Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 149
STENOGRAMA
2022 m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame kovo 24 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
14.00 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1354, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 5, 6, 12 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1355, Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 426 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1356, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1357, Želdynų įstatymo Nr. 241 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1358 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1354 ir lydimieji projektai, 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4 ir 2-2.5 klausimai. Pateikimo stadija. Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų įstatymo projektas, kurį rengėme gana seniai, turbūt ir suponavo šiuos pakeitimus, ir tarptautinė praktika, ir paskutinė situacija, kuri susiklostė tiek dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, tiek turbūt dėl vadovų elgesio su pavaldžių institucijų vadovais.
Siūlome, kad Aplinkos apsaugos departamentas, kaip ir Veterinarijos tarnyba, būtų pavaldus ne kuriai nors vienai ministerijai, o būtent Vyriausybei, nes matant paskutinių metų įvykius, kai beveik metus institucija buvo be vadovo, tie paskutinių savaičių įvykiai, kai ministras vežasi laikinąjį vadovą į Kauną susitikti su ūkininkais, stabdyti patikrinimus, turbūt yra visiškai netoleruotini. Juo labiau jeigu iš tiesų karas, tikėkimės, greitai baigsis ir vėl grįšime į normalų gyvenimą, Aplinkos ministerijai yra iškelti didžiuliai lūkesčiai, tikslai. Tai yra žaliasis kursas, kur Aplinkos apsaugos departamentui tikrai tenka didelė atsakomybė, bendradarbiavimas ir pavaldumas ne vienos ministerijos, o kelių ministerijų ir dažnai teisės aktus reikia derinti tiek su Aplinkos ministerija, tiek su Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir dar keliomis ministerijomis.
Išties panašu, kad ta geroji kitų šalių praktika yra šiuo atveju naudinga ir Lietuvai. Manau, kad dar didesnis dėmesys ir atsakomybė, ir turbūt ta patirtis su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kai pavaldumas yra Vyriausybės, tas nuoseklumas ir įstaiga, kurios vadovai išdirba turbūt visą kadenciją, nesikeičia kartu su ministrais, yra tas pavyzdys, norėtųsi, kad būtų ir čia, ir darbų tęstinumas.
Trumpai tiek, jeigu kils klausimų, tikrai mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti norėtų keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Kęstuti, išties palaikau jūsų iniciatyvą. Gal jūs galėtumėte aiškiai išvardinti bent jau penketą aspektų, dėl ko ir kas jus paskatino priimti tą sprendimą? Kokia yra dabartinio pavaldumo problematika? Ačiū.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš šiek tiek jau užsiminiau. Ačiū, kolega, už klausimą. Šiek tiek užsiminiau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Koncentruotai.
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip. Visai seniai suėjo metai ir tik buvo paskirtas naujas vadovas. Jis taip pat yra politinis turbūt žmogus, buvęs politikas, tai yra turbūt vėlgi aiški kryptis. Sprendimų nenuoseklumas, tai kitas dalykas. Taip pat ministro įtaka pavaldumui, ministras nustato tiek atlyginimą, tiek darbus, tiek vertina ir taip toliau. Turbūt matome. Ir, aišku, tie iššūkiai, ir turbūt ta situacija, kai šiandien ministras yra tas, kuris prieš tai siūlė tiek „Grigeo“, tiek kitiems kompensacijas, atleisti nuo mokesčių, prisijungti prie „Vandenų“ ir taip mažiau mokėti, sutaupyti ir galbūt išvengti tam tikros atsakomybės. Tikrai, manau, tai neturėtų būti tapatinama ir šiek tiek menkinama tiek ministerijos, tiek ir pačios institucijos kaip kontroliuojančios. Tai yra Aplinkos apsaugos departamento funkcija, todėl tikrai turėtų būti atskirta ir netapatinama.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Gedvilas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų suprantu jūsų norą atskirti, kad tai būtų ne pavaldumas, o būtų tikrai kontroliuojanti institucija, kuri būtų savarankiška ir nebūtų kai kurių nurodymų, kaip jūs ir sakote, galbūt ir nelogiškų. Bet mano klausimas vienas yra. Prašom pasakyti, ar reikės papildomų išlaidų, jeigu jis bus kaip departamentas, pavaldus Vyriausybei.
Ir antras klausimas, o gal reikėjo tik kai kurias įstatymo nuostatas pakeisti būtent dėl to, kad ministerija nesikištų į Aplinkos apsaugos departamento darbą? Ačiū.
K. MAŽEIKA (DFVL). Bet kuriuo atveju tas tarpinstitucinis bendradarbiavimas turi būti ir tas kišimasis į darbą tai yra turbūt politikos formavimas. Politikos formavimas, tai turbūt kelių ministerijų konsoliduotas dokumentas. Jeigu Vyriausybė pritars vieniems ar kitiems siūlymams vienos ar kitos ministerijos, tai tikrai nebus blogai. Tas bendradarbiavimas turbūt turi būti. Turbūt skirtumas yra tik toks, kiek įtakos turi vienas ar kitas ministras savo pavaldžiai įstaigai, ir tos politinės ambicijos, kažkoks noras vadovauti ar dar kažkas ir lemia tą nenuoseklumą.
O kalbant apie finansus, tai turbūt finansai, niekas nuo to nepasikeis, juolab žinant, kad Vyriausybė bet kuriuo atveju, tvirtindama biudžetą, skiria finansus, o šiuo atveju ministerija planuoja finansus. Matau grėsmę, kurią galima panaikinti, tai yra tai, kad išvengiama kažkokio nepalankumo. Jeigu vadovas nesutaria su ministru, tai automatiškai ministras nesiūlys Vyriausybei, kad biudžete paskirtų daugiau pinigų tai institucijai, nors tikrai jų reikia. Šiuo atveju manau, kad būtų tas nuoseklumas, kad Vyriausybė, planuodama biudžetą, numato tas pačias lėšas, jeigu yra papildomos funkcijos, turi būti papildomos lėšos. Būtų normali praktika, tokia, kokia ir turėtų būti. Manau, kad dėl to baimės, kad reikės daugiau lėšų, tikrai tos baimės nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi aplinkos ministras S. Gentvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Gal ir geri jūsų ketinimai, tačiau peržiūrėjus Vyriausybės įstaigų, Vyriausybei atskaitingų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašus, nemačiau tokio precedento, kokį siūlote jūs, išskyrus vieną – Tautinių mažumų departamentą. Tačiau ir dėl jo natūraliai kilo klausimas, kodėl Tautinių mažumų departamentas yra prie Vyriausybės, o ne prie Kultūros ministerijos. Mano nuomone, visą kuruojamos srities ciklą, tai yra planavimą, organizavimą, vykdymą ir kontrolę, turėtų vykdyti viena institucija. Kiek pamenu, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės veikla 2019 metų spalio mėnesį buvo nutraukta ir perduota kuruoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Gal jūs turite kitų pavyzdžių, kad pakankamai konkrečios srities kontrolę ir priežiūrą vykdytų ne ministerija, o Vyriausybė. Ir dar, kodėl jūs išskyrėte būtent tą departamentą, nors panašių pagal savo veiklos svarbą yra ir daugiau. Ačiū.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, kolega, už klausimą. Turbūt jūs, kaip Aplinkos apsaugos komiteto narys, manau, irgi puikiai žinote tą situaciją, kokia yra departamente. Kai dirbau paskutinius metus, ir jums būnant komitete, turbūt ta situacija rodo, kad tikrai tie skandalai ir ta situacija nieko netenkina. Pats paprasčiausias pavyzdys yra Veterinarijos tarnyba, ją jau minėjau pradžioje, ji yra pavaldi Vyriausybei, ir ne dėl to, kad čia kažkas kažkada kažko norėjo, bet dėl to, kad funkcijos išdėstomos ir apima ne vieną, o kelias ministerijas. Tikrai, kalbant, jeigu, taip sakant, žiūrint iš kitos pusės, kad reikėtų visas įstaigas sujungti, tikrai tam nepritariu, bet žiūrėti į tai, į pavaldumą ir turbūt funkcijų išdėstymą, šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamentas yra labai panašus į Veterinarijos tarnybą, kur funkcijos išdėstomos per penkias ministerijas, ir tai turbūt rodo, kad situacija reikalauja rimtesnio požiūrio. Ir kai viena ministerija akcentuoja vienus prioritetus nustumdama kitus, tai paprastai ir atsitinka taip, kad šiuo atveju kartais galbūt žemdirbiai skundžiasi aplinkosaugininkų per dideliu dėmesiu, kiti skundžiasi, kad aplinkosaugininkai nedirba, visai nereaguoja. Ir gali būti tam tikri nusistatymai arba prioritetai, kuriuos nustato ministras.
Aš manau, kad šiuo atveju turėtų būti eliminuojami bet kokie galimi tos kuruojančios ministerijos vadovo, ministro veiksmai, o turėtų atsakomybės imtis visa Vyriausybė. Institucija, kurios veikla persidengia su keliomis ministerijomis, turėtų būti atskaitinga visai Vyriausybei.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, ministre, buvusių nebūna. Tikrai į jus žiūri ir profesinės sąjungos, ir 560 darbuotojų. Puikiai žinote, kokia departamente yra tobulintina veikla. Tikrai iki tobulumo toli.
Aš manau, kad ir jūs prisidėjote prie to nestabilumo, nes man tris kartus jūsų frakcija kėlė interpeliaciją dėl šito departamento vadovės atleidimo. Departamento vadovė pralaimėjo keturis teismus, paskutinį neskundžiama nutartimi, ir tik tada mes galėjome paskirti dabartinį vadovą, Pasaulio banko ekspertą. Tai čia tiesiog ir jūs turėtumėte prisiimti atsakomybę.
Tada klausimas yra dalykinis. Po 2020 metų gruodžio 12 dienos, kai aš tapau ministru, kokios papildomos kitų ministerijų funkcijos perėjo AADʼui, nes iki tol ketverius metus jūs buvote ir komiteto pirmininkas, ir ministras, ir šių žingsnių nedarėte. Kokios, man tapus ministru, iš kitų ministerijų pavaldumo atėjo papildomos kontrolės funkcijos, kad jūs šiandien inicijuojate tokį pavaldumo pakeitimą? Labai ačiū.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, kolega, už klausimą. Pradedant nuo pradžių, tai manau, kad ne be jūsų didelių pastangų tas sprendimas dėl buvusios vadovės buvo toks, koks buvo. Iš tiesų palikime tai ateities tyrimams ir galbūt politiniams vertinimams. Bet kad to nebūtų, manau, ir yra pats svarbiausias sprendimas. Nes galbūt mane iki tol ir jūs kaltinote, man būnant ministru, kad aš vieną ar kitą vadovą atleidau dėl kažkokių asmeninių dalykų. Manau, kad taip tikrai neturėtų būti ir tai turėtų būti eliminuojama. Ir aš netaikau to nei jums, nei sau. Manau, tai ir yra turbūt institucijos silpnybė, kad ji yra priklausoma, ir galbūt vienam žmogui, vienam ministrui yra per didelė atsakomybė, matant veiklos platumą.
Jeigu kalbate apie tai, kokios papildomos funkcijos, tai toli negalvosiu. Šiandien paskirta papildoma funkcija, kuri bus taip pat įtraukta, net neabejoju, – Aplinkos apsaugos departamento inspektoriams ir specialistams kuruoti su gyvūnų ženklinimu susijusius klausimus, kuriuos iš Žemės ūkio ministerijos perdavėme į Aplinkos ministeriją. Manau, kad tai vėlgi dar vienas, kaip sakau, akmuo į tą kuprinę, kurią turi tempti tie gležni Aplinkos apsaugos departamento specialistų ir vadovybės pečiai.
Šiuo atveju manau, kad tikrai nėra jokių asmeniškumų, bet jeigu kalbėtume dėl to, dėl ko tas sprendimas nebuvo priimtas anksčiau, taip, aš diskutavau ir su premjeru, ir su buvusiu ministru, kuris dabar yra jūsų kolega daugumoje. Be to, sprendimas turi būti priimtas ne kadencijos pabaigoje, o bent jau, kaip yra šiuo atveju, kai kadencija dar net neįpusėjusi, tai dar tikrai galima tas funkcijas sužiūrėti ir niekas dėl to nepasikeistų. Tiesiog, manau, tai sustiprintų organizaciją, padidintų pasitikėjimą organizacija ir įgautų turbūt kitą prasmę, galbūt ir visuomenės požiūris pasikeistų iš dalies į tuos inspektorius, kuriems šiandien tenka didžiulė atsakomybė. Tai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Prieš pasisako A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų klausimo pristatytojas akcentavo tokį momentą, kad Aplinkos apsaugos departamento vadovas – tai čia yra politinis sprendimas. Matyt, tas politinis sprendimas buvo ir praėjusioje kadencijoje, kada buvo palikta tam tikra dovanėlė, sukėlusi nemažai kibirkščių ir iššūkių jau šitai valdžiai, akivaizdu, kad kėlė nemažai klausimų jau tada. Šiandien savo pristatymo metu tik patvirtino, kalbėdamas apie departamento gležnus pečius kaip apie ganėtinai iliustratyvų pavyzdį, matyt, ir buvusio vadovo. Vis dėlto, kalbant apie patį perskirstymą, sakykime, priklausomybę Vyriausybei suprantu tik vienu atveju, kai yra labai aiškus pasiskirstymas (ir gana didelis) tarp ministerijų. Minėtinas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pavyzdys yra toks pavyzdys, dėl ko, manau, tokios įstaigos priklausomybė Vyriausybei nėra ydingas momentas.
O šiandien šitas klausimas man, žinant visą kontekstą, kuris buvo prieš tai, labiau panašus į sąskaitų suvedimą, nes būta susidūrimų. Šita situacija, įstaigos kontrolė, gali privesti prie tokios situacijos, kada tu būsi priklausomas ir kontroliuojamas kažko, bet nebūsi. Iš esmės, kaip buvęs ministras mėgsta sakyti, teoriškai arklys, o praktiškai nesikelia. Vis dėlto siūlyčiau išlaikyti tą priklausomybę vienai ministerijai, nes funkcijos didžiąja dalimi yra būtent šios srities ir šioje srityje nematau poreikio šiandien ką nors keisti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsirado Seimo narių, norinčių pasisakyti už įstatymų projektų bloką. Už kalba L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, aš raginu iš tiesų palaikyti šitą pasiūlymą, nes vis dėlto Aplinkos apsaugos departamentas yra labai didelė struktūros dalis. Manau, yra logiška, kad būtų pakeistas pavaldumas, nes Aplinkos ministerija, matome, nevisiškai sugeba susitvarkyti su šios įstaigos kontrole. Tikrai kviečiu palaikyti, pritarti ir nebijoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymų projektų bloko tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.16 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Pocius. Gerbiamas Pociau, prašau pristatyti klausimą iš tribūnos.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto atsiradimo priežastys yra susijusios, be abejonės, su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Mes matome būtent šitų įvykių kontekste, kad ne tik kariuomenė gina savo valstybę, bet ir visuomenė. Būtent Ukrainos pavyzdys – įtraukti visi asmenys, turintys asmeninius ginklus, sportininkai, buvę kariškiai, medžiotojai, asmenys, kurie turėjo kažkokius ginklus savigynai. Visi kartu tie asmenys nuėjo į teritorinius gynybos vienetus ir, kaip matome, taip pat sėkmingai dalyvauja valstybės gynyboje.
