LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 123

STENOGRAMA

 

2017 m. lapkričio 23 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. lap­kri­čio 23 d. po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.02 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ka­zi­mie­ro An­ta­na­vi­čiaus 80-ųjų gimimo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji, šios die­nos mū­sų po­sė­dį pra­de­da­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ka­zi­mie­ro An­ta­na­vi­čiaus 80-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mu. Kar­tu su mu­mis, Sei­mo na­riais, mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, gar­bin­gi sve­čiai. Pa­gerb­ki­me ty­la.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū. Kvie­čiu K. An­ta­na­vi­čiaus ben­dra­žy­gį ir ko­le­gą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, Sei­mo na­rį K. Gla­vec­ką tar­ti žo­dį.

K. GLAVECKAS (LSF*). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji šei­mos ar­ti­mie­ji, vi­si ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir sve­čiai! Iš tik­rų­jų pro­fe­so­rius K. An­ta­na­vi­čius bu­vo tiek svar­bi ir reik­š­min­ga Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bei, jos eko­no­mi­niam sa­va­ran­kiš­ku­mui as­me­ny­bė, kad aš be­veik tik­ras, kad jei­gu jo ne­bū­tų bu­vę, gal mes dau­gu­ma to­je sa­lė­je tik­rai ne­bū­tu­me, nes ly­gia­gre­čiai su po­li­ti­ne ne­pri­klau­so­my­be, eko­no­mi­ne ne­pri­klau­so­my­be vi­suo­met bu­vo ir lie­ka vie­nas iš svar­biau­sių veiks­nių, ku­ris vie­ni­ja tau­tą, ku­ris iš­lai­ko tau­tą, dau­gi­na jos kul­tū­rą.

Dė­ko­ju už man su­teik­tą ga­li­my­bę pa­si­da­lin­ti min­ti­mis ir pri­min­ti apie pro­fe­so­rių K. An­ta­na­vi­čių, ku­riam lap­kri­čio 25 die­ną bū­tų su­ka­kę 80 me­tų.

Ši uni­ka­li, gy­ve­ni­mo ne­gan­dų už­grū­din­ta Lie­tu­vos as­me­ny­bė, ki­lu­si iš Že­mai­ti­jos kraš­to, Kre­tin­gos ap­skri­ties, au­gu­si gau­sio­je de­šim­ties vai­kų šei­mo­je ir de­šim­ties me­tų fak­tiš­kai ne­te­ku­si sa­vo tė­vų (jie bu­vo iš­vež­ti į Si­bi­rą), slap­tų­jų tar­ny­bų bu­vo per­se­kio­ja­ma už an­ti­ta­ry­bi­nę veik­lą mo­kyk­lo­je ir Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, sie­kė ir pa­sie­kė sa­vo už­si­brėž­tus aka­de­mi­nius tiks­lus, ta­po ha­bi­li­tuo­tu eko­no­mi­kos moks­lų dak­ta­ru ir pro­fe­so­riu­mi, pa­ren­gė ne vie­ną stip­rų jau­nes­nės kar­tos eko­no­mis­tą. Nors K. An­ta­na­vi­čiaus moks­li­nių ty­ri­mų te­ma bu­vo eko­no­mi­niais ir ma­te­ma­ti­niais ap­skai­čia­vi­mais ir me­to­dais grįs­tas ga­my­bos val­dy­mas, jis su­ge­bė­jo tap­ti itin pla­taus spek­tro moks­li­nin­ku, ge­bė­ju­siu mąs­ty­ti de­šimt­me­tį į prie­kį.

Vi­sa K. An­ta­na­vi­čiaus moks­li­nė ir vi­suo­me­ni­nė veik­la bu­vo stip­riai vei­kia­ma jo as­me­ny­bės cha­rak­te­rio bruo­žų ir sa­vy­bių. Jo nuo­šir­du­mas, ži­nių sie­kis, jaut­ru­mas, ties­mu­kai sa­ko­ma tie­sa, ug­nin­gos kal­bos ir idė­jos pa­ke­rė­da­vo pa­pras­tus žmo­nes, ku­rie rin­ko jį SSRS liau­dies de­pu­ta­tu, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tu ir Sei­mo na­riu, ti­kė­da­mi jo min­ti­mis, idė­jo­mis ir vi­zi­jo­mis.

Tuo sun­kiu lai­ko­tar­piu, kai pra­si­dė­jo Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio užuo­maz­gos, vi­siems itin rei­kė­jo švie­sos ir ki­to­kio gy­ve­ni­mo vil­ties, ku­rią sklei­dė ide­a­lis­tas ir ro­man­ti­kas K. An­ta­na­vi­čius. Jis bu­vo tem­pe­ra­men­tin­gas, ka­te­go­riš­kas, ašt­rus, bet ir drą­sus – jis ne­bi­jo­jo kie­tai kal­bė­ti SSRS liau­dies de­pu­ta­tų su­va­žia­vi­me Mask­vo­je ir ei­da­mas prie mik­ro­fo­no net su­lau­kė M. Gor­ba­čio­vo re­pli­kos „Ne­leis­ki­te kal­bė­ti šiam pro­fe­so­riui.“ Tais lai­kais tai iš tik­rų­jų bu­vo drą­sus žings­nis.

Pro­fe­so­rius K. An­ta­na­vi­čius bu­vo gy­vas sa­vo dva­sia, ne­įspraus­tas į jo­kius ide­o­lo­gi­nius šar­vus, nes ti­kė­jo, kad po­li­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę Lie­tu­va ga­li pa­siek­ti pir­miau­sia tap­da­ma eko­no­miš­kai ne­pri­klau­so­ma. Jis sa­vo ini­cia­ty­va ir vi­so­mis jė­go­mis 1987 me­tais ki­bo į Lie­tu­vos eko­no­mi­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo kon­cep­ci­jos, Lie­tu­vos eko­no­mi­kos trans­for­ma­vi­mo į rin­kos eko­no­mi­ką pro­jek­tų kū­ri­mą. Kar­tu su E. Vil­ku, K. D. Pruns­kie­ne, ma­ni­mi, A. Dob­ra­vols­ku ir ki­tais eko­no­mis­tais pa­ren­gė Lie­tu­vos eko­no­mi­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo kon­cep­ci­ją, ku­ri bu­vo vie­nas iš pa­grin­di­nių do­ku­men­tų vyk­dant ir per­tvar­kant Lie­tu­vos eko­no­mi­ką.

Per pus­an­trų me­tų pro­fe­so­riaus va­do­vau­ja­mas ko­lek­ty­vas pa­ren­gė dau­giau kaip 50 eko­no­mi­kos re­for­mos įsta­ty­mo pro­jek­tų, ku­rie ta­po įsta­ty­mi­niu pa­grin­du Lie­tu­vai at­ku­riant ne­pri­klau­so­my­bę. Šiuo as­pek­tu mes pra­len­kė­me Lat­vi­ją ir Es­ti­ją. Už tai tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi K. An­ta­na­vi­čiaus ini­cia­ty­vai, darbš­tu­mui ir ži­nioms.

Bū­da­mas ide­a­lis­tas ir ti­kė­da­mas sa­vo idė­jų tei­sin­gu­mu, K. An­ta­na­vi­čius troš­ko, kad jo vi­zi­jos bū­tų įgy­ven­di­na­mos prak­ti­nia­me gy­ve­ni­me. De­ja, čia jis su­si­dū­rė su re­a­ly­be, daž­nai nu­gin­kluo­da­vu­sia jo op­ti­miz­mą ir ti­kė­ji­mą. Jam bu­vo sun­ku su­vok­ti prie­šiš­ku­mą, ne­san­tai­ką, in­tri­gas, įta­ru­mą ir pri­si­tai­ky­mą, nes jam no­rė­jo­si kuo grei­čiau im­tis prie­mo­nių, pa­ge­rin­sian­čių žmo­nių gy­ve­ni­mą.

Pri­si­me­nu 1995 me­tus, ka­da pra­si­dė­jo di­džio­ji mū­sų Lie­tu­vos eko­no­mi­kos is­to­ri­jo­je ban­kų kri­zė. Dar to­je sa­lė­je, kai jam ne­da­vė žo­džio, jis pa­si­ė­mė mik­ro­fo­ną su vi­su sto­vu, at­ėjo į pre­zi­diu­mą su ke­ti­ni­mu, kad jei­gu ne­duo­si­te, tai aš jums duo­siu, ir taip ga­vo tei­sę kal­bė­ti. Iš tik­rų­jų kal­bė­jo apie di­de­lę bė­dą, ku­ri už­puo­lė Lie­tu­vą ir ku­ri su­si­ju­si su ban­kų kri­ze, nes ji pa­lie­tė vi­sus žmo­nes. Tai ne tik pa­vyz­dys jo dva­si­nio ir ko­kio nors ki­to­kio, bet ir fi­zi­nio at­si­da­vi­mo, kad rei­kia gin­ti tą in­te­re­są, dėl ku­rio esa­me su­si­rin­kę.

Ne vel­tui jo mėgs­ta­miau­sios ei­lu­tės, ku­rias nuo­lat kar­to­jo jis pats ir pra­šė tai da­ry­ti ki­tus, bu­vo ci­ta­ta, jo žo­džiai, ku­rie, ma­no su­pra­ti­mu, ne­pa­pras­tai svar­būs ir ak­tu­a­lūs da­bar: „Tai stok į ko­vą, tik ne­verk ir ne­de­juok, kai rei­ka­lai blo­gi – tik­tai ne­pa­si­duok.“ Jis vi­są lai­ką kvie­tė į ko­vą, vi­są lai­ką kvie­tė ne­verk­ti ir ne­de­juo­ti, jei­gu bus sun­ku, ir nie­ka­da ne­pa­si­duo­ti, ei­ti tuo ke­liu. Tas prin­ci­pas tin­ka vi­siems, be iš­im­ties vi­siems lai­ko­tar­piams, ir da­bar­ti­niam.

Vi­sa sa­vo šir­di­mi ir esy­be įsi­trau­kęs į Są­jū­džio, ku­rio tiks­las bu­vo Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bė, veik­lą, pro­fe­so­rius K. An­ta­na­vi­čius tu­rė­jo rink­tis ir po­li­ti­nę sro­vę, su ku­ria ga­lė­tų įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­ny­mus ir idė­jas. Jau 1989 me­tais jis lei­do kny­gas apie rin­kos eko­no­mi­ką ir jos vei­ki­mo me­cha­niz­mus, bu­vo tik­ras rin­kos eko­no­mi­kos šauk­lys ir, kaip sa­kė jis pats, šir­dy­je bu­vo tik­ras li­be­ra­las. Daž­nai skai­tė ir ci­tuo­da­vo L. von Mi­ze­są ir F. A. Hajeką. Jis ak­cen­ta­vo Lie­tu­vos rin­kos prin­ci­pus, lais­vo­sios rin­kos prin­ci­pus, ra­gin­da­mas kuo spar­čiau ma­žin­ti vals­ty­bės ki­ši­mą­si į eko­no­mi­nę veik­lą, įmo­nių sa­va­ran­kiš­ku­mo svar­bą, siū­lė eko­no­mi­nę šo­ko te­ra­pi­ją, ku­ri gąs­di­no kai ku­riuos po­li­ti­kus ir ei­li­nius žmo­nes, pri­pra­tu­sius prie skirs­ty­mo, va­do­va­vi­mo, pla­ni­nės eko­no­mi­kos prin­ci­pų.

Aiš­ku, šo­ko te­ra­pi­ja bu­vo, kaip ži­no­te, la­bai skau­dus da­ly­kas, bet tai rei­kė­jo pra­dė­ti da­ry­ti. Jo idė­ja bu­vo tei­sin­ga ir ge­ra, kad žmo­nės pa­si­jus­tų vi­siš­kai lais­vi, pa­tys im­tų­si ini­cia­ty­vos ir veik­los, kur­tų sa­vo ver­slą, di­din­tų nuo­sa­vy­bę, ta­čiau gal­būt bu­vo per anks­ty­va ir stai­gi. Ši min­tis ti­ko da­liai žmo­nių, ku­rie bu­vo ver­slūs, drą­sūs, iš­ra­din­gi jau so­vie­ti­niais me­tais, bet di­džia­jai da­liai so­vie­ti­nės ide­o­lo­gi­jos spau­džia­mų žmo­nių ji ne­ti­ko – žmo­nių mąs­ty­mas stai­giai ne­pa­si­kei­tė, pa­skel­bus ne­pri­klau­so­my­bę.

At­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę, pro­fe­so­rius dė­jo vi­sas pa­stan­gas spar­čiai įves­ti sa­vo va­liu­tą – li­tą, ko­vo­jo dėl in­ves­ti­ci­nių če­kių, ku­rie da­vė ir tei­gia­mų, ir vi­so­kių…

Bet jis bu­vo tas žmo­gus, ku­ris vis­ką ju­di­no, ku­ris da­ly­va­vo pir­mo­se gre­to­se tei­kiant siū­ly­mus ir spren­džiant juos. Vi­są lai­ką sa­ky­da­vo, kad bet koks pa­siū­ly­mas tu­ri bū­ti pa­grįs­tas fi­nan­siš­kai, ir vi­suo­met jis klaus­da­vo, iš ko­kių ver­smių pa­im­ti, kie­no są­skai­ta grą­žin­ti ar vyk­dy­ti kom­pen­sa­ci­jas. Čia jis tu­rė­jo ome­ny­je kom­pen­sa­ci­jas už že­mę, že­mės per­kė­li­mus ir ki­tus da­ly­kus, ku­rie tuo me­tu bu­vo vyk­do­mi ir ku­riuo­se jis ma­tė di­de­lę prieš­prie­šą Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, kad ne­bu­vo ga­nė­ti­nai ap­gal­vo­ti.

Rink­da­ma­sis po­li­ti­nės veik­los kryp­tį, de­kla­ruo­da­mas li­be­ra­lias idė­jas ga­na ne­ti­kė­tai dau­ge­liui pro­fe­so­rius ta­po Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos vė­liav­ne­šiu, ją sėk­min­gai at­kū­rė ir su­da­rė są­ly­gas tap­ti pa­sau­lio So­cia­lis­tų in­ter­na­cio­na­lo na­re. Ma­tyt, jį bu­vo su­ža­vė­ju­si vi­suo­me­nės žmo­nių ge­ro­vės idė­ja, šve­diš­ka­sis so­cia­liz­mo mo­de­lis, ar­ba va­di­na­ma­sis so­zia­le markt­wirt­schaft, ir jis no­rė­jo tai pa­siek­ti Lie­tu­vo­je. De­ja, re­a­ly­bė vėl­gi pa­si­ro­dė kiek ki­to­kia ir ne­gai­les­tin­gai dau­žė pro­fe­so­riaus vil­tis.

Mi­nė­da­mas sa­vo 60-me­tį, pro­fe­so­rius skai­tė pra­ne­ši­mą Moks­lų aka­de­mi­jo­je apie Lie­tu­vos vi­zi­jų ir re­a­ly­bės de­šimt­me­tį nuo 1987 iki 1997 me­tų. O kaip no­rė­tų­si šian­dien iš­girs­ti jo ašt­rų, kri­tiš­ką, bet taik­lų šių vi­zi­jų ir re­a­ly­bės ver­ti­ni­mą iki šių die­nų, apie tą mū­sų ša­lies tris­de­šimt­me­tį, per ku­rį vi­sas pa­sau­lis ir pa­ti Lie­tu­va ta­po ki­to­kia, nei bu­vo 1987 me­tais.

Per šį lai­ko­tar­pį vi­sa­me pa­sau­ly­je la­bai pa­si­kei­tė eko­no­mi­niai, kul­tū­ri­niai, so­cia­li­niai san­ty­kiai tarp žmo­nių. Kai ku­rių da­ly­kų tur­būt net pro­fe­so­rius ne­ga­lė­jo nu­ma­ty­ti, ta­čiau bet ko­kiai eko­no­mi­kai rei­kia pa­ma­tų, ku­riuos Lie­tu­vai itin meist­riš­kai ir ko­ky­biš­kai tuo­met pa­klo­jo bū­tent pro­fe­so­rius K. An­ta­na­vi­čius ir ki­ti eko­no­mis­tai.

Mes vi­si drau­ge at­kū­rė­me sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę, įžen­gė­me į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO drau­gi­ją, iš Ry­tų per­ėjo­me į Va­ka­rus, ir sten­gė­mės tai da­ry­ti kuo ge­riau. Ir nors ko­ją daž­nai pa­kiš­da­vo tas prie­šiš­ku­mas, įta­ru­mas, ne­san­tai­ka ir ki­tos ne­ge­ro­vės, aš džiau­giuo­si, kad jau šio­je par­la­men­to ka­den­ci­jo­je dir­ba jau­ni­mas, gi­męs po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo me­tų, tai yra 1990 m. ko­vo 11 d. Dir­ba va­do­vau­da­ma­sis ki­to­mis ver­ty­bė­mis, ne­tau­so­da­mas sa­vęs, su gal­būt nai­viu ide­a­liz­mu, kaip tuo­met Są­jū­džio lai­kais dir­bo K. An­ta­na­vi­čius, be jo­kio egoiz­mo ir nau­dos sau, o tik var­dan tos Lie­tu­vos.

Ačiū už dė­me­sį. Dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad skai­ty­ti yra sun­ku apie to­kį žmo­gų, rei­kia kur kas ge­riau kal­bė­ti. Aš pa­bai­gai dar kar­tą pa­sa­ky­siu, kad tai bu­vo žmo­gus, ku­ris gy­ve­no Lie­tu­va ir ku­ris la­bai daug pa­da­rė. La­bai daug pa­da­rė. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Dė­ko­ja­me pro­fe­so­riui K. Gla­vec­kui. Kvie­čiu min­ti­mis ir pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­lin­ti Sei­mo na­rį J. Ole­ką.

J. OLEKAS (LSDPF). Ger­bia­mi bran­giau­si K. An­ta­na­vi­čiaus žmo­nės, mie­la Onu­te, Ra­sa, dar šiek tiek ūg­te­lė­ję ir įga­vę Ka­zi­mie­ro bruo­žų, Ig­nai ir Ta­dai, mie­li Ka­zi­mie­ro ben­dra­žy­giai sig­na­ta­rai, mie­lie­ji ko­le­gos.

Šian­dien mi­ni­me vie­no iš iš­ki­liau­sių mū­sų XX amžiaus ant­ro­sios pu­sės ben­dra­žy­gių 80-ąjį gim­ta­die­nį. De­ja, jau be­veik 20 me­tų, kaip jį pa­ly­dė­jo­me į Ant­akal­nio kal­ne­lį. Aiš­kiai per anks­ti, tik su­lau­ku­sį 60-ies, dar ne­įgy­ven­di­nu­sį dau­ge­lio sa­vo su­ma­ny­mų.

Gi­mė Ele­nos ir An­ta­no An­ta­na­vi­čių šei­mo­je be­veik per Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės gim­ta­die­nio mi­nė­ji­mą. Dėl so­vie­tų vyk­dy­tos Lie­tu­vos žmo­nių de­por­ta­ci­jos, nuo ku­rios ken­tė­jo ir ma­no tė­ve­liai, 1948 me­tų ve­ži­mas, taip ir Ka­zi­mie­ro tė­vai, be­veik de­šimt­me­tį bu­vo at­skir­tas nuo sa­vo tė­vų, bet pri­glaus­tas, glo­bo­tas ge­rų­jų Lie­tu­vos žmo­nių Ka­zi­mie­ras tu­rė­jo pla­čią, bet ko­vin­gą šir­dį.

So­vie­ti­nis po­ka­ris jį bran­di­no kaip žmo­gų, ge­ban­tį pa­ko­vo­ti ne tik už sa­ve, bet ir už kiek­vie­ną, ypač sil­pnes­nį. Tai ryš­kiai ma­to­me var­ty­da­mi jo biog­ra­fi­jos pus­la­pius: ar tai bū­tų mo­kyk­los is­to­ri­jos, ap­gi­nant ir tie­siog su vai­kiš­ku kumš­čiu sto­jant sil­pnes­nio kla­sės ar kai­mo drau­go pu­sėn, ar stu­di­jų me­tais gi­nant sa­vo ti­kė­ji­mo ar įsi­ti­ki­ni­mų tie­sas.

K. An­ta­na­vi­čius pir­miau­sia bu­vo šei­mos žmo­gus. Pui­kus vy­ras, tė­vas ir, ne­abe­jo­ju, jei bū­tų su­lau­kęs, bū­tų bu­vęs pui­kus se­ne­lis. Mie­li Ig­nai ir Ta­dai, jūs tu­ri­te ir ga­li­te di­džiuo­tis sa­vo se­ne­liu. Jūs tu­ri­te į ką ly­giuo­tis.

Dar prieš pra­si­de­dant Są­jū­džio auš­rai, K. An­ta­na­vi­čius su bū­riu ko­le­gų įsi­trau­kė į Lie­tu­vos eko­no­mi­nio lais­vė­ji­mo ke­lią. Ta­čiau, kaip jis ra­šė, tos at­min­ti­nos 1988 me­tų pa­va­sa­rio die­nos kaip gai­vus pa­va­sa­rio vė­jas iš­ju­di­no vi­sus. Ir tuos, ku­rie kaip srai­gės kriauk­lė­se slap­čia bran­di­no lais­vės per­lą, ir tuos, ku­rie ne­be­si­ti­kė­jo iš­vys­ti švie­sos. Ta­da at­si­liep­da­ma į jo žo­džius A. Že­mai­ty­tė, api­ben­drin­da­ma K. An­ta­na­vi­čiaus ke­lią, po be­veik 15 me­tų už­ra­šė: „Tam­sa iš­tirps­ta švie­so­je.“

Bū­tent tais 1988 me­tais vi­sa Lie­tu­va pa­ži­no K. An­ta­na­vi­čių. Pa­ži­no kaip vie­ną iš stip­riau­sių mū­sų Lais­vės šauk­lių. Ta­da su­si­ė­jo ir mud­vie­jų ke­liai. Pra­džio­je Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio Vil­niaus ta­ry­bo­je, kur iki vė­lu­mos Ra­šy­to­jų są­jun­go­je dis­ku­tuo­da­vo­me, vė­liau Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, SSRS liau­dies de­pu­ta­tų ir SSRS Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos dar­be, ir dar vė­liau man, kaip chi­rur­gui, pri­si­lie­čiant prie Ka­zi­mie­ro kū­no, o iš da­lies ir sie­los, ka­da jį glem­žė­si sun­ki li­ga.

Kal­bė­ti šian­dien apie pro­fe­so­rių, Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rą K. An­ta­na­vi­čių at­ro­dy­tų ir ne­sun­ku, bet ir ne­pa­pras­ta dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Pir­miau­sia to­dėl, kad tie, ku­rie 1988 me­tais Są­jū­džio auš­ro­je ir 1990 me­tais at­ku­riant ne­pri­klau­so­my­bę jau ar­tė­jo­me prie pil­na­me­tys­tės ar bu­vo­me jos su­lau­kę, to­mis die­no­mis ma­tę ir gir­dė­ję K. An­ta­na­vi­čių, įsi­mi­nė­me jį vi­sam gy­ve­ni­mui. To­dėl, kad tuo me­tu bū­da­mas da­bar­ti­nės mū­sų da­lies vien­me­tis jis at­si­ne­šė į ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės kū­ri­mą pro­fe­si­nę bran­dą, įžval­gu­mą, gi­lų at­sa­ko­my­bės jaus­mą. Gal­būt to­dėl, kad vie­ną pir­mų­jų kar­tų iš­vy­kęs į lais­vą­jį pa­sau­lį, į Ka­na­dą, pa­ben­drau­ti ir pa­ieš­ko­ti ben­d­ra­min­čių, jis par­si­ve­žė ne tik ge­rą­ją ži­nią, tau­tie­čių pa­lai­ky­mą, kad mes ga­li­me at­kur­ti lais­vą Lie­tu­vą, bet ir ži­nią, kad tu­ri la­bai trum­pą lai­ko li­mi­tą sa­vo gy­ve­ni­mo pla­nams įgy­ven­din­ti.

Tur­būt to­dėl per tą li­ku­sį de­vy­ne­rių me­tų lai­ko­tar­pį jo vi­di­nis gy­ve­ni­mo laik­ro­dis tik­sė­jo vi­sai ki­tu rit­mu – ap­lenk­da­mas mūsų gal­būt du ar tris kar­tus. Ta­čiau jis nie­kad iš­oriš­kai to ne­pa­ro­dė. Tik gal­būt bu­vo reik­les­nis pir­miau­sia sau ir ar­čiau­siai esan­tiems ben­dra­žy­giams. Kaip šian­dien pa­mi­nė­jo K. Gla­vec­kas, bū­tent tuo me­tu kaip sa­vo gy­ve­ni­mo mo­to už­ra­šė tą vie­ną mė­gė­jiš­ko ei­lė­raš­čio ei­lu­tę: „Kai rei­ka­lai blo­gi, tik­tai ne­pa­si­duok.“ Ir jis ne­pa­si­da­vė iki pas­ku­ti­nių sa­vo gy­ve­ni­mo mi­nu­čių. Jis dir­bo, au­ko­jo­si, rei­ka­la­vo, pir­miau­sia iš sa­vęs ir ki­tų, kad Lie­tu­va tap­tų tei­sin­ges­nė, ypač so­cia­liai tei­sin­ges­nė, kad vals­ty­bė bū­tų per­tvar­ko­ma pa­gal nau­ją mo­de­lį. Šian­dien jūs nuo­trau­ko­se šio­je sa­lė­je ir I rū­mų ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­to­je pa­ro­do­je ma­to­te jo gy­ve­ni­mą ka­lei­do­skopą – nuo tvir­tos, gau­sios ūki­nin­ko šei­mos Bal­sė­nų kai­me, Kre­tin­gos ap­skri­ty­je, iki tė­vų trem­ties ir li­ku­sio ne­pil­na­me­čio, be­si­slaps­tan­čio Lie­tu­vo­je, bai­gian­čio ir ne­bai­gian­čio moks­lų, nes iš­ryš­kė­jus pa­si­prie­ši­ni­mo veik­lai bu­vo pa­ša­lin­tas iš uni­ver­si­te­to, bet ge­rų žmo­nių pa­lai­ko­mas su­grį­žo, bai­gė moks­lus ir tvir­tai ki­bo į gy­ve­ni­mą. Per savo už­si­spy­rimą, ryž­tą ap­gy­nė tais lai­kais kan­di­da­to di­ser­ta­ci­ją, vė­liau – moks­lų dak­ta­ro, iš­ken­tė tik­rus ne­tie­sos žo­džius, lauk­da­mas dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jos pa­tvir­ti­ni­mo, ir, kaip mi­nė­jau, vi­sa jė­ga pa­si­nė­rė į ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos sta­ty­bą.

Dar 1989 m. iš­rink­tas tur­būt vie­no­je iš sun­kiau­sių Vil­niaus apy­gar­dų SSRS liau­dies de­pu­ta­tu bu­vo vie­nas iš mū­sų ten at­sto­va­vu­sių Lie­tu­vai ly­de­rių tvir­tai kalban­tis var­dan Lie­tu­vos. Aš pri­si­me­nu ne vie­ną epi­zo­dą, kai Ka­zi­mie­rui An­ta­na­vi­čiui sto­jant ir ei­nant link tri­bū­nos M. Gor­ba­čio­vas mo­da­vo ran­ka ir sa­ky­da­vo: „Aš ži­nau, ko tu vėl no­ri!“ O jis no­rė­jo lais­vės Lie­tu­vai. Ka­zi­mie­ro po­zi­ci­ja bu­vo la­bai tvir­ta. Ta­pęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos, vė­liau – At­kuria­mo­jo Sei­mo na­riu, pa­si­ra­šęs Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tą, Ka­zi­mie­ras vie­nas pir­mų­jų Ko­vo 11-osios sa­lė­je pri­sta­tė nau­ją Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mą – kaip pra­džių pra­džią, kaip tvar­ky­tis Lie­tu­vo­je po ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo. Tam, kad ne­bū­tų dub­liuo­ja­ma, kad bū­tų efek­ty­viai nau­do­ja­mi resursai Ka­zi­mie­ras siū­lė tu­rė­ti še­šias mi­nis­te­ri­jas Vy­riau­sy­bė­je. Šian­dien mes dar tu­ri­me 14. Ne­ži­nau, ar tu­rė­si­me va­lios pa­siek­ti tą ri­bą, dėl ku­rios mes daž­nai gin­či­ja­mės, kaip nau­do­ti resursus. Jis pats as­me­niš­kai ir jo eko­no­mis­tų gru­pė, ku­riai vė­liau va­do­va­vo, Sei­mo na­riai tik­rai dir­bo ne­gai­lė­da­mi jė­gų.

Mie­li ko­le­gos, K. An­ta­na­vi­čiaus at­mi­ni­mas šian­dien mus įpa­rei­go­ja. Mi­nė­da­mi 80-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes pri­si­min­ki­me jo nu­ei­tą ke­lią, veik­lą, prie­sa­kus kaip mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mus ir šian­die­nos Lie­tu­vos žmo­nėms. Man at­ro­do, jie bū­tų la­bai pras­min­gi ir tin­ka­mi li­ku­siai mū­sų ka­den­ci­jos da­liai. Tai bū­tų ge­riau­sias pa­gar­bos jam ir jo at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui J. Ole­kui. Kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rį S. Ka­šaus­ką.

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mie­ji, šian­dien mes mi­ni­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro K. An­ta­na­vi­čiaus 80-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Aš la­bai nuo­šir­džiai dė­ko­ju Ka­zi­mie­ro ben­dra­žy­giui ir ben­dra­min­čiui J. Ole­kui už nuo­sta­biai jaut­rų pra­ne­ši­mą, nes aš pa­ju­tau Ka­zi­mie­ro dva­sią. K. Gla­vec­kas taip pat pa­da­rė pui­kų pra­ne­ši­mą, bet kal­bė­jo kaip eko­no­mis­tas apie eko­no­mis­tą. Bet nie­kas šian­dien ne­pa­sa­kė vie­no da­ly­ko – Ka­zi­mie­ras pui­kiai val­dė žo­dį ir dar ra­šė ei­les. Tai ir jau­tė­me jo vi­suo­se pa­si­sa­ky­muo­se. Jis, kaip eko­no­mis­tas, nie­ka­da ne­kal­bė­jo sau­sai. Tai vi­sa­da bu­vo la­bai emo­cio­na­lu, tiks­lu. Pui­kiai val­dy­da­mas žo­dį jis su­ge­bė­da­vo kar­tais pa­sa­ky­ti to­kį sa­ki­nį, ku­ris vis­ką su­dė­da­vo į vie­tas be jo­kių pa­pil­do­mų ko­men­ta­rų. O šian­dien Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas no­ri pa­do­va­no­ti jo ben­dra­žy­gei, ben­dra­min­tei Onu­tei šį Vy­tį. Ypač no­riu pa­pra­šy­ti, įpa­rei­go­ti ir prie­sa­ką pa­sa­ky­ti jo at­ža­loms Ta­dui ir Ig­nui apie tai, kad šio­je sa­lė­je jūs esa­te įpa­rei­go­ti bū­ti ge­res­ni ne­gu se­ne­lis, sek­ti jo pė­do­mis, kad jus vi­sa­da ly­dė­tų šio mū­sų Lie­tu­vos vals­ty­bės her­bo – Vy­čio idė­ja ir min­tis. Ačiū, Onu­te, ačiū, Ra­sa, kad au­ga pui­kios at­ža­los. Mie­la Onu­te, pra­šom. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jams, dė­ko­ja­me K. An­ta­na­vi­čiaus ar­ti­mie­siems, dė­ko­ja­me vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me. Skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu re­gist­ruo­tis ir tvir­tin­si­me dar­bo­tvarkę.

Už­si­re­gist­ra­vo 114 Sei­mo na­rių.

 

10.28 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2017 m. lap­kri­čio 23 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džio darbo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Sei­mo na­rys R. Že­mai­tai­tis. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, aš tu­riu du pa­siū­ly­mus. Dėl ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų tvir­ti­ni­mo – ati­dė­ti į po­pie­ti­nę dar­bo­tvarkę, nes yra biu­dže­tas ir vėl bus daug dis­ku­si­jų, daug klau­si­mų, yra daug pa­siū­ly­mų. Va­di­na­si, mes ne­svars­ty­si­me, o sku­bė­ti nė­ra kur. Ne­tu­ri bū­ti pri­im­tas.

Ir ki­tas. Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ne­ži­nau, ar jus in­for­ma­vo: va­kar So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas svars­tė ir aš įta­riu, kad yra pa­žeis­tas Sta­tu­tas, nes ko­mi­te­tas ne­pa­tei­kė iš­va­dos, bet mū­sų ple­na­ri­nių po­sė­džių kom­piu­te­ry­je yra nu­ma­ty­tas klau­si­mas dėl ba­zi­nio dy­džio nu­sta­ty­mo – 132. Prieš dvi sa­vai­tes So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas svars­tė ir pri­ta­rė – 137 (Vio­le­ta, aš po ran­ka tu­riu ko­mi­te­to iš­va­dą). Pa­siū­ly­mas. Jei­gu mes kal­ba­me apie pa­siū­ly­mus, tai tu­ri bū­ti ko­mi­te­to po­zi­ci­ja – ar­ba pri­ta­ria, ar­ba ne­pri­ta­ria, nes 6 bu­vo už, 6 – prieš, 4 su­si­lai­kė. Aš skai­tau Sta­tu­to 149 ir 150 straips­nius – to­kiu at­ve­ju jis ne­ga­li bū­ti čia įtrauk­tas ir už jį ne­ga­li­me nei bal­suo­ti, nie­ko. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­aiš­kin­si­te? Ge­rai.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas ko­le­ga, ku­ris iš­kė­lė šį klau­si­mą. Ko­mi­te­te bu­vo svars­to­mas pa­siū­ly­mas, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį – pa­siū­ly­mas. Ir pa­siū­ly­mas ne­su­rin­ko dau­gu­mos bal­sų. To­dėl tam ne­pri­tar­ta, li­ko 137.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš taip pat pri­tar­čiau ko­le­gos pa­siū­ly­mui, kad ko­mi­te­to pir­mi­nin­kų tvir­ti­ni­mą gal ga­li­ma ati­dė­ti? Tuo la­biau kad mums rei­kės Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką dar pa­pil­do­mai tvir­tin­ti, nes iš­ei­na į mi­nist­rus, kaip su­pran­ta­me, da­bar­ti­nis pir­mi­nin­kas. Ko­mi­te­tai ga­li dirb­ti ir pa­va­duo­to­jams va­do­vau­jant. Kon­cen­truo­ki­mės į biu­dže­tą.

Ma­no pra­šy­mas bū­tų dėl re­zo­liu­ci­jos. Kaip ži­no­me, ga­na vie­nin­gai pri­ėmė­me va­di­na­mą­jį Mag­nits­kio įsta­ty­mą. Ti­kiuo­si, kad ir re­zo­liu­ci­ją taip pat vie­nin­gai mes pa­lai­ky­si­me, ir gal ji vis dėl­to ga­lė­tų at­si­dur­ti ry­ti­nia­me po­sė­dy­je? Ne­nor­ma­lu, kai to­kius po­li­ti­nę po­zi­ci­ją iš­reiš­kian­čius do­ku­men­tus mes pri­ima­me ka­da nors va­ka­re, kai lie­ka ne­di­de­lis bū­re­lis Sei­mo na­rių. Frak­ci­jos var­du pra­šau kel­ti iš re­zer­vo į ry­ti­nį po­sė­dį.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Ber­na­to­nis.

J. BERNATONIS (LSDDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, tai, kas pa­skleis­ta ži­niask­lai­do­je, nė­ra tie­sa. Mū­sų ko­mi­te­tas pa­si­sa­kė, kad re­zo­liu­ci­ja ne­būtų svars­to­ma dėl to, kad ten siū­lo­ma 44 as­me­nis įtrauk­ti į są­ra­šus. Į tuos są­ra­šus jie jau yra įtrauk­ti. Fak­tas jau yra įvy­kęs. An­trą kar­tą į są­ra­šus tų pa­čių žmo­nių ne­įtrauk­si­me. Jiems jau at­vy­ki­mas į Lie­tu­vą yra ri­bo­ja­mas. Jei­gu yra ki­to­kia šios re­zo­liu­ci­jos pras­mė, rei­kė­tų ją per­ra­šy­ti.

PIRMININKAS. Ar jūs siū­lė­te iš­brauk­ti šį klau­si­mą dėl re­zo­liu­ci­jos?

J. BERNATONIS (LSDDF). Taip. Tą pro­jek­tą, ku­ris yra, bū­tų Sei­mui ne­so­li­du svars­ty­ti, nes, kaip aš mi­nė­jau, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras per­da­vė šį są­ra­šą ir jis yra įtrauk­tas į ne­pa­gei­dau­ja­mų as­me­nų są­ra­šus. Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba jau yra se­niai in­for­muo­ta. Mes pri­ėmė­me įsta­ty­mą, ko­kia tvar­ka tai yra da­ro­ma, ir įsta­ty­mas, nors dar ne­įsi­ga­lio­jęs, bet ta tvar­ka jau yra vyk­do­ma, nes tai tik­rai svar­bus klau­si­mas…

PIRMININKAS. Ačiū.

J. BERNATONIS (LSDDF). …jaut­rus. Aš ma­nau, kad siū­ly­to­jai pa­vė­la­vo. Jei­gu no­ri­ma iš­reikš­ti ką nors ki­to to­je re­zo­liu­ci­jo­je, rei­kė­tų pa­ko­re­guo­ti jos teks­tą.

PIRMININKAS. Ar kal­ba­te frak­ci­jos var­du?

J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, ir frak­ci­jos, ir ko­mi­te­to var­du…

PIRMININKAS. Ačiū.

J. BERNATONIS (LSDDF). …nes ko­mi­te­te taip bu­vo ap­si­tar­ta.

PIRMININKAS. G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­prieš­ta­rau­ti ger­bia­mam Juo­zui dėl to, kad tai, ką jis sa­ko, pa­pras­čiau­siai nė­ra tie­sa. Pa­var­dės nė­ra įtrauk­tos į jo­kį są­ra­šą dėl to, kad są­ra­šas dar ne­eg­zis­tuo­ja. Jis pra­dės eg­zis­tuo­ti tik­tai tuo me­tu, kai įsi­ga­lios įsta­ty­mas.

