš šauktinių grąžinimą, t. y. prieš batalionų užpildymą eiliniais kariais, apie ką čia kalbėjo, ir prieš rezervo rengimą. Jei būtų garbingas žmogus, būtų atsistatydinęs dar po Valstybės gynimo tarybos 2015 metais, nes ten jis vienintelis buvo prieš šauktinių grąžinimą, tačiau išėjęs iš posėdžio, kadangi ministro kėdė svarbiau negu garbė, jis neatsistatydino. Nors manau, kad laikydamasis principų turėjo jau tada tai padaryti. Vėliau, aišku, jis sakė, kad juos reikia vėl panaikinti po penkerių metų. Šias istorijas žinome.
Aš jau sakiau, kad ministras turi svertų bet kuriame etape įsikišti ir nutraukti bet kurį pirkimą. Dabar jis tik užsiminė apie kažkokius panaikintus departamentus, apie tai, kad jis neturėjo galių. Tai yra visiška netiesa. Ši ministerija yra vienintelė ministerija visoje Vyriausybėje, jos ministras turi tokias dideles galias ir visiškai absoliučius bet kokius kontrolės instrumentus. Nė viena kita ministerija neturi kontržvalgybos padalinio su operatyvinėmis galiomis. Tas AOTD gali iš esmės ministro pavedimu visą kontržvalgybą vykdyti viešųjų pirkimų ir kitose srityse. O svarbiausia, kad tie visi instrumentai lieka bedančiai, jeigu ministerijos apačios mato, jog politinėje vadovybėje dega žalia šviesa įvairiems neskaidriems sprendimams.
Ar jūs galvojate, kad tokia žalia šviesa nėra jūsų viceministrų stalčiai, kurių jie nesibodi atidaryti, išsikvietus departamento vadovą, ir ištraukti raštelius su užrašytomis reikiamų įdarbinti žmonių pavardėmis? Ar manote, kad taip yra nedemoralizuojama sistema? Ar jie tada nesupranta, kad taip galima daryti ir jiems? Ar jūs manote, kad sistemos žmonėms nėra žalia šviesa, kai mato, kaip buvo paskirta Įsigijimų departamento direktorė, kurios pareigos yra kontroliuoti visus įsigijimus, vykdyti prevenciją?
Primenu, dar kadencijos pradžioje į svarbiausio Įsigijimų departamento šioje srityje vadovės pareigas ministras paskyrė asmenį, nieko bendro niekada neturėjusį su ginkluote. Šiam departamentui visada vadovavo kariškis, specialistas, tačiau J. Olekas panaikino karinę pareigybę, kad paskirtų savo žmogų. Beje, net rimto konkurso nebuvo, dalyvavo tik ta viena būsima, jau parinkta nugalėtoja be jokios kvalifikacijos. Žmonės suprato, kad viskas jau nutarta ministro lygmeniu ir net nedalyvavo konkurse. Būtent šis departamentas ir vykdo visų įsigijimų priežiūrą, aš čia dabar necituosiu jūsų pačių parengtų dokumentų.
Ir dar vienas svarbus dalykas. 2016 metais įsigaliojo mūsų visų priimtas Viešųjų pirkimų tarnybos įstatymas, pagal kurį tapo galima kreiptis į tarnybą, kad ji įvertintų tiekėjo patikimumą. Ministras jau žinojo, kad „Nota Bene“ turi problemų, nes jį apie tai informavo AOTD, bet į Viešųjų pirkimų tarnybą nesikreipė. Jau 2016 metų sausio mėnesį „Nota Bene“ galėjo būti įvertinta kaip nepatikima tiekėja. Ministras, primenu, su Viešųjų pirkimų tarnyba susitiko tik rugsėjo mėnesį, pasitikrinau internete, rugsėjo 9 dieną. Čia ponia A. Stancikienė kalbėjo, kad žiūrėkite, dvejus metus viešieji pirkimai žinojo, sąmokslo teorijas kūrė, čia konservatoriai padarė kažkokį šou prieš rinkimus. Klausykite, apie ką jūs kalbate?! Viešųjų pirkimų tarnyba tik birželio mėnesį gavo iš prokuratūros medžiagą, tik rugpjūčio pabaigoje paskelbė šitą medžiagą. Nežinau, kaip jūs, bet aš apie tai sužinojau tik iš spaudos rugpjūčio pabaigoje ir iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Tai apie kokius jūs čia sąmokslus kalbate? J. Olekas iškasė jums šitą viešųjų ryšių didžiulę katastrofą.
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ir jūs jį vertinkite dėl to, ką jis dabar jums sukūrė.
PIRMININKĖ. Dar Ministras Pirmininkas. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kadangi matau, kad melas toliau skleidžiamas, noriu pasakyti, kad pas mane buvo atėję labai sąžiningi, matyt, ir atsakingi žmonės, kurie politikų kuriamus skandalus vertina neigiamai. Tikrai negaliu pasakyti Viešųjų pirkimų tarnybos sąžiningo žmogaus pavardės, bet jis pasakė taip: jie visą tą informaciją turėjo jau nuo 2014 metų. Tų konkursų sąlygų rizika buvo įvertinta 2015 metų pradžioje, o visa tai buvo viešai suorganizuota daug vėliau, artėjant rinkimams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Aš tik noriu šiek tiek replikuoti Rasai, nes dėl šauktinių valstybės Gynybos taryboje visi nariai sudėjo parašus, visi nariai sudėjo parašus. Todėl balsavimas buvo asmeninis ir visų narių buvo vienodas. (Balsai salėje) Čia jau yra kitas klausimas, bet balsavimas buvo toks.
Gerai. Tęsiame procedūrą. (Balsai salėje) Petrai, ir taip ilgai užtrukome. Yra jūsų pasiūlyti žmonės į redakcinę komisiją. Tai yra R. Juknevičienė, A. Ažubalis, K. Komskis… Ne, P. Gražulis turėjo būti. Kur senas? (Balsai salėje) Atsiprašau, čia keitė. Vietoj K. Komskio buvo pasiūlytas P. Gražulis, R. Ačas, D. Ulickas, A. Paulauskas, D. Kuodytė, D. Petrošius, E. Šablinskas, A. Salamakinas, Z. Jedinskis. Skelbiama 15 minučių pertrauka. 213 kabinetas, II rūmai, susirenka komisija ir pateikia nutarimo projektą. (Balsai salėje)
Palaukite, viskas iš eilės. Komisija renkasi. Prieš tai mes turime pabaigti tą nutarimą, dėl kurio buvo padaryta pertrauka. (Balsai salėje) Gerai, viskas gerai, ko čia dabar pykstate? Viskas iš eilės.
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei“ projektas Nr. XIIP-4757 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Komisija buvo susirinkusi ir įregistravo Seimo nutarimą. Taigi posėdžio pirmininkas buvo B. Pauža. Kviečiu B. Paužą pateikti nutarimo projektą.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Įvyko komisijos posėdis, įvyko balsavimas. Jeigu pakanka, noriu paskaityti 1 straipsnį. „Pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją.“ Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Patikrinsime, ar nori kas nors dalyvauti diskusijoje. Nėra norinčių dalyvauti.
Taigi pereiname prie priėmimo. Norinčių kalbėti irgi nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad šis nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Niekas nebuvo užsirašę dėl motyvų, jau pradėjome balsavimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 77, prieš – 25, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4757) priimtas. (Gongas)
Taigi dabar dar kartą kviečiu į 213 kabinetą. 15 minučių pertrauka, laukiame dar vieno nutarimo dėl tolesnės eigos.
Noriu atsiklausti Seimo, ar darome 15 minučių pertrauką, ar dirbame toliau? (Šurmulys salėje) Negirdžiu. Kadangi nuomonės išsiskyrė, reikia balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų 15 minučių pertrauka?
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 20, prieš – 70, susilaikė 16. Taigi dirbame toliau.
Kadangi man reikia pateikti klausimą, kviečiu V. Gedvilą trumpai mane pakeisti ir pirmininkauti.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Kalbės Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti kitą darbotvarkės klausimą. Gal paskelbk, Vydai.
17.18 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4747 (pateikimas)
PIRMININKAS. Tuoj paskelbsiu, sekundę. (Balsai salėje) Darbotvarkės 4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4747. Pranešėja – gerbiama L. Graužinienė. Pateikimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Mano pateikimas trumpas, aš ilgai nesugaišiu. Kadangi priėmėme naują Darbo kodeksą ir ten keitėme visiems kitiems išmokų išmokėjimo tvarką, todėl aš siūlau pataisyti ir mūsų Statutą, nes jūs gerai žinote, kad mes galime taisyti tiktai ateinančiam Seimui. Jeigu mes šią kadenciją nepataisysime, ateinančios Seimo kadencijos Seimo nariai sau negalės susimažinti išmokų, todėl yra toks siūlymas, kad kaip ir numatyta Darbo kodekse, išeitinė išmoka pasibaigus kadencijai arba neišrinktam yra dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio, o jeigu dirba ne visą kadenciją, jam išmokama pusės Seimo nario vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Tai įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d. Dar kartą primenu, kad Statutą galime keisti tik kitiems, o ne sau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, labai įdomi šita jūsų iniciatyva. Mes, visi Seimo nariai, žinome Konstituciją, dedame ranką ant jos ir duodame priesaiką. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Seimo nariams netaikomas joks Darbo kodeksas. Tiems, kas to nežinojo, Konstitucinis Teismas per du savo nutarimus išaiškino, surašė ten viską 14-oje ar 18-oje lapų, kodėl netaikomas Darbo kodeksas, išaiškino, kad Seimo narys nedirba, kad jis atstovauja ir t. t. Dabar jūs bandote keisti Konstituciją? Mano klausimas toks: ar čia po mūsų ir tvanas, ar jūs pasiryžusi po šito savo siūlymo kitą siūlymą pateikti, t. y. pakeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Gerbiamas kolega, nereikia šaržuoti. Gerai suprantate, apie ką aš kalbu. Mano pataisos neprieštarauja jokiai Konstitucijai ir jokiam… Visi žinome ir suprantame, kad Darbo kodeksas mums negalioja. Noriu priminti, kas yra parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Aišku, jeigu salėje šiek tiek…
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš dar neatsakiau. Aš tiktai noriu, kad J. Razma taip garsiai nešauktų, nes negirdėti…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, truputėlį tylos salėje, jeigu galima. Eikite į poilsio zoną pasikalbėti tarpusavyje.
