LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 196
STENOGRAMA
2014 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime lapkričio 13 d. rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. lapkričio 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF*). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien ryte Seniūnų sueigoje buvo siūlymas iš darbotvarkės išbraukti visus Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektus, nes tampa jau tokia negera tradicija, kad besibaigiant metams mes urmu pradedame svarstyti įvairiausias atmintinas dienas, o dar blogiau, kai mes prieš pat Naujuosius metus priimame dėl įvairiausių atmintinų dienų. Kaip juokauja spaustuvininkai, sako, kad nespėja keisti kitų metų kalendorių, nes nežino, kokias dienas Seimas dar patvirtins kaip atmintinas. Tiesiog siūlymas būtų išbraukti tas dienas iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Seniūnų sueigoje irgi buvo balsuota, tai mes balsuosime plenarinių posėdžių salėje.
J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš Pirmininkės norėčiau paklausti, ar mes nepažeidžiame Seimo statuto, jeigu projektą, dėl kurio tik vakar komitetas pateikė išvadas svarstymo stadijai, šiandien įrašome į darbotvarkę? Ar išlaikomi statutiniai reikalavimai? Turiu omeny Visuomenės informavimo įstatymo projektą 1-10, nes, kaip žinome, komitetas vakar aistringai svarstė tą projektą ir tik vakare įformino.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Mane informuoja, kad išvada buvo pateikta anksčiau, vakar buvo pateiktas išrašas. Tai kita procedūra, bet ačiū už dėmesio atkreipimą.
Mes turime apsispręsti dėl atmintinų dienų. Kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo sutarimo, reikia Seime apsispręsti, ir Liberalų frakcija tai siūlo. Tai 2-8, 2-9, 2-10, 2-11, rezerviniai 4a ir 4b. Tai klausimai, susiję su atmintinomis dienomis.
Prašom balsuoti. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš – 6, susilaikė 8. Iš darbotvarkės klausimai išbraukti.
Prašom, gerbiamasis J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlome įtraukti Azartinių lošimų įstatymo projektą Nr. XIIP-1901 dėl žmonių savanoriško atsisakymo, kad jų neįleistų lošti, nes tai yra rimta problema. Tai yra tokie patys ligoniai kaip alkoholikai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Čia prašymas frakcijos vardu?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom, Irena.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Kadangi sutrumpėjo mūsų darbotvarkė, tai prašau įrašyti…
PIRMININKĖ. Prašyčiau tylos, nes tikrai negirdėti net ką Irena kalba. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Kadangi sutrumpėjo darbotvarkė, tai prašau įrašyti Seimo nutarimo projektą „Dėl Konstitucijos komisijos pirmininko patvirtinimo“ Nr. XIIP-2497.
PIRMININKĖ. Mes buvome sutarę Seniūnų sueigoje. Kodėl jis neatsirado darbotvarkėje? – klausiu Sekretoriato, mes Seniūnų sueigoje buvom dėl jo sutarę. Čia kažkoks techninis dalykas. Irena, rezervinį 1 klausimą siūlote perkelti į pagrindinę darbotvarkę? (Balsai salėje) Gerai, supratome.
Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Yra Socialdemokratų frakcijos siūlymas, J. Sabatausko, įrašyti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios susijusios su draudimu lankytis šiose įstaigose. Balsuojate, kas pritariate dėl įtraukimo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 3, susilaikė 26. Šis įstatymo projektas įtrauktas į šios dienos darbotvarkę.
Aš noriu paprašyti gerbiamosios I. Šiaulienės, galbūt tegul būna rezerve, nes man pristatyti, kai keisimės mes, Seimo Pirmininkai, pirmininkauti, prašysiu leisti Seimo pristatyti tą klausimą, vis tiek bus pagrindinėje darbotvarkėje. Ar galime taip sutarti bendru sutarimu? Labai ačiū už supratimą.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta.
10.10 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ projektas Nr. XIIP-1796(2)ES (priėmimas)
Pradėsime darbą. Darbotvarkės 1-2a klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ projektas Nr. XIIP-1796(2)ES. Priėmimo stadija. Yra vienintelė Teisės departamento pataisa. Gal mes susitvarkysime be komitetų. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti. Einant pastraipsniui yra 40 straipsnių, mane pataisė – 46, ir tik dėl vieno yra Teisės departamento pastaba. Ar mes galėtume, kad nevardinčiau kiekvieno straipsnio atskirai, apsispręsti dėl visų? Pirmiausia siūlau apsispręsti dėl 15 straipsnio.
Dėl 15 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas išnagrinėjo ir pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei ir 15 straipsniui su Teisės departamento pastabos pataisymu? Galime pritarti? Pritarta. Labai ačiū.
Konstatuoju, kad nuo 1 straipsnio iki 46 straipsnio įstatymo straipsniai pastraipsniui yra priimti. Galime priimti bendru sutarimu? Plius priedas. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū už supratimą.
Dėl viso. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui priėmimo stadijoje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1796(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1797(2) (priėmimas)
Lydimasis Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1797. Priėmimo stadija. Yra trys straipsniai. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.
Nuomonės už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1797(2) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1798(2)ES (priėmimas)
Lydimasis Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1798(2)ES. Priėmimo stadija. Trys straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. Nuomonės už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1798(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Kodekso papildymo 3655 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1799(2)ES (priėmimas)
Taip pat lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo bei kodekso papildymo 3655 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1799(2)ES. Priėmimo stadija. Tik dėl 7 straipsnio yra redakcinių pasiūlymų. Mes prie jo ir stabtelsime. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl 7 straipsnio yra redakcinio pobūdžio pastaba, teikta komiteto, čia yra dėl numeracijos. Ar galime atsižvelgti į pastabą ir priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl viso nuomonės už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1799(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2354(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2354(3). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Nuomonės už, prieš, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2354(3) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1674(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1674(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją R. Paliuką.
Yra vienas straipsnis ir yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis Jurgi, pristatyti. Jeigu palaikys 29 Seimo nariai, tada balsuosime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man pasirodė abejotina, kad reikėtų suteikti teisę pačioms įmonėms nustatyti tų degalų su biodegalais mišinių standartus tais atvejais, kai dar nėra patvirtintų Lietuvos ar europinių standartų. Tikrai nežinia, ką jie ten nustatys, ar visais atvejais bus pakankamai įvertintos ir nepalankios pasekmės, kurias gali sukelti tokių produktų vartojimas. Aš manau, nereikėtų taip nusiteikti, kad štai valstybė ilgai užtrunka tvirtindama tuos standartus. Turi greičiau suktis, kai yra reikalingas produktas, ir tie standartai turi būti patvirtinti valstybės lygiu. Dėl to aš ir siūlau išbraukti tokį daiktą kaip įmonių standartas.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Jurgiui. Balsuojame. Ar yra 29, palaikantys… (Balsas salėje) Paskui. 29, palaikantys J. Razmos pasiūlymą.
Taip, palaiko 37. Vadinasi, svarstome. Prašom pateikti komiteto nuomonę.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą ir jį atmetė bendru sutarimu. Komiteto argumentai buvo tokie, kad reikia palikti šiame įstatyme numatomą galimybę taikyti ir įmonės standartus, kaip siūlė Energetikos ministerija ir Vyriausybės išvadoje taip buvo parašyta. Standartų priėmimas trunka 2–3 metus, tai yra gana ilgas laikas, o Degalų kokybės direktyva leidžia į šalį tiekti biodegalus, kurių yra iki 30 %. Kartu pagal Lietuvos standartų įstatymą standartų kokybės reikalavimai turi būti ne žemesni negu nustatyta Lietuvos teisės aktuose ar Lietuvos standartuose. Tai patvirtina Standartizacijos įstatymo 6 straipsnio 11 dalis. Todėl komitetas vienbalsiai nusprendė, kad galima palikti šiame įstatymo projekte ir įmonės standartus.
Dar norėčiau pareikšti pastabą, kad įmonės standartas nereiškia, kad čia kažkokia neaiški įmonėlė. Pavyzdžiui, yra ir STATOIL’o įmonės standartas, ir NESTE’ės įmonės standartai, pagal kuriuos mes sėkmingai tuos degalus ir pilamės. Komitetas atmetė gerbiamojo J. Razmos siūlymą.
Taip pat dar noriu pasakyti, kad kitų pastabų nei iš Teisės departamento, nei iš ekspertų mes šiuo klausimu negavome.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui R. Paliukui. Ačiū. Yra nuomonės už ir prieš. Aš noriu paklausti nuomonės dėl J. Razmos pasiūlymo. S. Brundza dėl pasiūlymo ar dėl viso? Dėl pasiūlymo ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada balsuojame. Kas pritariate J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 34, prieš – 26, susilaikė 31. Nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonės už ir nuomonės prieš. Dabar dingo norintys kalbėti. Jūs ne ten užsirašėte. Taigi nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Prašom. Ne ten užsirašėte dėl straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš pasisakau prieš? Dėl dviejų priežasčių. Pirmas dalykas, nereikia riboti informacijos dėl šio kuro vartojimo, nes šiuo atveju šiandien nereikia skelbti, jeigu yra iki 5 %. Tai mes du kartus padidiname, ir vartotojas apie tai nežinos? Taigi aš esu prieš šių argumentų… Nereikia riboti informacijos, kad vartotojas negalėtų žinoti, ką jis pilasi, tai pirmas aspektas.
Antras aspektas, jeigu mes du kartus padidiname įvairiausius biopriedus į kurą, tai automatiškai didina kiekvieno vartotojo sąnaudas. Mažėja galingumas, mažėja motoresursai ir mažėja, ir didėja išlaidos. Todėl dėl šių dviejų priežasčių aš siūlau, kolegos, labai rimtai pagalvoti, ar verta pritarti tokiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėl to, ką sako gerbiamasis Mečislovas, tikrai sutikti negaliu, nes tiek mokslininkai, tiek Europos Sąjungos direktyva 2009 m. aiškiai sako, kad biokuro didėjimas turi būti. Jis Europos šalyse jau dabar yra 10 %. Be to, mes tikrai neturime užmiršti ir dabartinės geopolitinės situacijos, žemės ūkio, neturime užmiršti darbo vietų. Manau, tikrai reikia palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 88, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1674) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 302, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 351, 352, 353, 354 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1427 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 30, 302, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 351, 352, 353, 354 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1427. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymą ir bendru sutarimu nutarė jį atmesti. Argumentai, kodėl tas įstatymas buvo pateiktas pavasario sesijoje. Aplinkos ministerija jį teikė per Vyriausybę, komitetas bandė tobulinti, bet, tiesą pasakius, kažką gero iš jo išspausti neišėjo. Siūlymai galbūt net pablogintų atliekų tvarkymo sistemą, todėl komitetas šiuo metu sudarė darbo grupę ir rudens sesijoje mes pateiksime naują projektą, kuris bus pateiktas jums svarstyti. Taigi komitetas bendru sutarimu siūlo atmesti.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, jūs norite kalbėti ar nuomonė už?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal porą sakinių. Iš tikrųjų buvusio aplinkos ministro sumanymas taip aktyviai mėginti įsikišti į savivaldybių įkurtus regionų atliekų tvarkymo centrus, aš manau, tikrai buvo ydingas sumanymas. Vargu ar jis būtų ką nors sprendęs, viską tik sujaukęs. Aš sveikinu išmintingą komiteto apsisprendimą nepritarti tokiam projektui. Kviečiu Seimą palaikyti tokią išvadą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 79, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymo projektas (svarstymo stadija) atmestas.
10.31 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo projektas Nr. XIIP-1428(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo projektas Nr. XIIP-1428(2). Priėmimo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – A. Palionis. Kviečiu. Andriaus nėra. Mes galbūt bandysime čia kartu.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų. Komitetas pritarė. Siūloma 1 straipsnį priimti su Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 9 straipsnis. 1 priedėlis. Papildyti 7 priedėliu. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime priimti su Teisės departamento pataisymu? Priimta bendru sutarimu. 10 straipsnis dėl 8 priedėlio. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Yra bendro pobūdžio pastaba, kuriai komitetas pritarė, dėl Teisės departamento, ir į tai atsižvelgė.
Dėl viso nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš taip ir nesupratau komiteto galutinės nuomonės. Galite dar kartą pasakyti?
PIRMININKĖ. Čia yra priėmimo stadija. Komitetas svarstė Teisės departamento pastabas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Tai ar pritarė, ar ne?
PIRMININKĖ. Taip, pritarta. Prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1428) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1487(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, labai svarbus priėmimas. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1487. Priėmimo stadija. Noriu paprašyti visų. Jeigu norite dalyvauti, ypač Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, prašom balsuoti.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šitas įstatymas yra teisingas, ir visiems, kam teko sirgti, jeigu jūs gautumėte 40 % ar 80 %, tai yra skirtumas. Kviečiu visus vieningai balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne visada mūsų geri norai tikrai pasiekia tą tikslą, kurio reikia. Sakoma, gerais norais kelias į pragarą yra grįstas. Šiuo atveju jis yra kaip tik toks. Norai geri, bet kadangi finansavimo šaltinis yra „Sodros“ biudžetas, nieko kito nereiškia, kad mes šiuo atveju tiesiog atsisakome galimybės padidinti vidutines pensijas pensininkams 50 Lt per mėnesį. Nieko kito toks sprendimas nereiškia. Todėl aš negaliu pritarti tokiam šitos problemos sprendimui, nors problema yra akivaizdi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų R. Dagys teisus, kad prieš priimant štai šią pataisą derėjo jautriau pasvarstyti, kur pirmiausia panaudoti, jeigu mes kitais metais planuojame tam tikrą papildomą „Sodros“ įplaukų sumą. Kiek jos galime skirti pensijoms padidinti, kiek nedarbo išmokoms padidinti, kiek ligos ir motinystės pašalpai, nes viskas, aišku, iš tos pačios vietos mokama. Tokių diskusijų tikrai trūko.
Mažiausias pensijas gaunantys pensininkai nesulaukia žinių apie pensijų padidinimą, be abejo, yra nusivylę, bet dabar taip tiesiog, kai šitas projektas pateiktas atskirai, balsuoti prieš jį tikrai neišeina, nes, be abejo, besidraudžiantis žmogus pagrįstai gali tikėtis, kad susirgęs gaus išmoką, panašią į jo buvusį atlyginimą. Tas 80 % tai ir žada. Tačiau kelia nerimą tai, kad Vyriausybė, prieš priimdama štai šį įstatymą, nėra paskelbusi, kad surado kokių nors priemonių, kurios leistų rimčiau kovoti su sukčiavimais, nes dabar beveik atsiranda darbdavio ir darbuotojo bendras interesas susitarti, kad ne darbdavys mokėtų algą, o mokėjimas būtų permestas „Sodrai“. Tokių reiškinių nemažai buvo prieškriziniu laikotarpiu, bet jie vėl gali išryškėti, ir aš nematau, kad Vyriausybė būtų tam pasirengusi. Taigi balsuodami už mes turime ir tam tikrų nuogąstavimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šiame įstatyme galimybės numatyti tokius dalykus nėra. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad dirbantys taip pat solidariai uždirba pensininkams pensijas. (Balsai salėje) Taip, aš, kaip Seimo Pirmininkė, taip pat turiu teisę pasakyti.
P. Čimbaras – nuomonė už. Jūs nepykite, jeigu aš pasakiau savo…
P. ČIMBARAS (DPF). Aišku, mes čia atkuriame teisingumą. Kaip žinote, tas sumažintas procentas buvo krizės atveju. Dabar visi žinote, krizė kaip ir baigėsi, todėl mes turime atkurti vadinamąjį teisingumą. O kad žmonės sirgdami eidavo į darbą, tai yra faktas. Man niekas negalėjo pasakyti, kiek buvo padaryta žalos, kai žmogus, atėjęs į darbą, užkrečia kitus darbuotojus. Ko gero, dar daugiau pinigų reikia iš biudžeto. Siūlau palaikyti, nes yra atkuriamas socialinis teisingumas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, palaikau tuos, kurie pasisako už, nes iš tikrųjų, vienas dalykas, kai sergi, tai reikia gydytis ir būti namuose, bet kai išmoka yra tiktai 40 %, dauguma žmonių sirgdami eina į darbą. Čia reikėtų kalbėti ne tik ir ne tiek, kad galima užkrėsti kitus kolegas, bet apie ekonominį efektą. Ekonominis efektas, kai žmogų, kuris, užuot pabuvęs namie ir išgijęs, vaikšto į darbą ir serga dar labiau, paskui reikia gydyti, ir tai irgi kainuoja pinigus. Man rodos, čia balansas yra naudingesnis ekonomikai pakelti iki 80 %, negu daug daugiau pinigų išleisti gydymui ir galimoms komplikacijoms. Todėl reikėtų balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš pasakytos.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1487(2) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dar kartą pabrėžiu, kad visi, kurie audringai palaikėme šias išmokas, išsprendėme pensininkų klausimą – 50 Lt mažesnės vidutinės pensijos dėl to tikrai bus.
O kolegoms, kurie argumentavo dėl mažesnio nedarbingumo pažymėjimų skaičiaus, norėčiau pasakyti: tai tikrai ne visa tiesa, nes laikotarpiu iki krizės buvo 560 tūkst. biuletenių per metus, buvo nukritę iki 420, o dabar yra 520. Taigi nedarbingumo pažymėjimų kiekis yra toks pats, kaip ir buvo anksčiau. Taigi ima tuos nedarbingumo pažymėjimus, aišku, išmokos nėra pačios didžiausios, bet mes, nurodydami „Sodrą“ kaip šaltinį, tiesiog atėmėme tuos pinigus iš pensininkų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką po balsavimo – gerbiamoji K. Miškinienė, komiteto pirmininkė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai noriu padėkoti visiems, kurie pritarėte šiam projektui. Iš tikrųjų mes atkūrėme teisėtus lūkesčius Lietuvos piliečių, kurie kreipėsi (jų daugybė) į mūsų komitetą, į Peticijų komisiją, tiesiog prašydami, kad kai situacija pagerės, tie lūkesčiai būtų atkurti. Sutinku, kad reikia stiprinti kontrolę, ačiū visiems, kurie balsavo už, nes „Sodra“ nėra vien pensijų socialinis draudimas, taip pat yra ir kitų draudimo rūšių, į kurias mes privalome reaguoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, pirmininke. Taip pat nori pasisakyti P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai noriu nuraminti kolegas dėl savo originalaus balsavimo. Tiesiog suklydau, tikrai maniau, kad paspaudžiau „už“, tai dėl protokolo prašau užfiksuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl protokolo užfiksuota. (Balsai salėje)
Noriu atsiklausti garbaus Seimo ir garbių kolegų, ar mes galėtume 1-13 klausimą perkelti dabar prie priėmimų, nes buvo komiteto prašymas. Buvo manoma, kad nespės pateikti konsoliduotos, bet tikrai dabar jau viskas yra jums pateikta. Ar galime dabar perkelti 1-13 klausimą? (Balsai salėje) Galime. Ačiū už supratimą.
10.43 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-4671(3) (priėmimas)
Svarstome Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI skyriumi įstatymo projektą Nr. XIP-4671(3). Priėmimo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Bukauską. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, Valentinai, mes pastraipsniui iš karto. Prie kiekvieno straipsnio sustosime.
V. BUKAUSKAS (DPF). Galima.
PIRMININKĖ. Galime. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Galima.
PIRMININKĖ. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip, komitetas apsvarstė ir pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė? Priimta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas. 4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašome, pirmininke, pakomentuoti.
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas apsvarstė 4 straipsnį ir pritarė.
PIRMININKĖ. 9 straipsnis. Pas mane parašyta, kad nepritartume. 4 straipsnis, keičiamo įstatymo 9 straipsnis, pas mane parašyta, kad nepritartume.
V. BUKAUSKAS (DPF). Dėl 4 straipsnio 2 dalies?
PIRMININKĖ. Taip.
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes įstatymo projekto 4 straipsnio, keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 2 dalyje nustatoma savivaldybių priešgaisrinės tarnybos paskirtis, o įstatymo projekto 8 straipsnio, keičiamo įstatymo 16 straipsnio, 2 dalyje siūlomos nustatyti nuostatos susijusios su Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento pastabai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta komiteto nuomonei.
Taigi dėl 4 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
V. BUKAUSKAS (DPF). 5 straipsnis. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime priimti 5 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas iš dalies? Galime priimti? Priimtas.
6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Yra Teisės departamento pasiūlymas…
V. BUKAUSKAS (DPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 11 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ji redakcinio pobūdžio, jai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime priimti 11 straipsnį su komiteto pritarta Teisės departamento pastaba? (Balsai salėje) Pritarta. Priimta.