Tai­gi aš dar no­riu pa­brėž­ti, kad re­zo­liu­ci­jo­je kal­ba­ma ne tik apie pa­var­des. Tai yra ir pa­ra­gi­ni­mas ki­toms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms taip pat su­da­ry­ti pa­na­šius są­ra­šus.

No­riu pri­min­ti, kad bus ga­li­ma tai­sy­ti, ir jūs tu­rė­si­te ko­mi­te­te ly­giai to­kią pat ga­li­my­bę iš­brauk­ti pa­var­des, ku­rių, jū­sų nuo­mo­ne, tu­rė­tų ja­me ne­bū­ti. Bet tik­rai, ko­le­gos, pa­lai­ky­da­mas J. Raz­mos pra­šy­mą, pra­šau įkel­ti ši­tą pro­jek­tą iš re­zer­vi­nių į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę ir vė­liau tu­rė­si­me ga­li­my­bę apie tai pa­dis­ku­tuo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V. Rin­ke­vi­čius.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį vy­rų ko­le­gų, ku­rie siū­lė ne­įtrauk­ti, ne­svars­ty­ti šian­dien klau­si­mo dėl ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį: šio pro­jek­to tei­kė­ja yra mo­te­ris, vi­sos kan­di­da­tės į pir­mi­nin­kų pa­va­duo­to­jus yra ža­vios mo­te­rys. Aš įta­riu jus prie­ka­bia­vi­mu šian­die­ni­nė­je si­tu­a­ci­jo­je, ko­kia yra Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je, ir pra­šy­čiau Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės – taip pat ža­vios mo­ters iš­nag­ri­nė­ti šį klau­si­mą ar­ba, jei­gu ko­le­gos at­si­ims sa­vo siū­ly­mą, ta­da vis­kas ge­rai. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. J. Ber­na­to­nis. Trum­pai.

J. BERNATONIS (LSDDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš dar no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, ką kal­bė­jo opo­zi­ci­jos ly­de­ris Gab­rie­lius. Toks są­ra­šas eg­zis­tuo­ja jau dau­ge­lį me­tų ir ja­me yra ir ki­ti as­me­nys, ne­pa­gei­dau­ja­mi at­vyk­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką. Ta­me da­bar eg­zis­tuo­jan­čia­me są­ra­še at­si­ra­do ir jų mi­ni­mi 44 as­me­nys.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dis­ku­si­ja dėl re­zo­liu­ci­jos bus ta­da, kai bus svars­to­ma re­zo­liu­ci­ja. Da­bar, jei­gu tu­ri­te, pra­šom pa­si­sa­ky­ti dėl dar­bo­tvarkės.

Sei­mo na­rys A. Na­vic­kas.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš no­riu re­a­guo­ti į po­no V. Rin­ke­vi­čiaus kal­bė­ji­mą kaip vy­ras ir no­riu pa­sa­ky­ti, kad iš tie­sų šai­py­tis iš prie­ka­bia­vi­mo ir šai­py­tis…

PIRMININKAS. Po­nas L. Lin­ke­vi­čius čia ne­kal­bė­jo. (Bal­sai sa­lė­je)

A. NAVICKAS (TS-LKDF). V. Rin­ke­vi­čius kal­bė­jo.

PIRMININKAS. V. Rin­ke­vi­čius?

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip. Šai­py­tis ir vis­ką pa­vers­ti ko­me­di­ja ir ci­niz­mu… La­bai gai­la, kad jūs taip…

PIRMININKAS. Ar tu­ri­te dėl dar­bo­tvarkės pa­siū­ly­mų?

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pa­pras­čiau­siai tai bu­vo kal­ba­ma prie dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Ačiū. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau ir­gi ly­giai taip pat… Ly­tiš­ku­mas nė­ra joks ar­gu­men­tas. Ne­rei­kė­tų čia jo pa­brėž­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl dar­bo­tvarkės tu­ri­te pa­siū­ly­mų? (Bal­sai sa­lė­je) P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Da­bar pa­gal nau­jau­sią ma­dą iš­vis ly­ties nė­ra. Ne­aiš­ku, ko­kios ly­ties…

PIRMININKAS. Ar čia dėl dar­bo­tvarkės klau­si­mas?

P. GRAŽULIS (TTF). Ta pa­čia te­ma.

PIRMININKAS. Ačiū. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me ap­si­spręs­ti. R. Že­mai­tai­čio pa­siū­ly­mas dėl 1-4 klau­si­mo – iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Kas bal­suo­ja… (Bal­sai sa­lė­je) Pa­siū­ly­mas yra keis­ti vie­tą – į po­pie­ti­nę dar­bo­tvarkę. Da­bar yra biu­dže­tas. Kas už tai, kad nu­kel­tu­me šį klau­si­mą į po­pie­ti­nę dar­bo­tvarkę, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių: už – 47, prieš – 54, su­si­lai­kė 17. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ki­tas pa­siū­ly­mas bu­vo dėl re­zo­liu­ci­jos, frak­ci­jos var­du pra­šė G. Land­sber­gis įkel­ti į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę. At­si­pra­šau, J. Raz­ma siū­lė. Taip? Taip pat dėl ši­to pa­siū­ly­mo tu­ri­me bal­suo­ti. Kas už šį pa­siū­ly­mą, kad iš re­zer­vi­nių klau­si­mų bū­tų įkel­ta į pa­grin­di­nę dar­bo­tvar­kę, bal­suo­ja už, kas pri­ta­ria tai dar­bo­tvarkei, ku­ri bu­vo pa­siū­ly­ta Se­niū­nų su­ei­go­je, bal­suo­ja ki­taip.

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 92, prieš – 2, su­si­lai­kė 21. Pa­siū­ly­mui įkel­ti į dar­bo­tvarkę pri­tar­ta.

Ir dėl re­zer­vi­nio 4a ir 4b klau­si­mų. Tu­riu per­skai­ty­ti Tei­sės de­par­ta­men­to ko­men­ta­rą: „Sei­mo ko­mi­te­tų su­da­ry­mą reg­la­men­tuo­ja Sei­mo sta­tu­to 44 straips­nis. Šio straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad Sei­mo ko­mi­te­tai su­da­ro­mi pir­mo­jo­je se­si­jo­je, iš­sky­rus šio straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tą at­ve­jį. Šio straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad, ga­vus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­teik­tą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kiek­vie­no­je ki­to­je ei­li­nė­je se­si­jo­je tvir­ti­na­mi ko­mi­te­tų su­dė­ties pa­si­kei­ti­mai iš­lai­kant pro­por­ci­nio frak­ci­jų at­sto­va­vi­mo prin­ci­pą, su­da­ro­mas nau­jas ko­mi­te­tas ar­ba ko­mi­te­tai su­da­ro­mi iš nau­jo. At­si­žvelg­da­mi į mi­nė­tas Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tas, pa­žy­mi­me, kad šį Sei­mo sta­tu­to pro­jek­tą tei­kia ne­tin­ka­mas sub­jek­tas. Jį tu­rė­tų teik­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kas, tai yra tin­ka­mas sub­jek­tas.“ To­dėl ši­tų klau­si­mų svars­ty­ti ne­ga­lė­si­me.

G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad kar­tu su šiuo pro­jek­tu bu­vo re­gist­ruo­tas ir Sta­tu­to pa­kei­ti­mas, iš­brau­kian­tis iš Sta­tu­to 44 strai­ps­nio 1 punk­tą. Tai reiš­kia, kad ga­li­ma teik­ti ko­mi­te­tų pa­kei­ti­mus ir vi­so Sei­mo ka­den­ci­jos me­tu. Tai­gi pra­šy­čiau, kad bū­tų su­dė­lio­ta tei­sin­gai, pir­miau­sia svars­ty­tu­me Sta­tu­to pa­kei­ti­mą ir to­liau bū­tų svars­to­mi mū­sų pa­teik­ti pa­siū­ly­mai dėl ko­mi­te­tų. Pa­gar­biai dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Čia iš­va­da ir bu­vo pa­teik­ta dėl Sta­tu­to. Dėl Sta­tu­to pa­kei­ti­mo.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne­bu­vo. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Kal­bė­ki­te.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, yra pa­teik­tos dvi Sta­tu­to pa­tai­sos. Vie­na pa­tai­sa kal­ba apie ko­mi­te­tų: Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ir Kul­tū­ros ko­mi­te­to, su­jun­gi­mą. Yra pa­teik­ta su pa­aiš­ki­ni­mu, kad kul­tū­ros sri­ty­je vi­si dar­bai, ku­rie bu­vo ga­li­mi nu­dirb­ti, jau yra pa­da­ry­ti. Ki­ta Sta­tu­to pa­tai­sa yra dėl to, kad bū­tų ga­li­ma pa­kei­ti­mus da­ry­ti vi­sos Sei­mo ka­den­ci­jos me­tu. Pra­šy­čiau su­dė­lio­ti tei­sin­gai, kad bū­tų svars­to­ma iš ei­lės. Pir­miau­sia Sta­tu­to pa­kei­ti­mas dėl 44 straips­nio 1 punk­to pa­kei­ti­mo. Ta­da bū­tų pa­kei­ti­mas dėl ko­mi­te­tų san­da­ros. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš ir­gi kal­bė­jau apie re­zer­vi­nius 4a ir 4b klau­si­mus. Jūs kal­ba­te apie 4c. Apie tai ne­dis­ku­tuo­ja­me.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). (…) su­dė­lio­ti ki­ta tvar­ka.

PIRMININKAS. Taip. Ge­rai, ačiū. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis Gab­rie­liau, jūs tie­siog re­mia­tės ne­pri­im­tu tei­sės ak­tu. Kol Sta­tu­to pa­tai­sos, ku­rias jūs siū­lo­te, ne­bus pri­im­tos ir ne­įsi­ga­lios, tie­siog ki­ti pa­siūly­mai ne­ga­lės bū­ti svars­to­mi, nes mes tu­ri­me va­do­vau­tis ga­lio­jan­čiais tei­sės ak­tais. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. G. Land­sber­gis. (Bal­sai sa­lė­je)

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Aš pui­kiai tą su­pran­tu. To­dėl ma­no pra­šy­mas ir bu­vo su­dė­lio­ti tei­sin­ga tvar­ka, kad bū­tų ga­li­ma pir­miau­sia ap­svar­s­ty­ti Sta­tu­to nuo­sta­tas, ku­rios leis­tų svars­ty­ti to­li­mes­nius pa­kei­ti­mus, kad bū­tų ne­iš­brau­kia­ma iš dar­bo­tvarkės, kad jie lik­tų dar­bo­tvarkėje, nes jie yra re­gist­ruo­ti tei­sin­gai, kad bū­tų su­dė­lio­tas ei­liš­ku­mas tei­sin­gai.

PIRMININKAS. Dėl aiš­ku­mo. Pro­jek­tą Nr. XIIIP-1397 dėl Sta­tu­to pa­kei­ti­mo mes pri­va­lo­me įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę. (Bal­sai sa­lė­je)

Ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ga­li­me. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 120 Sei­mo na­rių: už bal­sa­vo 101, prieš – 3, su­si­lai­kė 16. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

 

10.43 val.

Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIP-1902(4)ES (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1314 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-1902(4). Pra­ne­šė­jas – A. Stan­či­kas. Pri­ėmi­mo tęsi­nys.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, su­pran­tu, kad šian­dien, ko ge­ro, fi­ni­šo tie­sio­jo­je esa­me su va­di­na­muo­ju že­mės įsi­gi­ji­mo sau­gik­lių įsta­ty­mu.

PIRMININKAS. Mes esa­me pri­ta­rę Sei­mo na­rių T. To­mi­li­no, V. Ąžuo­lo, P. Urb­šio, P. Ne­vu­lio, A. S. Nau­sė­dos, N. Pu­tei­kio pa­tai­sai, kad ji bū­tų svars­to­ma. (Bal­sai sa­lė­je: „Ku­ris straips­nis?“) 5 straips­nio 10 da­lis.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.

PIRMININKAS. Kas tei­kia­te pa­tai­są? P. Urb­šys. (Bal­sai sa­lė­je) T. To­mi­li­nas?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš jau pra­ei­tą po­sė­dį, kai mes pa­da­rė­me per­trau­ką, pri­sta­čiau. Tai yra es­mi­nė pa­tai­sa, es­mi­nis sau­gik­lis, ku­ris ga­lė­tų iš tik­rų­jų ap­sau­go­ti nuo spe­ku­lia­ci­jos že­mę. De­ja, ne­bu­vo pri­tar­ta P. Urb­šio kom­pro­mi­sui. Ši pa­tai­sa yra ne kom­pro­mi­so pa­tai­sa, ji­nai yra griež­tes­nė, bet jū­sų va­lia, ar iš es­mės pa­lik­ti įsta­ty­mą be to­kio rim­to sau­gik­lio, ar pa­lik­ti su juo.

PIRMININKAS. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ko­mi­te­to nuo­mo­nė – ne­pri­tar­ti. Ko­mi­te­tas siū­lo pri­tar­ti Sei­mo na­rio T. To­mi­li­no ir V. Ąžuo­lo 2017 m. lap­kri­čio 6 d. pa­siū­ly­mui. Iš­va­dos 3.4 punk­tas.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė už – P. Urb­šys.

P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų yra tam tik­ras prieš­ta­ra­vi­mas dėl ko­mi­te­to iš­va­dos, nes ko­mi­te­tas siū­lo pri­tar­ti tam pa­siū­ly­mui, ku­riam po to nu­spren­dė ne­pri­tar­ti. Tik­rai to­kio ar­gu­men­to ne­pa­kan­ka. Jei­gu mes kal­ba­me apie tai, kad že­mė yra ri­bo­tas ir ypa­tin­gas tur­tas, jei­gu mes sa­vo že­mę no­ri­me ap­sau­go­ti, že­mės rin­ką, nuo spe­ku­lian­tų, nuo spe­ku­lia­ci­jos, kaip ir ak­cen­tuo­ja Eu­ro­pos tei­sės ak­tai, kad tai ga­li­me da­ry­ti, na­cio­na­li­nė tei­sė ga­li nu­sta­ty­ti tuos ap­ri­bo­ji­mus, tai, man at­ro­do, ši­tas siū­ly­mas yra lo­giš­kas.

Aš gir­dė­jau ger­bia­mą­jį E. Gent­vi­lą kal­bant apie Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gą, kad jie da­ly­va­vo re­fe­ren­du­me ak­ty­viai to­dėl, kad ga­lė­tų su­stab­dy­ti že­mės iš­par­da­vi­mą, kad kai ku­rie as­me­nys, ku­rie už­si­i­ma že­mės ūkiu, ga­lė­tų su­pirk­ti dau­giau že­mės skly­pų už jiems pri­ei­na­mą kai­ną. Da­bar bū­tent Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos at­sto­vai siū­lo įves­ti ap­ri­bo­ji­mus, kad ne­bū­tų ga­li­ma ši­ta že­me spe­ku­liuo­ti, ne­su­da­ry­ti prie­lai­dų ma­ny­ti, kad tie, ku­rie da­ly­va­vo re­fe­ren­du­mo pa­ra­šų ak­ci­jo­je, tu­rė­jo ki­to­kių tiks­lų. Man at­ro­do, bet ko­kiu at­ve­ju mes priėmę ši­tą siū­ly­mą po to at­ei­ty­je ga­lė­tu­me šiek tiek to­bu­lin­ti, bet kvie­čiu Sei­mą jam pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Jū­sų ini­cia­ty­va yra įra­šy­ta į įsta­ty­mo tiks­lus ko­vo­ti su že­mės spe­ku­lia­ci­ja. Aš jau siū­liau sa­vo pa­siū­ly­mą, bet at­me­tė­te, kur yra daug dau­giau da­ly­kų: ra­cio­na­lus nau­do­ji­mas, gam­ti­nės ap­lin­kos iš­sau­go­ji­mas, kai­mo gy­ven­to­jų už­im­tu­mas ir t. t., ir t. t. No­riu pa­brėž­ti, kad šia­me įsta­ty­me ir pa­teik­tuo­se pa­siū­ly­muo­se iš vi­so ne­kal­ba­ma ir, aki­vaiz­du, ne­gal­vo­ja­ma apie šian­die­ni­nių že­mės sa­vi­nin­kų in­te­re­sus, ku­rie gal­būt no­ri par­duo­ti pel­nin­gai rin­kos kai­na, o ne že­mės ver­čių že­mė­la­piuo­se nu­ma­ty­ta kai­na sa­vo že­mės skly­pus. Šian­dien jūs gal­vo­ja­te apie vi­so­kius su­tram­dy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja la­bai aiš­kiai kir­to Lie­tu­vai per na­gus. Vi­si ap­ri­bo­ji­mai ir vi­si sau­gik­liai yra ne­pa­grįs­ti rin­ka, ne­pa­grįs­ti Eu­ro­pos tei­se ir, ma­no ma­ny­mu, ne­pa­grįs­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja.

Da­bar čia ga­li­ma iš­ve­džio­ti, kaip ko­le­ga Po­vi­las pa­kal­bė­jo, ta­čiau vie­nų sau­gik­lių at­si­sa­kius jūs įve­da­te ki­tus sau­gik­lius. Ir vėl grįž­tu ne prie te­ori­nio, bet prie prak­ti­nio va­rian­to. Že­mės ūkiui že­mė ga­li bū­ti ne­pa­trauk­li, ta­čiau kas ga­li už­draus­ti už ją mo­kė­ti dvi­gu­bą kai­ną, nei nu­ma­ty­ta pa­gal vals­ty­bi­nį ver­čių že­mė­la­pį. Pa­si­ro­do, ga­li už­draus­ti. Ši­ta Sei­mo dau­gu­ma ne­leis at­si­ras­ti to­kiems rin­kos san­ty­kiams, kai kas nors no­ri įsi­gy­ti, tar­ki­me, kraš­to­vaiz­džio po­žiū­riu gra­žio­je vie­to­je že­mės skly­pą, nors že­mės ūkio po­žiū­riu ta že­mė yra ma­ža­ver­tė. Tai jūs no­ri­te už­draus­ti to­kį san­do­rį, kad že­mės šian­die­ni­nis sa­vi­nin­kas ne­gau­tų, nes jūs tai pa­va­di­na­te spe­ku­lia­ci­ja. Aš pats esu įsi­gi­jęs ant upe­lio kran­to, pa­kran­tė­je, to­kį že­mės skly­pą ir už jį esu per­mo­kė­jęs…

PIRMININKAS. Lai­kas.

E. GENTVILAS (LSF). …ir ne­si­gai­liu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­reikš­tos. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant. Kas pa­lai­ko Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mą, bal­suo­ja už. Kas pri­ta­ria ko­mi­te­to nuo­mo­nei ne­pri­tar­ti šiam pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja prieš.

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 7, prieš – 63, su­si­lai­kė 5. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Dėl vi­so 5 straips­nio su vi­sais pa­siū­ly­mais. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ma­no bal­sas prieš.

PIRMININKAS. K. Star­ke­vi­čius bal­sa­vo prieš. Ar ga­li­me 5 straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. J. Raz­ma rei­ka­lau­ja bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 78, prieš – 2, su­si­lai­kė 25. 5 straips­niui pri­tar­ta.

6 straips­nis. Dėl 6 straips­nio jo­kių pa­siū­ly­mų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu?

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ga­li­me.

PIRMININKAS. Ačiū, pri­tar­ta. 7 straips­nis. Yra Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. STANČIKAS (LVŽSF). 12 pa­sta­ba. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Es­mė čia, jei­gu ju­ri­di­nis as­muo ne­bu­vo nu­ro­dęs elek­tro­ni­nių siun­tų pri­sta­ty­mo ad­re­so, pro­jek­te yra al­ter­na­ty­va – in­for­ma­ci­ja bus pa­tei­kia­ma re­gist­ruo­tu laiš­ku pa­gal nu­ro­dy­tus ad­re­sus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti 7 straips­niui? Ačiū, pri­tar­ta.

Ir dėl vi­so 1 straips­nio, kur iš­dės­ty­ta nau­ja re­dak­ci­ja. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

2 straips­nis – įsi­ga­lio­ji­mas.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai.

PIRMININKAS. Pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti vi­sam 2 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu su Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba? Ačiū, pri­tar­ta.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų įsta­ty­mas reng­tas pa­kan­ka­mai il­gai, lauk­tas ir tu­ri­me tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų dėl sau­gik­lių. Su­pran­tu, kad ap­skri­tai šio­je že­mė­je nie­ko to­bu­lo nė­ra, kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir pa­tvir­tin­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to ke­lių mė­ne­sių dar­bą ir bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). As­me­niš­kai aš bu­vau la­bai po­zi­ty­viai nu­si­tei­kęs to pro­jek­to, ku­rį ga­vo­me iš Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos, at­žvil­giu. Po svars­ty­mo li­be­ra­lai, pa­žiū­rė­ki­te, bal­sa­vo už tą pro­jek­tą. Ta­čiau štai pa­siū­ly­mai, ku­rie pra­dė­jo ei­ti jau pri­ėmi­mo sta­di­jo­je, dau­ge­lį da­ly­kų su­vė­lė. Aš pa­sa­ky­siu tik ke­le­tą da­ly­kų.

Pir­miau­sia at­mes­ti siū­ly­mai, kad gy­vu­li­nin­kys­tė­je ga­li­ma nau­do­ti per 500 hek­ta­rų, o iki 500 hek­ta­rų tiems, ku­rie ne­už­si­i­ma gy­vu­li­nin­kys­te. Ma­no ma­ny­mu, tai aki­vaiz­dus kon­sti­tu­ci­nių nor­mų pa­žei­di­mas, sa­vo ruož­tu ini­ci­juo­si­me krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, nes to ne­ga­li­ma da­ry­ti. Pa­di­dė­jo biu­ro­kratizavimas, gre­ta no­ta­ro at­si­ran­da Na­cio­na­li­nės že­mė tar­ny­bos funk­ci­ja. Iš es­mės ap­sun­ki­na­me žmo­nėms, ig­no­ruo­ja­mi, kaip jau anks­čiau mi­nė­jau, že­mės da­bar­ti­niai sa­vi­nin­kai, ku­rie tu­ri in­te­re­sų par­duo­da­mi sa­vo že­mę. No­riu pa­sa­ky­ti, že­mės sa­vi­nin­kų Lie­tu­vo­je yra 800 tūkst. Ar mes ig­no­ra­vo­me jų in­te­re­sus, ar gal­vo­jo­me apie juos? Pa­si­ro­do, ne­gal­vo­jo­me. Tik­rai džiau­giuo­si, kad po ma­no to­kios aiš­kios kal­bos ne­įsi­ki­šo­me į rin­ką ir ne­pri­ėmė­me, ką tik at­me­tė­me po­no P. Urb­šio, T. To­mi­li­no ir ki­tų pa­siū­ly­mą ne­leis­ti mo­kė­ti bran­giau, kai yra no­rin­čių, gal­būt net ei­lė su­si­da­ro no­rin­čių mo­kė­ti už pui­kų skly­pą bran­giau, bet bu­vo siū­lo­ma ne­leis­ti. Lai­mei, ir jums ačiū, kad tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Įve­dė­te at­si­skai­ty­mus tik ban­ki­niu bū­du. Lie­tu­vo­je 30 % žmo­nių ne­tu­ri są­skai­tų ban­kuo­se, eli­mi­nuo­ja­te juos, tuos ei­li­nius žmo­ge­lius, ku­rie no­rė­tų pra­dė­ti sa­vo veik­lą. Aš ir mū­sų frak­ci­ja ne­bal­suo­si­me už.

PIRMININKAS. Ačiū, lai­kas. Mo­ty­vai už – V. Ving­rie­nė.

V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šio įsta­ty­mo pa­tai­sa yra tiek nau­din­ga abi­pu­siai, tiek vyk­dant Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos įsi­pa­rei­go­ji­mus, mū­sų pa­čių įsi­pa­rei­go­ji­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos sto­ji­mo su­tar­ty­je, tiek ap­sau­gant mū­sų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės nau­do­ji­mą že­mės ūkio pro­duk­ci­jos au­gi­ni­mo tiks­lu ir iš­au­gant il­ga­lai­kį jos der­lin­gu­mą. Tai tie pa­kei­ti­mai ir že­mės ap­sau­gos sau­gik­liai iš tik­rų­jų yra da­bar šiuo me­tu pa­kan­ka­mai li­be­ra­li­zuo­ti, sie­kiant už­tik­rin­ti, kad bū­tų iš­sau­go­tas, ką ir kal­bė­jo ger­bia­ma­sis E. Gent­vi­las, tiek ūki­nin­kų… tiek už­im­tu­mas kai­me, tiek pa­čios že­mės der­lin­gu­mo iš­sau­go­ji­mas ir tau­so­jan­tis nau­do­ji­mas. Aš ma­nau, kad mes tik­rai tu­ri­me ap­sau­go­ti ir nuo įsi­gi­ji­mo že­mės ne že­mės ūkio pa­skir­ties tiks­lais ir už­tik­rin­ti že­mės ūkio že­mės nau­do­ji­mą bū­tent mais­to pro­duk­tų ga­my­bai, bū­tent že­mės ūkio pa­skir­čiai.

Mie­lie­ji ko­le­gos, kvie­čiu bal­suo­ti ir pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mo pa­tai­są.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – P. Urb­šys.

P. URBŠYS (LVŽSF). Man iš tik­rų­jų iš prin­ci­po ne­pri­im­ti­na, kad mes, kaip vals­ty­bė, ne­su­ge­ba­me at­sto­vė­ti sa­vo po­zi­ci­jos ir in­te­re­sų. O tik iš­gir­dę pir­mus pa­trep­sė­ji­mus iš Briu­se­lio, mes iš kar­to puo­la­me ir ver­čia­mės kūl­vers­čiu vyk­dy­ti vi­sus jų rei­ka­la­vi­mus. Nors ir pats Briu­se­lis sa­ko – kai ku­riais at­ve­jais jūs ga­li­te tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę. Net ir tais at­ve­jais, dėl ku­rių pa­sa­ko, ga­li­te tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę, jei­gu pa­im­ki­me dėl pir­mu­mo tei­sės įsi­gy­ti že­mės ūki­nin­kams, prie­vo­lė ūki­nin­kams, bū­tent įsi­gi­ji­mo tam tik­ri ap­ri­bo­ji­mai, ku­rie tai­ko­mi dėl ga­li­mos spe­ku­lia­ci­jos. Mes to­kių sau­gik­lių at­si­sa­ko­me, ne­ga­na to, pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­mi­si­ja kvie­čia mus pri­sta­ty­ti sa­vo po­zi­ci­ją. O ką mes da­ro­me? Šių me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį nu­vyks­ta ir ko­kio ly­gio pa­rei­gū­nai nu­vyks­ta? Sky­riaus ve­dė­jo lyg­mens nu­vyks­ta, ir kam jie ta­da ga­li at­sto­vau­ti? Jie tie­siog pa­klus­nūs biu­ro­kratai ga­li iš­klau­sy­ti aukš­tes­nio biu­ro­krato nu­ro­dy­mus. Ar tai yra at­sto­va­vi­mas vals­ty­bės in­te­re­sams. Jei­gu mes kal­ba­me apie tai, kad ky­la pro­ble­mų dėl Veng­ri­jos, Slo­va­ki­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Bul­ga­ri­jos, Ru­mu­ni­jos, Len­ki­jos pri­im­tų že­mės sau­gik­lių, ar mes de­ri­no­me kaip vals­ty­bė su ši­to­mis vals­ty­bė­mis? Ko­kia jų po­zi­ci­ja yra? Ne, mes dar kar­tą, ar bu­vo tar­ny­bi­niai lai­kai, Mask­va pirš­te­liu pa­ro­dy­da­vo, mes pul­da­vo­me ir vy­k­dė­me, kad jiems įsi­teik­tu­me, ly­giai taip pat da­bar da­ro­me su Briu­se­liu. Aš ma­nau, kad ta po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri sa­kė, kad sto­jant į Eu­ro­pos Są­jun­gą ne­bu­vo iš­si­de­rė­tos pa­kan­ka­mos są­ly­gos ūki­nin­kams, kaip iš­si­de­rė­jo ki­tos vals­ty­bės, ma­nau, kad šiuo me­tu ši­ta po­li­ti­nė jė­ga ir tie, ku­rie yra ūki­nin­kai, at­sto­vau­jan­tys jų in­te­re­sams, ma­nau, da­bar tu­rė­da­mi tas ga­lias jų ne­pa­nau­do­ja vi­sa ap­im­ti­mi. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bet koks bal­sa­vi­mas vi­sų pir­ma yra ver­ty­bi­nis bal­sa­vi­mas, ypač kai mes kal­ba­me apie ga­lu­ti­nį įsta­ty­mo pri­ėmi­mą. Taip, jei­gu mes že­mę lai­ko­me pre­ke, jei­gu mes že­mę lai­ko­me tik pa­si­pel­ny­mo šal­ti­niu, tik prie­mo­ne, tai taip, rei­kia pri­tar­ti E. Gent­vi­lo nuo­mo­nei ir ne­dis­ku­tuo­ti. Šian­dien ga­lu­ti­nis kom­pro­mi­sas ne­pa­siek­tas, aš bal­suo­siu už įsta­ty­mą, gerb­da­mas tai, ką mes jau pa­da­rė­me, gerb­da­mas tai, kad mes kai ku­rias smul­kias pa­tai­sas vis dėl­to pri­ėmė­me, pa­vyz­džiui, tuos pa­čius ri­bo­ji­mus dėl at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais, taip pat bus aky­les­nė ir že­mės sa­vi­nin­kų prie­žiū­ra. Vis­kas yra ge­rai, ta­čiau ba­zi­nio kom­pro­mi­so mes ne­pa­sie­kė­me. Mes frak­ci­jo­je esa­me ap­si­ta­rę, kad bus iš kar­to tei­kia­mos pa­tai­sos dėl tų ri­bo­ji­mų, ku­rie iš tik­rų­jų rei­ka­lin­gi.

Aš ma­nau, kad šis bal­sa­vi­mas yra, kar­to­ju, ver­ty­bi­nis bal­sa­vi­mas ir mes bal­suo­ja­me už tai, kad že­mė vis dėl­to nė­ra pa­pras­ta pre­kė. Mes bal­suo­ja­me už vals­ty­bės eko­no­mi­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą, eko­no­mi­nį sau­gu­mą. Mes bal­suo­ja­me už stra­te­gi­nio tur­to in­te­re­sų ap­sau­gą, už mū­sų at­ei­tį ga­lų ga­le. Aiš­ku, ga­li­ma žiū­rė­ti la­bai li­be­ra­liai ir ne­gal­vo­ti apie at­ei­tį, bet toks žiū­rė­ji­mas, de­ja, kai ku­rioms vals­ty­bėms davė tik ne­lai­mes. Ačiū.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš la­bai ti­kė­jau­si, kad svars­ty­da­mi šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ži­no­da­mi da­bar­ti­nę Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos po­zi­ci­ją tie as­me­nys, ku­rie is­te­riš­kai gąs­di­no tuo­met, kai sto­jo­me į Eu­ro­pos Są­jun­gą, kad bū­ti­na įves­ti kuo dau­giau sau­gik­lių, kad at­si­ras gau­sy­bė že­mės su­pir­kė­jų. Ir pa­sie­kė ga­lų ga­le, kad tuo­met bu­vo pri­im­ta dau­gy­bė ne­pa­grįs­tų ap­ri­bo­ji­mų ir pa­tys, ma­tyt, tuo pa­si­nau­do­da­mi su­ge­bė­jo tie­sio­giai ar­ba per sa­vo ben­dro­ves su­pirk­ti di­džiu­lius že­mės plo­tus – da­bar ga­lės bran­giau par­duo­ti, kai ne­iš­ven­gia­mai da­bar mes šiuo įsta­ty­mu li­be­ra­li­zuo­ja­me… Bet tai ne­įvy­ko.

Da­bar bal­suo­da­mi dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to ir ma­ty­da­mi tam tik­rą jo pa­lai­ky­mą dėl to mi­nė­to li­be­ra­li­za­vi­mo… Vis dėl­to ma­nau, kad čia yra įra­šy­ta per­dė­tų biu­ro­kratinių da­ly­kų ir tos są­vo­kos pre­am­bu­lė­je, to­kios kaip „spe­ku­lia­ci­ja“, „spe­ku­lian­tas“ – lyg gy­ven­tu­me dar so­viet­me­čiu, kai tas, ku­ris su­ge­ba pi­giau nu­si­pirk­ti ir bran­giau par­duo­ti, va­di­na­mas spe­ku­lian­tu. Jei­gu žmo­gus, įsi­gi­jęs že­mę, ją me­lio­ra­vo, ge­ro­kai pa­ge­ri­no, pa­ki­lo jos ver­tė ir jis ga­lė­tų bran­giau par­duo­ti, jis jau yra spe­ku­lian­tas. Ne­ži­nau, man at­ro­do, to­kių są­vo­kų rei­kė­jo at­si­sa­ky­ti. O vi­si for­ma­lūs rei­ka­la­vi­mai: tar­ki­me, pen­ke­rius me­tus žiū­rė­ti, kad įgi­jęs že­mę žmo­gus pro­duk­ci­jos pa­ga­min­tų ne ma­žiau kaip že­mės ūkio mi­nist­ro nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus kie­kis. Kas ­kon­tro­liuos, ar jis tenkin­da­mas tuos rei­ka­la­vi­mus ­su­ta­rė su kai­my­nu, jo grū­dus įfor­min­o kaip sa­vo. O ką da­ry­ti žmo­gui, jei­gu jo skly­pą koks po­tvy­nis už­lie­jo ir jis nie­ko ne­pa­ga­mi­no vie­nais me­tais? Dėl tų iš­im­čių pie­no ūkiams vėl­gi.

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. RAZMA (TS-LKDF). Vals­ty­bės ki­ši­ma­sis nu­per­kant tą per­tek­li­nę že­mę, jei­gu žmo­gus su­gal­vo­jo ne­be­au­gin­ti gy­vu­lių.

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. RAZMA (TS-LKDF). Ko­kį pa­ra­šy­tą tam tik­rą plo­tą tu­rės nu­pirk­ti? Iš ku­rio skly­po ga­lo?

PIRMININKAS. Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ne skly­po, o plo­tą. Vi­so­kių čia ne­są­mo­nių pri­ra­šy­ta. Ga­li­ma var­din­ti ir var­din­ti, tai ten­ka su­si…

PIRMININKAS. Ačiū.

Mo­ty­vai už – M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti tai, kad šis klau­si­mas yra iš­ties jaut­rus ir skau­dus. Jis ap­ima ne tik Lie­tu­vos že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės sau­gik­lius, kai­ną, bet ir dau­gy­bę ki­tų as­pek­tų. Taip pat ga­li­mas di­džiu­les bau­das iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pu­sės, na­rys­tės eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je as­pek­tus. Kaip ma­to­me, iš tik­rų­jų šian­dien Lie­tu­va yra Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis na­rė ir mes pri­va­lo­me veik­ti pa­gal sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus šiai tarp­tau­ti­nei or­ga­ni­za­ci­jai. Bet taip pat tu­ri­me su­pras­ti, kad pro­tin­gų sau­giklių eg­zis­ta­vi­mas yra vi­sų mū­sų pa­rei­ga ir aš ti­kiuo­si, kad tie sau­gik­liai, ku­rie yra net aš­tuo­nio­se Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos ša­ly­se, to­kio­se kaip Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Slo­va­ki­ja, Slo­vė­ni­ja, Len­ki­ja, Veng­ri­ja, Nor­ve­gi­ja, Švei­ca­ri­ja – jo­se iki šiol yra re­gu­liuo­ja­mas že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mas bei par­da­vi­mas. Taip pat bus ir Lie­tu­vo­je. Aš ma­nau, kad pri­im­da­mi šį įsta­ty­mą šian­dien mes pa­da­ro­me tik­tai pir­mą žings­nį, bet kar­tu su ko­le­go­mis įsi­pa­rei­go­ja­me gir­dė­ti tų 300 tūkst. žmo­nių, ku­rie iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę re­fe­ren­du­mu, bal­sus. Mums, kaip po­li­ti­nei jė­gai, tai yra la­bai svar­bu ir mes tą at­sa­ko­my­bę jau­čia­me. Ir kad vė­liau vis dėl­to bus pri­im­ti pa­pil­do­mi da­ly­kai, ku­rie šian­dien bu­vo svars­to­mi, ir ma­nau, kad tas kom­pro­mi­si­nis pa­siū­ly­mas ir ki­tų ga­li­mų pro­tin­gų sau­gik­lių vė­liau tik­rai at­si­ras.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Jei­gu pa­ly­gin­tu­me že­mės rin­ką ir kai­nas prieš įve­dant eu­rą, tai bu­vo to­kia pa­ti kai­na: kai bu­vo li­tais mo­ka­ma, tai da­bar yra eu­rai. Iš es­mės ro­do, kad rin­ka ju­da, kai­nos yra pa­ki­lusios ir jei­gu dar pa­ly­gin­tu­me su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis, tai kai­nos yra dar ma­žes­nės ne­gu mū­sų kai­my­nų. Ta­čiau, kas yra ge­ro pa­da­ry­ta šia­me įsta­ty­me – kad pa­gal Ci­vi­li­nį ko­dek­są da­bar ga­lės ar­ti­miau­si gi­mi­nai­čiai do­va­no­ti sa­vo že­mę ir ne­rei­kės lauk­ti pa­vel­dė­ji­mo pa­gal tes­ta­mentą. Tai yra pliu­sas. Yra pliu­sų, kad že­mę bus ga­li­ma kon­so­li­duo­ti pa­gal šį įsta­ty­mą. Ta­čiau aš su­pran­tu ir vals­tie­čių vi­ra­žus šiuo at­ve­ju, kai bu­vo no­ri­ma, pri­si­min­ki­me re­fe­ren­du­mą, įves­ti kai­nų lu­bas, ri­bo­jimą. Ak­ty­viai čia lyg ir ko­vo­ja­ma, ta­čiau pats bal­sa­vi­mas pa­ro­dė, kad jūs tik rodėte imi­taciją, kad tas kai­nas ban­dy­si­te re­gu­liuo­ti. Ačiū Die­vui, jūs bal­sa­vo­te, kad tų lu­bų ne­bū­tų ir sa­vi­nin­kai ga­lė­tų par­duo­ti sa­vo že­mę pa­gal rin­kos ver­tę. Ta­čiau at­si­ra­do pa­pil­do­mų biu­ro­kratinių bar­je­rų. Anks­čiau no­ta­ras tvir­tin­da­vo su­tar­tis, tik­rin­da­vo vi­sus re­gist­rų duo­me­nis, su­si­ju­sius as­me­nis. Da­bar tai tu­rės da­ry­ti že­mė­tvar­kininkai, jų sky­riai, o no­ta­ras po to ga­lės tik rem­tis – štai, aš rė­miau­si že­mė­tvarkos tar­ny­bų pa­žy­mo­mis, – tvir­tin­ti tas su­tar­tis ir ne­bus at­sa­kin­gas. Aš, kaip ir anks­čiau kal­bė­jau…

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dvi nian­kos – vai­kas be gal­vos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. R. Že­mai­tai­tis dėl ve­di­mo tvar­kos.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš tie­siog tu­riu klau­si­mą jums, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Kai bu­vo pri­ima­mas Miš­kų įsta­ty­mas, la­bai gar­siai iš val­dan­čių­jų skam­bė­jo, kad Sei­mo na­riai vie­ni me­džio­ja, ki­ti tu­ri miš­ko, ne­ga­li da­ly­vau­ti bal­suo­jant, ir mes vi­si bu­vo­me ati­duo­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai. Kaip jūs da­bar gal­vo­ja­te, ar Sei­mo na­rys, tu­rintis bent hek­ta­rą že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės, ga­li da­ly­vau­ti bal­sa­vi­me, ar ne?