Šiame kontekste ir norisi pristatyti pataisą, kuri leistų iš A kategorijos ginklų išbraukti naktinio matymo taikiklius, kur yra apribojimas juos įsigyti asmenims, turintiems leidimus ginklui. Remdamiesi tuo, darytume prielaidą, kad įstatymo pakeitimas, kuriuo būtų suteikiama teisė sportinio šaudymo atstovams, atitarnavusiems Lietuvos kariuomenėje kariškiams profesionalams, profesinėje veikloje ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius. Tai neprieštarautų Europos Sąjungos teisei, prisidėtų prie Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos uždavinių įgyvendinimo, įtraukiant piliečius į jų organizacijas ir rengimą ginkluotam pasipriešinimui, palengvintų konvencinių ir hibridinių grėsmių valdymą ir esant krizinei situacijai efektyvintų ginklų naudojimą.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami šie įstatymai? Taigi įstatymo 13 straipsnio 11 punktas naktinius taikiklius ir duslintuvus priskiria A kategorijos ginklų priedėliams, o įstatymo 7 straipsnio 3 dalis draudžia A kategorijos ginklų priedėlių naktinių taikiklių civilinę apyvartą. Mes siūlome išbraukti, suteikiant tik specialiojo statuso subjektams, nurodytiems įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ir šaulio tarnybą atliekantiems asmenims. 2019 metais įstatymo pakeitimai jau yra atlikti, šauliai turi teisę turėti.
Taigi įstatymo projektu siūloma įstatymo 3 straipsnį – išbraukti naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklams ir jų priedėliams priskiriamų objektų sąrašo. Kai kurie kolegos buvo priėję prie manęs, iš karto čia susieja su teise medžiotojams įsigyti naktinio matymo taikiklius. Šis įstatymas nesuteikia teisės medžioti su naktinio matymo taikikliais. Šis įstatymas leidžia įsigyti, o kiti įstatymai reglamentuoja, ar leis, ar neleis ateityje medžioti su tais naktinio matymo taikikliais. Čia yra visiškai kitas klausimas.
Prašau šiam įstatymo pakeitimo projektui pritarti. Jeigu turite klausimų, pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti užsirašė tikrai daug Seimo narių. Pirmoji klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau ir visi teikiantys projektą, mano klausimas ir yra vis tik dėl to, ar mes, turėdami gerą valią ir gerus norus, atversime kelią tai nelegaliai naktinei medžioklei? Kokių nors papildomų saugiklių tai nėra. Ar jūs nesvarstote? Teisės departamento pastabose irgi tai yra pastebėta – įdėti kokių nors papildomų saugiklių, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama.
A. POCIUS (TS-LKDF). Yra Medžioklės įstatymas, jame aiškiai pasakyta, ir yra Medžioklės taisyklės, jose aiškiai pasakyta – medžioti su naktinio matymo taikikliais yra draudžiama Lietuvoje. Čia yra visiškai kitas klausimas. Įsigyti leidžiame. Jeigu žmogus gali įsigyti dieninį ir naktinį taikiklius, tai dar nereiškia, kad jis gali eiti ir medžioti. Yra Medžioklės taisyklės. Nežinau, tikrai nereikėtų susieti šių dviejų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi L. Girskienė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš taip pat norėjau to paties paklausti, ką ir gerbiama kolegė Ieva klausė. Aš tiesiog norėčiau jūsų patikinimo, kad tikrai medžiotojai šių prietaisų nenaudos. Tiesiog patikinimo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Medžiotojai šiuo įstatymo pakeitimu taip, kaip įstatyme yra reglamentuota, kas sudaro Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, – kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamento atstovai, Viešojo saugumo tarnyba, šauliai ir Lietuvos piliečiai, turintys ginklus, pasiruošę valstybės gynybai, turintys teisę turėti ginklus. Visi šie asmenys įeina į ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Kalbama apie tuos asmenis, kad jie turėtų galimybę ginti valstybę ne tik dienos metu, bet ir naktį.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, bet konkrečiai dėl medžioklės.
A. POCIUS (TS-LKDF). Karas vyksta 24/7. Ukrainiečiai prašo iš mūsų naktinio matymo taikiklių, termovizorių, žinome, priešlėktuvinės, prieštankinės ginkluotės ir taip toliau. Aš kalbu būtent apie valstybės gynybą.
Dėl medžioklės aš negaliu garantuoti, nes yra aplinkos apsaugos ministras, yra įstatymai, reglamentuojantys draudimą medžioti su naktinio matymo taikikliais. Jeigu kas nors teiks siūlymus, keitimus, aš manau, ir atsakys į šitą klausimą. O jeigu jūs manote, kad reikia kokių nors saugiklių, tai teikite siūlymus.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi A. Skardžius. Tik primenu, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano labai trumpas klausimas. Kaip suprantu iš jūsų, medžiotojas medžioklės metu galės turėti su savimi naktinio matymo taikiklį. Kaip aplinkosaugininkams įrodyti, kad jis nebuvo panaudotas?
A. POCIUS (TS-LKDF). Įdomus klausimas. Jeigu medžioti draudžiama su naktinio matymo taikikliu, tai turėdamas naktinio matymo taikiklį medžioklės metu, jeigu policija ar gamtos apsaugos inspektorius tikrina, jisai jau yra pažeidėjas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusija vėliau dėl šio klausimo. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi K. Mažeika.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas generole, jūs per sausio įvykius buvote čia, aš irgi buvau, darėme kokteilius, turėjome po kažkokį medžioklinį šautuvą ir visa mūsų buvo gynyba. Kol yra laiko, nekvailiokime ir pasirenkime. Visi, kas gali laikyti ginklą, turi jį turėti, kad nereikėtų nepilnamečiams po to dalinti kalašnikovų, o jie nežinotų, už kurio galo jį laikyti. Tai būtų problema. Todėl aš pasisakau už, pritariu šiam siūlymui.
Dėl Europos Sąjungos reikalavimų. Jus patikinu, kad Latvijoje medžiotojai seniai turi naktinio matymo taikiklius, turi ir garso slopintuvus. Jokių problemų nėra, direktyvos neužkerta kelio, o visi brakonieriai medžioja ir su naktiniais taikikliais, ir su termovizoriais, ir su slopintuvais, ir su pusiau automatiniais ginklais. Jie yra bra-ko-nie-riai, o ne medžiotojai. (Balsai salėje) Gerbiamas generole, atsakykite, kodėl slopintuvų negalima ir kodėl medžiotojams negalima to, ką latviai turi?
A. POCIUS (TS-LKDF). Kiek į mane kreipėsi žmonių, kurie šiuo metu teikia ukrainiečiams paramą, jie neišsakė poreikio, kad būtų reikalingi duslintuvai. Aš manau, kad duslintuvus turi specialiųjų operacijų kariai, kuriems ir pridera turėti. Be abejo, karas yra karas, kai kuriems kariams taip pat yra išduodami garso slopintuvai. Šiuo atveju aš tikrai nemanau, kad reikėtų tai daryti.
Mano vienas iš ketinimų ir iniciatyvų momentų yra tai, kad mes turime sudaryti galimybę piliečiams patiems apsirūpinti šitais taikikliais, čia ne iš valstybės biudžeto bus perkami ir dalinami tie taikikliai. Nepamirškime dar vieno dalyko – taikikliai kainuoja po 2–3 tūkst. eurų. Tik dalis žmonių galės iš savo kišenės įsigyti tuos taikiklius, bet aš manau, kad tai yra tikrai būtinybė.
Jums spręsti, gerbiami Seimo nariai, bet aš manau, kad turime pasižiūrėti ir prisiminti ir tuos pačius, kaip gerbiamas A. Skardžius minėjo, sausio įvykius, ir Rusijos kariuomenės buvimą iki 1993 metų, ir tai, kas vyksta kaimyninėje Baltarusijoje, Ukrainoje. Žiūrėkime realiai į situaciją, nežinia, kuo baigsis karas Ukrainoje ir kas bus toliau. Laikas ruoštis dabar, o ne tada, kai prasidės kas nors.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas generole. Kitas klausia K. Mažeika. Aš tik primenu, klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės. K. Mažeikos nėra salėje. Kitas klausia J. Urbanavičius. Irgi nėra. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Aš tik pasveikinsiu su įstatymo projektu, visiškai pritariu kolegai Artūrui, kad dar čia galėtų būti ir kaip A kategorijos priedėlis priskirtas garso slopintuvas. Tuo labiau kad tai yra plačiai naudojama Latvijoje, Suomijoje. Suomijoje net medžioti negalima be slopintuvo – arba su ausinėmis turi, arba su juo, bet tebūnie taip, kaip yra. Gal jūs galite… aišku, jūs galite, aš irgi žinau, kiek apskritai yra Lietuvoje žmonių, turinčių vienokius ar kitokius ginklus?
A. POCIUS (TS-LKDF). 95 tūkst.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tai jums ir skaičius, koks potencialas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Duok Dieve, jeigu bent trečdalis įsigytų, tikrai būtų didžiulė jėga ir didžiulis pranašumas prieš galimą priešą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pritariu jūsų siūlymui. Vienas toks techninis klausimas. Po įstatymo priėmimo, kai jis įsigalios, kokia tvarka bus galima įsigyti minėtų prietaisų: paprasčiausiai nueini, parodai kokį nors dokumentą ir gali parduotuvėje laisvai tai įsigyti, ar yra dar kokių apribojimų? Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Visų pirma reikia suprasti tai, kad dabar jų nėra parduotuvėse, yra griežtai reglamentuojama. Ypač dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, faktiškai daugelyje valstybių, turiu omenyje mūsų kaimynes, juos jau yra išpirkę ir išvežę į Ukrainą. Aš manau, kad dabar iš karto jų įsigyti tikrai mes negalėsime. Verslininkai, kurie užsiima ginklų ir priedėlių prekyba, turės važiuoti, iš kažkur atsivežti. Kai jų atsiras prekyboje, bus galima įsigyti laisvai, reikės pateikti policijos leidimą turėti ginklą. Tik tada bus galima įsigyti naktinio matymo taikiklį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia K. Vilkauskas. Jonai, gal po klausimo, paskutinis paklaus. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, visiškai pritariu jūsų pateiktam projektui. Manau, kad tokia didelė, galinga jėga, ir su tikslesniais ginklais, su naktinio matymo prietaisais. Matėme ištraukų, kaip sėkmingai ukrainiečiai naktimis medžioja. Tiesiog jiems tai yra didžiulė pagalba.
Čia jau kolega klausė, mes daug naktinių taikiklių jau pateikėme Ukrainai. Ta rinka, matyt, ne begalinė. Iš tikrųjų tiems 95 tūkst. turinčių, jeigu visi galėtų įsigyti, vieni per valstybinius užsakymus bus, nes yra pilietinio pasipriešinimo strategija, manau, bus finansuota, bet svarbiausia, kad pakaktų ir tiems, kurie norėtų šiuo metu įsigyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Čia labiau pasisakymas buvo, ne klausimas. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Per šoninį mikrofoną J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš dar tik patikslinsiu. Šiaip ginklų tema šitoje salėje bus dar ne kartą minima, nes tų, apie ką mes dabar kalbame, tiesiog nėra teisinės galimybės įsigyti Lietuvoje. Artimiausiu metu Vidaus reikalų ministerija turi atnešti įstatymo pataisą, pakeisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnį, kad ir mūsų vietos verslas galėtų prekiauti tomis priemonėmis. O lenkai, estai ir latviai tai daro. Dabar kol kas yra įsigyti tik tose šalyse.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, per šoninį mikrofoną P. Gražulis, kuris ką tik ragino visus kolegas nepasisakyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Raginau. Labai akivaizdus klausimas, tikrai reikia sudaryti galimybes, kad žmonės, medžiotojai turėtų šautuvų ir visokių naktinių taikiklių namuose. Esame pavojuje ir dabar šitiek laiko diskutuojame. Na kam?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Už kalba L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kontekstas tikrai yra būtent toks, kad mes ne tik turime diskutuoti, kalbėti apie visų priemonių, kurių reikia saugumui, įteisinimą, bet ir imtis įstatymo pakeitimo, kad tos priemonės iš tikrųjų būtų įteisintos. Tačiau nerimą kelia vienas dalykas: medžiotojai, matyt, yra labai aktyvūs ir nėra nė vienos kadencijos, kai į Seimo darbotvarkę nėra registruojami projektai, kuriais siekiama įteisinti medžioklę su naktinio matymo prietaisais. Iš tikrųjų prisidengiama tai žmonių saugumu, tai afrikiniu kiaulių maru, o dabar gali būti dar vienas pretekstas surastas.
Bet nepaisant to, kaip ir kolegos minėjo, ir įstatymą pristatę žmonės, yra mažas saugiklis – tai Medžioklės taisyklės. Bet jeigu gerai prisimename, yra įvairiausių atvejų, kai ministras lengva ranka gali tas taisykles pakeisti, ir pakeičia jas ir dalykai, kurie mums atrodo ne visai priimtini, nenaudotini, atsiranda medžioklės darbotvarkėje.
Šiuo atveju nerimą kelia dar ir kitas dalykas, kad tarp įstatymo projekto autorių yra labai nemažai medžiotojų. Sklando net ir tokios kalbos, kad yra žmonių, laukiančių, kol bus priimtos šitos pataisos ir medžiotojai galės įsiteisinti nelegaliai turimus naktinio matymo priedėlius. Bet nepaisydami to balsuosime ir palaikysime šitas pataisas, tačiau su viena sąlyga. Ta sąlyga bus, kad yra registruojamos Medžioklės įstatymo pataisos, kuriomis bus įtvirtinti šitie draudimai, ir jie bus perkelti naudoti medžioklėje (kalbu apie naktinio matymo prietaisus) iš Medžioklės taisyklių į įstatymą.