Toliau yra VI skyrius. Čia įeina į 11 straipsnį… Atsiprašau, tuoj pat pasižiūrėsiu. Visoms Teisės departamento pastaboms… Taip, ne visoms pritarė. Paskutinei pastabai dėl 11 straipsnio yra nepritarta.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip. Komitetas nepritarė projekto 11 straipsniui, nes projekto 11 straipsnyje dėstomą įstatymo 184 straipsnį sudaro dvi dalys ir kiekviena jų skirta skirtingiems savanorių ugniagesių veiklos organizatoriams. Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime nepritarti bendru sutarimu? Aš pamačiau tik dabar. Ar R. Sargūnas dėl pastabos turite, ar dėl viso? Jūs turbūt vėl ne ten užsirašėte, pasitikslinkite.
Ar galime priimti 11 straipsnį su visomis Teisės departamento pastabomis, kurioms pritarė komitetas? Priimtas bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 13 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų. Prašom, pirmininke. Viena, dvi. Pirma – pritarti 2 daliai. Tuomet pakomentuokite dėl 3 dalies, kodėl nepritarėte. Dėl paskutinės.
V. BUKAUSKAS (DPF). Dėl 3 dalies komitetas nepritarė. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 12 dalimi ir nustatyti savivaldybės priešgaisrinės tarnybos apibrėžimą, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos gali būti ne tik biudžetinės įstaigos, kaip daugiausia yra dabartiniu metu, bet ir viešosios įstaigos, kurios savininkėmis ar vienomis iš dalininkių gali būti savivaldybių tarybos. Nors ši teisinė forma dabartiniu metu nepopuliari, tačiau ateityje gali tapti dominuojančia. Tikslinga turėti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas racionalesniu būdu pakeisti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų teisinį statusą, t. y. ne likviduoti biudžetines įstaigas ar jų vietoje steigti viešąsias įstaigas, bet nustatyti tvarką ir sąlygas pertvarkyti biudžetines įstaigas į viešąsias įtaigas. Tai yra Vyriausybės kompetencija.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei ir neatsižvelgti į Teisės departamento pasiūlymą? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Ar galime priimti 13 straipsnį…
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip, galima.
PIRMININKĖ. …su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems pritarė komitetas bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū primininkui.
Dėl viso. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kokios yra Savanorių ugniagesių įstatymo priėmimo pasekmės po šitos pataisos? Savanorių ugniagesių statuso atsiradimas, jų veikla, jų darbo organizavimas bei socialinės garantijos ir mokymai? Taip pat draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat vienas procentas VDU atlyginimo už vieną darbo valandą, apie 23 Lt už valandą jie gaus? Taip pat 10 dienų per metus bus duodama jiems mokytis, atleidžiami jie nuo paskaitų, nuo studijų, nuo darbų ir jiems bus suteikiama įranga. Esminių priešgaisrinių tarnybos principų išlikimas yra pats svarbiausias, aš manau, tai yra žmonių gyvybės ir sveikatos bei turto apsauga tinkamu laiku ir išsaugojimas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklą organizuoja ir metodiškai vadovauja (…), tačiau savivaldybės vis dėlto norėtų, kad priešgaisrinių tarnybų finansavimas būtų vykdomas ne prie Vidaus reikalų ministerijos, bet kad jie gautų iš savivaldybės tiesiogiai, atskira eilute iš biudžeto, valstybės specialioms funkcijoms vykdyti. Aš pasisakau už, tačiau irgi reiškiu nuogąstavimą, kadangi kai kuriose savivaldybėse sumažės komandų kiekis. Viena komanda tai yra 9 žmonės, tai yra darbo vietos, tai yra reagavimo laikas, atvykimas laiku į gaisro lokalizavimą ir panašiai. Tam tikras nuogąstavimas išlieka. Aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji, mielieji kolegos, nuo 2004 m. stovėjau vienoje barikadų pusėje su savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandomis ir šiandien aš savo nuomonės tikrai negaliu pakeisti. Dėl tokios priežasties, kad netgi nebuvo pasistengta padaryti bandomojo projekto vienoje, kitoje, trijose, keliose savivaldybėse, kad šiandien mes ramiai balsuotume už savanorystę šitoje srityje. Bet nebuvo pasivarginta, todėl aš niekaip negaliu pritarti šitų komandų sunaikinimui, nes manau, kad savivaldybėse bus problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėme nuomones už ir prieš. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 54, prieš – 3, susilaikė 19. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-4671) yra priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2332(2) (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame į mūsų darbotvarkę pagal eiliškumą. 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2332. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Audito komitetas, Z. Žvikienė. Kviečiu pagrindinį komitetą.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įvardintą nutarimo projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam nutarimo projektui, o jis skamba šitaip: pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo „Dėl Rezervinio fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomą Biudžeto ir finansų komitetą, pirmininkas B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra. Nuomonių po svarstymo už ir prieš nėra. Balsuojame. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime.
Aš siūlau ypatingą skubą. Jeigu kolegos iš pasitarimų grįžtų į savo darbo vietas? Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
Balsuojame. Kas pritariate… Atsiprašau, pastraipsniui. Priėmimo stadija pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos tvarkiečiai, prašyčiau priėmimo stadijoje balsuoti. Gerbiamasis Petrai Gražuli, gal galime balsuoti, kad būtų tinkamas skaičius balsų.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projekto Nr. XIIP-2323) yra priimtas. (Gongas)
Gražiau, kai Seimas didesniu balsų skaičiumi nubalsuoja už savo nutarimą. Ačiū už pastabą, Jurgi.
10.57 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201, 411 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2453 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas 1- 8 – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201, 411 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2453. Pateikimo stadija. Pranešėja – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Prašom. Pateikimo stadija.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidentės iniciatyva parengtą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubos pilietybė draudimo principas, tačiau jis nėra absoliutus. Pilietybės įstatyme gali ir turi būti nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis tuo pat metu galėtų būti ir kitos valstybės pilietis, tačiau iš Konstitucijos plaukia, jog tokie atvejai gali būti tik labai reti, atskiri, išimtiniai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint plačiai taikyti dvigubą pilietybę, tauta referendumu turi priimti Konstitucijos pataisas. Projektu siūlomų Pilietybės įstatymo pataisų esmė yra įstatyme įtvirtinti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėti ir kitos valstybės pilietybę.
Šio projekto parengimą paskatino tai, kad pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatyme nustatytą reguliavimą užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. O ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, negali Lietuvos pilietybės išsaugoti. Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, yra laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu, nes Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra traktuojami kitaip ir atsiduria blogesnėje padėtyje negu užsienio valstybių piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Projektu siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos atitinka Konstituciją, nes jomis yra užtikrinama, kad dviguba pilietybė netaps masiniu reiškiniu, ir atvejai, kad Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti išsaugota arba grąžinta pagal projektu siūlomas nuostatas, bus reti, išimtiniai.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje yra galimos dvi skirtingos situacijos, projektu yra siūloma įstatyme nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, tai yra jos neprarasti. Ir antras atvejis: asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būtų sugrąžinta neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.
Sprendimą abiem šiais atvejais priimtų Lietuvos Respublikos Prezidentas, išnagrinėjęs asmenų prašymus ir individualiai įvertinęs visas su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei, kaip tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, būtų laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Dėkoju už jūsų dėmesį ir laukiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų paklausti nori tikrai nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, norėjau klausti, kodėl renkatės tokiu būdu plėsti išimtinį pilietybės suteikimą, o ne kokiomis nors Konstitucijos pataisomis? Seimas prieš kiek laiko buvo priėmęs tam tikras įstatymo pataisas, plečiančias išimtinę pilietybės suteikimo teisę, ir Prezidentė tada vetavo, rodos, kaip prieštaraujančias Konstitucijai ar kažkokiam Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Jūs iš dalies atsakėte.
Tada aš turiu jums klausimą kaip teisininkei. Kaip jums atrodo, ar teisėkūroje apskritai yra sveikintini tokie dalykai, kai dėl vieno viešumoje plačiai nuskambėjusio atvejo yra puolama keisti teisės aktus ir prie vieno atvejo yra derinamas visas teisėkūros procesas? Ar tai yra solidu ir rimta, kaip jums atrodo?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Norėčiau pasakyti, kad nė vienas įstatymas nėra priimamas konkrečiam asmeniui. Šis įstatymas lygiai taip pat nebuvo pasiūlytas jokiam konkrečiam asmeniui.
Norėčiau priminti, kad tokių Pilietybės įstatymo nuostatų idėja gimė dar vasarą ir Seimui buvo pateiktas Respublikos Prezidentės inicijuojamų įstatymų projektų sąrašas. Pilietybės įstatymas buvo vienas iš jų. Tai tiek gal galėčiau pakomentuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Pirmininke. Gerbiamoji vyriausioji patarėja, man nėra abejonių, kad ši iniciatyva yra tikrai grįsta gera valia ir Jos Ekscelencija nori sušvelninti skaudų praradimą, kai Lietuva praranda tokias asmenybes kaip Ž. Ilgauską ir kitas žymias asmenybes. Ar nemanote, kad tai vis dėlto yra paliatyvas, kuris ne gydo ligą, o tik dar labiau ją komplikuoja, nes jūsų siūlymu įsteigiamas naujas pilietybės išsaugojimo arba grąžinimo institutas. Įstatyme yra apibrėžta Prezidentės diskrecija pilietybę suteikti, tačiau niekaip nėra apibrėžtas pilietybės išsaugojimas arba grąžinimas. Ar nemanote, kad vis dėlto geriau spręsti šį klausimą iš esmės, kad įstatymas galiotų visiems lietuvių kilmės piliečiams, o ne išimtims ir atskiroms asmenybėms? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad pataisos, kurios susijusios su plačiu dvigubos pilietybės taikymu, turi būti daromos Konstitucijos keitimo būdu, kaip, matyt, visi ir sutaria. O dėl tų dviejų institutų norėčiau pasakyti, kad pilietybės grąžinimo institutas ir šiandien yra Pilietybės įstatyme, tik jis taikomas tam tikrais kitais atvejais. Įstatyme yra nustatyti atvejai, kai yra taikomas grąžinimas. Tai būtų tiesiog dar vienas pagrindas asmeniui, buvusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris įgijo pilietybę tiek gimimu, tiek natūralizacijos galbūt tvarka ar kitais pagrindais, susigrąžinti mūsų nauju teikiamu pagrindu, priėmus Prezidentės dekretą. Taip, pilietybės išsaugojimo institutas yra naujas dalykas, bet išsaugojimas ir yra taikomas tiems asmenims, kurie ir yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tam, kad jie jos tiesiog neprarastų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tikriausiai, kaip ir kolegoms, ir man atrodo, na, gal įstatymo pateikimo data sutapo su žymaus Ž. Ilgausko pilietybės netekimu, bet aš manau, kad ši pataisa, šis įstatymas sumenkina tai, kad pats Ž. Ilgauskas, bent jau kaip oficialiai rašoma, ir sumenkino Lietuvos pilietybę taip atsiliepdamas į tą veiksmą ir sakydamas, kad galite pabučiuoti man į tam tikrą vietą, kad nereikalinga ta pilietybė. Ar nekils po to tokių asociacijų, kai kai kuriems žmonėms bus bandoma atkurti tą pilietybę? Dėkoju.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų norėčiau pabrėžti vieną dalyką – kad šiuo atveju tiek išsaugojimo, tiek grąžinimo institutas būtų taikomas to asmens, kuris siekia išlaikyti pilietybę arba ją susigrąžinti, prašymo pagrindu. Jeigu tam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė nėra vertybė, tai jis ir nesikreips dėl išsaugojimo arba grąžinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, aš irgi prisidedu prie tų klausėjų, kurie klausia, ar nereikėtų šitą problemą spręsti iš esmės. Manyčiau, kad globalizacijos klausimai, laisvas asmenų judėjimas… Beveik kiekviena Lietuvos šeima, turinti emigrantų, pajus didelį skaudulį. Kaip jūs įvertinsite, tarkime, kurio nuopelnai Lietuvai didesni? Aš manyčiau, kad būtų protingiau, kad ir prezidentūra prisidėtų prie referendumo organizavimo, kad mes, pakeitę Konstituciją, o galbūt radę kitų būdų, kad ši nuostata galiotų visiems mūsų emigrantams, nes kitaip mes sukelsime tik susierzinimą tų žmonių, kurių siunčiami į Lietuvą pinigai yra labai gerai (1,5 mlrd. Lt), bet piliečiais jie būti negali…
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų, matyt, daugiau ar mažiau mes visi jau sutarėme, kad dvigubos pilietybės plataus plėtimo atvejai, platus dvigubos pilietybės taikymas turi būti daromas tuo teisiniu būdu, Konstitucijos keitimo būdu, Konstitucijos keitimo referendumu būdu, nes, kaip žinome, Konstitucijos I skyriuje įtvirtintas 12 straipsnis. Prezidentė Konstitucijos pataisų inicijuoti negali, bet, be abejo, ta diskusija, kuri kilo pateikus šį įstatymą, kuris yra taikomas tam tikrai apibrėžtai daliai asmenų, kurie šiandien yra diskriminuojami užsienio valstybių piliečių atžvilgiu, yra pirmas žingsnis, o platesnis taikymas yra Konstitucijos keitimas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau paklausti jūsų asmeninės nuomonės dėl tos frazės „nuopelnai reikšmingi ir ypatingi“. Tai yra labai subjektyvus dalykas. Galiu pateikti pavyzdį. Kai V. Landsbergis teikė apdovanoti, vienas kancleris nusprendė, kad aš nei reikšmingas, nei ypatingas, ir atmetė dėl kitų priežasčių. Štai ta vieta turėtų būti nomenklatūrinė, su kokiomis nors nuostatomis. Kaip jums atrodo? O šiaip aš pritariu, nes geriau blogesnis įstatymas, negu nieko.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Ta „ypatingų nuopelnų“ sąvoka… Matyt, mes turime pripažinti, kad negalėsime jokiame teisės akte įtvirtinti kokio nors konkretaus ir baigtinio sąrašo, kurie nuopelnai yra ypatingi, kurie ne. Tai priklauso Prezidento diskrecijai spręsti, ir šiuo atveju tai yra Prezidento sprendimas – ypatingų nuopelnų buvimas ar nebuvimas. Taip yra išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas savo ne viename nutarime dėl šių klausimų, kai buvo pasisakęs dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams.
Aš tik noriu pabrėžti vieną dalyką – kad Prezidentas, teikdamas pilietybę, šiuo atveju išimties tvarka, kaip mes turime institutą, vadovaujasi, yra tokia nuostata, tautos ir valstybės interesais. Šiuo atveju taip gal galėčiau ir pakomentuoti jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Lydeka, bet salėje šiuo… Yra. Aš atsiprašau, Arminai, kažkaip į liberalų pusę žiūrėjau. Prašom, Arminai.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Sėdžiu kartu su liberalais…
PIRMININKĖ. Taip, bet į įprastą jūsų vietą žiūrėjau…
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamoji patarėja, norėčiau sužinoti Prezidentės nuomonę dėl požiūrio į dvigubą pilietybę. Tai yra ne dėl pačios dvigubos pilietybės idėjos instituto, o dėl traktavimo, vertinimo. Tai yra mes negalime atimti pilietybės iš žmogžudžio, iš pedofilo, iš bet kurio asmens, kuris padarė Lietuvos visuomenei didžiulę žalą. Tačiau mes galime atimti, panaikinti pilietybę asmeniui, kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, lyg tai būtų pats žiauriausias nusikaltimas prieš valstybę.
Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat nepripažįsta savo įstatymais dvigubos pilietybės, tačiau vertina, traktuoja dvigubos pilietybės turėjimą visiškai kitaip. Jei asmuo įgijo kitos šalies pilietybę, tai yra tos valstybės ir to asmens reikalas. Valstybė pripažįsta, kad tas pilietis yra jos pilietis, ir ar jis turi kitą pilietybę, ar neturi, nei ji aiškinasi, nei ji ginčijasi, nei ji diskutuoja…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamasis Arminai, jūs turėsite…
A. LYDEKA (LSF). … Norėčiau Prezidentės nuomonės. Labai ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tikrųjų, matyt, ta nuomonė būtų daugiau susijusi su mūsų Konstitucija, kokią mes turime. Jeigu mes pažiūrėsime, kokia yra griežta mūsų Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, tai 12 straipsnio toje nuostatoje yra kalbama, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Tai būtent tie žodžiai „niekas negali“, tikrai mus apriboja labai stipriai kalbant apie dvigubos pilietybės plėtimą įstatymu. Tai požiūris toks, kokia yra mūsų Konstitucija. Mes tada turime susitarti, ar keisti, kaip keisti, kokia turi būti to 12 straipsnio nuostata, tada jau bus kitoks reglamentavimas ir bus kitoks įstatymo reglamentavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pateikimo laikas baigėsi. Dėkojame Prezidentės variausiajai patarėjai R. Svetikaitei.
Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Labai trumpai. Kviečiu visus Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui. Apgailestauju, kad turime tik gabalais, tik dalelėmis taisyti, lopyti Pilietybės įstatymą, atsižvelgdami tik į atskirus atvejus, būtų kur kas teisingiau pakeisti iš esmės valstybės požiūrį į dvigubą pilietybę. Tačiau, nors ir nedidelis vienas kitas žingsniukas, tai yra šiandienos pasaulyje būtinybė. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. V. Patackas, bet tikrai salėje nematau. Tai nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai pasisakau prieš šitą dalinį pakeitimą, kuris iš esmės nesprendžia problemos. Manyčiau, kad būtų racionaliau, jog Prezidentė teiktų pasiūlymą registruoti referendumą, ir manyčiau, kad tikrai būtų daug teisingiau išspręstas šitas klausimas. Dabar tikrai nereikia erzinti nei mūsų emigrantų, nei čia likusių giminaičių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 41, prieš – 10, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Užsienio reikalų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Aš siūlyčiau taip pat Konstitucinei komisijai, jeigu sutiktumėte pasvarstyti. Siūloma svarstymo data gruodžio 18 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prašom. L. Balsys dėl šito siūlymo ar replika po balsavimo? Gerai. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo. M. Zasčiurinskas dėl šito? Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kai bus keturi papildomi komitetai, tikrai nesuspės padaryti svarstymą iki gruodžio 18 d.
PIRMININKĖ. Tada matysime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Man atrodo, reikėtų numatyti truputį vėlesnę datą.
PIRMININKĖ. Kokią siūlote?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Na, pavasarį, gal pavasario sesijoje? Įsivaizduokite, keturi papildomi komitetai ir dar pagrindinis, tai…
PIRMININKĖ. Supratome. Nes daugiau posėdžių nėra, tai reikia į pavasario sesiją tada kelti. (Balsai salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pavasario.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate bendru sutarimu dėl pavasario sesijos? Ne. Vadinasi, reikia balsuoti. Yra pasiūlymas, siūlau alternatyviai balsuoti. Tie, kurie balsuojate už gruodžio 18 d., balsuojate už, kas balsuojate už pavasario sesiją, balsuojate prieš.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 28, prieš – 49. Vadinasi, pavasario sesijai.
Replika po balsavimo – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti repliką dviem aspektais. Pirmas aspektas, jūs visi tikriausiai puikiai žinote, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose, jeigu tu nori gauti pilietybę, tai tu turi prisiekti. Priesaikos paskutiniai žodžiai yra tokie, kad aš atsisakau visų iki tol turėtų pilietybių. Taigi reikėtų to dalyko niekad neužmiršti.
Antroji mano replikos dalis yra ta, kad mes arba jau aš tikrai didžiavausi Prezidente, kai jai pakako jėgos būti Konstitucijos garantu, kai ji nepasirašė to įstatymo projekto dėl dvigubos pilietybės. Po to, kai buvo sprendžiami prekybos klausimai dėl pilietybės suteikimo, pavyzdžiui, I. Tobias ir visiems kitiems, ypač su dabartiniu teikimu, tai aš pradedu nesuprasti ir visiškai palaikau kolegės B. Vėsaitės pasiūlymą, kad šiuo klausimu nereikia gudrauti. Reikia pasirengti referendumui ir išspręsti visus pagrindinius klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika po balsavimo – L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, šitas siūlymas yra grynai populistinis, mes jį priėmėme, aš balsavau prieš. Jis yra grynai populistinis, lekiant iš paskos, laikraščiui parašius apie vieno žinomo krepšininko tam tikras problemas. Prezidentūra neturėtų būti populistinė įstaiga, o turėtų žiūrėti į įstatymo priėmimą kompleksiškai. Dvigubos pilietybės klausimas yra kompleksinis klausimas. Šiuo metu šiomis dienomis Seime vyksta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Seimo komisijos bendras posėdis. Vakar visa diena buvo tam paskirta. Pasaulio lietuvių bendruomenė turi savo nuomonę – yra priėmusi rezoliuciją. Taigi reikia žiūrėti kompleksiškai.