PIRMININKAS. Aš gal­vo­jau, kad jūs klau­si­te dėl ve­di­mo tvar­kos. (Bal­sai sa­lė­je) Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl įsta­ty­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 62, prieš – 12, su­si­lai­kė 33. Tai­gi įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-1902) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.09 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 22 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-19 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1400 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 22 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-19 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1400. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai trum­pas nu­ta­ri­mas, nes iš tie­sų ko­mi­te­tą iš­si­rin­ko­me. Mes tu­ri­me at­lik­ti la­bai svar­bų ir at­sa­kin­gą for­ma­lu­mą čia, Sei­me. No­riu pa­skelb­ti bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus, nes kei­tė­si Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jai. Ko­mi­te­te bal­sa­vo 7 už, prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te kei­tė­si ir iš­rink­ta R. Ša­la­še­vi­čiū­tė, at­si­pra­šau, prieš tai ne­pa­sa­kiau – R. Po­po­vie­nė. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas iš­rin­ko R. Ša­la­še­vi­čiū­tę. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te ben­dru su­ta­ri­mu iš­rink­ta A. Ku­bi­lie­nė. Ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te, 10 bal­sa­vus už, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vus, iš­rink­ta A. Ši­rins­kie­nė. Mums rei­kia pri­tar­ti Sei­mo nu­ta­ri­mui, ku­ris kaip tik apie tai kal­ba.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad bal­suo­ti bus tei­kia­ma kiek­vie­na kan­di­da­tū­ra at­ski­rai, o ne ur­mu?

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ka­dan­gi jūs, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­ėmi­mo sta­di­jo­je bal­suo­si­te už kiek­vie­ną straips­nį, taip.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ge­rai.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Svars­ty­mas. Dis­ku­si­jo­je nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Ar ga­li­me po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, sa­kė vie­nas bal­sas. Va­di­na­si, bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 122 Sei­mo na­riai: už – 86, prieš – 5, su­si­lai­kė 31 Sei­mo na­rys. Po svars­ty­mo pritar­ta.

Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. 1 straips­nis. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Bal­suo­ja­me dėl 2 straips­nio.

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: už – 86, prieš – 2, su­si­lai­kė 29. 2 straips­niui pri­tar­ta.

3 straips­nis. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. 4 straips­nis. Ga­li­me ben­d­ru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. J. Raz­ma pra­šo bal­suo­ti dėl 4 straips­nio.

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 80, prieš – 6, su­si­lai­kė 33. 4 straips­niui pri­tar­ta.

Mo­ty­vai dėl vi­so. V. Rin­ke­vi­čius – už.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Siū­lau bal­suo­ti už. Nors ma­ne kri­ti­ka­vo ko­le­gos už pa­si­sa­ky­mą tuo klau­si­mu, ga­liu pa­si­tai­sy­ti – jei­gu ne prie­ka­bia­vi­mo, tai dis­kri­mi­na­vi­mo ga­lim… Čia vien tik mo­te­rys, tai šiuo at­ve­ju iš tik­rų­jų, jei­gu bū­tų ir vy­rų, ir mo­te­rų ko­le­gų šia­me są­ra­še, tai ta­da bū­tų ga­li­ma ap­si­spręs­ti lais­vai.

Ant­ras da­ly­kas. Tie­siog ne­ma­lo­nu, kai mes ry­te pra­de­da­me dar­bą prieš­prie­ša ir ki­vir­čais. Ko­kia ga­li bū­ti dar­bi­nė nuo­tai­ka vi­są die­ną ir ko­kie ga­li bū­ti spren­di­mai, kai vi­du­je… iš pat ry­to sa­vy­je už­ver­da­me to­kias nei­gia­mas emo­ci­jas? Kad to ne­bū­tų, to­dėl ir siū­liau tą pa­siū­ly­mą. Siū­lau bal­suo­ti už šias mo­te­ris, kad jos tik­rai ver­tos tų pa­rei­gų, į ku­rias siū­lo­mos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau mo­ty­vuo­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl vi­so nu­ta­ri­mo.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 87, prieš – 2, su­si­lai­kė 26 Sei­mo na­riai. Tai­gi Sei­mo nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-1400) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.16 val.

2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1227 (pir­ma­sis svars­ty­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1227. No­rė­čiau pa­gar­sin­ti Sta­tu­to 176 straips­nį: „Vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­to pir­ma­sis svars­ty­mas Sei­me. Iki lap­kri­čio 25 die­nos vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tas tu­ri bū­ti ap­svars­ty­tas Sei­mo po­sė­dy­je. Ja­me iš­klau­so­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pra­ne­ši­mas, taip pat pa­tei­kia­mos ki­tų ko­mi­te­tų iš­va­dos, frak­ci­jų ir pa­ski­rų Sei­mo na­rių nuo­mo­nės bei pa­sta­bos, ku­rioms ne­pri­ta­rė Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.“ Tai­gi kvie­čiu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką S. Ja­ke­liū­ną.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­de­dam svars­ty­ti vie­ną svar­biau­sių tur­būt šios se­si­jos do­ku­men­tų pa­ke­tą. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė vi­sų ko­mi­te­tų, vi­sų Sei­mo na­rių siū­ly­mus, ver­ti­ni­mus, dis­ku­ta­vo. Iš­sa­miau apie ro­dik­lius, apie iš­ori­nių ins­ti­tu­ci­jų ver­ti­ni­mus, taip pat tų, ku­rie yra pa­skelb­ti, aš pa­si­sa­ky­siu di­sku­si­jos me­tu. Šiuo at­ve­ju no­rė­čiau pri­sta­ty­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­dą dėl 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Ko­mi­te­te svars­tant šį pro­jek­tą bu­vo gau­ti Sei­mo ko­mi­si­jų, Sei­mo ko­mi­te­tų, Sei­mo na­rių pra­šy­mai pa­di­din­ti vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus be­veik 850 mln. eu­rų. Įsi­vaiz­duo­ja­me, ko­kia tai su­ma. Ga­li­my­bių net ne­di­de­lę tų asig­na­vi­mų da­lį pri­im­ti kaip ga­li­mą į biu­dže­to ro­dik­lius ne­tu­rė­jo­me. Kon­kre­čiai ko­mi­te­tai, ko­mi­si­jos pa­tei­kė pa­siū­ly­mus pa­di­din­ti asig­na­vi­mus be­veik 200 mln. eu­rų, Sei­mo na­riai – maž­daug 650 mln. eu­rų. Nu­ro­dy­da­mi pa­pil­do­mų iš­lai­dų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius, ko­mi­te­tai ir Sei­mo na­riai dau­giau­sia siū­lė di­din­ti vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mas iš vals­ty­bės įmo­nių į biu­dže­tą su­mo­ka­mų di­vi­den­dų, ku­rie yra jau su­pla­nuo­ti, taip pat ma­žin­ti sko­los vals­ty­bės var­du val­dy­mui nu­ma­ty­tus skir­ti asig­na­vi­mus.

Įsi­vaiz­duo­ja­te, kas bū­tų, jei­gu mes nu­sto­tu­me mo­kė­ti pa­lū­ka­nas už pa­sko­las, pa­im­tas iš ban­kų? Taip pat pa­pil­do­mas iš­lai­das fi­nan­suo­ti virš­pla­ni­nė­mis biu­dže­to pa­ja­mo­mis. Vie­na ver­tus, virš­pla­ni­nės biu­dže­to pa­ja­mos su­da­rant biu­dže­to pro­jek­tą ne­pla­nuo­ja­mos, ki­ta ver­tus, pa­gal mū­sų Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mą, jei­gu vals­ty­bės biu­dže­tas gau­na virš­pla­ni­nių pa­ja­mų, tos pa­ja­mos tu­ri bū­ti nau­do­ja­mos biu­dže­to de­fi­ci­tui ma­žin­ti, o vals­ty­bės biu­dže­tas ir šie­met, ir ki­tais me­tais pla­nuo­ja­ma, kad vis dar bus de­fi­ci­ti­nis.

To­dėl ko­mi­te­tas 2017 m. lap­kri­čio 2 d. po­sė­dy­je ap­svars­tė vi­sus siū­ly­mus ir pri­ėmė to­kius spren­di­mus. Dėl Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų. Ko­mi­te­tas nu­ta­rė ne­pri­tar­ti Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mams, ku­rių Sei­mo ko­mi­te­tai sa­vo tei­kia­muo­se spren­di­muo­se ne­siū­lo svars­ty­ti. Kai ku­rie siū­ly­mai bu­vo ta­pa­tūs, bu­vo ko­mi­te­tų ap­svars­ty­ti ir pa­siū­ly­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui. Dėl šių ko­mi­te­tų siū­ly­mų pa­sa­ky­siu vė­liau.

To­liau. Mes siū­lo­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Tai yra ap­svars­ty­ti ir įver­tin­ti Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­do­je dėl struk­tū­ri­nio po­stū­mio už­duo­ties, nu­sta­to­mos Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­te, ir pa­pil­do­mų prie­mo­nių po­rei­kio šiai už­duo­čiai įvyk­dy­ti, taip pat ata­skai­toje „2018 me­tų val­džios sek­to­riaus fi­nan­si­nių ro­dik­lių ver­ti­ni­mas“ pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus.

Dėl ši­tos Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dos vy­ko la­bai in­ten­sy­vi ir gi­li dis­ku­si­ja Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te. Dau­giau­sia bu­vo dis­ku­tuo­ta dėl to, su ko­kiu biu­dže­to ro­dik­liu rei­kė­tų ly­gin­ti ki­tų me­tų pla­nuo­ja­mą ro­dik­lį: ar su tuo, ku­ris bu­vo pa­teik­tas Sta­bi­lu­mo pro­gra­mo­je, šių me­tų de­fi­ci­tas vi­sų vie­šų­jų fi­nan­sų, ar tas, ku­ris, at­ro­do, ga­li būti įver­ti­nus tai, ką mes tu­ri­me per de­šimt mė­ne­sių. In­ter­pre­ta­ci­jos ga­li­mos įvai­rios, ta­čiau Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­do­je la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad Vy­riau­sy­bė ir mes, Sei­mas, jei­gu nu­bal­suo­si­me, tu­ri­me tei­sę pa­si­rink­ti at­skai­tos taš­ką. Šiuo at­ve­ju pa­si­rink­tas at­skai­tos taš­kas yra Sta­bi­lu­mo pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tas ro­dik­lis. Tai yra la­bai svar­bu, nes jei­gu bū­tų ne­aiš­ku­mų dėl ši­to, aš ma­nau, pre­ten­zi­jų tu­rė­tų ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ir vi­si ki­ti.

Ki­tas punk­tas – Lie­tu­vos ban­ko iš­va­do­je dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2018 me­tų val­džios sek­to­riaus ba­lan­so ro­dik­lio pa­ge­rė­ji­mo už­duo­čių ir vyk­dy­mo po­vei­kio pa­si­ti­kė­ji­mui fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mu ir kai­nų sta­bi­lu­mu… pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Taip pat mes dis­ku­ta­vo­me, vi­sa tai siū­lo­me įver­tin­ti ir at­si­žvelg­ti į tai Vy­riau­sy­bei. Ten es­mi­nių pa­sta­bų, kad mū­sų su­pla­nuo­ti fi­nan­sai, vi­si ro­dik­liai ir taip pat iš­lai­dos kel­tų ko­kią nors grės­mę fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui ar­ba reikš­min­gai di­din­tų in­flia­ci­ją ir ma­žin­tų gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią, nė­ra. Šia pras­me biu­dže­tas ver­ti­na­mas tei­gia­mai.

Yra iš­reikš­ta ri­zi­ka, pa­mi­nė­ta ri­zi­ka, kad su­pla­nuo­tos pa­ja­mos, kon­kre­čiai pa­ja­mos iš ad­mi­nist­ra­vi­mo prie­mo­nių, t. y. iš prie­mo­nių val­dant še­šė­li­nę eko­no­mi­ką, yra ga­na am­bi­cin­gos, ir yra ga­li­my­bė ar­ba, tiks­liau, ti­ki­my­bė, kad ne vi­sos prie­mo­nės bus įgy­ven­din­tos ir gal­būt ne vi­sos duos re­zul­ta­tų. Tam mes ki­tų me­tų pra­džio­je kvie­si­mės tiek Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, tiek Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vus. Nau­jo­ji Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos va­do­vy­bė jau da­bar yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­teik­ti pla­nus, kaip bus re­a­li­zuo­ja­mas ši­tas pla­nas, pa­de­monst­ruos, ko­kio­mis jau da­bar eg­zis­tuo­jan­čio­mis prie­mo­nė­mis tai bus re­a­li­zuo­ja­ma ir da­ro­ma. Siek­si­me ir me­tams bė­gant ste­bė­si­me, kad tai, kas su­pla­nuo­ta, bū­tų įvyk­dy­ta.

To­liau mes pa­siū­lė­me ap­svars­ty­ti ir įver­tin­ti Sei­mo ko­mi­te­tų siū­ly­mus nu­sta­ty­ti įsta­ty­mų ly­giu, ko­kio dy­džio mi­ni­ma­lų fis­ka­li­nį re­zer­vą Lie­tu­va tu­ri su­kaup­ti, ar­ba nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jus, ku­riais re­mian­tis toks re­zer­vas tu­rė­tų bū­ti ap­skai­čiuo­ja­mas. Ka­dan­gi vals­ty­bės re­zer­vas kol kas la­bai men­kas, ži­no­me, kad ki­tais me­tais pla­nuo­ja­mi šio­kie to­kie re­zer­vai ki­tuo­se biu­dže­tuo­se, t. y. So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do, tai vi­sų tų biu­dže­tų per­tek­lių ar­ba ba­lan­sų su­ma ir lei­džia mums pla­nuo­ti di­des­nes iš­lai­das ki­tiems me­tams. Ta­čiau ka­dan­gi vals­ty­bės biu­dže­tas yra de­fi­ci­ti­nis, ten rei­kia dar ge­riau val­dy­ti fi­nan­sus ir iš to ge­res­nio val­dy­mo for­muo­ti re­zer­vą.

Mes ži­no­me Es­ti­jos pa­vyz­dį prieš 10 me­tų, kai bu­vo eko­no­mi­kos pa­ki­li­mas, biu­dže­to ar­ba vi­sų vie­šų­jų fi­nan­sų su­kaup­tas re­zer­vas sie­kė 10 % BVP ir iš to re­zer­vo bu­vo fi­nan­suo­ja­mas de­fi­ci­tas kri­zės lai­ku. De­ja, mes to­kio re­zer­vo ne­tu­rė­jo­me. Vi­są lai­ką mū­sų biu­dže­tai bu­vo de­fi­ci­ti­niai ir pa­sek­mės to bu­vo la­bai gi­lios kri­zės, kar­py­mai, bran­gus sko­li­ni­ma­sis ir pa­na­šiai.

To­liau. Dar vie­nas siū­ly­mas Vy­riau­sy­bei yra aky­lai ste­bė­ti ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ben­dro­jo fi­nan­sa­vi­mo lė­šų pa­nau­do­ji­mo tem­pus, bet ir įver­tin­ti šių lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą bei (ir tai la­bai svar­bu pa­žy­mė­ti) siek­ti ma­žin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus ir kai ku­rių pri­va­taus sek­to­riaus sri­čių pri­klau­so­my­bę nuo šių lė­šų. Apie tai bus ga­li­ma dis­ku­tuo­ti ir Sei­me.

Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te mes iš­klau­sė­me Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, Lie­tu­vos ban­ko ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų ver­ti­ni­mus, kad mū­sų vi­si biu­dže­tai yra maž­daug 20 % pri­klau­so­mi nuo pa­ra­mos ga­vi­mo, nes per vi­sus mo­kes­čius at­ei­na pa­ja­mos į ši­tuos biu­dže­tus. Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos di­džią­ja da­li­mi yra pri­klau­so­mos nuo šios pa­ra­mos ir kai ku­rios pri­va­taus sek­to­riaus sri­tys, pa­vyz­džiui, sta­ty­bų, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų taip pat la­bai smar­kiai pri­klau­so­mos nuo šių sri­čių. Tai yra la­bai ydin­ga ir pa­vo­jin­ga pri­klau­so­my­bė tu­rint ome­ny, kad at­ei­nan­ti dau­gia­me­tė fi­nan­si­nė pro­gra­ma tik­riau­siai ne­leis gau­ti to­kio mas­to lė­šų, kaip kol kas gau­na­me, to­dėl rei­kia ba­lan­suo­ti, gau­ti tas lė­šas, efek­ty­viai jas pa­nau­do­ti, bet kar­tu ste­bė­ti, kad ne­iš­kil­tų kri­zės grės­mė, kai tos lė­šos bus su­ma­žin­tos.

Yra ki­tų siū­ly­mų, aš jų ne­mi­nė­siu. Vi­si jie iš­var­dy­ti mū­sų iš­va­do­je.

To­liau. Siū­lo­me Vy­riau­sy­bei pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, Sei­mo ko­mi­te­tų ir Sei­mo ko­mi­si­jų siū­ly­mus. Kon­kre­čiau siū­lo­me Vy­riau­sy­bei ver­tin­ti Sei­me šiuo me­tu svars­to­mus ir nu­ma­to­mus pri­im­ti ar­ba jau pri­im­tus tei­sės ak­tus ir pri­rei­kus skir­ti asig­na­vi­mus tei­sės ak­tų nuo­sta­toms įgy­ven­din­ti ar­ba per­skirs­ty­ti asig­na­vi­mus tarp asig­na­vi­mų val­dy­to­jų.

Pa­vyz­dys. Mes jau pri­ėmė­me spren­di­mą dėl ki­tų me­tų įvar­di­ji­mo A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go me­tais ir ki­tus ana­lo­giš­kus spren­di­mus pri­ėmė­me dėl Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to. Vi­sa tai kol kas dar ne­bu­vo su­pla­nuo­ta biu­dže­te. Ati­tin­ka­mai ra­gi­na­me Vy­riau­sy­bę aky­lai ste­bė­ti, at­si­žvelg­ti ir ko­re­guo­ti biu­dže­tą, kad kai jis ant­ra­jam svars­ty­mui bus pa­teik­tas, tie da­ly­kai jau bū­tų nu­ma­ty­ti ir pa­ko­re­guo­ti.

Taip pat įver­ti­nus fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, o tai yra kon­kre­tus fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis – pla­nuo­ja­mos gau­ti pa­ja­mos už vals­ty­bi­nės že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės par­da­vi­mą, skir­ti pa­pil­do­mų asig­na­vi­mų me­lio­ra­ci­jos įren­gi­niams pri­žiū­rė­ti ir re­konst­ruo­ti, nes su­pran­ta­me, kas da­ro­si mū­sų lau­kuo­se, ir čia ky­la di­džiu­lės pro­ble­mos. Jei­gu tie įren­gi­niai ne­bus at­nau­jin­ti, bus dau­giau pro­ble­mų ne tik su lau­kais, bet ir su ke­liais. To­dėl ten yra nu­ma­ty­tos kon­kre­čios lė­šos kai ku­rių Sei­mo na­rių siū­ly­muo­se ir siū­lo­me į tai at­kreip­ti ypa­tin­gą dė­me­sį.

Taip pat, sie­kiant iš­sau­go­ti teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mą, pa­gal ga­li­my­bes fi­nan­suo­ti teis­mų sis­te­mą, nes ten tik­rai yra fi­nan­si­nių pro­ble­mų. Taip pat Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros fi­nan­sa­vi­mas.

Vi­si ki­ti ko­mi­te­tų siū­ly­mai yra per­duo­ti Vy­riau­sy­bei svars­ty­ti. Ra­dus re­a­lius (pa­brė­žiu, re­a­lius) fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius, svars­ty­ti ga­li­my­bę juos re­a­li­zuo­ti.

Vie­nas kon­kre­tus pa­siū­ly­mas dėl įsta­ty­mo straips­nio. Tam, kad bū­tų su­da­ry­tos pa­lan­kes­nės są­ly­gos įgy­ven­din­ti sa­vi­val­dy­bių in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tus, mes siū­lo­me, rem­da­mie­si Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to siū­ly­mu (mes jam pri­ta­ria­me), pa­keis­ti nuo­sta­tas dėl ga­li­my­bės sko­lin­tis tik­tai anks­tes­nėms pa­sko­loms grą­žin­ti, kad bū­tų ga­li­ma grą­ži­nus tas pa­sko­las pa­si­sko­lin­ti ir fi­nan­suo­ti pro­jek­tus, kad sa­vi­val­dy­bės me­ti­nio gry­no­jo sko­li­ni­mo­si su­ma ne­ga­li bū­ti tei­gia­mas dy­dis.

O kal­bant pa­pras­tes­niais žo­džiais, ir mes tai įra­šė­me sa­vo siū­ly­me, kad sa­vi­val­dy­bės sko­la per me­tus ne­tu­ri pa­di­dė­ti. Prieš tai bu­vo ga­li­my­bė tik ma­žin­ti sko­lą, da­bar sko­la ga­lės iš­lik­ti to­kio pat ly­gio, bet ne di­des­nė, ir jei­gu yra ga­li­my­bė, sa­vi­val­dy­bės ga­lės fi­nan­suo­ti pro­jek­tus pa­gal tai, kaip bus pri­tar­ta jiems Vy­riau­sy­bės ir ki­to­se pro­gra­mo­se. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu K. Ma­žei­ką, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus G. Kir­ki­las.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas dėl pa­teik­to 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to po svars­ty­mo pa­siū­ly­mų ne­ga­vo.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Ne­ma­tau N. Pu­tei­kio. Gal I. Ši­mo­ny­tė ga­lė­tų? Ačiū In­gri­dai. Au­di­to ko­mi­te­to iš­va­da. Pra­šau.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Nag­liui gal gė­da pri­si­pa­žin­ti, kaip jis bal­sa­vo, tai aš pri­sta­ty­siu ko­mi­te­to iš­va­dą.

Au­di­to ko­mi­te­tas svars­tė biu­dže­to pro­jek­tą, bu­vo al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Vie­na for­mu­luo­tė bu­vo pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui, ki­ta for­mu­luo­tė bu­vo ne­pri­tar­ti. Už for­mu­luo­tę pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui bal­sa­vo ke­tu­ri ko­mi­te­to na­riai, už for­mu­luo­tę ne­pri­tar­ti – trys. Ati­tin­ka­mai pri­tar­ta pir­mai for­mu­luo­tei – siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui ir Vy­riau­sy­bei to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Lie­tu­vos ban­ko iš­va­do­je, Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­do­je ir ata­skai­to­je pa­teik­tas pa­sta­bas, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas ir Au­di­to ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge. Kvie­čiu V. Sin­ke­vi­čių pa­teik­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to iš­va­das. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Pra­šau.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-1227. Gau­ta Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ku­riai bu­vo pri­tar­ta. Taip pat gau­tas Vals­ty­bi­nės ato­mi­nės ener­ge­ti­kos sau­gos ins­pek­ci­jos pa­siū­ly­mas, ku­riam taip pat bu­vo pri­tar­ta. Sei­mo na­rių siū­ly­mai: A. Dumb­ra­vos siū­ly­mas, ku­riam bu­vo pri­tar­ta, ir Sei­mo na­rio D. Krei­vio siū­ly­mas, ku­riam bu­vo ne­pri­tar­ta. Spren­di­mas: iš es­mės pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ko­mi­te­to ku­ruo­ja­mo­se sri­ty­se ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą, Sei­mo na­rio ir ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus, ku­riems ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kul­tū­ros ko­mi­te­to var­du kvie­čiu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką R. Kar­baus­kį pri­sta­ty­ti iš­va­das. Pra­šau, ko­le­ga.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Lap­kri­čio 8 die­ną ko­mi­te­tas svars­tė 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-1227. Iš­nag­ri­nė­jo dau­ge­lį pa­siū­ly­mų ir pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ko­le­ga A. Stan­či­kas. Pra­šau.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą pro­jek­tą, jam pri­ta­rė ir siū­lo bū­tent pa­grin­di­niam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į pa­siū­ly­mus, ku­riuos Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­siū­lė. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Ba­kas.

V. BAKAS (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Lap­kri­čio 8 die­ną Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą, pa­tei­kė ke­tu­ris pa­siū­ly­mus: di­din­ti asi­gna­vi­mus Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bai, Mig­raci­jos de­par­ta­men­tui ir Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tui. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Ačiū. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Sy­sas. Pra­šau, ko­le­ga.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, man la­bai keis­ta, kad… Ko ge­ro, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas bei Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ga­vo dau­giau­sia pa­siū­ly­mų, tai aš ne­ga­lė­siu taip grei­tai at­ra­por­tuo­ti, kad svars­tė­me, ir pa­sa­ky­ti bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Aš no­riu šiek tiek at­kreip­ti dė­me­sį, ko­kie bu­vo siū­ly­mai ir ką siū­lom Vy­riau­sy­bei keis­ti.

Svars­tant bu­vo gau­ta daug vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų siū­ly­mų, pa­vie­nių Sei­mo na­rių, pa­vie­nių Lie­tu­vos pi­lie­čių siū­ly­mų, Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos, kaip sa­kiau, Sei­mo na­rių ne­ma­žai pa­siū­ly­mų ir ko­mi­te­tas re­ko­men­da­vo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui ir Vy­riau­sy­bei at­si­žvelg­ti į to­kius siū­ly­mus. Pir­miau­sia per ma­žai su­pla­na­vo Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­riaus įstai­gai. Jiems trūks­ta net­gi dar­bo ap­mo­kė­ji­mui pa­gal tuos dy­džius, kiek nu­ma­tė Vy­riau­sy­bė di­din­ti, 20 tūkst. Siū­lo­ma per­žiū­rė­ti ir rem­ti la­biau so­cia­liai pa­žei­džia­mų as­me­nų įdar­bi­ni­mą. Siū­lo­me pa­di­din­ti už­im­tu­mo pro­gra­mą 10 mln. eu­rų, nes So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mo, ku­rio lau­kiam pa­kei­ti­mų, dėl ku­rio ga­na karš­tai bu­vo dis­ku­tuo­ta, biu­dže­te nu­ma­ty­ta tik 8 mln. eu­rų, nors net­gi dar ne­pa­tai­sy­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­rį at­neš Vy­riau­sy­bė, įgy­ven­din­ti me­tams rei­kia 18 mln., bet jei­gu ne­kei­si­me įsta­ty­mo, tai rei­kia apie 50 mln. To­dėl, aiš­ku, mes siū­lo­me bent jau nu­ma­ty­ti tuos 10 mln., ku­rių rei­kės įgy­ven­din­ti ši­tą įsta­ty­mą net­gi su Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mais.

Taip pat siū­lo­ma 300 tūkst. skir­ti dar­bo už­mo­kes­čiui ir ki­toms iš­lai­doms Vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai. Taip, šiais me­tais yra skir­ta dau­giau, bet jei­gu mes tik­rai no­ri­me ko­vo­ti su še­šė­liu – tai bū­tent per žmo­giš­ką­jį fak­to­rių ir ga­li­my­bes. O dar­bas su ne­le­ga­liu dar­bu, pir­miau­sia tai yra lan­ky­ma­sis, o ne­le­ga­lus dar­bas dau­giau­sia yra sta­ty­bo­se. Siū­lo­me di­din­ti.

Taip pat siū­lo­me per­skirs­ty­ti So­cia­li­nės pa­ra­mos pro­gra­mą Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai 27 mln. Bū­tent Vy­riau­sy­bė pa­siū­lė keis­ti du dy­džius, pa­gal ku­riuos skai­čiuo­ja­mos įvai­rios iš­mo­kos, iš­sky­rus ba­zi­nę so­cia­li­nę iš­mo­ką, ku­rios dy­dis jau yra įšal­dy­tas de­vy­ne­rius me­tus ir dy­dis yra 38 eu­rai. Nuo ši­tos iš­mo­kos skai­čiuo­ja­mos įvai­rios iš­mo­kos ne­įga­lie­siems, glo­bo­jan­tiems žmo­nėms. Aš ma­nau, kai mes kal­ba­me apie skur­dą, tai ši­tai gru­pei, ku­rios pa­ja­mos su­sie­tos su ba­zi­niu so­cia­li­niu dy­džiu, bū­tent ir yra ta skur­do ri­ba, ir ap­skri­tai ne­di­di­ni­mas pa­lie­ka tuos žmo­nes to­liau skur­do zo­no­je. Bu­vo pri­tar­ta 2 eu­rais pa­di­din­ti iki 40 eu­rų ba­zi­nį dy­dį. Yra už­re­gist­ruo­tas ir ki­tas dy­dis – 42, bet ko­mi­te­tas pri­ta­rė 2 eu­rais pa­di­din­ti. Taip pat pa­di­din­ti prie­mo­nę per­ves­ti lė­šas iš­mo­koms vai­kams mo­kė­ti nuo ke­tu­rių ba­zi­nių dy­džių iki aš­tuo­nių ir su­vie­no­din­ti, kad vi­soms gy­ven­to­jų gru­pėms ši­ta iš­mo­ka bū­tų vie­no­da, nes vie­nų ka­te­go­ri­jų yra vie­noks dy­dis, ki­tų yra ki­toks.

Taip pat la­bai svei­kin­ti­na Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma dėl būs­to įsi­gi­ji­mo ne mies­tuo­se, o ra­jo­nuo­se. Bet ta su­ma, ku­ri yra skir­ta, yra be­pro­tiš­kai fan­tas­tiš­kai ma­ža ir ga­li įsi­kur­ti, jei­gu aš ne­klys­tu, apie 15 šei­mų. Ko­mi­te­tas, ma­ty­da­mas jau­nų šei­mų rė­mi­mą ir šei­mų, siū­lo skir­ti 6 mln. dau­giau lė­šų šiems da­ly­kams.

Taip pat siū­lo­ma per­skirs­ty­ti so­cia­li­nių pa­slau­gų in­teg­ra­ci­jos pro­gra­mą. At­kreip­siu dė­me­sį, yra du pro­jek­tai, ku­rie kiek­vie­nais me­tais rei­ka­lau­ja, vis pra­šo pa­pil­do­mai, mes kaž­kaip ne­gir­di­me ir ne­ski­ria­me. Tai yra su­da­ry­ti są­ly­gas so­cia­li­nės glo­bos ir ki­tų įstai­gų, tei­kian­čių so­cia­li­nes pa­slau­gas, veik­lai. Kal­ba­ma apie ges­tų kal­bos ver­tė­jų cen­trus. Jie tu­ri la­bai ma­žai ver­tė­jų ir vie­nas ver­tė­jas ap­tar­nau­ja dau­giau kaip 40 žmo­nių. Jei­gu mes no­ri­me in­teg­ruo­ti tuos žmo­nes į vi­suo­me­nę, jiems rei­kia nau­do­tis svei­ka­tos pa­slau­go­mis, tei­sin­gu­mo pa­slau­go­mis, mo­ky­tis, be ver­tė­jų ši­tie žmo­nės ne­ga­li iš­si­vers­ti, to­dėl mes ir siū­lo­me pa­di­din­ti kiek­vie­ną cen­trą po vie­ną, o į du di­džiuo­sius Kau­no ir Vil­niaus – po du žmo­nes. Pa­pil­do­mai rei­kė­tų skir­ti lė­šų sep­ty­niems eta­tams.

Taip pat siū­lo­me fi­nan­suo­ti pa­gal­bos te­le­fo­nus. Tur­būt kiek­vie­nas skai­to­te, yra at­siųs­ta daug krei­pi­mų­si Sei­mo na­riams, kad emo­ci­nės pa­gal­bos te­le­fo­nu no­rė­tų kreip­tis ir gau­ti pa­ra­mą la­bai daug jau­ni­mo, mo­te­rų, nu­ken­tė­ju­sių­jų – įvai­rios gru­pės.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas!

A. SYSAS (LSDPF). O kur yra reg­la­men­tuo­tas lai­kas?

PIRMININKAS. Jau bai­gė­si lai­kas, dėl to iš­jun­gė­me.

A. SYSAS (LSDPF). Jei­gu mes kal­ba­me apie ko­mi­te­to spren­di­mus, tai aš ne­su­pran­tu, kaip mes svars­ty­si­me biu­dže­tą, jei­gu mes net ne­ži­no­me, ką svars­ty­ti. Ge­rai, jei­gu po­sė­džio pir­mi­nin­kas ma­no, kad spren­di­mus ga­li­ma pri­im­ti jų ne­svars­čius ir ne­kal­bė­jus apie juos, tai ko­mi­te­tas šiems siū­ly­mams pri­ta­rė vien­bal­siai.

PIRMININKAS. Ačiū. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas E. Jo­vai­ša. Pra­šom. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to iš­va­dos.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė gau­tus pa­siū­ly­mus dėl 2018 me­tų biu­dže­to. Iš tik­rų­jų bu­vo svars­ty­ta daug pa­siū­ly­mų. Jų bu­vo apie 30. Bet pa­tys svar­biau­si at­ski­ri pa­siū­ly­mai, ku­riems pri­ta­rė, tai bu­vo pa­di­din­ti dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mus dar 10 mln. Pa­pil­do­mai skir­ti 5 mln. stu­den­tų sti­pen­di­joms. To­kie pa­tys stam­biau­si punk­tai, ku­rie bu­vo pa­teik­ti. Ap­skri­tai Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas už vi­są pa­ke­tą bal­sa­vo taip: už – 6, prieš – 2, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas J. Sa­ba­taus­kas pri­sta­to ko­mi­te­to iš­va­das. Pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė spa­lio 25 die­ną ir siū­lo pri­tar­ti pa­grin­di­nio ko­mi­te­to spren­di­mams dėl 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, ir siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei svars­ty­ti dėl šio ko­mi­te­to ku­ruo­ja­moms ins­ti­tu­ci­joms ski­ria­mų asig­na­vi­mų. Tei­sė­jų ta­ry­bai pa­pil­do­mai skir­ti 4 mln. 213 tūkst. iš­lai­doms, iš jų 2 mln. 693 tūkst. dar­bo už­mo­kes­čiui, t. y. dar­bo už­mo­kes­čio įsi­sko­li­ni­mams pa­deng­ti, o įsi­sko­li­ni­mai to­kie, kad net 2017 me­tų lap­kri­čio, gruo­džio mė­ne­sių at­ly­gi­ni­mams nė­ra pi­ni­gų; pa­pil­do­moms aš­tuo­nioms tei­sė­jų pa­dė­jė­jų pa­rei­gy­bėms Vy­riau­sia­ja­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me; pa­pil­do­moms de­vy­nioms teis­mo po­sė­džių sek­re­to­rių pa­rei­gy­bėms Vil­niaus apy­gar­dos teis­me bei paš­to iš­lai­doms; Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai pa­pil­do­mai 171 tūkst. eu­rų, iš jų iš­lai­doms 85 tūkst., iš ku­rių 65 tūkst. dar­bo už­mo­kes­čiui ir 86 tūkst. tur­tui įsi­gy­ti. Dar­bo už­mo­kes­tis bū­tų už iš­tar­nau­tus me­tus. Ir ins­ti­tu­ci­jų in­ves­ti­ci­niam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti, t. y. pro­ku­ra­tū­ros pa­sta­to Šiau­liuo­se re­konst­ruk­ci­jai.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai pa­pil­do­mai skir­ti 3 mln. 816 tūkst. iš­lai­doms, iš ku­rių 2 mln. 913 tūkst. eu­rų dar­bo už­mo­kes­čiui, Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos sta­tu­tui įgy­ven­din­ti… Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai pa­pil­do­mai skir­ti 17 mln. 183 tūkst., iš jų FNTT pa­pil­do­mai skir­ti 1 mln. 552 tūkst. eu­rų, iš jų iš­lai­doms 1 mln. 4 tūkst. – 685 tūkst. dar­bo už­mo­kes­čiui ir 548 tūkst. tur­tui, t. y. įsteig­ti 12 tar­nau­to­jų pa­rei­gy­bių Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te prie VRM. Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties pa­tai­sų įgy­ven­di­ni­mo trum­pė­ja do­ku­men­tų tvar­ky­mo ter­mi­nai, to­dėl rei­kia daug dau­giau žmo­giš­kų­jų dar­bo iš­tek­lių, nes au­ga pra­šy­mų prie­globs­čiui skai­čius. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos vyk­do­moms sek­re­to­ria­to funk­ci­joms fi­nan­suo­ti – iš da­lies pa­deng­ti iš ES re­gio­nų ko­mi­te­to. Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bai – pro­gra­mos dar­bams vyk­dy­ti bei kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos at­lie­ka­mų iki­teis­mi­nių ty­ri­mo veiks­mų efek­ty­vu­mui di­din­ti. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tui prie VRM pa­pil­do­mai skir­ti 6 mln. 981 tūkst., iš jų 1 mln., įskai­čius so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas, laips­niš­kam vi­daus tar­ny­bos pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čiui di­din­ti; 1 mln. 175 tūkst. eu­rų – pa­gal­bos te­le­fo­nais 03, 033, 103 skam­bu­čiams ad­mi­nist­ruo­ti – per­im­ti iš Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos; 865 tūkst. eu­rų – tar­ny­bi­nei uni­for­mai at­nau­jin­ti; 1 mln. 200 tūkst. – ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų as­me­ni­nėms ap­sau­gos prie­mo­nėms ir gais­rų ge­si­ni­mo gel­bė­ji­mo įran­gai; 511 tūkst. eu­rų – tech­ni­kos prie­žiū­rai, re­mon­tui, eks­plo­a­ta­vi­mui bei drau­di­mui; 1 mln. – gel­bė­ji­mo tech­ni­kai įsi­gy­ti; 1 mln. 230 tūkst. eu­rų – sa­vi­val­dy­bių prieš­gais­ri­niams ty­ri­mams.

Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai pa­pil­do­mai skir­ti 7 mln. 107 tūkst. Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bai prie VRM – 1 mln. 543 tūkst., iš jų 100 tūkst. Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tui „Sau­gi vals­ty­bė“ už­tik­rin­ti; 300 tūkst. eu­rų, įskai­čius so­cia­li­nį drau­di­mą, nuo­sek­liam kas­me­ti­niam dar­bo už­mo­kes­čiui bei 1 mln. – ap­rū­pin­ti pa­rei­gū­nus gin­kluo­te, spe­cia­lio­mis prie­mo­nė­mis, tar­ny­bi­ne uni­for­ma, in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, spe­cia­lio­sio­mis ry­šių trans­por­to prie­mo­nė­mis.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tui prie VRM pa­pil­do­mai skir­ti 5 mln. 647 tūkst., iš jų 1 mln. nau­jau­sioms tech­ni­nės pre­ven­ci­jos kon­tro­lės prie­mo­nėms, 820 tūkst. tin­ka­mai vai­ko tei­sių ap­sau­gai, 150 tūkst. pri­tai­ky­ti POLIS naršyklės nu­si­kals­ta­mos sta­tis­ti­kos duo­me­nų ana­li­zei, 1 mln. eu­rų, įskai­čius so­cia­li­nį drau­di­mą, pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čiui ir t. t. Ki­taip sa­kant, ir pa­di­din­ti vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mas ati­tin­ka­mai pa­ė­mus pa­ja­mas iš vals­ty­bės įmo­nių di­vi­den­dų. Už šiuos pa­siū­ly­mus kar­tu su pro­jek­tu bal­sa­vo 7, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom, ko­le­ge. Ne? Ką siū­lo­te? Pra­šom. Jau nau­ja pir­mi­nin­kė. Ge­rai. Ko­le­gė A. Ku­bi­lie­nė. Pra­šom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas taip pat svars­tė. Spren­di­mas yra pri­tar­ti 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-1227 ir siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei at­si­žvelg­ti į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą. Už bal­sa­vo 5, prieš – 3, su­si­lai­kė 2. Ko­mi­te­to spren­di­mą lė­mė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kės bal­sas.

PIRMININKAS. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­das pri­sta­tys ko­le­ga E. Va­rei­kis. Pra­šom.

E. VAREIKIS (LVŽSF). Svei­ki. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė šį pro­jek­tą. Bu­vo pa­teik­ta daug pa­siū­ly­mų. Aš gal vi­sų jų ne­var­din­siu. Bet ga­lu­ti­niai bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai bu­vo to­kie: 4 ko­mi­te­to na­riai bal­sa­vo už, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Pro­jek­tui bu­vo pri­tar­ta bal­sų dau­gu­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas M. Pui­do­kas pri­sta­tys Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą. Pra­šom, ko­le­ga.

M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, ap­svars­tęs 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, nu­spren­dė: siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pri­tar­ti dėl 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, kiek tai su­si­ję su pro­jek­tų, fi­nan­suo­ja­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis, ben­druo­ju fi­nan­sa­vi­mu. Taip pat siū­lo at­kreip­ti pa­grin­di­nio ko­mi­te­to dė­me­sį į tai, kad Vy­riau­sy­bei bū­ti­na ati­džiai ste­bė­ti ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ben­dro­jo fi­nan­sa­vi­mo lė­šų įsi­sa­vi­ni­mo tem­pus, bet ir ver­tin­ti įsi­sa­vi­ni­mo at­si­li­ki­mą tuo­se sek­to­riuo­se, kur jis yra ne­pa­kan­ka­mas. Taip pat tu­ri bū­ti iš­ana­li­zuo­tos to­kio at­si­li­ki­mo prie­žas­tys ir sie­kia­ma, kad ma­žė­tų ne­pa­nau­do­tų biu­dže­to asig­na­vi­mų per­kė­li­mo į ki­tus me­tus ten­den­ci­jos.

Ir, tre­čia, siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui at­si­žvelg­ti į Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tui pa­teik­tą pa­pil­do­mų 12 tūkst. 247 tūkst. eu­rų asig­na­vi­mų po­rei­kį. Pa­pil­do­mų asig­na­vi­mų šal­ti­nis šiam po­rei­kiui ga­lė­tų bū­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pro­gra­mai „Sko­los vals­ty­bės var­du val­dy­mas“ ski­ria­mi asig­na­vi­mai ir di­di­na­mos 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos iš vals­ty­bės įmo­nių di­vi­den­dų. Ir bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: pri­tar­ta ben­dru su­tari­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pri­sta­tys vals­ty­bės val­dy­mo… Ar pir­mi­nin­kas? Kaip su­ta­rė­te? Pir­mi­nin­ką tu­ri­me. Ačiū po­nui, ko­le­gai Z. Strei­kui už ini­cia­ty­vą, bet pir­mi­nin­ką tu­ri­me. Pra­šom, pir­mi­nin­ke.

P. URBŠYS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ko­mi­te­tas, iš­nag­ri­nė­jęs siū­ly­mus, nu­ta­rė pri­tar­ti Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos siū­ly­mams, ku­riais sie­kia­ma tei­sin­giau pa­si­da­lin­ti su vals­ty­bės biu­dže­tu sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų prog­no­zuo­ja­mas ne­tek­tis dėl nu­ma­to­mo gy­ven­to­jų ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų pa­di­di­ni­mo. Nuo 2018 me­tų pra­šo­me pa­di­din­ti 0,27 pro­cen­ti­nio punk­to, ar­ba 4,92 mln. eu­rų, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­lį, ten­kan­čią vi­sų sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tams nuo šio mo­kes­čio pa­ja­mų į kon­so­li­duo­tus vals­ty­bės biu­dže­tą ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus. Taip pat pri­tar­ta aso­cia­ci­jos pra­šy­mui pra­šy­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kuo sku­biau pa­keis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą, ku­ris su­da­ry­tų pa­lan­kes­nes są­ly­gas įgy­ven­din­ti sa­vi­val­dy­bių in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tus, ku­rie iš da­lies fi­nan­suo­ja­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos, Nor­ve­gi­jos, Švei­ca­ri­jos pa­ra­mos ir Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos lė­šo­mis.

Ko­mi­te­tas iš da­lies pri­ta­rė Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tui dėl bū­ti­nu­mo skir­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą – 1 mln. eu­rų.

Taip pat pri­tar­ta Že­mės ūkio mais­to ta­ry­bai, ku­ri at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad jau daug me­tų me­lio­ra­ci­jos prie­žiū­rai ir re­mon­tui ne­ski­ria­ma pa­kan­ka­mai lė­šų, dėl to me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių, pri­klau­san­čių vals­ty­bei, būk­lė la­bai spar­čiai blo­gė­ja. Pri­ta­ria­me ta­ry­bos siū­ly­mui kas­met skir­ti ne­ ma­žiau nei 50 mln. eu­rų, iš jų – 25 mln. eu­rų vals­ty­bei pri­klau­san­čių įren­gi­nių prie­žiū­rai ir 25 mln. – me­lio­ra­ci­jos in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams įgy­ven­ti. Pri­ta­rė­me ta­ry­bos siū­ly­mui ne­ma­žin­ti spe­cia­lio­sios tiks­li­nės do­ta­ci­jos, ski­ria­mos sa­vi­val­dy­bėms, nes pro­jek­te nu­ma­ty­ta su­ma­žin­ti do­ta­ci­jas iki 16,22 mln. Ma­no­me, kad vis dėl­to tai ap­sun­kin­tų ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas ir su­ma­žin­tų efek­ty­vu­mą.

Taip pat pri­ta­rė­me Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mui ne­ma­žin­ti fi­nan­sa­vi­mo kul­tū­ros ob­jek­tų dar­bams už­baig­ti. Nes 2017 me­tais sa­vi­val­dy­bių in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams kul­tū­ros sri­ty­je bu­vo skir­ta 14 mln. eu­rų, tuo me­tu 2018 me­tais šiam tiks­lui nu­ma­ty­ta skir­ti tik 5,4 mln. eu­rų. To­dėl ke­tu­rio­se, pen­kio­se sa­vi­val­dy­bė­se liks ne­baig­ti sta­ty­ti svar­būs ob­jek­tai. To­dėl, at­si­žvelg­da­mas į tai, ko­mi­te­tas nu­ta­rė pri­tar­ti mi­nis­te­ri­jos siū­ly­mui ne­ma­žin­ti to fi­nan­sa­vi­mo ir skir­ti pa­kan­ka­mą su­mą tiems pro­jek­tams įgy­ven­din­ti.

Taip pat ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės siū­ly­mui, ku­rio es­mė, pra­šy­mas, kad bū­tų įtvir­tin­tas biu­dže­te 13 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas, ku­ris skam­bė­tų taip: „Sa­vi­val­dy­bės ga­li sko­lin­tis in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tams fi­nan­suo­ti ir anks­tes­niems sko­li­niams įpa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti.“ Taip pat at­si­žvel­gė­me ir pri­ta­rė­me Sei­mo na­rio E. Pu­pi­nio siū­ly­mui, ku­rio su­si­rū­pi­ni­mas ir­gi bu­vo su­si­jęs su že­mės ūkio sri­timi – nu­ma­to­ma ma­žin­ti spe­cia­li­ą­sias tiks­li­nes do­ta­ci­jas sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tams, ku­rie orien­tuo­ti į že­mės ūkio funk­ci­jų at­li­ki­mą. Mes vis dėl­to pri­ta­ria­me jo siū­ly­mui, kad to ma­žin­ti ne­rei­kė­tų.

Mes siū­lo­me… Už šiuos siū­ly­mus, už pri­ta­ri­mą bal­sa­vo 7 už, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Ko­mi­te­tas iš es­mės pri­ta­rė įsta­ty­mo pro­jek­tui su iš­var­din­tom iš­ly­gom. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­das pri­sta­tys L. Tal­mon­tas. Pra­šom, ko­le­ga.

L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ėmė spren­di­mą iš es­mės pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ir pa­siū­ly­mas: siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­gal siū­ly­mus, ku­riems ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

Pa­siū­ly­mas. Sei­mo kon­tro­lie­riams ta­pus Na­cio­na­li­ne žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­ci­ja, pra­šo­ma skir­ti pa­pil­do­mai 343 tūkst. eu­rų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos. Bai­gia­me ko­mi­te­tų iš­va­dų pri­sta­ty­mą ir per­ei­na­me prie dis­ku­si­jų. Pra­dės frak­ci­jų ly­de­riai. Mū­sų vi­sa dis­ku­si­ja, kar­tu su ko­mi­te­tų, frak­ci­jų ly­de­rių ir Sei­mo na­rių nuo­mo­nė­mis už­truks ly­giai pus­an­tros va­lan­dos. Mes pra­dė­jo­me 11 val. 18 min., tai­gi baig­si­me 12 val. 48 min.

Dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom, ko­le­ga S. Ja­ke­liū­nas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pri­sta­ty­da­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to spren­di­mus ir iš­va­das, aš ne­pa­mi­nė­jau spren­di­mo bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų. Tai­gi da­bar no­rė­čiau juos įvar­din­ti, jei­gu ga­li­ma, dėl pro­to­ko­lo.

PIRMININKAS. Pra­šom.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Už Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­dos pro­jek­tą bal­sa­vo už, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 1. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pir­mo­ji frak­ci­jos var­du kal­bės A. Mal­dei­kie­nė. Pra­šom, ko­le­ge.

A. MALDEIKIENĖ (MSNG). No­riu ger­bia­miems ko­le­goms pa­teik­ti pen­kis ar­gu­men­tus, ko­dėl ne­bal­suo­siu už Vy­riau­sy­bės pa­teik­tą biu­dže­tą. Jų yra ge­ro­kai dau­giau, vis dėl­to pra­šau iš­klau­sy­ti ar­gu­men­tus ir pa­gal­vo­ti apie sa­vo mo­ra­li­nę at­sa­ko­my­bę rin­kė­jams.

Pir­ma. Me­las, kad tai biu­dže­tas, ku­ris de­ra­mai vyk­do Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą. Mes ką tik šio­je sa­lė­je gir­dė­jo­me kal­bant po­ną S. Ja­ke­liū­ną, ku­ris pa­sa­kė, kad ga­li­ma pa­si­rink­ti – vyk­dy­ti kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą, ar ne. Aš ką tik su­si­skam­bi­nau dar kar­tą su Vals­ty­bės kon­tro­le, jie pa­nei­gė ir sa­kė, kad to­kių ne­są­mo­nių jie tik­rai ne­ra­šė. Čia, ma­no ran­ko­se, tas do­ku­men­tas, ku­rį vi­si tu­rė­jo­te per­skai­ty­ti, lap­kri­čio 15 die­nos, ten tik­rai nė­ra to­kio da­ly­ko, kad mes tu­ri­me tei­sę rink­tis.

Apie tai Vals­ty­bės kon­tro­lė dar kar­tą pa­skel­bė lap­kri­čio 15 die­ną, kon­sta­tuo­da­ma, kad biu­dže­tas su­da­ry­tas ne­si­lai­kant ša­lies fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mų. Lie­pos 28 die­ną fi­nan­sų mi­nist­ras pa­skel­bė įsa­ky­mą „Dėl val­džios sek­to­riaus iš­lai­dų au­gi­mo ri­bo­ji­mo tai­syk­lės ver­ti­ni­mo nu­sta­ty­mo“, ku­rio tai­ky­mas lei­do kur­ti iliu­zi­ją, kad biu­dže­tas vyk­do Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą, nors tai bu­vo at­vi­ras me­las.

Vals­ty­bės kon­tro­lės įspė­ji­mai ne­bu­vo iš­girs­ti, prie­šin­gai – nuo­lat, net šio­je sa­lė­je po­nas V. Ša­po­ka ma­ni­pu­lia­vo dau­gu­mos Sei­mo na­rių ne­iš­ma­ny­mu ir aiš­ki­no, kad jam taip elg­tis lei­džia Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Pas­ku­ti­nį kar­tą apie tai Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pus­la­py­je pa­ma­tė­me va­kar, nors teks­tas sky­rė­si nuo pa­va­di­ni­mo, iš „Del­fio“ mo­ko­si.

 Tie­sa ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne­ver­ti­na jo­kių na­cio­na­li­nių tai­syk­lių, – Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ste­bi tik tai, ar biu­dže­tas ten­ki­na vals­ty­bės sko­los tva­ru­mo rei­ka­la­vi­mus, svar­bius eu­ro zo­nai. Na­cio­na­li­nės tai­syk­lės ver­ti­na ne tik sko­los tva­ru­mą, bet vi­sų pir­ma ak­cen­tuo­ja eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mą ir įver­ti­na, ar bal­suo­ti tei­kia­ma­me biu­dže­te vyk­do­ma an­ti­cik­li­nė sta­bi­li­zuo­jan­ti fis­ka­li­nė po­li­ti­ka. Ki­taip sa­kant, jei Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja biu­dže­tą ver­ti­na at­si­žvelg­da­ma tik į Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to nuo­sta­tas, tai Lie­tu­vos biu­dže­tas dar pa­pil­do­mai tu­ri bū­ti įver­tin­tas pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nuo­sta­tas, pa­gal ku­rias nau­do­ja­mos tik ei­na­mo­jo prog­no­za­vi­mo lai­ko­tar­pio reikš­mės, ak­cen­tuo­jant biu­dže­to tu­ri­nio ga­li­mą po­vei­kį ša­lies eko­no­mi­kos at­ei­čiai. Pa­tei­kia­mas biu­dže­tas su­da­ry­tas ne­si­lai­kant šių kon­sti­tu­ci­nių įpa­rei­go­ji­mų, tad tie­siog ne­ga­li bū­ti pa­tvir­tin­tas.

Dar bai­siau tai, jog fi­nan­sų mi­nist­ras at­vi­rai ap­gau­di­nė­ja Sei­mą, ir, ži­no­da­mas, kad ab­so­liu­ti dau­gu­ma Sei­mo na­rių ne­tu­ri pa­kan­ka­mos kom­pe­ten­ci­jos įver­tin­ti iš pir­mo žvilgs­nio ga­nė­ti­nai pai­nių pro­fe­sio­na­lia kal­ba pa­teik­tų aiš­ki­ni­mų, at­vi­rai me­luo­ja. Kaip ga­li­ma gerb­ti sa­ve ir sa­vo vals­ty­bę, jei­gu ne­ger­bi jos įsta­ty­mų, net tų, ku­rie įkal­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je? Kam ta­da rei­ka­lin­gi tie įsta­ty­mai, jei­gu pas­kui nie­ko dau­giau ne­da­rai, kaip tik in­ten­sy­viai ieš­kai bū­dų, kaip juos apei­ti? Sa­ve ger­bian­čio­je vi­suo­me­nė­je dis­ku­si­ja apie tai­syk­les ir net kon­sti­tu­ci­nes nuo­sta­tas ga­li vyk­ti ir ji nor­ma­li, ir mes ga­li­me jas dis­ku­tuo­ti, bet ne­ga­li­me jų ne­vyk­dy­ti, kol ne­at­šau­kė­me Sei­me. Ir man tas pri­mi­ty­vus me­las, ku­rį čia mums pa­teiks S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bė, yra tur­būt skau­džiau­sia.

An­tra. Me­las, jog tai biu­dže­tas, ku­ris ma­žins at­skir­tį. At­skir­tis tu­ri daug vei­dų, bet pa­ja­mų ne­ly­gy­bė, virs­tan­ti ga­li­my­bių ne­ly­gy­be, yra es­mi­niai jos pa­vi­da­lai. Ar siū­ly­mas di­din­ti pa­ra­mą ne­tur­tin­giau­siems su­ma­ži­na at­skir­tį? Na, pir­miau­sia ma­te­ma­tiš­kai nie­kaip ne­su­skai­čiuo­ja­ma. At­skir­tis skai­čiuo­ja­ma kaip pa­ly­gi­ni­mas tarp tur­tin­giau­sių ir ne­tur­tin­giau­sių, o ne tarp vi­dur­kio ir ne­tur­tin­giau­sių, tad ma­te­ma­tiš­kai ne­su­eis. Dar blo­giau tai, kad pa­ja­mų at­skir­tis ma­žė­tų, jei­gu tu­rė­tu­me to­kią pa­ja­mų per­skirs­ty­mo sis­te­mą, ku­ri la­biau ap­mo­kes­tin­tų tur­tin­giau­sius ir ma­žin­tų ga­li­my­bes gau­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų. Šiuo me­tu (…) 42 da­ly­kus.

 Šia­me biu­dže­te tei­kia­ma sis­te­ma ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių­jų pa­ja­mas di­di­na at­im­da­ma iš vos tur­tin­ges­nių, va­di­na­mo­jo vi­du­ri­nio­jo sluoks­nio, ku­ris Lie­tu­vo­je, įver­ti­nus re­a­lius pra­gy­ve­ni­mo kaš­tus, svy­ruo­ja tarp 900 ir 2 tūkst. 500 eu­rų vie­no as­mens na­mų ūkiui į ran­kas. Tai pa­lau­žia eko­no­mi­nes ga­li­my­bes tų, ku­rie iš es­mės ir su­ne­ša vals­ty­bės biu­dže­tą bei ku­ria jos at­ei­tį, pa­ma­tai, kad ne­bė­ra ko da­lin­ti.

Ma­ni­pu­lia­ci­nės sche­mos, ku­rio­mis ma­ži­na­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis, kol ga­lų ga­le jis iš­nyks­ta dar ga­nė­ti­nai kuk­lių pa­ja­mų gru­pė­je, nuo­la­ti­nė ape­lia­ci­ja į skur­džiau­sius vi­suo­me­nės sluoks­nius, at­im­tas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis už vai­kus iš vos dau­giau už­dir­ban­čių žmo­nių, ku­rių sa­vi­gar­ba ne­lei­džia pra­šy­ti pa­šal­pų, tad jie ga­liau­siai įsi­kin­ko į ne­pa­bai­gia­mas nau­jų dar­bų pa­ieš­kas ir ne­žmo­niš­kai il­gas dar­bo va­lan­das, ne­be­menks­tan­čios, o dau­gu­mai ša­lies gy­ven­to­jų, ku­rie ne­ga­li pa­pil­do­mai mo­kė­ti už tai, už ką jau kar­tą su­mo­kė­jo mo­kė­da­mi mo­kes­čius, ne­be­pa­sie­kia­mos de­ra­mos ko­ky­bės švie­ti­mo, me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos ir ki­tos pa­slau­gos pa­ker­ta ša­lies at­ei­tį ir ska­ti­na emig­ra­ci­ją, ką ir ro­do skai­čiai.

Drą­siai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šis biu­dže­tas, ma­žin­da­mas vi­du­ri­nio­sios kla­sės re­a­lias, o daž­nai net ir no­mi­na­lias pa­ja­mas, dar la­biau men­kin­da­mas ir taip itin kuk­lų so­cia­li­nį ka­pi­ta­lą bei eko­no­mi­nį so­cia­li­nį sau­gu­mą, ga­li bū­ti va­di­na­mas ir emig­ra­ci­jos ska­ti­ni­mo biu­dže­tu. Pa­ma­ty­si­te, kad ma­no prog­no­zė, kaip ir dau­ge­lis ki­tų anks­tes­nių, yra tei­sin­ga.

Tre­čia. Me­las, kad že­mės įsi­gi­ji­mo kai­na ap­skai­to­je ga­li bū­ti įtrau­kia­ma į są­nau­das. Ban­dy­da­mi iš­lai­ky­ti gy­vu­lių ūkio prin­ci­pais pa­rem­tą eko­no­mi­ką bei mo­kes­čių sis­te­mą ir to­liau leis­ti stam­biems ūki­nin­kams ne­mo­kė­ti mo­kes­čių ir de­ra­mai ne­at­si­ly­gin­ti vi­suo­me­nei ir net sa­vo vai­kų mo­ky­to­jams, biu­dže­to au­to­riai su­konst­ra­vo nau­ją eko­no­mi­nę te­ori­ją, ku­ri pa­nei­gia tai, kas vi­siems ži­no­ma dar nuo A. Smi­to lai­kų, tai­gi be­veik 250 me­tų.

Bet ku­ria­me ap­skai­tos va­do­vė­ly­je ra­si­te pa­aiš­ki­ni­mą, kad vi­sos tur­to for­mos nu­si­dė­vi ir ga­liau­siai iš­nyks­ta, ta­čiau tas tei­gi­nys ne­tai­ko­mas že­mei (ne­tai­ko­mas), ku­ri ne­ga­li iš­nyk­ti, ne­ga­li bū­ti su­nai­kin­ta, ne­ga­li pra­ras­ti ver­tės kaip ki­tos tur­to for­mos. Prie­šin­gai, net daž­niau­siai ją pa­di­di­na. Su­gal­vo­ti, kad že­mė ga­li tap­ti nyks­tan­čiu da­ly­ku, ku­rį rei­kia iš nau­jo at­kur­ti, yra ne­įti­ki­na­mas ci­niz­mas.

Ket­vir­ta. Tai yra biu­dže­tas, ku­ris ab­so­liu­čiai nu­ver­ti­na itin kva­li­fi­kuo­tą dar­bą vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, itin daž­nai net žmo­nes su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu, tar­ki­me, slau­ges li­go­ni­nė­je ar mo­ky­to­jus, pa­vers­da­mas mi­ni­ma­lios al­gos ga­vė­jais. Mes ma­to­me, koks ne­va­ly­vas, go­dus ir nesu­si­tvar­kan­tis sa­vo lau­kuo­se darb­da­vys yra Lie­tu­vos vals­ty­bė.

Penk­ta. Me­las, kad bū­na ne­mo­ka­mų pie­tų. Kai mąs­tai eko­no­mi­kos ka­te­go­ri­jo­mis, nie­ka­da ne­kal­bi apie tai, ką gau­ni, ne­pa­sa­ky­da­mas, kiek už tai mo­ki. Ne­iš­si­la­vi­nu­sių ar­ba ci­niš­kų, man kar­tais sun­ku at­skir­ti, biu­ro­kratų ka­bi­ne­tuo­se su­kurp­ta eko­no­mi­kos te­ori­ja ir prak­ti­ka, ku­rios vei­dą ma­to­me ir šia­me biu­dže­te (pa­kei­tus ma­kia­žą, vei­das lie­ka tas pats), ap­tar­nau­ja tur­tin­giau­sius gy­ven­to­jų ir ver­slo sluoks­nius, ki­tiems pa­lik­da­ma il­gas dar­bo va­lan­das ar­ba skur­dą.

PIRMININKAS. Jū­sų lai­kas bai­gė­si, ko­le­ge.

A. MALDEIKIENĖ (MSNG). To­kios po­li­ti­kos kai­na – emig­ra­ci­ja. Tai emig­ra­ci­jos ska­ti­ni­mo biu­dže­tas.

PIRMININKAS. Ko­le­ge! Aš la­bai at­si­pra­šau, bū­siu vi­siems griež­tas, nes lai­kas mū­sų vi­sos dis­ku­si­jos ri­bo­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Gal ne­gaiš­ki­me lai­ko, duo­ki­me pa­sa­ky­ti. Kuo dau­giau kal­bė­si­me, tuo ma­žiau lai­ko liks dis­ku­si­joms. Ge­rai. K. Gla­vec­kas. P. Gra­žu­lis – dėl ve­di­mo tvar­kos.

P. GRAŽULIS (TTF). La­bai trum­pai. Man at­ro­do, kal­ba bu­vo la­bai ne­blo­ga, bet taip, kaip žir­niai į sie­ną, ne­pa­ga­vau min­čių. Pra­šy­čiau ki­tus kal­bė­ti tru­pu­tį ra­miau ir lė­čiau, kad bū­tų ga­li­ma min­tis už­si­ra­šy­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, pa­siū­ly­mas ge­ras. Pro­fe­so­rius K. Gla­vec­kas taip ir pa­da­rys. Pra­šau, pro­fe­so­riau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. At­si­pra­šau. Kęs­tu­ti, pra­šau. Ne­si­karš­čiuo­ja­me, ko­le­gos, rim­tas klau­si­mas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, per vi­sus 23 me­tų biu­dže­tus, ku­riuos man te­ko da­ly­vau­ti vie­naip ar ki­taip ren­giant ar­ba svars­tant Sei­me, aš ma­nau, nie­ka­da ne­bu­vo, kad opo­zi­ci­ja ką nors gir­tų. Aš ma­nau, kad šiuo me­tu mes ir­gi ban­dy­si­me ne­gir­ti, bet li­be­ra­lai ban­dy­si­me ieš­ko­ti kon­struk­ty­vaus siū­ly­mo, ką rei­kė­tų vis dėl­to da­ry­ti ir ku­riuo ke­liu ei­ti, kad biu­dže­tas bū­tų ne tik pi­ni­gų ir fi­nan­sų, koks nors vals­ty­bės są­skai­tų pla­nas, bet kad iš tik­ro bū­tų Lie­tu­vos bū­si­mo ke­lio pla­nas, nes mes da­bar sto­vi­me ant ri­bos tek­to­ni­nių lū­žių, mes tą pui­kiai su­pran­ta­me, ne tik po­li­ti­nių, bet vi­sų pir­ma ir eko­no­mi­nių.

Tai, kad at­ei­na nau­jos tech­no­lo­gi­jos, nau­ji prin­ci­pai, iš es­mės kei­čia vis­ką, ir Lie­tu­vos at­ei­tį keis. Jei­gu mes to ne­pa­da­ry­si­me, ne­pa­ste­bė­si­me, pla­nuo­da­mi biu­dže­tą, mes iš tik­ro pra­lo­ši­me. Lie­tu­vos at­ei­tis ne­bus tik pa­ren­gi­mas IT spe­cia­lis­tų ar­ba ki­tų. Aš ma­nau, kad at­ei­ty­je IT spe­cia­lis­tų po­rei­kis kaip tik ma­žės, nes bus su­kur­tos in­te­lek­tu­a­lios tech­no­lo­gi­jos, ku­rios leis pa­keis­ti jų dar­bą, ir in­te­lek­tu­a­lūs kom­piu­te­riai kurs pro­gra­mas. Va­di­na­si, jų rei­kės ma­žiau. Ly­giai taip pat kaip ma­žiau rei­kės no­ta­rų, tei­sė­jų, dau­ge­lio ki­tų pro­fe­si­jų. Tas įvyks per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius–de­šimt me­tų. Mes da­bar tu­ri­me dė­ti tuos pa­ma­tus.

Da­bar biu­dže­tas pa­gal se­ną tra­di­ci­ją yra su­da­ro­mas pa­gal ži­ny­bų pi­ra­mi­dę. Kiek­vie­na mi­nis­te­ri­ja duo­da sa­vo skai­čius, ko­kias pro­gra­mas da­rys, ir taip pa­sta­to­ma. Šis biu­dže­tas, kaip ir prieš tai bu­vę biu­dže­tai, ser­ga to­mis pa­čio­mis li­go­mis. Pir­ma, tai pro­gra­mi­nio… ne­bu­vi­mas ir, svar­biau­sia, efek­ty­vu­mo ne­bu­vi­mas, nes pi­ni­gai, iš­leis­ti iš biu­dže­to vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, vi­sa­da yra dvi­gu­bai ma­žiau­siai efek­ty­vūs ne­gu pri­va­čia­me sek­to­riu­je. Mes vis ple­čia­me tą sek­to­rių ne tik di­din­da­mi val­di­nin­kų skai­čių.

Pa­grin­di­nė biu­dže­to pro­ble­ma, ma­no su­pra­ti­mu, yra ta, kad ne­pa­kan­ka­mai už­ten­ka po­li­ti­nės va­lios jį da­ry­ti. Be po­li­ti­nės va­lios, ką da­ry­ti ir su kuo da­ry­ti, vis­kas yra aiš­ku, bet kas tą pa­da­rys, daž­niau­siai ne­aiš­ku. Ko­dėl aš tą sa­kau?

Mes iš pra­džių kal­bė­jo­me apie lū­kes­čius, kad bus pa­keis­ta fis­ka­li­nė po­li­ti­ka, kad bus pa­keis­ti mo­kes­čiai, kad bus dau­giau so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo ir t. t., ir pa­na­šiai. Kai ga­vo­me tą pro­jek­tą ir vi­są pa­ke­tą tų įsta­ty­mų, ku­rie va­di­nami fis­ka­li­nės draus­mės ir fis­ka­li­niais įsta­ty­mais, pa­ma­tė­me, kad ko­rek­ci­jos mi­ni­ma­lios. Mes pa­lie­ka­me tą pa­čią si­tu­a­ci­ją, lie­ka­me ant to pa­ties eko­no­mi­kos kraš­to sto­vė­ti. Tai vi­sų rei­ka­las, ne tik opo­zi­ci­jos, vi­sų rei­ka­las. Mes tu­ri­me ma­ty­ti ir iš­rink­ti jau­nus, ener­gin­gus žmo­nes, ku­rie da­rys Lie­tu­vą ki­to­kią, mes tu­ri­me su­da­ry­ti ly­de­rių są­ra­šą Lie­tu­vo­je, jo po šiai die­nai ne­tu­ri­me. Aš pats pri­klau­sau vy­res­nei ge­ne­ra­ci­jai, aš pats ma­tau, kad mes ei­na­me blo­giau­siu ke­liu. Pas mus yra pui­kaus jau­ni­mo, tai pa­da­ry­ki­me tuos da­ly­kus. Per­duo­da­me, da­bar pra­de­da­me per­duo­ti per fi­nan­sus, per re­for­mas ga­lias, fi­nan­si­nes, tas, ku­rios yra, iš da­lies ga­lias, į en­tu­zias­tų, la­bai ener­gin­gų žmo­nių ran­kas.

Ki­tas da­ly­kas. Kaip opo­zi­ci­jos at­sto­vai, mes iš tik­ro kri­ti­kuo­ja­me to­kį bū­dą, mes pa­sa­ko­me, kad ir opo­zi­ci­ja daug ko ne­pa­da­ro. Nor­ma­li opo­zi­ci­ja tu­rė­tų pa­reng­ti al­ter­na­ty­vų biu­dže­tą, aki­vaiz­du, ir ta­da bū­tų ga­li­ma tu­rė­ti vie­ną biu­dže­tą ir ki­tą biu­dže­tą. Bū­tų dar ge­riau, jei­gu tai bū­tų pi­lie­tiš­kas biu­dže­tas, o dar ge­res­nis va­rian­tas bū­tų e. biu­dže­tas. Taip ir bus po tre­jų, ket­ve­rių me­tų, aš jums ga­ran­tuo­ju, gal po pen­ke­rių. Bus ga­li­ma pa­da­ry­ti e. biu­dže­tą ir tu­rė­ti len­te­lę, ku­rią ga­lė­si pats ko­re­guo­ti ar­ba iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, ku­rią bus ga­li­ma su­da­ry­ti la­bai pa­pras­tai ma­žais re­sur­sais ir ki­to­kiu efek­ty­vu­mu.

Tai vi­sų ši­tų da­ly­kų iš tik­ro mes ne­lie­čia­me, mes kal­ba­me tik apie… Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kios yra ko­mi­te­tų pa­sta­bos. Tai­gi gė­da klau­sy­ti! Iš­ei­na­te ir pa­sa­ko­te, kiek pi­ni­gų trūks­ta. Nė vie­nas ne­pa­sa­kė, kad rei­kia da­ry­ti ko­kius nors es­mi­nius per­si­lau­žy­mus, kad rei­kia ką nors da­ry­ti. Iš tik­rų­jų to­kio ben­dro po­bū­džio kal­bos, bet pa­grin­di­nis prin­ci­pas – pi­ni­gų pra­šy­mas. Aš su­pran­tu, kad vi­si no­ri gy­ven­ti ro­ju­je, be iš­im­ties, bet, ži­no­ki­te, dau­gu­mai ten­ka gy­ven­ti ir pra­ga­re. Šiuo at­ve­ju prin­ci­pas siū­ly­ti, kaip kai ku­rie Sei­mo na­riai siū­lo, pa­ge­rin­ti, sto­gui pa­ge­rin­ti, iš tik­ro jie ne žmo­nė­mis rū­pi­na­si, bet sa­vi­mi, kad jie ge­rai at­ro­dy­tų prieš tą sa­vo apy­gar­dą. Jei­gu jiems pa­sa­ky­tų, kas iš tik­ro jų lau­kia, kai bus at­ly­gi­ni­mai ar ki­ti da­ly­kai da­ro­mi, bet pa­pras­tai mes to ven­gia­me. Li­be­ra­lai vi­sa tai tu­rė­da­mi ome­ny iš tik­ro kvie­čia vi­sus be ko­kio nors zo­o­lo­gi­nio pyk­čio pa­mąs­ty­ti ir pa­gal­vo­ti, kaip vis dėl­to mes tu­rė­si­me ei­ti to­liau su švie­ti­mo sis­te­ma, kaip su ly­de­rių su­da­ry­mu, kaip ga­lė­si­me ei­ti… Ga­lų ga­le, ži­no­ki­te, at­ei­na vir­tu­a­lūs pi­ni­gai, ku­rie taip pat yra svar­būs. Mū­sų jau­nuo­liai, ku­rie yra Lie­tu­vo­je, fi­nan­si­nių in­stru­men­tų kū­rė­jai, yra vie­ni ge­riau­sių pa­sau­ly­je. Mes juos tie­siog nu­stū­mė­me ir pa­li­ko­me, ir ma­no­me, kad vals­ty­bės apa­ra­tas, val­džia ga­li ką nors iš­spręs­ti. Nie­ko mes ne­iš­sprę­si­me. Mes tu­ri­me iš tik­ro pa­si­au­ko­ti ir da­ry­ti tai, ko Lie­tu­vai rei­kia per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius, bent jau ma­žiau­siai de­šimt me­tų. To­dėl li­be­ra­lai, at­si­žvelg­da­mi į tai, ką aš sa­kau, gal­vo­ja, kad vis dėl­to mū­sų pa­si­rink­tas ke­lias nie­ko ne­si­ski­ria nuo to, kai bu­vo se­ni ke­liai, ku­rie pa­lie­ka daug pro­ble­mų, ku­rie iš­spren­džia tik šios die­nos fi­nan­sus, bet jo­kiu bū­du ne­nu­ma­to vals­ty­bės pa­ja­mų pla­no at­ei­čiai iš tik­ro to­kio, ko­kio rei­kia Lie­tu­vai, to­dėl li­be­ra­lai, bal­suo­da­mi dėl biu­dže­to, tu­rės vi­suo­met kri­ti­nių, gi­lių pa­sta­bų, ką iš­sa­kys ki­ti, ir grei­čiau­siai bus la­bai su­si­lai­kan­tys nuo pri­ta­ri­mo ši­tam biu­dže­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pro­fe­so­riui K. Gla­vec­kui.

