LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 123
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 23 d. posėdį. (Gongas)
10.02 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos mūsų posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Pagerbkime tyla.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu K. Antanavičiaus bendražygį ir kolegą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Seimo narį K. Glavecką tarti žodį.
K. GLAVECKAS (LSF*). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji šeimos artimieji, visi gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai! Iš tikrųjų profesorius K. Antanavičius buvo tiek svarbi ir reikšminga Lietuvos nepriklausomybei, jos ekonominiam savarankiškumui asmenybė, kad aš beveik tikras, kad jeigu jo nebūtų buvę, gal mes dauguma toje salėje tikrai nebūtume, nes lygiagrečiai su politine nepriklausomybe, ekonomine nepriklausomybe visuomet buvo ir lieka vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris vienija tautą, kuris išlaiko tautą, daugina jos kultūrą.
Dėkoju už man suteiktą galimybę pasidalinti mintimis ir priminti apie profesorių K. Antanavičių, kuriam lapkričio 25 dieną būtų sukakę 80 metų.
Ši unikali, gyvenimo negandų užgrūdinta Lietuvos asmenybė, kilusi iš Žemaitijos krašto, Kretingos apskrities, augusi gausioje dešimties vaikų šeimoje ir dešimties metų faktiškai netekusi savo tėvų (jie buvo išvežti į Sibirą), slaptųjų tarnybų buvo persekiojama už antitarybinę veiklą mokykloje ir Kauno politechnikos institute, siekė ir pasiekė savo užsibrėžtus akademinius tikslus, tapo habilituotu ekonomikos mokslų daktaru ir profesoriumi, parengė ne vieną stiprų jaunesnės kartos ekonomistą. Nors K. Antanavičiaus mokslinių tyrimų tema buvo ekonominiais ir matematiniais apskaičiavimais ir metodais grįstas gamybos valdymas, jis sugebėjo tapti itin plataus spektro mokslininku, gebėjusiu mąstyti dešimtmetį į priekį.
Visa K. Antanavičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla buvo stipriai veikiama jo asmenybės charakterio bruožų ir savybių. Jo nuoširdumas, žinių siekis, jautrumas, tiesmukai sakoma tiesa, ugningos kalbos ir idėjos pakerėdavo paprastus žmones, kurie rinko jį SSRS liaudies deputatu, Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir Seimo nariu, tikėdami jo mintimis, idėjomis ir vizijomis.
Tuo sunkiu laikotarpiu, kai prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio užuomazgos, visiems itin reikėjo šviesos ir kitokio gyvenimo vilties, kurią skleidė idealistas ir romantikas K. Antanavičius. Jis buvo temperamentingas, kategoriškas, aštrus, bet ir drąsus – jis nebijojo kietai kalbėti SSRS liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje ir eidamas prie mikrofono net sulaukė M. Gorbačiovo replikos „Neleiskite kalbėti šiam profesoriui.“ Tais laikais tai iš tikrųjų buvo drąsus žingsnis.
Profesorius K. Antanavičius buvo gyvas savo dvasia, neįspraustas į jokius ideologinius šarvus, nes tikėjo, kad politinę nepriklausomybę Lietuva gali pasiekti pirmiausia tapdama ekonomiškai nepriklausoma. Jis savo iniciatyva ir visomis jėgomis 1987 metais kibo į Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcijos, Lietuvos ekonomikos transformavimo į rinkos ekonomiką projektų kūrimą. Kartu su E. Vilku, K. D. Prunskiene, manimi, A. Dobravolsku ir kitais ekonomistais parengė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją, kuri buvo vienas iš pagrindinių dokumentų vykdant ir pertvarkant Lietuvos ekonomiką.
Per pusantrų metų profesoriaus vadovaujamas kolektyvas parengė daugiau kaip 50 ekonomikos reformos įstatymo projektų, kurie tapo įstatyminiu pagrindu Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Šiuo aspektu mes pralenkėme Latviją ir Estiją. Už tai turime būti dėkingi K. Antanavičiaus iniciatyvai, darbštumui ir žinioms.
Būdamas idealistas ir tikėdamas savo idėjų teisingumu, K. Antanavičius troško, kad jo vizijos būtų įgyvendinamos praktiniame gyvenime. Deja, čia jis susidūrė su realybe, dažnai nuginkluodavusia jo optimizmą ir tikėjimą. Jam buvo sunku suvokti priešiškumą, nesantaiką, intrigas, įtarumą ir prisitaikymą, nes jam norėjosi kuo greičiau imtis priemonių, pagerinsiančių žmonių gyvenimą.
Prisimenu 1995 metus, kada prasidėjo didžioji mūsų Lietuvos ekonomikos istorijoje bankų krizė. Dar toje salėje, kai jam nedavė žodžio, jis pasiėmė mikrofoną su visu stovu, atėjo į prezidiumą su ketinimu, kad jeigu neduosite, tai aš jums duosiu, ir taip gavo teisę kalbėti. Iš tikrųjų kalbėjo apie didelę bėdą, kuri užpuolė Lietuvą ir kuri susijusi su bankų krize, nes ji palietė visus žmones. Tai ne tik pavyzdys jo dvasinio ir kokio nors kitokio, bet ir fizinio atsidavimo, kad reikia ginti tą interesą, dėl kurio esame susirinkę.
Ne veltui jo mėgstamiausios eilutės, kurias nuolat kartojo jis pats ir prašė tai daryti kitus, buvo citata, jo žodžiai, kurie, mano supratimu, nepaprastai svarbūs ir aktualūs dabar: „Tai stok į kovą, tik neverk ir nedejuok, kai reikalai blogi – tiktai nepasiduok.“ Jis visą laiką kvietė į kovą, visą laiką kvietė neverkti ir nedejuoti, jeigu bus sunku, ir niekada nepasiduoti, eiti tuo keliu. Tas principas tinka visiems, be išimties visiems laikotarpiams, ir dabartiniam.
Visa savo širdimi ir esybe įsitraukęs į Sąjūdžio, kurio tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybė, veiklą, profesorius K. Antanavičius turėjo rinktis ir politinę srovę, su kuria galėtų įgyvendinti savo sumanymus ir idėjas. Jau 1989 metais jis leido knygas apie rinkos ekonomiką ir jos veikimo mechanizmus, buvo tikras rinkos ekonomikos šauklys ir, kaip sakė jis pats, širdyje buvo tikras liberalas. Dažnai skaitė ir cituodavo L. von Mizesą ir F. A. Hajeką. Jis akcentavo Lietuvos rinkos principus, laisvosios rinkos principus, ragindamas kuo sparčiau mažinti valstybės kišimąsi į ekonominę veiklą, įmonių savarankiškumo svarbą, siūlė ekonominę šoko terapiją, kuri gąsdino kai kuriuos politikus ir eilinius žmones, pripratusius prie skirstymo, vadovavimo, planinės ekonomikos principų.