L. GRAUŽINIENĖ. Taigi aš noriu pasakyti, kad mūsų Konstitucijoje yra pasakyta, kad valstybę valdo tauta per savo išrinktus atstovus. Jeigu tautai Seimas per Darbo kodeksą sumažino išmokas, manau, kad mes turime būti solidarūs su tauta ir sau taip pat susimažinti išeitines išmokas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, yra suprantama logika suvienodinti Darbo kodeksą ir Seimo narių išeitines pašalpas, nes tai iš esmės yra tos pačios prigimties sprendimai. Tai yra už darbą išeitinės turėtų būti išmokamos vadovaujantis panašia logika. Bet mano klausimas būtų toks: šiuo metu kaip tik kai kurie klausimai, susiję su išeitinėmis… Socialinių reikalų ir darbo komitete bus pateiktos pataisos ir mes svarstysime. Ar nemanytumėte, kad reikėtų priimti šitą Statuto pataisą po to, kai mes čia balsuosime taip, kaip… Pirmiausia balsuosime dėl Darbo kodekso pataisų, kad jos tikrai būtų vienodos, nes gali būti, kad vėl teks paskui lyginti to… Niekas salėje negali prognozuoti, kaip čia bus nubalsuota.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai. Ačiū. Iš tiesų šiandien yra tik pateikimas. Aš tikiuosi, kad komitetas artimiausiame posėdyje ras sprendimą, ir mes galėsime įregistruotas pataisas jau apsvarstyti ir tai, ką žadėjome visi priimdami Darbo kodeksą, įgyvendinti. Po pateikimo, manau, kad spėsime pasivyti ir su šituo Seimo statuto pakeitimu. Jeigu reikės, galėsite registruoti pataisas ir koreguoti.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pasakysiu, gal ir nereikėjo mums skubėti su Darbo kodeksu. Mes dabar vėl čia skubame su išeitinėmis. Jūs gerai pasakėte, kad tauta valdo per Seimo narius. Dabar aš irgi pakartosiu, kaip gerbiamas R. Dagys, gal bus pasiūlymų ir vėl mes turėsime rinkti, nors ne kartą yra aiškiai pasakyta, kad mes turime teikti kokybiškus įstatymus. Bet aš norėčiau užduoti klausimą. Jeigu tauta valdo per Seimo narius… Jei jūs pasakėte „a“, gal reikia pasakyti ir „b“ – gyvenkime pagal eilinių žmonių įstatymus? Jūs apie tai nepagalvojote?
L. GRAUŽINIENĖ. Iš tiesų pats Seimas ir priima įstatymus. Nežinau, ką jūs turite minty. Statutas apibrėžia mūsų darbo tvarkos taisykles, kaip mes vedame posėdžius, kaip priimame įstatymus, Statute yra numatytos tam tikros garantijos ir Seimo narių teisės ir pareigos. Jeigu jūs turėjote mintyje Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl atostogų ir kitų dalykų ir kad turi būti ne Statutu, o įstatymu tie dalykai apibrėžti, tai jau Seime toks įstatymas buvo pateiktas, bet Seimas balsavo ir nepritarė. Jūsų valia priimti, jūsų valia pateikti, bet yra toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar teisingai suprantu, kad jūs siūlote nuo maksimaliai galimų šešių išmokų sumažinti iki dviejų?
L. GRAUŽINIENĖ. Iš viso, kad būtų dvi. Kaip ir mes pasiūlėme priimdami Darbo kodeksą kitiems, kad būtų mokamos dvi išeitinės, tai ir mūsų Statute vietoje šešių, kad būtų dvi, o jeigu dirbo ne visą kadenciją, atitinkamai mažiau. Manau, kad dviejų išmokų visiškai pakanka tam, kad žmogus galėtų vėl įsitraukti į darbo rinką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau pataisyti gerbiamą Pirmininkę, kad mūsų Statutas nedraudžia ir buvo tokia praktika, kad einamosios kadencijos Seimo nariai gali sau susimažinti, apriboti sau įvairias teises. Statutas to nedraudžia, nes tai yra mažinimas. Taip, didinti negalime. Taip parašyta Statute. Tai yra vienas dalykas.
Gerbiama Pirmininke, šitą nuostatą, kuri dabar yra Statute, kažkada aš ją teikiau, keičiau, nes buvo visiškas chaosas. Kodėl mes dabar nesiūlome, jeigu mes Darbo kodekse siūlome dviejų mėnesių išeitinę, bet ten yra ir už ilgalaikį darbą išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo?.. Kodėl mes netaikome tokios pačios tvarkos Seimo nariams, nes į viską reikia žiūrėti sisteminiu požiūriu? Reikia keisti ir valstybės tarnybą. Kodėl jūs paėmėte tik dalį to, kas yra Darbo kodekse, ir nesiūlote kitos dalies?
L. GRAUŽINIENĖ. Taip, ir valstybės tarnautojams yra padidintos išmokos, bet aš tikėjausi, kad Valstybės tarnybos įstatymas judės į priekį ir atitinkamai kompleksiškai bus ir ten įvertintos ir išmokos. Jeigu jūs manote, kad reikia anksčiau tai padaryti, jūs turite teisę registruoti. Aš mačiau taip, kad būtų vienodai, įsigaliojimo terminai būtų vienodi, todėl taip ir pateikiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte…
L. GRAUŽINIENĖ. Jūs turite teisę teikti pasiūlymą pateikimo stadijoje.
PIRMININKAS. …įstatymo projektą ir atsakėte į klausimus. Dabar yra dėl šito įstatymo projekto nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – J. Razma. Nuomonė prieš – Eduardas… Gali kalbėti K. Masiulis. Prašom. Nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man visą gyvenimą tenka dirbti. Iš esmės kitokio darbo ir nedariau, kaip tiktai pagal terminuotą darbą, ar tai būdavo mokslinio bendradarbio, ar vyr. mokslinio bendradarbio, ar docento, ar profesoriaus. Visą laiką reikia laimėti konkursą ir tas konkursas turi terminą. Paprastai yra ketveri metai. Po ketverių metų vėl dalyvauji konkurse ir arba laimi, arba nelaimi, atitinki kriterijus arba neatitinki. Jeigu pasibaigė ketveri metai, net ir kalbos nėra, kad tu dar tikiesi kokių nors išmokų. Tiesiog tu žinai, kad baigėsi tavo konkursas, ir būk malonus, ieškokis kito uždarbio, jeigu tu nesugebėsi laimėti konkurso, neatitinki kriterijų. Kažkodėl šiuo atveju mes turime kažkokią išskirtinę padėtį. Man tai yra nesuvokiama. Mes puikiai žinome, kad mūsų kadencija yra ketveri metai, po ketverių metų dalyvaujame rinkimuose, galime būti išrinkti, galime būti neišrinkti. Galime net nedalyvauti rinkimuose. Bet vis tiek tai yra ketveri metai. Nemanau, kad reikėtų turėti tokių privilegijų, čia yra tik privilegija. Todėl pritariu tai idėjai bent jau sumažinti, o manau, kad iš viso galėtų nebūti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Šablinskas. Nėra. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai kad aš taip visą laiką.
PIRMININKAS. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-4747, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl komiteto nėra pretenzijų, pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Gerai? (Balsai salėje) Greičiau, dar šitoje kadencijoje galime viską susitvarkyti, ir kas bus neišrinktas, galėsime ramiai išeiti be kompensacijų, jokių problemų. Taigi čia geras variantas, sutaupysime lėšų. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo ar jūs dėl datos pasakysite? Gerai, prašom dėl datos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, man atrodo, data turėtų būti siejama su mūsų priimamomis Darbo kodekso pataisomis. Kai mes jį priimsime, tada galima priimti, jei mūsų intencija suvienodinti, tai tada ir vienodinsime.
PIRMININKAS. Tai kada jūs siūlote? Data.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai priimsime Darbo kodeksą, iš karto.
PIRMININKAS. Tai mes turime įrašyti datą, kažkokią projektinę datą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūs gi patys į Vyriausybę kreipėtės, tai kada Vyriausybė pateiks. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas V. Bukauskas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, manyčiau, kad tai iš tiesų yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto klausimas.
PIRMININKAS. Papildomas ar pagrindinis?
V. BUKAUSKAS (DPF). Pagrindinis.
PIRMININKAS. Bet mes jau nutarėme, gerbiamas pirmininke, dėl pagrindinio komiteto bendru sutarimu. Aš kalbėjau.