To­liau kal­bės Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­niū­nas G. Land­sber­gis. Pra­šau, ko­le­ga.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties pa­si­klau­siau to­kių iš­min­tin­gų kal­bų, žmo­nės, aiš­ku, yra iš­ėję moks­lus, pa­tys mo­kę eko­no­mi­kos, aš to­kios pa­tir­ties ne­tu­riu. Aš tik­tai is­to­ri­kas ir ren­ku žmo­nių is­to­ri­jas. Kai pir­mą kar­tą iš­gir­dau prem­je­rą kal­ban­tį apie iš tik­rų­jų nau­jos ko­ky­bės biu­dže­tą, apie biu­dže­tą, ku­ris su­si­do­ros su skur­du, su ne­ly­gy­be Lie­tu­vo­je, iš­ties aš kaž­kaip pra­dė­jau svars­ty­ti, kaip šiuos žo­džius gir­di pa­pras­tas žmo­gus, ste­bin­tis prem­je­rą, ste­bin­tis vi­sus po­li­ti­kus per te­le­vi­zi­jos ek­ra­ną, ir ką jis gal­vo­ja. Iš­ties žo­džiai skam­būs ir, at­ro­do, įsi­ti­ki­ni­mas prem­je­ro vei­de ma­to­si šim­tap­ro­cen­ti­nis – ki­tais me­tais skur­do ne­be­bus ir ly­gy­bė bus ne­pa­ma­tuo­ja­ma. (Bal­sas sa­lė­je) Ar­tū­rai, jūs tik­rai ga­lė­si­te už­im­ti šią…

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ne­rep­li­kuo­ja­me iš vie­tos!

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …tri­bū­ną ir iš­sa­ky­ti vis­ką, ką jūs tik­tai no­ri­te.

Kaip tik­tai va­kar tu­rė­jau ga­li­my­bę dis­ku­tuo­ti su žmo­nė­mis ir kal­bė­tis, ir klaus­ti jų nuo­mo­nės. Tai dar kar­tą pa­tvir­ti­no ma­no nuo­sta­tą apie bū­si­mą biu­dže­tą – tai yra ne­pa­ma­tuo­tų lū­kes­čių biu­dže­tas. Aš kal­bu apie lū­kes­čius, ger­bia­mas prem­je­re. Jūs pa­sa­ko­te žmo­nėms tai, ko ki­tais me­tais žmo­nės ne­pa­jaus. Vie­na mo­te­riš­kė Anykš­čių bu­te sa­ko, kad prem­je­ras ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras ža­dė­jo pi­ges­nius vais­tus. Sa­ko, aš per­ku (…) (ne­ži­nau, ar toks vais­tas eg­zis­tuo­ja, ne­tu­rė­jau ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti), bet jis man 4 eu­rais pa­bran­go. Sa­ko: tai, ką aš gir­džiu per te­le­vi­zi­ją, yra ne­tie­sa ir tai man ke­lia pyk­tį. Ki­tas žmo­gus sa­ko: prem­je­ras man pa­ža­dė­jo pa­kel­ti al­gą, pen­si­ją pa­kel­ti. Man pen­si­ja pa­ki­lo ke­liais eu­rais. Ir vi­si lū­kes­čiai yra ne­tie­sa, ma­ne ap­gau­di­nė­ja, man me­luo­ja ir man sa­ko ne­tie­są.

Ar aš ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad prem­je­ras ap­ga­vo vi­sus? Tik­rai ne. Ma­tyt, iš tų mi­li­jo­nų eu­rų, ku­rie bus per­skirs­ty­ti ki­tų me­tų biu­dže­te pa­pil­do­mai, bus žmo­nių, ku­riems pa­si­seks, bet tai tik­rai ne vi­sa Lie­tu­va. Rei­kė­tų la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad šis biu­dže­tas nie­kuo ne­si­skirs ir nuo pra­ei­tų vi­sų biu­dže­tų, ku­rie vi­si ko­vo­jo su skur­du, vi­si bu­vo vil­ties biu­dže­tai, vi­si bu­vo pa­tys ge­riau­si, vi­sa­da pa­tys pa­čiau­si Lie­tu­vos biu­dže­tai. Bet aš pa­si­gen­du pa­grin­di­nio as­pek­to – Vy­riau­sy­bė, ku­ri tu­ri 800 pri­ori­te­tų, ku­ri su­da­ro biu­dže­tą tiems pri­ori­te­tams įgy­ven­din­ti, ar ji ga­li iš­skir­ti vie­ną gru­pę žmo­nių, vie­ną aiš­kų pri­ori­te­tą, kam yra skir­tas prie­au­gis, kam yra skir­ti nau­ji pi­ni­gai ir ko jais no­ri­ma pa­siek­ti? Dėl to, kad bū­tų su­kel­ti lū­kes­čiai vi­sų Lie­tu­vos žmo­nių, vadinasi, ap­gau­ti vi­sus Lie­tu­vos žmo­nes. Tai mes sa­kė­me nuo pat pir­mos die­nos, kai bu­vo pri­sta­to­mos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, kai pir­mą kar­tą pri­sis­ta­tė prem­je­ras, kai bu­vo me­tų pri­sta­ty­mas. Aš klau­siau, kas yra jū­sų pri­ori­te­tas? Ko­va su skur­du. Kur, su kuo, ku­ri gru­pė tai pa­jaus? To at­sa­ky­mo mes ne­gir­dė­jo­me. Aš ne­abe­jo­ju, kad prem­je­ras tu­rės ga­li­my­bę, fi­nan­sų mi­nist­ras tu­rės ga­li­my­bę, gal­būt dau­ge­lis val­dan­čių­jų at­si­sto­ję čia at­sa­kys į tą klau­si­mą aiš­kiai ir ne­vy­nio­da­mi į va­tą, kam ki­tais me­tais bus ge­riau gy­ven­ti.

Prem­je­re, la­bai lau­kia­me jū­sų pa­sa­kant la­bai aiš­kiai, skaid­riai ir su­pran­ta­mai pa­pras­tiems žmo­nėms de­ši­nė­je sa­lės pu­sė­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs su­tau­pė­te lai­ko. Da­bar frak­ci­jos var­du ko­le­ga S. Ja­ke­liū­nas. Kvie­čiu. Kol Sta­sys ei­na į tri­bū­ną, aš li­be­ra­lams, K. Gla­vec­kui pri­me­nu, kad li­be­ra­lai tu­ri ga­li­my­bę Vil­niaus mies­te, ku­rio biu­dže­tas ir­gi yra ne ką ma­žes­nis už vals­ty­bės, pa­ro­dy­ti, kaip rei­kia mo­der­niš­kai val­dy­ti. Mes im­tu­me pa­vyz­dį. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau, ko­le­ga. (Bal­sai sa­lė­je)

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. No­riu pa­svei­kin­ti G. Land­sber­gį su ne­įti­kė­ti­nu pro­gre­su. Aš pri­si­me­nu, kai mes dir­bo­me A. But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je, tai bu­vo ra­mus, kuk­lus, ci­vi­li­zuo­tas, in­te­li­gen­tiš­kas žmo­gus. Da­bar tai yra la­bai ge­ras pro­pa­gan­dis­tas, kaip ir ke­li ki­ti čia. (Plo­ji­mai) To­dėl, ma­nau, pro­gre­suo­si­te ir to­liau. Biu­dže­tas, be abe­jo, su­tei­kia ne­įti­kė­ti­nos erd­vės pro­pa­gan­dai ir de­ma­go­gi­jai. Tai­gi mes tai iš­gir­si­me dar ne vie­ną kar­tą.

La­bai svei­ki­nu A. Mal­dei­kie­nės, ti­kiuo­si, bū­si­mo­sios Pre­zi­den­tės pa­si­sa­ky­mą, nes la­bai ap­gai­les­tau­ju, kad ją pra­ra­do Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ten bu­vo la­bai nuo­sta­bios dis­kusi­jos ir taip pat emo­ci­jos. Tai­gi ši­ta dis­ku­si­ja tik­rai la­bai emo­cin­ga. Ji ma­ne ap­kal­ti­no me­lu, to­dėl aš ką tik pa­skam­bi­nau į Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to biu­rą ir pa­pra­šiau pro­to­ko­lo va­ka­rykš­čio ko­mi­te­to po­sė­džio, ku­ria­me Vals­ty­bės kon­tro­lė pri­sta­tė sa­vo iš­va­dą ir pa­ko­men­ta­vo, ir at­sa­kė į vi­sus klau­si­mus, ar Vy­riau­sy­bė, teik­da­ma ši­tą pro­jek­tą, ką nors pa­žei­džia ver­tin­da­ma tą va­di­na­mą­jį at­skai­tos taš­ką? At­sa­ky­mas bu­vo la­bai aiš­kus – ne. Ka­dan­gi mes pro­to­ko­luo­se fik­suo­ja­me ne tik spren­di­mus, bet ir vi­sus teks­tus, ir pa­si­sa­ky­mus, tas pro­to­ko­las bus pri­ei­na­mas vi­siems Sei­mo na­riams, įskai­tant ir ger­bia­mą A. Mal­dei­kie­nę.

O da­bar no­riu pa­ci­tuo­ti kol kas dar va­ka­rykš­tį, vis dar ne­iš­vers­tą į lie­tu­vių kal­bą, nes Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja dir­ba lė­tai, lė­čiau ne­gu mes, bet mes ga­li­me per­skai­ty­ti ir pa­ko­men­tuo­ti, ką Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ma­no apie mū­sų biu­dže­to pro­jek­tą. Taip, tai yra svar­bi ins­ti­tu­ci­ja, ne ma­žiau svar­bi ne­gu čia, Sei­me, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir vi­si ki­ti, ir ji ver­ti­na mū­sų pro­jek­tą. Va­kar at­siun­tė to­kią iš­va­dą. Skai­tau vers­da­mas, to­dėl ne­su šim­tu pro­cen­tų tik­ras, kad tai bus lie­tu­viš­ka ver­si­ja. Ko­mi­si­ja ma­no, kad Lie­tu­vos biu­dže­to pro­jek­tas, ku­ris da­bar yra svars­to­mas, ati­tin­ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus ir vi­sas Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to są­ly­gas. Ko­mi­si­ja kvie­čia Lie­tu­vos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas įgy­ven­din­ti 2018 me­tų biu­dže­tą to­kį, koks yra pa­teik­tas. To­dėl, ko­le­gos, tu­rė­si­me at­sa­kin­gai ver­tin­ti vi­sus ki­tus siū­ly­mus ir dėl iš­mo­kų, ir dėl at­ly­gi­ni­mų, ir dėl mo­kes­čių tam, kad ne­nu­kryp­tu­me nuo to, ką ką tik ga­vo­me įver­tin­tą iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos. O tų siū­ly­mų bu­vo ir bus daug.

Aš kvie­čiu nau­do­tis Sei­mo na­rio man­da­tu. Jis yra lais­vas, ma­no taip pat, bet aš daž­niau­siai ban­dau su­vok­ti, kas yra vie­šų­jų fi­nan­sų vi­su­ma, ką ji lei­džia mums tu­rė­ti. At­sa­ko­my­bė ne­at­ski­ria­ma nuo lais­vės, ly­giai taip pat kaip šei­mo­je, ly­giai taip pat vi­suo­me­nė­je ir ypač čia, nes jei­gu mes tu­rė­si­me lais­vę ir ne­tu­rė­si­me at­sa­ko­my­bės, įvyks tai, kas įvy­ko 2009 me­tais. Čia bu­vo ren­ka­mi pa­ra­šai dėl bu­vu­sios val­džios sko­li­ni­mo­si la­bai aukš­to­mis pa­lū­ka­no­mis: 9–10 %, pa­si­ro­do, net­gi ir 11 % sie­kė tos pa­sko­los. Ir klau­si­mai bu­vo su­for­mu­luo­ti, ir pa­siū­ly­ta. Bū­tų siū­lo­ma Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui at­lik­ti šį ver­ti­ni­mą, šį ty­ri­mą. Aš kol kas kaip ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas at­si­sa­kiau to­kio ty­ri­mo ir, ma­nau, kad rei­kia pla­tes­nio ty­ri­mo. Pla­tes­nio rei­kia štai ko­dėl: šią sa­vai­tę lan­kė­si Lie­tu­vo­je, taip pat bu­vo ir Sei­me Šve­di­jos par­la­men­to va­do­vas. Ne­ži­nau, ar Sei­mo Pir­mi­nin­kas, ar ki­ti kal­bė­jo apie Šve­di­jos par­la­men­te vy­ku­sį ty­ri­mą – apie kri­zės Bal­ti­jos ša­ly­se ty­ri­mą ir apie Šve­di­jos val­džios ir Šve­di­jos ban­kų at­sa­ko­my­bę dėl kri­zės Bal­ti­jos ša­ly­se. Aš pa­ci­tuo­siu, ne vie­ną kar­tą esu ci­ta­vęs, bet rei­kia pa­ci­tuo­ti ir čia se­niau­sio pa­sau­ly­je Šve­di­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vo pa­si­sa­ky­mą apie tą ty­ri­mą. Žo­džiai to­kie. Tie­sa, čia ir­gi yra lais­vas ver­ti­mas iš šve­dų kal­bos, ka­dan­gi šve­dų par­la­men­to kan­ce­lia­ri­ja man per dvi va­lan­das at­siun­tė šį pro­to­ko­lą at­si­pra­šy­da­mi, kad ne­tu­ri lie­tu­viš­kos ar­ba an­gliš­kos ver­si­jos. Bet es­mė la­bai pa­pras­ta: „Dėl kri­zės Bal­ti­jos ša­ly­se yra at­sa­kin­gi čia vei­kian­tys ko­mer­ci­niai ban­kai, Šve­di­jos ban­kai ir vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jos. Svar­biau­sia vie­ti­nė val­džios ins­ti­tu­ci­ja Lie­tu­vo­je yra Sei­mas.“ 2009 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį, se­niai, su­ra­šiau de­vy­nis dėl kri­zės Lie­tu­vo­je at­sa­kin­gus pa­rei­gū­nus, aukš­čiau­sius pa­rei­gū­nus. Da­lis jų yra ir da­bar Sei­me, da­lis yra ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, da­lis jų yra pen­si­jo­je. Pa­sek­mės tos kri­zės, dėl ku­rios di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė ten­ka svar­biau­siai val­džios ins­ti­tu­ci­jai, – 200 tūks­t. bu­vu­sių be­dar­bių, dau­giau kaip 100 tūkst. emig­ran­tų, jei­gu ver­tin­tu­me dar 2010 me­tais ne­įti­kė­ti­nai iš­au­gu­sią sko­lą, ir ki­tos pa­sek­mės, ku­rios jun­ta­mos dar iki da­bar. Ko­le­gos, jei­gu da­ry­tu­mė­te ty­ri­mą, tai ty­ri­mas tu­ri ap­im­ti ir Šve­di­jos par­la­men­to ty­ri­mo me­džia­gą, tu­ri ap­im­ti me­džia­gą, ku­ri yra ir čia, Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te. Pro­fe­so­riaus K. Gla­vec­ko ini­ci­juo­tas ty­ri­mas dėl Lie­tu­vos ban­ko at­sa­ko­my­bės, nes ne­su­val­dė ko­mer­ci­nių ban­kų, iš­pū­tė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lą, jį su­sprog­di­no ir at­si­trau­kė iš Lie­tu­vos iš es­mės su fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niais – tai ir su­kė­lė tos kri­zės reiš­ki­nius. To­dėl kal­bė­ti, kad šis bū­si­ma­sis biu­dže­tas yra koks nors ste­buk­lin­gas, iš­gel­bė­sian­tis Lie­tu­vą, pa­nai­kin­sian­tis skur­dą, tik­rai nė­ra pa­grin­do. Tai yra biu­dže­tas, ati­tin­kan­tis mū­sų ga­li­my­bes – mū­sų fi­nan­si­nes ga­li­my­bes ir mū­sų in­te­lek­ti­nes ga­li­my­bes. Lau­kia daug dar­bo, kad ki­ti biu­dže­tai bū­tų dar ge­res­ni. Ir aš vis­ką pa­da­ry­siu, kad taip ir įvyk­tų.

O da­bar siū­lau jį pa­lai­ky­ti. Vi­sus spren­di­mus, ku­riuos pri­ėmė Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas – taip pat pa­lai­ky­ti. Dis­ku­tuo­si­me dėl in­di­vi­du­a­lių Sei­mo na­rių siū­ly­mų ir tu­rė­si­me la­bai tu­ri­nin­gą ir emo­cin­gą dis­ku­si­ją. To ir lin­kiu. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ji tik­rai bus. Tuoj, mi­nu­tė­lę! Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­le­gę R. Ta­ma­šu­nie­nę. Frak­ci­jos var­du. (Bal­sai sa­lė­je) Ei­ki­te į tri­bū­ną. Mes pa­pra­šy­si­me, kad Auš­ra pa­sa­ky­tų sa­vo pa­sta­bą. Pra­šau. Re­pli­ka.

A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Taip, aš dar kar­tą pa­tvir­ti­nu, kad po­nas S. Ja­ke­liū­nas net ne­su­pran­ta, kas yra sa­ko­ma. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ga­li įver­tin­ti tik­tai Lie­tu­vos biu­dže­to ati­tik­tį Au­gi­mo ir sta­bi­lu­mo pak­tui ir ji tai pa­da­ro. Taip, tas biu­dže­tas ati­tin­ka. Bet įver­tin­ti ati­tik­tį na­cio­na­li­nei įsta­tym­da­vys­tei ga­li tik Vals­ty­bės kon­tro­lė. Ne Lie­tu­vos ban­kas, ne Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, o Vals­ty­bės kon­tro­lė. Ma­no ran­ko­se lap­kri­čio 15 die­nos do­ku­men­tas, ku­rį pri­va­lė­jo­te vi­si bū­ti per­skai­tę, ku­ria­me aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad esa­mas biu­dže­tas prieš­ta­rau­ja kon­sti­tu­ci­niam įsta­ty­mui, ku­ris bu­vo pri­im­tas šio­je sa­lė­je. Aš dar kar­tą pa­tvir­ti­nu – po­nas S. Ja­ke­liū­nas me­luo­ja. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, vi­si tu­ri tei­sę veik­ti pa­gal Sta­tu­tą. (Bal­sai sa­lė­je) Su­tei­kiu žo­dį R. Ta­ma­šu­nie­nei. Pra­šau. Jū­sų frak­ci­jos po­zi­ci­ja. (Bal­sai sa­lė­je)

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pri­sta­ty­ti? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ma­žė­ja ga­li­my­bių dis­ku­tuo­ti kon­kre­čiai apie biu­dže­tą. Pra­šau. S. Ja­ke­liū­nas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ma­no lai­ką iš­jun­ki­te!

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jei­gu jau kal­ba­me ci­ta­to­mis, tai ši ci­ta­ta yra to­kia – Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dos: „Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nis įsta­ty­mas ir jį įgy­ven­di­nan­tys tei­sės ak­tai su­tei­kia at­skai­tos taš­ką, t. y. val­džios sek­to­riaus ba­lan­so ro­dik­lio įver­čio pa­si­rin­ki­mo lais­vę, to­dėl at­si­ran­da erd­vė in­ter­pre­ta­ci­joms skir­tin­gai su­pras­ti ir tai­ky­ti tei­sės ak­tus.“ Nie­kur nė­ra pa­ra­šy­ta… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …kad tai nei­gia kon­sti­tu­ci­nį įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ačiū. Vis­kas. Su­tei­kia­me žo­dį R. Ta­ma­šu­nie­nei. La­bai at­si­pra­šo­me. Pra­šau, Ri­ta.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, va­kar Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te mes tik­rai svars­tė­me Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dą ir ban­ko pa­sta­bas ir įver­ti­no­me, ko­dėl vie­ną ar ki­tą kri­te­ri­jų pa­si­rin­ko Vy­riau­sy­bė for­muo­da­ma biu­dže­tą. Čia at­ski­ra dis­ku­si­jos da­lis. O ap­skri­tai mes no­ri­me pri­sta­ty­ti mū­sų frak­ci­jos, ku­ri ap­svars­tė 2018 me­tų biu­dže­to pro­jek­tą, iš­va­dą. Be abe­jo, pa­lai­ko­me iš­kel­tus tiks­lus ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį, skur­dą, stab­dy­ti emig­ra­ci­ją, rem­ti šei­mas ir di­din­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mas – vi­siems tiems tiks­lams, be abe­jo, pri­ta­ria­me. Ta­čiau ar pa­si­rink­tos tin­ka­mos prie­mo­nės, ver­čia mus abe­jo­ti, nes 2018 me­tais, be abe­jo, jo­kio pro­ver­žio ne­si­ti­ki­me. Žen­gia­me tik to­kį, sa­ky­ki­me, pu­sę žings­nio – to­kia skur­do­ka skur­do ma­ži­ni­mo prie­mo­nė. Mū­sų frak­ci­jos įsi­ti­ki­ni­mu, svar­biau­sia ir ak­tu­a­liau­sia mū­sų vi­suo­me­nei šiuo me­tu bū­si­ma pro­gra­ma, ku­ria bus spren­džia­ma la­bai daug pro­ble­mų. Mū­sų dar 2016 me­tais iš­kel­ta idė­ja Lie­tu­vai, at­ei­nan­čiam Lie­tu­vos šimt­me­čiui – tai vai­ko pi­ni­gai. Be abe­jo, biu­dže­te nu­ma­ty­tas pir­mas eta­pas ir, sa­ky­ki­me, pre­liu­di­ja kaip mu­zi­ko­je šiai pro­gra­mai įgy­ven­din­ti. De­ja, vai­kui skir­ta 30 eu­rų su­ma su­veiks tik vie­no­je tiks­lo da­ly­je, t. y. skur­do ma­ži­ni­mo – vai­kų skur­do ma­ži­ni­mo prie­mo­nė. Tai, be abe­jo­nės, la­bai rei­ka­lin­ga, ta­čiau su­siau­ri­na ben­drą­jį tiks­lą. Bent jau 2018 me­tais ne­bus pa­siek­ta nei gims­ta­mu­mo ge­ri­ni­mo ro­dik­lių, nei re­e­mig­ra­ci­jos, nei vi­daus var­to­ji­mo, nei iš vi­so ben­dros šei­mos po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo.

Lai­ko per­spek­ty­vo­je, man at­ro­do, kad mū­sų pa­si­rink­tos prie­mo­nės, tar­ki­me, me­lio­ra­ci­jos ir t. t., gal­būt rei­ka­lin­gos, ta­čiau at­ei­ty­je ga­li at­si­tik­ti taip, kad ne­bus nei kam GPM mo­kė­ti, nei kam me­lio­ra­ci­ja nau­do­tis, nei kam pen­si­jas už­dirb­ti. Vi­sos tos gra­žios idė­jos pa­virs į nie­ką, jei­gu mes ne­si­im­si­me šian­dien il­ga­lai­kių stra­te­gi­nių prie­mo­nių. Po ma­nęs nors ir tva­nas – daž­niau­siai taip žmo­nės ver­ti­na. At­ei­na nau­ja val­džia, pa­da­ro ką nors pa­gal sa­vo pro­gra­mą, bet pa­lie­ka­mas kam nors dar at­ei­ty­je ben­dras vals­ty­bės tiks­las. Ma­no­me, kad vis dėl­to pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je bu­vo ben­dras po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mas pa­di­din­ti ša­lies biu­dže­to iš­lai­das iki 2 % kraš­to gy­ny­bai. Vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos su­si­ta­rė, pa­si­ra­šė­me ben­drą su­si­ta­ri­mą. At­si­ra­do ir pi­ni­gų, ir kraš­to gy­ny­ba da­bar vei­kia efek­ty­viai, net­gi iš­si­ski­ria­me iš ki­tų NATO vals­ty­bių pa­gal šios sri­ties fi­nan­sa­vi­mą. Taip pat rei­kia ir dėl šei­mos po­li­ti­kos ras­ti ben­drą vi­sų po­li­ti­nių par­ti­jų su­ta­ri­mą ir nuo­sek­liai jį įgy­ven­din­ti. Iš tik­rų­jų dar tu­ri­me lai­ko – tre­jus me­tus ka­den­ci­jos. Aš gal­vo­ju, kad vis dėl­to ši Vy­riau­sy­bė ir bus ta, ku­ri ini­ci­juos il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mą.

Ko­dėl vai­ko pi­ni­gai? La­bai gra­žus pa­vyz­dys mū­sų kai­my­ni­nės ša­lies, kai taip pat pro­gra­mai „500 plius“ bu­vo prog­no­zuo­ja­mas fi­nan­si­nis kra­chas, fis­ka­li­nės draus­mės vi­si ga­li­mi pa­žei­di­mai, o iš­ėjo efek­tas vi­siš­kai prie­šin­gas. Per PVM, per pel­no mo­kes­čio su­rin­ki­mą ga­li­mi vals­ty­bės pra­ra­di­mai ta­po in­ves­ti­ci­jo­mis, nes mo­kes­čių pa­vi­da­lu grį­žo at­gal į biu­dže­tą. Taip pat ste­bi­ma ir įvar­di­na­ma jau ta 2017 me­tų prie­mo­nė, ne prie­mo­nė, bet pro­gra­ma ir pa­siek­tas tiks­las – ba­by bu­mas ir re­e­mig­ra­ci­ja, ypač iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos šei­mos grįž­ta į sa­vo kraš­tą ir ku­ria­si sa­vo vals­ty­bė­je. Tai ro­do, kad iš tik­rų­jų mes, tu­rė­da­mi vie­no­dą eko­no­mi­nį au­gi­mą, ga­li­me įgy­ven­din­ti tą prie­mo­nę la­bai sėk­min­gai, ir mū­sų kai­my­nų pa­tir­tis tai iliust­ruo­ja.

Taip pat ma­no­me, kad GPM pa­ja­mų su­rin­ki­mas į biu­dže­tą ga­li bū­ti ma­žes­nis, ne­gu nu­ma­to­mas pro­jek­te, dėl prieš tai ma­no įvar­din­tų prie­žas­čių, ne­bent iš mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­ge­ri­ni­mo, nes nei gy­ven­to­jų pa­di­dės, nei jų pa­ja­mos re­a­liai pa­di­dės, kad ga­lė­tu­me GPM su­rink­ti dau­giau.

Tei­gia­mai ver­ti­na­me ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­gre­sy­vu­mą, dau­giau ap­mo­kes­tin­ti pra­ban­gų tur­tą. Taip pat ne­at­si­sa­ko­me sa­vo idė­jos ir vis dėl­to tei­kia­me Vy­riau­sy­bei svars­ty­ti, kaip di­džių­jų pre­ky­bos tin­klų uzur­pa­vu­si rin­ka… mo­kes­čių įve­di­mą, ir ban­kų, ku­rie vis dėl­to per sil­pnai pri­si­de­da prie mū­sų eko­no­mi­kos, tam tik­rų mo­kes­čių įve­di­mo. Tie sek­to­riai yra ma­žai ap­mo­kes­ti­na­mi, mū­sų po­žiū­riu.

Pri­im­tas ra­cio­na­lus spren­di­mas, iš tik­rų­jų ne nau­jo­vė, bet vis dėl­to šia­me biu­dže­te jis at­si­ran­da – pa­lik­ti PVM šil­dy­mo leng­va­tą, kaip iš tik­rų­jų to­kią so­cia­li­nę prie­mo­nę, ku­ri yra la­bai rei­ka­lin­ga mū­sų gy­ven­to­jams. Taip pat tai­ky­ti 5 % leng­va­tą PVM ta­ri­fą vi­siems re­cep­ti­niams ne­kom­pen­suo­ja­miems vais­tams, kas yra taip pat la­bai ak­tu­a­lu vi­siems, tiek jau­noms šei­moms, ypač vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jams. Ma­no­me, kad 2019 me­tų biu­dže­te idė­ja kom­pen­suo­ti bū­ti­nuo­sius vais­tus ir teik­ti juos ne­mo­ka­mai 75 me­tų su­lau­ku­siems mū­sų sen­jo­rams bus įgy­ven­din­ta. Ti­ki­mės, kad vis dėl­to Vy­riau­sy­bė, žen­gu­si tą pir­mą žings­nį ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį ir di­din­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mas, da­rys tai nuo­sek­liai.

Dar tu­ri­me tik ka­den­ci­jos pra­džią, per ki­tus me­tus mes lip­si­me iš tos duo­bės, ku­rios iliust­ra­ci­ja, ge­riau­sias pa­vyz­dys yra Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­teik­ti sta­tis­ti­niai duo­me­nys – skur­do, gims­ta­mu­mo, emig­ra­ci­jos, pa­ja­mų, kur Lie­tu­va, de­ja, vi­sa­da yra tų len­te­lių apa­čio­je. Sun­kiau ju­da­me į prie­kį. Ti­ki­mės, kad jau ki­tais me­tais fi­nan­sų mi­nist­ras ir prem­je­ras pri­sta­tys pi­lie­čių biu­dže­tą, kaip aiš­kiau­sią do­ku­men­tą…

PIRMININKAS. Ko­le­ge, lai­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …kiek­vie­nam pi­lie­čiui, kur nu­plau­kė jo mo­kes­čiai, kas ir kiek pri­si­de­da prie biu­dže­to ir ko ga­li ti­kė­tis pi­lie­čiai iš sa­vo vals­ty­bės. Ačiū.

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, Ri­ta, bet griež­tai. Kal­bės A. But­ke­vi­čius, taip pat frak­ci­jos var­du. Pra­šom, ko­le­ga. Pra­šom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vi­sa­da biu­dže­to svars­ty­mo me­tu ga­li pri­sik­lau­sy­ti įvai­riau­sių eko­no­mi­nių de­ma­go­gi­jų. Pir­ma, no­riu pa­sa­ky­ti, kad eu­ro­pie­tiš­ka pa­sau­li­nė prak­ti­ka sa­ko, kad biu­dže­tas yra for­muo­ja­mas at­si­žvel­giant į Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tus. No­rint Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tus įgy­ven­din­ti, tam tu­ri bū­ti su­kur­tos at­ski­ros biu­dže­to pro­gra­mos, ko­kie pri­ori­te­tai yra svar­biau­si, ko­kie yra vė­les­ni ir t. t. Bet ka­da biu­dže­to svars­ty­mo me­tu nu­kryps­ta­ma į lan­kas ir kai ka­da tie­siog nu­si­kal­ba­ma, tai tik­rai, aš ma­nau, Sei­mui po­pu­lia­ru­mo ne­pri­de­da.

Aiš­ku, yra la­bai po­pu­lia­ru kal­bė­ti apie pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, so­cia­li­nę at­skir­tį. Pir­miau­sia no­riu pa­brėž­ti, la­bai svar­bu po­li­ti­kams ne­pri­im­ti ne­pa­ma­tuo­tų spren­di­mų, ku­rie il­ga­lai­kėje fi­nan­­sų sis­te­moje at­ne­ša di­de­lę ža­lą mū­sų vals­ty­bės gy­ven­to­jams. Ir aš no­riu kai ku­riuos pa­vyz­džius čia pa­teik­ti, nes kai kas la­bai aro­gan­tiš­kai kal­bė­jo, kri­ti­ka­vo kai ku­riuos val­džios žmo­nes, prem­je­rą. No­riu pa­sa­ky­ti, kad pen­si­jų su­ma­ži­ni­mas ir jų kom­pen­sa­vi­mas Lie­tu­vai kai­na­vo (vien se­nat­vės pen­si­joms kom­pen­suo­ti) 280 mln. li­tų, at­si­pra­šau, eu­rų, o ne li­tų, dar­bo už­mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mas – 121 mln. Kas dar nė­ra iš­mo­kė­ta? Yra iš­mo­kė­ta, kiek aš ma­tau, 2016, 2017 me­tais, 2018 me­tais yra nu­ma­ty­ta 24,2 mln. ir t. t., 2019 ir 2020 me­tais.

Mie­lie­ji, sko­li­ni­mo­si po­li­ti­ka sun­kiu eko­no­mi­niu lai­ko­tar­piu taip pat ro­do, kad 2018 me­tais mes sko­los priežiūros iš­lai­doms esa­me nu­ma­tę 527 mln. eu­rų. Jei­gu bū­tu­me sko­li­nę­si iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, ką da­rė Lat­vi­ja, mums da­bar kai­nuo­tų apie 300 mln. eu­rų. Tuo me­tu, ka­da bu­vo eko­no­mi­nis sun­kme­tis, Lat­vi­jos bu­vo daug blo­ges­nė fi­nan­si­nė si­tu­a­ci­ja ne­gu Lie­tu­vos. Vi­sa tai su­dė­jus, 600 mln. eu­rų kai­na­vo tam tik­ri pri­im­ti blo­gi spren­di­mai.

Da­bar aš no­riu už­duo­ti klau­si­mą. 600 mln. eu­rų, jei­gu bū­tų skir­ta ne pra­ei­ties klai­doms fi­nan­suo­ti, o bū­tų in­ves­tuo­ja­ma į at­ei­tį, ko­kie šian­dien bū­tų at­ly­gi­ni­mai biu­dže­ti­nia­me sek­to­riu­je dir­ban­tiems dar­buo­to­jams? Vie­nas klau­si­mas. Koks bū­tų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vos sek­to­riu­je ap­skri­tai? Aš ne­kal­bu apie po­vei­kį eko­no­mi­kai, jei­gu, pa­vyz­džiui, pen­si­nin­kams, ku­rių skai­čius yra apie 680 tūkst., ku­rie gy­ve­na nuo pen­si­jos iki pen­si­jos, jos ne­bū­tų su­ma­žin­tos, jie bū­tų iš­lei­dę, tam tik­ras ne­tie­sio­gi­nis eko­no­mi­kai po­vei­kis bū­tų di­džiu­lis. Ne­kal­bu apie tai, ko­kia įta­ka bu­vo so­cia­li­nei at­skir­čiai ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bei.

Ką sa­ko te­ori­ja for­muo­jant biu­dže­tus – kad val­džia tu­ri su­pras­ti vie­ną ele­men­ta­rią tai­syk­lę… Aš pri­pa­žįs­tu, kai bu­vau prem­je­ras, ir­gi pa­da­riau klai­dą nu­sta­tydamas Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tus, kad kiek­vie­nais me­tais at­ly­gi­ni­mas, pen­si­jos, so­cia­li­nės iš­mo­kos tu­ri bū­ti di­di­na­mos 3 %, jei­gu no­ri gy­ven­to­jų pa­ja­mų ly­gį iš­lai­ky­ti tą pa­tį, koks bu­vo pra­ei­tas me­tais, bet ne­kal­bant apie gy­ve­ni­mo ko­ky­bės pa­ge­rė­ji­mą. Va­di­na­si, 3 %, jei­gu in­flia­ci­ja yra – iki 2 %. O kad aš­tuo­ne­rius ar de­vy­ne­rius me­tus ne­di­di­no­me nei pen­si­jų, nei at­ly­gi­ni­mų, tai mes šian­dien ir tu­ri­me tą re­zul­ta­tą, ka­da ne­iš­ma­ny­da­mi eko­no­mi­nės te­ori­jos, fi­nan­si­nės te­ori­jos, tik vie­nas ki­tą kri­ti­kuo­da­mi, vie­nas ki­tam siųs­da­mi re­pli­ką…

Ko­kie bū­tų ma­no pa­siū­ly­mai, ne­kal­bant apie pra­ei­tį? Mie­lie­ji, vis dėl­to rei­kė­tų ryž­tis vie­šo­sios ir pri­va­čios part­ne­rys­tės mo­de­lį Lie­tu­vo­je vie­ną kar­tą pra­dė­ti įgy­ven­din­ti stip­riau. Aš lin­kė­čiau fi­nan­sų mi­nist­rui, kad jis prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos su­kur­tų at­ski­rą de­par­ta­men­tą spe­cia­lis­tų, ku­rie ga­lė­tų ob­jek­ty­viai įver­tin­ti tuos pro­jek­tus, kad ne­bū­tų spe­ku­lia­ci­jų ir kad tik­rai vie­ši kon­kur­sai bū­tų įgy­ven­di­na­mi sėk­min­gai.

Aš pri­si­me­nu dar 2004 me­tus, ka­da mes įsto­jo­me į Eu­ro­pos Są­jun­gą, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­sa­do­rius at­ėjo pas ma­ne, kaip pas fi­nan­sų mi­nist­rą, ir pa­sa­kė: A. But­ke­vi­čiau, jei­gu jūs no­ri­te pa­da­ry­ti pa­žan­gą in­fra­struk­tū­ro­je ir no­ri­te at­lais­vin­ti pi­ni­gus, iš da­lies biu­dže­to… mo­kes­čių su­rink­tus, ir no­ri­te vyk­dy­ti so­cia­li­nes pro­gra­mas, pra­dė­ki­te grei­tai įgy­ven­din­ti vie­šo­sios ir pri­va­čios part­ne­rys­tės mo­de­lį. Tą pa­da­rė Pa­ry­žius, Ber­ly­nas, Lon­do­nas, kur di­džiu­lis pro­gre­sas bu­vo pa­da­ry­tas vie­šuo­siuo­se fi­nan­suo­se.

Ki­tas ma­no pa­ta­ri­mas, kad, kaip mes so­cia­li­nia­me mo­de­ly­je bu­vo­me nu­ma­tę, dėl pen­si­jų di­di­ni­mo ne­rei­kė­tų po­li­ti­kams kiš­tis kiek­vie­nais me­tais ir svars­ty­ti klau­si­mo, kiek di­din­ti, bet tai bū­tų su­sie­ta su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu. Aš siū­ly­čiau, kad ta sis­te­ma, ku­ri bu­vo anks­čiau nu­ma­ty­ta, tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta įsta­ty­muo­se, kad ir at­ly­gi­ni­mai, aiš­ku, nu­ma­tant ba­zi­nį dy­dį, vi­siems vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­tiems dar­buo­to­jams bū­tų ke­lia­mi pri­klau­so­mai nuo vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ir nuo ša­lies eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pa­dė­ties. Ta­da mes eli­mi­nuo­tu­me ne­rei­ka­lin­gas po­li­ti­kų dis­ku­si­jas ar­ba pa­ža­dus vi­suo­me­nei, ku­ris yra la­biau my­lin­tis vals­ty­bę ir mū­sų žmo­nes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis prem­je­re, jūs šiek tiek su­tau­pė­te lai­ko. Frak­ci­jos var­du kvie­čiu R. Že­mai­tai­tį. Pra­šom.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ne­ga­liu ne­rep­li­kuo­ti, nors tik­rai ne­tu­rė­čiau, bet pa­rep­li­kuo­siu dėl bu­vu­sio prem­je­ro A. But­ke­vi­čiaus pa­si­sa­ky­mo. Ko ge­ro, A. But­ke­vi­čius ge­riau­siai pri­si­me­na, kad mes bu­vo­me val­dan­čio­jo­je ko­a­li­ci­jo­je ir val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, ir ba­zi­nis dy­dis, kaip jūs čia mums da­bar aiš­ki­na­te, kad per ket­ve­rius me­tus kiek­vie­nais me­tais rei­kia pro­por­cin­gai kel­ti po 3 %, tai, ger­bia­mas Al­gi, ne­bu­vo nei ma­no pa­siū­ly­mai, nei ki­ti iš­girs­ti. Šiek tiek juo­kin­gai skam­ba pa­mo­kos da­bar, kai per ket­ve­rius me­tus net ne­su­ge­bė­jo­te pa­kel­ti nė 3 % ba­zi­nio dy­džio.