Aišku, šoko terapija buvo, kaip žinote, labai skaudus dalykas, bet tai reikėjo pradėti daryti. Jo idėja buvo teisinga ir gera, kad žmonės pasijustų visiškai laisvi, patys imtųsi iniciatyvos ir veiklos, kurtų savo verslą, didintų nuosavybę, tačiau galbūt buvo per ankstyva ir staigi. Ši mintis tiko daliai žmonių, kurie buvo verslūs, drąsūs, išradingi jau sovietiniais metais, bet didžiajai daliai sovietinės ideologijos spaudžiamų žmonių ji netiko – žmonių mąstymas staigiai nepasikeitė, paskelbus nepriklausomybę.
Atkūrus nepriklausomybę, profesorius dėjo visas pastangas sparčiai įvesti savo valiutą – litą, kovojo dėl investicinių čekių, kurie davė ir teigiamų, ir visokių…
Bet jis buvo tas žmogus, kuris viską judino, kuris dalyvavo pirmose gretose teikiant siūlymus ir sprendžiant juos. Visą laiką sakydavo, kad bet koks pasiūlymas turi būti pagrįstas finansiškai, ir visuomet jis klausdavo, iš kokių versmių paimti, kieno sąskaita grąžinti ar vykdyti kompensacijas. Čia jis turėjo omenyje kompensacijas už žemę, žemės perkėlimus ir kitus dalykus, kurie tuo metu buvo vykdomi ir kuriuose jis matė didelę priešpriešą Lietuvos ekonomikai, kad nebuvo ganėtinai apgalvoti.
Rinkdamasis politinės veiklos kryptį, deklaruodamas liberalias idėjas gana netikėtai daugeliui profesorius tapo Lietuvos socialdemokratų partijos vėliavnešiu, ją sėkmingai atkūrė ir sudarė sąlygas tapti pasaulio Socialistų internacionalo nare. Matyt, jį buvo sužavėjusi visuomenės žmonių gerovės idėja, švediškasis socializmo modelis, arba vadinamasis soziale marktwirtschaft, ir jis norėjo tai pasiekti Lietuvoje. Deja, realybė vėlgi pasirodė kiek kitokia ir negailestingai daužė profesoriaus viltis.
Minėdamas savo 60-metį, profesorius skaitė pranešimą Mokslų akademijoje apie Lietuvos vizijų ir realybės dešimtmetį nuo 1987 iki 1997 metų. O kaip norėtųsi šiandien išgirsti jo aštrų, kritišką, bet taiklų šių vizijų ir realybės vertinimą iki šių dienų, apie tą mūsų šalies trisdešimtmetį, per kurį visas pasaulis ir pati Lietuva tapo kitokia, nei buvo 1987 metais.
Per šį laikotarpį visame pasaulyje labai pasikeitė ekonominiai, kultūriniai, socialiniai santykiai tarp žmonių. Kai kurių dalykų turbūt net profesorius negalėjo numatyti, tačiau bet kokiai ekonomikai reikia pamatų, kuriuos Lietuvai itin meistriškai ir kokybiškai tuomet paklojo būtent profesorius K. Antanavičius ir kiti ekonomistai.
Mes visi drauge atkūrėme savo nepriklausomybę, įžengėme į Europos Sąjungą ir NATO draugiją, iš Rytų perėjome į Vakarus, ir stengėmės tai daryti kuo geriau. Ir nors koją dažnai pakišdavo tas priešiškumas, įtarumas, nesantaika ir kitos negerovės, aš džiaugiuosi, kad jau šioje parlamento kadencijoje dirba jaunimas, gimęs po nepriklausomybės atkūrimo metų, tai yra 1990 m. kovo 11 d. Dirba vadovaudamasis kitomis vertybėmis, netausodamas savęs, su galbūt naiviu idealizmu, kaip tuomet Sąjūdžio laikais dirbo K. Antanavičius, be jokio egoizmo ir naudos sau, o tik vardan tos Lietuvos.
Ačiū už dėmesį. Dar kartą noriu pabrėžti, kad skaityti yra sunku apie tokį žmogų, reikia kur kas geriau kalbėti. Aš pabaigai dar kartą pasakysiu, kad tai buvo žmogus, kuris gyveno Lietuva ir kuris labai daug padarė. Labai daug padarė. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkojame profesoriui K. Glaveckui. Kviečiu mintimis ir prisiminimais pasidalinti Seimo narį J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami brangiausi K. Antanavičiaus žmonės, miela Onute, Rasa, dar šiek tiek ūgtelėję ir įgavę Kazimiero bruožų, Ignai ir Tadai, mieli Kazimiero bendražygiai signatarai, mielieji kolegos.
Šiandien minime vieno iš iškiliausių mūsų XX amžiaus antrosios pusės bendražygių 80-ąjį gimtadienį. Deja, jau beveik 20 metų, kaip jį palydėjome į Antakalnio kalnelį. Aiškiai per anksti, tik sulaukusį 60-ies, dar neįgyvendinusį daugelio savo sumanymų.
Gimė Elenos ir Antano Antanavičių šeimoje beveik per Lietuvos kariuomenės gimtadienio minėjimą. Dėl sovietų vykdytos Lietuvos žmonių deportacijos, nuo kurios kentėjo ir mano tėveliai, 1948 metų vežimas, taip ir Kazimiero tėvai, beveik dešimtmetį buvo atskirtas nuo savo tėvų, bet priglaustas, globotas gerųjų Lietuvos žmonių Kazimieras turėjo plačią, bet kovingą širdį.
Sovietinis pokaris jį brandino kaip žmogų, gebantį pakovoti ne tik už save, bet ir už kiekvieną, ypač silpnesnį. Tai ryškiai matome vartydami jo biografijos puslapius: ar tai būtų mokyklos istorijos, apginant ir tiesiog su vaikišku kumščiu stojant silpnesnio klasės ar kaimo draugo pusėn, ar studijų metais ginant savo tikėjimo ar įsitikinimų tiesas.
K. Antanavičius pirmiausia buvo šeimos žmogus. Puikus vyras, tėvas ir, neabejoju, jei būtų sulaukęs, būtų buvęs puikus senelis. Mieli Ignai ir Tadai, jūs turite ir galite didžiuotis savo seneliu. Jūs turite į ką lygiuotis.
Dar prieš prasidedant Sąjūdžio aušrai, K. Antanavičius su būriu kolegų įsitraukė į Lietuvos ekonominio laisvėjimo kelią. Tačiau, kaip jis rašė, tos atmintinos 1988 metų pavasario dienos kaip gaivus pavasario vėjas išjudino visus. Ir tuos, kurie kaip sraigės kriauklėse slapčia brandino laisvės perlą, ir tuos, kurie nebesitikėjo išvysti šviesos. Tada atsiliepdama į jo žodžius A. Žemaitytė, apibendrindama K. Antanavičiaus kelią, po beveik 15 metų užrašė: „Tamsa ištirpsta šviesoje.“
Būtent tais 1988 metais visa Lietuva pažino K. Antanavičių. Pažino kaip vieną iš stipriausių mūsų Laisvės šauklių. Tada susiėjo ir mudviejų keliai. Pradžioje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus taryboje, kur iki vėlumos Rašytojų sąjungoje diskutuodavome, vėliau Lietuvos socialdemokratų partijoje, SSRS liaudies deputatų ir SSRS Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos delegacijos darbe, ir dar vėliau man, kaip chirurgui, prisiliečiant prie Kazimiero kūno, o iš dalies ir sielos, kada jį glemžėsi sunki liga.