Gerbiamas M. Zasčiurinskas. (Triukšmas salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų, jeigu mes rengiamės po to pakeisti Konstituciją ir susieti parlamento veiklą su Darbo kodeksu, su darbo santykiais, anksčiau kaip pavasario sesijoje net nereikia svajoti. Pavyzdžiui, tikimybė, kad mes sėkmingai užbaigsime visus Darbo kodekso tikslinimus, kad mes išvengsime naujo Prezidentės veto, yra labai maža, todėl verstis per galvą ir vėl juokinti žmones… Man atrodo, mes, Seimas, čia ir taip pajuokos objektu tapome rudens sesijoje. Aš siūlau pavasario sesijoje geriausiu atveju. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlau įrašyti lapkričio 12 dieną, mes rašome tokias datas, ir viskas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, lapkričio 12 diena tinka? (Balsas salėje: „Ne, ne! Balsuokime!“) Tinka. (Balsas salėje: „Žiūrėkite, lapkričio 12 diena – šeštadienis.“) Ai, lapkričio 12 diena – šeštadienis. (Šurmulys salėje) Lapkričio 10 dieną. (Balsai salėje: „Balsuojam!“)
Dabar, kolegos, ar mes balsuojame? Buvo siūlyti du pagrindiniai komitetai. Aš manau, kad reikia balsuoti, nes yra du pasiūlymai dėl pagrindinio komiteto. Tai gal taip ir balsuojame. Alternatyviai. Kas galvoja, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuoja už, o kas galvoja, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsuoja prieš. Aiškiai pasakiau? (Balsas salėje: „Aiškiai!“) Gerai. Balsuojame. Prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Balsavimo rezultatai: už – 16, prieš – 71. Taigi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra pagrindinis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra… (Triukšmas salėje) Jau balsavome, viskas, kolegos. Nori Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tegu svarsto, jokių problemų nėra. (Triukšmas salėje) Prašau. Taip, prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau perbalsuoti, nes mes supratome, kad yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Na, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šitų klausimų nesvarsto! Paskaitykime Statutą, kas šituos klausimus svarsto. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarsto Darbo kodeksą ir neaišku, kokios nuostatos bus, o kitas komitetas, kuris nesvarsto šitų nuostatų, pradeda svarstyti Statutą.
PIRMININKAS. Gerai.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi mes nesupratome ir aš nesupratau, siūlau perbalsuoti!
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Aš manau, yra ne toks principinis klausimas, padarysime taip, kad visiems būtų gerai. Gerai?
Dabar aš, prieš priimant sprendimą dėl pagrindinio komiteto, noriu pasakyti, kad šiek tiek buvo padaryta klaida dėl interpeliacijos krašto apsaugos ministrui gerbiamam J. Olekui, vietoj R. Ačo siūlomas V. Simulikas, nes iš vienos frakcijos buvo du žmonės ir tiesiog neatitiko kvotų. Čia tokia techninė klaida prieš tai buvo padaryta. Jūs nieko prieš? Tinka viskas? (Balsai salėje) Ačiū.
Dabar dėl pagrindinio komiteto. Kas už tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuoja už, pagrindinis… (Balsai salėje) Apsiriko žmonės, galvojo, kad už Socialinių reikalų ir darbo komitetą balsuoja. Prašo dar kartą perbalsuoti dėl pagrindinio komiteto. Kadangi Darbo kodeksą svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstyti… (Triukšmas salėje) Prašau.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, kuo čia dėtas Darbo kodeksas su Pirmininkės pasiūlymu?
PIRMININKAS. Čia yra Statutas.
P. ČIMBARAS (DPF). Na, tai čia yra Statutas, o kalbama apie Darbo kodeksą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes viską gerai parinkome, nelaužykime iečių, yra nubalsuota viskas. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Gerbiamas Algirdas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, na, VVSK niekados Statuto nesvarstė! Tai tada Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kuo dėtas, klausė P. Čimbaras. O tuo, kad bandoma priderinti prie Darbo kodekso nuostatos. Darbo kodekso nuostata iki galo neaiški, tai ką spręs VVSK? Noriu jūsų paklausti. Tai, ką pasiūlė Pirmininkė, kuri prieš rinkimus pasiūlė, kad gražiai atrodytume mes, na ir gerai. Bet gal tai reikia padaryti sistemiškai? Tai šiuo atveju aš ir sakau: mes nesupratome, mūsų visa frakcija balsavo už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, todėl siūlau perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdai, na, jūs mane laikote visiškai… Atrodo, kad aš nieko negirdžiu ir nieko nesuprantu. Aš labai aiškiai sakiau, ar jūs supratote, kad balsuojate taip. Jūs sakėte, kad supratote, ir jūs balsavote. (Balsas salėje: „Prašau perbalsuoti!“) Taip, galima. Perbalsuosime.
Prašau, M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, nusiraminkime. Viskas yra labai paprasta. Seimo Pirmininkė šį klausimą susiejo su Darbo kodeksu, dalis žmonių siūlė su tuo nesusieti, vyko balsavimas ir parlamentas pritarė Seimo Pirmininkės siūlymui, faktiškai Seimas pritarė, kad tai yra siūlymas, susijęs su Darbo kodeksu. Parlamentas jau apsisprendė. Vadinasi, jeigu Darbo kodeksą svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai ir šis klausimas turi būti skirtas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetui, nes Seimas jau apsisprendė, kad tai susiję su Darbo kodeksu. Todėl aš siūlau, kad pagrindinis komitetas liktų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū. Aš noriu patikslinti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas nebuvo siūlomas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tai dabar atsiranda trečias komitetas, dar pasiūlymas kaip pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą. (Triukšmas salėje) Nebuvo. Tai trys. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiaip dėl Statuto visada yra pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tam tikrais atvejais, kai kalbama apie atlyginimus, svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš manyčiau, alternatyvūs gali būti tik šie du komitetai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, nelaužykime iečių, balsuosime ir nutarsime, kaip yra, Dieve mano, nes įvairių nuomonių yra. Dar kartą kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pagrindinis būtų dabar siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš, t. y. balsuoja už tai, kad papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, aišku, kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu. (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau balsuoti taip: balsuojantys už balsuoja už tai, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prieš, kad būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o tie, kurie susilaiko, – už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Viskas, vienu kartu balsuotume dėl visų trijų.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Prašau? Pasakė K. Daukšys, kad alternatyvus balsavimas. Jeigu už – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jeigu prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jeigu susilaiko – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar gerai? (Balsai salėje) Jeigu už – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jeigu prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jeigu susilaiko – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Ar aišku? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame.
Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 33, susilaikė 10. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir papildomi komitetai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kaip minėjome, svarstymas lapkričio 10 dieną. Ar sutinkate dėl svarstymo datos? Gerai, bendru sutarimu.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ačiū. (Balsai salėje) Prašom, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau pasakyti vieną pastabą. Ar mes teisingai darome nustatydami tokią gana vėlyvą Seimo klausimo svarstymo datą – lapkričio 10 dieną? Mes nežinome VRK pozicijos. Žiūrėkite, per praėjusius rinkimus antrasis turas vyko spalio 28 dieną, naujas Seimas susirinko lapkričio 16 dieną. Dabar gi rinkimai penkiomis dienomis anksčiau – spalio 23 dieną antrasis turas. Pagal tokią logiką galėtų būti jau gal ir lapkričio 10 dieną naujo Seimo pirmasis posėdis. (Balsai salėje) Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad VRK rankose yra…
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
E. GENTVILAS (LSF). …VRK rankose yra pirmo Seimo posėdžio data, kad neapsiriktume.
PIRMININKĖ. Labai teisinga pastaba. Reikia daryti lapkričio 3 dieną, nes toliau šio Seimo posėdžių gali ir nebūti. Nedarykime čia mes cirko iš šitų paprastų dalykų.
Prašau dar kartą… (Balsai salėje) Prašau dar kartą nurimti visų pirmiausia. Pabaikime šitą paprastą klausimą. Darbo kodeksą priėmėme, o dėl komiteto nesusitariame ir dėl datos. Neaišku, kada bus VRK sprendimas, todėl posėdis tikrai bus lapkričio 3 dieną. Siūlau jame ir svarstyti. Pritariate? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas pritariate, kad lapkričio 3 dieną būtų svarstymas, nes gali nebūti to posėdžio, kuriam paskyrėte, teisinga pastaba buvo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 34, prieš – 15, susilaikė 44. Nepritarta. Vadinasi, lieka sena data. Jeigu nebus posėdžio, jūsų atsakomybė – sušauksime neeilinį. Gerai.
Toliau dirbame pagal darbotvarkę, nes tikrai yra rimtų klausimų. Nėra replikų. Dirbame toliau.
Seimo nutarimas įregistruotas ar ne? (Balsai salėje) Tuoj mes… Aš prašau visų nusiraminti! Tuoj bus įregistruotas Seimo nutarimas dėl interpeliacijos, turėsime dar vieną procedūrą. Prašau dirbti tvarkingai, baigti tas derybas. Viskas – Seimas balsavo ir baigtas tas klausimas.
17.46 val.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4697(2)ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4698(2)ES, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4699(2)ES, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4700(2)ES, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4701(2)ES, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4702(2)ES (svarstymas)
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4697ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją K. Daukšį. (Balsai salėje) Kęstutį Daukšį kviečiu. Matote, kai dėl savęs, kiek daug emocijų, net dėl datos negalime susitarti.
Visą bloką po svarstymo, jeigu galite?
K. DAUKŠYS (DPF). Energetiką?
PIRMININKĖ. Taip. Projektai Nr. XIIP-4697, Nr. XIIP-4698, Nr. XIIP-4699, Nr. XIIP-4700, Nr. XIIP-4701, Nr. XIIP-4702. Visur tik Ekonomikos komitetas, tai išvadas dėl visų prašome pateikti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Kaip matau, šitam žioplam įstatymui komitetas pritarė bendru sutarimu. Tą ir turiu paskelbti.
PIRMININKĖ. Dėl visų, taip aš supratau? Visiems yra pritarta po svarstymo. Aš perskaičiau projektų numerius. (Balsai salėje) Prašau dar kartą netriukšmauti! (Balsai salėje) Aš gi perskaičiau visus įstatymų projektų numerius. Dar kartą galiu perskaityti. (Balsai salėje) Dėl Energetikos – svarstymo stadija. Kas yra? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, jūs vis dėlto šiek tiek paauklėkite pranešėjus, jeigu jie pateikdami išvadas sako: komitetas pritarė žioplam įstatymui, tai įstatymo su tokiu pavadinimu mes tikrai čia nematome. Vis dėlto pranešėjas, gerbdamas Seimą, galėtų bent trumpai pristatyti projekto esmę. Tikrai visi yra pavargę po tų visų diskusijų, todėl dirbkime konstruktyviau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toks triukšmas salėje, kad aš negirdėjau, ką pranešėjas sakė, todėl aš prašau K. Daukšį, kaip pranešėją, grįžti ir pristatyti išvadas dėl kiekvieno projekto atskirai. Perskaityti sprendimą ir balsavimo rezultatus, kad visi girdėtų. Dėl kiekvieno pastraipsniui.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš dar kartą atsiprašau gerbiamųjų Seimo narių, kad kai kuriuos užgavau, bet iš tikrųjų, kiek aš matau, šituos įstatymų projektus reikia pristatyti iš naujo. Tai yra Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4697ES. Jam komitetas pritarė bendru sutarimu.