Ki­tas da­ly­kas, aš iš­gir­dau ke­le­to ki­tų Sei­mo na­rių pa­sa­ky­mą, kad čia kaž­kas la­bai džiū­gau­ja, kaip smė­lio dė­žė­je, sa­ko, koks ge­ras – ma­ži­na­mas skur­das, so­cia­liai orien­tuo­tas biu­dže­tas, maž­daug pri­sta­tė la­bai ide­a­lų biu­dže­tą. Tai aš jums pa­sa­ky­siu – tai yra ne­pri­tek­liaus, ar­ba va­di­na­mas ki­taip, aš jį va­din­siu uba­gų biu­dže­tu. Jei­gu da­bar kas nors kal­ba­te, kad tai yra so­cia­liai orien­tuo­ta ir žmo­nės, gau­nan­tys ma­žes­nes pa­ja­mas, gaus dau­giau, tai aš jums, tiems Sei­mo na­riams, ku­rie no­ri pa­lai­ky­ti šį biu­dže­tą ar­ba su­si­ta­rę jį vie­naip ar ki­taip pa­lai­ky­ti, pa­mė­gin­siu skai­čiais įro­dy­ti, kas at­si­tiks.

Nei daug, nei ma­žai, mie­li Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jai ir Sei­mo na­riai, ši Vy­riau­sy­bė šia­me biu­dže­te di­di­na mo­kes­čius, nuo 10 % iki 15 % di­dės ab­so­liu­čiai vi­siems mo­kes­tis. Ogi kaip? Ogi vi­siš­kai pa­pras­tai. Pra­de­da­me nuo ku­ro. Ku­ras yra nau­do­ja­mas vi­so­se ūki­nė­se sfe­ro­se: ar va­žiuo­ji au­to­mo­bi­liu, ar dir­bi ūky­je, ar pas kir­pė­ją va­žiuo­ji ir pa­na­šiai. Ką da­ro ši Vy­riau­sy­bė? Dy­ze­li­nio ku­ro pa­pras­tiems vai­ruo­to­jams ir to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jams, ei­li­niams gy­ven­to­jams di­di­na ak­ci­zą 0,264 eu­ro cen­to. Bet kaž­ko­dėl nei prem­je­ras, nei mi­nist­ras ne­su­ge­ba pa­sa­ky­ti tie­sos, kad, mie­li ma­no gy­ven­to­jai, prie ši­tos su­mos rei­kia pri­dė­ti ir PVM. Kai pri­de­di PVM, gau­ni 0,05 eu­ro cen­to. Prie ši­tos su­mos, kad švies­len­tė­je de­ga­li­nės: „Lu­koi­lo“, „Sta­toi­lo“, EMSI, bet ku­rios ki­tos, už­si­deg­tų ši sis­te­ma, de­ga­li­nė­je dir­ba ope­ra­to­rius, jis dir­ba už mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą. Kaip ži­no­te, mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga di­di­na­ma 20 eu­rų. Ki­tos pa­ja­mos nė vie­na ši­tiek ne­di­dė­ja, kiek di­dė­ja mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga. Mes su­skai­čia­vo­me su eko­no­mis­tais, kad vie­nas lit­ras dy­ze­lio… mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga yra ly­giai 0,15 eu­ro cen­to. Tai sum­ma sum­ma­rum de­ga­li­nė­je dy­ze­li­nis ku­ras kai­nuos 6–7 eu­ro cen­tus… Mie­li Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jai, jūs pri­ta­ria­te ši­tam per­tek­li­niam biu­dže­tui? Ne! Aš ma­nau, kad nie­kas ne­pri­ta­ria.

Mie­li ma­no ūki­nin­kai, čia su­si­rin­kę, ar jūs ži­no­te ki­tą nau­jie­ną, ką jums pa­ki­šo ši­ta Vy­riau­sy­bė ir mi­nist­ras prie­ša­ky? Ogi la­bai pa­pras­ta – ūki­nin­kams ža­lia­sis ku­ras, ku­rį vi­si mes nau­do­ja­me. Ža­li­ą­jį ku­rą šian­dien pa­gal ak­ci­zą nuo 21 eu­ro iki 56… tai yra vie­nas dy­ze­li­nio ku­ro lit­ras pa­brangs 0,05 eu­ro cen­to. Ne­ga­na to, kad ūki­nin­kas ga­lė­tų par­si­vež­ti šį ku­rą į sa­vo ūkį ar­ba de­ga­li­nė­je nu­si­pirk­ti, pri­dė­ki­te 21 % PVM ir pri­dė­ki­te mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą. Sum­ma sum­ma­rum ūki­nin­kui, ku­ris per­ka bent 50 lit­rų dy­ze­li­nio ku­ro, dy­ze­lis pa­brangs 0,07 eu­ro cen­to. Klau­si­mas: ne­di­dė­ja mo­kes­čiai? Pa­žiū­rė­ki­te, kiek di­dė­ja! Šiuo me­tu dy­ze­li­nio ku­ro lit­ras kai­nuo­ja 0,42 eu­ro cen­to, da­bar kai­nuos 0,50. Įsi­ves­ki­te, kiek tai pa­di­dė­ja. (Bal­sas sa­lė­je: „Eu­rai“) Eu­ro, taip, at­si­pra­šau. At­si­pra­šau.

Ki­tas da­ly­kas. Da­bar sa­ko, ūki­nin­kams ne­di­di­na­mi mo­kes­čiai. Na, mie­lie­ji ūki­nin­kai, su­skai­čiuo­ki­te, jei­gu esa­te pro­tin­gi ir ži­no­te, ko ge­ro, įsta­ty­mą. Nuo ko yra skai­čiuo­ja­mos ūki­nin­ko pa­ja­mos? Nuo mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos. Kai pa­di­din­si­me mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą 20 eu­rų, at­ro­do, tai yra ne­daug, iš tik­rų­jų rei­kia, kad tas dy­dis di­dė­tų, kas at­si­tiks smul­kiam ir vi­du­ti­niam ūki­nin­kui? Ogi svei­ka­tos drau­di­mas ir „Sod­ros“ įmo­kos di­dės. Vėl ele­men­ta­riai eko­no­miš­kai su­sė­do­me, su­skai­čia­vo­me, kad vie­nam ūki­nin­kui svei­ka­tos drau­di­mas pa­brangs nuo 4 eu­rų iki 10 eu­rų, „Sod­ra“ pa­di­dės iki 15 eu­rų. Ne­di­dė­ja mo­kes­čiai?

Va­žiuo­ja­me to­liau, pa­teik­si­me ki­tą.

Eu­ros­ta­to pas­ku­ti­niai pa­teik­ti duo­me­nys pa­gal biu­dže­tą. Spe­cia­liai aš klau­siau, kiek ku­ro kai­na tu­rės įta­kos mū­sų pi­ni­gi­nei ar­ba krep­še­liui. Lie­tu­va pa­gal šį pseu­do­ab­sur­do biu­dže­tą bus tre­čia Eu­ro­po­je pa­gal bran­giau­sią dy­ze­li­nį ku­rą. Tai jūs ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, jei­gu Bul­ga­ri­jai ten­ka 4,57 %, Ru­mu­ni­jai ten­ka 4 %, mie­li Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jai, jums val­dan­čio­ji dau­gu­ma do­va­no­ja 2,98. Tre­ti bū­si­me pa­gal dy­dį. Dar no­rė­čiau pa­klaus­ti ko­le­gių, čia so­cia­liai orien­tuo­tas biu­dže­tas? Ku­rio­je vie­to­je? Ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dis pa­im­tas nuo mo­ti­nų ir mo­ti­nas su­va­ry­si­me kaip (…) čia, Kon­sti­tu­ci­jos pros­pekte, sau­sio 2 die­ną su pra­šy­mais pil­dy­ti do­ku­men­tus, kad gau­tų vai­ko pi­ni­gus? Mes tu­ri­me kal­bė­ti šian­dien apie biu­dže­tą, kad bū­tų at­si­sa­ky­ta ši­tos kvai­lys­tės, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dis bū­tų pa­lik­tas toks, koks yra da­bar, o ma­moms skai­čiuo­ti pi­ni­gus nuo pa­ja­mų. De­ja, ši­to vėl­gi nė­ra.

Da­bar kal­ba­me to­liau, mie­li ūki­nin­kai. At­sto­vau­ja­te ūki­nin­kams, sa­vo kraš­tui. O ar jūs kas nors skai­tė­te, kiek prie Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų pri­si­dės ši Vy­riau­sy­bė? Pui­kiai ži­no­te, kas esa­te ra­šę dėl pa­ra­mos, iki to lai­ko vi­sos vy­riau­sy­bės duo­da­vo 25 %. Ma­tė­te, kiek da­bar duo­da? 15 %. Sėk­mės par­va­žiuo­jant į sa­vo kai­mus ir kal­bant ūki­nin­kams, kaip nau­jo­je per­spek­ty­vo­je teiks pa­ra­mą ir kiek jiems rei­kės pri­si­dė­ti, ži­nant tai, ko­kių nuos­to­lių ir ką pa­da­rė šių me­tų gam­ta.

Ki­tas da­ly­kas. Da­bar mes kal­ba­me apie me­lio­ra­ci­ją. Vėl­gi, pa­žiū­rė­ki­me, ko­kie me­tai, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja, kiek yra skir­ta me­lio­ra­ci­jai ir me­lio­ra­ci­jos prie­žiū­rai. Kaž­ko­dėl iš­im­ti­nai mes pa­ė­mė­me tik Ši­lu­tės pol­de­rius. Taip, iš tie­sų jiems rei­kia, nes si­tu­a­ci­ja, ko ge­ro, yra vie­na pras­čiau­sių. Bet mes pa­žiū­rė­ki­me vi­są Lie­tu­vą.

Da­bar klau­si­mas jums. Kai su­dė­jo­me su eko­no­mis­tais, fi­nan­si­nin­kais vi­są ši­tą da­ly­ką, vi­sus ši­tuos skai­čius, ži­no­te, kiek va­sa­rio–­ko­vo mė­ne­siais pa­brangs 1 lit­ras pie­no? Jei­gu da­bar 1 lit­ras pie­no kai­nuo­ja eu­rą, tai tas pie­no lit­ras ga­li kai­nuo­ti 1 eu­rą 10 cen­tų, 1 eu­rą 15 cen­tų, ir tai bū­tent dėl pa­di­din­tų ak­ci­zų.

Ki­tas da­ly­kas. Mes šian­dien kal­ba­me apie per­tek­li­nį biu­dže­tą ir ma­no klau­si­mas, kur fi­nan­sų mi­nist­ras da­bar din­go? O gal fi­nan­sų mi­nist­ras šian­dien ne­ži­no, kad teis­mams lap­kri­čio–g­ruo­džio mė­ne­siais mes ne­be­tu­ri­me at­ly­gi­ni­mų, o teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­joms ir teis­mų funk­ci­joms įgy­ven­din­ti yra nu­ma­ty­ta ki­tiems me­tams tik 11 mė­ne­sių at­ly­gi­ni­mai. Tai su­dė­ki­me, kad ne­tu­ri­me lap­kri­čio–g­ruo­džio mė­ne­siais jau šiais me­tais ir tu­ri­me ki­tiems me­tams tik 11 mė­ne­sių, va­di­na­si, ki­tais me­tais žmo­nės ne­be­gaus at­ly­gi­ni­mo nei spa­lį, nei lap­kri­tį. Rug­sė­jo mė­ne­sį bus pas­ku­ti­nis. Čia so­cia­liai orien­tuo­tas biu­dže­tas, mie­la ko­le­ge? Dir­ban­ti sek­re­to­rė, dir­ban­ti ar­chy­va­rė, dir­ban­tys ki­ti žmo­nės? Aš la­bai tuo abe­jo­ju. So­cia­liai orien­tuo­tas biu­dže­tas ga­li bū­ti ta­da, ka­da su­rink­tos pa­ja­mos yra pro­por­cin­gai pa­da­li­na­mos.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas!

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ir vis­kas. Aš no­riu baig­ti. Pen­si­ja di­di­na­ma 1,5 %, ba­zi­nis dy­dis – 1,7 %, so­cia­li­nes pa­šal­pas mes iš tik­rų­jų di­di­na­me. Įver­tin­ki­te pa­ki­lu­sias kai­nas, įver­tin­ki­te in­flia­ci­ją ir ta­da pa­ma­ty­si­te, kiek iš tik­rų­jų re­a­liai žmo­gus gaus pi­ni­gų į sa­vo ki­še­nę.

PIRMININKAS. Frak­ci­jos var­du kal­bės J. Ole­kas. Pra­šom, ko­le­ga. Pra­šom, Ri­ta, kol Juo­zas ei­na.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš la­bai no­riu pa­dė­ko­ti R. Že­mai­tai­čiui as­me­niš­kai man pri­sta­čius biu­dže­to pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai. Pra­šom, J. Ole­kas. Keis­ta, kad čia vi­si ver­kia dėl mo­kes­čių di­di­ni­mo, bet iki šiol ma­žiau­sią da­lį BVP per­skirs­to­me. Pra­šom. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, taip, tuoj, pas­kui pri­im­si­me spren­di­mą. Pra­šom, Juo­zai.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš­ties iš­gir­do­me įvai­rių aist­rin­gų pa­si­sa­ky­mų…

PIRMININKAS. Ne­triukš­mau­ja­me iš vie­tų. Re­mi­gi­jau!

J. OLEKAS (LSDPF). …bet tur­būt dau­ge­lis bu­vo nu­kreip­ta į tai, kas bu­vo. Man at­ro­do, kad biu­dže­to svars­ty­mas yra mū­sų vi­sų su­si­ta­ri­mas. Vals­ty­bės biu­dže­tas, kaip čia bu­vo sa­ky­ta, lyg pi­lie­čių su­si­ta­ri­mas, kaip gy­ven­si­me at­ei­nan­čiais me­tais. Aš tu­riu nu­liū­din­ti šiek tiek ko­le­gas iš val­dan­čio­sios pu­sės, kad čia nė­ra toks jau… dar tik šis biu­dže­tas ir bus daug biu­dže­tų įgy­ven­di­nant sa­vo spren­di­mus. Tai jau yra pu­sė ke­lio val­dan­čia­jai dau­gu­mai pri­imant biu­dže­tą. Tai jau ant­ras biu­dže­tas ir pa­gal tą ge­rą­ją pa­tar­lę, kad at­ėjęs į nau­ją dar­bo­vie­tę ran­di tris bu­vu­sio va­do­vo laiš­kus, ku­riuos siū­lo­ma, kai bus sun­ku, vis at­plėš­ti po vie­ną…

Pir­mas laiš­kas bu­vo at­plėš­tas… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ne­rep­li­kuo­ja­me iš vie­tų!

J. OLEKAS (LSDPF). …su pra­ei­tu biu­dže­tu la­bai tei­sin­gai. Ir ten bu­vo pa­ra­šy­ta: „Kal­tink bu­vu­sius.“ Bu­vo vi­sa­da sa­ko­ma, kad biu­dže­tas ne mū­sų Vy­riau­sy­bės pa­reng­tas, tai bu­vo pa­reng­tas pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės.

Bet šian­dien mes tu­ri­me tik­rai Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą biu­dže­tą, da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą biu­dže­tą taip, kaip jai at­ro­dė. Taip, mes ma­to­me kai ku­riuos pa­siū­ly­mus, ku­rie gal­būt yra žings­nis į prie­kį. Ir ma­to­me dar dau­giau no­rų, kad tas žings­nis bū­tų di­des­nis ir pla­tes­nis, ir tur­būt daug daug prie­kaiš­tų, ko­dėl jie nė­ra to­kie. Kai ku­rie prie­kaiš­tai yra la­bai rim­ti. Vi­sų pir­ma, tu­riu gal­vo­je Vals­ty­bės kon­tro­lės ir Lie­tu­vos ban­ko abe­jo­nes dėl ga­li­my­bės su­rink­ti. Ar tai bū­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, ar pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis. Taip, kaip yra pa­ra­šy­ta, tą, ką ban­dė pri­sta­ty­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Ta­čiau, mie­li ko­le­gos, tie, ku­rie klau­sė­te fi­nan­sų mi­nist­ro biu­dže­to pri­sta­ty­mo, aš ma­nau, kad pa­grin­di­nė mū­sų pro­ble­ma, dėl ku­rios mums rei­kia su­si­tar­ti, tai kiek mes per­skirs­ty­si­me per biu­dže­tą. Ar 0,2, ar dvi de­šim­to­sios di­dė­ji­mas nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to tos pro­ble­mos ne­spren­džia. Mes žen­kliai at­si­lie­ka­me nuo ki­tų vals­ty­bių dėl ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to per­skirs­ty­mo per biu­dže­tą. Kai šian­dien trau­kia­me be­veik plyš­tan­čią pa­klo­dę į vie­ną ar į ki­tą pu­sę, mes vis tiek ne­ga­li­me iš­spręs­ti žmo­nių pro­ble­mų, nes tie­siog per ma­ža ta pa­klo­dė. Vie­nin­te­lis, kas ga­lė­tų mus iš­gel­bė­ti – ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to per­skirs­ty­mo per biu­dže­tą di­di­ni­mas. Bū­dų ga­li­ma ieš­ko­ti įvai­rių. Mes, so­cial­de­mok­ra­tai, siū­lo­me keis­ti mo­kes­čių sis­te­mą ir pri­tai­ky­ti pro­gre­si­nę mo­kes­čių sis­te­mą nuo gau­na­mų pa­ja­mų, siū­lo­me tur­to mo­kes­tį. Tą rei­kia svars­ty­ti ir da­ry­ti, nes ki­taip, jei­gu yra ki­tas pa­siū­ly­mas, ku­ris tą pa­keis­tų, aš ma­nau, kad ga­lė­tu­me at­ras­ti.

Ir dar vie­nas la­bai svar­bus da­ly­kas. Šian­dien kal­bė­jo­me apie pri­ori­te­tus. At­ro­do, tik­rai gra­žus su­ta­ri­mas, kad rei­kia ma­žin­ti at­skir­tį, ma­žin­ti skur­dą. Bet, mie­li ko­le­gos, ne­ma­tant švie­su­lio ar­ba tiks­lo prie­ša­ky­je, kas ga­lė­tų tą pa­da­ry­ti. Man at­ro­do, kad kū­ry­bin­ga vi­suo­me­nė, ku­ri ga­lė­tų sa­vo ini­cia­ty­vo­mis, sa­vo nau­jais pro­ver­žiais pa­dė­ti su­rink­ti mums tą biu­dže­tą, pa­dė­ti su­kaup­ti di­des­nį ben­drą­jį vi­daus pro­duk­tą, ga­lė­tų tą pa­da­ry­ti. Šian­dien mes, lo­py­da­mi tas sun­kiau­siai gy­ve­nan­čias sri­tis, nie­kaip ne­su­tei­kia­me tos ga­li­my­bės ženg­ti į prie­kį. Vi­sų pir­ma aš tu­riu gal­vo­je mū­sų švie­su­lius, uni­ver­si­te­tų dės­ty­to­jus, moks­lo ins­ti­tu­tų dar­buo­to­jus, me­di­kus, ku­rie ga­li su­kur­ti di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę, duo­ti mū­sų eko­no­mi­kos au­gi­mui. Šian­dien jų dar­bo už­mo­kes­tis kar­tais pri­ly­gin­tas be­veik toms ba­zi­nėms iš­mo­koms, ku­rias siū­lo kai ku­rios vals­ty­bės, ar tai bū­tų Suo­mi­ja, ar Švei­ca­ri­ja, ar ki­tos, ku­rios šian­dien (…). Su nau­jos tech­no­lo­gi­jos pa­žan­ga mes iš tik­rų­jų tu­ri­me ma­ty­ti, kas yra mū­sų švie­su­liai, kas yra mū­sų ve­dan­tys žmo­nės.

To­dėl dar kar­tą kvie­čiu, aš ma­nau, kad ma­no ko­le­gos iš­sa­kys ir tuos kon­kre­čius da­ly­kus, ku­rie yra šia­me biu­dže­te, bet aš no­riu kal­bė­ti pla­čiau. Jei­gu mes ne­su­si­tar­si­me dėl to, kad per Lie­tu­vos Res­pub­li­kos biu­dže­tą bus per­skirs­to­ma di­des­nė da­lis ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, ne­už­teks mums nei vals­ty­bės gy­ny­bai stip­rin­ti, nei švie­ti­mui, nei moks­lui, nei me­di­ci­nai. O to ne­pa­da­ry­da­mi mes tu­rė­si­me di­de­lę prieš­prie­šą vi­du­je. Mes jau ne kar­tą esa­me ma­tę ba­sus po­li­ci­nin­kus, ki­tus žmo­nes, iš­ei­nan­čius de­monst­ruo­ti. Čia yra mū­sų pa­grin­di­nė už­duo­tis. Mes to­kiam biu­dže­tui tik­rai ne­ga­lė­si­me pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, mes jau vir­ši­jo­me sa­vo nu­ma­ty­tą lai­ką tur­būt to­dėl, kad tu­ri­me dau­giau frak­ci­jų Sei­me, vi­si kal­bė­jo frak­ci­jų var­du. Ma­nau, vi­siš­kai lo­giš­ka, kad mes tu­rė­tu­me su­teik­ti žo­dį Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas iš­gir­do daug kom­pli­men­tų, kri­ti­kos kaip vi­suo­met, bet gai­da čia vi­są lai­ką vie­na – kuo ma­žiau mo­kes­čių, kuo dau­giau iš­lai­dų. Pra­šau. Kaip tą di­le­mą… (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj pa­sa­ky­siu. Dis­ku­si­ja da­bar. Ko­le­gos, ko­le­gos, aš siū­lau po Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko žo­džio pra­tęs­ti dis­ku­si­ją. (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas da­bar pa­si­sa­kys, po to dis­ku­si­ja ir Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Ar tin­ka taip? Ne, ne, mes pra­tę­si­me dis­ku­si­ją po Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko iki Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio. Ar tin­ka taip? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Iš­klau­so­me Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką ir ta­da nu­sprę­si­me, ma­ty­si­me, koks bus lai­kas, ge­rai? (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau, prem­je­re.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, la­bai ačiū, kad, kaip su­pran­tu, lei­džia­te man pa­si­sa­ky­ti ir at­sa­ky­ti. Po to, po ma­no pa­si­sa­ky­mo gal dėl dis­ku­si­jų sprę­si­me.

Taip pat no­rė­čiau pa­mi­nė­ti tą biu­dže­tą iš­gir­dęs įvai­riau­sių nuo­gąs­ta­vi­mų, pa­siū­ly­mų, ku­riuos la­bai ver­ti­na­me, kri­ti­ką, į ku­rią taip pat at­si­žvel­gia­me, už tai esu dė­kin­gas. Bet ir­gi no­ri­si, kaip vie­nas ko­le­ga var­to­jo krei­pi­nį „mie­li Lie­tu­vos žmo­nės ir ko­le­gos“, kad iš­girs­tu­mė­te ir Vy­riau­sy­bės, ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos po­zi­ci­ją.

Kal­bant apie 2018 me­tų biu­dže­tą, tai pir­mą kar­tą per ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį yra pla­nuo­ja­mas per­tek­li­nis biu­dže­tas ir tai yra fak­tas. 2018 me­tų biu­dže­to pro­jek­tas ati­tin­ka Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to ke­lia­mus fis­ka­li­nius rei­ka­la­vi­mus, lai­ko­ma­si iš­lai­dų ri­bo­ji­mo tai­syk­lės li­mi­to, o struk­tū­ri­nis ba­lan­so ro­dik­lis yra ma­žes­nis nei vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­las. Ki­tų me­tų vie­šų­jų fi­nan­sų ba­lan­sas bus tei­gia­mas ir su­da­rys 0,6 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Tai yra fak­tas ir ne in­ter­pre­ta­ci­jos.

An­tra. 2018 me­tų biu­dže­tas yra for­muo­ja­mas at­si­žvel­giant į ke­le­tą la­bai svar­bių da­ly­kų. Pir­miau­sia, įver­ti­nus šy­lan­čią eko­no­mi­ką, ky­lan­čias kai­nas, brangs­tan­tį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, spar­čiai au­gan­tį dar­bo už­mo­kes­tį, ypač pri­va­čia­me sek­to­riu­je, taip pat at­si­žvel­gus į fis­ka­li­nę draus­mę, tai­syk­lių lai­ky­ma­sis už­tik­ri­na vals­ty­bės ge­bė­ji­mą vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus gy­ven­to­jams.

Ki­tas mo­men­tas. Di­di­nant at­spa­ru­mą ga­li­mam sun­kme­čiui, yra su­kau­pia­mas re­zer­vas ir jį su­kau­pus bus leng­viau mo­ka­mos pen­si­jos, ki­tos so­cia­li­nės iš­mo­kos, ne taip skaus­min­gai ma­ži­na­mas fi­nan­sa­vi­mas ki­toms sri­tims, jei­gu taip ka­da nors ša­ly­je įvyk­tų. At­sa­kin­gas biu­dže­to pla­na­vi­mas pa­dės su­val­dy­ti in­flia­ci­ją ir su­ma­žin­ti sko­lą. Dėl to ar jis so­cia­liai orien­tuo­tas, ar ne, ma­tyt, tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti iš­va­das pa­tys, kiek­vie­nas.

Aš ke­le­tą as­pek­tų ir­gi no­rė­čiau pa­mi­nė­ti. Pir­miau­sia dėl skur­do ma­ži­ni­mo. Vy­riau­sy­bė nie­ka­da ne­tei­gė, kad su šiuo biu­dže­tu bus iš­spręs­ta skur­do pro­ble­ma. Mes, ger­bia­mas ko­le­ga, vi­są lai­ką tei­gė­me ir ga­liu pa­kar­to­ti, kad tai bus pir­mas re­a­lus žings­nis at­si­spir­ti la­biau­siai, sun­kiau­siai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms iš skur­do, ku­riam įta­kos tu­rė­jo kai ku­rie anks­čiau pa­da­ry­ti spren­di­mai. Tai yra pa­grin­das pra­dė­ti re­a­liai mū­sų sun­kiau­siai gy­ve­nan­tiems vi­suo­me­nės sluoks­niams bris­ti iš skur­do. Tam yra nu­ma­ty­ta nei daug, nei ma­žai – 618 mln. eu­rų pa­pil­do­mai. No­riu pri­min­ti, kad ma­žiau­siai už­dir­ban­tys gaus di­des­nę mi­ni­ma­lią al­gą, di­di­na­mą iki 400 eu­rų, yra di­di­na­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis nuo 310 iki 380 eu­rų, as­me­nims, ku­rie tu­ri nuo 30 iki 55 % dar­bin­gu­mą – iki 390 eu­rų, la­biau­siai so­cia­liai pa­žei­džia­miems as­me­nims, tu­rin­tiems dar­bin­gu­mą iki 25 % – iki 450 eu­rų.

Dėl la­bai sim­bo­li­nių da­ly­kų. Kal­bant apie mo­čiu­tes, ku­rios skun­džia­si kai ku­riems po­li­ti­kams, kad ke­liais eu­rais kaž­kas pa­di­dė­ja, kal­bant apie pen­si­jas. Pen­si­joms nu­spręs­ta skir­ti dau­giau ne­gu 370 mln. eu­rų, iš jų pen­si­joms in­dek­suo­ti – 170 mln. eu­rų, pen­si­joms pa­di­din­ti, nuo šių me­tų spa­lio 1 die­nos jau pa­di­din­ta ba­zi­nė pen­si­ja – 124 mln. eu­rų, pen­si­joms per­skai­čiuo­ti per­ei­nant prie ap­skai­tos vie­ne­tų sis­te­mos – be­veik 60 mln. eu­rų, šal­pos pen­si­joms di­din­ti, ku­rios 10 me­tų bu­vo la­biau­siai skur­džiau­siems as­me­nims ne­di­din­ta, – 17,8 mln. eu­rų, pa­rei­gū­nams, ku­riuos pa­mir­šo­te, kad to­kie ir­gi yra, ku­riems pen­si­jos ne­ky­la kaip so­cia­li­nės drau­di­mo pen­si­jos, – 1 mln. eu­rų.

Iš­mo­ka vai­kams. Tik­rai no­riu pa­dė­ko­ti Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jai, part­ne­riams – So­cial­de­mok­ra­ti­nio dar­bo frak­ci­jai, mū­sų ko­le­goms. Iš tie­sų tas spren­di­mas, ku­ris bu­vo įvai­riai ver­ti­na­mas, dis­ku­tuo­ti­nas, yra pir­mas žings­nis. Mes šian­dien ga­li­me kal­bė­ti apie vai­ko pi­ni­gus. Yra pir­mas žings­nis. Ar yra pa­kan­ka­mi, ar ne tie 30 eu­rų, bet aš ne­abe­jo­ju, kad mes tą stra­te­gi­nį tiks­lą tu­ri­me, kad pa­siek­tu­me iki 2020 me­tų bent 100 eu­rų. Tu­ri­me tiks­lą, bet tai da­ry­si­me at­sa­kin­gai ver­tin­da­mi mak­ro­e­ko­no­mi­kos ro­dik­lius ir lai­ky­da­mie­si griež­tai fis­ka­li­nės draus­mės įsi­pa­rei­go­ji­mų. O kas tai yra? Vai­ko iš­mo­koms mo­kė­ti ad­mi­nist­ruo­ti nu­ma­ty­ta 231 mln. eu­rų, iš jų – 195 mln. eu­rų po 30 eu­rų iš­mo­kai kiek­vie­nam vai­kui. Nuo sau­sio 1 die­nos įtei­si­na­mas va­di­na­mų­jų vai­ko pi­ni­gų mo­kė­ji­mas vi­siems vai­kams, ne­pri­klau­so­mai nuo pa­ja­mų.

Dar dau­giau. Mes pa­lie­ka­me pa­pil­do­mai prie 30 eu­rų nuo 1 iki 2 me­tų vai­kams, įver­tin­da­mi šei­mos pa­ja­mas, jei­gu jos ma­žes­nės kaip 183 eu­rai, dar pa­pil­do­mai 28,5 eu­ro. Jei­gu yra trys ir dau­giau vai­kų, ne­ver­ti­nant šei­mos pa­ja­mų, – po 13,2 eu­ro. Ga­li­me pa­si­skai­čiuo­ti, kiek tai bus, kiek tai žmo­nių pa­lies, ar vie­ne­tus, ar iš­skir­tą vi­suo­me­nės gru­pę. Tai yra 530 tūkst. vai­kų pa­pil­do­mai, nuo sau­sio 1 die­nos yra 400 tūkst. pa­pil­do­mai vai­kų.

Grįž­tam prie pen­si­jų sim­bo­liš­kai… Pri­si­me­na­me sim­bo­lius, ku­rie bu­vo mi­nus ir ne ke­liais, o de­šim­ti­mis dar tuo me­tu li­tų. Da­bar yra di­džiau­sias pen­si­jų di­di­ni­mas per pas­ku­ti­nius aš­tuo­ne­rius me­tus. Jei­gu im­tu­me lai­ko­tar­pį nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos ir at­skai­tos taš­ką – 2018 m. sau­sio 1 d., vi­dur­kis bus (pa­brė­žiu, vi­dur­kis) 63 eu­rai. Se­nat­vės pen­si­ja, pri­me­nu, nuo sau­sio 1 dienos di­dė­jo vi­du­ti­niš­kai jau 20 eu­rų. Šių me­tų spa­lio 1 die­ną ne­keis­ta ba­zi­nė pen­sija pa­di­dė­jo 13 eu­rų. Ar tai pa­lies ke­le­tą bo­bu­čių, at­si­pra­šant, taip įvar­di­ja­mų? Tai pa­lies 840 tūkst. žmo­nių, mū­sų ša­lies pi­lie­čių.

Dėl is­to­ri­nės at­min­ties. Bu­vęs prem­je­ras tai pa­mi­nė­jo. Jei­gu ne spren­di­mai, ku­riuos šian­dien mes tu­rė­tu­me… sko­los ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­das, pa­lū­ka­nas ir ad­mi­nist­ra­vi­mo virš 526 mln. eu­rų, taip, šian­dien bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti daug įvai­riau­sių so­cia­li­nių pro­ble­mų pa­pil­do­mai.

Tu­riu pa­mi­nė­ti ir vais­tų kai­ną, nes bu­vo pa­mi­nė­ta, kad nie­kas nie­kam ne­si­kei­tė čia. Pir­mas eta­pas, ku­ris jau yra įgy­ven­din­tas Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ir Vy­riau­sy­bės – 3,2 mln. eu­rų li­ko pi­lie­čių ki­še­nė­se, 2,3 mln. eu­rų li­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­de. Ant­ras eta­pas – 1 mln. eu­rų plius pa­pil­do­mai gy­ven­to­jams ir 1,7 mln. eu­rų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­de.

Tre­čias eta­pas, ku­rį yra nu­ma­ty­ta įgy­ven­din­ti per me­tus – dar 10 mln. eu­rų pi­lie­čiams ir 13 mln. eu­rų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­dui. Pro­cen­ti­nės prie­mo­kos pa­cien­tams su­ma­žė­ji­mas yra 21 %. To­dėl mes la­bai aiš­kiai ma­to­me, la­bai aiš­kiai ma­to­me far­ma­ci­jos rin­kos, ar­ba far­ma­ci­jos pra­mo­nės, re­ak­ci­ją į mi­nist­ro veiks­mus. Tik­rai ato­veiks­mis yra la­bai stip­rus.

Dėl biu­dže­to for­ma­vi­mo prin­ci­pų. Nė­ra ma­no ger­bia­miau­sio pro­fe­so­riaus šio­je sa­lė­je K. Gla­vec­ko, bet ši­tas biu­dže­tas bu­vo ir ban­dy­mas pir­mą kar­tą. Taip, mes ga­li­me svars­ty­ti, jis vi­sa ap­im­ti­mi, la­bai sėk­min­gas ar su trū­ku­mais, su­for­muo­ti pa­gal pro­gra­mas. Nė­ra 800 pri­ori­te­tų, yra 33 pri­ori­te­ti­niai dar­bai, ku­rie yra fi­nan­suo­ti pir­miau­sia iš po­ky­čių krep­še­lio. Ne tai, kam ko rei­kia, o iš po­ky­čių krep­še­lio, ge­ne­ruo­jant ne to­kias pa­ja­mas, ko­kių mes ti­kė­jo­mės, bet ge­ro­kai vir­ši­jan­čias 300 mln. eu­rų, ne iš oro nu­leis­tų kaž­kur, bet bū­tent iš efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo.

Dar bū­ti­nai tu­riu pa­mi­nė­ti ša­lies gy­ny­bą. Il­gą lai­ką Vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­ja bu­vo kal­ti­na­ma, kad ji ne­pa­si­ra­šė par­ti­jų su­si­ta­ri­mo. Tos, ku­rios pa­si­ra­šė, el­gė­si la­bai iš­min­tin­gai. 2009 me­tais nuo 2008 me­tų – mi­nus 100 mln. eu­rų ir to­liau taip sėk­min­gai per tą ket­ve­rių me­tų lai­ko­tar­pį iki 324 mln. eu­rų su­ma­žė­jo ša­lies gy­ny­bai ski­ria­mos lė­šos. Mes ne­pa­si­ra­šė­me, pa­da­rė­me dve­jais me­tais anks­čiau ir šian­dien yra 723 mln. eu­rų, ir vir­ši­ja 2 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, dau­giau ne­gu 2,5 kar­to ša­lies gy­ny­bai. Jei­gu tai bū­tų da­ro­ma nuo­sek­liai ir to­ly­giai, šian­dien mes to­kių iš­šū­kių ne­tu­rė­tu­me ir kal­bė­tu­me vi­siš­kai ki­taip apie mū­sų ša­lies pa­jė­gu­mus, gy­ny­bą, taip pat ir ka­rių ap­sau­gą.

Svei­ka­tos prie­žiū­ra – plius 173 mln. eu­rų. Di­di­na­mi at­ly­gi­ni­mai me­di­kams, slau­gy­to­jams, re­zi­den­tams nuo sau­sio 1 die­nos. Ski­ria­mos pa­pil­do­mos lė­šos svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms, vais­tams ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nėms kom­pen­suo­ti, me­di­ci­ni­nei re­a­bi­li­ta­ci­jai, sa­na­to­ri­niam gy­dy­mui ir pre­ven­ci­nėms pro­gra­moms.

Eko­no­mi­kai ska­tin­ti – 164 mln. eu­rų ver­slui ska­tin­ti ir ino­va­ci­joms. No­riu tik pri­min­ti, pel­no mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mą in­ves­tuo­jant, čia be tų su­mų, į tech­no­lo­gi­jų at­si­nau­ji­ni­mą – 100 %, 5 % pel­no – iš ko­mer­cia­li­zuo­tų pa­ten­tų ar­ba iš­ra­di­mų.

Pa­ga­liau at­ėjo į ša­lį ga­my­bos in­ves­ti­ci­jos. Ne pa­slau­gos, o ga­my­bos. Tu­ri­me di­džiau­sią in­ves­tuo­to­ją per pas­ku­ti­nį… per ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį kal­bant apie ga­my­bą, at­ei­nan­čią į Kau­no lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną. Eks­por­to au­gi­mas – dau­giau ne­gu 17 %.