Kalbėti šiandien apie profesorių, Kovo 11-osios Akto signatarą K. Antanavičių atrodytų ir nesunku, bet ir nepaprasta dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia todėl, kad tie, kurie 1988 metais Sąjūdžio aušroje ir 1990 metais atkuriant nepriklausomybę jau artėjome prie pilnametystės ar buvome jos sulaukę, tomis dienomis matę ir girdėję K. Antanavičių, įsiminėme jį visam gyvenimui. Todėl, kad tuo metu būdamas dabartinės mūsų dalies vienmetis jis atsinešė į nepriklausomos valstybės kūrimą profesinę brandą, įžvalgumą, gilų atsakomybės jausmą. Galbūt todėl, kad vieną pirmųjų kartų išvykęs į laisvąjį pasaulį, į Kanadą, pabendrauti ir paieškoti bendraminčių, jis parsivežė ne tik gerąją žinią, tautiečių palaikymą, kad mes galime atkurti laisvą Lietuvą, bet ir žinią, kad turi labai trumpą laiko limitą savo gyvenimo planams įgyvendinti.
Turbūt todėl per tą likusį devynerių metų laikotarpį jo vidinis gyvenimo laikrodis tiksėjo visai kitu ritmu – aplenkdamas mūsų galbūt du ar tris kartus. Tačiau jis niekad išoriškai to neparodė. Tik galbūt buvo reiklesnis pirmiausia sau ir arčiausiai esantiems bendražygiams. Kaip šiandien paminėjo K. Glaveckas, būtent tuo metu kaip savo gyvenimo moto užrašė tą vieną mėgėjiško eilėraščio eilutę: „Kai reikalai blogi, tiktai nepasiduok.“ Ir jis nepasidavė iki paskutinių savo gyvenimo minučių. Jis dirbo, aukojosi, reikalavo, pirmiausia iš savęs ir kitų, kad Lietuva taptų teisingesnė, ypač socialiai teisingesnė, kad valstybė būtų pertvarkoma pagal naują modelį. Šiandien jūs nuotraukose šioje salėje ir I rūmų galerijoje atidarytoje parodoje matote jo gyvenimą kaleidoskopą – nuo tvirtos, gausios ūkininko šeimos Balsėnų kaime, Kretingos apskrityje, iki tėvų tremties ir likusio nepilnamečio, besislapstančio Lietuvoje, baigiančio ir nebaigiančio mokslų, nes išryškėjus pasipriešinimo veiklai buvo pašalintas iš universiteto, bet gerų žmonių palaikomas sugrįžo, baigė mokslus ir tvirtai kibo į gyvenimą. Per savo užsispyrimą, ryžtą apgynė tais laikais kandidato disertaciją, vėliau – mokslų daktaro, iškentė tikrus netiesos žodžius, laukdamas daktaro disertacijos patvirtinimo, ir, kaip minėjau, visa jėga pasinėrė į nepriklausomos Lietuvos statybą.
Dar 1989 m. išrinktas turbūt vienoje iš sunkiausių Vilniaus apygardų SSRS liaudies deputatu buvo vienas iš mūsų ten atstovavusių Lietuvai lyderių tvirtai kalbantis vardan Lietuvos. Aš prisimenu ne vieną epizodą, kai Kazimierui Antanavičiui stojant ir einant link tribūnos M. Gorbačiovas modavo ranka ir sakydavo: „Aš žinau, ko tu vėl nori!“ O jis norėjo laisvės Lietuvai. Kazimiero pozicija buvo labai tvirta. Tapęs Aukščiausiosios Tarybos, vėliau – Atkuriamojo Seimo nariu, pasirašęs Nepriklausomybės Aktą, Kazimieras vienas pirmųjų Kovo 11-osios salėje pristatė naują Vyriausybės įstatymą – kaip pradžių pradžią, kaip tvarkytis Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo. Tam, kad nebūtų dubliuojama, kad būtų efektyviai naudojami resursai Kazimieras siūlė turėti šešias ministerijas Vyriausybėje. Šiandien mes dar turime 14. Nežinau, ar turėsime valios pasiekti tą ribą, dėl kurios mes dažnai ginčijamės, kaip naudoti resursus. Jis pats asmeniškai ir jo ekonomistų grupė, kuriai vėliau vadovavo, Seimo nariai tikrai dirbo negailėdami jėgų.
Mieli kolegos, K. Antanavičiaus atminimas šiandien mus įpareigoja. Minėdami 80-ąsias gimimo metines prisiminkime jo nueitą kelią, veiklą, priesakus kaip mūsų įsipareigojimus ir šiandienos Lietuvos žmonėms. Man atrodo, jie būtų labai prasmingi ir tinkami likusiai mūsų kadencijos daliai. Tai būtų geriausias pagarbos jam ir jo atminimo įamžinimas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui J. Olekui. Kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę ir Signatarų klubo kanclerį S. Kašauską.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji, šiandien mes minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro K. Antanavičiaus 80-ąsias gimimo metines. Aš labai nuoširdžiai dėkoju Kazimiero bendražygiui ir bendraminčiui J. Olekui už nuostabiai jautrų pranešimą, nes aš pajutau Kazimiero dvasią. K. Glaveckas taip pat padarė puikų pranešimą, bet kalbėjo kaip ekonomistas apie ekonomistą. Bet niekas šiandien nepasakė vieno dalyko – Kazimieras puikiai valdė žodį ir dar rašė eiles. Tai ir jautėme jo visuose pasisakymuose. Jis, kaip ekonomistas, niekada nekalbėjo sausai. Tai visada buvo labai emocionalu, tikslu. Puikiai valdydamas žodį jis sugebėdavo kartais pasakyti tokį sakinį, kuris viską sudėdavo į vietas be jokių papildomų komentarų. O šiandien Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas nori padovanoti jo bendražygei, bendramintei Onutei šį Vytį. Ypač noriu paprašyti, įpareigoti ir priesaką pasakyti jo atžaloms Tadui ir Ignui apie tai, kad šioje salėje jūs esate įpareigoti būti geresni negu senelis, sekti jo pėdomis, kad jus visada lydėtų šio mūsų Lietuvos valstybės herbo – Vyčio idėja ir mintis. Ačiū, Onute, ačiū, Rasa, kad auga puikios atžalos. Miela Onute, prašom. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame K. Antanavičiaus artimiesiems, dėkojame visiems dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiami kolegos, kviečiu registruotis ir tvirtinsime darbotvarkę.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
10.28 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. lapkričio 23 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seimo narys R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, aš turiu du pasiūlymus. Dėl komitetų pirmininkų tvirtinimo – atidėti į popietinę darbotvarkę, nes yra biudžetas ir vėl bus daug diskusijų, daug klausimų, yra daug pasiūlymų. Vadinasi, mes nesvarstysime, o skubėti nėra kur. Neturi būti priimtas.