Ir dėl Seimo Konstitucijos komisijos, kurios narys aš esu, tai, mielieji kolegos, noriu priminti, kad dar pernai metų gruodžio mėnesio dieną per Konstitucijos komisijos posėdį mes ilgai šitą klausimą svarstėme, turbūt gal pusę metų. Yra parengtos Konstitucijos komisijos išvados, argumentacija iš šešių punktų, kad dviguba pilietybė reikalinga ir kad ją galima įteisinti nebūtinai referendumo būdu, taisant įstatymus. Dabar vėl iš naujo svarstyti šioje komisijoje šitą populistinį, atvirai pasakius, visiškai nesprendžiantį problemos įstatymą nėra prasmės. Taigi galvokime kompleksiškai, o ne populistiškai.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet jau Seimas apsisprendė. Gerbiamasis P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gal būsiu ir nepopuliarus, bet aš gerbiu Konstitucijos tėvus, kurie, manau, apskritai gana įtemptomis sąlygomis sukūrė gerą Konstituciją. Aš manau, kad Konstitucijos 12 straipsnis, dėl kurio mes čia vienu balsu manome, kad jį reikia keisti, yra visiškai geras. Mes turime problemų ne su Konstitucija, o su Konstituciniu Teismu, taip pat reagavimu į konkrečius individualius atvejus. Šiuo atveju iš tikrųjų nesolidžiai atrodo ir aš palaikau gerbiamąją B. Vėsaitę.
Aš tik paskaitysiu, gerbiamieji kolegos, ištrauką iš 12 straipsnio: Pilietybė. „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali kartu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Problema ta, kad mūsų Konstitucinio Teismo nariai tapo semantikos specialistais, jie žodį „atskirus“ išverčia kaip ypatingus, išimtinius ir t. t., nors man kalbininkai sako, kad tai ir yra tik „atskiras“. Kitaip sakant, individualus atvejis, bet nebūtinai tai yra kažkas ypatinga. Siūlau grįžti prie Konstitucijos 12 straipsnio prasmės. Nemanykime, kad Konstitucinis Teismas yra aukščiau už patį Seimą, nes tauta… Po to Seimas kūrė įstatymus ir gali daryti įstatymų pataisas. Paskui sakoma, kad įstatymu viską galima reguliuoti. Žiūrėkite, ką mes šiandien darome. Mes įstatymu, nekeisdami Konstitucijos, reaguojame į konkretų atvejį ir atrodome nesolidžiai.
Aš esu už tai, kad globalizacijos amžiuje neatimtume iš lietuvių, kurie čia gimė, augo, dėl įvairių aplinkybių atsidūrė užsienyje, ten dirba. Beje, per tuos žmones kitos šalys sužino, kad yra toks kraštas Lietuva. Aš esu už tai, bet, manau, grįžti prie to, ką čia kalbėjo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, yra ir kitų atvejų, man atrodo, neužsiciklinkime su Konstitucijos keitimu, pagalvokime, ar mes negalime solidžiai sureguliuoti, ne reaguodami į atskirą atvejį, o reaguodami į visą grupę. Ačiū. K. Daukšys kalbės kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis V. A. Matulevičius. Tik paprašyčiau visų koncentruočiau. Atsiprašau, ne jums taikau. Prašau. Ne tą įjungiau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš pasistengsiu trumpai. Priėjau prie mikrofono, kaip ir turbūt ne vienas, tik todėl, kad tokiam svarbiam klausimui mes kartais turėtume padaryti išimtis ir skirti daugiau laiko. Negalima net paklausti. Šiaip aš norėčiau pritarti kolegei B. Vėsaitei, kuri žodis žodin pasakė, ką aš galvoju. Iš tikrųjų mes paverčiame pilietybę privilegija, pataikaujame tam tikrai daliai tautos, sakykim, elitui, kuris uždirba šimtus milijonų litų, ir nesprendžiame problemos iš esmės, problemos, kuri aktuali tūkstančiams lietuvių išeivių. Aš kviesčiau visus apie tai pagalvoti. Ne kurti privilegijas, bet galų gale imtis to, ko iš mūsų laukia mūsų tautiečiai, išeivija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už jūsų nuomonę. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš esmės nėra skirtumo, ar santechnikas, ar labai žymus krepšininkas yra Lietuvos pilietis. Visi vienodi prieš įstatymą ir prieš Lietuvos Respubliką.
Šiandien noriu pasakyti, kad aš tą vieną krepšininką pradėsiu, matyt, gerbti. Pasiūlė pabučiuoti ir mes puolame bučiuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Tik manau, kad tiek emocijų Seime nereikia.
11.24 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2110 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2110. Pateikimas. Pranešėjas – A. Lydeka. Kviečiu į tribūną.
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu jums pristatyti Pilietybės įstatymo pataisų įstatymą. Labai apgailestauju, kad kalbėdami apie dvigubą pilietybę mes turime svarstyti tik atskirus pavienius atvejus, taip tobulindami Pilietybės įstatymą. Esu įsitikinęs, kad šiandien, kai pasaulis tapo labai mažas pirmiausia aviacijos ir interneto dėka, kiekvienas žmogus turi teisę turėti pilietybę, susietą su jo kilme taip pat, kaip ir su gyvenamąja šalimi ar jo darbo vieta, taip pat, kaip ir su jo šeimos kilme ar gyvenamąja vieta. Labai dažnai tai netelpa į vienos valstybės pilietybės rėmus, tad dvigubos pilietybės atvejai yra neišvengiami.
Noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad 2010 m., kai mes čia, Seime, priiminėjome naują Pilietybės įstatymą, buvo numatytos tam tikros išimtys, tam tikri atskiri atvejai, kai asmuo gali turėti ir kitos valstybės pilietybę be Lietuvos pilietybės. Vienas iš tokių numatytų atvejų yra užsienio šalyse, bet lietuvių šeimose gimę vaikai, kai savo gimimu jie įgyja ir kitos valstybės pilietybę. Tokie vaikai, nepaisant jų valios, jų tėvų valios, iš karto gimdami gauna kitos valstybės pilietybę, turi teisę turėti tos valstybės pilietybę, bet jiems išlieka galimybė turėti ir Lietuvos pilietybę.
Deja, vetavus įstatymą dėl kitų priežasčių, baiminantis griežtų ir piktų Konstitucijos aiškintojų nuomonės, buvo susiaurinta ir ši galimybė. Ta teisė turėti dvigubą pilietybę vaikams, gimusiems kitose šalyse, kai gimimu jie įgyja kitos šalies pilietybę, išsaugota, tačiau kai tiems vaikams sueina 21 metai, jie turi apsispręsti, kurią pilietybę pasilieka – Lietuvos ar gimimu įgytos kitos šalies, tarkim, Airijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę. Atėjo laikas, kai tie Lietuvos vaikai, gimę užsienyje, užaugo ir jiems metas apsispręsti, kurią iš pilietybių pasirinkti.
Šiomis įstatymo pataisomis aš siūlau išsaugoti Lietuvai bent kelis šimtus Lietuvos vaikų ir išvaduoti iš to sunkaus sprendimo pasirenkant, poetiškai pasakysiu, tarp tėčio ir mamos, pasirenkant tarp dviejų pilietybių, kuri jiems tuo metu yra svarbesnė.
Atkreipsiu dėmesį į tai, kad kol tie vaikai augo, Lietuvoje tris kartus pasikeitė Pilietybės įstatymas, tai griežčiau, tai plačiau, tai siauriau reglamentuodamas dvigubą pilietybę. Palikime galimybę šiems vaikams turėti dvi pilietybes – Lietuvos pilietybę ir tos valstybės pilietybę, kurią jie įgijo gimdami nepaisant jų valios nė jų tėvų valios, ir tą apsisprendimą nukelkime jų vaikams. Tai yra kitai kartai, kurie, jau žinodami, kokios yra mūsų įstatymų nuostatos, galės tam ir nusiteikti, ir pasirengti, ir atitinkamai prisitaikyti prie mūsų teisinės sistemos.
Atkreipiu dėmesį, kad šiomis nuostatomis tikrai per daug neišplečiamos dvigubos pilietybės galimybės. Kalbame ne apie visus užsienyje gimusius Lietuvos piliečių vaikus, o tiktai apie tuos, kurie gimė tose valstybėse, kuriose gimimu įgyja (kartojuosi), nepaisant jų valios ar tėvų valios, tos šalies pilietybę. Ne visiems jiems išsaugome tą pilietybę, o tą apsisprendimą nukeliame jų vaikų kartai.
Labai ačiū už palaikymą. Mielai atsakysiu į visus klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu priminti, kad klausimo svarstymui pateikimo stadijoje numatyta 15 min. Svarstoma 5 min. Taigi klausiame. Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aišku, noras labai kilnus ir aš jį palaikau, bet ar neatsiras vėl prieštaravimas Konstitucijai dėl dvigubos pilietybės, nes būtent Konstitucijos aiškintojai ir žinovai, man atrodo, vėl ras priekaištų ir šitas geras noras vėl liks neįgyvendintas?
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, kolege, už jūsų klausimą. Teisės departamento išvadoje, kaip mes matome, jokio prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgiama. Negana to, atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra masinis dvigubos pilietybės išplėtimas. Kalbame tik apie tas valstybes, kuriose gimstant įgyjama, ir tik apie vieną kartą, t. y. apie kelis šimtus Lietuvos vaikų. Tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip masiškai paplitęs reiškinys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi P. Gylys. Nėra M. Zasčiurinsko. Klausia P. Gylys. Irgi nėra. Toliau pagal sąrašą R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamasis kolega, pritariu tam, ką jūs teikiate, bet prašom pasakyti. Jau ne vieni rinkimai dabar įvyko, neseniai Europos Parlamento rinkimai. Europos Parlamento rinkimai gal nepasižymi labai dideliu aktyvumu. Artimiausiu laiku bus savivaldos rinkimai, kurie visada Lietuvoje gana aktyvūs. Kur čia pakastas šuo, kodėl mes vieną kartą negalime apsispręsti ir suderinti per rinkimus teikti šitą klausimą ir keisti Konstituciją? Jūsų manymu, kur čia yra stabdžiai?
A. LYDEKA (LSF). Būdamas Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu galiu pasakyti, kad mes frakcijoje svarstome tokią galimybę – siūlyti referendumą šiuo klausimu. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė turi nuomonę, kad nereikalingas referendumas. Vertinant mūsų piliečių aktyvumą per visus rinkimus ir referendumus, yra didelis pavojus, kad gali būti nepritarta tai nuostatai, todėl tokiam referendumui reikėtų labai atidžiai ruoštis, rūpestingai ruoštis ir tikrai pabandyti, kad jisai būtų sėkmingas. Kitų galimybių, kaip jau šiandien nuskambėjo mintis, kad galima išspręsti problemą taisant įstatymą, įteisinant dvigubą pilietybę, deja, per paskutinius dešimt metų, kiek teko dirbti prie šios problemos, jokių teisinių galimybių nėra. Vienintelis kelias, deja, tiktai referendumas, jeigu norime visapusiškai įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvos teisinėje sistemoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Šedbaras. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Arminai, prisiminkime 2010 m., kai kartu dirbome. Po tų didžiųjų pataisų įstatyme yra viena norma (aš necituoju, bet esmę sakau), kad jeigu santuoka įgyjama kitos šalies pilietybė, tai dažniausiai susiję su tuo, kai mūsų lietuvaitės išteka už musulmonų, tokiu atveju pilietybės turėjimas kokiais nors metais neribojimas. Po mūsų pirmojo balsavimo Seime taškas buvo padėtas ir prieš jūsų brūkšnį 7 straipsnio 1 punkte. O jeigu vėl tašką padėtume? Ar nebūtų atskiras atvejis, kaip jūs manote, numatytas Konstitucijoje? Čia juk atskiras atvejis, ne tiek daug šalių, kurios pačiu gimimu suteikia teisę į pilietybę. Kaip jūs manote?
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Stasy, už jūsų gerą klausimą. Visiškai sutinku su jumis. Aš, savo nuomonę išsakau, vertinčiau kaip atskirą atvejį. Tačiau visi mes suprantame, kad yra įvairių teisininkų, įvairių nuomonių, o Pilietybės įstatymo vertinimo susiklostė tokia tradicija, kad tos teisininkų nuomonės skamba vienpusiškai ir gana griežtai ir piktai. Ieškome kiek įmanoma visiems priimtinesnių teisinių nuostatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, noriu paklausti šiek tiek kitokį klausimą. Atsimenate dar ankstesnį projektą, kur buvo siūloma ir asmenims, kurie yra lietuviai, visada gyveno etninėse lietuvių žemėse, niekur nesikėlė, bet ne jų valia yra tai, kad jie gyvena ne Lietuvos teritorijoje. Dėl šitų žmonių kategorijos.
A. LYDEKA (LSF). Aš vėlgi savo nuomonę pareiškiu. Darbo grupėje 2009–2010 m. svarstydami Pilietybės įstatymą mes tai traktavome kaip išimtinį atskirą atvejį dėl šios žmonių kategorijos ir norėjome įtraukti, tačiau vėlgi didesnės dalies teisininkų nuomonė buvo tokia, kad tai per daug išplėstų ir apimtų dešimtis, galbūt net šimtus tūkstančių lietuvių kilmės asmenų, jiems suteiktų galimybę turėti dvigubą pilietybę. Ši nuostata iš įstatymo projekto buvo išbraukta. Šiuo atveju mes kalbame apie vaikus, kurie apimtų tik apie kelis šimtus Lietuvos piliečių.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi K. Daukšys.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto nesuprantu, kodėl mes negalime grįžti prie pirminės redakcijos. Atrodo, vaikaičiai turi virš savo vaikų (…) tokį prioritetą. Paaiškinkite, mano klausimas yra susijęs su gerbiamojo S. Šedbaro klausimu.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji profesore, už palaikymą to buvusio 2006 m. (nenoriu suklysti dėl metų) Pilietybės įstatymo, kurio autorius buvau. Deja, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad per plačiai buvo nustatytos dvigubos pilietybės galimybės, ir įstatymų leidėjas buvo priverstas ieškoti galimybių, kaip susiaurinti tas dvigubos pilietybės galimybes, todėl 2010 m. priimtas įstatymas, be abejo, kur kas labiau susiaurino dvigubos pilietybės turėjimo galimybes.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšio nėra. V. Kamblevičiaus taip… Atsiprašau. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, noriu jūsų paklausti. Man imponavo gerbiamojo L. Balsio pasakymas, kad šitas klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai. Jūsų nuomone, jo nuomonė teisinga ar neteisinga?
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū už gerą klausimą. Aš taip pat sutinku su šia nuomone, kad jis turi būti sprendžiamas kompleksiškai. Deja, jeigu mes norime platesnių galimybių dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, įstatymo keitimo keliu to padaryti neįmanoma. Tai galime padaryti tik referendumu.
Negana to, kolegos, priminsiu, kadangi 12 straipsnis yra Konstitucijos pirmajame skirsnyje, net Seimas neturi teisinių galių keisti Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių, tai gali padaryti tik tauta referendume. Sutinku, kad reikia spręsti kompleksiškai, na, vienintelė išeitis rengiant referendumą ir aktyviai dėl jo dirbant, kad referendumas būtų sėkmingas. Kitais atvejais mums, deja, tenka tiktai žingsniukas po žingsniuko tobulinti Pilietybės įstatymą kalbant apie atskirus konkrečius atvejus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, sveikinu su tuo, kad jūsų projektas yra daug demokratiškesnis ir priimtinesnis už prieš tai siūlytą. Tačiau akivaizdu, kad jūs irgi, net jeigu Seimas tikriausiai palaikys (tikėsimės) jūsų projektą…
A. LYDEKA (LSF). Ačiū.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). …bet jūs ir dabar nebūsite tikras, kad kas nors nesikreips į Konstitucinį Teismą ir jis nebus pripažintas prieštaraujančiu. Akivaizdu, kad vienintelis kelias yra referendumas. Jūsų nuomone (aš turiu savo požiūrį, bet man labai įdomu išgirsti), kodėl nuolat užstringa ši referendumo idėja, nors akivaizdu, kad didžioji dalis piliečių, visi turi giminių, vaikų užsienyje, paremtų dvigubos pilietybės institutą. Kodėl jis užstringa, kodėl, pavyzdžiui, nepasinaudojome savivaldybių rinkimais, kurie netrukus bus? Ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis Vytautai, už jūsų palaikymą. Aš esu susipažinęs su tam tikromis sociologinėmis apklausomis. Jos, deja, demonstruoja, kad maždaug apie 60 % palaiko dvigubos pilietybės įteisinimą, apie 40 % nepalaiko. Negana to, ką jau ir minėjau šiandien iš šios tribūnos, Pasaulio lietuvių bendruomenė turi kitokią nuomonę dėl referendumo, t. y. negatyvią nuomonę dėl referendumo, nors yra, be abejo, aktyvūs dvigubos pilietybės įteisinimo šalininkai. Ir yra aibė kitų smulkesnių priežasčių, kodėl neskubama surengti referendumo. Labiausiai dėl to, kad netikima tokio referendumo sėkme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Šedbaras. Gerbiamasis Stasy, prašome nuomonę už pasakyti visam Seimui. Gerbiamasis Stasy Šedbarai, įjungtas jūsų mikrofonas, nuomonė už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, laikas eina, kartais keičiasi ir mūsų vertinimai, tačiau šitoje situacijoje tikrai reikia palaikyti šį projektą, nes įsivaizduokime, jis tobulintinas. Manau, kad kolega Arminas suprato pagal mano klausimą, apskritai įsivaizduokime, kaip yra įstatyme. Išvažiuoja mūsų šeima gyventi, kad ir laikinai, kad ir abu lietuvaičiai. Pagal kraujo liniją jiems gimęs vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jeigu jie apsigyvena šalyje, kur vien gimimu įgyjama pilietybė, Airijoje, yra dar kitos šalys, jų nedaug, tai vaikutis, visiškai jo neatsiklausus, gauna ir tos šalies pilietybę, jis įgyja dvigubą pilietybę. Dabar jis užaugęs, būdamas 21 metų, studentas, turi žinoti, suprasti, sekti savo gimtadienius, kada jam reikia pasirinkti. Jo niekas neklausė, kada jam buvo suteikiama ta antroji pilietybė. Tai kur čia yra problema ir argi tai nėra tas atskiras atvejis, kaip pasakyta Konstitucijoje? Manau, kad tai yra tikrai atskiras atvejis, tikrai reikia pritarti šiam projektui ir jį dar patobulinti, kad tikrai šitoje vietoje mes nedarytume tokių nesusipratimų su savo piliečiais.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytą nuomonę. Nuomonė prieš – K. Daukšys, bet aš jo nematau salėje. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Užsienio reikalų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Žmogaus teisių komitetas, kartu ir Konstitucijos komisija, nes dėl praeito projekto mes ją taip pat numatėme. Ar galime pritarti? Kadangi apsisprendėme prieš tai svarstytą projektą svarstyti pavasario sesijoje, tai ir šį, jeigu sutarsime, pavasario sesijoje. Galime priimti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū už supratimą.
11.43 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 3, 31, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1243(5) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1243. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė. Prašome.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1243 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui svarstyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkei. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmasis – V. Stundys. Prašom. Ruošiasi J. Razma.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Mielieji kolegos, kelios pastabos dėl diskutuojamo įstatymo projekto. Jo centras yra Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo tvarka, jos kompetencija. Be abejo, ta institucija yra svarbi, reikalinga ir būtina. Diskusijoje išryškėjo visiškai priešingos, dvi skirtingos pozicijos, du skirtingi požiūriai į šitą komisiją.
Pirmoji išskirtinai pabrėžia, kad tai savireguliacijos institucija, tai yra etika rūpinasi patys visuomenės informavimo priemonių atstovai, nes tik tokiu būdu užtikrinama žiniasklaidos laisvė, jos nepriklausomybė nuo politinių įtakų. Tą koncepciją bandoma įstatymu ir realizuoti.
Antroji samprata, kuriai komitetas nepritarė, remiasi taip pat Konstitucijoje įtvirtinta pamatine vertybe, tai yra visuomenės interesu būti teisingai, objektyviai ir bešališkai informuotai, todėl visuomenės informavimo ir etikos klausimus svarstant turi dalyvauti ne tik visuomenės informavimo priemonių asociacijų atstovai, bet ir kitų visuomenės interesų grupių atstovai. Tik tokiu būdu galima garantuoti abipusį, tai yra žiniasklaidos ir vartotojo, dialogą. Renkantis pirmąjį modelį, iš esmės to dialogo nėra ir jokių teisinių prielaidų jam vykdyti nesudaroma.