Kul­tū­ra. Ir­gi – ža­dė­jo­te vie­na, da­ro­te ki­ta. Yra fak­tas – iš­lai­dos kul­tū­rai ki­tais me­tais au­ga 28,6 mln. eu­rų. No­riu ak­cen­tuo­ti kul­tū­ros pa­są, su­tei­kian­tį moks­lei­viams ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai lan­ky­tis te­at­ruo­se, ki­no fil­muo­se, kon­cer­tuo­se, mu­zie­juo­se, taip pat juos ska­tin­ti da­ly­vau­ti kul­tū­ros ren­gi­niuo­se.

Švie­ti­mas – 1,2 mln. eu­rų. Moks­li­nin­kai pa­tys pri­pa­žįs­ta – de­šimt me­tų nie­kas ne­ma­tė su at­ly­gi­ni­mais – 22,6 mln. eu­rų. Ne­for­ma­lus vai­kų švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mas – plius 4 mln. eu­rų. Ne­mo­ka­mos aukš­to­jo moks­lo, ba­ka­lau­ro stu­di­jos, – plius 5 mln. eu­rų.

Sa­vi­val­dy­bės. Taip pat ki­tais me­tais di­di­na­mas fi­nan­sa­vi­mas jų sa­va­ran­kiš­koms ir joms pri­ly­gin­toms funk­ci­joms – 256 mln. eu­rų. Ti­ki­mės, kad jų at­sa­ko­my­bė ir sa­va­ran­kiš­ku­mas, kur dė­ti ir pa­nau­do­ti tas lė­šas… pa­si­nau­dos ir­gi mū­sų gy­ven­to­jų ge­ro­vei di­din­ti.

Kal­bant apie mo­kes­čius, apie smul­kų­jį ver­slą, taip, tai yra ban­dy­mas, pir­mas žings­nis su­vie­no­din­ti, at­ras­ti dau­giau so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo mo­kes­čiuo­se. Su­pran­tu, kad yra pa­lies­tos gru­pės, ku­rios ne­mo­kė­jo vi­sa ap­im­ti­mi. Da­bar nu­ma­ty­tas per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis. Ne­rei­kia ūki­nin­kų gąs­din­ti, bet tu­ri­me su­vok­ti, kad vi­sos tos gru­pės, ku­rios tu­rė­jo iš­im­tis, leng­va­tas, kai mes šian­dien tu­ri­me įtemp­tą si­tu­a­ci­ją, pa­da­ry­tą su svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma, mes už tuos žmo­nes ir mo­ka­me, už jų gy­dy­mą. To­dėl bus dau­giau so­li­da­ru­mo, bus dau­giau tei­sin­gu­mo. Mes kal­ba­me su vi­sais, ran­da­me kom­pro­mi­są su smul­kiai­siais ver­sli­nin­kais ir apa­ti­nę ri­bą, ku­ri bu­vo nu­ma­ty­ta 10 tūkst. eu­rų, ke­lia­me iki 15 tūkst. eu­rų. Mes gir­di­me žmo­nes. Kas bū­na, kai ne­gir­di­me? Mes tu­rė­jo­me to­kį pa­vyz­dį. Aš, de­ja, tu­rė­jau tą dar­bą ir­gi at­lik­ti čia – gin­ti ši­tą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ją nuo įpy­ku­sių žmo­nių ir tai da­riau są­ži­nin­gai.

PVM klau­si­mai. Aš taip pat no­riu pa­mi­nė­ti, kad yra svars­to­ma, kad 5 % bus ne­kom­pen­suo­ja­miems re­cep­ti­niams vais­tams ir kom­pen­suo­ja­miems vais­tams, ne­įga­lių­jų tech­ni­kai. 9 % – kny­gos, lei­di­niai, ke­lei­vių ve­ži­mas iš­lie­ka, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos.

Aiš­ku, yra daug dis­ku­si­jų, aist­rų su­kė­lęs cen­tri­nis šil­dy­mas. Jū­sų pa­si­rin­ki­mas. Aš tuo pa­si­rin­ki­mu ne­abe­jo­ju žiū­rė­da­mas į ko­le­gas, ku­rie yra pir­miau­sia val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, ir į tuos žmo­nes, ku­rie dėl įvai­rių po­li­ti­nių mo­ty­vų, si­tu­a­ci­jų šian­dien yra ar­ba opo­zi­ci­ja, ar­ba nepa­si­skel­bė nei opo­zi­ci­ja, nei po­zi­ci­ja.

Pa­sa­ky­ti, kad šis biu­dže­tas nė­ra skir­tas žmo­nėms, ga­li tik­tai tas, ku­ris ne­tu­ri nei pa­do­ru­mo, yra vi­siš­kas ci­ni­kas. Ga­liau­siai žmo­nės tu­rė­tų pa­tys ir įver­tin­ti šian­dien kiek­vie­no gel­bė­to­jo, la­biau­siai be­si­rū­pi­nan­čio gy­ven­to­jų ge­ro­ve, at­sa­ko­my­bę už anks­tes­nius spren­di­mus, ku­rie bu­vo pri­im­ti. Aš pui­kiai su­pran­tu, žiū­rė­da­mas į prem­je­rą A. But­ke­vi­čių. Taip, mes šian­dien ir to­liau tu­ri­me kup­rą su iš­mo­ko­mis. Ir kom­pen­sa­vi­mas. Ir pen­si­jos ne vi­sos kom­pen­suo­tos, ir žmo­nėms, ku­rie tu­ri ne­ga­lią, ne­kom­pen­suo­ta, pa­rei­gū­nams ne­kom­pen­suo­ta, ne­kom­pen­suo­ta tiems žmo­nėms, ku­rie dir­bo ypač sun­kio­mis, kenks­min­go­mis dar­bo są­ly­go­mis. Tai yra dar 221 mln. eu­rų.

Vals­ty­bės tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mai. Taip, šian­dien dar ne­vi­siš­kai at­kur­tas ba­zi­nis dy­dis, bet žen­ki­me pir­mą žings­nį. Vy­riau­sy­bė siū­lė 1,5 eu­ro ba­zę, grįš da­bar į Vy­riau­sy­bę, ti­kiuo­si, ne su to­kia biu­dže­tą sprog­di­nan­čia ne­re­a­lia su­ma, bet ieš­ko­me bū­dų, kad tik­rai tai bū­tų dau­giau nei 1,5 eu­ro. Mes ma­to­me tuos pa­čius vals­ty­bės tar­nau­to­jus. Da­ro­me struk­tū­ri­nes re­for­mas, per­tvar­kas, kad tik­rai at­pa­lai­duo­tu­me naš­tą ir spau­di­mą, iš­ei­nant vals­ty­bei iš tų pro­ble­mų, ku­rios bu­vo anks­čiau. Tik­rai pra­šau pa­lai­ky­ti tei­kia­mą vals­ty­bės biu­dže­tą. Kas tai yra, pa­jaus kiek­vie­nas žmo­gus, pa­jaus kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas, ne­pri­klau­so­mai nuo jų pa­ja­mų. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis prem­je­re. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi mes jau šiek tiek iš­ėjo­me iš to lai­ko, ku­rį pa­tys už­si­brė­žė­me, da­bar yra du va­rian­tai. (Bal­sai sa­lė­je) Vie­nas… Tuoj, mi­nu­tė­lę, aš tik pa­sa­ky­siu. Pra­šau, Ire­na, jei­gu no­ri bū­ti­nai prieš ma­ne. Pra­šau.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, dėl jū­sų el­ge­sio esu tie­siog šo­ki­ruo­ta, taip nie­kas ne­si­el­gia. Ga­li­ma ra­miai leis­ti ir pa­si­sa­ky­ti, ir ne­bū­ti­nai uzur­puo­ti, bet jūs taip šian­dien pa­si­el­gė­te. Bet aš į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją ne­si­kreip­siu.

PIRMININKAS. Kreip­ki­tės, kreip­ki­tės, bū­ti­nai.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, už pa­siū­ly­mus, ži­no­siu, ką rei­kia pa­čiai da­ry­ti.

No­riu pa­siū­ly­ti. Iš tik­rų­jų įver­ti­nant tai, kad dar bu­vo, tiks­liau, jau yra pa­pil­do­ma vie­na frak­ci­ja Sei­me, tai ir lai­ką dis­ku­si­jų rei­kė­jo pla­nuo­ti daug il­ges­nį. Da­bar jūs pa­si­žiū­rė­ki­te, kiek dar li­ko žmo­nių, ku­rie yra ne frak­ci­jų var­du kal­ban­tys, o pa­vie­niai Sei­mo na­riai. Aš siū­lau pra­tęs­ti dis­ku­si­ją ne tik iki Vy­riau­sy­bės va­lan­dos, iki ku­rios li­ko 20 mi­nu­čių, o kol vi­si tie, kas yra už­si­ra­šę, tu­rės tei­sę da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je.

Ir dar vie­na re­pli­ka. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, su vi­sa pa­gar­ba jums. Tur­būt ne­ko­rek­tiš­ka ly­gin­ti pe­ri­odus, ka­da yra kri­zė ir ka­da yra eko­no­mi­kos au­gi­mas. Tai yra tas pats, kaip su­ly­gin­ti die­ną su nak­ti­mi ar­ba mė­nu­lį su sau­le.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, jūs kaž­ko­kiu uzur­pa­vi­mu ma­ne kal­ti­na­te, aš kaip tik tą ir no­rė­jau pa­siū­ly­ti. Aš kaip tik ma­tau, kad iš tik­rų­jų daug kas yra ne­pa­si­sa­kęs, yra per ma­žai lai­ko, aš tą ir siū­lau. Ta­čiau jūs pa­ti pui­kiai ži­no­te Sta­tu­tą, jei­gu vie­na iš opo­zi­ci­nių frak­ci­jų prieš­ta­rau­ja, šiuo at­ve­ju li­be­ra­lai prieš­ta­rau­ja dėl Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio, mes to da­ry­ti ne­ga­li­me. Tai­gi mes tu­ri­me tik pa­si­rin­ki­mą dar maž­daug 15 mi­nu­čių iki Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio.

J. Ole­kas. Pra­šau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau jums pa­dė­ti pa­siū­ly­da­mas pra­tęs­ti, tik, aiš­ku, bū­tų bu­vę ge­riau, kad dis­ku­si­ja bū­tų bu­vu­si iki prem­je­ro pa­si­sa­ky­mo. Prem­je­ras bū­tų api­ben­dri­nęs, nes da­bar lyg ir pro­vo­kuo­sis dar kar­tą pa­si­sa­ky­ti. Bet aš no­riu pa­pra­šy­ti prem­je­ro dėl tų ci­ni­kų ir ki­to­kių. Ne­duo­ki­te to­kio to­no, nes, ma­tyt, kaip šauk­si, taip at­si­lieps. Ir, man at­ro­do, bū­tų la­bai ge­rai, jei­gu at­si­pra­šy­tu­mė­te dėl tų iš­sprū­du­sių „at­si­pra­šant bo­bu­čių“.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ko­le­gos, tę­sia­me dis­ku­si­ją. Kvie­čiu į tri­bū­ną M. Ma­jaus­ką. Dis­ku­tuo­si­me 15 mi­nu­čių. (Bal­sai sa­lė­je) Dar yra no­rin­čių. Pra­šau. A. Pa­lio­nis. (Bal­sai sa­lė­je)

A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mes prieš pra­dė­da­mi dis­ku­si­ją vi­si su­ta­rė­me dėl 90 mi­nu­čių. Dis­ku­ta­vo­me daug dau­giau nei 90 mi­nu­čių. Aš pra­šau, gal mes ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi, ar pra­tę­sia­me, ar ne­pra­tę­sia­me.

PIRMININKAS. Ge­rai, bal­suo­ja­me, ar ap­skri­tai pra­tęs­ti, taip? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Kas pa­lai­ko pa­siū­ly­mą pra­tęs­ti dis­ku­si­ją (vė­liau nu­sta­ty­si­me, iki ka­da), bal­suo­ja už, kas ne­no­ri pra­tęs­ti, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Bal­sa­vi­mas pra­dė­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ap­skri­tai pra­tęs­ti, o po to, jei­gu bal­suo­si­me už pra­tę­si­mą, tar­si­mės, kiek pra­tęs­ti.

Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 37, prieš – 26, su­si­lai­kė 47. De­ja, Sei­mas pri­ėmė spren­di­mą ne­pra­tęs­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

Aš siū­lau kom­pro­mi­si­nį va­rian­tą – bent iki Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio su­teik­ti ke­le­tui ko­le­gų. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau, E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, jūs sa­ko­te „de­ja“, o aš sa­ky­čiau – lai­mei, Sei­mas nu­ta­rė lai­ky­tis Sta­tu­to ir Se­niū­nų su­ei­go­je su­tar­tų da­ly­kų.

PIRMININKAS. Ge­rai. (Bal­sai sa­lė­je) Ei­na­me prie re­zer­vi­nių klau­si­mų. Dar A. Ma­tu­las no­ri. Pra­šau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia siū­ly­mas ne toks bu­vo, ne­aiš­ku, už ką bal­sa­vo­te. Ko­le­gė I. De­gu­tie­nė vi­sai ki­taip siū­lė. Ki­tas da­ly­kas, na, pir­mą kar­tą per vi­sas ka­den­ci­jas, kiek aš pa­me­nu, bu­vo leis­ta pa­si­sa­ky­ti tik frak­ci­jų at­sto­vams. Pa­vie­niai Sei­mo na­riai, ku­rie už­si­ra­šė, nė vie­nas ne­ga­lė­jo pa­si­sa­ky­ti dėl biu­dže­to. Ar tai yra nor­ma­lu, ko­le­gos?

Aš siū­lau į ant­ra­die­nį, jei­gu rei­kės, jei­gu ne­baig­si­me, nu­kel­ti ar­ba „Sod­ros“, ar­ba pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo… o šian­dien leis­ti pa­si­sa­ky­ti vi­siems, tai yra rim­čiau­sias mū­sų dar­bas. Da­bar jūs ne­lei­džia­te nė vie­nam pa­vie­niam Sei­mo na­riui kal­bė­ti ne frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, Sei­mas jau pri­ėmė to­kį spren­di­mą. Nie­ko ne­ga­liu pa­keis­ti. Pra­šau, dar A. Pa­lio­nis.

A. PALIONIS (LSDDF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, mes tu­ri­me daug ly­di­mų­jų įsta­ty­mo pro­jek­tų, dėl ku­rių ly­giai taip pat ga­li­ma už­si­ra­šy­ti dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pats pa­grin­di­nis mū­sų šios se­si­jos dar­bas yra biu­dže­tas. Ne­leis­ti pa­si­sa­ky­ti dėl biu­dže­to – dar to­kio da­ly­ko nė­ra bu­vę. Kan­triau­siai klau­sy­da­vo­me nak­tį vi­sus pa­si­sa­ky­mus dėl biu­dže­to. Jei­gu jūs taip for­ma­li­zuo­ja­te tuos klau­si­mus, mes ga­li­me pra­dė­ti pra­šy­ti per­trau­kų kiek­vie­nu klau­si­mu. Kiek­vie­nu klau­si­mu. Jei­gu jūs no­ri­te to­kios de­mo­kra­tijos, yra ga­li­my­bė žais­ti to­kią de­mo­kra­tiją. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, šiuo me­tu dau­giau nie­ko da­ry­ti ne­ga­liu, nes Sei­mas taip nu­spren­dė. Jei­gu… (Bal­sai sa­lė­je) Dar pra­šau. Pa­sa­ky­ki­te iš kar­to vis­ką, ką no­ri­te pa­sa­ky­ti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ge­rai. Frak­ci­jos var­du pra­šau dėl šio klau­si­mo da­ry­ti per­trau­ką. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Per­trau­ka…

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. …ne­vei­kia, nes čia yra spe­cia­li pro­ce­dū­ra. Ne­ga­li­me da­ry­ti per­trau­kos. (Bal­sai sa­lė­je) De­ja, ne­ga­li­me da­ry­ti per­trau­kos. Ačiū už pa­siū­ly­mą. (Bal­sas sa­lė­je: „Ga­li­me.“) Ko­le­gos, mes dar tu­ri­me maž­daug 10–12 mi­nu­čių, ar ga­lė­čiau kvies­ti V. Gai­lių pri­staty­ti re­zer­vi­nį dėl ap­sau­gos… (Bal­sai sa­lė­je) Yra re­zo­liu­ci­ja. Pra­šau, dėl re­zo­liu­ci­jos dėl S. Ma­g­nits­kio. My­ko­las.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų ar ga­li­ma? Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų at­ro­do la­bai keis­tai, kai dėl pa­ties svar­biau­sio vals­ty­bės pri­ima­mo įsta­ty­mo, tik­rai šiais me­tais ne­bu­vo svar­bes­nių, mes dis­ku­si­ją nu­trau­kia­me ir įtrau­kia­me re­zer­vi­nius klau­si­mus. Taip pa­ro­do­me, kad vals­ty­bės biu­dže­to įsta­ty­mas nė­ra toks svar­bus. Tik­rai at­ro­do la­bai la­bai keis­tas el­ge­sys. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­gos, bet mes taip nu­spren­dė­me. De­ja, Sei­mo dau­gu­ma taip nu­spren­dė. Taip yra.

 

13.19 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ser­gė­jaus Mag­nits­kio žū­ties me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1377 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas)

 

G. Land­sber­gis ga­li pri­sta­ty­ti re­zo­liu­ci­ją dėl S. Mag­nits­kio? Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je) Čia ne re­zer­vi­nis. G. Land­sber­gis. 1-6 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ser­gė­jaus Mag­nits­kio žū­ties me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-1377. Pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas. Po to Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Pra­šau, ko­le­ga.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, iš­ties jau­čiuo­si la­bai keis­tai, lyg mes vie­ną svar­bų klau­si­mą prieš­prie­šin­tu­me ki­tam. Tik­rai no­rė­čiau skir­ti ši­tą sa­vo lai­ką ko­le­goms pa­dis­ku­tuo­ti apie biu­dže­tą, bet aš su­pran­tu, kad po­sė­džio pir­mi­nin­ko da­bar to­kia va­lia ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos to­kia va­lia, kad…

PIRMININKAS. Ne pir­mi­nin­ko – Sei­mo va­lia.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …val­dan­čių­jų va­lia bus to­kia, kad dau­giau apie biu­dže­tą mes ne­be­dis­ku­tuo­si­me.

Ne­no­rė­da­mas už­im­ti daug lai­ko, aš iš tik­rų­jų no­riu pri­sta­ty­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, mi­nint S. Mag­nits­kio žū­ties me­ti­nes. Ne taip se­niai Sei­me pri­ėmė­me įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios su­tei­kia ga­li­my­bę su­da­ry­ti juo­duo­sius są­ra­šus, kad į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją ne­bū­tų įlei­džia­mi žmo­nės, pa­da­rę sun­kius nu­si­kal­ti­mus už Lie­tu­vos, už Eu­ro­pos Są­jun­gos ri­bų. Šia re­zo­liu­ci­ja aš no­riu kreip­tis į Vy­riau­sy­bę, kad bū­tų įtrauk­ti į juo­duo­sius są­ra­šus bū­tent tie žmo­nės, ku­rie yra pri­si­dė­ję prie S. Mag­nitskio nu­žu­dy­mo kon­kre­čiai, ir mes ta­da tik­rai tu­rė­tu­me va­di­na­mą­jį Mag­nit­s­­kio są­ra­šą. Prie ki­tų da­ly­kų, yra ne tik kal­ba apie pa­tį są­ra­šą, bet yra ir krei­pi­ma­sis į Eu­ro­pos Są­jun­gos ki­tas vals­ty­bes, kad bū­tų se­ka­ma Lie­tu­vos pa­vyz­džiu ir to­kie są­ra­šai bū­tų su­da­ro­mi ir ki­to­se vals­ty­bė­se. Tai yra di­plo­ma­ti­nis veiks­mas, tai yra sim­bo­li­nis po­li­ti­nis Sei­mo veiks­mas, to­dėl aš pra­šau jam pri­tar­ti, jį pa­lai­ky­ti, nes to­kiu bū­du mes už­baig­tu­me S. Mag­nits­kio są­ra­šo su­da­ry­mą ir tas pro­ce­sas, ku­ris bu­vo pra­dė­tas ba­lan­džio mė­ne­sį Sei­me šia re­zo­liu­ci­ja, bū­tų baig­tas. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ne­tu­ri­me klau­si­mų. Dis­ku­si­ja. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ei­na­me prie pri­ėmi­mo. Mo­ty­vai. Už – A. Anu­šaus­kas. Pra­šom.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ši is­to­ri­ja mums iš­ties ge­rai ži­no­ma. Kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri tei­sę į sa­vo te­ri­to­ri­ją ne­įleis­ti pa­čių įvai­riau­sių as­me­nų ir tai da­ro, Lie­tu­va – taip pat. Ta­čiau šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie tuos žmo­nes, ku­rie pri­si­dė­jo prie S. Mag­nitskio žū­ties, ją slė­pė, pa­ga­liau pri­si­dė­jo prie ko­rup­ci­nių nu­si­kal­ti­mų pa­čio­je Ru­si­jo­je. Aš ma­nau, kad Lie­tu­vos ra­gi­ni­mas dėl šių re­zo­liu­ci­jo­je mi­ni­mų 44 as­me­nų, jei­gu ne­klys­tu, krei­pi­ma­sis į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, į Eu­ro­pos Ta­ry­bą, ra­gi­ni­mas ki­toms vals­ty­bėms pri­im­ti ana­lo­giš­kus spren­di­mus yra rei­ka­lin­gas žings­nis. Aš su­pran­tu, kad da­lis po­li­ti­kų ga­li bi­jo­ti ko­kio nors Ru­si­jos at­sa­ko. Bet mes tu­ri­me la­bai aiš­kiai pa­brėž­ti, kad šis mū­sų tei­sės ak­tas yra kaip tik skir­tas ap­sau­go­ti Ru­si­jos žmo­nėms nuo bū­si­mų ko­rup­ci­nių skan­da­lų, kad juo­se dau­giau ne­žū­tų žmo­nės, ku­rie iš­si­aiš­ki­na ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus. Kvie­čiu pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­ga J. Ber­na­to­nis – už.

J. BERNATONIS (LSDDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, ka­dan­gi ma­no ko­le­ga G. Land­sber­gis pa­sklei­dė me­la­gin­gas ži­nias, ne­va Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ar jo pir­mi­nin­kas, ar jo dar­buo­to­jai pa­si­sa­ko prieš šią re­zo­liu­ci­ją, tai aš no­riu dar kar­tą la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad mes pri­ta­ria­me šiai re­zo­liu­ci­jai, ta­čiau dar kar­tą at­krei­pia­me jū­sų dė­me­sį, kad vi­si tie 44 žmo­nės jau yra įra­šy­ti į są­ra­šą. Ini­cia­to­riai pa­vė­la­vo tai pa­skelb­ti, bet pa­tį re­zo­liu­ci­jos tu­ri­nį, aš ma­nau, rei­kia pa­lai­ky­ti. Gal­būt bū­tų tiks­lin­ga re­zo­liu­ci­ją šiek tiek pa­ko­re­guo­ti, ka­dan­gi an­trą kar­tą, aš ma­nau, tų pa­čių žmo­nių į są­ra­šą nie­kas ne­trauks. Aš pa­si­sa­kau už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl ve­di­mo tvar­kos R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Pra­šom.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ga­na veid­mai­niš­ka pir­mi­nin­ko po­zi­ci­ja, tai ne­ži­nau, gal jūs ne­su­si­ta­rė­te su sa­vo dar­buo­to­jais, bet šian­dien Se­niū­nų su­ei­go­je bu­vo la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad pir­mi­nin­kas ne­ma­to tiks­lin­gu­mo to­kios re­zo­liu­ci­jos ir pra­šo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Vi­si mes bu­vo­me liu­di­nin­kai, jūs ga­li­te pa­pra­šy­ti iš­ra­šo, tai ne­rei­kė­tų kaž­kaip svai­dy­tis kal­ti­ni­mais.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar J. Ber­na­to­nis ir vis­kas.

J. BERNATONIS (LSDDF). Dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, ne­po­li­ti­kuo­ki­te. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad mes at­krei­pia­me dė­me­sį, kad tas są­ra­šas nė­ra rei­ka­lin­gas, o re­zo­liu­ci­ja rei­ka­lin­ga, nes ji sa­ko daug ki­tų da­ly­kų. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. J. Ole­kas – už. Jei­gu ga­li­ma, at­si­pra­šau, J. Ole­kas. Pra­šom, Juo­zai.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš kvies­čiau pa­lai­ky­ti re­zo­liu­ci­ją, pas­kui gal mes čia iš­si­aiš­kin­si­me tuos pro­ce­dū­ri­nius ar kai ku­rių žmo­nių po­zi­ci­jas, bet bū­tų ge­rai, kad mes vie­nin­gai pri­tar­tu­me šiam pa­teik­tam do­ku­men­tui, re­zo­liu­ci­jai, nes to­kiu bū­du pri­si­jung­si­me prie tos tarp­tau­ti­nės ben­dri­jos da­lies, to­kių vals­ty­bių kaip Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos, mū­sų kai­my­nė Es­ti­ja, šio re­gio­no vals­ty­bė, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Ka­na­da, ku­rios yra tai pa­da­riu­sios. Ir prie mū­sų ko­le­gų, ku­rie dir­ba Eu­ro­pos Par­la­men­te, ku­rie ra­gi­na Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu taip pat pri­im­ti to­kį do­ku­men­tą. Ma­nau, kad šis mū­sų žings­nis, kaip tik bus žings­nis, ku­ris gal­būt pa­ska­tins ir ki­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bes pa­sek­ti mū­sų pa­vyz­džiu. Kad to­kie veiks­mai rei­ka­lin­gi, aš ma­nau, nie­kas ne­abe­jo­ja, nes ko­va už žmo­gaus tei­ses, ko­va su ko­rup­ci­ja, yra la­bai svar­būs da­ly­kai. Kai vals­ty­bės ga­li leis­ti ma­rin­ti ar­ba tai stab­dy­ti žu­dy­da­mos sa­vo pi­lie­čius, aš ma­nau, tik­rai ne­pri­im­ti­na mums de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti pa­teik­tą re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, kaip su­pran­tu iš mū­sų dis­ku­si­jų ir pa­lai­ky­mo, siū­lo­ma pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų? Taip? Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria Sei­mo re­zo­liu­ci­jos dėl S. Mag­nits­kio žū­ties pro­jek­tui Nr. XIIIP-1377, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Ko­le­gos, Vy­riau­sy­bės na­riai ga­li už­im­ti sa­vo vie­tas.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­sa­vo 84 Sei­mo na­riai: už – 83, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta. (Gon­gas)

G. Land­sber­gis. Pra­šom.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Iš tik­rų­jų dė­ko­da­mas už vie­nin­gą re­zo­liu­ci­jos pa­lai­ky­mą, aš no­riu kreip­tis į Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Su­pras­da­mas ir gerb­da­mas jū­sų pa­si­sa­ky­mą ir pa­sa­ky­mą už, ben­drą po­zi­ci­ją, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, jei­gu ma­tys, kad dub­liuo­ja­mos pa­var­dės, tik­rai ga­lė­siu ne­įtrauk­ti. Aš vi­sa tai pui­kiai su­pran­tu ir vi­si taip pat. Tik no­rė­čiau šiek tiek at­kreip­ti dė­me­sį į ko­mi­te­to dar­buo­to­jus, ku­rie ne­pa­si­ta­rę su ju­mis vis dėl­to gal­būt ne iki ga­lo ko­rek­tiš­kai pri­sta­to pri­si­deng­da­mi jū­sų nuo­mo­ne ir ne­va kal­bė­da­mi jū­sų žo­džiais, tai ir su­ke­lia šiek tiek to­kio ne­ri­mo, ar tos nuo­mo­nės ne­pra­de­da skir­tis. Aš kvies­čiau at­kreip­ti į tai dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga.

 

13.27 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Per­ei­na­me prie Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio. Ko­le­goms pri­me­nu, kad klau­sia tik opo­zi­ci­ja, nes tai yra ne va­lan­da, o pus­va­lan­dis.

Pir­ma­sis klau­sia G. Land­sber­gis. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las. Pra­šom, ko­le­ga. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Trum­pi klau­si­mai, trum­pi at­sa­ky­mai, su­pran­tu, kad tu­ri­me ma­žai lai­ko. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, prieš sa­vai­tė­lę kal­bė­jo­mės apie vie­ną to­kį odio­zi­ne jau ta­pu­sia mū­sų Sei­mo fi­gū­rą, žmo­gų, ku­rio ini­cia­lai var­do ir pa­var­dės yra A. S., ir jūs iš­sa­kė­te tvir­tą nuo­mo­nę dėl to žmo­gaus ir as­mens da­ly­va­vi­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te. Tas as­muo li­ko Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te ir at­ro­do, kad to­liau dirbs, bal­suos, pri­ims įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su ener­ge­ti­ka. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, aš vis dėl­to ti­kiu jū­sų au­to­ri­te­tu ir frak­ci­jo­je, ir Sei­me, ir vals­ty­bė­je ly­giai taip pat. Ar jūs ga­li­te pa­sa­ky­ti, ar tai tu­ri tęs­tis, ar vis dėl­to ne­tu­rė­tų bū­ti ar ko­mi­te­to iš­va­da, ar val­dy­bos, kad taip ne­tu­rė­tų bū­ti, kad žmo­nės, ku­rie yra pa­žei­džia­mi, pa­žei­džia, da­ly­vau­ja nuo­la­ti­nia­me in­te­re­sų kon­flik­te? Ar jie tu­rė­tų tęs­ti to­kią veik­lą?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tik­rai pa­si­sa­kau, kad žmo­nės, ku­rie yra pa­žei­džia­mi ar­ba tu­ri in­te­re­sų kon­flik­tą, ne­ga­li bū­ti vie­na­me ar ki­ta­me ko­mi­te­te. To­dėl vi­siš­kai pa­lai­kau po­zi­ci­ją, ben­drą po­zi­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Gent­vi­las. Ruo­šia­si Z. Je­dins­kis.

E. GENTVILAS (LSF). Klau­si­mas že­mės ūkio mi­nist­rui. Vyks­ta žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos per­tvar­ka, džiau­giuo­si, kad cen­tras, ne­ma­ža jo da­lis per­ke­lia­ma į Klai­pė­dą, ta­čiau pa­tal­pų klau­si­mas Klai­pė­do­je yra ku­rio­ziš­kai spren­džia­mas. Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai Klai­pė­do­je pri­klau­so trys pa­tal­pos, da­lį jų ati­duo­da­te Tur­to ban­kui, o da­bar ieš­ko­te nau­jų pa­tal­pų vi­sai žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai su­so­din­ti į vie­ną vie­tą, krei­pia­tės į tą pa­tį Tur­to ban­ką, gal bū­tų lais­vų pa­tal­pų. Pri­va­čia­me sek­to­riu­je, ma­no ma­ny­mu, ga­li­ma tik­rai biu­ro­kratinius ne­ati­ti­ki­mus iš­spręs­ti, su­telk­ti esa­mo­se pa­tal­po­se ir ten su­so­din­ti. At­ei­ty­je gal­būt kon­so­li­duo­ti į vie­nas pa­tal­pas, ne­iš­skai­dant po tre­jas pa­tal­pas. Kaip jūs pla­nuo­ja­te spręs­ti ši­tą ab­ra­ka­dab­rą?

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, aš gal­vo­ju, kad tik­rai ra­si­me tin­ka­miau­sią spren­di­mą, nes jūs ži­no­te, ko­kios tos pa­tal­pos yra, tai yra bu­vęs žu­vies auk­cio­nas, ku­ris yra per­duo­da­mas Tur­to ban­kui. Tur­būt su­dė­tin­ga bū­tų pri­tai­ky­ti tas pa­tal­pas, nes, aiš­ku, ga­li­ma kal­bė­ti tik apie da­lį pa­tal­pų, nes Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai rei­kia maž­daug apie 330–400 kvad­ra­tų. Aiš­ku, žu­vi­nin­kys­tės auk­cio­no yra kur kas di­des­nės pa­tal­pos, tai ten ne­bent da­lį.

Ki­tos pa­tal­pos, apie ku­rias kal­ba­ma, tai yra la­bo­ra­to­ri­ja Kop­ga­ly­je. Tai tur­būt sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti, kad kiek­vie­ną die­ną dar­buo­to­jai ga­lė­tų kel­tis kel­tu į Kop­ga­lį. Ži­nau ki­tą pro­ble­mą, kad Kop­ga­ly­je yra ry­šio pro­ble­ma, o Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai ge­ras ry­šys yra bū­ti­nas. Aš ma­nau, kad tik­rai ra­si­me ge­riau­sią spren­di­mą – ir fi­nan­si­nį, ir vi­so­mis ki­to­mis pras­mė­mis. Pa­lau­ki­me to spren­di­mo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia Z. Je­dins­kij. Po to – J. Ole­kas.

Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­riu pa­klaus­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, vyk­dy­da­mas sa­vo re­for­mas, jūs įki­šo­te tik vie­ną pirš­tą į vais­ti­nin­kų skruz­dė­ly­ną. Ir tur­būt su­pra­to­te, kad įvyk­dy­ti sa­vo pa­ža­dus ne­bus leng­va. Ma­no klau­si­mas yra toks: ar šiais me­tais biu­dže­to pro­jek­te pa­kan­ka nu­ma­ty­tų lė­šų svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mai, kad įvyk­dy­tu­mėt sa­vo pa­ža­dus. Pri­min­siu, jūs ža­dė­jo­te, kad ne­bus ei­lių po­li­kli­ni­ko­se, di­din­si­te gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mus, ne­bus ky­šių ėmi­mo ir pa­na­šiai. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jei­gu lė­šų pa­kan­ka, tai taip, jei­gu ne, tai no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­dėl jūs ne­rei­ka­lau­ja­te iš Sei­mo, iš Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko? Jei­gu pa­kan­ka, va­di­na­si, jei­gu ne­įvyk­dy­sit sa­vo pa­ža­do, tai bus tik dėl jū­sų ge­bė­ji­mo vyk­dy­ti ir re­or­ga­ni­zuo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pra­šom.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų sa­vo­tiš­kai pa­sta­to­te ma­ne į to­kią pa­ti­nę si­tu­a­ci­ją. Aš no­riu pa­sa­ky­ti dėl pa­ža­dų. Ne­tu­rė­jo­me mes to­kių pa­ža­dų – per vie­ne­rius me­tus iš­nai­kin­ti ei­les ir tu­ri­me bū­ti są­ži­nin­gi, kad nė vie­nos pa­sau­lio vals­ty­bės tur­būt to­kios nė­ra, kur ap­skri­tai nė­ra ei­lės pas gy­dy­to­ją. To­kios si­tu­a­ci­jos nie­ka­da ne­bus ir Lie­tu­vo­je. Kaž­kiek teks pa­lauk­ti.

Ką mes tik­rai da­ry­si­me ir steng­si­mės mak­si­ma­liai grei­tai pa­siek­ti, kad žmo­nės pa­siek­tų gy­dy­to­ją per pro­tin­gą lai­ką, t. y. per tą, per kiek jam gy­vy­biš­kai bū­ti­na su­teik­ti pa­slau­gą. Lė­šos, ku­rios rei­ka­lin­gos tam, kad žmo­nės kri­ti­nių būk­lių pa­siek­tų gy­dy­mo įstai­gas, tai yra in­fark­to, in­sul­to, po­lit­rau­mų iš­tik­ti, yra nu­ma­ty­tos, yra su­pla­nuo­tos, dau­giau­sia tai yra eu­ro­pi­nės lė­šos. Jos tik­rai yra.

Da­bar dėl ko­rup­ci­jos. Pa­tys me­di­kai pra­dė­jo aiš­kiai ko­mu­ni­kuo­ti, kad jie sa­vo­tiš­kai kaip ir pa­si­ža­da elg­tis la­bai skaid­riai ir at­sa­kin­gai. At­ly­gi­ni­mai tik­rai augs. Jie jau yra pa­di­din­ti ir dar bus di­di­na­mi. At­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mą, ar lė­šų už­ten­ka, ar ne­už­ten­ka, aš ma­nau, kad svei­ka­tos sis­te­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ku­rio­je vals­ty­bė­je yra to­kia, kad kad ir kiek pi­ni­gų bū­tų ski­ria­ma, juos ras­tu­me, kur pa­nau­do­ti. Jei­gu jų bū­tų dau­giau, mes ga­lė­tu­me pri­pirk­ti dau­giau įran­gos, ku­ri yra la­bai bran­gi, nu­pirk­ti gal aukš­tes­nės ko­ky­bės, ne­ži­nau, re­agen­tus ar apa­ra­tus, ar pa­na­šiai. Su­dė­tin­ga į jū­sų klau­si­mą yra at­sa­ky­ti. Jei­gu lė­šų bū­tų dau­giau, mes ga­lė­tu­me dau­giau pa­da­ry­ti. Bet tos, ku­rios yra da­bar su­pla­nuo­tos, aš ma­nau, jos yra adek­va­čios ir ati­tin­kan­čios fi­nan­si­nę ša­lies si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Ole­kas. Ruo­šia­si V. Kam­ble­vi­čius.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau dar kar­tą pa­klaus­ti že­mės ūkio mi­nist­rą, pa­na­šų klau­si­mą už­da­vė E. Gent­vi­las. Ačiū, bu­vo­me su­si­ti­kę va­kar, ap­ta­rė­me kai ku­riuos žu­vi­nin­kys­tės sis­te­mos rei­ka­lus, bet jūs mums pa­ža­dė­jo­te, kad bus at­lik­ta stu­di­ja, ku­ri pa­sa­kys dėl per­tvar­kos. Ir ta stu­di­ja tu­rė­tų bū­ti įvyk­dy­ta, kaip mi­nė­jau, iki maž­daug ko­vo mė­ne­sio. O jums iš­ėjus mes su­ži­no­jo­me, kad jau vyks­ta pa­tal­pų nuo­mos pa­ieš­kos Klai­pė­do­je dar ne­tu­rint re­zul­ta­tų. Kaip jums at­ro­do, ar ne­bus čia vėl?.. Ar ve­ži­mas sta­to­mas, ūkiš­kai sa­kant, prieš ar­klį? Nė­ra spren­di­mo, nė­ra stu­di­jos, o mes jau nuo­mo­ja­mės pa­tal­pas, tu­rė­da­mi ki­tas ga­li­my­bes. Ačiū už at­sa­ky­mą.