Ir kitas. Seimo Pirmininke, nežinau, ar jus informavo: vakar Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir aš įtariu, kad yra pažeistas Statutas, nes komitetas nepateikė išvados, bet mūsų plenarinių posėdžių kompiuteryje yra numatytas klausimas dėl bazinio dydžio nustatymo – 132. Prieš dvi savaites Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir pritarė – 137 (Violeta, aš po ranka turiu komiteto išvadą). Pasiūlymas. Jeigu mes kalbame apie pasiūlymus, tai turi būti komiteto pozicija – arba pritaria, arba nepritaria, nes 6 buvo už, 6 – prieš, 4 susilaikė. Aš skaitau Statuto 149 ir 150 straipsnius – tokiu atveju jis negali būti čia įtrauktas ir už jį negalime nei balsuoti, nieko. (Balsai salėje) Paaiškinsite? Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas kolega, kuris iškėlė šį klausimą. Komitete buvo svarstomas pasiūlymas, noriu atkreipti dėmesį – pasiūlymas. Ir pasiūlymas nesurinko daugumos balsų. Todėl tam nepritarta, liko 137.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat pritarčiau kolegos pasiūlymui, kad komiteto pirmininkų tvirtinimą gal galima atidėti? Tuo labiau kad mums reikės Ekonomikos komiteto pirmininką dar papildomai tvirtinti, nes išeina į ministrus, kaip suprantame, dabartinis pirmininkas. Komitetai gali dirbti ir pavaduotojams vadovaujant. Koncentruokimės į biudžetą.
Mano prašymas būtų dėl rezoliucijos. Kaip žinome, gana vieningai priėmėme vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Tikiuosi, kad ir rezoliuciją taip pat vieningai mes palaikysime, ir gal ji vis dėlto galėtų atsidurti rytiniame posėdyje? Nenormalu, kai tokius politinę poziciją išreiškiančius dokumentus mes priimame kada nors vakare, kai lieka nedidelis būrelis Seimo narių. Frakcijos vardu prašau kelti iš rezervo į rytinį posėdį.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, tai, kas paskleista žiniasklaidoje, nėra tiesa. Mūsų komitetas pasisakė, kad rezoliucija nebūtų svarstoma dėl to, kad ten siūloma 44 asmenis įtraukti į sąrašus. Į tuos sąrašus jie jau yra įtraukti. Faktas jau yra įvykęs. Antrą kartą į sąrašus tų pačių žmonių neįtrauksime. Jiems jau atvykimas į Lietuvą yra ribojamas. Jeigu yra kitokia šios rezoliucijos prasmė, reikėtų ją perrašyti.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlėte išbraukti šį klausimą dėl rezoliucijos?
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip. Tą projektą, kuris yra, būtų Seimui nesolidu svarstyti, nes, kaip aš minėjau, užsienio reikalų ministras perdavė šį sąrašą ir jis yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašus. Migracijos tarnyba jau yra seniai informuota. Mes priėmėme įstatymą, kokia tvarka tai yra daroma, ir įstatymas, nors dar neįsigaliojęs, bet ta tvarka jau yra vykdoma, nes tai tikrai svarbus klausimas…
PIRMININKAS. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). …jautrus. Aš manau, kad siūlytojai pavėlavo. Jeigu norima išreikšti ką nors kito toje rezoliucijoje, reikėtų pakoreguoti jos tekstą.
PIRMININKAS. Ar kalbate frakcijos vardu?
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, ir frakcijos, ir komiteto vardu…
PIRMININKAS. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). …nes komitete taip buvo apsitarta.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau paprieštarauti gerbiamam Juozui dėl to, kad tai, ką jis sako, paprasčiausiai nėra tiesa. Pavardės nėra įtrauktos į jokį sąrašą dėl to, kad sąrašas dar neegzistuoja. Jis pradės egzistuoti tiktai tuo metu, kai įsigalios įstatymas.
Taigi aš dar noriu pabrėžti, kad rezoliucijoje kalbama ne tik apie pavardes. Tai yra ir paraginimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms taip pat sudaryti panašius sąrašus.
Noriu priminti, kad bus galima taisyti, ir jūs turėsite komitete lygiai tokią pat galimybę išbraukti pavardes, kurių, jūsų nuomone, turėtų jame nebūti. Bet tikrai, kolegos, palaikydamas J. Razmos prašymą, prašau įkelti šitą projektą iš rezervinių į pagrindinę darbotvarkę ir vėliau turėsime galimybę apie tai padiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį vyrų kolegų, kurie siūlė neįtraukti, nesvarstyti šiandien klausimo dėl komitetų pirmininkų. Noriu atkreipti jūsų dėmesį: šio projekto teikėja yra moteris, visos kandidatės į pirmininkų pavaduotojus yra žavios moterys. Aš įtariu jus priekabiavimu šiandieninėje situacijoje, kokia yra Lietuvoje ir pasaulyje, ir prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės – taip pat žavios moters išnagrinėti šį klausimą arba, jeigu kolegos atsiims savo siūlymą, tada viskas gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Bernatonis. Trumpai.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš dar norėčiau patikslinti, ką kalbėjo opozicijos lyderis Gabrielius. Toks sąrašas egzistuoja jau daugelį metų ir jame yra ir kiti asmenys, nepageidaujami atvykti į Lietuvos Respubliką. Tame dabar egzistuojančiame sąraše atsirado ir jų minimi 44 asmenys.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskusija dėl rezoliucijos bus tada, kai bus svarstoma rezoliucija. Dabar, jeigu turite, prašom pasisakyti dėl darbotvarkės.
Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš noriu reaguoti į pono V. Rinkevičiaus kalbėjimą kaip vyras ir noriu pasakyti, kad iš tiesų šaipytis iš priekabiavimo ir šaipytis…
PIRMININKAS. Ponas L. Linkevičius čia nekalbėjo. (Balsai salėje)
A. NAVICKAS (TS-LKDF). V. Rinkevičius kalbėjo.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip. Šaipytis ir viską paversti komedija ir cinizmu… Labai gaila, kad jūs taip…
PIRMININKAS. Ar turite dėl darbotvarkės pasiūlymų?
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Paprasčiausiai tai buvo kalbama prie darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau irgi lygiai taip pat… Lytiškumas nėra joks argumentas. Nereikėtų čia jo pabrėžti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl darbotvarkės turite pasiūlymų? (Balsai salėje) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Dabar pagal naujausią madą išvis lyties nėra. Neaišku, kokios lyties…
PIRMININKAS. Ar čia dėl darbotvarkės klausimas?
P. GRAŽULIS (TTF). Ta pačia tema.
PIRMININKAS. Ačiū. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, turime apsispręsti. R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl 1-4 klausimo – išbraukti iš darbotvarkės. Kas balsuoja… (Balsai salėje) Pasiūlymas yra keisti vietą – į popietinę darbotvarkę. Dabar yra biudžetas. Kas už tai, kad nukeltume šį klausimą į popietinę darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 118 Seimo narių: už – 47, prieš – 54, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas buvo dėl rezoliucijos, frakcijos vardu prašė G. Landsbergis įkelti į pagrindinę darbotvarkę. Atsiprašau, J. Razma siūlė. Taip? Taip pat dėl šito pasiūlymo turime balsuoti. Kas už šį pasiūlymą, kad iš rezervinių klausimų būtų įkelta į pagrindinę darbotvarkę, balsuoja už, kas pritaria tai darbotvarkei, kuri buvo pasiūlyta Seniūnų sueigoje, balsuoja kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 92, prieš – 2, susilaikė 21. Pasiūlymui įkelti į darbotvarkę pritarta.