Antra, kuria linkme svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos? Ryškiai renkamasis pirmasis kelias, tai yra vadinamasis savireguliacijos kelias. Visuomenės informavimo etikos klausimų svarstymą siūloma numatyti tik tų priemonių atstovams, net žurnalistų etikos inspektorius kandidatūrą Seimui siūlo išimtinai tik tos organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurios narių veiklai taikomos vadinamosios Etikos kodekso normos. Be to, siūloma keisti ir kvalifikacinius reikalavimus atsisakant teisinio išsilavinimo imperatyvo tokiai kandidatūrai. Taigi, tokiu būdu kuriamos teisinės prielaidos sukurti uždarą (atkreipiu dėmesį – uždarą) savireguliacijos modelį visiškai eliminuojant visuomenės atstovų dalyvavimą. Be to, tokiai savireguliacijai įgyvendinti skiriami valstybės pinigai. Atkreipiu dėmesį, kad nė viena kita, kitos srities etikos komisija, tokios privilegijos neturi.
Renkantis antrąją koncepciją, jokių nepriklausomumo pažeidimų tikrai nėra. Žiniasklaidos laisvę, jos nepriklausomumą užtikrina Visuomenės informavimo įstatymas, be abejo, ir Konstitucija, Konstitucija, kuri įteisina pamatinius dalykus. Taigi baimė įsileisti į etikos klausimų svarstymą visuomenės, kitų interesų gupių atstovus, mūsų supratimu, yra neleistinas dalykas. Todėl ir mūsų siūlymas, alternatyvus siūlymas, yra pagrįstas paprastu principu: palikti atstovavimą tų pačių organizacijų, koks yra įteisintas ir senajame įstatyme, tai yra visų kitų 15 organizacijų, kurios aprėpė ir žiniasklaidos lauko atstovus, ir svarbių žmogaus teises ginančių ir moralinius reikalus sprendžiančių visuomenės organizacijų atstovus, tai buvo tam tikras derinys, ir suteikti šitai komisijai juridinį statusą – asociacijos, kadangi pagrindinis priekaištas būdavo šitai komisijai, kad ji neturi juridinio statuso, o buvo Spaudos, radijo ir televizijos fondo tam tikras inkliuzas. Kviečiu rimtai svarstyti klausimą ir nepamiršti viešojo intereso, tai yra visuomenės teisės būti nešališkai, objektyviai ir teisingai informuotai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu J. Razmą. Ruošiasi – A. Pitrėnienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, štai, svarstydami šį įstatymo projektą, mes ir kiti kolegos lyg ir priversti aiškintis, kodėl mes čia staiga kažką siūlome, kodėl siūlome Katalikų Bažnyčios atstovą ir t. t. Bet iš tikrųjų mes nieko nesiūlome, mes siūlome palikti taip, kaip dabar yra. Siūlo ponia A. Pitrėnienė. Ji siūlo išbraukti iš etikos dalykų svarstymo žiniasklaidoje tos pačios Katalikų Bažnyčios, Vyskupų Konferencijos atstovą, nežinau, kodėl jai neįtiko dabar ten esantis A. Belickas, dalyvavęs pogrindy, redagavęs „Laisvės lygos“ laikraštį, „Katalikų pasaulio“ žurnalą, Belgijoje studijavęs žurnalistiką, kuo jis blogesnis negu kiti tos komisijos atstovai, kurie atstovauja Žurnalistų asociacijai? Galbūt ponia A. Pitrėnienė paaiškins?
Dabar, jeigu žiūrėtume į šį klausimą sistemiškai ir prisimintume kitas etikos komisijas, kurios, šiaip ar taip, egzistuoja, kurios susijusios su valdžia, nes žiniasklaida, kaip žinome, taip pat yra ketvirtoji valdžia ir kartais labai efektyviai daro įtaką procesams. Štai Teisėjų etikos komisijoje mes siekiame, kad būtų kuo daugiau visuomenės atstovų ir pastaruoju metu džiaugiamės, kad ta kryptimi įvyko poslinkių. Jeigu paklaustume teisėjų, tai jie irgi turbūt šauktų, sakytų: kam čia reikia tų visuomenės atstovų, jie neturi reikiamo teisinio išsilavinimo, ką jie ten gali kalbėti apie teisėjų etiką. Bet mes vis dėlto manome, manau, kad pasitvirtino ta mišri etikos komisija, kurioje dalis yra ir visuomenės atstovų. Gana sėkmingai ir savivaldybėse veikia etikos komisijos, kur yra bendruomenių atstovai, nėra komisijos vien iš savivaldybės tarybos narių. Turbūt bene nesėkmingiausiai veikia Seimo etikos ir procedūrų komisija, kur, deja, kaip tik ir nėra visuomenės atstovų, kur patys Seimo nariai bando spręsti savo etikos klausimus, ir matome, kas iš to išeina. Mums kaip tik reikėtų pagalvoti, ar nebūtų tam tikra išeitis ir dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos darbo efektyvumo išsprendimo, jeigu numatytume, kad tam tikrą dalį deleguojame iš visuomenės, ne iš Seimo narių, kokiu nors aiškiu mechanizmu. Todėl mes siūlome palikti, kaip buvo iki šiol, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje tuos visuomenės atstovus, kurie ten buvo. Žinoma, galima diskutuoti ar tos, ar kitos visuomeninės organizacijos galėtų deleguoti atstovus, gal kam nors nepatinka Psichiatrų asociacija, galima siųsti Psichologų asociacijos atstovą. Čia yra diskutuotini dalykai. Aš manau, mažiausias pagrindas yra svarstyti, kad iš ten reikia eliminuoti Katalikų bažnyčios atstovą. Tuo labiau, kaip minėjau, jie turi nors ir negausią, bet savo žiniasklaidą, gal šiek tiek griežtesnį požiūrį į etikos dalykus, bet pagaliau ten tas vienas atstovas nieko negali nulemti, jis gali tik argumentų ir moralinio poveikio jėga kam nors daryti įtaką. Manau, kad tai nėra blogai. Todėl mes, konservatoriai, ir sakome, jeigu gali nekeisti – nekeisk. Argumentų už tokį keitimą, kad Etikos komisija būtų vien iš pačių žurnalistų atstovų, manau, tai tikrai nebūtų žingsnis pažangia kryptimi. Vis dėlto susirinkus vien žiniasklaidos atstovams nagrinėti savo kolegų etikos dalykus, būtų ne toks paprastas reikalas būti griežtiems, reikliems. Dabar, kai yra ir visuomenės atstovų, galbūt jie ir parodo tą didesnį griežtumą, reiklumą, bet visuomenės atstovai čia negali persverti. Žiniasklaidos atstovų ten ir dabar yra daugiau. Manau, kad yra geras balansas ir reikia taip palikti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasakytą nuomonę. Kviečiu A. Pitrėnienę. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom, kolege.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Įsivaizduoju, kad kolegos J. Razmos pasisakyme, ko gero, išgirdau kažkokios nevilties garsą. Jeigu kreipčiau visą ugnį į save, į žmogų, kuris nėra žurnalistų atstovas, nei rengėjas, nei skleidėjas, žmogus, kuris šiandien atstovauja komitetui, esu pirmininkė ir pristatau sukurtos darbo grupės darbo rezultatą. Tiesiog yra net nesuvokiama, kad darbo grupės rezultatą nurašytume vienai A. Pitrėnienei, mažiau negu keista, bet tikrai neturiu jokio savo intereso, nes atstovauju tik Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir pristatau jums komiteto sudarytos darbo grupės rezultatą.
Taigi, pirmiausia savo kalbą norėčiau pradėti nuo žodžių „įstatyminė savireguliacija“, tam tikros sampratos apibrėžimo. Kai steigti savireguliacijos institucijas įpareigoja teisės aktai, tai vadinama įstatymine savireguliacija. Įstatymas nusako tik bendruosius savireguliavimo principus, o jie konkretinami kuriant etikos kodeksus, praktinius vadovus. Šiuo atveju įstatymas neįpareigoja, o tik suteikia visuomenei teisę kurti savireguliaciją, kas ir yra bandoma įteisinti siūlomomis pataisomis. Šiandien mes svarstome projektą, kurio tikslas yra sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos įstatyminę savireguliacijos sistemą. Ir nieko daugiau.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje gydytojai rūpinasi savo profesine etika, advokatai – savo profesine etika. Aišku, sakykime, gydytojai jau turi ir psichiatrų, ir visokių kitokių žmonių, bet advokatai, aš abejoju, kad tarp jų būtinai yra psichiatras ar dar kas nors. Galiausiai jie patys sprendžia, ką priimti į savo asociaciją ar kokią formą jiems pasirinkti. Mes norime nusakyti vienai iš asociacijų, kas turi kurti asociaciją. Iš tikrųjų mes nusakome, kas turi teisę sukurti, pradėti kurti asociaciją. Tai nėra uždara sistema. Jeigu šiandien mes kalbame, kad asociacijos pradžią padaro tik informacijos kūrėjai, skleidėjai ir žurnalistai, tai visos kitos grupės, tie patys psichiatrai, psichologai, jeigu jie pareikš pageidavimą, gali būti priimti kitų vidaus reguliavimo dokumentų pagrindu.
Dėl finansavimo. Čia buvo pasakyta, kad visos kitos asociacijų ar savitvarkos institutų grupės save finansuoja. Mielieji, tie pinigai, kurie yra numatyti asociacijai finansuoti, 300 tūkst., tai yra ne kieno kito, o yra pinigai, kuriuos moka patys transliuotojai ir retransliuotojai už savo veiklos licencijas.
Idėją sukurti Visuomenės informavimo etikos asociaciją įgyvendino, kaip minėjau, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudaryta darbo grupė, kurioje metus laiko – metus laiko! – dirbo žiniasklaidos srities ir kiti profesionalai, turintys reikiamų žinių ir kompetencijos. Gaila prisipažinti ir truputį nesmagu, mano vaidmuo ten buvo labai neryškus, aš tik vadovavau, koregavau darbą, bandžiau suteikti žodį, kad visi pakalbėtų, kad būtų išklausytas kiekvienas ir priimtas teisingas sprendimas. Tai ir buvo atlikta.
Šiandien Seimas, visi Seimo nariai, svarstydami šį projektą, turime pagalvoti, ar mes norime, kad būtų sukurta efektyvi ir profesionali žiniasklaidos savireguliacijos sistema, kuri veiktų nepriklausomai, neatstovautų nė vienai politinei ar kokiai kitokiai visuomenės grupei.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, laikas baigėsi.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerai. Tiek ir norėjau galiausiai pasakyti. Balsuokime už progresyvią formą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kalbos baigėsi. Yra įvairių grupių Seimo narių siūlymų dėl įvairių straipsnių. Dėl vedimo tvarkos J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu sutiktumėte siūlymus teikti pirmiausia pradedant nuo to, vadinkime, kompleksinio, kur yra grupės Seimo narių, o po to tik tuos atskiruosius.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip ir yra padaryta.
PIRMININKAS. Aš tą ir ruošiausi padaryti.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip ir yra padaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 4 straipsnio yra Seimo narių V. Stundžio, J. Razmos ir kitų Seimo narių kompleksinis pasiūlymas, tai sutarkime taip: yra dar 12 pasiūlymų kartu su šitos grupės. Jeigu jis praeina, tada nesvarstome kitų, jeigu nepraeina, vėl nesvarstome.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar esminis siūlymas. Formaliai mes turime turėti palaikymą 10 Seimo narių. Balsuojame, ar yra 10 Seimo narių. Ir balsuojame iš karto, kad dėl visų pataisų tada, kad nereikėtų… Aš kalbu apie dvylika pasiūlymų, kuriuos teikia šita Seimo narių grupė. Dėl kitų atskirai svarstysime. Rimantai, nesijaudinkite, viską pereisime.
Svarstome. Tai dabar suteikiu žodį V. Stundžiui.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai dėkoju. Pataisų esmė yra labai paprasta: palikti komisiją iš esmės grindžiant, paliekant tą patį atstovavimą joje įvairių visuomenės organizacijų, susivienijimų, be abejo, ir įvairių žiniasklaidos priemonių asociacijų atstovų tą patį sąrašą, nekoreguojant nė vienos to sąrašo pozicijos, bet tam, kad išspręstume juridinę problemą dėl jos statuso, siūlome, kaip ir yra kolegų siūlyme, palikti asociacijos statusą. Tada išspręstume visą tą juridinę kebeknę, kuri kartais kyla teismuose motyvuojant, kad šita organizacija neturi jokio juridinio statuso. Tai viena.
Antra, šitas principas užtikrintų patį, matyt, svarbiausią dalyką – visuomenės informavimo priemonių atstovų ir visuomenės dialogą ir paiešką bendrų sprendimų. Žiniasklaida yra galinga ketvirtoji jėga, ji formuoja visuomenės viešąją nuomonę, daro įtaką vertybėms. Tai nėra tokia sritis, kuri veikia izoliuotai ar uždarai, todėl visuomenės dalyvavimas, mūsų supratimu, yra būtinas ir privalomas. Taip užtikrintume ir didesnį visuomenės informavimo priemonių nepriklausomumą, be abejo, ir atsakomybę už viešąjį interesą. Tiesiog raginame pritarti šiai koncepcijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar aš teisingai supratau? Nors jūs sakėte, kad nieko nekeisite, bet jūs siūlote išbraukti Visuomenės informavimo etikos asociacijos narius, taip, teisingai suprantu? Apie tai gi viskas…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Iš esmės… Aš galiu dabar komiteto…
PIRMININKAS. Palaukite minutėlę, tuoj komitetas. Aš matau, ką siūlote 4 straipsnyje, o šnekate šiek tiek kitaip. Tai aš noriu pasitikslinti.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Nesvarbu. Seimo narių siūlymas prieštarauja komiteto sudarytos darbo grupės, apie kurią aš kalbėjau, metus laiko rengtam projektui, iškeltai pagrindinei įstatymo projekto idėjai – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliavimo sistemą. Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Už nori kalbėti A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Taip. Pritarčiau pataisai todėl, kad jeigu į juos nebus atsižvelgta, tada iš žodžio „savireguliavimas“ reikia išbraukti pirmąjį sandą „savi“, tada bus… Jau apie tai buvo kalbėta, todėl nenoriu plėstis. Negali būti taip, kad struktūra reguliuoja pati save ir dar ima pinigus iš biudžeto.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. A. Matulevičius – prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš gerbiu kolegos Algirdo nuomonę, bet vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę. Čia buvo… Iš tikrųjų žiniasklaida – ketvirtoji valdžia. Lietuvoje įtvirtintas pamatinis žodžio laisvės principas. Labai teisingai buvo išvesta, sakyčiau, kolegos J. Razmos paralelė su teismais – ir teismai vadovaujasi savireguliavimo principu. Iš tikrųjų ten yra visuomenės atstovų, tačiau ką aš noriu pasakyti? Tie visuomenės atstovai šiose savireguliavimo struktūrose nepakeičia teismų sprendimų. Nepakeičia, neatšaukia! Etikos komisija gali priimti sprendimą, kuris žurnalistų darbą pavers niekiniu, kadangi tas sprendimas privaloma tvarka turi būti paskelbtas žiniasklaidos priemonėje.
Ir paskutinis dalykas, kodėl aš abejoju tuo. Mes žinome buvusią Etikos komisijos praktiką. Mano įsitikinimu, sprendimai ten neretai būdavo vis dėlto šališki arba politizuoti – štai kur yra pagrindinis pavojus. Aš manau, jeigu žiniasklaidos atstovai bus deleguojami į savireguliavimo instituciją, tai žurnalistai tikrai pasirūpins, kad būtų autoritetingi, principingi žmonės, į kurių nuomonę po to būtų įsiklausoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narių siūlomos pataisos.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Jūs jau pasakėte, ačiū. Balsuojame.
Už balsavo 26, prieš – 33, susilaikė 16. Pataisai nepritarta.
Dėl 5 straipsnio yra grupės Seimo narių. Šis pasiūlymas nesvarstomas, kaip sutarėme. Dėl 2 dalies yra Seimo nariai J. Razma, V. Aleknaitė-Abramikienė. Suteikiu žodį J. Razmai pateikti savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jau nesutikome palikti komisijoje didesnio skaičiaus visuomeninių organizacijų atstovų, aš kviesčiau palikti bent Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų Konferencijos tą vieną atstovą, tuo labiau kad tai yra struktūra, turinti savo žiniasklaidą. Jeigu sakysite, kad jų žiniasklaida gali būti atstovaujama per kitas tam tikras asociacijas, tai vis dėlto aš manau, kad jie su tam tikra savo specifika tose kitose asociacijose dėl savo menkumo tiesiog ištirptų, todėl atskiras toks atstovavimas, gerbiant ir mūsų valstybės susitarimą su Vatikanu, galėtų tikrai likti. Tikrai prastai atrodytų toks išbraukimas tų atstovų, nederinus su Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų Konferencija.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komiteto nuomonė yra nepritarti dėl tų pačių priežasčių – kad šio įstatymo pagrindinė idėja yra sukurti efektyvią savireguliavimo sistemą be kitų organizacijų pagalbos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už norėtų kalbėti V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tiesiog jau tų argumentų nesinori kartoti, bet visiškai nesuprantama baimė įsileisti visuomenės atstovus dalyvauti sprendžiant visuomenės informavimo etikos klausimus. Tai viena.
Antra, aš atkreipsiu dėmesį, kad darbo grupė siūlo ir komitetas pritarė išbraukti iš vartojamų sąvokų žodį „profesinė etika“. Jeigu būtų likęs žodis „profesinė etika“, aš suprantu, kad tai yra gildijos, luomo atstovų reikalas. Dabar žodis „profesinė“ yra išbraukiamas ir lieka „visuomenės informavimo etika“, ir mes skelbiame, kad niekas – šiukštu! – kitas, išskyrus visuomenės informavimo priemonių atstovus, neturi kompetencijos spręsti etikos klausimus. Na, tai yra paradoksas! Atleiskite, ką mes darome?
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria J. Razmos ir V. Aleknaitės-Abramikienės siūlymui? Balsuojame.
Už balsavo 27, prieš – 23, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Labai panašus yra V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, bet jos nėra. Nebalsuojame. Jeigu sutiktų, tai… Ar reikia dar kartą balsuoti? Nes vėl Vyskupų Konferencija. Aš suprantu. Aš klausiu, ar… Nėra. Ačiū. Galime sutarti, kad nepritarta?
Toliau eina grupės Seimo narių, dėl to mes balsavome. Dėl trečios dalies taip pat, dėl 4, 5, 6 straipsnių, 6 straipsnio 1 dalies, 2 dalies jau mes balsavome ir dėl 8 dalies balsavome. 7 straipsnio 2 dalis. J. Razma, V. Aleknaitė-Abramikienė. Siūlymas – Seimas asociacijos teikimu… Gerbiamasis Jurgi, aš kreipiuosi į jus. Jūsų čia yra dėl vienos ir tos pačios dalies trys pataisos. Kurią mes svarstysime, nes aš suprantu, kad jūs čia vis tobulinote? Paskutinę, jeigu…
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, paskutinę. 28 d.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Prašom pateikti savo siūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jau palikome Etikos komisijos formavimą vien žiniasklaidos atstovams, tikrai nedarykime tokios nesąmonės, kad ta pačių kontroliuojamųjų asociacija spręstų ir savo kontrolieriaus parinkimą, kontrolieriaus, jau kaip valstybės pareigūno. Jeigu nepriimsite mano pataisos, liks, kad pačių leidėjų asocijuota struktūra parenka ir sau valstybinį kontrolierių, inspektorių. Tai tikrai būtų visiškas absurdas. Nė vienas kontrolierius nėra pasirenkamas kontroliuojamųjų. Inspektorius nėra savireguliavimo elementas, čia jau jis yra valstybės pareigūnas. Todėl mes ir siūlome, kad tą inspektorių Seimui apsisprendžiant pasiūlytų įvairios visuomeninės organizacijos, kurios iki šiol buvo Etikos komisijos formuotojos, bet dabar tos teisės neteko. Būtų per visuomenės interesą sprendžiamas inspektoriaus parinkimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas nepritarė ir mano, kad projekte numatyta, kad inspektoriaus kandidatūra… Pirmiausia kandidatūrą įvertina ir apsvarsto Visuomenės informavimo etikos asociacija ir teikia tvirtinti Seimui. Tokiu būdu inspektoriaus skyrimo procedūra yra apsaugota nuo galimų interesų protegavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Už pataisą kalba V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Dar kartą norisi rasti ir kitų papildomų argumentų be to, ką pasakė kolega J. Razma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Valentinai, kalbėkite į mikrofoną.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Papildomas argumentas dėl tokios pozicijos būtų labai paprastas. Iš tikrųjų vėlgi sukurtume precedento neturintį atvejį, kai inspektoriaus kandidatūra būtų visiškai priklausoma nuo tų subjektų, kuriuos jis kontroliuos. Tai kas, kad tvirtins Seimas, bet kandidatūrą teiks tos organizacijos, tiktai išimtinai tos organizacijos, jos gali susitarti. Viena.