PIRMININKAS. Pra­šom.

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš ma­nau, kad va­kar mes dau­giau kal­bė­jo­me apie stu­di­ją, ku­ri at­sa­ky­tų į klau­si­mą dėl vi­so re­or­ga­ni­za­vi­mo, ir dau­giau­sia va­kar kal­bė­jo­me apie žu­vi­nin­kys­tės įmo­nių, žu­vi­vai­sos įmo­nių re­or­ga­ni­za­vi­mą. Bet dėl pa­čios tar­ny­bos nei re­or­ga­ni­za­vi­mo, nei dėl kė­li­mo į Klai­pė­dą kaip ir ne­bu­vo prieš­ta­ra­vi­mų. Šiuo at­ve­ju aš, nes, kiek su­pra­tau ir E. Gent­vi­lo pri­ta­ri­mas yra… Aš ne kar­tą mi­nė­jau, kad to pa­gei­dau­ja pa­ti žve­jų ben­druo­me­nė – ir Bal­ti­jos, ir prie­kran­tės žve­jai. Be to, yra duo­tas mū­sų pa­ža­das dėl re­gio­ni­nės po­li­ti­kos. Tai aš ti­kiuo­si, kad tai tik­rai yra ben­dras no­ras ir se­nas žve­jų no­ras, kad Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bą iš­kel­tu­me į Klai­pė­dą. Šiuo at­ve­ju tas kaš­tų ir są­nau­dų san­ty­kis… Aš ma­nau, ta stu­di­ja į tai tur­būt ne­la­bai ką at­sa­kys. Aš su­pra­tau, kad di­džiau­sias dė­me­sys yra dėl žu­vi­vai­sos įmo­nių, kaip, sa­ky­ki­me, su­jun­gus, pe­ror­ga­ni­za­vus į vals­ty­bi­nę už­da­rą­ją ak­ci­nę ben­dro­vę… žu­vi­vai­sos pla­nai, kiek bus įvei­sia­ma. Tas bu­vo va­kar mū­sų dis­ku­si­jų pa­grin­das ir mes pa­ža­dė­jo­me tą stu­di­ją at­lik­ti ir pri­sta­ty­ti.

O dėl pa­čios tar­ny­bos per­kė­li­mo va­kar kaž­kaip taip…

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau klau­si­mą už­duo­ti kul­tū­ros mi­nist­rei, ta­čiau jos nė­ra. Šis klau­si­mas tik­tų ir švie­ti­mo mi­nist­rei, ir tei­sin­gu­mo mi­nist­rei, ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui.

Pas­ku­ti­niu me­tu kon­cer­tų sa­lė­se, te­le­vi­zi­jos lai­do­se me­ni­nin­kai pra­dė­jo, sa­ky­čiau, ne­etiš­kai elg­tis: di­džiau­si, sa­ky­čiau, rie­biau­si keiks­ma­žo­džiai, ne­cen­zū­ri­niai žo­džiai, pa­ty­čios. Duo­siu pa­pras­tą pa­vyz­dį. Vyks­ta lai­da „X fak­to­rius“. Jau­na mer­gai­tė dai­nuo­ja. Ko­mi­si­jos na­rys ver­ti­na jos dai­na­vi­mą, sa­ko: „At­ro­dei kaip kar­vė su pa­čiū­žom ant le­do.“ Ši­tas lai­das ste­bi vai­kai, jau­ni­mas.

Ant­ras eg­zem­plio­rius – at­si­sto­jęs į sce­ną nuo­gas. Mie­lie­ji ko­le­gos, no­rė­jau pa­pra­šy­ti, rei­kia su­stab­dy­ti ši­tą trau­ki­nį, kol jis ne­įsi­bė­gė­jo, nes jei mes lik­si­me tik ste­bė­to­jai, ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je, ne­no­riu bū­ti pra­na­šu, me­no žmo­nės pra­dės de­monst­ruo­ti ly­ti­nius san­ty­kius sce­no­se.

PIRMININKAS. Kas no­rė­tų at­sa­ky­ti? Švie­ti­mo mi­nist­rė? A, prem­je­ras! Už vi­sus tris mi­nist­rus. Pra­šom.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pa­si­steng­siu, jei man pa­vyks. Tik­rai tais at­ve­jais, kur ky­la abe­jo­nių gal­būt iš es­mės dėl įsta­ty­mo pa­žei­di­mo, tai krei­pia­si – ir pi­lie­čiai krei­pia­si, ku­rie da­ly­vau­ja, ir ver­ti­na tiek tei­sė­sau­ga, tiek ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios su­si­ju­sios su mū­sų, sa­ky­ki­me, me­ni­nio lyg­mens įver­ti­ni­mu.

An­tra, ką no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kas yra svar­bu ir ką to­je tri­bū­no­je pri­sta­čiau, tai rei­kia tie­siog tą at­spa­ru­mą ir ly­gį mū­sų jau­no­sios kar­tos kel­ti. Dėl to ma­nau, kad vie­na iš prie­mo­nių yra va­di­na­ma­sis kul­tū­ros pa­sas, jei­gu pa­vyk­tų jį sėk­min­gai įgy­ven­din­ti ir moks­lei­viai ga­lė­tų lan­ky­tis mo­ky­to­jų, pe­da­go­gų pa­rink­tuo­se spek­tak­liuo­se, ki­no fil­muo­se, ki­tuo­se kul­tū­ri­niuo­se ren­gi­niuo­se, jie ga­lė­tų ta­da pa­tys ver­tin­ti ir at­si­rink­ti. Ge­riau­siai, ma­tyt, įver­ti­na žiū­ro­vas, ar ei­ti į to­kius ren­gi­nius, ar ne, ir tai ge­riau­sias bū­na re­zul­ta­tas. Jei­gu ne­bus pa­klau­sos, tai, ma­tyt, ir to­kių spren­di­mų ne­bus. O me­ni­nio ly­gio ver­ti­ni­mu tik­rai ne­tu­rė­tų už­si­im­ti Vy­riau­sy­bė, ar tai yra me­niš­ka, sub­ti­lu, ką no­rė­ta tuo pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Yra kai ku­rio­se ša­ly­se to­kių vy­riau­sy­bių, ku­rios ver­ti­na, ne­se­niai ver­ti­no vie­ną fil­mą.

Klau­sia K. Gla­vec­kas. Ruo­šia­si M. Bas­tys.

K. GLAVECKAS (LSF). Klau­si­mas ga­na liūd­nai sė­din­čiam fi­nan­sų mi­nist­rui, mū­sų my­li­mam. Sa­ky­ki­te, ESO, tiks­liau pa­ė­mus, va­kar pa­skel­bė, kad įves abo­nen­ti­nį elek­tros mo­kes­tį vi­siems var­to­to­jams. Ar tas de­rin­ta su ju­mis ir koks čia yra da­ly­kas?

PIRMININKAS. Pra­šom.

Ž. VAIČIŪNAS. Ga­li­ma, už fi­nan­sų mi­nist­rą at­sa­ky­siu, nors ak­ci­jos tie­sio­giai pri­klau­so fi­nan­sų mi­nist­rui, „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pei ir ESO, bet po­li­ti­ką taip pat for­muo­ja ir Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja. Šis pa­siū­ly­mas bu­vo ne­iš­dis­ku­tuo­tas, ne­pa­kan­ka­mai įver­tin­tas ir, ma­no ži­nio­mis, ar­ti­miau­siu me­tu bus pri­im­ti spren­di­mai, kad jis ne­bū­tų tei­kia­mas Kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­jai. Tie­siog to­kio mo­kes­čio ne­bus.

PIRMININKAS. Klau­sia M. Bas­tys. Ruo­šia­si K. Star­ke­vi­čius. M. Bas­tys. Pra­šau.

M. BASTYS (MSNG). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų skir­tas že­mės ūkio mi­nist­rui. Šian­dien jau bu­vo klau­sia­ma apie žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riaus re­for­mą, na, gal­būt dau­giau tei­gia­mo as­pek­to pras­me. Ma­no klau­si­mas yra dau­giau nei­gia­mo as­pek­to pras­me.

Žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riaus dar­buo­to­jai iš tie­sų ne­pri­ta­ria tai re­for­mai, ko­kia yra da­bar su­pla­nuo­ta da­ry­ti. Pir­miau­sia mo­ty­vuo­ja tuo, kad nė­ra tin­ka­mai įver­tin­ta, nė­ra tin­ka­mai at­lik­ta stu­di­ja, ir yra įsi­ti­ki­nę, kad to­kio po­bū­džio re­for­ma, ko­kia da­bar yra nu­ma­ty­ta, at­neš dau­giau nei­gia­mų as­pek­tų ne­gu tei­gia­mų. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė, mi­nist­re, ką ga­lė­tu­mė­te tuo klau­si­mu pa­sa­ky­ti?

PIRMININKAS. Pra­šau.

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū Min­dau­gui už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų bu­vo ne vie­ną ir ne du kar­tus su­si­tik­ta su ko­lek­ty­vu. Bu­vo su­si­tik­ta ir su so­cia­li­niais part­ne­riais, t. y. žve­jais. Šian­dien aš drįs­čiau abe­jo­ti, ar dau­giau pri­ta­rian­čių, ar dau­giau ne­pri­ta­rian­čių re­for­mai, nes yra ir to­kių, ir to­kių. Aiš­ku, ti­kė­tis, kad vyk­dant vie­nos ar ki­tos tar­ny­bos re­for­mą bus ab­so­liu­tus pri­ta­ri­mas, tur­būt ne­įma­no­ma. Tą mes ma­to­me ir ki­to­se tar­ny­bo­se, kur yra pra­dė­tos vyk­dy­ti re­for­mos. Nie­ko ne­pa­da­ry­si, bet vis tiek mes for­muo­ja­me po­li­ti­ką, mes pri­si­i­ma­me at­sa­ko­my­bę ir mes tą re­for­mą at­lie­ka­me. Aš tik­rai ti­kiuo­si, kad ir su tais, ku­rie ne­pa­ten­kin­ti, ra­si­me su­ta­ri­mą. Tur­būt tie ne­su­ta­ri­mai nė­ra dėl prin­ci­pi­nių da­ly­kų. Ži­no­ma, dau­giau­sia yra ne­pa­ten­kin­tų dėl to, kad rei­kia kel­tis į Klai­pė­dą, bet, kaip mi­nė­jau, yra to­kia ir Vy­riau­sy­bės re­gio­ni­nės plėt­ros po­li­ti­ka, tai yra ir pa­ža­das žve­jams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius. Ruo­šia­si G. Vai­če­kaus­kas. Pra­šom, ko­le­ga.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na. Ma­no klau­si­mas so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­rui. Nau­juo­ju Dar­bo ko­dek­su pir­mu eta­pu pa­nai­kin­tos dar­bo san­ty­kių su­tar­tys, trum­pa­lai­kės su­tar­tys as­me­nims, ku­rie ne­tu­ri il­ga­lai­kių su­tar­čių. Ypač tai pa­lie­čia jau­nas šei­mas, mo­te­ris, kai jos tu­ri to­kią dar­bo san­ty­kių su­tar­tį ir yra at­lei­džia­mos iš dar­bo dėl nėš­tu­mo. Aiš­ku, iš­mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­ja, ta­čiau be tei­sės grįž­ti į dar­bą. Aiš­ku, jei­gu gim­do pir­mą vai­ką, tur­būt džiaugs­mas, mo­ti­nys­tės džiaugs­mas, lū­kes­čiai ne­ver­čia da­ry­ti ko­kių nors iš­va­dų, jos pa­gim­do tuos vai­kus. Ta­čiau kai yra ant­ras, tre­čias gim­dy­mas, jau yra abe­jo­ja­ma, ar dar­bo su­tar­tį iš­sau­go­ti, ar tie­siog ne­su­grįž­ti į dar­bą. Ka­da bus at­kur­ta tei­sy­bė ir ši su­tar­ties for­ma bus su­grą­žin­ta?

PIRMININKAS. Pra­šau, mi­nist­re.

L. KUKURAITIS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas pa­tei­kia daug įvai­res­nį są­ra­šą ga­li­mų su­tar­čių, taip pat tų, ku­rios bū­tų pa­to­gios de­rin­ti dar­bą ir šei­mą. Šiuo me­tu nau­do­ja­mos tos su­tar­tys, ste­bi­me, da­ro­me Dar­bo ko­dek­so mo­ni­to­rin­gą. Įver­ti­nus si­tu­a­ci­ją, ko­kią įta­ką ši­tie pa­kei­ti­mai, ku­riuo­se jūs mi­ni­te, da­ro šei­moms, bus ver­ti­ni­mai. Da­ro­me ver­ti­ni­mą ir ta­da tu­rė­si­me spren­di­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia G. Vai­če­kaus­kas. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va. Pra­šom.

G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mas su­si­sie­ki­mo mi­nist­re, šių me­tų gruo­džio 31 die­ną bai­gia ga­lio­ti Sau­gaus eis­mo plėt­ros pro­gra­ma po še­še­rių me­tų. Stra­te­gi­niai tiks­lai ne­pa­siek­ti, nes mes ne­įšo­ko­me į ge­riau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių de­šim­tu­ką pa­gal žu­vu­sių­jų skai­čių ke­liuo­se mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų. Pa­gal ko­kią pro­gra­mą gy­ven­si­me po Nau­jų­jų me­tų ir pa­gal ko­kią kon­cep­ci­ją?

R. MASIULIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Tos pro­gra­mos yra nuo­lat at­nau­ji­na­mos. Ver­ta pa­sa­ky­ti, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja yra nu­ma­čiu­si šias pro­gra­mas pa­keis­ti Na­cio­na­li­ne su­si­sie­ki­mo stra­te­gi­ja. To­kio do­ku­men­to mes nie­ka­da Lie­tu­vo­je ne­bu­vo­me ren­gę, tik ener­ge­ti­kai ren­gė to­kį do­ku­men­tą. Jis yra iš­sa­mes­nis ir pa­ro­dan­tis kur kas to­les­nes per­spek­ty­vas. To­kį do­ku­men­tą mes kur­si­me ki­tais me­tais.

Dėl žu­vu­sių­jų ke­ly­je ro­dik­lio, tai ke­li fak­tai. Vie­nas. Pra­ėju­siais me­tais Lie­tu­va pa­te­ko tarp dvie­jų di­džiau­sią pa­žan­gą pa­da­riu­sių Eu­ro­pos ša­lių su Če­ki­ja. Yra pa­reng­ta ir pa­ruoš­ta, ir vyk­do­ma la­bai pla­ti žū­čių pre­ven­ci­jos pro­gra­ma: vie­na – ne­blai­vių vai­ruo­to­jų gau­dy­mo pro­gra­ma, ki­ta – žie­dų pa­vo­jin­go­se vie­to­se da­ry­mo pro­gra­ma, va­di­na­mų­jų juo­dų­jų zo­nų, kur įvyks­ta dau­giau­sia ava­ri­jų, pro­gra­ma. Iš prin­ci­po vi­so­se sri­ty­se se­ka­si ge­rai. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris la­bai ken­kia mū­sų ro­dik­liui, yra va­di­na­ma­sis mir­ties ke­lias „Via Bal­ti­ca“. Fak­tiš­kai vie­nas ši­tas ke­lias mums ir su­ga­di­na vi­sus ro­dik­lius. Kai 2022 me­tais mes tu­rė­si­me jau su­tvar­ky­tą au­to­stra­dą nuo Len­ki­jos sie­nos iki Kau­no, nuo Kau­no iki Lat­vi­jos sie­nos, bus dub­lis vie­nas ke­lias. Tie ro­dik­liai tu­rė­tų… vi­so­se ki­to­se sri­ty­se jau bū­si­me to­li pa­žen­gę, tu­rė­tu­me bū­ti tarp pir­mau­jan­čių vals­ty­bių Eu­ro­po­je ne­abe­jo­ti­nai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si G. Ste­po­na­vi­čius.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti taip pat su­si­sie­kimo mi­nist­ro. Ger­bia­mas mi­nist­re, pa­ga­liau, gir­dė­jau, pa­ju­dė­jo le­dai dėl trau­ki­nio iš Vil­niaus į Daug­pi­lį. Ži­nau, kad bu­vo ban­do­ma­sis va­žia­vi­mas, lyg ir vis­kas ju­da į prie­kį, nuo 25 iki gruo­džio (…) die­nos jis tu­rė­tų nuo­la­tos va­žiuo­ti. Ar tai tie­sa, ar yra dar ko­kių nors kliū­čių? La­bai ačiū.

R. MASIULIS. Kad nu­ma­ty­tas trau­ki­nys, tai tie­sa. Da­bar taip grei­tai ne­at­si­min­siu da­tų, bet ga­li bū­ti, kad jūs tei­sus, jei­gu jūs pa­ė­mė­te ofi­cia­lius duo­me­nis. Taip, šis trau­ki­nys yra nu­ma­ty­tas ir ma­to­me per­spek­ty­vas to­je sri­ty­je. Ki­tas da­ly­kas, kad taip pat dir­ba­ma su lat­viais dėl trau­ki­nio į Ry­gą grą­ži­ni­mo. Mes esa­me vi­siš­kai tam pa­si­ruo­šę, bet rei­kia su­de­rin­ti su „Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­liais“, kad tai ga­liau­siai vyk­tų. Bet ti­kiu, kad ki­tais me­tais ga­li pa­vyk­ti ir tą pro­jek­tą pra­dė­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia G. Ste­po­na­vi­čius. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti apie ki­tų me­tų pla­nuo­ja­mo vals­ty­bės biu­dže­to pri­ori­te­tus. Na­tū­ra­lu, kad po svars­ty­mo biu­dže­te at­si­ran­da tam tik­rų per­skirs­ty­mų ir pa­mąs­ty­mų. Da­lį jų mes šio­mis die­no­mis iš­gir­do­me. Vie­nas iš jų jū­sų lū­po­mis ir ke­lių Sei­mo na­rių pa­si­džiau­gi­mu nu­skam­bė­jęs mo­men­tas, kad yra at­ran­da­ma pi­ni­gų Kau­no S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no sta­dio­no sta­ty­boms, re­konst­ruk­ci­jai. Ta­čiau yra ir ki­tų svar­bių da­ly­kų. Pa­vyz­džiui, ke­li šim­tai uni­ver­si­te­tų ir moks­lo ins­ti­tu­ci­jų dės­ty­to­jų laiš­kų dėl itin ma­žų at­ly­gi­ni­mų yra vie­nas iš svar­bių ir jaut­riau­sių klau­si­mų, aš ne­kal­bu apie me­di­kų da­ly­kus. Ar jūs ma­no­te, kad vi­sų pri­ori­te­tų vi­su­mo­je lė­šos sta­dio­nui yra svar­biau nei per­tvar­ko­mo aukš­to­jo moks­lo da­ly­vių mo­ty­va­ci­ja ir di­des­ni at­ly­gi­ni­mai?

PIRMININKAS. Pra­šau.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Jūs tik­rai ga­lė­si­te pats įver­tin­ti pri­ori­te­tų svo­rį. Vy­riau­sy­bė ki­tais me­tais, jei­gu pri­tars Sei­mas ir pri­tar­si­me Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mams, yra nu­ma­čiu­si bent jau pra­dė­ti Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tą ir skir­ti 1,5 mln. eu­rų Kau­no sta­dio­no re­konst­ruk­ci­jai. O dės­ty­to­jų, ty­rė­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti yra, jei­gu ne­klys­tu, 22,6 mln. eu­rų. Ma­nau, kad ne­rei­kė­tų prie­šin­ti ši­tų gru­pių, nes, su­ti­ki­me, na­cio­na­li­nio sta­dio­no Vil­niu­je vis dar ne­tu­ri­me ir pa­na­šu, kad to pro­ver­žio ten nė­ra. Tai, kas vyks­ta su Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­ne prie ge­le­žin­ke­lio sto­ties Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos sta­dio­ne, tai ir­gi yra tam tik­ras vals­ty­bės, pa­ties Vil­niaus, kaip sos­ti­nės, kaip ir su­men­ki­ni­mas. Ma­nau, kad to pro­jek­to ir­gi rei­kia. Tuo la­biau kad sa­vi­val­dy­bė pri­si­de­da 50 % prie to ob­jek­to sa­vo­mis lė­šo­mis ir mes esa­me įsi­pa­rei­go­ję to­kius in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, ku­rių yra pu­sė per pu­sę, tik­rai rem­ti. Kaip jau mi­nė­jau, ta su­ma, ku­ri nu­ma­ty­ta dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mams, tai tie­siog 10 me­tų to vi­sai ne­bu­vo. Ma­nau, kad nė­ra la­bai men­ka.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. No­rė­čiau pa­klaus­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rės dėl tų ne­lem­tų uni­ver­si­te­tų su­jun­gi­mo. Jau, aiš­ku, to­li nu­ke­lia­vo­me nuo tos idė­jos, ku­rią jūs pa­tei­kė­te bū­da­ma MOSTOS va­do­ve, ta­čiau kiek­vie­ną kar­tą vis at­si­ver­ti por­ta­lą ir pa­ma­tai dar vi­so­kių nau­jie­nų. Ypač pas­ku­ti­nės nau­jie­nos, ku­rios bu­vo su­si­ju­sios su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pa­li­ki­mu ra­my­bė­je vien to­dėl, kad įsi­ki­šo Vals­tie­čių są­jun­gos va­do­vas ger­bia­mas R. Kar­baus­kis. Ar už­tek­tų įsi­ki­ši­mo dar kar­tą R. Kar­baus­kio, kad pa­lik­tu­mė­te, tar­kim, ir Spor­to uni­ver­si­te­tą? Ar jau da­bar vis­kas nu­spręs­ta ir da­bar jau jo­kių pa­li­ki­mų ir ne­bus?

No­rė­čiau su­ži­no­ti, ko­kia to­les­nė se­ka? Ar čia per prie­var­tą jūs juos jung­si­te ko­kiu nors bū­du, ar tai­ky­si­te fi­nan­si­nius srau­tus, re­gu­liuo­si­te, kad vis dėl­to tas pro­ce­sas kaip nors įvyk­tų? Ačiū.

PIRMININKAS. Pra­šau, mi­nist­re.

J. PETRAUSKIENĖ. Ger­bia­mas Ed­mun­dai, dė­ko­ju už klau­si­mą. Vi­sų pir­ma, ma­nau, kad uni­ver­si­te­tai tik­rai yra la­bai lem­ti, ne­de­rė­tų jų va­din­ti ne­lem­tais. Ti­kiu, kad ne vie­nas čia sa­lėje sė­din­čių esa­me bai­gę uni­ver­si­te­tus ir ger­bia­me sa­vo Al­ma Ma­ter. Aukš­to­jo moks­lo per­tvar­ka vi­sų pir­ma yra grin­džia­ma įro­dy­mų ir at­vi­ro dia­lo­go prin­ci­pu. Ma­nau, per me­tus yra pa­da­ry­tas di­džiu­lis įdir­bis dis­ku­tuo­jant su pa­čio­mis aka­de­mi­nė­mis ben­druo­me­nė­mis, su aka­de­mi­nių ben­druo­me­nių val­dy­mo or­ga­nais – ta­ry­bo­mis, se­na­tais. Va­kar Vy­riau­sy­bė­je svars­tant tin­klo per­tvar­kos klau­si­mą, mes esa­me ga­vę vi­sų aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­si­lie­pi­mus ir pri­ta­ri­mus, kas yra la­bai svar­bu Vy­riau­sy­bės pla­nui. Aukš­to­jo moks­lo per­tvar­ka nė vie­no­je vals­ty­bė­je nė­ra įvy­ku­si per me­tus. Ma­nau, tai yra pir­mas la­bai reikš­min­gas žings­nis, ku­ris yra rem­tas su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si A. Ge­lū­nas. Pra­šau, ko­le­ga.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti svei­ka­tos mi­nist­ro po­no A. Ve­ry­gos. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­klaus­ti, jei­gu tai tie­sa ir jei­gu tai tie­sa, ko­kiu tiks­lu pri­ver­tė­te Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jus pa­si­ra­šy­ti kon­fi­den­cia­lu­mo su­tar­tį ir tuo pa­žeis­ti Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mą, Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mą ir ki­tus vie­šą­jį in­te­re­są gi­nan­čius įsta­ty­mus?

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Ne­ži­nau, kaip rei­ka­la­vi­mas dar­buo­to­jams, ku­rie dir­ba su as­mens duo­me­ni­mis, ga­li juos ma­ty­ti, prieš­ta­rau­ja jū­sų mi­nė­tiems įsta­ty­mas. Aš ma­nau, kad čia yra la­bai pras­ta prak­ti­ka bet kur, t. y. ne­at­skleis­ti as­mens duo­me­nų, ne­teik­ti to­kių duo­me­nų, ku­rie susiję su as­mens in­for­ma­ci­ja, aš ne­ži­nau, kaip tai prieš­ta­rau­ja ko­kiems nors tei­sės ak­tams.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Ge­lū­nas. Ruo­šia­si J. Imb­ra­sas.

A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bu­vo kul­tū­ros mi­nist­rei, bet pe­rad­re­suo­ju prem­je­rui. Prem­je­re, šį pir­ma­die­nį Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas ap­ri­bo­jo pri­ei­gą prie „Lin­ko­ma­ni­jos“ – pi­ra­ti­nės sve­tai­nės. Pui­ku, kad taip įvy­ko. Bu­vo ap­gin­tos au­to­rių tei­sės. Bet ar ne­bū­tų ge­riau nor­ma­lus tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, o ne pa­vie­nės by­los? Ten net ne vi­siems var­to­to­jams ap­ri­bo­ta. Ži­nau, kad Au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių įsta­ty­mas Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je tai­so­mas jau me­tus. Ar ne­bū­tų įma­no­ma pa­spar­tin­ti šio pro­ce­so? Ko­kia Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja dėl ko­vos su pi­ra­ta­vi­mu?

PIRMININKAS. Pra­šau.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų, ma­tyt, mes tu­ri­me vie­ną ir­gi iš bė­dų, ka­da to­kiu bū­du yra, švel­niai ta­riant, ma­ži­na­mos au­to­rių pa­ja­mos. Tai su­si­ję su ga­na stip­riai pa­pli­tu­sia pro­ble­ma, va­di­na­muo­ju pi­ra­ta­vi­mu. Įsta­ty­mo pa­tai­sos nė­ra pa­pras­tos. Jūs pa­tys su­pran­ta­te, ko­kias emo­ci­jas ke­lian­tis, bet jis tik­rai yra… Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ku­rios da­bar sta­di­jos, tai at­sa­ky­tų kul­tū­ros mi­nist­rė. O pa­vie­nės by­los yra ge­ros tuo, kad teis­mai pra­de­da for­muo­ti prak­ti­ką. Tai yra ne tas teis­mas, ku­ris for­muo­ja vi­są teis­mų prak­ti­ką. Ma­tyt, bus gal­būt ir skun­di­mų, bet yra vėl­gi ge­ras pre­ce­den­tas, ma­nau, kur bus ga­li­ma tai­ky­ti kal­bant apie mū­sų tei­si­nės sis­te­mos to­bu­li­ni­mą at­ei­ty­je ir ga­liau­siai rem­tis teis­mo spren­di­mais to­bu­li­nant pa­tį įsta­ty­mą. Ma­nau, kad tai yra gal ne toks di­de­lis, bet vis tiek žings­ne­lis į prie­kį.

PIRMININKAS. A. Sy­sas no­rė­tų pa­tiks­lin­ti? Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš su­pran­tu, kai pen­ki ar du žmo­nės dir­ba su kon­fi­den­cia­lia, bet 200 žmo­nių. Jūs pa­si­do­mė­ki­te. Ar­ba jūs ne­val­do­te vi­sos in­for­ma­ci­jos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia J. Imb­ra­sas. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las. Pra­šau.

J. IMBRASAS (TTF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. No­riu pa­klaus­ti ger­bia­mo že­mės ūkio mi­nist­ro. Gir­dė­ti, kad ren­gia­mos nau­jos tai­syk­lės tie­sio­gi­nių iš­mo­kų ūki­nin­kams. Kiek jos žen­kliai bus pa­lan­kes­nės smul­kiems ir vi­du­ti­niams, kas bu­vo ra­šo­ma jū­sų pro­gra­mo­je, ir ka­da su jo­mis bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti?

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Su­si­pa­žin­ti bus ga­li­ma ar­ti­miau­siu me­tu, o kiek pa­lan­kes­nės bus… Va­kar kaip tik tu­rė­jo­me Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to ben­drą po­sė­dį su Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tais, ap­ta­rė­me. Iš tik­rų­jų yra ma­nan­čių, kad iš­mo­kos už pir­muo­sius 30 hek­ta­rų tu­rė­tų bū­ti ne­be­mo­ka­mos, bet aš va­kar ir­gi pa­sa­kiau, kad tik­rai ne­tu­riu to­kių įga­lio­ji­mų ir tik­rai žem­dir­biai nė­ra vie­na­reikš­miš­kos nuo­mo­nės dėl to. Tik­rai aš to ne­da­ry­siu, kol ne­bus ben­dro su­ta­ri­mo. Šiaip di­de­lių nau­jo­vių nė­ra. Mes tik stip­ri­na­me kon­tro­lę dėl įro­dy­mo, kad že­mė yra dir­ba­ma. Rei­kės įro­dy­ti fak­tą, kad tu­ri­ma že­mės ūkio tech­ni­ka, kad ta že­mės ūkio tech­ni­ka yra re­gist­ruo­ta ir per­ėju­si tech­ni­nę ap­žiū­rą. Taip pat, jei­gu tech­ni­kos ne­tu­ri ir sam­dai iš kai­my­no ar iš ki­to ūki­nin­ko, rei­kės ap­mo­kė­ti ban­ko pa­ve­di­mu, kad ne­bū­tų fik­ty­vių su­si­ta­ri­mų. Šiaip dau­giau ko­kių nors ap­sun­ki­ni­mų tik­rai ne­bus.

Taip pat su­si­ta­rė­me dėl to, kad rei­kia ei­ti prie tvar­kos įro­dant že­mės val­dy­mo tei­sę. Esa­me su­ta­rę, kad ki­tais me­tais vi­si ūki­nin­kai, ku­rie de­kla­ruo­ja pa­sė­lius, tu­rės tu­rė­ti ne ma­žiau kaip 40 %, skai­čiuo­jant vi­sos že­mės įro­dan­čius do­ku­men­tus, tai ar­ba su­tar­tis, ar­ba pa­nau­dos su­tar­tis. Dar ki­tais me­tais – 60 % ir dar po me­tų – 80 %, kad vi­si spė­tų ir ga­lė­tų pra­dė­ti tvar­ky­tis. Šiaip ko­kių…

Dėl pa­čių iš­mo­kų dy­džių pa­si­kei­ti­mo nė­ra. Iš­mo­kos ki­tais me­tais, kaip ir kiek­vie­nais me­tais, tru­pu­tį di­dės.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui. No­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą esa­mam ener­ge­ti­kos mi­nist­rui ir bu­vu­siam ener­ge­ti­kos mi­nist­rui. 2015 me­tais pa­tvir­tin­ta­me ši­lu­mos ūkio pla­ne pla­nuo­ta Vil­niaus ko­ge­ne­ra­ci­nės elek­tri­nės iš­lai­dos ir ga­lia.

Ger­bia­mas da­bar­ti­ni ener­ge­ti­kos mi­nist­re, jūs prieš mė­ne­sį pa­tvir­ti­no­te są­ma­tą, ku­ri yra 20 % di­des­nė, t. y. 53 mln. dau­giau, ir per­pus ma­žes­nė ga­lia, ne­gu jū­sų ko­le­ga R. Ma­siu­lis prieš tre­jus me­tus pa­tvir­ti­no. Kar­tu val­dan­čio­ji dau­gu­ma at­me­tė li­be­ra­lų siū­ly­mą, kad vals­ty­bi­nės įmo­nės da­ly­vau­tų kon­kur­suo­se vyk­dant vals­ty­bi­nius ener­ge­ti­kos pro­jek­tus. Da­bar klau­si­mas jums, kaip iš tik­rų­jų val­dan­čiam pro­jek­tą, val­dan­čiam kontr­aktus su „Lie­tu­vos ener­gi­ja“. Ko­dėl tiek iš­si­pū­tė są­ma­ta, ku­ri yra be­veik Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vi­sas me­ti­nis biu­dže­tas, ir kaip jūs kon­tro­liuo­si­te „Lie­tu­vos ener­gi­ją“, nes aki­vaiz­du, kad ji kol kas ne­kon­tro­liuo­ja­ma?

PIRMININKAS. Pra­šau.

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­kui už klau­si­mą. Dėl ši­lu­mos ūkio pro­gra­mos ir lė­šų, ku­rios bu­vo skir­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos lė­šos, tai ga­liu pa­tvir­tin­ti tik­tai tiek, kad tai bu­vo nu­ma­ty­ta mak­si­ma­li pa­ra­mos su­ma. Ji nė­ra vir­ši­ja­ma. De­ri­ni­mo pro­ce­se klau­si­mas dėl kon­tro­lės.

Esu pa­pra­šęs ir yra at­siųs­ti kon­kre­tūs „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ įsi­pa­rei­go­ji­mai. Ko­kios prie­lai­dos lems, ko­kia bus ši­lu­mos kai­na, ga­my­bos kai­na at­si­žvel­gus į var­tų mo­kes­čius, šiukš­lių var­tų mo­kes­čius, bio­ku­ro kai­ną. Re­mian­tis tuo raš­tu ir bus at­lie­ka­ma kon­tro­lė.

PIRMININKAS. Ar Vy­riau­sy­bė su­tik­tų dar į A. Ma­tu­lo klau­si­mą at­sa­ky­ti? Ži­no­ma. Pra­šau. A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ge­rai, kad yra prem­je­ras. Tai žmo­gus, ku­riuo aš dar ti­kiu. No­riu pa­klaus­ti svei­ka­tos mi­nist­ro. Ger­bia­mas mi­nist­re, va­kar ga­vau iš dar­buo­to­jų pluoš­te­lį to­kių do­ku­men­tų ir vie­na­me ra­šo­ma, kad rug­pjū­čio 21 die­ną, dar­bo die­nos pa­bai­go­je, bu­vau iš­kvies­tas pas mi­nist­ro pa­ta­rė­ją N. Čer­niaus­kie­nę. Po­kal­bio me­tu ga­vau pa­siū­ly­mą nebeei­ti už­ima­mų pa­rei­gų, Vi­daus au­di­to sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gų. Po­kal­bio me­tu bu­vo pa­sa­ky­ta, kad, prie­šin­gu at­ve­ju, bus im­ta­si kon­kre­čių prie­mo­nių: bus ini­ci­juo­ja­mas vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų pa­žei­di­mo ty­ri­mas pa­si­tel­kiant į pa­gal­bą ne­įvar­dy­tą VTEKʼo spe­cia­lis­tą, eks­per­tą, sis­te­min­gai vyk­do­mi tar­ny­bi­niai nu­si­žen­gi­mai ir pa­na­šiai. Kanc­le­rio klau­sia­ma, ką da­ry­ti. To­kių do­ku­men­tų ga­vau ir dėl D. Bak­šos, ku­ris va­kar iš­ėjo…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te, ko­le­ga!

A. MATULAS (TS-LKDF). …iš dar­bo. No­riu pa­klaus­ti. Ar jūs val­do­te si­tu­a­ci­ją? Ar ži­no­te, ką da­ro jū­sų pa­ta­rė­ja? Jums gal­būt ko­kia nors gi­li abs­ti­nen­ci­ja, kad vi­są lai­ką nei­gia­te šiuos da­ly­kus. Ir ko­dėl va­kar iš­ėjo iš dar­bo vi­ce­mi­nist­rė ir pa­ta­rė­jas D. Bak­ša?

PIRMININKAS. Pra­šau, mi­nist­re.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mus. Tik­rai ne­ko­men­tuo­siu pa­ska­lų, ne­ži­nau apie jo­kius raš­te­lius. Jei­gu tu­ri­te ko­kių nors duo­me­nų, ku­rie ver­čia abe­jo­ti dėl spren­di­mų, pra­šo­me juos pa­teik­ti ofi­cia­liai ir į juos tik­rai at­sa­ky­si­me. Iš tik­rų­jų esu daug gir­dė­jęs sklei­džia­mų pa­ska­lų apie sa­vo ko­man­dos na­rius ir apie tai, ką jie da­ro ar ne­da­ro. Aš ne­ga­liu jų nie­kaip ko­men­tuo­ti. Ma­no ko­man­dos po­ky­čiai yra ne­su­si­ję, kad ir kaip, ma­tyt, no­rė­tu­mė­te su­sie­ti tai su sa­vo veik­la, jie yra pla­nuo­ja­mi ma­no. Aš pri­imu tuos spren­di­mus ir tik­rai val­dau si­tu­a­ci­ją mi­nis­te­ri­jo­je. Ačiū už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū mi­nist­rui, ačiū Vy­riau­sy­bei, prem­je­rui. Lin­ki­me sėk­mės! (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, grįž­ta­me į va­ka­ri­nį po­sė­dį ly­giai 15 va­lan­dą. (Bal­sas sa­lė­je: „Re­gist­ruo­ja­mės.“) Re­gist­ra­ci­ja. Pra­šau, ga­li­me re­gist­ruo­tis. Re­gist­ra­ci­ja. Į po­pie­ti­nį ne­įskai­ty­si­me, bet ga­li­me re­gist­ruo­tis. Pra­šau.

Ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­re­gist­ra­vo 40 Sei­mo na­rių. Per­trau­ka. Po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)

Dar A. Vin­kų už­re­gist­ruo­ki­me.

A. VINKUS (LSDDF). Ne tą pa­spau­džiau myg­tu­ką, ne­su­vei­kė. Aš – 41.

PIRMININKAS. Ge­rai, už­re­gist­ruo­ja­me.


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.