Ir dėl rezervinio 4a ir 4b klausimų. Turiu perskaityti Teisės departamento komentarą: „Seimo komitetų sudarymą reglamentuoja Seimo statuto 44 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, gavus Seimo Pirmininko pateiktą nutarimo projektą, kiekvienoje kitoje eilinėje sesijoje tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą, sudaromas naujas komitetas arba komitetai sudaromi iš naujo. Atsižvelgdami į minėtas Seimo statuto nuostatas, pažymime, kad šį Seimo statuto projektą teikia netinkamas subjektas. Jį turėtų teikti Seimo Pirmininkas, tai yra tinkamas subjektas.“ Todėl šitų klausimų svarstyti negalėsime.
G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad kartu su šiuo projektu buvo registruotas ir Statuto pakeitimas, išbraukiantis iš Statuto 44 straipsnio 1 punktą. Tai reiškia, kad galima teikti komitetų pakeitimus ir viso Seimo kadencijos metu. Taigi prašyčiau, kad būtų sudėliota teisingai, pirmiausia svarstytume Statuto pakeitimą ir toliau būtų svarstomi mūsų pateikti pasiūlymai dėl komitetų. Pagarbiai dėkoju.
PIRMININKAS. Čia išvada ir buvo pateikta dėl Statuto. Dėl Statuto pakeitimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbėkite.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, yra pateiktos dvi Statuto pataisos. Viena pataisa kalba apie komitetų: Švietimo ir mokslo komiteto ir Kultūros komiteto, sujungimą. Yra pateikta su paaiškinimu, kad kultūros srityje visi darbai, kurie buvo galimi nudirbti, jau yra padaryti. Kita Statuto pataisa yra dėl to, kad būtų galima pakeitimus daryti visos Seimo kadencijos metu. Prašyčiau sudėlioti teisingai, kad būtų svarstoma iš eilės. Pirmiausia Statuto pakeitimas dėl 44 straipsnio 1 punkto pakeitimo. Tada būtų pakeitimas dėl komitetų sandaros. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš irgi kalbėjau apie rezervinius 4a ir 4b klausimus. Jūs kalbate apie 4c. Apie tai nediskutuojame.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). (…) sudėlioti kita tvarka.
PIRMININKAS. Taip. Gerai, ačiū. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Gabrieliau, jūs tiesiog remiatės nepriimtu teisės aktu. Kol Statuto pataisos, kurias jūs siūlote, nebus priimtos ir neįsigalios, tiesiog kiti pasiūlymai negalės būti svarstomi, nes mes turime vadovautis galiojančiais teisės aktais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Landsbergis. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš puikiai tą suprantu. Todėl mano prašymas ir buvo sudėlioti teisinga tvarka, kad būtų galima pirmiausia apsvarstyti Statuto nuostatas, kurios leistų svarstyti tolimesnius pakeitimus, kad būtų neišbraukiama iš darbotvarkės, kad jie liktų darbotvarkėje, nes jie yra registruoti teisingai, kad būtų sudėliotas eiliškumas teisingai.
PIRMININKAS. Dėl aiškumo. Projektą Nr. XIIIP-1397 dėl Statuto pakeitimo mes privalome įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje)
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame.
Balsavo 120 Seimo narių: už balsavo 101, prieš – 3, susilaikė 16. Darbotvarkei pritarta.
10.43 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4). Pranešėjas – A. Stančikas. Priėmimo tęsinys.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprantu, kad šiandien, ko gero, finišo tiesiojoje esame su vadinamuoju žemės įsigijimo saugiklių įstatymu.
PIRMININKAS. Mes esame pritarę Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo, P. Urbšio, P. Nevulio, A. S. Nausėdos, N. Puteikio pataisai, kad ji būtų svarstoma. (Balsai salėje: „Kuris straipsnis?“) 5 straipsnio 10 dalis.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Kas teikiate pataisą? P. Urbšys. (Balsai salėje) T. Tomilinas?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš jau praeitą posėdį, kai mes padarėme pertrauką, pristačiau. Tai yra esminė pataisa, esminis saugiklis, kuris galėtų iš tikrųjų apsaugoti nuo spekuliacijos žemę. Deja, nebuvo pritarta P. Urbšio kompromisui. Ši pataisa yra ne kompromiso pataisa, jinai yra griežtesnė, bet jūsų valia, ar iš esmės palikti įstatymą be tokio rimto saugiklio, ar palikti su juo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komitetas siūlo pritarti Seimo nario T. Tomilino ir V. Ąžuolo 2017 m. lapkričio 6 d. pasiūlymui. Išvados 3.4 punktas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų yra tam tikras prieštaravimas dėl komiteto išvados, nes komitetas siūlo pritarti tam pasiūlymui, kuriam po to nusprendė nepritarti. Tikrai tokio argumento nepakanka. Jeigu mes kalbame apie tai, kad žemė yra ribotas ir ypatingas turtas, jeigu mes savo žemę norime apsaugoti, žemės rinką, nuo spekuliantų, nuo spekuliacijos, kaip ir akcentuoja Europos teisės aktai, kad tai galime daryti, nacionalinė teisė gali nustatyti tuos apribojimus, tai, man atrodo, šitas siūlymas yra logiškas.
Aš girdėjau gerbiamąjį E. Gentvilą kalbant apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kad jie dalyvavo referendume aktyviai todėl, kad galėtų sustabdyti žemės išpardavimą, kad kai kurie asmenys, kurie užsiima žemės ūkiu, galėtų supirkti daugiau žemės sklypų už jiems prieinamą kainą. Dabar būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai siūlo įvesti apribojimus, kad nebūtų galima šita žeme spekuliuoti, nesudaryti prielaidų manyti, kad tie, kurie dalyvavo referendumo parašų akcijoje, turėjo kitokių tikslų. Man atrodo, bet kokiu atveju mes priėmę šitą siūlymą po to ateityje galėtume šiek tiek tobulinti, bet kviečiu Seimą jam pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Jūsų iniciatyva yra įrašyta į įstatymo tikslus kovoti su žemės spekuliacija. Aš jau siūliau savo pasiūlymą, bet atmetėte, kur yra daug daugiau dalykų: racionalus naudojimas, gamtinės aplinkos išsaugojimas, kaimo gyventojų užimtumas ir t. t., ir t. t. Noriu pabrėžti, kad šiame įstatyme ir pateiktuose pasiūlymuose iš viso nekalbama ir, akivaizdu, negalvojama apie šiandieninių žemės savininkų interesus, kurie galbūt nori parduoti pelningai rinkos kaina, o ne žemės verčių žemėlapiuose numatyta kaina savo žemės sklypus. Šiandien jūs galvojate apie visokius sutramdymus ir apribojimus. Europos Komisija labai aiškiai kirto Lietuvai per nagus. Visi apribojimai ir visi saugikliai yra nepagrįsti rinka, nepagrįsti Europos teise ir, mano manymu, nepagrįsti Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Dabar čia galima išvedžioti, kaip kolega Povilas pakalbėjo, tačiau vienų saugiklių atsisakius jūs įvedate kitus saugiklius. Ir vėl grįžtu ne prie teorinio, bet prie praktinio varianto. Žemės ūkiui žemė gali būti nepatraukli, tačiau kas gali uždrausti už ją mokėti dvigubą kainą, nei numatyta pagal valstybinį verčių žemėlapį. Pasirodo, gali uždrausti. Šita Seimo dauguma neleis atsirasti tokiems rinkos santykiams, kai kas nors nori įsigyti, tarkime, kraštovaizdžio požiūriu gražioje vietoje žemės sklypą, nors žemės ūkio požiūriu ta žemė yra mažavertė. Tai jūs norite uždrausti tokį sandorį, kad žemės šiandieninis savininkas negautų, nes jūs tai pavadinate spekuliacija. Aš pats esu įsigijęs ant upelio kranto, pakrantėje, tokį žemės sklypą ir už jį esu permokėjęs…
PIRMININKAS. Laikas.