Antra. Atkreipkime dėmesį, po to eis kita pataisa, kuria siūloma keisti šiai kandidatūrai taikomus kvalifikacinius reikalavimus. Juo galės būti bet kas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir kompetencijos šitoje srityje. Taigi vėlgi viskas sueina į vieną – kuriame uždarą savireguliacinę sistemą. Nagi kurkime! Pamatysime, kas iš to išeis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš kalbėsiu truputį iš tokio ironiško taško. Aš suprantu, kad žurnalistams žodis „vyskupai“ ir panašūs terminai kelia alergiją, bet taip pat matau, kad jums kelia alergiją ir daugumai Seimo narių. O rezultatas yra toks, kad ištisai žiniasklaidos grupei, maždaug dvylikai pozicijų (aš turiu galvoje krikščioniškąją žiniasklaidą), yra atimama galimybė turėti savo nuomonę ir ją reikšti.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui spalio 28 d. Kitų nesvarstėme.
Už balsavo 35, prieš – 27, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta. Dėl šio straipsnio yra Seimo narių G. Purvaneckienės ir O. Leiputės pasiūlymas. Noriu paklausti, ar norite teikti, ar sutinkate su komitetu? Sutinka su komiteto nuostata ir neteiks. Neteikiam.
Seimo narių A. Pitrėnienės, A. Zeltinio, E. Žakario, M. Basčio, G. Steponavičiaus pasiūlymas dėl šios dalies, kuriai komitetas pritaria. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Negalime? Komitetas pritaria. Jeigu reikalaujate balsuoti, balsuojame. Kas pritaria komiteto 49 straipsnio 2 dalies tokiai redakcijai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Čia Seimo narių grupės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
Už balsavo 50, prieš – 17, susilaikė 12. Pritarta.
Seimo narių grupės mes jau svarstėme.
Seimo narys J. Požela dėl 3 dalies.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Minutėlę, minutėlę. Išlaikysime viską. Taip, komitetas pritarė iš dalies. Noriu klausti J. Poželos, ar jis sutinka su tuo, ar reikalauja?
J. POŽELA (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? V. Stundys reikalauja balsuoti ir tokią teisę jis turi reikalauti.
Balsuojame, ar pritariame J. Poželos pataisai. Komitetas iš dalies pritarė. Seimo narys J. Požela sutinka.
Už balsavo 47, prieš – 13, susilaikė 15. Pasiūlymui iš dalies pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra grupės Seimo narių, dėl to mes jau balsavome. Baigėme pastraipsniui… Peržiūrėjome pastraipsniui pataisas.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo už įstatymo projektą nori kalbėti B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritariu tikrai gerai subalansuotam, pažangiam įstatymo projektui, kurio rengime labai aktyviai dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai. Manyčiau, kad tokia savireguliacijos priemonė tikrai bus efektyvi ir mes turėsime objektyvesnę žurnalistiką.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai čia tiko žodis „subalansuota“. Iš tikrųjų čia niekas nesubalansuota, o viskas palikta vienose rankose ir tai vadiname, kažkaip neįsigilinę, subalansavimu. Tai labai keista pozicija ir labai keistas požiūris. Tai viena.
Antra. Netgi jeigu žiūrėtume į dabar veikiančią komisiją, vadinamąjį (…), mes matytume labai paprastą dalyką: ten yra atstovaujama 15 organizacijų, iš jų net dešimt atstovauja įvairioms visuomenės informavimo priemonių asociacijoms, net dešimt! Čia buvo bandymas ieškoti balanso tarp vartotojo ir tarp žiniasklaidos kūrėjo. Mes šitas pastangas nubraukiame, vadindami tai pažanga, modernėjimu ar dar kuo nors. Lauksime kitų netikėtų žingsnių, džiaugsimės ir bandysime aiškinti, kodėl jie nėra modernūs.
Tikrai prieš. Dar liko priėmimas. Priėmimas bus įdomus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui. (Balsai salėje) Teisingai.
Už – 51, prieš – 26, susilaikė 6. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Per šonininį mikrofoną Seimo Pirmininkė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galite pritarti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Ar pritariame… (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Yra tvarka. Nesiginčykime.
Už – 48, prieš – 24, susilaikė 5. Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto mes dar priėmimo stadijoje mėgintume užregistruoti pasiūlymų, todėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Balsuojame. Turite tokią teisę.
Pertrauka dėl šio įstatymo svarstymo iki kito posėdžio. Balsų užtenka. Už – 34, prieš – 41, susilaikė 9.
Svarstome… Atsiprašau, kviečiu Seimo Pirmininkę pateikti rezervinį klausimą dėl komisijų pirmininkų.
12.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2497 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti priimtą Konstitucijos komisijos sprendimą, kurį turime patvirtinti, ir komisijos…
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, paprašysiu tylos, Pirmininkė kalba!
L. GRAUŽINIENĖ. …pirmininke išrinkti Seimo narę B. Vėsaitę. Išrinkta komisijos pirmininkė. Prašau kolegų patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame.
Svarstymo stadija. Diskusijoje kalbėti yra norinčių? Nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariate.
Priėmimo stadija. Vienas – už, vienas… Keturi – prieš, keturi – už. Nespėja kompiuteris su noru. (Balsai salėje) Nėra.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 57, prieš – 4, susilaikė 14. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
12.26 val.
Savaitės (nuo 2014-11-17) – 2014 m. lapkričio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu Seimo Pirmininkę pateikti savaitės, prasidedančios lapkričio 17 d., darbotvarkę.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sparčiai dirbame rudens sesijoje, ypač dėkoju už bendro darbo supratimą. Antradienį yra daug svarstymų, galėsime daug diskutuoti politiškai įvairiais klausimais, pradedant sveikata, baigiant kitais klausimais – ekonominiais, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir t. t. Ko nors ypač išskirti nenorėčiau, išskyrus tai, kad bus pateikimai dėl personalijų, t. y. Seimo nutarimas „Dėl Sauliaus Katuokos skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“, jį teikia Prezidentė, ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės atleidimo ir Ingos Žilėnienės paskyrimo. Tai yra personalijų klausimas, kuris, manau, visiems bus aktualus. Yra nemažai ir kitų pateikimų.
Ketvirtadienį irgi yra personalijos – įtrauktos dvi Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūros, tai Artūro Pažarskio ir Alės Bukavinienės. Aš tiek norėjau atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, nemažai Seimo narių, priklausančių Šeimos grupei, kreipėsi į jus dėl kelių įstatymų vilkinimo komitetuose, ypač papildomuose komitetuose, dėl to mes negalime šių įstatymų projektų svarstyti Seimo salėje. Tai yra beprecedentis vilkinimas, kuris faktiškai vyksta beveik dvi plenarines sesijas. Aš nežinau, kaip tas raštas paveikė jus ir ką jūs žadate daryti? Galbūt reikia keisti papildomus komitetus, kurie neleidžia svarstyti ir prieiti prie pagrindinių klausimų?
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū už aktualų klausimą. Tikrai nebeturime tokios statutinės galimybės pakeisti komitetų. Esu numačiusi, kai komitetai baigs svarstyti pagal savo grafikus biudžetą, susitikimą su komitetų pirmininkais ir dar kartą apsvarstyti tuos klausimus, kurie yra užsilikę, tarp jų ir dėl jūsų minimų įstatymų projektų, kad jie judėtų greičiau. Tikrai komitetai turi laiko. Primenu, kad komitetų darbo laikas yra trečiadieniais ir penktadieniais. Atlikus analizę, turiu pasakyti, kad visada daugiau dirbama trečiadienį, dažnai galbūt iš ryto, kada reikia, susirenkama antradienį ir ketvirtadienį, bet penktadienį retas kuris komitetas dirba. Jeigu mes matysime, kad yra daug klausimų susikaupę komitete, klausime, kodėl komitetas nedirba penktadienį.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti, čia daugiau ne klausimas, bet prašymas įtraukti rezoliuciją dėl sporto forumo. Įvyko didžiulė konferencija, mes priėmėme tam tikrą rezoliuciją su sporto visuomene, ją pasirašė daugiau kaip 50 Seimo narių iš įvairių frakcijų, visi pritaria. Aš paprašyčiau, kad kitą savaitę, galbūt antradienį, galėtumėte įtraukti šį klausimą.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš matau realią galimybę įtraukti, kadangi mes turbūt spėsime ir galime antradienį prie visų pateikimų įtraukti ir šį klausimą, jeigu Seimas neprieštarauja. Aš tikrai už.
PIRMININKAS. J. Požela. Prašom.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, ar būtų galima paprašyti įtraukti projektą Nr. XIIP-1981, tai yra dėl Rinkliavų įstatymo pakeitimo. Esmė, kad savivaldybių tarybos galėtų nustatyti rinkliavas už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Čia irgi yra ir miestų merų kreipimasis, taip pat Ūkio ministerijos pritarimas. Būtų gerai, jeigu būtų galima padaryti pateikimą. Labai ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu yra visų sutarimas, jeigu Seimas sutinka, tai mes įtrauksime, atsižvelgdami į laiką, antradienį ar ketvirtadienį. Jeigu Seimas pritaria.
PIRMININKAS. A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Mano prašymas būtų į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukti Azartinių lošimų įstatymo projektą Nr. XIP-4393. Toks prašymas.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš manau, kad Seimui reikia apsispręsti. Jeigu mes nuspręsime, kad galime dirbti ilgiau, negu mūsų numatytas laikas, arba mes sparčiau galėsime dirbti, aš tikrai pasirengusi kuo greičiau apsvarstyti visus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Grįžtame prie mūsų darbotvarkės svarstymo. Ar galime pritarti darbotvarkei su visais pasiūlymais? Galime. Ačiū. Pritariame.
12.32 val.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2389, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2390 (pateikimas)
11 kompleksinis – Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu aplinkos ministrą K. Trečioką.
K. TREČIOKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamu Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo projektu siūloma finansinėmis priemonėmis sureguliuoti angliavandenilių, tai yra naftos ir dujų, išteklių naudojimą, kad šie ištekliai būtų naudojami racionaliai, o valstybė gautų adekvačias išteklių vertei įplaukas. Siūloma atsisakyti mokesčio tarifo diferencijavimo pagal metines gavybos apimtis ir gavybos vietą ir nustatyti visiems tradiciniams angliavandeniliams fiksuotą 12 % bazinį mokesčio tarifą. Įvertinus tai, kad išsklaidytieji angliavandeniliai, skalūnų dujos ir nafta, valstybės neišžvalgyti, be to, skiriasi tradicinių ir išsklaidytųjų skalūnų naftos ir dujų angliavandenilių gavybos sąlygos, rizika surasti produktyvius telkinius išlieka gana didelė. Taip pat nežinomos tikslios šių išteklių paieškos, žvalgymo ir gavybos išlaidos, išteklių kokybė, galimas išgauti išteklių kiekis, realizavimo rinkos ir pardavimo kainos. Žodžiu, labai daug nežinomųjų.
Todėl siūloma išsklaidytiesiems angliavandeniliams pirmus trejus metus nuo leidimo išdavimo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d., taikyti minimalų 1 % mokesčio tarifą, ir tik pasibaigus šiam laikotarpiui taikyti 15 % mokesčio tarifą.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma supaprastinti ir detalizuoti mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. Pagal teikiamą įstatymo projektą mokestis būtų mokamas už faktiškai per atitinkamą laikotarpį išgautą išteklių kiekį pagal vidutinę atitinkamo laikotarpio naftos ar dujų pardavimo kainą už kubinį metrą gavybos vietoje.
Taip pat yra naujovė, kad Naftos ir dujų išteklių mokesčio projekte yra numatyta 10 % mokesčio už angliavandenilių išteklių naudojimą skirti savivaldybėms, kurių teritorijoje išgaunami tie ištekliai, tų savivaldybių biudžetams, lėšas panaudojant aplinkosauginėms priemonėms ir bendruomenių poreikiams tenkinti.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pavadinimas keičiamas į bendresnį angliavandenilių išteklių mokestį, kuris atitinka Žemės gelmių įstatyme pateiktą angliavandenilių išteklių sąvokos apibrėžtį, atitinkamai keičiami ir Mokesčių administravimo įstatymo straipsniai. Du straipsniai, 13 ir 16 straipsniai, kuriuose yra nuoroda į Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą.
Priėmus įstatymų projektus, būtų sudarytos palankios sąlygos pritraukti privačias investicijas į šį sektorių, taip pat į biudžetą gauti daugiau įplaukų, kurios kiekvienais metais sparčiai mažėja dėl dabar taikomo bazinio mokesčio tarifo diferencijavimo pagal gavybos apimtis. Preliminariais skaičiavimais, įplaukos dėl fiksuoto bazinio mokesčio taikymo pirmaisiais įstatymo įsigaliojimo metais padidėtų 4 mln. Lt, lyginant su 2013 m. O vėliau įplaukų mažėjimas dėl tradicinių naftos ir dujų išteklių gavybos mažėjimo, tikėtina, būtų kompensuojamas mokesčiu už išsklaidytųjų angliavandenilių naudojimą.
Siekiant kaip galima greičiau paskelbti išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgymo ir gavybos konkursą, labai svarbu, kad šie įstatymų projektai būtų teikiami ir svarstomi kartu su 2015 m. valstybės biudžetu, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektu ir įsigaliotų jau nuo 2015 m., taip pagreitinant investicijų į Lietuvą atėjimą, pasinaudojant mažesnio mokesčio tarifo taikymu pereinamuoju trejų metų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš įsivaizduoju, kad šitas įstatymo pakeitimas yra skirtas skalūninių dujų paieškai ir gavybai. Ar jums žinoma Europos Komisijos nuomonė, kad skalūninių dujų revoliucijos Europoje apskritai nebus? Tai ar verta tada skubinti šitą įstatymo projektą?
K. TREČIOKAS. Toks filosofinis klausimas. Yra labai daug nuomonių. Nesutaria ir politikai, ir mokslininkai turi skirtingų nuomonių. Nei čia labai jį skubinti reikėtų, nei jį stabdyti reikėtų. Bet reikėtų pažiūrėti vis dėlto realiai, ką mes turime, ir jeigu atsirastų investuotojas, kuris savo rizika ir savo lėšomis mums atsakytų į tą klausimą, manau, būtų naudinga. Kita vertus, tai vis tiek būtų pajamos valstybei.
PIRMININKAS. A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kodėl buvo pasirinktas būtent 12 % mokesčio tarifas, nes žinome, kad 1992–2003 m. buvo 20 % mokesčio tarifas išgaunant naftą. Kiek žinau, tas išgavimas vyko, tik kodėl dabar 12 %?
K. TREČIOKAS. Buvo įvairių skaičiavimų ir rekomendacijų. Buvo siūloma net ir nulinį tarifą taikyti pereinamuoju laikotarpiu. Mes žiūrėjome užsienio šalių patirtį ir pasirinkome tokį tarifą, kad tai neatbaidytų investuotojo, kad valstybė gautų atitinkamų pajamų ir kad mes būtume konkurencingi kaimynų atžvilgiu, nes kaimynai taiko labai panašias sąlygas, norime neišsiskirti. Jeigu mes padidinsime mokesčius, žinome, investuotojai nueis ten, kur yra pigiau.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Balsuojame dėl dviejų įstatymų projektų: Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir Mokesčių administravimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 53, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Audito komitetas. Siūloma svarstyti… Aš manau, kad reikėtų svarstyti anksčiau, nes, kiek žinau, gruodžio 4 d. bus biudžeto antrasis svarstymas. Jeigu mes įrašysime gruodžio 11 d., o norima priimti su biudžetu, tai vėlokai. Rašykime lapkričio paskutinį posėdį, kada mes turime. Lapkričio 25 d. Visi sutinka.
12.41 val.
Įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2012 metais Dohoje pakeistų dokumentų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2444 (pateikimas)
Svarstome įstatymą „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2012 metais Dohoje pakeistų dokumentų ratifikavimo“. Pateikėjas – viceministras A. Šliupas. Prašom.
A. ŠLIUPAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2012 metais Dohoje pakeistų dokumentų ratifikavimo“ projekto tikslas – ratifikuoti 2012 m. Pasaulinės pašto sąjungos XXV kongrese pakeistus dokumentus, Pasaulinės pašto sąjungos bendrąjį reglamentą, Pasaulinę pašto konvenciją, Pasaulinės pašto konvencijos baigiamąjį protokolą ir susitarimą dėl pašto finansinių paslaugų. Ratifikavus šiuos dokumentus, Lietuvos Respublika tinkamai vykdytų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Ratifikavus šiuos dokumentus, bus aiškiai reglamentuota kompensavimo už sugadintas ar prarastas registruotąsias pašto siuntas tvarka, išperkamųjų siuntų, pinigų perlaidų gavimo ir skubių piniginių perlaidų siuntimo sąlygos, asmens duomenų naudojimo konfidencialumo, pašto siuntų grąžinimo, galutinio atsiskaitymų tarp paskirtųjų pašto operatorių sąlygos ir kita.
Prašau Seimo pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d.
12.42 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2407, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2408 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį 14 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Pranešėjas – finansų ministras R. Šadžius.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Vyriausybės vardu du susijusius įstatymų projektus – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Šie įstatymų projektai atsirado todėl, kad Lietuva siekia prisijungti, tapti visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Narystės pakvietimą mes greičiausiai gausime 2015 m. Tam, kad sėkmingai įstotume, mes turime dalyvauti įvairiose darbo grupėse ir prisijungti prie įvairių konvencijų. Viena iš tų konvencijų – 2007 m. Konvencija dėl kovos su užsienio šalių papirkinėjimu tarptautinio verslo sandoriuose. Ši konvencija reikalauja, kad šalys narės savo mokestiniuose įstatymuose, ne tik baudžiamojoje teisėje, bet ir mokestiniuose įstatymuose, nurodytų, kad jokių lengvatų, jokių mokestinių lengvatų negali būti taikoma išlaidoms arba sąnaudoms, kurios yra draudžiamos baudžiamųjų įstatymų, įskaitant kyšius pareigūnams. Siūloma tai eksplicitiškai apibrėžti Pelno mokesčio įstatyme, kuriame išvardijami leidžiami ir neleidžiami atskaitymai apskaičiuojant pelną, ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kuriame išvardijamos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, išlaidos, kurias galima ar negalima įtraukti į sąnaudas apskaičiuojant atitinkamai pelno arba gyventojų pajamų mokestį.
Prašyčiau pritarti šiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Paklausti nori I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRAF). Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2407. Peržiūrėjau visą įstatymo projektą ir mano klausimas būtų susijęs su 2 straipsniu, kuriuo yra siūloma papildyti 18 straipsnį. Jis skambėtų taip: „Išlaidos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius.“ Perskaičiau aiškinamąjį raštą ir vis tiek nesupratau, kodėl reikia atskirti kyšius ir ar ta sąvoka neįeina į bendrąją Baudžiamojo kodekso sąvoką „uždrausta veika“?
R. ŠADŽIUS. Iš tikrųjų konvencija dėl to ir yra, kad mes savo vidaus teisėje turime detalizuoti iki paties aukščiausio laipsnio uždraustas veikas ir uždraustą veikimą. Kyšio davimas savaime yra nusikaltimas, sąvoka „kyšis“, be abejo, apibrėžta Baudžiamajame kodekse, tačiau mums pagal konvenciją reikia ir mokestiniame įstatyme nurodyti, kad bet kokios išlaidos, susijusios su nusikalstama veika, negali būti įtraukiamos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, įskaitant kyšius, kurie taip pat įvardinti šioje konvencijoje. Mes turime atitikti konvenciją, mes turime uždrausti ne tik bet kokią Baudžiamuoju kodeksu jau uždraustą veiką pakartotinai, bet konkretizuoti ir kyšius, nes tai yra tarptautinių prekybos mainų rykštė.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame.
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo… A, teisingai, atsiprašau, jūs teisus.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 11 d. Tai dėl abiejų įstatymų.
Gerbiamieji kolegos, padariau klaidą. Kai svarstėme dėl naftos ir dujų, papildomas komitetas – ne Audito, o Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl abiejų.
12.46 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, ir Papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2378 (pateikimas)
Svarstome 1-15 klausimą – Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, ir Papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas. Pranešėjas – finansų ministras R. Šadžius.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiu ratifikuoti Protokolą, kurį 2014 m., šią vasarą, man teko garbė pasirašyti su Liuksemburgo finansų ministru P. Gramengna. Jis praplečia tarp mūsų šalių jau sudarytą, ratifikuotą ir veikiančią Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir išplečia apimtis informacijos, kuria būtų keičiamasi tarp šių dviejų šalių. Sudarant Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį konkrečiai su Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste, tas informacijos apsikeitimas tam tikra prasme buvo apribotas. Šiuo metu Liuksemburgo bankų sistema atsidaro pasauliui, Liuksemburgo valdžia pakeitė savo požiūrį į bankų paslaptį ir kaip viena šitos Liuksemburgo valdžios politikos kaitos išraiškų buvo sutikimas ir geranoriškas Protokolo pasirašymas dėl platesnių informacijos mainų.