Toliau. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4698ES. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Toliau. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4699ES. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Ir paskutinis yra Lietuvos Respublikos gamtinių dujų… Priešpaskutinis – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4701ES. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4700. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4702 komitetas pritarė bendru sutarimu. Vadinasi, visiems įstatymams bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, viskas atlikta pagal procedūras. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu M. Zasčiurinską. Ruošiasi K. Daukšys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mes taip sugebame suvelti paprastus klausimus, kad net pasidaro įdomu. Tai viena.
Antra, nesvarbu, kad mes su Seimo Pirmininke esame tos pačios partijos nariai, bet tai neleidžia pažeidinėti Statuto ir neleisti man, kaip Seimo nariui, teisėtai pasakyti repliką.
Ir trečia, aš oficialiai per mikrofoną, stenogramoje yra, pateikiau pasiūlymą dėl svarstymo prieš tai buvusio klausimo datos. Aiškiai pasakiau – pavasario sesijoje. Ir pagal Statutą…
PIRMININKĖ. Jūs kalbėkite į temą, jau kitas…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …šis mano siūlymas privalėjo būti teikiamas balsuoti.
Dabar, kolegos, dėl šito klausimo. Kokia yra žmonių ekonominė galia mūsų valstybėje, kokie yra atlyginimai, kokia yra socialinė apsauga? Tai skurdas, trečia vieta Europos Sąjungoje ir t. t., ir t. t. Tuos dalykus mes visi žinome. Mes taip pat visi žinome, kad atlyginimai pas mus maži, o išlaidos pas mus yra arba Europos Sąjungos vidurkio lygmens, arba šiek tiek didesnės.
Trečia. Namų ūkio išlaidų struktūroje energetinės išlaidos yra labai didelės, didžiausios Europos Sąjungoje. Įvertinkime, kad Europos Sąjungoje namų ūkio absoliuti vertė yra kelis kartus arba net keliasdešimt kartų didesnė, tai mes galime suvokti, kiek energetinės išlaidos, energetiniai sprendimai tiesiogiai veikia skurdo lygį Lietuvoje. Todėl manęs netenkina tokie įsipareigojimai. Teisingai čia parašyta, kad Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui yra 1,88 karto didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Manęs netenkina mūsų pionieriškas įsipareigojimas, kad mes pavysime ir pralenksime, pasieksime Europos Sąjungos vidurkį. Kodėl? Todėl, kad toks įsipareigojimas dar labiau skurdins žmones, nes visi šitie įsipareigojimai įeina į sąnaudas. Šitas aspektas.
Ir kitas aspektas, yra puikus noras, kad vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės atliktų energijos vartojimo auditus. Ką tai reiškia? Tos įmonės, kurios tuos auditus atliks, aišku, uždirbs. Bet kieno sąskaita? Darbdaviai tų mažų įmonių turės toms įmonėms mokėti už auditą, kartu didins savo sąnaudas ir neturės jokių galimybių, pavyzdžiui, šiek tiek kelti atlyginimų. Antras aspektas.
Trečias aspektas. Jeigu mes toliau stiprinsime centralizuoto šilumos ūkio, kaip čia parašyta, privalumus, tai automatiškai reiškia, kad mes apribosime gyventojų norą ir galimybes atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, pabrėžiu, teisėtai, ir kartu taupyti savo šeimos pajamas. Todėl aš kviečiu nepritarti šitiems įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Kolegos, aš dar kartą atsiprašau už savo išsakytą nuomonę apie tą įstatymą, kad jis žioplas, bet jis toks ir yra, kadangi jį reikia jau dabar taisyti. Aš matau, kurias vietas reikės pataisyti. Tokius įstatymus nešti į Seimą paskutinį Seimo darbo mėnesį yra net labai keista. Aš pasakysiu, dėl ko jis atneštas.
Šiuo įstatymu, už kurį tikriausiai balsuos daugelis konservatorių, yra sudaroma galimybė energetikos įmonėms paturtėti visų vartotojų sąskaita ir tokiu būdu uždirbti dvigubą pelną. Vieną pelną uždirbti, kad iš turto padidėjimo turto grąža išeina 6 % arba 7 %, o kitu kartu uždirbti, kada tai įtraukiama į paslaugos kainą. Aš manyčiau, kad šis įstatymas yra be galo nesąžiningas, todėl siūlau jo iš viso nepriimti, o sutvarkyti taip, ką Vyriausybė galėjo seniai padaryti, padaryti aiškų fondą, iš kurio būtų skatinamas elektros, dujų ar šilumos vartojimo efektyvumas ir į kurį galėtų kreiptis ne tik viena ar kita valstybinė įmonė, o visos bendrovės, kurios užsiima ta veikla, gauti paramą savo efektyvesnei veiklai, įrodydamos, kad jos jį turi. Dabar – privalomas auditas, privalomi kiti dalykai, padaroma taip, kad praktiškai tik valstybinės įmonės, kurios labai aiškios yra, jūsų visą tą ratą žinote, iš to fondo gaus naudą, o visiems kitiems tiesiog reikės šokti pagal jų dūdelę. Todėl aš manau, kad šito įstatymo priimti, koks jis dabar yra, negalima ir jį Vyriausybė turėjo gerokai protingiau parengti. O visa kita yra priedanga, Energijos efektyvumo direktyvos priedanga šiame įstatyme. Aš suprantu, kad dabar tikriausiai bus pradėta pažeidimo procedūra ir kiti dalykai, bet aš nesuprantu, kodėl ministerija arba ministerijos šitiek laiko laukė ir neparengė įstatymo, kurį mes galėjome jau seniai priimti, tvarkingą, protingą, ir visi Lietuvos vartotojai iš to būtų gavę naudos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kiek supratau, po svarstymo bus skirtingos nuomonės, todėl balsuosime. Motyvai. Pažiūrime motyvus. K. Masiulis – prieš. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš klausausi ir netikiu savo ausimis, kas yra valdžioje šiuo metu, priminkite man, kokios partijos sudaro koaliciją? Kiek aš galvojau iki šiol, kad tai yra socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai. Priminkite man, kas yra delegavęs savo ministrą į energetikos sritį. Man atrodo, kad darbiečiai. Dabar paaiškėjo, kad dėl viso to jovalo, kurį čia… pasirodo, kad tai yra jovalas, kaip pateikė K. Daukšys, vėlgi darbietis, ir vėl kalti konservatoriai. Linksma klausytis, jūs gal susitarkite tarpusavyje, kas esate valdžioje, kas valdote ministerijas. Ar čia mūsų slapta agentūra šitaip veikia jūsų ministeriją, viceministrus? Tai kelkite jų buvimo valdžioje klausimą, atstatydinkite, atitraukite. Na ir jovalas tikrai yra pas jus valdžioje.
PIRMININKĖ. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 47, prieš – 5, susilaikė 52. Po svarstymo nepritarta.
Dabar arba grąžinti iniciatoriams… Kitas komitetas? Yra trys variantai: grąžinti pagrindiniam komitetui iš naujo patobulinti, grąžinti iniciatoriams arba atmesti. Yra trys variantai. Prašom, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu galima, gerbiamoji Seimo Pirmininke, siūlau grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti. Iš tikrųjų, aš manau, komitetas sugebės tai padaryti, bet reikia kuo greičiau tai atlikti.
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji darbiečiai, kurie esate atsakingi už Energetikos ministeriją ir kuriems turėtų rūpėti šio projekto likimas… (nutrūksta garsas) Jeigu nebūtų pasipylę nepagrįsti kaltinimai, kad tas projektas kažkuo reikalingas konservatoriams, mūsų frakcija būtų balsavusi kitaip ir tas svarbus projektas, dėl kurio yra ir pažeidimo procedūra, galėjo judėti į priekį. Gal pradėsite vieną sykį skaitytis su savo nepagrįstais pareiškimais, kai yra štai toks rezultatas.
O komitete, man atrodo, buvo visi nuogąstavimai išsklaidyti ir galėjome judėti į priekį. Bet mūsų frakcijos nariai po tokių kaltinimų visai nenorėjo balsuodami parodyti, kad mums labai reikia to projekto.
PIRMININKĖ. Taigi dabar siūlau, gal galime bendru sutarimu grąžinti komitetui? (Balsai salėje: „Taip!“) Grąžinta komitetui iš naujo svarstyti ir patobulinti projektus. Dar nepasirašyta. Kas buvo komisijos pirmininku, turi pasirašyti ir įregistruoti. Prašom. A. Paulauskas turi pasirašyti ir turi būti užregistruota. Mes negalime pateikti. Dirbame toliau. (Triukšmas salėje) Projektas Nr. XIIP-1214. Taigi nėra užregistruota, aš gi negaliu, duomenų bazėje nėra. Koks čia reikalas!? Baikite cirkus. (Balsai salėje) Prašom, kas buvo komisijos pirmininku? 15 minučių seniai praėjo. A. Paulauskas. Prašom paaiškinti Seimui, kodėl neužregistruota, aš nematau nieko, duomenų bazėje jokio nutarimo projekto. (Balsai salėje) Gerbiamas Artūrai Paulauskai, prašom paaiškinti Seimui, kodėl nėra nutarimo. Negirdi. (Triukšmas salėje) Pirmiausia ar ten viskas gerai, ar jūs registruosite? Kaip? (Triukšmas salėje) Svarstome toliau ar laukiame? Ką darome? Premjeras prašo laukti. Laukime kelias minutes. Jau seniai praėjo tas mūsų laikas, tai galime palaukti. Kelias minutes pailsime, turi atsirasti duomenų bazėje. (Triukšmas salėje)
Gal aš galiu kitos savaitės darbotvarkę pristatyti? Galima? Tik darbotvarkę, aš labai trumpai, vis tiek laukiame.