Kolegos, mes šiandien palaikome šį projektą ir tikimės, kad jūs palaikysite kitas pataisas ir tie dalykai, apie kuriuos šiandien kalbame ir kurių baiminamės, iš tikrųjų nebus įteisinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kolega L. Jonauskas įvardino grėsmes ir labai keista, kad pasisako už. Aš irgi palaikau idėją, kad piliečius ir jų organizacijas, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje, būtina įtraukti į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui, suteikiant tam reikalingas priemones, net naktinio matymo taikiklius. Tačiau šiuos prietaisus, mano įsitikinimu, vykdydami tarnybą gali naudoti tik sukarintų organizacijų nariai. Kitiems naudoti šią įrangą galima būtų leisti tik paskelbus, pavyzdžiui, karo padėtį šalyje.
Pagal siūlomus pakeitimus, kaip suprantu, naktinius taikiklius, duslintuvus galėtų turėti ir naudoti bet kas, tai yra ne tik A kategorijos ginklus turintys asmenys, bet ir kitų kategorijų ginklus. Civilinėje prekyboje jau ir šiandien galima įsigyti ir turėti naktinio matymo prietaisus, tačiau naktinio matymo taikikliai į civilinę prekybą jokiu būdu neturėtų patekti. Nesu tikra, kad prisidengiant karo ir pilietinio pasipriešinimo tema šie prietaisai neatsiras medžiotojų rankose medžioklės metu.
Lieka labai plona linija – ministro įsakymu tvirtinamos Medžioklės taisyklės. Netrukus, manau, Seime atsidurs ir Medžioklės įstatymas. Naktiniai taikikliai neabejotinai yra nehumaniška medžioklės priemonė. Gerbiamieji, miškas – ne karo laukas ir juo labiau – ne skerdykla. Tai gyvūnų namai, visų pirma jų gyvybės vieta. Miške neturėtų būti taikoma skerdyklos filosofija.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Skerdyklos filosofija neturėtų būti taikoma niekur.
Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties išsakyta daug labai negražių žodžių apie 30 tūkst. medžiotojų bendriją. Jie nėra brakonieriai. Jie laikosi visų taisyklių. O dėl paties laiko, tikrai noriu pasakyti, kad ne laikas šunį lakinti, kai reikia eiti medžioti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų. Išklausėme pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymų projektų tam numatytu darbotvarkėje metu – 14 val. 55 min.
14.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435. Pranešėjas – A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, prašom į tribūną. Pateikimas.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, 2020 m. gruodžio 22 d. įsteigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą. Apdovanojimu siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo Pirmininko, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybę. Šis aukščiausias Seimo apdovanojimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, kurią sudaro devyni Seimo nariai iš įvairių Seimo frakcijų, darbą pradėjo 2021 m. spalio 13 d. Komisija vadovaujasi minėtu Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įsakymu ir komisijos darbo reglamentu. Pagal minėtame įstatyme nustatytą terminą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vasario 20 d. fiziniai ir juridiniai asmenys teikė komisijai siūlymus dėl kandidatų.
Vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsniu, kiekvienais kalendoriniais metais skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai. Šių metų kovo 10 dieną komisijos posėdyje buvo nuspręsta teikti dvi apdovanojimo nominacijas 2022 metais. Šių metų kovo 15 dieną vykusio posėdžio metu dalyvavo aštuoni iš devynių komisijos narių, vyko slaptas balsavimas dėl visų pateiktų kandidatų. Slapto balsavimo skaičiavimo komisijos protokole po balsavimo nurodyti balsavimo rezultatai. Už V. Adamkų, Respublikos Prezidentą, – 8 vienbalsiai, už R. Dž. Durbiną, Jungtinių Amerikos Valstijų senatorių, – 8 vienbalsiai.
Man, gerbiami Seimo nariai, brangūs kolegos, didelė garbė pristatyti Seimo nutarimo „2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektą, kuriuo siūloma Aleksandro Stulginskio žvaigžde apdovanoti garbingas ir iškilias asmenybes – Respublikos Prezidentą V. Adamkų ir JAV senatorių R. Dž. Durbiną. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimas Prezidentui V. Adamkui ir Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui R. Dž. Durbinui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių žmonių didžiules pastangas ir nuopelnus.
Nuoširdžiai tikiu, kad šis Seimo apdovanojimas žadins kiekvieno žmogaus širdyje pagarbos ir atsakomybės jausmus didžiuotis Lietuvos istorija, branginti laisvę, kovoti už demokratines vertybes ir dirbti tėvynės labui. Nuoširdžiai dėkoju komisijos nariams už atsakingą ir nuoširdų darbą, taip pat dėkoju Seimui už man suteiktą didžiulę atsakomybę ir garbę dirbti komisijoje.
Leiskite keletą žodžių pasakyti ir pristatyti kandidatus. V. Adamkus, 1998 metais tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą. Vienas didžiausių V. Adamkaus pasiekimų ir jo didžiulis indėlis į derybas dėl stojimo į svarbiausias pasaulio bendrijos institucijas – NATO ir Europos Sąjungą. Prezidento pareigas ėjęs dvi kadencijas V. Adamkus atliko neįkainojamą vaidmenį įtvirtindamas Lietuvos valstybę pasaulio bendruomenėje. Vienas jo prioritetų buvo Baltijos regiono valstybių sąveika, trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų nuolatinės konsultacijos dėl integracijos į europines ir transatlantines struktūras, vėliau bendradarbiavimas Europos Sąjungos ir NATO viduje tapo įprasta praktika. V. Adamkus taip pat dėjo daug pastangų stiprinti Lietuvos ir Lenkijos ryšius, o sunkiausiomis akimirkomis buvo tarpininku siekiant Lenkijos ir didžiųjų Europos Sąjungos valstybių sutarimo. V. Adamkaus nuopelnai stiprinant civilizacijų dialogą buvo įvertinti daugelio valstybių apdovanojimais. 2003 metais jam buvo suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, 2007 metais už sėkmingą tarpininkavimą per svarbias Europos Sąjungos tarptautines derybas jam skirtas Metų europiečio titulas.
R. Dž. Durbinas yra Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius, vienas įtakingiausių lietuvių kilmės JAV politikas. Senatorius R. Dž. Durbinas aktyviai remia Rusijos agresiją patiriančią Ukrainą ir yra vienas iš dviejų Senato Ukrainos grupės pirmininkų. Tai yra svarbu Lietuvai. Nuo Ukrainos saugumo priklauso ir visos Europos ateitis, tą mes visi gerai suprantame. R. Dž. Durbinas tvirtai rėmė Lietuvą jai siekiant ir įtvirtinant valstybės nepriklausomybę, siekiant tarptautinio diplomatinio pripažinimo, nuolat padėjo plėtojant Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius ryšius ir Lietuvai integruojantis į pasaulio valstybių bendriją.
Rekomendacijoje akcentuojama, kad senatorius R. Dž. Durbinas 30 metų padeda Lietuvos valstybei visais svarbiausiais klausimais. 1990 metų pavasarį, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, R. Dž. Durbinas buvo Atstovų Rūmų bendrosios rezoliucijos, raginančios JAV paremti Lietuvos nepriklausomybę, autorius. Būdamas Kongreso Baltijos šalių draugystės grupės lyderiu, jis daug prisidėjo prie Lietuvą remiančių svarbių rezoliucijų Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę ir ją paskelbus. Nuo 1996 metų, jau būdamas JAV senatoriumi, R. Dž. Durbinas ir toliau teikė pagalbą Lietuvai, ypač jai įstojus į NATO.
Turiu garbę pateikti ir pristatyti jums nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo. Skirti Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę: pirma, Respublikos Prezidentui V. Adamkui; antra, Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui R. Dž. Durbinui.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę Respublikos Prezidentui V. Adamkui ir Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriui R. Dž. Durbinui įteikti 2022 m. gegužės 17 d. Pasirašo Seimo Pirmininkė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ambasadoriau. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Jo salėje nematau. Kitas klausiantysis – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiamas Antanai Vinkau, pirmiausia noriu padėkoti jums už tą darbą, kurį jūs atlikote ne tik svarstant šį nutarimą, kurį šiandien paskelbėte, bet ir už tą darbą, kad reikėjo patį apdovanojimą sukurti, organizuoti tą veiklą, kad jis toks atsirastų.
Kita vertus, aš norėčiau turbūt labiau pasisakyti dėkodamas jums už jūsų veiklą, bet pasisakyti už tai, kad mes turime labai gerą progą Seimo apdovanojimą pakelti ir suteikti jam labai aukštą vertę, taip aukštai vertinamiems asmenims įteikdami šį apdovanojimą. Todėl dėkoju jums už tai, ką padarėte. Manau, kad Seimas tikrai priims tinkamą sprendimą dėl jūsų pateiktų asmenų.
Kadangi turi būti klausimas, tai mano klausimas, ar tęsite tą veiklą ir toliau? Ačiū.
A. VINKUS (LVŽSF). Ką sakote? (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS (LSF). Ar tęsite veiklą ir toliau?
A. VINKUS (LVŽSF). Tai spręsite jūs visi. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi norėčiau padėkoti už iniciatyvą, nes gana dažnai vyriausybės nuvertina parlamentarų darbus ir politikų darbus. O tai, kad jūs skyrėte apdovanojimą, galima sakyti, galingiausiam lietuviui parlamentarui pasaulyje, jeigu mes laikome, kad JAV Kongresas yra galingiausias, žinant R. Dž. Durbino įtaką, ne tik tai, ką jis padarė Lietuvai, tai savaime paaiškina, kodėl to apdovanojimo reikia.
Aš turiu tiktai vieną klausimą. Ambasadoriau, yra nurodyta data, kada skirsite. Manau, žinoma, galima tai padaryti Prezidentui V. Adamkui, bet senatorių R. Dž. Durbiną atsivežti būtent tą dieną nebus lengva. Ar yra kažkoks lankstumas, ar mes galime pasiderinti, kada mes jam teiksime tą apdovanojimą? Nes tikrai nebus lengva jį atsivežti būtent tai datai.
A. VINKUS (LVŽSF). Įstatyme yra parašyta, kad (tuoj, vieną sekundę) apdovanojimas kiekvienais metais įteikiamas gegužės 15 dieną Seimo posėdyje, tai yra Steigiamojo Seimo pirmojo… metinių proga, tačiau ir parašyta – arba artimiausiame posėdyje po gegužės 15 dienos. Gegužės 15 diena yra sekmadienis, tai išeina 17 dieną, kada bus plenarinis posėdis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ambasadoriau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar pasisakymai dėl Seimo nutarimo projekto dėl motyvų. Už pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti mūsų komisijos sprendimui. Sprendimas buvo pakankamai išdiskutuotas. Tai yra naujas sprendimas ir būtų naujas apdovanojimas, kuris būtų skiriamas. Aišku, tai yra natūralu, kad būtų įteikiama Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Tikrai kviečiu visus balsuoti už. Kolegos, nemanau, kad čia reikėtų laužyti ietis arba rankas dėl to, kam reikėtų skirti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad buvęs Prezidentas ponas V. Adamkus tikrai nevertas šito apdovanojimo vien dėl to, kad jis, būdamas Prezidentu, KGB generolui V. Jakuninui suteikė Vyčio Kryžiaus ordino apdovanojimą. Taip pat aš noriu pasakyti, kad jis nuolat negyveno Lietuvoje, taip, jam buvo pritaikyti dvejopi standartai, jis kandidatavo į Prezidentus ir buvo išrinktas. Aš manau, taip buvo sulaužyta Konstitucija.
Antras dalykas. Prie jo buvo pastatyti CŽV kalėjimai, kalinami kaliniai, Lietuva turėjo mokėti baudas už neteisėtą kalinių kalinimą, jis aiškino, kad jokių kalėjimų nebuvo, o mes baudas sumokėjome. Vadinasi, kalėjimai buvo, buvo kalinami ir kaliniai. Tikrai nereikėtų jo lyginti su A. Stulginskio gyvenimo veikla, kova – jis Lietuvą okupavus niekur nepasitraukė, liko su Lietuvos piliečiais. Daugelis emigravo į užsienį, o jis liko čia ir kovojo už Lietuvą. Todėl aš manau, kad šitas žmogus tikrai neturėtų būti apdovanojamas – tokiu atveju būtų pamintas A. Stulginskio vardas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto po pateikimo jau visiškai netrukus.
14.51 val.
Transporto lengvatų įstatymo VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1300(2) (pateikimas)
Kadangi dar yra 4 minutės, galime pristatyti darbotvarkės 2-6 klausimą – Transporto lengvatų įstatymo VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1300. Pateikimas. Pranešėjas – M. Skritulskas. Jeigu pavyktų – glaustai ir aiškiai.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpai. Šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti 50 % lengvatą visiems mokiniams. Dabar yra suteikta lengvata tiktai iki 10 metų ir tiems, kurie mokosi profesinio mokymo, tiksliau – formaliojo profesinio mokymo, tai yra nuo 16 metų. Išeina taip, kad vaikai, kuriems yra virš 10 metų, iki 16 metų tokios lengvatos negauna. Taigi būtų teisinga, kad ji būtų taikoma ir šios amžiaus grupės vaikams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už glaustą pristatymą. Jūsų paklausti norėtų trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu paklausti (įstatymo pataisa iš tikrųjų sveikintina, tikrai, kaip jūs sakote, diskriminacija buvo), kiek tai pareikalaus lėšų? Šių metų biudžete, aš manau, tikrai nėra numatyta lėšų, o kiek jūs pagal skaičiavimus galvojate, kad tai gali kainuoti mums biudžete?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Prisipažinsiu, tiksliai atsakyti į šitą klausimą negaliu. Todėl aš prašyčiau Vyriausybės išvados, kad tie skaičiavimai būtų atlikti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Paskutinioji klausia finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš ne tiek klausti norėjau, kiek tą patį, ką prieš tai pats pranešėjas pasiūlė, tiesiog paprašyti Vyriausybės išvados, jeigu būtų pritarta po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Taip pat nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus. Kadangi dar turime 2 minutes, gal dar galėtume… (Balsai salėje) Nespėsime. Ar sutiktumėte, kad balsavimą pradėtume pusantros minutės anksčiau, nei numatyta darbotvarkėje? Galime.