Abipusiu pagrindu abiem šalims bus apribota galimybė neteikti su mokesčiais susijusios informacijos, valstybė negalėtų atsisakyti teikti informaciją vien todėl, kad ta informacija, sakykime, nėra reikalinga jos vidaus reikmėms, todėl būtų kaip ir pateisinimas neteikti kitai valstybei, tas pateisinimas pagal Protokolą nebūtų teisėtas, arba prašomą informaciją valdo bankas arba kita finansinė institucija. Bankų ir finansinių institucijų valdoma informacija taip pat turi būti pateikiama kitai šaliai. Taip pat išplečiamas mokesčių sąrašas, kuriuos liečiančia informacija gali būti keičiamasi tarp dviejų valstybių, pavyzdžiui, įtraukiant ir pridėtinės vertės mokestį. Šis apsikeitimas yra svarbus, be abejo, Lietuvai, bet svarbus ir Liuksemburgui, nes ekonominiai mainai ir finansinės operacijos Europos Sąjungoje kuo toliau, tuo mažiau jaučia valstybių sienas, Liuksemburgas, kaip didžiulė bankinė valstybė, mums šiuo požiūriu yra svarbus kaip informacijos šaltinis.
Prašyčiau po pateikimo pritarti ratifikavimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, šis projektas labai pikantiškai sutapo su skandalu, kuris dabar siejamas su Liuksemburgo buvusiu Ministru Pirmininku, vienu iš Europos Sąjungos vadovų. Šio skandalo metu būtent ir kalbama apie piktnaudžiavimą mokesčių srityje. Ar jūs turite informacijos, kiek tai susiję su mūsų verslo įmonėmis, mūsų verslininkais? Pavyzdžiui, žinome, kad iš 500 didžiųjų Jungtinių Valstijų bendrovių net trečdalis, liaudiškai kalbant, yra įmerkę uodegas dėl abejotinų operacijų Liuksemburge? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už labai gerą klausimą. Iš tikrųjų jis kur kas sudėtingesnis, negu atrodo perskaičius laikraščio publikaciją. Tie išankstiniai leidimai (ex ante) taikyti mokestines schemas įmonėms tarpininkėms, kurios yra kuriamos didžiųjų korporacijų, jos legalios, iki šiol legalios pagal Liuksemburgo teisę. Šiuo požiūriu yra būtina suderinti Liuksemburgo teisę su kitų valstybių teise, kas yra daroma Europos Sąjungos ECOFIN’o Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos formatu, kadangi būtent šita taryba yra galutinis sprendžiamasis organas, sprendžiant mokestinius klausimus ir priimant mokestinius Europos Sąjungos teisės aktus. Ten yra būtinas vienbalsiškumas. Mes esame labai smarkiai pasistūmėję ir dėl skaidrumo, informacijos atvirumo, taip pat ir dėl uždraudimo tam tikrų vidinių kiekvienos, ne tik Liuksemburgo, bet ir daugelio kitų valstybių teisinių schemų, kurios leistų įkurti, pavyzdžiui, vienadienes firmas, skirtas tiktai mokesčiams sumažinti. Nėra galutinių sprendimų dėl mano konkrečiai paminėtos problemos. Matyt, tas sprendimas bus gruodžio mėnesį. Konkrečiai Liuksemburgas atsiėmė visas savo rezervacijas, nors turėjo įvairių klausimų dėl šio teisės akto, tačiau Liuksemburgas aną savaitę ECOFIN’o posėdyje deklaravo, kad jis visas savo rezervacijas atsiima ir toliau aktyviai stengsis prisidėti prie šio teisės akto priėmimo ir įgyvendinimo, kad ateityje ta teisinė aplinka, kuri įvairių valstybių galbūt skiriasi, būtų priderinta vienos valstybės prie kitos ir nesudarytų sąlygų apeinant geografiškai, vadinkime taip, „stumdyti“ pelną į tas vietas, kur pelno mokestis mažiausias arba pelnas visai neapmokestinamas. Tai šiuo požiūriu aš tikrai sveikinu Liuksemburgo vyriausybės veiksmus ir poziciją.
Manau, taip pat simboliška, kad šiandien aš teikiu šį protokolą jums ratifikuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Nors taip ir nesupratau, ar ten buvo lietuviško kapitalo įmonė, ar ne.
R. ŠADŽIUS. Neturiu informacijos dėl lietuviško kapitalo įmonių. Neturiu paprasčiausiai informacijos.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui, ministre. Balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui? Vyksta balsavimas.
Už balsavo 58, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo“ projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d.
12.53 val.
Valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1029 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, iki Vyriausybės valandos yra šiek tiek laiko. Todėl imame rezervinius. Valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną O. Leiputę.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą ir šio sprendimo motyvus, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuomonę ir argumentus, siūlo Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarta – 4, grąžinti tobulinti – 7.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, ar pritariame komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti?
Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
12.55 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I‑1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2468 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Požela. Pateikimo stadija.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 11 Seimo narių užregistravo Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė, kad teisę gauti rentą galėtų įgyti ir tie olimpinių sporto šakų neolimpinių rungčių sportininkai, kurių propaguojamų sporto šakų pasaulio rekordai nėra fiksuojami. Atsižvelgiant į įvairių šakų pobūdį ne visose sporto šakose šiuo metu yra fiksuojami pasaulio rekordai. Dėl šios priežasties svarstytina, ar sportininkai, kurių propaguojamos sporto šakos pasaulio rekordai nefiksuojami, teisės į rentos gavimo atžvilgiu nediskriminuojami sportininkų, kurių propaguojamų sporto šakų fiksuojami pasaulio rekordai, atžvilgiu. Kyla klausimas, ar tokiu būdu galimai nepažeidžiamos konstitucinis asmenų lygybės principas.
Gerbiamieji kolegos, vienuolikos Seimo narių komisijos posėdyje taip pat išklausė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kreipimąsi, ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos kreipimąsi ir išvadoje siūlo tokias pataisas. Tačiau jau dabar mes matome tam tikrą niuansą, kurį reikės išspręsti, matyt, koreguojant, kad tai būtų individualių sporto rungčių atstovai, tada mes čia svarstydami išspręstume. Prašyčiau pritarti pateikimo stadijoje.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs pats lyg ir dabar sau prieštaraujate, kad lyg ir kažką reikėtų išskirti – asmenines, komandines… Sakykite, jeigu imant praeitų, užpraeitų metų rezultatus, kiek žmonių tai paliestų ir kokios būtų sumos imant vienus metus? Dėkoju.
J. POŽELA (LSDPF). Pagal projekto iniciatorių iniciatyvą tai paliestų iš viso keturis Lietuvos sportininkus – irkluotojus, kurie yra tapę pasaulio čempionais daugiau negu tris kartus, tačiau neolimpinėse rungtyse, tiesiog nėra fiksuojamos tos rungtys, kuriose jie yra tapę pasaulio čempionais daugiau negu tris kartus. Rentos suma yra 3 tūkst. Lt per mėnesį, keturi sportininkai – 12 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. G. Jakavonis. Nėra. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš paklausiu jūsų to, ką jau pats žinau, bet kad nuraminčiau kolegas. Iš kokių lėšų Sporto departamentas…
PIRMININKAS. Iš mokesčių mokėtojų…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). …pažadėjo užpildyti šitą trūkumą minėtiems sportininkams iki metų pabaigos ir t. t. Ačiū.
J. POŽELA (LSDPF). Atsiprašau…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Iš kokių lėšų Sporto departamentas įsipareigojo, kad mums nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados, nes čia tikrai yra paprastas klausimas.
J. POŽELA (LSDPF). Kūno kultūros ir sporto departamento atstovai minėjo, kad jie tai galėtų daryti iš savo vidinių asignavimų.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tai turbūt visi girdėjote, ir nereikės mums Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi mokėjimai vyksta iš mokesčių mokėtojų pinigų. S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Laba diena. Gerbiamasis prelegente, prašau pasakyti. Klausimas būtų toks. Kūno kultūros ir sporto departamento jurisdikcijai priklauso taip pat ir techninės sporto šakos.
J. POŽELA (LSDPF). Taip.
S. BRUNDZA (TTF). Kodėl mes nekalbame apie jas, nes, pavyzdžiui, yra pasaulio čempionų ir aviacijos sporte, ir t. t., jie tikrai nusipelnė Lietuvai ir yra žinomi? Gal reikėtų pasirūpinti ir kitais dalykais, o ne tik olimpinėmis sporto šakomis.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš su jumis sutinku ir manau, kad būtų galima svarstyti jūsų šitą siūlymą, galbūt net ir registruoti. Jeigu jūs neprieštaraujate, mes pasikviestume jus į komisiją plačiau, nes verta dėmesio. Apskritai mes kalbėjome su Sporto departamentu ir klausėme, yra planuojamas Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimas, mes klausėme, ar jame yra planuojami kokie nors rentos sistemos pakeitimai? Atsakymas buvo ne, todėl mūsų sprendimas buvo šiuo metu įtraukti šitą nuostatą.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius. Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite! Gerbiamasis premjere, jau užimkite vietą, bus mažiau triukšmo. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti, ar nereikėtų kartu pritaikyti ir treneriams, kurie išugdė šiuos sportininkus?
J. POŽELA (LSDPF). Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, aš manau, kad mūsų treneriai turi irgi turėti. Tie, kurie yra išugdę olimpinius čempionus, turi turėti kokias nors garantijas, bet čia jau, matyt, atskiras klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena Šiauliene, jūsų balsas geriausiai girdimas šitoje salėje.
Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar yra iki šios dienos kokia nors apskaita, kiek pasaulio čempionų ir kiek kartų jie buvo bent suskaičiuoti?
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis profesoriau, aš dar kartą pakartosiu, kad pataisos iniciatoriai turi omenyje keturis irkluotojus: A. Duonėlą, E. Balčiūną, R. Labucką ir T. Gadeikį.
PIRMININKAS. Už norėtų kalbėti J. Razma. Ar galime balsuoti? Prieštaraujančių nėra.
Balsuojame.
Už balsavo 42, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai, Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
13.02 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, 13.02 val. Pradedame Vyriausybės valandą. Šiandien atvyko beveik visi ministrai. Kadangi A. Kubiliaus nėra, klausia seniūnas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kadangi dabar Seime svarbiausias dalykas yra biudžeto projektas, noriu pasiteirauti apie tuos stebuklingus pokyčius, kurie įvyko po pastarųjų jūsų politinių posėdžių dėl biudžeto, kai staiga buvo surasta bene 500 mln. Lt, kaip išspręsti tokius jautrius finansavimo dalykus: turbūt daugiau kaip 100 mln. Lt minimaliai mėnesinei algai dar papildomai kelti ir mažiesiems tarnautojų atlyginimams. Aš visko nevardinsiu, tik noriu paklausti, kaip čia yra? Ar jūs, kai Vyriausybėje vis dėlto tvirtinote be tų dalykų, tiesiog buvote labai nejautrūs ir nematėte tų poreikių, ir net PVM lengvatos šilumai nenorėjote pratęsti, ir tiktai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi!
J. RAZMA (TS-LKDF). …koalicijos jautriųjų partnerių dėka dabar padarysite žmonėms tokius gerus sprendimus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Turiu pasakyti, kad mes visą laiką darome, ypač šita Vyriausybė, gerus sprendimus žmonėms, o ne tik tada, kai svarstome ateinančių metų biudžeto projektą. Mes puikiai suprantame, kad Seimo nariams irgi reikia suteikti galimybę padiskutuoti, apsvarstyti ir ką nors pasiūlyti. Esame labai diplomatiški ir, manau, tie pasiūlymai, kuriuos pateikė Seimo nariai… Aišku, tik dėl vieno pasiūlymo, aš manau, kad nesudarytume įtampos dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, tai tikrai bus daroma, bet reikia tartis ir su socialiniais partneriais, nes negalima socialinių partnerių pastatyti į tam tikrą nepatogią padėtį, ypač kalbant apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Tai, tikiuosi, bus kaip kitas derybų etapas, nes minimalią mėnesinę algą yra numatyta padidinti nuo liepos 1 d., bet aš džiaugiuosi, kad rastas bendras sutarimas dėl atlyginimų padidinimo pirmiausia tiems darbuotojams, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, kurių atlyginimai santykinai yra patys mažiausi. Tai žadėjo Vyriausybė nuo pat pirmos dienos ir tą planą įgyvendina ir įgyvendins.
O surastos lėšos, galiu pasakyti, tikrai nėra koks nors menamas dalykas. Turiu pasakyti, kad teko su „Lietuvos energijos“ vadovu kalbėtis, kartu, aišku, su finansų ministru, dėl galimų realių dividendų. Aš turiu minty dividendus, kurie yra mokami nuo pelno. Aš negalėčiau atskleisti sumų, iš kurių įmonių, bet šitas planas irgi yra realus ir susidarė nemažas pajamų šaltinis. Taip pat padidinti alkoholio akcizai. Tikriausiai niekas neprieštaraus… Matau kolegą A. Matulą, kuriam linkiu stiprybės toliau kovojant dėl alkoholio vartojimo mažinimo Lietuvoje. Tam tikriausiai niekas neprieštaraus. Manau, nekilnojamojo turto mokesčio įplaukos padidės. Visa tai Seime yra normali procedūra. Sveikinu, kad Seimo nariai aktyviai dalyvauja svarstant biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia Gintautas Steponavičius. Ruošiasi V. Matulevičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano vardas Gintaras.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Džiaugiuosi. Gerbiamasis premjere, aš tikrai norėčiau pasveikinti jus ir jūsų Vyriausybę, dirbančią augančios ekonomikos sąlygomis, ir tai atsispindi ir šių, ir kitų metų biudžete, kai ir pajamos auga, ir yra jau apie ką pagalvoti, kaip ir ką skirstyti. Nepaisant to, kad yra pateiktas toks biudžetas, mano klausimas, kiek valstybė ir Vyriausybė turi aiškius prioritetus, kas svarbu valstybės perspektyvai ir kurios lėšos gali padėti valstybei tapti sėkminga? Klausimas yra paprastas. Ne dėl to, kad dalis mokytojų šiandien streikuoja, ne dėl to, kad jūs juos kaltinate neva neteisėtai streikuojant ar kad neva čia politizuojamas procesas, mano klausimas toks: švietimo finansavimas kitais metais nuo 4,7 %, palyginti su šiais, mažėja iki 4,3 % BVP. Natūralu, kad nepatenkintų ir matant dėl nedarbo atrastus šimtus milijonų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Gintarai, minutė!
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tuoj pat baigiu. Mano klausimas: ar dabar, kai grįš biudžetas iš Seimo svarstyti į Vyriausybę, švietimui atsiras daugiau lėšų?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Būtų galima labai ilgai diskutuoti apie tai, ką jūs pasakėte, palietėte. Tikrai, prioritetų yra nemažai, jeigu kalbėtume apie kitų metų kai kurių programų ar įgyvendinimą, ar prioritetinių sričių finansavimą, nes mes turime kalbėti truputį plačiau, ne vien tik kalbėti apie nacionalinių biudžetų išlaidų panaudojimą, pirmiausia racionalų planavimą, efektyvų panaudojimą ir kuo geresnių rezultatų pasiekimą, nes tai yra ir Europos Sąjungos lėšos, kažkodėl mes pamirštame. Kaip niekada, aš manau, pirmą kartą 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje yra numatytas didžiulis finansavimas (mes įpratę vadinti „minkštaisiais pinigais“), kas, mes puikiai suprantame, leis tikriausiai pritraukti daugiau investicijų, daugiau įdiegti naujų technologijų ir daugiau lėšų skirti mokslui, švietimui.
Jeigu konkrečiai atsakyčiau į jūsų užduotą klausimą, palygindamas viešuosius finansus su bendruoju vidaus produktu, kurio dalis yra skiriama švietimui, tai mes vis dėlto turėtume įvertinti ir papildomai priskaičiuoti ir privačias lėšas, kas Lietuvoje dar nėra populiaru ir reikia verslą vis tiek kaip nors įkalbinti, kad jie aktyviau dalyvautų, nes pasaulio praktikoje skaičiavimas yra atliekamas lyginant su bendruoju vidaus produktu, ir viešieji finansai, ir privatūs… Aš manau, kad mūsų perskirstoma dalis santykinai yra pati mažiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių. Kai mes padidinsime perskirstomą dalį (mes tikimės, kad kitais metais ji irgi padidės), galėsime daug labiau padidinti ir asignavimus švietimo sistemai. Bet noriu pabrėžti, kad mes šiais metais kaip tik irgi didiname vadinamojo moksleivių krepšelio finansavimą. Kaip žinote, moksleivių skaičius sumažėjo, bet mes palikome tuos pačius asignavimus. Taip pat padidinsime mokytojams atlyginimus ateinančiais metais 5 % ir ikimokyklinio ugdymo švietimo darbuotojai atlyginimus jau gaus tokius pačius kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys mokytojai.
PIRMININKAS. Norėčiau paprašyti Ministrą Pirmininką trumpiau atsakinėti. Daug norinčių klausti.
V. Matulevičius. Ruošiasi I. Šiaulienė.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, į Vyriausybę ateina vis daugiau partijoms nepriklausančių ministrų. Ar tai nereiškia, kad, baigiantis šiai Seimo kadencijai, ši Vyriausybė apskritai taps nepartinė ir partinis bus tik Ministras Pirmininkas? Aš nesakau, kad tai blogai, bet aš noriu paklausti, ar tai nereiškia, kad parlamentinė, arba, kitaip sakant, partinė demokratija, kuri neranda savo kandidatų, išgyvena krizę? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Labai atsakingai noriu pasakyti ir išsklaidyti tam tikras išsakytas ir kai kurių politologų mintis, ir politikų, kad lyg ir tie žmonės buvo parinkti ar valstybės vadovės, ar Ministro Pirmininko, nesuderinus su tų partijų vadovais. Tikrai to nebuvo ir nėra. Tų partijų vadovai pasiūlė anksčiau vieną ministrą, po to kitą ministrą, ir manau, kad jie pasiūlė pagal mūsų koalicijos pasirašytą sutartį. Tikrai tol, kol nebuvo išgirsta iš jų lūpų, kokie tie galimi kandidatai… Jeigu kalbėtume apie energetikos ministrą, tai Seimo Pirmininkės buvo pateikta tik viena pavardė. Jeigu kalbėtume apie frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovą, buvo pateiktos dvi kandidatūros. Buvo sutarta su juo, pirmiausia jo buvo nuomonė išsakyta, kurį maždaug ministrą norėtų turėti. Galutinai atsakydamas į jūsų klausimą, aš džiaugiuosi, kad šitai Vyriausybei yra didelė garbė formuoti kabinetą atsižvelgiant į ministrų kompetenciją. Tai yra didžiulis privalumas dirbant šitą labai atsakingą darbą.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi A. Mazuronis.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti finansų ministro. Šiame biudžete yra apskritai 5 % mažinamos valdymo išlaidos visoms ministerijoms, bet kažkaip žiniasklaidoje pateikiama kita informacija, kad lyg ir mūsų valdymo laikotarpiu būtų labai išaugęs valdininkų skaičius. Sakykite, ar įvyko toks augimas nuo tada, kada prisiekė A. Butkevičiaus Vyriausybė? Kokia yra situacija?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų įvairių mitų viešojoje erdvėje periodiškai vis yra paskleidžiama apie tai, kad valdymo aparatas pučiasi, tačiau Vyriausybė yra patvirtinusi didžiausią leistiną skaičių darbuotojų visose Vyriausybei pavaldžiose institucijose ir įstaigose. Šis maksimalus darbuotojų skaičius buvo laikinai padidėjęs Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje metu, tačiau visais kitais požiūriais, nuo 2012 m. gruodžio 13 d., kai ši Vyriausybė davė priesaiką jūsų akivaizdoje, raudona, maksimali riba nė vieno karto nebuvo peržengta. Man atrodo, jeigu gerai prisimenu, netgi keliais etatais sumažėjo. Taigi mes iš tikrųjų išlaikome bendrą maksimalų galimą skaičių nepakitusį, tačiau realiai dirbančių valstybės tarnyboje žmonių skaičius, be abejo, diena iš dienos keičiasi todėl, kad vieni išeina, kiti laimi konkursus – ateina, kažkas išeina, sakykim, gimdyti ir prižiūrėti vaikų, kas man atrodo, šiais laikais mums taip pat yra labai svarbu, į tą vietą būtina priimti pakaitinį valstybės tarnautoją. Valstybės tarnautojų kaita vyksta, tačiau bendras skaičius, kurį kontroliuoja Vyriausybė, nuo 2012 m. pabaigos nepasikeitė, nebuvo didinamas.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi V. Gapšys.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš galbūt pratęsiu Irenos klausimą, bet šiek tiek plačiau, taip pat finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, klausiu jūsų kaip Seimo narys, kuriam greitai teks apsispręsti dėl ateinančių metų valstybės biudžeto projekto. Aš esu šalininkas atsakingos ir svarios finansinės politikos, visada toks buvau. Tuo tarpu šiandien spaudoje perskaičiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pasisakymą, kurį padarė Biudžeto ir finansų komitete, apie tai, kad ateinančių metų valstybės biudžetas yra švaistūniškas (čia cituoju). Galbūt galėtumėte šiek tiek pakomentuoti tą jo frazę, ar tas biudžetas iš tiesų toks švaistūniškas ir ar už jį galima balsuoti, ar negalima.