E. GENTVILAS (LSF). …ir nesigailiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išreikštos. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas palaiko Seimo narių pasiūlymą, balsuoja už. Kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 7, prieš – 63, susilaikė 5. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 5 straipsnio su visais pasiūlymais. Galime pritarti bendru sutarimu? K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano balsas prieš.
PIRMININKAS. K. Starkevičius balsavo prieš. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame. J. Razma reikalauja balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 25. 5 straipsniui pritarta.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). 12 pastaba. Komitetas nepritarė. Esmė čia, jeigu juridinis asmuo nebuvo nurodęs elektroninių siuntų pristatymo adreso, projekte yra alternatyva – informacija bus pateikiama registruotu laišku pagal nurodytus adresus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti 7 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Ir dėl viso 1 straipsnio, kur išdėstyta nauja redakcija. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įsigaliojimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas rengtas pakankamai ilgai, lauktas ir turime tam tikrų įsipareigojimų dėl saugiklių. Suprantu, kad apskritai šioje žemėje nieko tobulo nėra, kviečiu palaikyti ir patvirtinti Kaimo reikalų komiteto kelių mėnesių darbą ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Asmeniškai aš buvau labai pozityviai nusiteikęs to projekto, kurį gavome iš Žemės ūkio ministerijos, atžvilgiu. Po svarstymo liberalai, pažiūrėkite, balsavo už tą projektą. Tačiau štai pasiūlymai, kurie pradėjo eiti jau priėmimo stadijoje, daugelį dalykų suvėlė. Aš pasakysiu tik keletą dalykų.
Pirmiausia atmesti siūlymai, kad gyvulininkystėje galima naudoti per 500 hektarų, o iki 500 hektarų tiems, kurie neužsiima gyvulininkyste. Mano manymu, tai akivaizdus konstitucinių normų pažeidimas, savo ruožtu inicijuosime kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, nes to negalima daryti. Padidėjo biurokratizavimas, greta notaro atsiranda Nacionalinės žemė tarnybos funkcija. Iš esmės apsunkiname žmonėms, ignoruojami, kaip jau anksčiau minėjau, žemės dabartiniai savininkai, kurie turi interesų parduodami savo žemę. Noriu pasakyti, žemės savininkų Lietuvoje yra 800 tūkst. Ar mes ignoravome jų interesus, ar galvojome apie juos? Pasirodo, negalvojome. Tikrai džiaugiuosi, kad po mano tokios aiškios kalbos neįsikišome į rinką ir nepriėmėme, ką tik atmetėme pono P. Urbšio, T. Tomilino ir kitų pasiūlymą neleisti mokėti brangiau, kai yra norinčių, galbūt net eilė susidaro norinčių mokėti už puikų sklypą brangiau, bet buvo siūloma neleisti. Laimei, ir jums ačiū, kad tai nebuvo padaryta. Įvedėte atsiskaitymus tik bankiniu būdu. Lietuvoje 30 % žmonių neturi sąskaitų bankuose, eliminuojate juos, tuos eilinius žmogelius, kurie norėtų pradėti savo veiklą. Aš ir mūsų frakcija nebalsuosime už.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas. Motyvai už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisa yra tiek naudinga abipusiai, tiek vykdant Europos Komisijos įsipareigojimus, mūsų pačių įsipareigojimus Europos Sąjungos stojimo sutartyje, tiek apsaugant mūsų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio produkcijos auginimo tikslu ir išaugant ilgalaikį jos derlingumą. Tai tie pakeitimai ir žemės apsaugos saugikliai iš tikrųjų yra dabar šiuo metu pakankamai liberalizuoti, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas, ką ir kalbėjo gerbiamasis E. Gentvilas, tiek ūkininkų… tiek užimtumas kaime, tiek pačios žemės derlingumo išsaugojimas ir tausojantis naudojimas. Aš manau, kad mes tikrai turime apsaugoti ir nuo įsigijimo žemės ne žemės ūkio paskirties tikslais ir užtikrinti žemės ūkio žemės naudojimą būtent maisto produktų gamybai, būtent žemės ūkio paskirčiai.
Mielieji kolegos, kviečiu balsuoti ir palaikyti šitą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man iš tikrųjų iš principo nepriimtina, kad mes, kaip valstybė, nesugebame atstovėti savo pozicijos ir interesų. O tik išgirdę pirmus patrepsėjimus iš Briuselio, mes iš karto puolame ir verčiamės kūlversčiu vykdyti visus jų reikalavimus. Nors ir pats Briuselis sako – kai kuriais atvejais jūs galite turėti savo nuomonę. Net ir tais atvejais, dėl kurių pasako, galite turėti savo nuomonę, jeigu paimkime dėl pirmumo teisės įsigyti žemės ūkininkams, prievolė ūkininkams, būtent įsigijimo tam tikri apribojimai, kurie taikomi dėl galimos spekuliacijos. Mes tokių saugiklių atsisakome, negana to, pati Europos Sąjungos Komisija kviečia mus pristatyti savo poziciją. O ką mes darome? Šių metų lapkričio mėnesį nuvyksta ir kokio lygio pareigūnai nuvyksta? Skyriaus vedėjo lygmens nuvyksta, ir kam jie tada gali atstovauti? Jie tiesiog paklusnūs biurokratai gali išklausyti aukštesnio biurokrato nurodymus. Ar tai yra atstovavimas valstybės interesams. Jeigu mes kalbame apie tai, kad kyla problemų dėl Vengrijos, Slovakijos, Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos priimtų žemės saugiklių, ar mes derinome kaip valstybė su šitomis valstybėmis? Kokia jų pozicija yra? Ne, mes dar kartą, ar buvo tarnybiniai laikai, Maskva piršteliu parodydavo, mes puldavome ir vykdėme, kad jiems įsiteiktume, lygiai taip pat dabar darome su Briuseliu. Aš manau, kad ta politinė jėga, kuri sakė, kad stojant į Europos Sąjungą nebuvo išsiderėtos pakankamos sąlygos ūkininkams, kaip išsiderėjo kitos valstybės, manau, kad šiuo metu šita politinė jėga ir tie, kurie yra ūkininkai, atstovaujantys jų interesams, manau, dabar turėdami tas galias jų nepanaudoja visa apimtimi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, bet koks balsavimas visų pirma yra vertybinis balsavimas, ypač kai mes kalbame apie galutinį įstatymo priėmimą. Taip, jeigu mes žemę laikome preke, jeigu mes žemę laikome tik pasipelnymo šaltiniu, tik priemone, tai taip, reikia pritarti E. Gentvilo nuomonei ir nediskutuoti. Šiandien galutinis kompromisas nepasiektas, aš balsuosiu už įstatymą, gerbdamas tai, ką mes jau padarėme, gerbdamas tai, kad mes kai kurias smulkias pataisas vis dėlto priėmėme, pavyzdžiui, tuos pačius ribojimus dėl atsiskaitymo grynaisiais, taip pat bus akylesnė ir žemės savininkų priežiūra. Viskas yra gerai, tačiau bazinio kompromiso mes nepasiekėme. Mes frakcijoje esame apsitarę, kad bus iš karto teikiamos pataisos dėl tų ribojimų, kurie iš tikrųjų reikalingi.