14.53 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1354, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 5, 6, 12 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1355, Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 426 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1356, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1357, Želdynų įstatymo Nr. 241 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1358 (pateikimo tęsinys)
Gerai, tada pereiname prie balsavimo. Pirmas klausimų blokas, dėl jo reikėtų apsispręsti, darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1354 ir lydimieji darbotvarkės 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4 ir 2-2.5 klausimai, juos pristatė buvęs aplinkos ministras K. Mažeika. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už po pateikimo, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 35, prieš – 31, susilaikė 32. Įstatymų projektams po pateikimo nėra pritarta. Turime apsispręsti, ką su įstatymų projektais darome toliau. Alternatyvus balsavimas: kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymų projektai būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymų projektai būtų atmesti.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 45, prieš – 57. Įstatymų projektų blokas atmestas.
14.55 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413 (pateikimo tęsinys)
Kitas 2-3 klausimas, dėl jo turime apsispręsti, – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1413. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 89, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymo projektui Nr. XIVP-1413 pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 12 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
14.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 114, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Seimo nutarimui pritarta po pateikimo.
Seimo nutarimo projekto svarstymas ir priėmimas kitą savaitę, antradienį, kovo 29 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kęstuti, paskutinis balsavimas ir gal tada per šoninį? Ai, prašom. Atsiprašau. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, aš suklydau per praeitą balsavimą spausdamas mygtukus. Norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už.
PIRMININKAS. Dėl šaudmenų?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, dėl šaudmenų.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas dėl protokolo bus įskaitytas už.
14.58 val.
Transporto lengvatų įstatymo VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1300(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas, dėl jo turėtume apsispręsti, – Transporto lengvatų įstatymo VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1300. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 114, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIVP-1300 pritarta po pateikimo.
Bendru sutarimu kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados. Galime pritarti? Galime. Pritarta kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados. Siūloma pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
A. Kupčinskas per šoninį mikrofoną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aktualiau transportas ir jo kuravimas būtų kaip papildomam Ekonomikos komitetui.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Švietimo ir mokslo komitetas, nes ten kalbama, man Sekretoriatas sufleruoja, apie moksleivius. Bet jeigu nėra noro, tai galime Švietimo ir mokslo komitetą pakeisti į Ekonomikos komitetą. Švietimo ir mokslo komitetą išbraukiame ir skiriame kaip papildomą Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Ir kitas dar dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nes čia vis tiek savivaldybės veikiausiai prisiims tokius kaštus.
PIRMININKAS. Siūlote frakcijos vardu kaip papildomą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai du papildomi būtų Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). O Švietimo ir mokslo ne.
PIRMININKAS. Be Švietimo ir mokslo. Švietimo ir mokslo braukiame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstymo data – balandžio 26 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Per šoninį mikrofoną E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Norėčiau… Ne, ne, aš pasinaudosiu proga. Norėjau (aš rodžiau jums ženklus) padėkoti, kad buvo nubalsuota už Aleksandro Stulginskio žvaigždę, nes artėja 100 metų. Labai jums ačiū, daugybė žmonių pasirašė prašymą dėl R. Dž. Durbino, labai jums ačiū. Ir, žinoma, džiaugiamės dėl V. Adamkaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui už jūsų padėką. Tęsiame toliau darbotvarkę. Balsavome dėl visų klausimų, dėl kurių turėjome balsuoti iki dabar.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1458 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1458. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai trumpai pristatysiu projektą. Europos reikalų komitetas perrinko vieną iš pirmininko pavaduotojų, todėl siūloma vietoj L. L. Andrikienės į tas pareigas patvirtinti Seimo narį Ž. Pavilionį. Kaip žinome, L. L. Andrikienė tapo Užsienio reikalų komiteto pirmininke, turbūt nebūtų gerai, jeigu dar ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigos būtų jai skirtos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kol dar nepabėgote, kadangi niekas neišsiskirstė, gal galėtume šį nutarimo projektą ir priimti dabar visi susirinkę? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Jūsų niekas paklausti nenorėjo. Po pateikimo dėl motyvų nėra.
Svarstymo stadijoje nenori niekas diskutuoti. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas nenori.
Seimo nutarimo projekto priėmimas. Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nėra norinčių balsuoti… Balsuojame dėl ką tik pristatyto Seimo nutarimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Dabar dar balsavimo laikas, tai mes sutarėme, kad ir balsuojame dėl šito nutarimo projekto šiuo metu, priimame jį.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už balsavo 101, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-1458) priimtas. (Gongas)
15.03 val.
Seimo savaitės (2022-03-28–2022-04-01) – 2022 m. kovo 29 d. (antradienio) ir 31 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – savaitės, prasidedančios kovo 28 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
Kitas – paskutinis balsavimas, kol kas pagal darbotvarkę matysime, kiek dėl likusių klausimų bus pasisakančių ir klausiančių Seimo narių. Kai tik bus koks nors aiškumas, informuosiu. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kitos savaitės darbotvarkė tokia, kad gal nesukurs mums čia, posėdžių salėje, didelių įtampų ir priešpriešų. Antradienį numatomi teisėjų paskyrimai, Darbo kodekso visi projektai, kuriuos teikia ir Vyriausybė, ir opozicinių frakcijų Seimo nariai, Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kai kurie kiti projektai.
Ketvirtadienį svarbiausias dalykas yra po pietų numatyta opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė, jos turinys dar yra slaptas.
Prieš tai rytiniame posėdyje aštuoni punktai ir tie projektai, kurie pasiekė priėmimo stadiją, dėl jų mes jau esame diskutavę. Turbūt plačiau prie to neapsistosiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių ko nors paklausti. Bendru sutarimu galime pritarti kitos savaitės posėdžių darbotvarkei? Galime, pritarta. Labai dėkui.
15.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453, Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453 ir lydimasis 2-9.2 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454. Pateikimo stadija. Pranešėja – M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip teisingai viename iš susitikimų paminėjo gerbiamas Ž. Pavilionis, lygiai prieš mėnesį užmigome F. Fukujamos pasaulyje ir pabudome S. F. Hantingtono pasaulyje. Šiandien gyvename naujoje realybėje, vyksta kova tarp totalitarizmo ir liberalios demokratijos.
Prieš mėnesį Rusijos Federacijos karinės jėgos neteisėtai įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir pradėjo ten karinius veiksmus, kurie jau šiandien turi daugybę karo nusikaltimo ir genocido požymių. Turime suprasti, jog gyvename ant konvencinio karo slenksčio ir mes. Informacinis karas vyksta jau seniai visu pajėgumu. Negalime sau leisti lengvabūdiškai pro pirštus žiūrėti į minkštąsias karo priemones, propagandą ir įvairią su tuo susijusią simboliką.
Rusijos karo Ukrainoje kontekste karinę techniką žymėjęs simbolis – Z raidė šiandien jau yra tapęs ne tik propagandos, bet ir Rusijos režimo, agresijos, karinių veiksmų Ukrainoje palaikymo simboliu. Propagandos paveikti gyventojai piešia Z raidę ant savo automobilių, sienų. Nepalaikantys V. Putino vykdomo karo jau sulaukia ant savo durų, žmonės netgi sumušami, kaip tai neseniai nutiko su O. Šurajevu.
Georgijaus juosta, kažkada buvusi Antrojo pasaulinio karo herojų atminimo simboliu, šiandien pačios Rusijos rankomis yra paversta agresijos ir smurto simboliu, įrankiu, skirtu provokuoti, skaldyti, kiršinti žmones.
Kaip teisingai vakar pastebėjo profesorius G. Mažeikis, šią simboliką reikia sureguliuoti dar ir dėl mūsų pačių, nes dabar šią propagandos ir agresijos simboliką nuplėšiantys žmonės pagal įstatymus lyg ir neteisūs, o naudojantys – lyg ir teisūs, Lietuvoje kursto tautinę nesantaiką. Noriu pabrėžti, kad įstatymas reikalingas, nes piliečiai, pamatę automobilius su Z raide, ypač vairuojančius Lietuvoje Rusijos vairuotojus, visoje Europoje pjausto padangas, daužo langus ir visaip kitaip smurtauja prieš šio ženklo naudojimą. Įstatymo priėmimas palengvintų teisminę praktiką bausti už Rusijos sukelto karo Ukrainoje palaikymą.
Negalima leisti, kad Rusijos propaganda pasiektų savo tikslą ir Lietuvoje, čia vyktų nestabdomos įvairios provokacijos, būtų terorizuojami draugiški Ukrainai verslai, gyventojai ar nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Todėl drauge su kolega L. Jonausku teikiame įstatymo projektą, kuriuo Georgijaus juosta ir Rusijos armijos invazijos ženklas „Z“ yra prilyginami ir draudžiami taip pat kaip ir nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR simbolika.
Įstatymą palaikė virš 40 Seimo narių, tad tikiu, kad šiuo klausimu būsime vieningi, ir kviečiu visus balsuoti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Jūsų paklausti nori net dešimt Seimo narių. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama teikėja, ačiū už pristatymą. Pritariu ir pasirašiau po šiuo jūsų projektu. Suprantu jį kaip prevencinį įstatymą, kuris reikalingas norint sustabdyti tą Rusijos Federacijos karinių pajėgų simbolių propagavimą ir naudojimą. Per skambiai, man atrodo, pasakyta, kad tai yra Rusijos karinių pajėgų simbolis „Z“. Jį patys žmonės taip įvardija dabar, nes mes žinome, kad tos raidės… Žinome puikiai, ką ta raidė reiškia. Tai reiškia karinės technikos regioną, kur ji sklinda ir panašiai. Ar jūs nemąstėte, kad vis dėlto reikėtų… Čia yra susiaurinama tema. Ta viena raidė, mano nuomone, yra susiaurinama. Ar nepamąstėte, kad reikėtų sujungti su įstatymo projektu Nr. XIVP-1454, kuriame yra minimos ir kitos raidės, nes tos raidės… Dabar yra Z raidė aktuali, o jums neatrodo, kad kai čečėnai pradės reikštis daugiau, tada propaguos daugiau X raidę? V raidė yra, yra Z2, yra A raidė, kuri…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …specialiuosius dalinius rodo, „Alfa“ ir kitus. Ar nereikėtų sujungti abiejų įstatymų, kad nebūtų susiaurinta tik iki Z raidės? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Mūsų teikiamame projekte pasirinkta teikti tik Z raidę, nes būtent ji… Taip, pradžioje tai buvo tiesiog automobilių žymėjimo simboliai, tačiau, kadangi tų automobilių buvo daugiausia su Z raide, taip jau natūraliai išėjo, kad būtent Z raidė ir tapo šios invazijos į Ukrainą, karo Ukrainoje simboliu, naudojamu plačiai visur, net pačios Rusijos Federacijos. Tai matome ant sportininkų, tai matome ant sienų, tai matome reklamos visokiuose filmukuose, tai matėme netgi ant išskrendančios raketos neseniai. Todėl šiuo metu mes nesiūlome įtraukti kitų simbolių. Jeigu ateityje, kaip jūs sakote, pasirodys taip, kad pradeda žmonės kitus simbolius naudoti norėdami palaikyti, aš manau, visą laiką būtų galima papildyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Pakarklytė. Ruošiasi A. Nekrošius.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, palaikiau tikrai šį projektą, kartu esu ir jo teikėja. Mano bus panašus klausimas dėl kitų simbolių, nes sulaukėme ir iš piliečių tokio pastebėjimo: ar nevertėtų apsvarstyti ir į tą patį sąrašą įtraukti ir Rusijos Federacijos vėliavos? Toks klausimas taip pat žmonėms kyla. Ką jūs į tai atsakytumėte? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Vėliava vis dėlto yra valstybės simbolis. Simbolika naudojama įvairiuose formatuose. Aš manau, kad apskritai kažin ar kokią nors valstybės simboliką įmanoma uždrausti. Galbūt kada nors pati Rusija panorės pasikeisti vėliavą ir tada galėsime uždrausti šią konkrečią vėliavą. Galbūt galima drausti, kai yra kaip nors ne taip naudojama ta vėliava, bet tiesiog pačią kurios nors valstybės simboliką, man atrodo, drausti būtų neprotinga, bet galbūt teisininkai išaiškintų, kad tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi D. Griškevičius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš norėčiau dar patikslinti. Kadangi šiuo visu projektu ne tik draudžiama Z raidė, bet ir padidinamos baudos už šiuos pažeidimus, tai irgi sveikinu su tuo, mano irgi toks nuogąstavimas, kaip ir kitų kolegų, kad galbūt reikėtų praplėsti šiek tiek tų raidžių vartojimą visame šiame kontekste. Galbūt pažiūrėti apskritai, ką šiuo metu Rusija naudoja savo propagandoje. Gal yra ir kitų dalykų, kuriuos derėtų į tai įrašyti. Aš manau, kad diskusijos komitete tikrai bus produktyvios ir tas projektas tikrai pasipildys kuo nors plačiau, ir aš tikrai palaikysiu jį. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Labai jums pritariu. Man atrodo, kad tikrai tos diskusijos komitetuose išgrynins geriausią formuluotę ir tai, kas turi būti ten įtraukta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Griškevičius. Ruošiasi K. Mažeika.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pranešėja, už iniciatyvą. Tikrai daugelis Seimo narių, manau, palaikys. Galbūt tik vienas klausimas, jis jau pasirodžiusiose viešose diskusijose išryškėja. Kaip, galbūt įsivaizduojate, galėtų būti kovojama, sakykim, su interpretaciniais dalykais, nes akivaizdu, kad Z raidė pati savaime, aišku, nėra niekuo bloga, ar ne? Turbūt sutiksime, juo labiau daug tų, pavadinkime, netgi brendinių dalykų, tokie kaip Zoro ar panašiai, turi tą raidę. Kaip bus išvengiama vis dėlto tų galimų interpretacijų ir kaip galėtumėte nuraminti tuos žmones, kurie turi tokių baimių, kad bus kokios nors baudos jiems, tarkime, už Zoro ženklo naudojimą?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Pirmiausia, matyt, turime prisiminti, kad ta pati svastika kažkada buvo tiesiog saulės simbolis. Čia pirmas svarbus momentas.
Kitas svarbus momentas, manau, tikrai turime pasitikėti savo pareigūnais ir tikėti, kad nepradės jie persekioti žmonių tiesiog už paprastą Z raidės vartojimą.
Trečias svarbus dalykas, turime kalbėti apie simbolį, tai yra tam tikra stilistika, naudojama kare, ji yra ganėtinai aiškiai išreikšta.