Antra klausimo dalis. Čia aš jau periodiškai, sistemiškai, karts nuo karto pastebiu ne tik Lietuvos banko valdybos pirmininko, bet ir kai kurių jo pavaduotojų tam tikrus viešojoje erdvėje, sakyčiau, ne dalykinius, bet politinius komentarus, kai jie leidžia sau komentuoti, man atrodo, gana daug kaip tokias pozicijas užimantys asmenys ir praleidžia kartais geras progas patylėti. Ar jūs sutiktumėte su tuo ir ar sutinkate su premjero vertinimu, kad Lietuvos banko…
PIRMININKAS. Gerbiamasis…
A. MAZURONIS (TTF). …valdybos pirmininkui trūksta ambicingumo?
PIRMININKAS. Nereikia tiek daug klausimų. Vieną.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Leiskite man, kaip Vyriausybės nariui, o Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir Vyriausybė negali daryti Lietuvos bankui įtakos, į antrą jūsų klausimo dalį, kuri liečia konkrečias asmenybes, neatsakyti.
Dėl pirmosios dalies. Tikrai nesu tikras, ar jūs teisingai pacitavote tuos žodžius, nes aš tokių vakar Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje negirdėjau. Kita vertus, Lietuvos bankas ne tik žodžiu, bet ir raštu išreiškė savo poziciją, kurią cituoju: „Lietuvos banko vertinimu, 2015 m. projektuose formuojamas valdžios sektoriaus balansas nekelia pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumo rizikos“. Nekelia rizikos, pasitikėjimo ir kainų stabilumo rizikos balansas nekelia. Tai yra Lietuvos banko oficiali išvada, kurią jie privalo pateikti pagal galiojančius įstatymus. Jinai buvo vakar Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pateikta. Visa kita iš tikrųjų yra interpretacijos.
Su kai kuo, kas buvo vakar pasakyta, aš sutinku. Iš tikrųjų mes chroniškai turime deficitinį biudžetą, tačiau prisiminkime, kokios Vyriausybės valdymo metu deficitas dėl įvairių priežasčių, nesigilinkime, buvo pats didžiausias. Šita Vyriausybė nuosekliai mažina deficitą. Viešųjų finansų deficitas kitais metais planuojamas 1,2 % BVP ir 2017 m., atsižvelgiant į visas geopolitines aplinkybes, deja, vieneriems, bet tik vieneriems metams mums subalansavimo terminą teko nukelti – 2017 m. viešieji finansai Lietuvoje turėtų būti pirmą kartą mūsų istorijoje subalansuoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys. Ruošiasi K. Kuzminskas.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro dėl taršos Vilniuje. Jau kelintą kartą vis informuojama dėl jos padidėjimo. Aš suprantu, kad tai daugiau priklauso nuo aplinkos faktorių, bet kokias strategines nuostatas dėl to priimate ir galvojate, kaip užtikrinti, kad ateityje tai pasikartotų rečiau? Galbūt reikia ir dėl gaisrų prevencijos specialių priemonių. Kokia būklė yra šiandien, nes prieš keletą dienų buvo informuojama, kad vaikų nerekomenduojama vesti į lauką ir panašiai. Kokia yra oro taršos būklė Vilniuje ir kokių priemonių imamasi, kad to išvengtume ateityje?
K. TREČIOKAS. Iš tikrųjų pastarosiomis dienomis dėl klimato sąlygų dėl vėjo nebuvimo kaupiasi tam tikra tarša, kuri buvo padidėjusi skirtingose vietose labai skirtingai. Aplinkos apsaugos tarnybos stebi situaciją, daro analizes ir skelbia apie realų oro užterštumą.
Atsakant į kitą dalį klausimo… Iš tikrųjų yra daug priemonių, kurios yra skirtos išmetimams mažinti iš centralizuoto šildymo sistemų, bėda yra ta, kad prasidėjus šildymo sezonui daug individualių namų kūrena tam netinkamą kurą. Mes bandysime tą kontroliuoti ir ateityje tarša turėtų mažėti. Tačiau yra ir pramonės įmonių, kurios laiku nėra įdiegusios tam tikrų aplinkosauginių technologijų, taip sakykim. Bus paramos iš Europos Sąjungos galimybė kai kurias technologijas patobulinti, kad aplinka būtų mažiau teršiama.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus. Praeitą kadenciją man teko kuruoti Radviliškio rajoną ir tikrai važinėdamas po šį rajoną įsitikinau, kad yra labai blogi keliai, žvyrkeliai nėra asfaltuojami, ypač atkarpa nuo Skėmių iki Grinkiškio. Faktiškai asfaltavus 8 km atkarpą būtų asfaltuotas kelias nuo Ramygalos iki Raseinių. Šiuo metu, kiek girdėjau, atkrito Vilnius–Utena rekonstrukcija. Ar nenumatote iš žvyrkelių asfaltavimo programos perkelti pinigų ir numatyti Radviliškio rajonui? Ir Radviliškio garbės pilietis premjeras, ir A. Salamakinas tikrai pritars tai pozicijai. Žemės ūkio ministrė taip pat yra nuo Baisogalos, taigi bendrom jėgom padėkime Radviliškiui. Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū gerbiamajam Seimo nariui už aktualų klausimą. Kaip žinote, šita Vyriausybė kaip tik atkreipė didesnį dėmesį į vietinių kelių, tarp jų ir į žvyrkelio, asfaltavimo problemas. Jeigu anksčiau iš visos kelių priežiūros ir plėtros programos tik 20 % lėšų priklausė vietinių kelių būklės gerinimui ir plėtrai, tai nuo kitų metų tas procentas didėja iki 30 %, o laikant, kad bendra programa viršija milijardą litų, jūs suvokiate, kad tai yra gana didelės sumos. Nesvarbu, kiek žymių žmonių gyventų arba iš kur būtų kilę, arba kokias pareigas jie užima, tenka vadovautis objektyviais kriterijais vykdant žvyrkelių asfaltavimo programą.
Vienas iš tų kriterijų (jų yra keletas) tai yra eismo intensyvumas. Šiuo metu dar turime apie 700 km žvyrkelių, kur eismo intensyvumas yra 300 automobilių per parą, ir kol kas dar tik įgyvendiname programą, kad tas kilometražas žvyruotu keliu būtų kaip galima mažesnis.
Norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką. Labai svarbu, kokia yra vietos savivaldos pozicija asfaltuojant arba pasirenkant tą ar kitą projektą. Kiekviename rajone mes rasime turbūt dešimtis, jeigu ne šimtus kilometrų žvyrkelių, kur žmonės pageidauja, kad kelių sistema būtų asfaltuota ir geresnė. Taigi kiekvienais metais iki lapkričio 27 d. mes gauname savivaldybių pasirašytus ir tarybose apsvarstytus prioritetus, ką vietos savivalda laiko pirmesniu arba prioritetiniu dalyku. Taigi jei bus panašus projektas, kuriame bus įvardintas ir jūsų nurodytas maršrutas, dėl kurio savivaldybė mąstys panašiai kaip ir jūs, tai mes galvosime, kaip tą problemą spręsti.
Iš kitos pusės, noriu informuoti, kad kartu su kolege žemės ūkio ministre mes randame galimybę kurti bendrą programą, kur kelių, žvyrkelių priežiūrai ir asfaltavimui galima būtų panaudoti ir kaimo paramos programos lėšas kooperuojant su kelių programos lėšomis. Tokia programa šiuo metu yra rengiama.
PIRMININKAS. Klausti turėtų E. Gentvilas. Jo nėra. A. Lydeka. Ruošiasi E. Jonyla.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, jums žinoma problema dėl neteisėtų pavojingų elektronikos atliekų, tai yra kineskopų stiklo perdirbimo į maisto pakuotę. Iš viešos informacijos matyti, jog tos pavojingos atliekos buvo neišvežtos perdirbti į užsienį ar neišvežtos į tam turinčią teisę Lietuvos įmonę. Sumaišius jas su nepavojingu stiklu, atliekų tvarkytojai ne tik kėsinosi apgaulingai pasisavinti gamintojų, importuotojų atliekų tvarkymo mokesčius, jie taip pat galėjo sukelti ilgalaikę, nepataisomą žalą žmonių sveikatai, turiu omeny vėžines ligas ir t. t.
Turint omeny, jog tai jau ne pirmas piktavališkas atliekų tvarkymo atvejis, noriu jūsų, premjere, principingai paklausti, kada Vyriausybė dės realias pastangas sugriežtindama atliekų tvarkymo, ypač atliekų eksporto, priežiūrą? Tai yra kada Vyriausybė pradės vykdyti savo programą? Jums leidus, net pacituosiu Vyriausybės programos 380-ąją priemonę, kurioje ir teigiama: sieksime, kad gamintojams ir importuotojams nustatytos atsakomybės prievolės būtų įgyvendintos mažiausiomis sąnaudomis, kad kiekvienas atliekų tvarkymo sistemos dalyvis būtų atitinkamai įvertintas, kad atliekų tvarkymo sistema…
PIRMININKAS. Gerbiamais Arminai, aš labai atsiprašau, nežiūrėjau į laikrodį, bet tikėjausi, kad etiketo meistras laikysis etiketo.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Galiu jus nuraminti, šitas darbas jau buvo pradėtas buvusio aplinkos apsaugos ministro V. Mazuronio. Turėjome ne vieną pasitarimą, nenoriu atskleisti kai kurių detalių, yra pradėti kai kurie tyrimai ne dėl jūsų paminėtų faktų, kad tarsi kažkas buvo sumaišyta, bet yra ir gilesnių dalykų dėl tam tikrų finansinių aspektų. Naujasis aplinkos ministras, tikiuosi, perėmė šitą klausimą ir gilinasi. Aš jums galėsiu išsamiau atsakyti kitą kartą, nes tikrai šitas klausimas yra jautrus, į jį yra įtrauktos netgi kai kurios teisėsaugos institucijos.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi S. Brundza.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, šiam žiemojimo sezonui įsigaliojo reikalavimas, kad žiemines padangas turėtų ir motociklai. Tačiau bent kiek informacija rodo, tokių padangų, išskyrus specialias, kaip, sakykime, (…), motociklams tokių padangų negamina. Iškilo problema, ką daryti, kaip motociklui pereiti technikinę, kaip užregistruoti? Sakykite, ar Valstybinė kelių transporto inspekcija nesiruošia pakeisti reikalavimo? Dėkoju.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jeigu atidžiai paskaitytumėte šios dienos spaudą, tai pamatytumėte, kad tokio reikalavimo nėra. Jeigu motociklai važinėja žiemą, tai jie turi turėti žiemines padangas, bet kadangi jie nevažinėja, tai, matyt, to ir nereikia. O atliekant jų registraciją ar techninę apžiūrą, nėra reikalavimo turėti žiemines padangas.
PIRMININKAS. Klausia S. Brundza. Ruošiasi R. J. Dagys.
S. BRUNDZA (TTF). Laba diena. Klausimas būtų gerbiamajam finansų ministrui. Dabar visiems aktualu biudžeto klausimai, tai čia šiek tiek į tą pusę. Prašom pasakyti, kur būtų galima gauti skaičius (dabar turbūt neatsakysite), kiek valstybės biudžetas praranda per amortizacinius atskaitymus? Ne paslaptis, ypač verslo atstovams, kad amortizaciniai atskaitymai tai yra ne kas kita, kaip mokesčių lengvata, ypač naudinga įmonėms, disponuojančioms dideliu turtu, pavyzdžiui, kaip dujų ūkis, elektros tinklai ir t. t. Nukenčia biudžetas, nukenčia Lietuvos žmonės.
Antra klausimo dalis būtų tokia. Bėda ta, kad visa tai vėlgi įtraukiama į kaštus, į elektros kainą, į dujų kainą įtraukiama ir amortizacija…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stasy, klausti minutė!
S. BRUNDZA (TTF). Mano klausimas būtų toks: ar nemanote, kad būtų geriau, kad amortizaciniai atskaitymai neegzistuotų, o būtų neapmokestinamos ir realios investicijos į modernizaciją?
R. ŠADŽIUS. Manau, kad ne, nesutikčiau su jūsų pasiūlymu, nes amortizaciniai atskaitymai, kaip jūs juos vadinate, arba turto nusidėvėjimo sąnaudos, jos ir buvo sugalvotos tam, kad būtų galima finansiškai logiškai nustatyti įmonės veikimo rezultatus, nes vienais metais įmonė, atlikusi dideles investicijas, tais pat metais perkėlusi investicijų sumą į savo sąnaudas, dirbtinai sumažintų savo finansinį rezultatą, jis pasidarytų labai prastas. Lygiai taip pat mokestine prasme yra geriau, kai įmonė pamažu moka pelno mokestį, daugiau ar mažiau stabilias sumas, kurias ji galėtų ir suplanuoti. Tam, kad sumokėtum pelno mokestį, reikia turėti ir atitinkamų apyvartinių lėšų, todėl investicijos yra išdėstomos (jų nusidėvėjimas ar jų įskaitymas į sąnaudas) per ilgesnį laiką. Manau, šita schema yra gera, ji atitinka tarptautinius standartus, tarptautiniu mastu naudojamas schemas kaip finansinėje atskaitomybėje ar finansinėje apskaitoje, taip ir mokestinėje apskaitoje. Ministerija artimiausiu metu su pasiūlymais keisti sistemą į Vyriausybę eiti neplanuoja.
PIRMININKAS. Turėtų klausti R. J. Dagys. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau mintimis susilieti su sveikatos ministre. Norėčiau perduoti jums savo, Vidos Marijos ir mūsų Kauno universitetinės ligoninės linkėjimus ir padėkoti jums, kad užvakar dalyvavote didžiulio šiuolaikiško Onkologijos hematologijos korpuso šventinime ir įsitikinote, kokia kryptimi onkologija plečiama Kaune. Onkologija integruota į 24, atsimenate, klinikas, tai yra ne koks nors uždaras bildingas, kur kas nors tvirtina ir daro, bet tai yra sena universitetinė šiuolaikiška europinė sistema.
Klausimas būtų labai paprastas. Aš apie finansus nekalbėsiu. Kada Sveikatos ministerija duos leidimą plėtoti kaulų čiulpų transplantaciją Kaune?
PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kai mes buvome Kauno klinikinėje ligoninėje, apie tai buvo kalbėta. Šiandien yra ta diena, kai renkasi kolegija, kurią sudaro apie 40 geriausių Lietuvos specialistų, ir bus diskutuojama dėl transplantacijos programos, kurios sudėtinė dalis yra kaulų čiulpų operacijos. Aš tiesiog negaliu prognozuoti, kaip balsuos patariamasis organas – kolegija. Aš manau, kad labai daug jau buvo diskutuota ir patys gydytojai, negadindami bendros onkologijos, neurochirurgijos ir transplantacijos sistemos, galų gale turi susitarti. Kolegija balsuos teigiamai, tada ir ministrė turės galimybę priimti teigiamą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi P. Gražulis.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei. Kaip žinote, šiuo laikotarpiu yra susidariusi sudėtinga situacija pieno gamybos sektoriuje. Smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai šiandien už pieno kilogramą gauna nuo 40 iki 60 ct. Jie klausia, kaip jiems išgyventi šią situaciją ateityje, kaip išlikti? Nors tuo pačiu metu pieno perdirbėjai ne tik nesumažino savo produkcijos kainos, bet kai kurių produktų kainos yra net padidėjusios. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Turbūt recepto, kaip išgyventi, kiekvienas turime ieškoti pagal savo galimybes. Ar padidino kainas perdirbėjai? Nežinau, apie kurias jūs kalbate, reikėtų kalbėti labai konkrečiai. Prekybos centruose iš tikrųjų kainos nėra kritusios. Reikia žiūrėti, kas jas padidino.
Dabar apie žemdirbius. Iš tiesų tų ūkelių, kurie yra nedideli, kurie turi tik pieno ūkius, situacija yra labai sudėtinga. Todėl ką ministerija gali padaryti, tą ir daro. Pirmiausia dirbame su Europos Komisija, ir manau, kad ta parama ateis. Europos naujasis komisaras labai gerai žino Lietuvos situaciją, labai gerai žino, kokia yra ūkininkų situacija. Kaip tik šiomis dienomis vyksta biudžeto ministrų taryba, mes prašome, kad iš 2015 m. Europos Sąjungos biudžeto kaimo, žemės ūkio eilutės būtų skiriama kompensacija kainoms kompensuoti, netektoms pajamoms kompensuoti keturioms valstybėms: Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Suomijai. Lietuva prašo 32 mln. eurų. Mes skaičiuojame, kad tiek patirs mūsų pieno ūkiai nuostolių, tiek pajamų negaus iki Naujųjų metų. Tokia vienkartinė injekcija. Aišku, kiti sako, kad reikia tikėtis tiek, kiek prašai, bet aš realiai vertinu situaciją, kokia yra Europos Komisijos galimybė, kad tų pinigų tiek negausime, bet manau, kad dalies pinigų galime tikėtis.
Kita, kas vyksta ir apie ką kalbame, kad kitų metų mūsų biudžete irgi būtų numatyta tam tikra pinigų suma, kuri leistų iš dalies kompensuoti netektas pajamas kiekvienam litrui skaičiuojant, priklausomai nuo to, kiek pinigų. Mes norime sujungti tas dvi paramas į vieną ir pagal vieną schemą jas išdalinti pagal pagaminto pieno kiekį. Tą, ką gali padaryti kaip valstybė, (…) mes turime teisės aktus, ir ką mes, ministerija, šiandien darome. Suprantate, kad gyvename ne planinės ekonomikos sąlygomis ir nustatyti kainą, kuri būtų patvirtinta mažiausia… mes turėtume keisti savo teisės aktus, kad nustatytume kainą, už kurią privalomai supirktų. Šito nenori nei patys ūkininkai, o perdirbėjai, aišku, turbūt džiaugtųsi, jeigu mes nustatytume pačią mažiausią minimalią kainą, kuria jie mokėtų, matyt, jie tokia kaina mokėtų labai ilgai į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Turėtų klausti P. Gražulis. Jo nėra. J. Vaickienė. Ruošiasi R. Kupčinskas.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus skirtas sveikatos apsaugos ministrei. Vakar Audito komitete buvo svarstoma Valstybės kontrolės ataskaita dėl biudžeto vykdymo (gal jūs skaitėte mūsų pranešimą). Esmė ta, kad keletą metų iš eilės Valstybės kontrolė pastebi susidariusią neigiamą situaciją dėl ortopedijos technikos priemonių gamintojų. Kaip žinote, yra įsiskolinimai, yra planuojamos lėšos, tačiau atsiskaitymai nevyksta. Vyksta teisminiai ginčai, kiek žinau, nepalankūs VLK.
Valstybinės ligonių kasos vadovas pasakė laukiantis ministerijos pozicijos. Ministerijos atstovai laukia VLK pozicijos. Mano klausimas. Kokia vis dėlto jūsų, kaip ministrės, pozicija ir kokių imsitės priemonių, kad išnagrinėtumėte Valstybės kontrolės pastabas, kad galėtumėte išanalizuoti ir priimti galutinius sprendimus? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Atsakysiu kaip teisininkė, nes šioje dalyje teisės aktai turi esminę reikšmę, turiu omeny Civilinio proceso kodeksą. Situacija yra puikiai žinoma, mes turime 15 mln. skolą, galbūt įsiskolinimą, kai ortopedijos įmonės, nežiūrėdamos, kiek yra suplanuota biudžete, nes nebuvo teisės aktų reglamentavimo, leido sau išleisti kiek norėjo. Ne visi teismų sprendimai yra nepalankūs. Šiais metais turime du, kurie yra palankūs mums.