18.03 val.
Savaitės (nuo 2016-10-10) – 2016 m. spalio 11 d. (antradienio) ir 12 d. (trečiadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar posėdžius turėsime spalio 11 dieną. Aišku, dar yra laiko, dar dirbs komitetai. Spalio 11 dieną yra priėmimai ir svarstymai, yra ataskaitos, kurių pateikimus mes privalome padaryti pagal mūsų Statutą. Trečiadienį irgi yra svarstymai, priėmimai, bet, aišku, dar šiek tiek bus koreguojama atsižvelgiant į darbą mūsų posėdžių metu.
R. J. Dagio įjunkime, nes jis nori paklausti. Tuoj, minutę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, mano klausimas jau turbūt kelintą kartą užduodamas. Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes neateiname į balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, dėl kurios komitetas pavasarį jau nusprendė, išvados yra, o mes per kadenciją nė karto už tai nebalsavome. Ir jūs toliau niekaip neįtraukiate į darbotvarkę balsavimo. Paliekame kitam Seimui? Kitam Seimui neišeina palikti šito klausimo. Mes turime balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū už klausimą. Aš turėčiau pasitikrinti, kaip yra su terminais ir su laiku. Jeigu ten viskas tvarkingai, tai galime įtraukti, jeigu jūs pageidaujate. Bet reikia pažiūrėti, ar yra išlaikyti terminai dėl konstitucinio. Dabar taip negaliu atsakyti.
Tai ar galime darbų programai pritarti? Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Prieisite ir pataisysime, kai reikės, jei ko reikia. Dar, manau, ne vienas keisis dėl komitetų darbo.
18.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui“ projektas Nr. XIIP-4761 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar skelbiu Seimo nutarimo projekto Nr. XIIP-4761 pateikimą. Redakcinės komisijos pirmininkas buvo A. Paulauskas. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komisija, kuri buvo sudaryta įvertinti krašto apsaugos ministro J. Oleko atsakymus, nusprendė taip. Komisijos pirmininkas siūlė pritarti krašto apsaugos ministro J. Oleko atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 4 – prieš, 2 susilaikė. Sprendimas – nepritarti J. Oleko atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dabar pagal Statuto 222 straipsnio 2 ir 3 dalis. Jei Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas… 3 dalis sako: „Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte (…) atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“
Taigi reikia skelbti slaptą balsavimą ir reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Tai yra už, prieš, susilaikoma, kaip ir visada. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti? Patvirtinta. (Šurmulys salėje) Netriukšmaukime!
Skelbiu komisiją: Bartkevičius… (Balsai salėje) Kęstuti, prašau nešaukti! K. Bartkevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), S. Bucevičius (Liberalų sąjūdžio frakcija), P. Gylys (Mišri Seimo narių grupė), R. Juknevičienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), V. Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), A. Monkauskaitė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), D. Ulickas (Darbo partijos frakcija). Balsavimą pradėsime, dabar yra 18.08 val., tai 18.10 val. Prašau komisiją susirinkti ir 18.15 val. pradėsime balsavimą. Balsavimas tęsis 20 minučių. 20 minučių balsavimui ir grįžtame į salę, dirbame toliau, lauksime rezultatų. 18.30 val. grįžtame į salę. Gerai, tinka? Kol mes nueisime, jau tiksi laikas. 18.30 val. grįžtame į salę po balsavimo. (Balsai salėje) Ne mūsų, Darbo partijos.
D. Ulickas kviečiamas į komisiją. Nesusirinko komisija. Prašom, kviečiame į komisiją visus, kurie turi atlikti savo pareigą. D. Ulickas atėjo, matau, jis jau eina dirbti. Paprašysime frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ rasti K. Bartkevičių.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsavimui skirtas laikas baigėsi. Tęsiame posėdį. Dvi balsavimo skaičiavimo komisijos suskaičiuos, turėsime rezultatus. O tuo laiku mes galime šiek tiek ir padirbėti.
18.31 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1214(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 6a klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1214. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją. Nematau pirmininko R. Žemaitaičio. Yra B. Vėsaitė, ji perskaitys išvadą. Tai galbūt ir lydimąjį iš karto galima, ar ne? Ai, ten atmetimas. Gerai. Supratau. Tada tik šitą, baigiame procedūrą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Šilumos ūkio įstatymo straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomo komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, pranešėją P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas iš tikrųjų siūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, kol ateis Europos Sąjungos direktyva, ir kartu perkelti įstatymo nuostatas į Lietuvos teisę. Bet jeigu komitetas pritarė, tai aš, kaip įstatymo teikėjas, tik džiaugiuosi.
PIRMININKĖ. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – A. Mitrulevičius. Ar Albinas yra? Nėra. Kas gali perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą? P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Siūloma pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgti į Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamento išvadas. Sprendimas priimtas 7 balsavus už ir 1 susilaikius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti P. Saudargas. Prašom. Atsisakote. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Na, balsuojame.
Balsavo 42 Seimo nariai: už – 33, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
18.35 val.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1215 (svarstymas)
Darbotvarkės 6b klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1215. Svarstymo stadija. Ekonomikos komitetas. Prašom, kas galite iš Ekonomikos komiteto? B. Vėsaitė perskaitys išvadą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo straipsnio papildymą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: 7.1. sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siūlomas sprendimas, numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai, įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad direktyvos nuostatos kompleksiškai įgyvendinamos „Lietuvos energijos“ vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra siūlymas atmesti. Ar galime pritarti komiteto siūlymui bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 34, prieš nėra, susilaikė 9. Projektas yra atmestas.
Sako, reikia 36. Ar niekas nepersigalvojo, yra 34 už, o reikia 36 atmetimui. (Balsai salėje) Tada reikės skirti kitą komitetą, jeigu kaip. Ar reikia perbalsuoti? Perbalsuojame. Dar kartą visų prašau atsisėsti. Komitetas siūlo atmesti. Kad atmestume, reikia 36 balsų. Balsuojame dar kartą. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 37, prieš nėra, susilaikė 12. Taigi pakanka. Projektas atmestas.
18.39 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 21 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4578, Patentų įstatymo Nr. I-372 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4579, Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 26 straipsnio pakeitimo ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4580, Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo Nr. VIII-791 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4581 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – įstatymų projektai Nr. XIIP-4578, Nr. XIIP-4579, Nr. XIIP-4580 ir Nr. XIIP-4581, galbūt iš karto galėtume pateikti. Kviečiu ministrą J. Bernatonį. Pateikimo stadija. Ministre, klausiu, ar visus iš karto pateiksite, ar atskirai? Ačiū. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, teikiamais įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 14 d. audito „Valstybės informacinių išteklių valdymas Teisingumo ministerijoje“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Valstybės kontrolė konstatavo, kad teisingumo ministro valdymo srityje yra valstybės informacinių sistemų registrų, kurių valdytoja turėtų būti pati ministerija, nes dabartiniai jų valdytojai yra ministerijai pavaldžios įstaigos, kurios nėra asignavimų valdytojos. Įgyvendinant šias audito rekomendacijas, siūloma patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų registrų valdytojo funkcijas iš Valstybinio patentų biuro perduoti Teisingumo ministerijai minėtų registrų tvarkytojo funkcijas paliekant Valstybiniam patentų biurui. Siūlomi pakeitimai leistų atskirti šių registrų valdytojo ir tvarkytojo funkcijas, taip pat užtikrinti tinkamą registrų veiklos strateginį planavimą, asignavimų valdymą.
Įstatymų projektuose taip pat siūloma numatyti galimybę Vyriausybei paskirti papildomą minėtų registrų tvarkytoją. Tai leistų ateityje prireikus konsoliduoti informacinių technologijų išteklius, technines registrų tvarkymo funkcijas perduodant kitam tvarkytojui.
Įstatymų projektai taip pat keičiami siekiant suderinti sąvokas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir išbraukti nuostatas, kurios pagal minėtą įstatymą turėtų būti sureguliuotos Vyriausybės nutarimais, o ne įstatymų lygmeniu.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktos techninio pobūdžio pastabos ir pasiūlymai galėtų būti įvertinti svarstant Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori paklausti. Labai aiškiai pristatėte, aiškiai pateikėte. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Vis tiek norite balsuoti? Dar balsuosime. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlome… Teisės ir teisėtvarkos komitetas visur yra pagrindinis, papildomas – IVPK irgi yra dėl visų projektų. Ar galime pritarti dėl komitetų? Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną, bet aš siūlau lapkričio 3 dieną, nes neaišku, kada bus posėdžiai. Gerai? Lapkričio 3 dieną. Sutinkate?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip.
18.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui“ projektas Nr. XIIP-4761 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar dar vienas paketas, bet prieš tai šiek tiek pailsėkite. Perskaitysiu balsų skaičiavimo protokolą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui“ projekto Nr. XIIP-4761 priėmimo. Iš viso išduota biuletenių – 37, rasta biuletenių – 37, galiojančių – 34, negaliojančių – 3.
Už – 33, prieš nėra, susilaikė 1. Kadangi nėra 71, tai laikoma nepriimtu. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas P. Gylys ir aš, kaip posėdžio pirmininkė, bei visi komisijos nariai.