Ir paskutinis dalykas, labai svarbus, vis dėlto yra kontekstas, kur, kokiu tikslu simbolis yra naudojamas. Aš manau, apimant visus šiuos dalykus kartu tikrai bus įmanoma nustatyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi K. Mažeikos salėje nematau, kitas klausiantysis E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Realizavimas. Čia, atrodo, niekas neprieštarauja pačiai minčiai kaip ir dėl kitų projektų. Kokius įžvelgiate pavojus realizuojant? Vaikščios kas nors „ZZ Top“ marškinėlius užsivilkęs, kas nors įžvelgs net dvi Z parašytas ir taip toliau. Aš čia ironizuoju, bet ar sutinkate, kad gali atsitikti, ir čia viskas yra pareigūnų rankose ar sveiko proto rankose, jeigu taip galima pasakyti. Kokius matote pavojus?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Man atrodo, mes patys iš tiesų turėsime šiek tiek pasikeisti ir vartodami, naudodami, nešiodami Z raidę gerai pagalvoti, ar tikrai tai nesukelia tam tikrų asociacijų. Mačiau, kad kai kurie verslai jau keičia savo logotipus, ir manau, ateityje jų bus dar mažiau. Aš įžvelgiu dar tam tikrą riziką, susijusią su Georgijaus juostelėmis, nes yra tam tikra grupė žmonių, kurie tikrai visai kitaip jas interpretuoja. Galbūt visiškai nepalaiko šiuo metu invazijos ir karo Ukrainoje, bet vis dėlto turi savo giminėje, šaknyse kažkur didvyrių ir jiems galbūt gali būti sunkiau suprasti, kodėl taip ir kodėl reikia drausti. Tačiau, kaip minėjau, pati Rusija padarė iš kažkada gero simbolio šiandien blogą simbolį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Minėti pakeitimai tikrai yra sveikintini ir laukti, aš taip pat pritariu jums. Aišku, labai gaila, kad mes nežinome, kas ateityje bus toliau, koks blogis vėl galimai ateis, vėl išnaudos kokią nors abėcėlės raidę ir taip naikins tas prasmes, tas raides, kurios sukuria gražius žodžius kaip „tėtis“, „šalis“, „valstybė“, „gimtinė“, „Lietuva“ ar „Ukraina“ ir panašiai. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad reikėtų šiek tiek patikslinimo dėl šiuo metu naudojamos jūsų tame projekte Z raidės vietos ir laiko, nes vis dėlto truputį yra abstraktoka. Mano pasiūlymas yra patikslinti formuluotę, nurodyti, kad atsakomybė už Z raidės vartojimą, platinimą ir kita galima tik turint tikslą propaguoti, remti ar kitaip išreikšti Rusijos Federacijos karinės agresijos palaikymą. Man atrodo, kad tas variantas, pasiūlymas tikrai suteiktų daugiau aiškumo. Ką manote apie tai? Ačiū jums.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, dėkoju už pasiūlymą. Jūsų pasiūlymas tikrai skamba racionaliai, teisingai, manau, komitetuose būtinai teikite ir rasime geriausią sprendimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Kortelė neįdėta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, dėl jūsų iniciatyvos dėl tos raidės aš taip tiesiog noriu paklausti, tiesiog priminti, kad kažkada jaunystėje žiūrėjome tokį labai populiarų filmą „Zoro“, tai po to daugelis namų buvo apipaišyta Z raidėmis. Ką aš noriu tuo pasakyti? Įvairiais laikotarpiais tas pats simbolis arba raidė gali reikšti įvairius dalykus. Ir ar neatrodo, kad čia visą pasaulį trolina V. Putinas, prirašęs tai Z, tai V raidę ant savo karinės technikos ar karių uniformų, o visas pasaulis tam pasiduoda? Ar tai ne emocijų protrūkis toks projektas? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Man atrodo, pasakyti, kad V. Putinas trolina pasaulį, šiandien yra labai stipriai per silpna. V. Putinas, tiesą sakant, nori užvaldyti pasaulį – ir Europą, ir Lietuvą. Turime tai labai gerai suprasti ir tikrai pro pirštus nežiūrėti, kaip minėjau, į propagandą, į minkštąsias karo priemones, kurios jau vyksta Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjai, atsakė ir pristatė labai aiškiai ir sklandžiai įstatymo pataisą ir jos reikšmę. Aš tik visiems kolegoms, kurie abejoja, noriu pasakyti, kad V. Putinas šiandien trolina pasaulį ne su Z raide, V. Putinas trolina pasaulį žudydamas nekaltus žmones. Ir įstatymo pataisos yra tikrai laiku ir labai reikalingos.
Čia visiems, kurie galvoja, kaip pavyks atskirti Z raidę, Zoro, „ZZ Top“ ir taip toliau, reikia labai aiškiai pasakyti, kad Z raidė nedraudžiama, yra kalbama apie nacistiniam simboliui prilyginamo simbolio, agresijos simbolio naudojimą viešose vietose. Šiuo atveju yra labai geras pavyzdys. Jau ir šiandien Administracinių nusižengimų kodeksas draudžia naudoti sovietinį simbolį raudoną penkiakampę žvaigždę, tačiau kitame kontekste visi prekybos centrai prieš Kalėdas pilni šitokių žvaigždžių, kuriomis dekoruojamos kalėdinės eglės. Tai tereikia sveiko proto ir nuovokos ir tikrai nebus galimybių supainioti nacistinių simbolių su elementariomis raidėmis ir panašiai.
O kad įstatymas laiku, tai akivaizdu. Lietuvoje jau yra fiksuojama atvejų, buvo ant vieno iš Vilniaus prekybos centrų prirašinėta šitų simbolių, ant garsios disidentės, pabėgusios ir kritikuojančios V. Putiną, durų kaip įbauginimo simboliai buvo užrašytos šitos Z raidės. Ir aš manau, kad jeigu mes nesiimsime priemonių ir veiksmų ir to nedarysime greitai, tai iš tikrųjų tokio teroro, bauginimo bus kur kas daugiau. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Kadangi projektai buvo du, ar E. Gentvilas dar norėtų kalbėti dėl motyvų?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Labai netikėta dovana valdantiesiems iš pirmininkaujančio opozicijos atstovo.
PIRMININKAS. Tikimės, nepamiršite.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai, šį vakarą susitinkame. Man irgi svarbiausias dalykas yra tas, kad šiuo metu jau pastebima, ir čia Linas pradėjo vardinti, daugelyje vietų per tą mėnesį nuo agresijos pradžios jau pastebimas šitų ženklų demonstravimas. Akivaizdžiai tai yra agresyvios heraldikos, gal taip negalėtume sakyti, bet agresyvios simbolikos, militaristinės Rusijos simbolikos kišimas į mūsų viešąsias erdves ir, deja, į žmonių sąmonę. Žinoma, reikia pritarti tam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – darbotvarkės pabaigoje.
15.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1456 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1456. Pateikimo stadija. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau projektą, kurį kartu su Vyriausybe ir kolegomis iš Seimo rengėme reaguodami į tai, kas vyksta jau nuo vasario 24 dienos. Tiesą pasakius, kai kurie simboliai, kalbu apie Georgijaus juostelę, buvo aktualūs gerokai anksčiau, ir kolega L. Kasčiūnas kartu su kitais buvo parengęs projektą. Deja, jisai tuo metu nesulaukė palaikymo. O dabar, man atrodo, visi suprantame, apie ką kalbame. Šio pasiūlymo, šio projekto esmė yra drausti tam tikrus autoritarinių režimų karo propagandoje naudojamus simbolius, neapsiribočiau konkrečių raidžių įvardinimu, nes jų iš tikrųjų gali būti daugiau. Taigi simboliai, naudojami invazijos į Ukrainą metu.
Šio projekto esmė taip pat yra didinti baudas už tokių simbolių naudojimą fiziniams asmenims iki 700 eurų, o juridiniams atsakingiesiems asmenims – iki 1 tūkst. 200 eurų baudos. Nėra kalbos, autoritarinių režimų ženklai pastaruoju metu tapo civilių žudymo, karo nusikaltimų ir Kremliaus propagandos simboliais. Todėl jais besipuošiantieji labai gerai žino, ką palaiko, kam atstovauja ir ką skatina.
Neapykantos ir karo simbolių uždraudimas, manau, padės sustabdyti platesnę V. Putino melo kampanijos sklaidą. Man atrodo, kad kolegė Monika tikrai plačiai pristatė projektą, tikrai dėkoju. Supraskime, kad šių projektų registravimas ir rodo aktualumą, man atrodo, kad tikrai sulauksime šio projekto palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Sulauksime tikriausiai ne tik palaikymo, bet ir daug Seimo narių, kurie nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, ačiū už pristatymą, nebenoriu kartotis, esu įsitikinęs, kad tuos du įstatymus (jūsų pristatytą ir Monikos pristatytą) svarstant komitete reikėtų sujungti į vieną ir tada jau bus geras įstatymas.
Šį jūsų projektą studijavau ir pasigedau tokio kito momento, ar jūs numatėte, kaip elgtis, ir ar žadate numatyti, kaip elgtis su visokiais meniniais performansais? Pavyzdžiui, per šias Užgavėnes žinoma Šiaulių menininkė R. Uogintienė sukūrė Morę su Z raide. O kas yra Morė? Morė yra sudeginama. Vadinasi, ji norėjo simbolizuoti, kad sudeginamas militarizmas, agresija, smurtas. Ar galima bus, jūsų nuomone, ar reikėtų numatyti tokius momentus įstatyme, ar ne, jeigu tai panaudojama savotiškai kaip performansas, kuris prieš militarizmą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Jūs ir pasakėte, man atrodo, labai svarbus yra kontekstas, ir tas kontekstas leis suprasti, kokiu tikslu yra naudojamas tam tikras simbolis, kokios raidės ar figūros būtų išraiška.
Tiesą pasakius, turėjome pasitarimą ir su policijos, ir su kitų institucijų atstovais, galvojome apie įgyvendinamumą ir stengėmės būtent tai atliepti šiame projekte. Bent jau institucijų atstovų nuomone, tai yra įgyvendinama užduotis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tikiuosi, kad kaip ir dėl praeito projekto leisite dviem pasisakyti už. Gerbiama pranešėja.
PIRMININKAS. Šis projektas iš vieno projekto, anas iš dviejų buvo, atsiprašau, kad pataisiau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Supratau. Gerbiamoji pranešėja, man patinka, kad šiame projekte yra išskiriami ir juridiniai asmenys, kurie sulauktų nuobaudų. Aš manau, kaip iki šiol buvo diskusija, kad komitete galbūt sujungs šiuos du projektus, aš manau, kad tikrai gera iniciatyva.
Dar yra toks punktas: jų įvykdytą ar vykdomą karinę agresiją. Tai irgi galbūt reikėtų pasižiūrėti ir į kitas karines agresijas, turiu mintyje – prieš Sakartvelą, ar ten buvo kokių nors simbolių naudota ir panašiai. Ir galbūt būtų galima taip pat išplėsti šitą projektą? Tiesiog mano tokia pastaba.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už pastabą. Man atrodo, tam tikros apibendrintos formuluotės leidžia plačiau pasižiūrėti ir į agresiją, ir komunikacijai naudojamus simbolius ir formas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Paklausiu šiek tiek kitaip. Matau, gali būti policijai daug darbo, jei toks įstatymas bus priimtas, kad nenukentėtų nekalti „ZZ Top“ gerbėjai, užrašę tokias raides, arba tie, kurie panaudos V. Čerčilio išpopuliarintą „V“ (pergalės) ženklą. Kaip jūs manote, kiek tokių nesusipratimų gali kilti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, visai geras pasisakymas buvo jūsų frakcijos kolegos apie raudoną žvaigždę, galbūt žvaigždės formos žaisliukus, kuriais puošiame Kalėdų eglutes, niekam nekyla klausimų, kad tai nėra tam tikras simbolis. Lygiai taip pat su kitais ženklais, turinčiais savo demonstravimo kontekstą. Man atrodo, labai svarbus kontekstas. Manau, geras pastebėjimas, be abejonės, tai bus galbūt sunkesnė užduotis pareigūnams. Bet, kaip jau sakiau, pasitarime mes bandėme rasti tokią formuluotę, kuri jiems leistų vis dėlto reaguoti į tų karo ženklų, iš tikrųjų būtent propaguojančių karą, o ne kažką kitą, ką jūs jau įvardijote, naudojimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mes su kolegomis diskutuojame, štai Zenonas, štai Vytautas, kaip jie galės savo vardų trumpinius rašyti. Galų gale ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Vėlgi trumpinys kažkaip iškristų iš konteksto. Čia juokai, aišku.
Mano klausimas gal būtų ir siūlymas. Kaip vis dėlto ruošiatės panaudoti šias lėšas, ar numatote, kad surinktas lėšas už baudas būtų galima tiesiog skirti į tam tikrą fondą ir siųsti į Ukrainą kovojantiems prieš orkus?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už pajuokavimą, pasiūlymą ir pastebėjimą. Man atrodo, tikrai verta dar kartelį pasakyti, kad šiuo projektu šiaip jau nėra uždraudžiama jokia abėcėlės raidė, kalbama vis dėlto apie karo simboliką, išreiškiamą bet kuriuo simboliu ar raide. Toks momentas. O jūsų pastebėjimas dėl lėšų surinkimo, matyt, svarstytinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pranešėja. Be šių simbolių dar yra kai kurie simboliai likę mūsų gatvėse, mes nemažai jų panaikinome, tačiau kai kur yra. Ar nemanote, kad vis dėlto lygiagrečiai su šiuo procesu galėtų vykti ir kitas procesas? Galbūt vis dėlto apsivalytų mūsų miestai nuo simbolikos, o tie žmonės, kurie guli gatvėse palaidoti, atsigultų kapuose. Ar nemanote, kad taip pat reikėtų spręsti ir kitą problemą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tikrai labai taikliai sakote, būtų nuostabu, jeigu dabar galėtume platesne apimtimi kalbėti ne tik apie, pavadinkime, deputinizavimą, ką dabar aptariame šio projekto plotmėje, bet ir apie dekomunizavimą ir kitus totalitarinius režimus. Jų ženklų dar yra ir gatvėse, ir, tiesą pasakius, galvose. Tikiuosi, kad netrukus galėsime ir dėl didesnės aprėpties dokumentų apsispręsti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ką tik, neseniai gavau skambutį iš vieno žiūrovo. Atrodo, kad ši tema įgauna karštą pagreitį. Žiūrovas pastebėjo, kad Seimo narys J. Sabatauskas nešioja kaklaraištį, kuris primena Georgijaus raštą. (Juokas salėje) Taigi todėl tas mano pasiūlymas tikslinti formuluotę dar kartą patvirtina, kad jos reikia, dėl Z raidės ar kitų simbolių vartojimo turėtų būtų baudžiama tik tuo atveju, jeigu tie simboliai vartojami kokiems nors specialiems teigiamiems… na, šiuo metu didžiajam kaimynui, tik tada jau galima bausti ir panašiai. Ar sutinkate su tuo pasiūlymu, ką prieš tai jau buvau sakęs? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kaip ir geras jūsų pastebėjimas, bet čia šiek tiek susikirstų su projekto įgyvendinimu. Tai buvo aptarta ir su policijos pareigūnų atstovais. Jie vis dėlto mano, kad dabartinė formuluotė yra naudingesnė ir geresnė. O šiaip, žinote, mes galime apsižvalgę čia kaklaraiščiuose matyti daug simbolikos. Nežinau, ar tokiu keliu reikėtų į šį klausimą pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis nori paklausti ir tikriausiai apginti savo kolegą ir kaimyną J. Sabatauską bei jo šlipsą A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už rūpestį. Aš tikrai turiu labai panašų kaklaraištį Švedijos parlamento. Kai kurie daltonikai iškart įžiūri, kad ten kolorado vabalas per mano kaklaraištį eina. Aš šiandien jo specialiai nesirišau, nes mačiau, kad bus diskusija.