Mano pozicija yra, aš jau kalbėjau ir su ligonių kasomis, ir su mūsų Teisės departamentu, kad ligonių kasos turi pasirašyti taikos sutartį. Visa asociacija su šešiais pagrindiniais gamintojais buvo susitikime su manimi, ir tik jie gali pasirašyti sutartį, patikslinu, taikos sutartį. Tai yra dvišalis sandoris ir šis dvišalis sandoris yra ginčijamas teismuose. Sveikatos ministerija yra patraukta kaip trečiasis asmuo, nes visa ta problema atsirado dėl teisės aktų netobulumo. Sveikatos apsaugos ministerija negali daryti įtakos šalims: nei vienai, nei kitai. Todėl ko Sveikatos apsaugos ministerijos raštu prašo ligonių kasų direktorius, beje, tai yra mūsų pirmas gana rimtas susikirtimas, mes negalime duoti raštu tokio nurodymo. Tačiau šiandien mes kalbėjome, ir kolegijoje sakiau apsispręsti, būtina tuos 15 mln. šiemet atiduoti per taikos sutartis. Tokia yra mano pozicija, bet teisės aktai man duoti nurodymų raštu neleidžia.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi A. Dudėnas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, apie Panemunės tiltą jau daug kartų klausta, daug kartų šnekėta. Bet vis dėlto aš norėčiau tiksliai žinoti, kiek 2015 m., kadangi tos eilutės nėra VIP’o programoje, kokio dydžio lėšos bus skiriamos Panemunės tiltui, ar jos bus iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, ar iš Kelių priežiūros programos?
Ir dar vienas klausimas, jeigu galima, susisiekimo ministrui. Apie žvyrkelių programą. Čia dažniausiai kalbama apie rajonų kelius, bet, deja, ta problema yra ir miestų pakraščių. Norėčiau žinoti, kaip bus sprendžiamas šis klausimas, nes tai gana aktualu, ypač tose teritorijose, kurios buvo prijungtos prie miestų, tarkime, po 1995 m., 1995 m. ir panašiai. Ačiū už atsakymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Mane susisiekimo ministras informavo, kad tie pažadai, kurie yra duoti Kauno miesto savivaldybei dėl Panemunės tilto, bus įgyvendinti. Kiek aš žinau, tą plius 5 mln. Lt sumą buvo žadėta pervesti lyg ir šiais metais, tačiau Vyriausybės nutarimas bus priimtas sausio pabaigoje. Vadinasi, teisingiau įsipareigojimas, o ne įsiskolinimas, arba duotas pažadas, bus įvykdytas, bus apmokėta kitų metų pradžioje. Kitais metais, aš bijau suklysti, manau, susisiekimo ministras pasakys, bet, kiek pamenu, ta suma, dėl kurios buvo sutarta su Kauno miesto meru ir susisiekimo ministru, kitais metais bus visiškai įgyvendinta ir užbaigta.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Noriu tik patvirtinti tai, ką sako premjeras. Tikėjomės, kad turėsime galimybę dar šiais metais paskirti 5 mln. Lt Panemunės tiltui. Kadangi neįvyko tų lėšų papildomas skirstymas, matyt, jis bus perkeltas į kitus metus ir Kauno Panemunės tiltas pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą, kaip esame aptarę, gaus 5 plius 5, vadinasi, iš viso 10 mln. Lt (pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą).
Dėl žvyrkelių programos. Suprantama, kad kelių rūšys arba savininkai yra du. Iš esmės viskas priklauso valstybei, bet keliais disponuoja tiek savivaldybės, tiek valstybės įgaliota kelių institucija – Valstybinė autokelių direkcija. Todėl dalį kelių priežiūros programos lėšų mes ir skiriame vietiniams keliams prižiūrėti ir remontuoti. Jeigu tas kelias, kurio jūs konkrečiai neįvardijate, priklauso Kelių direkcijai, tada turi būti finansuojama centralizuotomis lėšomis, jeigu tai yra vietinės reikšmės kelias – vietinėmis lėšomis, kurios skiriamos iš centralizuotų fondų. Tą turime turėti mintyje. Kiekvieną kartą savivaldybės, dar kartelį pakartosiu, teikdamos paraiškas turėtų numatyti savo prioritetus ir juo įrašyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dudėnas. Ruošiasi A. Vidžiūnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkoju. Klausimas būtų buvęs energetikos ministrui, bet kadangi jo nėra, tai gal premjeras galės pasakyti komentarą. Neseniai teko lankytis Elektrėnuose, kur gyventojai kelia klausimą dėl Lietuvos elektrinės I bloko demontavimo. Aišku, žmonės visada džiaugiasi, kai kas nors statoma, ir visada nuogąstauja, kai kas nors išmontuojama. Norėjau paklausti. Kiek žinau, tie sprendimai demontuoti priimti galbūt 2008 m. ar panašiai, bet ar pasikeitus geopolitinei situacijai nėra tikslingiau juos kaip nors užkonservuoti? Gal kada prireiks?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jeigu kalbėtume truputį plačiau ir pateiktume išsamesnę informaciją, noriu pasakyti, kad mes šiais metais apsisprendėme naudoti tik 9-ąjį bloką, nes jo panaudojimo efektyvumas yra daug geresnis. Anksčiau buvo naudojami tie du senesni blokai, šiemet mes nustatėme truputį didesnę elektros energijos gamybos kvotą ir galutinis rezultatas tas, kad mes ir finansiniu požiūriu sutaupome, ir energetinių išteklių požiūriu, juos naudojame elektros energijos gamybai. O dėl tų katilų, kurie bus išmontuoti, tai mes norime pereiti prie katilų, kurie naudos biokurą.
Dėl pajėgumų turėjimo Lietuvoje, jeigu žiūrėtume į tuos vadinamuosius neefektyvius katilus, tai Lietuvos gamybiniai pajėgumai mūsų poreikį viršija beveik tris kartus.
PIRMININKAS. Klausia A. Vidžiūnas. Ruošiasi M. Petrauskienė.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone užsienio reikalų ministre…
PIRMININKAS. Užsienio reikalų ministre, prašom dėmesio!
L. A. LINKEVIČIUS. Atsiprašau.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone užsienio reikalų ministre, ne politinis klausimas, klausiu kaip Parlamentinės draugystės ryšių grupės su Austrija pirmininkas dėl tam tikrų etatinių planuojamų patvarkymų. Aš suprantu, kad valstybė naikindama ir kurdama kultūros atašė ar kitų atašė etatus demonstruoja tam tikrus savo didžiosios politikos kultūrinio, ekonominio ir kitokio gyvenimo prioritetus. Suprantu, kad galima lengviau svarstyti ekonominius dalykus, planuoti naikinti žemės ūkio atašė etatus Vokietijoje, kurti Kinijoje. Suprantu, auganti ekonomika, produkcijos rinkos ir t. t. Bet ar ta pati Lietuvos kultūrinės politikos kryptis yra svarstyti naikinti kultūros atašė etatą Austrijoje ir steigti Kinijoje? Man sunku patikėti, nes tokių intensyvių aukštosios kultūros santykių, kokius mes turime tarp Austrijos ir Lietuvos, su kokia kita valstybe aš sunkiai įsivaizduoju. Taigi, man sunku patikėti. Ar tikrai taip? Jeigu taip, tai prašyčiau iš esmės ir plačiai – kodėl? Klausiu visos Austrijos grupės vardu.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų kultūros atašė yra Kultūros ministerijos kompetencija. Mes irgi dalyvaujame priimant tuos sprendimus, bet man sunku atsakyti už kolegą. Matyt, perduosiu jūsų klausimą ir jis tikriausiai patvirtins, paneigs arba argumentuos, kokia yra to sprendimo logika, jeigu jis toks yra. Šiuo metu tik tiek galiu pasakyti, bet ačiū už klausimą. Pasižymiu ir, manau, reaguosime.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė. Ruošiasi D. Jankauskas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Mes žinome, ministerijoje yra gana daug veiklos sričių, tačiau jau gana seniai kalbama apie valstybės tarnybos reformą. Vis rengiamas ir niekaip neparengiamas Valstybės tarnybos įstatymas, kažkur įstrigęs ir Policijos veiklos įstatymas. Aš norėčiau paklausti, ar šie klausimai bus jūsų prioritetų sąraše? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai yra įtraukta į prioritetų sąrašą, nes tai yra numatyta Vyriausybės programoje. Tai, ką jūs paminėjote, parengimas naujo Valstybės tarnybos įstatymo, kuriame atsispindėtų valstybės tarnautojo galbūt naujas modelis, pagrįstas kompetencijomis, kompetencijų vertinimu, valstybės tarnybos padarymu konkurencinga tarnyba, kad galėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi ir daugelis kitų dalykų, buvo įstrigęs. Kiek žinau, buvo tokia kabineto valia, bet, kaip minėjau, Vyriausybės programoje tai yra, aš tikrai prie šio klausimo grįšiu ir susitikęs su Valstybės tarnybos departamentu išsiaiškinsiu, kokia projekto stadija yra.
Lygiai tas pats, kas susiję su Vidaus tarnybos statutu ir Policijos įstatymu. Klausimas buvo svarstomas ir Vyriausybės, tiksliau, pas Ministrą Pirmininką, pagrindinių komitetų vadovai buvo susirinkę ir pas Seimo Pirmininkę. Šiandien situacija tokia, kad tie projektai formaliai kaip ir prieštarauja Seime priimtoms vadinamosioms Socialinėms gairėms ir pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas laukia papildomų komitetų išvadų, kad galėtų jį tobulinti arba, matyt, registruoti kaip trečiąjį variantą, tai vienas iš variantų irgi yra, ir grąžinti Vyriausybei, kad ji parengtų išvadą. Vyriausybės išvada dėl tų projektų irgi yra nepalanki dėl didelio papildomo finansinio poreikio.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, aš dar papildysiu ir prašysiu kai kurių komitetų, kurie šiuo metu svarsto Policijos veiklos įstatymo projektą ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektą. Mes į Vyriausybę buvome pasikvietę ir komitetų pirmininkus, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Manau, mes padarytume labai didelį pirmą žingsnį, jeigu šiais metais tuos du įstatymus priimtume. Aš turiu didžiulį prašymą ir ne kartą esu kalbėjęs su Seimo Pirmininke. Prie to bendro teisės akto, kuris yra rengiamas pagal Seime priimtą rezoliuciją, aš manau, dar reikia labai ilgai dirbti. Aš manau, kad vėliau tai galėsime įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors to įstatymo dar nėra. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi B. Pauža.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas finansų ministrui ir premjerui apie kitų metų valstybės biudžeto sudarymo principą ir svarstymo peripetijas. Spalio 29 d. viename iš portalų eiliniame straipsnyje apie biudžetą buvo parašyta tokia informacija, kurią galbūt jūs galėsite paneigti arba patvirtinti: „Kitąmet apie 250 mln. Lt, kurie pagal vieną įstatymą turi būti skirti keliams, pagal kitą įstatymą nukeliaus visai nežinia kur. Sklando gandas, kad būtent šios lėšos yra Seimo narių asmeninėje dispozicijoje. Žmonės kalba, kad kiekvienas seimūnas turi maždaug milijono litų limitą, kurį asignavimų valdytojas paskirs ten, kur seimūnas nurodys.“ Buvau linkęs nurašyti gandams, kol pirmadienį rinkėjai apygardoje, kuri yra Kauno rajone, vienas per kitą pradėjo klausinėti, kad politikai kalba būtent tą patį, politikai jūsų bendrapartiečiai. Taigi patvirtinkite arba paneikite, kad yra kokie nors asmeniniai limitai valdančiosios koalicijos Seimo nariams? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Aš pradėsiu atsakyti, gal po to premjeras pratęs. Iš tikrųjų praktika… Ta žvaigždutė Biudžeto įstatymo projekte uždėta ir dalis Kelių fondo lėšų kaip laikinoji praktika yra panaudoti bendrosioms biudžeto reikmėms, o bendrosios biudžeto reikmės tai taip – jūsų tvirtinamos reikmės nuo krašto apsaugos, socialinės apsaugos, sveikatos iki kultūros, švietimo ar valstybės valdymo reikmių. Šita praktika atsirado praėjusios Vyriausybės valdymo metais. Deja, mes kol kas negalime tos žvaigždutės panaikinti dėl suprantamų fiskalinių priežasčių, nes, kita vertus, didėjant akcizo pajamoms, Kelių fonde kitais metais lėšos, kurios panaudotinos keliams, augs (bent jau planuojama tame biudžeto projekte, kurį aš jums pateikiau) apie 16 %–17 %, tai augimas iš tikrųjų labai ženklus, palyginti su kitomis sritimis. Nemanau, kad tai yra blogas dalykas, nes kelių tiesimas yra darbo vietų kūrimas, infrastruktūros gerinimas ir tai yra tai, kur viešuosius pinigus reikėtų investuoti. Ten tos kitos peripetijos ir fantazijos tegu lieka panašių rašinių autorių sąžinei.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai trumpai noriu pasakyti. Kadangi finansų ministras, kaip politikas, nėra Seimo narys, aš jau iš senos gyvenimo praktikos Seimo nario… Ar jūs kada nors girdėjote, kad Seimo narys susitikime su žmonėmis kalbėtų neigiamai ir kad jis nieko negali? Visą laiką Seimo narys turi sakyti, kad jie tvirtina biudžetą, jie formuoja biudžetą, bendras…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rytai, jūs galite tiktai dėl vedimo tvarkos kalbėti.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš tada po visko.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia B. Pauža. Ruošiasi A. Matulas.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Kadangi turbūt dar klausimais jūsų neužpylėme, tai mano klausimas toks. Kaip jūs žinote geriau už mane, daugelyje rajonų komisariatų trūksta policijos darbuotojų. Prašau pasakyti, komisariatai turi surinkę su aukštuoju mokslu žmonių, kurie turi pereiti kvalifikacijos pakeitimo procedūras, tačiau Klaipėdoje veikianti mokykla negalėdavo priimti tokio kiekio žmonių ir likdavo taip, kad tuose komisariatuose vis dėlto ir šiandien tų žmonių trūksta. Sakykite, aš žinau, Mastaičiuose jūs atidarėte papildomą mokyklą. Ar taip bus išspręstas šitas klausimas, nes tai yra labai svarbu rajono mastu? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Malonu man atsakyti dar apie politinės tematikos klausimą. Dėl įvadinių kursų. Tie įvadiniai kursai, kai žmogus su aukštuoju išsilavinimu pasimokęs kelias savaites gali tapti policijos pareigūnu, buvo priimti ne iš gero gyvenimo, nes buvo iš viso užstrigusi pareigūnų rengimo sistema ir kitaip papildyti negalėjome. Prieš porą metų ši Vyriausybė išsprendė tikslinį finansavimą ir mes turime M. Romerio universitete jau antrą kursą studentų, kurie mokosi valstybės finansuojamose vietose. Yra apie 250 žmonių, kurie iš esmės po poros metų pradės papildyti komisariatus.
Kalbant apie įvadinius kursus. Kaip jau minėjau, ne iš gero gyvenimo, tačiau vėlgi Vyriausybės programoje yra numatyta vienas iš kertinių uždavinių – tai tyrėjų kvalifikacija. Per penkias savaites iš zootechniko teisininko padaryti tikrai neįmanoma. Po to susiduriame su problemomis per ikiteisminį tyrimą, kad ikiteisminiai tyrimai nekokybiški, įrodymai surinkti nekokybiškai, bylos nutraukiamos arba ikiteisminio tyrimo stadijoje, arba teisme pavirsta išteisinamaisiais nuosprendžiais. Todėl šitą praktiką tikrai norėtume keisti. Kaip minėjau, prieš porą metų jau ji yra išspręsta vykdant mokymus tikslinėse vietose.
O Mastaičių mokyklos taip pat vienas iš strateginių tikslų – padidinti pajėgumus. Šiandien mes turime irgi unikalią galimybę, nes kandidatų, norinčių ateiti, kiekį stabdo ne tiktai galbūt mokyklos pajėgumai, bet ir kitos problemos, susijusios, pavyzdžiui, su sveikatos būklės reikalavimais kandidatams. Dabar tai yra mano kompetencija ir aš manau, kad pavyks šitą klausimą kompleksiškai išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi V. Čigriejienė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu atkreipti švietimo ministro, galbūt ir premjero dėmesį ir kad kiti ministrai girdėtų. Aš apie limitus negirdėjau, kaip D. Jankauskas pasakojo, bet pabandžiau atlikti tokią analizę. Pasižiūrėjau kai kurių rajonų švietimo, sveikatos, socialinę, kultūros sritis, pavyzdžiui, pagal politinę priklausomybę. Ten, kur valdžioje merai socialdemokratai arba įtakingas Seimo narys yra iš tos partijos, atrinkau penkis rajonus, iš VIP’o skirta daugiau kaip 4 mln. eurų. Atrinkau ten, kur nėra tos valdžios žmonių nei tarybos daugumoje, nei Seime – 1,5 mln. eurų. Vienas Vidurio Lietuvos rajonas gauna investicijų beveik 5 mln. Lt iš tų keturių sričių ir tai atstoja mažiausiai dvylika rajonų, gaunančių investicijų. Aš tik noriu atkreipti dėmesį. Nesakau, gal buvo ir prie ankstesnių valdžių panašių dalykų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, klauskite!
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu galima, baigsiu. Gerbiamasis Ministre Pirmininke…
PIRMININKAS. Pradėkite nuo klausimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). …vis dėlto reikėtų pasižiūrėti, kad nebūtų tokių akivaizdžių disbalansų, nes ar jūs nemanote, kad taip mes dar labiau išbalansuosime regionų politiką ir padidinsime skirtumus tarp regionų? Aš jau…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, aš pradėsiu. Aš nemanau, kad taip yra. Kiek aš atsimenu, kai buvo jūsų Vyriausybė, tai mano Vilkaviškio rajono apygardai nebuvo skirta nė vieno lito, sakė dėl to, kad anksčiau A. Butkevičius buvo ministru. Jūs tikrai šitą praktiką, matyt, gal ir bandėte įdiegti Lietuvoje ir buvote sėkmingai įdiegę. Aš manau, kad dabar pirmiausia yra finansuojami projektai, kurie yra jau pradėti ir turi būti baigiami.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamoji sveikatos ministre, kaip jūs žinote, yra du medicinos universitetai. Vienas iš jų fakultetas, dvi universitetinės klinikos. Ar jums neatrodo, kad finansavimas tiek iš VIP’o, tiek iš Europos Sąjungos fondų turėtų būti maždaug apylygis, nes ir vienur, ir kitur yra rengiami studentai būsimi gydytojai? Visur pagrindžiama studijomis, pedagogika, mokslu. Kaip jums atrodo ir kodėl Santariškėms teikiamas prioritetas? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, profesore. Šitą problemą taip pat žinau. Man būtent Sveikatos mokslų universiteto rektorius ir Klinikinės ligoninės direktorius pateikė. Iš tikrųjų finansavimas buvo labai ryškus, skirtumas 2011, 2012 m., o 2013 m. jau tiktai, atrodo, 6 mln. ar 5 mln. skiriasi. Aš su jumis sutinku. Tuo labiau kad Sveikatos universitetas yra gerokai didesnis negu Medicinos fakultetas Vilniaus universitete. Mes jau kalbėjome su Ekonomikos departamento direktore. Kaip žinote, šiuo metu viceministro, kuris kuruotų finansų sritį, nėra. Taigi iš tikrųjų mes pasižiūrėsime, kodėl taip vyko anksčiau ir nebuvo išlygintos skiriamos lėšos abiem didžiausiom Lietuvos ligoninėm. Tuo labiau Kauno klinikos, kaip žinau, ir pacientų per metus turi daugiau, ir darbuotojų skaičius yra didesnis. Bus raštu atsakyta kauniečiams į šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei.
Per šoninį mikrofoną – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, kiek aš supratau iš jūsų atsakymo dėl Panemunės tilto, jūs paminėjote, kad kitiems metams bus skirta 10 mln., nes 5 plius 5 yra 10 mln. Keliolika Seimo narių kreipėsi šiuo klausimu ir buvo pažadėta, kad vis dėlto kitiems metams Panemunės tiltui bus skirta 40 mln. Jūs sakote, kad viskas yra suderinta su Kauno miesto vadovybe, sakyčiau, kad tai yra netiesa. Profesorė V. M. Čigriejienė ir aš neseniai kreipėmės į susisiekimo ministrą, jis žodžiu ir jūs tikinote, kad 40 mln. kitais metais Panemunės tiltui bus skirta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, aš atsakysiu. Aš atsimenu, šiais metais buvo skirta 10 mln., o po to buvo derinta Susisiekimo ministerijoje. Aš tikrai negalėčiau šiandien aiškiai pasakyti, kiek ten buvo sutarta 2015 metams.
PIRMININKAS. Aš manau, kad ministras turės progą kitą kartą atsakyti. Registruojamės.
Dėkoju Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui už dalyvavimą Vyriausybės valandoje ir atsakytus klausimus. Norėčiau paprašyti susisiekimo ministro luktelėti!
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Rytinis šios dienos posėdis baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.