Replika po balsavimo – R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir visi, kurie mus girdite. Iš tikrųjų apgailėtinas valdančiosios daugumos veiksmas, kai socialdemokratai įjungė savo buldozerį, didžiausią įtaką ir neleido valdančiosios daugumos atstovams pasakyti savo nuomonę, ką jie iš tikrųjų galvoja apie tai, kokia susidariusi situacija dėl vadinamojo „auksinių“ šaukštų skandalo, dėl to, kiek diskredituojama krašto apsauga. Žinoma, tai apgailėtina. Daugiau aš neturiu kaip įvardinti. Aišku, kad dabar jau atsakomybę už visa tai, kas įvyko, už visą tą diskreditavimą prisiima visų pirma socialdemokratai, prisiima visi tie, kurie nedalyvavo interpeliacijoje. Nematau čia jokios demokratijos, nors partijų pavadinimuose demokratija yra įrašyta. Taigi, kolegos, tikrai apgailėtinas jūsų veiksmas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Išties turbūt sveiku protu nesuvokiamas dalykas taip diskredituoti Lietuvos kariuomenę. Tai nepataisoma žala, kurios negalima net išmatuoti pinigais. Tai yra mūsų jaunimo demoralizacija, demotyvacija, jaunimo, kuris gina Lietuvą, kuris eina savanoriais, nereikia net šauktiniams įteikinėti pažymėjimų. Dėl to, kad pabandėte rinkimų kampanijos metu taikyti juodąsias technologijas, padarėte didžiulę žalą valstybei, už tai jums tikrai reikės atsakyti, gerbiama ponia Juknevičiene ir visi kiti konservatoriai. Turėtų būti gėda už valstybę!
18.45 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4548, Baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4549 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dirbame toliau. Darbotvarkės 8a ir 8b klausimai – projektai Nr. XIIP-4548 ir Nr. XIIP-4549. Vėl kviečiu ministrą J. Bernatonį pateikti projektus.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, teikiami Seimui svarstyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9, 17, 18, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.
Projektų tikslas: pirma, gerinant teisinės pagalbos sistemos administravimą siūloma numatyti terminuotas penkerių metų antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat sutartis bei įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių vienašališką nutraukimą sumažėjus antrinės teisinės pagalbos teikimo poreikiui; antra, supaprastinti advokatų, kurie pareiškėjų pasirinkimu teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose bylose, paskyrimo, sutarčių su jais sudarymo tvarką ir advokatų pakeitimo tvarką.
Kartu siūloma numatyti galimybę tokių sutarčių sudarymui ir baudžiamosiose bylose, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas yra būtinas.
Trečia, įtvirtinti būtinojo gynėjo pakeitimo įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo prašymu baudžiamosiose bylose galimybę. Šiuo atveju advokatas galės būti pakeistas motyvuotu rašytiniu prašymu dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, interesų konflikto bei tais atvejais, kai sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taip pat pripažinti netekusiomis galios nuostatas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išlaidų išieškojimo, nes šių išlaidų priteisimo mechanizmas yra neefektyvus ir reikalauja ypač didelių administracinių išteklių. Be to, remiantis teismų praktika, esama tvarka prieštarauja teisės į gynybą principo įgyvendinimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, šitos pataisos šiame teikiamame įstatymo projekte daugiau susijusios su baudžiamuoju procesu, t. y. su baudžiamosiomis bylomis. Bet, kiek aš žinau, antrinė teisinė pagalba teikiama ir civilinėse bylose, ar ne? Suprantu, siekiama, kad advokatai teiktų kvalifikuotą teisinę pagalbą, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Yra labai daug nusiskundimų dėl šitos institucijos veiklos. Ar jūs turite tokią statistiką, kiek maždaug laimėta bylų, sakykim, ir civilinio proceso metu, kai buvo suteikta šaliai arba tam klientui antrinė teisinė pagalba? Kiek žinau, į šituos dalykus advokatai labai abejingai žiūrėdavo, tiktai tiek, kad jie dalyvaudavo tose bylose. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Iš tiesų nėra visiškai taip, nes turbūt tokia statistika nelabai tiksliai ir atspindėtų. Šiuo metu aš jums pateikti negaliu. Galėsiu pateikti, nes mes tokią statistiką renkame. Tačiau buvo padaryta nemažai pakeitimų ir šie pakeitimai daromi tam, kad advokatų darbo kokybė gerėtų. Visų pirma mes sudarėme sąlygas… Beje, čia šitos pataisos kalba ir apie civilines bylas, tiktai kai kurios specifinės yra dėl baudžiamųjų bylų. Kad sudarytume tam tikrą konkurenciją tarp tų advokatų, kurie teikia ir turi nuolatines antrinės teisinės pagalbos sutartis, jiems bus sudaromos terminuotos sutartys. Dabar jie gali dirbti visą gyvenimą ir nėra jokios konkurencijos.
Kita vertus, pakeitę įstatymą mes sudarėme sąlygas, kad galėtų pasirinkti ir pakviesti savo advokatus, tiktai valstybė garantuoja tam tikrą atlygį, nustatytą už tų advokatų paslaugas, jeigu kuri nors šalis pasikviečia savo advokatą. Taip pat čia pataisos, kurios siūlomos, kai baudžiamosiose bylose privalomai suteikiamos gynėjo paslaugos. Dažniausiai tos išlaidos nebuvo išieškomos. Tai trukdytų mums suteikti teisę į gynybą. Dėl to atsisakoma šitų išlaidų išieškojimo ir tai bus dengiama iš antrinės teisinės pagalbos finansavimo.
Dar norėčiau pabrėžti, kad situacija pasikeitė dviem prasmėmis. Pirmiausia, jau antri metai mes nebeturime skolų advokatams, kurie teikia tą pagalbą. Ir antras dalykas, išplėstas ratas žmonių, kurie gali ja pasinaudoti, t. y. sumažintas reikalavimas vertinant jų socialines galimybes.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
18.51 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 5, 10, 11, 12, 14, 15, 21, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 46, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4626 (pateikimas)
Dar vienas projektas – Antstolių įstatymo Nr. IX-876 daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4626. Pateikimo stadija. Ministras J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Pateikiame Antstolių įstatymo pataisų projektą. Kadangi, kaip žinote, visuomenėje antstolių darbas vertinamas įvairiai, projekte numatomi tam tikri pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nustatomi didesni reikalavimai asmenims, norintiems tapti antstoliais, įtvirtinamas draudimas antstoliui, antstolio padėjėjui vykdant įstatyme nustatytas funkcijas naudotis paslaugomis įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, jei tos įmonės savininkas ar dalininkas yra pats antstolis, jo sutuoktinis, sugyventinis ar artimas giminaitis, kad nebūtų interesų konflikto.
Nustatomi kriterijai, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras galėtų tvirtinti antstolių veiklos teritorijas ir jose dirbančių antstolių skaičių. Nustatant antstolių skaičių, tokie kriterijai galėtų būti gyventojų skaičius atitinkamoje antstolio veiklos teritorijoje ir pagal Teisingumo ministerijai teikiamų ataskaitų duomenis antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų santykis. Šiuo metu tokių kriterijų nėra nustatyta įstatymuose.
Ketvirta. Sudaroma galimybė antstoliams aukciono tvarka realizuoti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Taip pat Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams suteikiama teisė gautus skundus dėl antstolių procesinių veiksmų perduoti antstoliams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo metu pareiškėjams atsakoma apie jų teisę skųsti antstolio veiksmus nustatyta tvarka, dėl to procesai užtrunka. Yra praleidžiami apskundimo terminai.
Šešta. Atsižvelgus į antstolių padėjėjų turimus didelius įgaliojimus vykdymo procese, iš esmės vykdo antstolio funkcijas, išskyrus Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, ir siekiant užtikrinti kvalifikuotą antstolio padėjėjų pareigų atlikimą, numatomas antstolių padėjėjų atestavimas.
Septinta. Išplečiamas antstolių savivaldos atliekamų funkcijų sąrašas nustatant, kad Antstolių rūmai organizuos ir vykdys antstolių padėjėjų atestaciją, apibendrins antstolių veiklos praktiką, vykdomųjų bylų statistiką, teiks antstoliams rekomendacijas, tvirtins padėjėjų mokymo programą, antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimo nuostatus, tvirtins susipažinimo su užbaigtų vykdomųjų bylų medžiaga tvarką.
Kanceliarija pastabų neturi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, vis dėlto aš pirmiausia noriu išsakyti savo nuomonę, kad jeigu antstoliai būtų buvę valstybiniai, man atrodo, išvengtume daug nesklandumų ir daug priekaištų, ypač tų žmonių, kurie uždirba, turi nedideles pajamas.
Štai pirmadienį pas mane atėjo žmogus, pirmos grupės invalidas, yra visiškai neįgalus, jam priskaičiuota 28 eurų bauda, o antstolis jam per kelis mėnesius priskaičiavo 113 eurų, kai jis gauna apie 270 eurų pensiją ir reikia vaistų, visko pirkti. Aš manau, kad toks nehumaniškas antstolių veikimas, kai nepaisydami to asmens būklės ir jo socialinės situacijos jie be jokios sąžinės užrašinėja tuos ir toliau…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas! Klauskite!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …taip sakant, didina tą sumą. Gerai. Ačiū, Pirmininke.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš supratau jūsų klausimą. Tai iš tiesų labai jautrus dalykas, tačiau čia yra dvi pusės: yra skolininkas ir yra kreditorius. Mes turime nusiskundimų, iš vienos pusės, iš skolininkų, kad iš jų per daug išieškoma, iš kitos pusės, turime nusiskundimų tų žmonių, kuriems skolingi, kad skolos neišieškomos laiku ir kad jie turi ilgai laukti.