Mano klausimas įstatymo autorei, ar draudimais galime daug pasiekti? Mes turėjome daug draudimų ir tada, ir dabar kiti daro tuos draudimus. Gal turite jau kažkokios informacijos, kokios šalys dar uždraudė kokias nors raides ant krūtinės, ant vėliavos ar dar ant kažkokio daikto, nes šitą ženklą galima labai įvairiai traktuoti? Galima traktuoti kaip „V“, kuri yra ant priešo tanko, ir galima traktuoti kaip victory. O kalbama apie tai, kad įstatymas turi būti labai aiškus ir visiems vienodai suprantamas. Labai ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Yra valstybių, svarstančių būtent tokią simboliką uždrausti. Man atrodo, be abejonės, geras pastebėjimas, su draudimais turi būti ir kampanija, aiškinanti ir paaiškinanti V. Putino melus. Man atrodo, tai Lietuvoje tikrai labai intensyviai vyksta.
Kita vertus, kaip jau sakiau, matome aplinkoje ir gauname pranešimų, kad yra tokių ženklų, paženklinimų viešosiose erdvėse ar sumąstymų pasigaminti marškinėlius su tokiais ženklais labai aiškiai išreiškiant savo ketinimus ir intencijas palaikyti, propaguoti karą. Man atrodo, taip, pirmas žingsnis toks ir jis labai laiku, ir jis dabar labai reikalingas. Be abejonės, jį turi sekti melo dekonstravimas visais galimais komunikacijos būdais.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, aš džiaugiuosi, kad mes, Seimas, greitai reaguojame. Nuo karo, ofenzyvos, pradžios praėjo mėnuo – mes jau teikiame projektus. Aš netgi raginčiau pagalvoti apie skubos tvarką dėl abiejų projektų. Komitetas sujungtų, pasvarstytų.
Aš prisimenu, kai buvo po nepriklausomybės paskelbimo bolševikų, komunistų simboliai. Taip greitai nepavyko įvertinti tų simbolių kaip kenksmingų ir atsisakyti jų ar drausti jų naudojimą.
Manydamas, kad komitetas sujungs ir padės išryškinti visus neaiškius kampus, vieną neaiškų kampą aš irgi dar matau, ypač kai atsiranda šitame kolegės Paulės projekte V raidės simbolis. Įsivaizduokime, stadionas, publika rėkia – mes laimėsime, mes laimėjome. Labai tradicinis ženklas – „Z“ ženklas. Visi suprasime, kad yra dirbtinai demonstruojamas. O štai victory – pergalės ženklas – iš tikrųjų bus sunkiai atskiriamas. Ar čia demonstruodami pagarbą putinizmui, ar tiesiog tradiciškai, kaip tūkstančius metų demonstruoja pergalės ženklą?
Yra tokių kampų, tai ir kolega A. Sysas, ir kolega J. Sabatauskas iškėlė. Norisi taip apibrėžti, kad mažiau erdvės saviveiklai liktų tiems pareigūnams, kurie objektyviai turės bandyti nustatyti kartais neturėdami jokių objektyvių parametrų. Su tam tikra abejone, žinoma, aš pasisakau už, bet pasakau, kad praktikoje, matyt, bus ir tam tikrų sutrikimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi dėl prieš tai buvusio projekto daviau dviem pasisakyti už, net jeigu statutiškai ir priklauso, nes ten iš dviejų projektų, šitas iš vieno, tačiau vis dėlto jausdamas tokią moralinę pareigą ir skolą, tikiuosi, nesupyksite, jeigu A. Nekrošiui antram suteiksime dar galimybę pasisakyti dėl motyvų už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, kad suteikėte. Aš kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kažko panašaus ir tikėjomės. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – darbotvarkės pabaigoje.
Dabar pagal… Taip, J. Sabatauskas per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų nepykstu ant kolegos, nes negalima pykti ant žmonių, kurie turi tam tikrų sutrikimų, kai ko nemato ar mato per daug.
PIRMININKAS. Čia, suprantu, jūs apie šlipsą kažką norėjote pasakyti.
Gerbiami kolegos, kadangi liko tris klausimus pateikti, tai tariamės, kad apie 16 val. 20 min., 16 val. 10 min. sueiname. Jeigu bus šiek tiek anksčiau, kad paskui nekiltų problemų, orientuojamės į 16 val. 10 min., neaišku, kiek bus norinčių klausti, ir tada pereisime prie galutinio balsavimo.
15.40 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, pristatau Susirinkimų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šiek tiek užsigulėjo šis projektas nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio.
Esmė yra papildyti susirinkimo subjektų, dalyvių sąrašą, kad tai būtų ne tik susirinkimo organizatoriai, įgalioti asmenys, susirinkimo dalyviai, savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, policijos pareigūnai, bet ir Lietuvos valdžios institucijų atstovai, tai yra Lietuvos Respublikos Prezidento, Respublikos Seimo, Respublikos Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jeigu susirinkimas, mitingas, kita akcija organizuojama būtent prie tų institucijų.
Iš karto sutinku su Teisės departamento išvada, pasiūlymu, kad jeigu būtų pritarta šiam įstatymo projektui, turėtų būti įtraukiamos visos keturios valdžios institucijos, tai yra ir teismų atstovas. Tai būtų Konstitucinio Teismo ar kitų teismų kanceliarijos įgaliotas asmuo.
Turbūt visi žinote praėjusių metų liepos, rugpjūčio įvykius prie Seimo, kai Seimo kanceliarija ar valdyba net nežinojo apie organizuojamus, rengiamus mitingus, kurie virto riaušėmis, ir tai, aišku, grėsė mūsų valstybingumo pamatams.
Toks trumpas pasiūlymas. Su kitomis korekcinėmis Teisės departamento pastabomis sutinku.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Gerbiamas Nekrošiau, jūs klausti užsirašėte. (Balsai salėje)
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkui. Aš norėjau paklausti dėl praplėsto to viso sąrašo, su kuo reikėtų derinti. Ar nemanote, kad tai yra perteklinis dalykas, nes, pavyzdžiui, prie Seimo vykstant kokiam nors protestui ar dar kam nors, jis nevyksta Seimo teritorijoje, tai kodėl, tarkime, konkrečiai su Seimu derinti? Ar tai nėra tiesiog perteklinis dalykas? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Įvykiai parodė, kad nėra perteklinis dalykas. Iš tiesų, jeigu nederinama su tų institucijų atstovais, nesilaikoma 75 metrų atstumo nuo tos institucijos, yra akivaizdu, kad vis dėlto turi būti informuojama institucija. Man ir pačiam teko dirbti vietos savivaldoje, žinau, kaip derinami leidimai dėl mitingų ar kitų akcijų. Tai yra gana formali procedūra, pateikiama informacija.
Aš manau, kad ar tai būtų prie prezidentūros, ar Seimo, ar Vyriausybės, ar teismų, kanceliarijų atstovai turi žinoti apie šalia vyksiančius mitingus arba akcijas. Tiesiog atitinkama informacija, kaip ir rašoma įstatyme, jų atstovams turėtų būti pateikiama, o ne taip, kaip praėjusių metų liepos arba rugpjūčio mėnesiais buvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, aš visą laiką į jus žvelgiu kaip į laisvo miesto atstovą, kaip į buvusį Kauno merą ir nesuprantu, kodėl jūs pavyzdžius bandote imti tiek iš vieno diktatoriaus kaimyno, tiek iš kito diktatoriaus kaimyno ir riboti piliečių konstitucines teises. Ar mažai jiems suvaržymų saviraiškai reikšti šiandien yra? Kam dar kurti tų perteklinių? Jeigu prie Seimo vyksta, matyt, jie nepatenkinti Seimo sprendimais. Jeigu prie Vyriausybės – tai Vyriausybės sprendimais. Jeigu prie Prezidento – tai Prezidento sprendimais ar neveiklumu. Ir mes dabar atsiklausime, ar Prezidentas, ar Seimas neprieštarauja, jeigu visuomenė nori išreikšti savo valią. Aš nesuprantu jūsų kaip jauno žmogaus. Paaiškinkite man.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, nebesu toks jaunas, kaip atrodau, jau artėju prie pusamžio. Bet norėčiau pasakyti, kad išskirtinai šis atstovas, ar būtų Vyriausybės, ar Seimo kanceliarijos, ar prezidentūros, neturėtų leidimo neišdavimo teisės, tiesiog būtų šių institucijų atstovai informuojami apie būsimus vyksiančius renginius. Tai nėra kokia nors veto teisė ir jos suteikimas, tai nieko bendro neturi su konstitucinių laisvių ribojimu, kaip jūs įvardinote. Bet ačiū už pastebėjimą, kad įvardinote laisvės miesto atstovu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, aš panašų klausimą kaip Artūras norėjau užduoti, tik ne taip galbūt griežtai. Dabar jūs įsivaizduokite mūsų demokratinės šalies situaciją. Ši komisija, kur jūs siūlote pildyti, taip pat turi teisę spręsti neišduoti leidimo, ir tokių pavyzdžių yra labai daug, tiesiog neišduoti. Tai jūs įsivaizduokite, koks modelis galioja Lietuvoje. Jeigu žmogus nori protestuoti, išsakyti nuomonę valdžiai, kad išgirstų, jis turi eiti ir prašyti valdžios: leiskite man protestuoti. Prezidente, leiskite man protestuoti. Ateis prie teismo ir sakys: teismo atstove, leiskite man protestuoti. Po to teismas turės nagrinėti.
Gal iš tikrųjų laikas nusimesti tą naštą, sakysim, tą sovietinę patirtį ir leisti žmonėms susirinkti be valdžios leidimo. Valdžios normalioje demokratinėje šalyje uždavinys yra užtikrinti tokių dalyvių saugumą ir sąlygas, kad jie galėtų susirinkti, o ne drausti jiems ar svarstyti, leisti ar neleisti. Kaip jūs manote, ar vis dėlto atitinka apskritai demokratinės valstybės tradiciją tokia leidimų sistema?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu jūs siūlote iš viso atsisakyti tų leidimų sistemos, tai tada neturėtų tokios teisės ar įpareigojimo turėti savivaldybės administracijos direktorius. Nes būtent jis išduoda tokį leidimą, susiderinęs su susirinkimo organizatoriais, kitais įgaliotais asmenimis ir policijos pareigūnais, kurie užtikrina viešąjį saugumą ir viešąją tvarką. Jūsų valia tokį pasiūlymą pateikti. Jeigu pateikimo metu būtų pritarta, nežinau, ar tai neišvirstų į visišką anarchiją. Praėjusių metų pavyzdžiai parodė, kad vis dėlto net ir suderinimas su savivaldybės institucija ne visada apsaugo nuo riaušių ar kitų neramumų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, darbotvarkės pabaigoje.
15.48 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819. Pranešėjas – V. Bakas. Pateikimas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš ir siūlau apversti aukštyn kojomis tą modelį, kuris yra dabar, kad žmonės, kurie nori išsakyti savo nuomonę, susirinkti, protestuoti, neturėtų eiti pas valdžią, ar miesto, ar Prezidento atstovą, ar teismų, ir prašyti: suderinkite mūsų susirinkimą. Mano siūlymas vis dėlto yra, kadangi susirinkimų laisvė yra esminė žmogaus teisė, tokius draudimus perkelti iš administracijos direktoriaus kompetencijos į teismo kompetenciją, kad tik teismas galėtų uždrausti rinktis į susirinkimus. Ir paaiškinsiu kodėl.
Dabar įsivaizduokite situaciją. Lietuvoje susirinkimai gali būti draudžiami tokiu atveju, jeigu Seimas įveda nepaprastąją padėtį, ir dar to neužtenka. Seimas dar atskirai nutarime turi pasakyti, kad įvedus nepaprastąją padėtį draudžiami susirinkimai, ir tik tada jie yra draudžiami. Įsivaizduokite, kokio lygio yra sprendimai.
Bet kai dabar kalbama apie žmonių norą susirinkti, draudimą gali nustatyti paprastas politikas, tai yra administracijos direktorius gali uždrausti savo politiniams oponentams surengti susirinkimą. Tai yra nenormalu. Ir tokių atvejų yra tikrai labai daug. Jie yra neteisingi, jie skaldo visuomenę, jie kursto nepasitikėjimą. Štai, pavyzdžiui, aš tik porą tokių atvejų paminėsiu.
Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas neišduoti leidimo Šeimų sąjūdžio planuojamam mitingui 2021 m. rugsėjo 10 d. arba kitas pavyzdys – Kauno miesto savivaldybės 2021 m. birželio pradžioje neišduotas leidimas organizuoti LGBT eitynes. Čia tik keli pavyzdžiai. Be abejo, vėliau teismai naikina tokius sprendimus. Bet kas atsitinka? Žmonės, kurie negauna leidimo tokio valdininko, kuris pasižiūri į lubas ir nusprendžia, kad čia bus riaušės, nes žmonės eitynes per Kauną padarys… Todėl žmonės, kurie negauna tokio leidimo, turi ieškoti advokatų, kreiptis į teismą, teismai nagrinėja pirma instancija, antra instancija ir kas atsitinka? Žmonės praranda galimybę apskritai susirinkti.