Aš manau, kad šis balsavimas yra, kartoju, vertybinis balsavimas ir mes balsuojame už tai, kad žemė vis dėlto nėra paprasta prekė. Mes balsuojame už valstybės ekonominį savarankiškumą, ekonominį saugumą. Mes balsuojame už strateginio turto interesų apsaugą, už mūsų ateitį galų gale. Aišku, galima žiūrėti labai liberaliai ir negalvoti apie ateitį, bet toks žiūrėjimas, deja, kai kurioms valstybėms davė tik nelaimes. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai tikėjausi, kad svarstydami šį įstatymo projektą ir žinodami dabartinę Europos Komisijos poziciją tie asmenys, kurie isteriškai gąsdino tuomet, kai stojome į Europos Sąjungą, kad būtina įvesti kuo daugiau saugiklių, kad atsiras gausybė žemės supirkėjų. Ir pasiekė galų gale, kad tuomet buvo priimta daugybė nepagrįstų apribojimų ir patys, matyt, tuo pasinaudodami sugebėjo tiesiogiai arba per savo bendroves supirkti didžiulius žemės plotus – dabar galės brangiau parduoti, kai neišvengiamai dabar mes šiuo įstatymu liberalizuojame… Bet tai neįvyko.
Dabar balsuodami dėl šio įstatymo projekto ir matydami tam tikrą jo palaikymą dėl to minėto liberalizavimo… Vis dėlto manau, kad čia yra įrašyta perdėtų biurokratinių dalykų ir tos sąvokos preambulėje, tokios kaip „spekuliacija“, „spekuliantas“ – lyg gyventume dar sovietmečiu, kai tas, kuris sugeba pigiau nusipirkti ir brangiau parduoti, vadinamas spekuliantu. Jeigu žmogus, įsigijęs žemę, ją melioravo, gerokai pagerino, pakilo jos vertė ir jis galėtų brangiau parduoti, jis jau yra spekuliantas. Nežinau, man atrodo, tokių sąvokų reikėjo atsisakyti. O visi formalūs reikalavimai: tarkime, penkerius metus žiūrėti, kad įgijęs žemę žmogus produkcijos pagamintų ne mažiau kaip žemės ūkio ministro nustatytas minimalus kiekis. Kas kontroliuos, ar jis tenkindamas tuos reikalavimus sutarė su kaimynu, jo grūdus įformino kaip savo. O ką daryti žmogui, jeigu jo sklypą koks potvynis užliejo ir jis nieko nepagamino vienais metais? Dėl tų išimčių pieno ūkiams vėlgi.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Valstybės kišimasis nuperkant tą perteklinę žemę, jeigu žmogus sugalvojo nebeauginti gyvulių.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Kokį parašytą tam tikrą plotą turės nupirkti? Iš kurio sklypo galo?
PIRMININKAS. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne sklypo, o plotą. Visokių čia nesąmonių prirašyta. Galima vardinti ir vardinti, tai tenka susi…
PIRMININKAS. Ačiū.
Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pirmiausia norėčiau pasakyti tai, kad šis klausimas yra išties jautrus ir skaudus. Jis apima ne tik Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės saugiklius, kainą, bet ir daugybę kitų aspektų. Taip pat galimas didžiules baudas iš Europos Sąjungos pusės, narystės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje aspektus. Kaip matome, iš tikrųjų šiandien Lietuva yra Europos Sąjungos šalis narė ir mes privalome veikti pagal savo įsipareigojimus šiai tarptautinei organizacijai. Bet taip pat turime suprasti, kad protingų saugiklių egzistavimas yra visų mūsų pareiga ir aš tikiuosi, kad tie saugikliai, kurie yra net aštuoniose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, tokiose kaip Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija, Vengrija, Norvegija, Šveicarija – jose iki šiol yra reguliuojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas bei pardavimas. Taip pat bus ir Lietuvoje. Aš manau, kad priimdami šį įstatymą šiandien mes padarome tiktai pirmą žingsnį, bet kartu su kolegomis įsipareigojame girdėti tų 300 tūkst. žmonių, kurie išsakė savo nuomonę referendumu, balsus. Mums, kaip politinei jėgai, tai yra labai svarbu ir mes tą atsakomybę jaučiame. Ir kad vėliau vis dėlto bus priimti papildomi dalykai, kurie šiandien buvo svarstomi, ir manau, kad tas kompromisinis pasiūlymas ir kitų galimų protingų saugiklių vėliau tikrai atsiras.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Jeigu palygintume žemės rinką ir kainas prieš įvedant eurą, tai buvo tokia pati kaina: kai buvo litais mokama, tai dabar yra eurai. Iš esmės rodo, kad rinka juda, kainos yra pakilusios ir jeigu dar palygintume su kaimyninėmis valstybėmis, tai kainos yra dar mažesnės negu mūsų kaimynų. Tačiau, kas yra gero padaryta šiame įstatyme – kad pagal Civilinį kodeksą dabar galės artimiausi giminaičiai dovanoti savo žemę ir nereikės laukti paveldėjimo pagal testamentą. Tai yra pliusas. Yra pliusų, kad žemę bus galima konsoliduoti pagal šį įstatymą. Tačiau aš suprantu ir valstiečių viražus šiuo atveju, kai buvo norima, prisiminkime referendumą, įvesti kainų lubas, ribojimą. Aktyviai čia lyg ir kovojama, tačiau pats balsavimas parodė, kad jūs tik rodėte imitaciją, kad tas kainas bandysite reguliuoti. Ačiū Dievui, jūs balsavote, kad tų lubų nebūtų ir savininkai galėtų parduoti savo žemę pagal rinkos vertę. Tačiau atsirado papildomų biurokratinių barjerų. Anksčiau notaras tvirtindavo sutartis, tikrindavo visus registrų duomenis, susijusius asmenis. Dabar tai turės daryti žemėtvarkininkai, jų skyriai, o notaras po to galės tik remtis – štai, aš rėmiausi žemėtvarkos tarnybų pažymomis, – tvirtinti tas sutartis ir nebus atsakingas. Aš, kaip ir anksčiau kalbėjau…
PIRMININKAS. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dvi niankos – vaikas be galvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog turiu klausimą jums, kaip posėdžio pirmininkui. Kai buvo priimamas Miškų įstatymas, labai garsiai iš valdančiųjų skambėjo, kad Seimo nariai vieni medžioja, kiti turi miško, negali dalyvauti balsuojant, ir mes visi buvome atiduoti Etikos ir procedūrų komisijai. Kaip jūs dabar galvojate, ar Seimo narys, turintis bent hektarą žemės ūkio paskirties žemės, gali dalyvauti balsavime, ar ne?