Beje, aš noriu pabrėžti, kad mano galimybės reguliuoti antstolių atliekamų veiksmų tarifus yra šiek tiek ribotos, nes tuomet, kai buvo jūsų dauguma Seime, buvo priimtos įstatymo pataisos ir ministras turi suderinti tarifus, įkainius su Antstolių rūmais. Man būnant ministru pavyko, keletą metų derantis su Antstolių rūmais, pasiekti, kad negalėtų būti skirti labai dideli išieškojimai esant mažoms skoloms ir kad nebūtų galimybės išieškoti iš turto, kai mažos skolos. Deja, suprantama, kad tai nėra taip paprasta. Jeigu būtų Seimo suteiktos didesnės galios ministrui, galbūt mes kitaip galėtume skaičiuoti tuos įkainius, kurie šiuo metu galioja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Na, balsuojame. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 32 Seimo nariai: už – 31, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti, aš siūlau svarstyti lapkričio 3 dieną. Pasilikime rezervo laiko. Pritariate? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
18.58 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3957, Baudžiamojo proceso kodekso 37, 168 ir 214 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3958, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3959, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3960, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3961, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 32, 40 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3962, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 9, 11, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3963, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3964, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 12, 19 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3965, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3966, Civilinio proceso kodekso 87, 182, 189, 476, 501, 506, 509, 584, 587, 603, 650, 651, 689, 691 ir 692 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3967, Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 15, 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3968, Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3969 (pateikimas)
Dar vienas didelis paketas. Darbotvarkės 2-10a klausimas: yra pagrindinis ir visi lydimieji. Aš perskaitysiu tik projektų numerius: Nr. XIIP-3957, Nr. XIIP-3958, Nr. XIIP-3959, Nr. XIIP-3960, Nr. XIIP-3961, Nr. XIIP-3962, Nr. XIIP-3963, Nr. XIIP-3964, Nr. XIIP-3965, Nr. XIIP-3966, Nr. XIIP-3967, Nr. XIIP-3968, Nr. XIIP-3969.
Prašom visą paketą galbūt iš karto.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai daugiau techninio pobūdžio įstatymų pakeitimai. Kaip žinote, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas, todėl daugelio įstatymų sąvokas reikia suderinti su tuo kodeksu, t. y. tuose įstatymuose administracinių teisės pažeidimų sąvoka keičiama į administracinių nusižengimų sąvoką. Kadangi Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato administracinio arešto kaip administracinės nuobaudos, atitinkamai kai kuriuose įstatymuose siūloma panaikinti nuostatas, kuriose administracinis areštas įtvirtintas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė.
Jeigu būtų klausimų, aš galėčiau detaliau paaiškinti.
PIRMININKĖ. Ačiū, visiems viskas aišku. Dėkoju ministrui. Gal galime bendru sutarimu visą paketą patvirtinti? (Balsai salėje) Patvirtinta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Pritariame? Pritarta bendru sutarimu.
Ir dar, pasirodo, ministro yra…
19.00 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 antrojo skirsnio, 22, 30 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4648ES (pateikimas)
Projektas Nr. XIIP-4648. Pateikimo stadija. Ministras J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Teikiam Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvenimo įstatymo antrojo skirsnio ir kai kurių straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2015 metų reglamentą 2421. Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas reglamentas, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, ir reglamentas, nustatantis Europos mokėjimo įstatymo procedūrą. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra skirta supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose ir sumažinti bylos šalių patiriamas išlaidas, tuo tarpu Europos mokėjimo įstatymo procedūra yra skirta supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą ir sumažinti jo išlaidas.
Peržiūrėjus minėtus reglamentus, Europos Sąjungos lygiu atlikti tokie pagrindiniai pakeitimai: ieškinių dėl nedidelių sumų maksimali suma padidinama nuo dviejų tūkstančių eurų iki penkių tūkstančių eurų, taip išplečiant šios europinės procedūros taikymo galimybes tiek verslui, tiek gyventojams; įtvirtinama valstybių narių pareiga užtikrinti, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros žyminiai mokesčiai būtų proporcingi, taip pat pareiga numatyti bent vieną nuotolinį žyminio mokesčio mokėjimo būdą; numatomas aktyvesnis nuotolinio ryšio technologijų naudojimas teismo proceso metu; supaprastinami pažymos, kuri reikalinga siekiant įvykdyti kitoje Europos Sąjungos narėje priimtą teismo sprendimą, vertimo reikalavimai; taip pat Europos mokėjimo įstatymo procedūroje įtvirtinama sąsaja su Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, leidžianti perėjimą iš vienos procedūros į kitą.
Siekiant įgyvendinti minėtą reglamentą, viena iš pagrindinių įstatymo pakeitimo projekto nuostatų numato, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų išnagrinėjimo procedūros metu praktinę pagalbą ir informaciją proceso šalims teikia pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys subjektai. Atsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimo datą, siūloma nustatyti, kad minėti įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2017 m. liepos 14 d. Teisės departamento pastabų taip pat nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Niekas jūsų nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Tenka tik apgailestauti, kad Seimas iš darbotvarkės išbraukė Partnerystės įstatymo projektą. Aš manau, kad ir jam būtume pritarę.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Svarstome toliau pagal tvarką.
19.04 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4647ES (pateikimas)
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4647. Pateikimo stadija. Kviečiu ministrą E. Gustą.
E. GUSTAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – tobulinti Turizmo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimą. Projektu siekiame patikslinti Turizmo įstatymą, atsižvelgiant į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 ir 6 dalių koliziją. Siekiama nustatyti, kad visais atvejais kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė už kelionės organizatoriaus gautų įplaukų sumą pagal visas kelionių organizatorių sudarytas ir dar neįvykdytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis.
Taip pat įstatymo projektas papildytas nuostata, kad draudimo įmonė arba finansų įstaiga ne vėliau kaip per keturias darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Prašau pritarti po pateikimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūlau svarstyti lapkričio 3 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
19.05 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 1, 2, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4744 (pateikimas)
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 1, 2, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4744. Pateikimo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų ministerijos viceministrą M. Bekešių. Prašom.
M. BEKEŠIUS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Šio įstatymo pagrindinis tikslas, svarbiausias tikslas, yra perduoti vystomojo bendradarbiavimo projektų valdymą VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai. Kartu CPVA būtų pavesta valdyti ne tik iš Lietuvos biudžeto finansuojamus projektus, bet ir projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos ir kurie yra finansuojami kitų donorų, pavyzdžiui, Europos Komisijos, lėšomis. Tai leistų vystomojo bendradarbiavimo projektinę veiklą sutelkti vienoje agentūroje, kuri ateityje galėtų tapti tokiu Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo instrumentu, kurį turi dauguma kitų paramą teikiančių šalių, pavyzdžiui, Švedija turi SIDʼą, JAV turi USAID’ą, Danija turi DANIDʼą.
Atsižvelgdami į tai, kad pastaruoju metu daugelis Europos Sąjungos valstybių atliko savo vystomojo bendradarbiavimo agentūrų reformą, siekdamos gauti didesnę prieigą prie Europos Komisijos finansuojamų projektų, manome, kad būtų tikslinga minėtus pakeitimus įtvirtinti dar iki šių metų pabaigos. Tai leistų sustiprinti mūsų galimybes dalyvauti Europos Sąjungos biudžeto finansuojamuose projektuose. Taip pat pažymėtina, kad minėtame įstatymo pakeitimo projekte yra ir kitų svarbių nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolės rekomendacijomis ir vystomojo bendradarbiavimo sistemos tobulinimu.
Norėčiau pabrėžti, kad projektas suderintas su visomis institucijomis ir su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, todėl prašau pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. A. Pavilionienė. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labas vakaras. Labai ačiū. Sakykite, kaip bendradarbiaus Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija su šita agentūra?
M. BEKEŠIUS. Užsienio reikalų ministerija šiuo atveju numatytų prioritetus, o VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra būtų įgyvendinančioji agentūra. Šiuo atveju arba šiuo metu yra taip, kad Užsienio reikalų ministerija pati ir įgyvendina. Tokiu atveju mes negalime tiesiog kreiptis ir prašyti kofinansavimo iš Europos Sąjungos, šiuo atveju konkrečiai, pavyzdžiui, iš Europos Komisijos, savo projektams. Čia tiesiog mes išplėstume savo galimybes, mokomės iš geriausių kitų šalių praktikų, kad pritrauktume kofinansavimą, pavyzdžiui, Europos Komisijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti taip pat ne lapkričio 8 dieną, o 3 dieną. Pritariate bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
19.09 val.
Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4607, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4608 (pateikimas)
Projektų paketas, aš įvardinsiu tik numerius, Nr. XIIP-4606, Nr. XIIP-4607, Nr. XIIP-4608. Trys. Kviečiu Aplinkos ministerijos viceministrę D. Matonienę. Prašom.
D. MATONIENĖ. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau trumpai pristatyti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo bei lydimųjų – Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atsižvelgus į Europos Sąjungos politikos prioritetus ir tikslus bei rekomendacijas valstybės narėms skatinti, Europos mastu deklaruotų architektūros srities principų ir uždavinių efektyvesnį įgyvendinimą bei siekiant architektūrinės kokybės nenukrypstant nuo esminių koncepcijoje įtvirtintų įstatymo paskirties ir tikslų, parengtas Architektūros įstatymo projektas ir du lydimieji įstatymų projektai, tai Teritorijų planavimo kelių straipsnių ir Statybos įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymai.
Architektūros įstatymo projekte nustatomi architekto veiklos principai ir apibrėžiamas viešasis interesas šioje veikloje; architektų rengimo, architektų veiklos vykdymo kvalifikaciniai reikalavimai, architektų teisės ir pareigos; architektų veiklai ir rezultatams taikomi kokybės reikalavimai (tai yra architektūros kokybės kriterijai, architektūrinės ir urbanistinės idėjos, konkursai, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų ar įstaigų kompetencijos architektūros srityje; savivaldybės vyriausiojo architekto statusas; architektūros plėtros kryptys). Prašyčiau pritarimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori paklausti A. Stancikienė, bet jos nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu visiems projektams? Pritarta bendru sutarimu. Dar turėsime galimybę balsuoti. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl visų papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną, nespėsime, svarstysime 8 dieną. Pritariate? (Balsai salėje) Nespės, nes paketai dideli. Jeigu komitetas bus apsvarstęs, kai bus pateiktas biudžetas, darysime neeilinius posėdžius, tai galėsime atkelti anksčiau.