Mes galime tą situaciją pataisyti. Pavyzdžiui, yra Seimo rinkimų modelis, kai galima ginčyti Seimo rinkimus ir teismas viena instancija turi išnagrinėti per 48 valandas tokius ginčus. Aš savo įstatymo projektu su kolegomis, kurie pasirašė, ir su mūsų frakcijos kolegomis kalbėjausi, taip pat ir su pozicijos, ir su opozicijos atstovais, ir siūlau tokį modelį: jeigu savivaldybės administracijai pasirodo, kad kyla grėsmė, ji, valdžia, kreipiasi į teismą ir teismas per 48 valandas tokį kreipimąsi išnagrinėja ir priima sprendimą. Tai būtų demokratinės valstybės standartus atitinkantis sprendimas, nes sprendimą priimtų ne politinė valdžia, prieš kurią galimai protestuoja žmonės, bet teisminė valdžia, ką ji gali daryti. Štai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje sakoma, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ir ši teisė negali būti ribojama kitaip nei įstatymu. Ne administracijos direktoriaus sprendimu, ne kokios nors kitos vykdomosios valdžios įstaigos sprendimu, bet tiek, kiek yra įstatymu.
Dar daugiau. Susirinkimų laisvė negali būti ribojama net pandemijos laikotarpiu. Antai Europos Komisijos 2021 m. liepos 20 d. ataskaitoje dėl teisės viršenybės Europos Sąjungoje situacijos atkreipiamas dėmesys į pagrindinių žmogaus teisių ribojimo pagrįstumą pandemijos laikotarpiu ir taip pat teisės į susirinkimus, žodžio laisvės ribojimą. Didžiosios Britanijos parlamento Žmogaus teisių komiteto ataskaitose atkreipiamas dėmesys į susirinkimų laisvės ribojimo pagrįstumą, akcentuojama būtinybė užtikrinti ją kaip išimtinę teisę net pandemijos ir karantino laikotarpiu. Pas mus esant tokiam modeliui gali būti reaguojama bet kada. Taigi, kolegos, pamatinių žmogaus teisių ribojimą turėtų spręsti ne politinis oponentas, dirbantis savivaldybės administracijoje, o būtent teismas. Tai būtų teisinga.
Įstatymo projektu mes ir siūlome atsisakyti šiuo metu Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytos pranešimų apie organizuojamus susirinkimus derinimo procedūros ir taip pat numatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė teisė į susirinkimų laisvę gali būti ribojama tik teismo. Pagal siūlomą Susirinkimų įstatymo pataisą siūlomas toks modelis: įstatymu siūloma, kad jeigu yra pagrindas, pavyzdžiui, manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės, tokiu atveju administracijos direktorius gali pasitarti ir su prezidentūra ar dar su kažkuo, Seimo atstovais, bet tokiu atveju ir nusprendęs riboti tokią teisę jis arba jį pavaduojantis asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl susirinkimų laisvės ribojimo, ir toks skundas turi būti išnagrinėtas viena instancija ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Iš tikrųjų toks modelis apsaugotų ir piktnaudžiavimo teise galimybes ir įgalintų žmones netrukdomai susirinkti ir pasakyti savo poziciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti net septyni Seimo nariai, jeigu spės. Pirmasis klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, kolegos. Galbūt norėčiau patikslinti keletą dalykų. Lietuvoje neegzistuoja leidiminė susirinkimų organizavimo tvarka, yra pareikštinė tvarka. Vadinasi, savivaldybė gali atsisakyti derinti susirinkimą, jeigu yra įstatyme numatyti pagrindai. Dažniausiai tie pagrindai yra susiję su laiku ir vieta. Vienas tokių akivaizdesnių pavyzdžių – prie Seimo mitingas organizuojamas ne arčiau kaip 75 metrai.
Klausimas pranešėjui būtų iš dviejų pusių. Jeigu mes dabar numatysime įstatymo pataisa tokią galimybę, kad dėl kiekvieno atsisakymo derinti reikės kreiptis į teismą, vadinasi, savivaldybė neturės galimybės atsisakyti derinti net ir tų susirinkimų, kurie oficialiai pažeidžia įstatymo nuostatas. Tai ar jūs manote, kad nebūtų per didelė prabanga dėl formalių reikalavimų nesilaikymo kreiptis kiekvienu atveju į teismą?
Ir kitas klausimas yra susijęs su tuo, kad projektu siūlote išbraukti nuostatą dėl susirinkimų pirmumo organizavimo. Kartais egzistuoja toks kontramitingų žanras, kai yra vienas renginys ir tada buriasi organizatoriai protestuodami prieš tą vykstantį renginį. Kaip tokiais atvejais reikėtų spręsti tą koliziją? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimus. Yra žmogaus teisių kategorija, pavyzdžiui, teisė į laisvę. Niekas negali žmogaus suimti be teismo sprendimo. Galima irgi sakyti, žinote, teismų dideli krūviai, na, tai suiminėkime žmones be teismų. Yra kategorija žmogaus teisių, tarp jų teisė į susirinkimų laisvę, kuri yra per daug svarbi, kad ją būtų galima atimti vadovaujantis kažkokiais abstrakčiais pasvarstymais.
Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto mes turime susitarti, ir aš siūlau susitarti valstybėje, kad teisės, kurios iš tikrųjų yra labai svarbios, kurios yra apskritai mūsų demokratijos pamatas, kaip kalba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, tokios teisės galėtų būti varžomos tik teismo sprendimais. Geriausia, kad jos apskritai nebūtų varžomos, bet jeigu nusprendžiama varžyti, atimti iš žmogaus arba laisvę, arba teisę išeiti ir pareikšti nuomonę, tai vis dėlto tai turi daryti ne politikai, o tai turi daryti teismas. Tai yra požiūrio į žmogaus teises klausimas. Gali taip atrodyti, gal galima atimti iš žmogaus laisvę ir be teismo, gal galima uždrausti ateiti su plakatu ir be teismo arba bet kas gali tai padaryti. Aš manyčiau, kad ne. Taip mano ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, apie tai ji kalba savo rekomendacijose.
Dabar dėl pirmumo. Aš su jumis sutinku, iš tikrųjų pirmumo teisė turėtų būti sudėliota, gali būti sujungti keli Susirinkimų įstatymai ir mes Žmogaus teisių komitete galime tai apsvarstyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas. Tik primenu, klausti – minutė, atsakyti – dvi.
T. TOMILINAS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu labai pasidžiaugti jūsų projektu, tai tikrai tikro demokrato demokratinis projektas. Manau, kad nebūtų geresnio dalyko mūsų visuomenei po visų riaušių, po visų susikirtimų dėl įvairiausių kontroversiškų projektų kaip nusiųsti signalą, kad mes pasitikime visuomene ir norime dar labiau atlaisvinti susirinkimų teisę, ir visi tie argumentai, kad čia kažkoks režimas ar kažkas, nublanktų.
Mano klausimas. Kaip jūs asmeniškai, išėjęs per tas vadinamąsias riaušes bendrauti su rinkėjais, jaučiatės teikdamas šitą projektą, kokios mintys kyla po tų vasaros garsiųjų įvykių, ar nevertėtų mums vis dėlto labiau pasisaugoti? Pakomentuokite savo mintis ar jauseną šiuo klausimu.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Mano vertinimu, kurį lemia ir tam tikra patirtis, ir veikla, ir žinios, riaušės ir nepasitenkinimas kyla tais atvejais, kai žmonės yra slopinami, kai žmonės yra varžomi. Ir priešingai, man atrodo, apskritai susirinkimas yra dialogo forma. Aš nepasisakau, kad mes kurstytume riaušes. Ne, jeigu yra riaušės, jeigu yra padaroma žala, be abejo, yra teisinė atsakomybė, yra teisėsauga, kuri turi, kaip ir minėjau, užtikrinti susirinkimo dalyvių saugumą, o ne galbūt kartais, kaip mėgsta ir politikai pasakyti, kad štai tos organizacijos organizuojamas susirinkimas nesaugus, kad gali žmonės ten nukentėti. Tad valdžios darbas yra užtikrinti susirinkimų laisvę ir susirinkimų dalyvių saugumą. Ta dvasia aš ir teikiu kartu su kolegomis įstatymo projektą.
Kuo daugiau mes spausime žmones, bent jau kaip rodo praktika, visų pirma, mes tolsime nuo demokratijos. Visų antra, mes kaip tik sukelsime žmonių priešiškumą ir nepasitikėjimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkui. Viena vertus, iš karto atsakau, mano pozicija yra ta, kad dabar susirinkimų laisvė ar, sakysim, susirinkimų tvarka yra reguliuojama labai chaotiškai. Man atrodo, tikrai reikalingi pokyčiai. Todėl ir šiandien balsuosiu po pateikimo už visus įstatymus ir paskui tikrai juos svarstysime.
Kita vertus, bet kuri teisė egzistuoja kartu su pareiga, nes aš kažkaip labai irgi gražiai esu studijavęs nemažai žmogaus teisių, bet kartais, kai girdžiu kalbėjimą, man atrodo, kad tos žmogaus teisės yra balionas, kurį prisipučiame tiek, kiek norime, ir tiktai tada, kada norime, nes yra ir teisė į saugumą, ir panašiai.
Šiuo atveju tik mano klausimas, kas užtikrintų, pavyzdžiui, tvarkos pažeidimą? Arba visus ūkinius dalykus, kurie susiję irgi su susirinkimu, nes iš esmės jie irgi… Savivaldybė tarsi juos turi visus užtikrinti tada. Aš manau, kad juos, aišku, reikės aptarti dar, bet kaip jums atrodo grynai tokia praktinė susirinkimo pusė?
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Mūsų siūlomame projekte yra numatyta pareiga informuoti savivaldybę apie ketinamą rengti susirinkimą. Yra tokia numatyta. Ji reikalinga tam, kad savivaldybė, teisėsauga galėtų pasiruošti užtikrinti tų susirinkimų dalyvių saugumą. Šitos nuostatos aš nesiūlau atsisakyti. Aš siūlau atsisakyti vienintelio dalyko, kad būtent savivaldybės administracijos vadovas galėtų uždrausti susirinkimą. Uždrausti gali tik teismas, o ruoštis, aišku, reikia, informuoti apie susirinkimą, be abejo, reikia.
Kiek man teko matyti susirinkimų, bendrauti su susirinkimų organizatoriais, dalyviais, jie patys yra suinteresuoti, kad jų susirinkimas būtų saugus, nes jie kviečia žmones jame dalyvauti. Čia yra abipusis suinteresuotumas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs kaip tik paminėjote vieną iš Kauno atvejų, kai eitynėms nebuvo duotas leidimas ir buvo kreiptasi į teismą. Užtruko bylinėjimasis ir leidimo suteikimas, bet ar nemanote, kad būtent savivalda tada atsisako tos jai įstatymu suteiktos teisės? Nes dabar lyg ir administracijos direktorius nusiplauna rankas, o jeigu vienas ar kitas kontroversiškas įvykis, tai visa atsakomybė permetama teismų valdžiai. Ar šiuo atveju išvis tikslinga, kad savivaldybės administracijos direktorius išduotų tokį leidimą?
V. BAKAS (DFVL). Mano manymu, apie susirinkimo leidimus kalbėti, kad administracijos direktorius galėtų spręsti, išduoti ar neišduoti, išvis neturėtume. Reikėtų baigti tą klausimą. Tai neatitinka demokratinės valstybės standartų. Dėl to aš ir teikiu šitą pataisą. Bet nusiplauti rankų jis negali. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga, mano manymu, ir galvos skausmas kartu su policija užtikrinti šito susirinkimo saugumą, bet jeigu jis mato, kad turėdamas visus išteklius – informaciją, kurią jam pateikia policija, negali to padaryti, tokiu atveju jis turi sėsti, pavesti savo Teisės skyriui parašyti kreipimąsi į teismą, kuris tikrai… Tam ir yra mokami mokesčių mokėtojų pinigai – įrodyti argumentus teismui ir teismas tuos argumentus išgirs, jeigu jie tikrai kelia kokį nors pavojų. Čia yra tokia logika. Jis negalės nusiplauti rankų. Jo, kaip miesto šeimininko, atstovo, galvos skausmas – užtikrinti miesto saugumą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kaip numatyta Statute, 10 minučių. (Balsai salėje) 9 minutės 55 sekundės, 5 sekundžių tikrai nebūtų užtekę. Bus svarstymo stadija. Sergejau, tikrai bus progų išsiaiškinti ir komitete.
Pasisakymai dėl motyvų. Už – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiog noriu pasakyti, kad tikrai palaikau šį sprendimo projektą. Pačiam praktiškai yra tekę būti ir dirbti tokioje komisijoje, kuri sprendžia, išduoti ar neišduoti. Tiesiog tiems, kas turite baimių, kad dabar neva kas nori ir kaip nori rengs, tarkime, jeigu būtų priimtas toks įstatymo pakeitimas, susirinkimus. Taip nėra. Tiesiog yra informuojama, kaip ir iki šiol siūlomame projekte, tik tiek, kad eliminuojama galimybė dažniausiai politikams nuspręsti, leisti ar neleisti. Geriausias pavyzdys tikrai buvo šie paminėti įvykiai Vilniuje ir Kaune. Pripažinkime, iš esmės pagal politinės daugumos, sakykim taip, ideologiją arba pažiūras buvo priimti sprendimai vienam ar kitam protestui, mitingui išduoti ar neišduoti leidimo. Ši galimybė yra eliminuojama, todėl aš manau, kad tikrai verta tai daryti. Jeigu valdžios atstovai, matydami prašymo turinį, turi pagrindo ir informacijos manyti, kad vis dėlto su tuo mitingu nebus viskas gerai, neatitiks įstatymų, jie turi galimybę kreiptis į teismą. Jis operatyviai priims sprendimą atsižvelgdamas į turimą informaciją.
Kitas dalykas. Kai diskutuojame apie susirinkimus, mes vėlgi dažniausiai turime tuos kelis ažiotažą sukėlusius, sakykime taip, susirinkimus, mitingus, į juos ir koncentruojamės. Tačiau absoliuti dauguma – per 90 % susirinkimų iš esmės vyksta nuolat savivaldybėse, tie leidimai yra išduodami, tikrai yra apkraunamas ir aparatas, ir visa kita. Mano suvokimu, šis pasiūlymas tikrai mažina administracinę naštą, suteikia didesnį pasitikėjimą piliečiais. Kitas dalykas, kaip aš sakau, tie renginio organizatoriai, kurie ir toliau organizuos, tarkime, priėmus šį įstatymo projektą, vis tiek turi visą atsakomybę, nes jie prisiima įsipareigojimus vykdydami tą mitingą. Taigi tų baimių mums šiuo atveju tikrai nereikėtų turėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau užduoti klausimą, bet dabar naudosiuosi tokia diskusine forma. Čia vietomis viskas tvarkinga garbiojo pranešėjo, bet kaip pagrindinį klausimą gerbiamas V. Bakas kelia susirinkimų laisvės ribojimą. Koks skirtumas, ar riboja savivaldybės administracija, ar kuriuo nors atveju pats teismas? Vis tiek bus ribojimas. Vadinasi, iš dalies galima sakyti, kad abi institucijos tą dalyką daro.
Jeigu mes kreipiamės pagal projekto užmačias pirmiausia į teismą, tai, man labai keista, kas patikrins, ar sąlygos yra tinkamos tam susirinkimui organizuoti? Iki šiol tą darydavo savivaldybių administracijos. Man būtų sunku įsivaizduoti teisėjų su mantijomis delegaciją, vaikštančią aplink Seimą ir tikrinančią, ar čia viskas gerai. Mes pažiūrėkime, koks buvo sprendimas dėl eisenos uždraudimo Kaune. Savivaldybė iškėlė versiją, kad ten vyksta kažkokie remonto darbai, todėl yra pavojinga, rizikinga tokią eiseną tenai organizuoti. Bet teismas išsprendė, aišku, čia jau įdėdamas papildomo darbo. Aš manau, kad praktika jau yra suformuota, vien politinio vertinimo, kam nors išduos ar neišduos leidimą, čia neturėtų būti, nes vis tiek saugiklis yra tas pats teismas. Bet jam nereikės vaikščioti, klampoti kur nors po statybas ir ieškoti atsakymo, ar viskas yra gerai. Man atrodo, gerai, galime pritarti, sujunkime tuos visus, pabandykime panagrinėti, bet dėl pirmenybės atidavimo teismui aš labai abejočiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, pristačius paskutinį šios dienos darbotvarkės klausimą. Visus, stebinčius per ekranus, informuoju, paskutinis klausimas, po jo pereisime prie balsavimo.
16.09 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328. Pranešėjas – R. Lopata. Pateikimas.
R. LOPATA (LSF). Stengsiuosi kiek galima greičiau. Jau buvo minėta apie Susirinkimų įstatyme esančius netobulumus. Jame yra nustatytas teisinis reikalavimas tuo atveju, jeigu kyla ginčas dėl pranešimo apie planuojamą susirinkimą suderinimo, sukuria prielaidą kilti tokioms situacijoms, kai dėl užsitęsusių teisminių procesų susirinkimų laisvės įgyvendinimas tampa labai apsunkintas arba net apskritai neįmanomas. Taip susirinkimų laisvė gali būti faktiškai apribojama daugiau, negu tai leidžia Konstitucija. Tai paskatino parengti minėto įstatymo minėtų straipsnių ir skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą.
Šiuo projektu siūloma koreguoti: ankstinti rašytinio pranešimo apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, pateikimo savivaldybės administracijai terminą ir kartu nustatyti aiškią savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmų (neveikimo) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimo apskundimo teismui tvarką bei tokio skundo nagrinėjimo teismo tvarka terminus. Taip būtų sudarytos prielaidos iki numatyto susirinkimo dienos, tai yra laiku, išspręsti visus teisinius ginčus ir eliminuoti galimybę atsirasti teisinio netikrumo būsenoms, ne tik apsunkinančioms šio susirinkimo organizavimą, bet ir pakertančioms susirinkimo organizatorių ir visos visuomenės pasitikėjimą teise ir valstybe.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiamas pranešėjau, įstatymo projekte numatyta, kad pranešimą apie organizuojamą renginį savivaldybei reikia pateikti likus 15 dienų iki organizuojamo renginio.
R. LOPATA (LSF). Taip.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kartais tam tikros pilietinės iniciatyvos protestuoti prieš tam tikrus viešojo gyvenimo renginius kyla gana spontaniškai ir daugeliu atvejų to termino tiesiog bus realiai neįmanoma laikytis. Kaip manytumėte, kaip turėtų būti sprendžiamos tokios situacijos pagal Susirinkimų įstatymą? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Vienareikšmiškai dabar aišku, kad tų penkių dienų, kurios dabar duotos, irgi neužtenka tokio renginio teisėtumui užtikrinti. Prisimenate, įvyksta susirinkimas, pasirodo, jis vyksta neteisėtai. Taigi dėl termino galbūt galima ginčytis. Aš suprantu, kad gali kilti įvairių situacijų, bet vis dėlto kalbame apie žmonių, daugiau kaip 15 žmonių, grupes ir čia jau daugiau išeina ne spontaniški dalykai, o iš anksto planuojami.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tos 15 dienų yra, aš manyčiau, ilgokas terminas. Vienas dalykas.
Kitas momentas. Jūs apsunkinate… vienaip ar kitaip, aš suprantu, organizatorius, jeigu gauna neigiamą sprendimą, pats turi eiti į teismą – vėl papildomos išlaidos. Papildomos išlaidos dėl to, kad reikia samdyti advokatą ir panašiai. Kaip jūs vertinate ankstesnį projektą, kurį pateikė V. Bakas, kad jau tokiu atveju administracijos vadovas ar direktorius, ar jo įgaliotas asmuo pats kreipiasi į teismą ir teismas sprendžia, ar išduoti, dėl kokios priežasties, sakykime, netenkinti sprendimo dėl susirinkimo organizavimo. Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Aš manau, kad šitie klausimai galėtų būti svarstomi, nes net trys projektai yra dėl susirinkimų. Komitete yra apsispręsta išnagrinėjus visas galimas situacijas ir visus pasiūlymus, kurie šiandien suplaukė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kažkiek panašų projektą teikiu ir, aš tikiuosi, mes sujungę turėsime tikrai gerą produktą kelių įstatymų. Bet įsivaizduokite situaciją – štai šiandien prezidentas V. Zelenskis pakvietė rinktis į protestą prieš Rusijos karą. Iš tiesų, jeigu galiotų tas terminas, prieš kurį reikia įspėti, mes negalėtume būti solidarūs, mums reikėtų prieš 15 dienų įspėti, jeigu kažkas nesutiktų, dar tris dienas teismas nagrinėtų, po to jį kažkas apskųstų. Ar jums… Ką jūs galėtumėte patarti, kaip elgtis žmonėms, jeigu dabar galiotų toks įstatymas, kuris įpareigoja bent prieš 15 dienų informuoti savivaldybę ir gauti suderinimą? Ką jiems daryti šiandien?
R. LOPATA (LSF). Šiaip iš esmės mes kalbame apie ekstra situacijas, ar ne?
V. BAKAS (DFVL). Taip.
R. LOPATA (LSF). Tai, man atrodo, būtų geros diskusijos komitete, kaip spręsti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Siūlau palaikyti šį projektą, tačiau platesniame kontekste, tą ir kiti kolegos kalbėjo. Yra dar du projektai. Raginu palaikyti visus tris. Visi trys projektai turi taisytinų dalykų, į tai ir buvo atkreiptas dėmesys. Aš manau, komitetas turėtų gražaus darbo ir padarytų gerą, išsamesnę Susirinkimų įstatymo teksto peržiūrą. Jei dabar čia mes susipyksime, vieną atmetame, kitą priimame ir taip toliau, nemanau, kad tai bus geriausias, optimalus ir pilnavertis darbas. Taisytinų dalykų yra visuose trijuose projektuose. Reikia duoti galimybę pataisyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, jeigu būtų buvęs toks reguliavimas, kaip čia kolega siūlo, tai gražus, nuostabus mitingas, kuris buvo surengtas homoseksualią partnerystę remiančių asmenų šią savaitę ir kuriame dažnai buvo minima mano pavardė, nebūtų galėjęs vykti, nes leidimas buvo išduotas vos keletas valandų iki paties mitingo. Aš tikrai esu už demokratiją ir už tai, kad žmonės galėtų susirinkti taip ganėtinai spontaniškai, todėl tikrai siūlau nepritarti tokiam projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Pereiname prie balsavimo fazės.
16.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453, Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454 (pateikimo tęsinys)
Pirmas klausimas, dėl jo turėtume apsispręsti ir balsuoti, yra 2-9.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1453 ir lydimasis 2-9.2 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1454. Kas pritariate įstatymų projektų blokui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. Dėl Z raidės.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 86, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1453 pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. O dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-1454 pagrindiniu komitetu siūloma skirti Žmogaus teisių komitetą. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėčiau, manau, gal neprieštaraus Kultūros komitetas. Kadangi simboliai naudojami ir spektakliuose, renginiuose, koncertuose ir panašiai, tai mes kaip papildomas galėtume būti.
PIRMININKAS. Dėl abiejų projektų?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Tuoj, apsispręskime dėl pagrindinių ir pereisime prie papildomų.
Dėl 2-9.2 klausimo – antro įstatymo projekto Nr. XIVP-1454 kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Dabar buvo pasiūlymas papildomu komitetu dėl abiejų projektų skirti Kultūros komitetą.
Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, bet Administracinių nusižengimų kodeksas čia. Kaip pagrindinis turi būti…
PIRMININKAS. Čia ne Administracinių nusižengimų kodeksas. Čia M. Ošmianskienės du projektai: ir Administracinių nusižengimų, ir Susirinkimų. Tai dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tą jau sutarėme. O dėl antro, lydimojo, – Žmogaus teisių.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai turi būti papildomas bent jau. Ir dar Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
PIRMININKAS. Palaukite. Tvarka. Dėl abiejų projektų kaip papildomas buvo Kultūros komitetas. (Balsai salėje) Tuoj tuoj, spėsime. Ar galime dėl abiejų projektų kaip papildomą skirti Kultūros komitetą bendru sutarimu? Galime pritarti.
Dėl antro, lydimojo, kaip papildomą skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą?
J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ar nebūtų logiškiau, kad būtų tas pats pagrindinis komitetas? Įsivaizduokime, vienas pagrindinis komitetas dėl tų simbolių neigiamai nuspręs, kitas – teigiamai ir kaip ten tada jie susiderins? Vis tiek čia yra jautrūs konstituciniai klausimai. Aš nieko blogo nematau, jeigu dėl visų Susirinkimų įstatymo projektų kaip pagrindinis bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu toks pasiūlymas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu. Tiesiog ir dėl šito paketo, ir dėl kitų Susirinkimų įstatymo projektų aš Teisės ir teisėtvarkos komitetą siūlau pagrindiniu komitetu.
PIRMININKAS. Dar nediskutuojame apie Susirinkimų, nesuvelkime Dievo dovanos su kiaušiniene. Dabar diskutuojame apie kitus projektus. Žiūrėkite, pasiūlymas buvo frakcijos vardu pagrindiniu komitetu dėl abiejų projektų skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti? Galime. Pritarta. Buvo pasiūlymas dėl abiejų projektų papildomu komitetu skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti? Pritarta. Dabar dėl Žmogaus teisių komiteto. Yra poreikis svarstyti Žmogaus teisių komitete kurį nors iš šių projektų? Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ne, tegul svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet tiesiog kiti Susirinkimų įstatymo projektai…
PIRMININKAS. Dėl Susirinkimų mes prieisime, dar nepriėjome. Tvarka. Tai Žmogaus teisių komiteto neįtraukiame į šių klausimų svarstymą. Apsisprendėme dėl pagrindinių ir papildomų komitetų. Siūloma svarstymo data – balandžio 19 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui. Apsisprendėme dėl šių klausimų.
16.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1456 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1456. Pateikimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Atsiprašome. Sekretoriato klaidelė – 2-10 klausimas. Patikrinome budrumą, ar nemiegate. Žiūriu, nemiegate.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu, kaip ir dėl prieš tai buvusio, siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Papildomu komitetu, kaip ir prieš tai tikriausiai, Kultūros reikalų komitetą skiriame. Kadangi jau svarstė anuos, tai tikriausiai logiška būtų, kad ir šį svarstytų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – balandžio 19 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
16.22 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Žmogaus teisių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Du pasiūlymai – ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra du pasiūlymai, tai siūlau apsispręsti balsuojant alternatyviai. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų skirtas Žmogaus teisių komitetas, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų skirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 70, prieš – 28. Pritarta dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto… (Balsai salėje) Atsiprašau, dėl Žmogaus teisių komiteto. Atsiprašau, vėl patikrinau budrumą. Pritarta dėl kaip pagrindinio Žmogaus teisių komiteto.
Kaip papildomo reikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Kaip papildomą bendru sutarimu tikriausiai Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsai salėje) Ne. Gerai, yra nesutinkančių. Balsuojame. Kas pritaria kaip papildomą skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 75, prieš – 13, susilaikė 12. Papildomu komitetu skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 10 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritariame.
16.25 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 59, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 35. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Žmogaus teisių komitetą. Kadangi jau dėl prieš tai buvusio kaip ir apsisprendėme, gal jau logiška būtų dėl visų Susirinkimų įstatymo projektų kaip pagrindinį skirti Žmogaus teisių komitetą? Dėkui. Bendru sutarimu pritariame. Papildomu komitetu – tikriausiai Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsas salėje) Pirmininkas sako – nereikia. (Balsai salėje: „Reikia, reikia.“)
E. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš, matydamas pono S. Šedbaro reakciją, tokią šiek tiek purtomą galvą, sakyčiau taip: eis trys projektai, tikrai gana sudėtingas teisinis reguliavimas, ir palikti vien Žmogaus teisių komitetui be Teisės ir teisėtvarkos komiteto priežiūros nebūtų gerai. Tikrai norėtume prašyti pagalbos, kad ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmiausia teisinius aspektus prižiūrėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Eugenijau. Iš tiesų apsisprendėme jau dėl prieš tai buvusio projekto, tai siūlau dėl visų analogiškų projektų skirti panašiai – Teisės ir teisėtvarkos komitetą taip pat skirti kaip papildomą komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – gegužės 10 diena, kaip ir dėl prieš tai buvusio projekto. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš tiktai repliką. Ką tik sužinojau naują dalyką. Pasirodo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra Seimo komitetų auklė. Toks įdomus pastebėjimas. Man rodos, visi komitetai šiaip yra lygūs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, liko paskutinis darbotvarkės klausimas, dėl jo reikia apsispręsti. (Balsai salėje)
16.27 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Gal galime bendru sutarimu sutarti, kad komitetus skiriame, kaip ir dėl prieš tai buvusių abiejų projektų: pagrindiniu komitetu – Žmogaus teisių komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą? Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – taip pat, kaip ir dėl prieš tai buvusių dviejų projektų, gegužės 10 diena. Galime pritarti? Labai dėkui, pritarta.
Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas, su tuo jus ir sveikinu. Registruojamės.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kovo 24 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.