19.11 val.
Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 4, 5, 8, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4677 ir Želdynų įstatymo Nr. X-1241 9, 10 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4678 (pateikimas)
Dar vienas paketas, tai Nr. XIIP-4677 ir Nr. XIIP-4678. Prašom, viceministre.
D. MATONIENĖ. Dėkoju, Pirmininke. Projektai parengti vykdant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programą ir Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją. Numatoma reorganizuoti biudžetinę įstaigą – Augalų genų banką prijungiant jį prie Valstybinės miškų tarnybos. Todėl būtina pakeisti anksčiau nurodytus teisės aktus, tai yra Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą ir Želdynų įstatymą, kurių nuostatose minimas Augalų genų bankas arba šios įstaigos funkcijos.
Šių įstatymų pakeitimų projektai suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija, į gautas Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybė kanceliarijos Teisės departamento pastabos atsižvelgta iš dalies. Taip pat prašyčiau pritarimo.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems projektams, dviem? Pritarta bendru sutarimu. Dėl abiejų pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomas dėl pirmo – IVPK, dėl antro – Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti? Dėl pirmo ir Kaimo reikalų komitetas papildomas. Atsiprašau, nemačiau. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
Projektas Nr. XIIP-3868. Pateikėjo nematome, tai nesvarstome.
19.13 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4644 (pateikimas)
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4644. Pateikimas. Kviečiu V. V. Margevičienę. 47 Seimo narių parašai. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, patys kantriausi, noriu pristatyti labai aiškią ir labai trumpą Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pataisą. Mes kalbame apie tai, kad tiems asmenims, kurie yra valstybinės pensijos gavėjai, jeigu dabar gyvena vieni, negali apsitarnauti, o vaikai išvykę į Europos Sąjungos valstybes ir vaikai nori pasiimti tėtį arba mamą gyventi kartu, pasirodo, nemokama valstybinė nukentėjusiųjų asmenų pensija. Pataisa labai trumputė ir labai paprasta, kad jeigu jis išsiregistruoja iš Lietuvos registro ir gyvena Europos Sąjungos valstybėje, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija eitų iš paskos. Tik tiek. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Apie kokias sumas… Čia sumos nesikeistų, niekas, čia tik tvarka keistųsi?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Keistųsi tik tvarka, nes tikrai daugelis vaikų išsiveža tėvelius. Nukentėjusiųjų asmenų pensija litais buvo 200, dabar eurais… Kiek tie 200? (Balsai salėje) 58 eurai. Tai tiek, ta pati suma, ji nė kiek nesikeičia, niekas nesikeičia, tik tiek, kad jie išvykę jos negauna.
PIRMININKĖ. Ačiū. Suprato visi.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Prašau? (Balsai salėje) Be abejo.
PIRMININKĖ. Visi už. Ar tikrai dar kalbėsite? Ačiū. Po pateikimo nuomonė už – E. Šablinskas. Vienas – už, vienas – prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Matote, mūsų kad ir nedaug, kartais išsprendžiame svarbius klausimus. Bet šiuo atveju net ir padedame opozicijai, kuri pateikė iš tikrųjų paprastą, aiškų tvarkos pakeitimo įstatymo projektą, kuriam, manau, visi sutiks pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nelabai supratau, kam Biudžeto ir finansų komitetas, nes papildomų pinigų nereikia. Tai gal nereikia Biudžeto ir finansų komiteto? Nereikia. Užtenka pagrindinio. Pritariate? Svarstome lapkričio 3 dieną.
19.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4741 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervas. Man sako, kad gerbiamoji O. Leiputė pasiruošusi pristatyti. Tada iš karto mes galime kalbėti apie Nr. XIIP-4741 dėl įtraukimo į darbotvarkę ir kitų klausimų. Prašau pirmą, dėl įtraukimo į darbų programą.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prašome įtraukti į darbų programą Švietimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4739 ir projektą Nr. XIIP-4740.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu įtraukti? Įtraukta bendru sutarimu. Balsuosime per priėmimą. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate, kad Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 26 Seimo nariai: už – 26, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4741) priimtas. (Gongas)
19.18 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, papildymo septintuoju1 skirsniu ir 1–4 priedais įstatymo projektas Nr. XIIP-4739, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4740 (pateikimas)
Prašome dabar pateikti projektą Nr. XIIP-4739 ir projektą Nr. XIIP-4740. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Abu projektai parengti vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir atsižvelgiant į Seime užregistruotą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4723.
Įstatymo projektu Nr. XIIP-4740 numatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1231 „Dėl Valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, tyrėjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą.
O pagal įstatymo projektą Nr. XIIP-4739 būtų taikoma pedagoginiams darbuotojams, dirbantiems valstybinėse, išskyrus aukštąsias mokyklas, ir savivaldybių mokyklose ir kitose įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų piniginių fondų lėšų. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo profesinio mokymo ir neformaliojo ugdymo švietimo programas, taikoma valandinė tarifinė darbo apmokėjimo tvarka, kuri lemia kitokią darbo apmokėjimo specifiką. Darbo užmokestį sudarytų pareiginė alga, pastovioji ir kintamoji, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, priemokos ir premijos. Pareiginės algos pastoviosios dalies dydis koeficientais būtų apskaičiuojamas pagal pareiginės algos bazinį dydį, kuris kasmet Lietuvos Respublikos Seimo turi būti tvirtinamas ateinantiems metams. Taigi iš esmės dabar galiojančių įstatymų lydimųjų teisės aktų nuostatos būtų perkeltos į įstatymą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Sargūnas. Ruošiasi V. Mikalauskas.
R. SARGŪNAS (DPF). Dėkoju. Norėjau paklausti pranešėjos. Šitas fragmentavimas. Mes dabar švietimo darbuotojams, jie po kiekvieno streiko gauna papildomus… asignavimai skiriami per Švietimo ministeriją ir tos algos pamažu jiems tikrai didėja. 18 lape, viduryje šio teigimo yra pasakyta, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydis bus apskaičiuojamas pagal pareiginės algos bazinį dydį, kuris kasmet Seimo patvirtinamas ateinantiems metams. Tai dabar Seimas tampa kaip ūkinė organizacija, kaip vykdančioji, kaip ministerija, kad mes jiems turėsime kasmet žiūrėti ir tvirtinti šitą koeficientą? Čia švietimiečiams, turiu minty.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Tą koeficientą ir tvirtiname, bet tai nėra vien tik, kaip jūs minėjote, po streikų. Tai yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir mes turime šitą tvarką pasitvirtinti, nes ji turi įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Klausia V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau paklausti, kiek bendrai asignavimai pakils pagal šį pateiktą projektą, pareikalaus iš biudžeto?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Bendri asignavimai šiek tiek pakils, bet ministerija negalėjo atsakyti. Iš esmės tai yra šiek tiek keliamas atlyginimas. Tai yra atsisakoma žirklių ir didinama žemutinė riba, didinamas atlyginimas mažai gaunantiems, uždirbantiems jauniems mokytojams. Aš manau, kai šie klausimai bus svarstomi komitete, bus daugiau informacijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Audito komitetas, Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Iš tiesų labai daug. (Balsai salėje) Komitetui reikės apsispręsti dėl išvados? Dabar mums sunku turbūt spręsti. Jei nereikės pinigų, galbūt nereikės ir išvados. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Pritariate? Pritarta bendru sutarimu.
19.23 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alvydo Puzino peticijos“ priėmimas
Kviečiu dėl r-2, r-3 ir r-4 klausimų, pirmiausia dėl rezervinio 3 klausimo. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alvydo Puzino peticijos“ projektas. Pranešėja – V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Šių metų rugsėjo 21 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo A. Puzino peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio papildymo“ ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Prašau atsižvelgti į tai, pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti atmesti? Pritarta bendru sutarimu atmesti peticiją.
19.24 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gintaro Korotkovo peticijos“ priėmimas
Rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gintaro Korotkovo peticijos“ projektas. Prašom.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Šių metų rugsėjo 21 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo G. Korotkovo peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų“ ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus. Prašau atsižvelgti į tai, pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime atmesti bendru sutarimu? Atmesta bendru sutarimu.
19.24 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Aleksiūno peticijos“ priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Mariaus Aleksiūno peticijos“ projektas.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Šių metų rugsėjo 21 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo M. Aleksiūno peticiją „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio atlyginimo perskaičiavimo“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą perskaičiuoti merui A. Čepononiui darbo užmokestį proporcingai nevykdomų pareigų ir funkcijų dydžiui. Prašau atsižvelgti į tai, pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu atmesti protokolinį nutarimą? Priimta bendru sutarimu. Dėkojame Vilijai.
Dabar registruojamės, svarbi registracija, tai yra paskutinė registracija prieš rinkimus. Tikiuosi, kad rinkėjai, kurie žiūri šią televizijos transliaciją, įvertins pačius kruopščiausius ir pareigingiausius Seimo narius.
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. (Balsai salėje) Kaip tai neveikė? Negali neveikti. Kartojame dar registraciją. Pavardes įvardinti?
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Skelbiu rugsėjo 28 dienos plenarinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, linkiu visiems sėkmės rinkimuose ir tikiuosi, kad visi grįšite dar kitą savaitę su gera nuotaika. Taigi to jums visiems ir linkiu.
Gerbiama V. V. Margevičienė buvo, užsiregistravo. Sako, neveikė jos registracija, tai dėl protokolo pritariame.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.