PIRMININKAS. Aš galvojau, kad jūs klausite dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 62, prieš – 12, susilaikė 33. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-1902) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1400 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1400. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, labai trumpas nutarimas, nes iš tiesų komitetą išsirinkome. Mes turime atlikti labai svarbų ir atsakingą formalumą čia, Seime. Noriu paskelbti balsavimo rezultatus, nes keitėsi Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojai. Komitete balsavo 7 už, prieš, susilaikiusių nėra. Socialinių reikalų ir darbo komitete keitėsi ir išrinkta R. Šalaševičiūtė, atsiprašau, prieš tai nepasakiau – R. Popovienė. Komiteto pirmininke Socialinių reikalų ir darbo komitetas išrinko R. Šalaševičiūtę. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
Sveikatos reikalų komitete bendru sutarimu išrinkta A. Kubilienė. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, 10 balsavus už, prieš ir susilaikiusių nebuvus, išrinkta A. Širinskienė. Mums reikia pritarti Seimo nutarimui, kuris kaip tik apie tai kalba.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar galima tikėtis, kad balsuoti bus teikiama kiekviena kandidatūra atskirai, o ne urmu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kadangi jūs, gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje balsuosite už kiekvieną straipsnį, taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, sakė vienas balsas. Vadinasi, balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 86, prieš – 5, susilaikė 31 Seimo narys. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 86, prieš – 2, susilaikė 29. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame. J. Razma prašo balsuoti dėl 4 straipsnio.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 80, prieš – 6, susilaikė 33. 4 straipsniui pritarta.
Motyvai dėl viso. V. Rinkevičius – už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Siūlau balsuoti už. Nors mane kritikavo kolegos už pasisakymą tuo klausimu, galiu pasitaisyti – jeigu ne priekabiavimo, tai diskriminavimo galim… Čia vien tik moterys, tai šiuo atveju iš tikrųjų, jeigu būtų ir vyrų, ir moterų kolegų šiame sąraše, tai tada būtų galima apsispręsti laisvai.
Antras dalykas. Tiesiog nemalonu, kai mes ryte pradedame darbą priešprieša ir kivirčais. Kokia gali būti darbinė nuotaika visą dieną ir kokie gali būti sprendimai, kai viduje… iš pat ryto savyje užverdame tokias neigiamas emocijas? Kad to nebūtų, todėl ir siūliau tą pasiūlymą. Siūlau balsuoti už šias moteris, kad jos tikrai vertos tų pareigų, į kurias siūlomos.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuoti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 26 Seimo nariai. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1400) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227 (pirmasis svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimas – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227. Norėčiau pagarsinti Statuto 176 straipsnį: „Valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime. Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Jame išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.“ Taigi kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pradedam svarstyti vieną svarbiausių turbūt šios sesijos dokumentų paketą. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visų komitetų, visų Seimo narių siūlymus, vertinimus, diskutavo. Išsamiau apie rodiklius, apie išorinių institucijų vertinimus, taip pat tų, kurie yra paskelbti, aš pasisakysiu diskusijos metu. Šiuo atveju norėčiau pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto.
Komitete svarstant šį projektą buvo gauti Seimo komisijų, Seimo komitetų, Seimo narių prašymai padidinti valstybės biudžeto asignavimus beveik 850 mln. eurų. Įsivaizduojame, kokia tai suma. Galimybių net nedidelę tų asignavimų dalį priimti kaip galimą į biudžeto rodiklius neturėjome. Konkrečiai komitetai, komisijos pateikė pasiūlymus padidinti asignavimus beveik 200 mln. eurų, Seimo nariai – maždaug 650 mln. eurų. Nurodydami papildomų išlaidų finansavimo šaltinius, komitetai ir Seimo nariai daugiausia siūlė didinti valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių į biudžetą sumokamų dividendų, kurie yra jau suplanuoti, taip pat mažinti skolos valstybės vardu valdymui numatytus skirti asignavimus.
Įsivaizduojate, kas būtų, jeigu mes nustotume mokėti palūkanas už paskolas, paimtas iš bankų? Taip pat papildomas išlaidas finansuoti viršplaninėmis biudžeto pajamomis. Viena vertus, viršplaninės biudžeto pajamos sudarant biudžeto projektą neplanuojamos, kita vertus, pagal mūsų Fiskalinės drausmės įstatymą, jeigu valstybės biudžetas gauna viršplaninių pajamų, tos pajamos turi būti naudojamos biudžeto deficitui mažinti, o valstybės biudžetas ir šiemet, ir kitais metais planuojama, kad vis dar bus deficitinis.
Todėl komitetas 2017 m. lapkričio 2 d. posėdyje apsvarstė visus siūlymus ir priėmė tokius sprendimus. Dėl Seimo narių pasiūlymų. Komitetas nutarė nepritarti Seimo narių pasiūlymams, kurių Seimo komitetai savo teikiamuose sprendimuose nesiūlo svarstyti. Kai kurie siūlymai buvo tapatūs, buvo komitetų apsvarstyti ir pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui. Dėl šių komitetų siūlymų pasakysiu vėliau.
Toliau. Mes siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą. Tai yra apsvarstyti ir įvertinti Valstybės kontrolės išvadoje dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių poreikio šiai užduočiai įvykdyti, taip pat ataskaitoje „2018 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių vertinimas“ pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Dėl šitos Valstybės kontrolės išvados vyko labai intensyvi ir gili diskusija Biudžeto ir finansų komitete. Daugiausia buvo diskutuota dėl to, su kokiu biudžeto rodikliu reikėtų lyginti kitų metų planuojamą rodiklį: ar su tuo, kuris buvo pateiktas Stabilumo programoje, šių metų deficitas visų viešųjų finansų, ar tas, kuris, atrodo, gali būti įvertinus tai, ką mes turime per dešimt mėnesių. Interpretacijos galimos įvairios, tačiau Valstybės kontrolės išvadoje labai aiškiai pasakyta, kad Vyriausybė ir mes, Seimas, jeigu nubalsuosime, turime teisę pasirinkti atskaitos tašką. Šiuo atveju pasirinktas atskaitos taškas yra Stabilumo programoje numatytas rodiklis. Tai yra labai svarbu, nes jeigu būtų neaiškumų dėl šito, aš manau, pretenzijų turėtų ir Europos Komisija, ir visi kiti.
Kitas punktas – Lietuvos banko išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimo užduočių ir vykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumu… pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat mes diskutavome, visa tai siūlome įvertinti ir atsižvelgti į tai Vyriausybei. Ten esminių pastabų, kad mūsų suplanuoti finansai, visi rodikliai ir taip pat išlaidos keltų kokią nors grėsmę finansiniam stabilumui arba reikšmingai didintų infliaciją ir mažintų gyventojų perkamąją galią, nėra. Šia prasme biudžetas vertinamas teigiamai.
Yra išreikšta rizika, paminėta rizika, kad suplanuotos pajamos, konkrečiai pajamos iš administravimo priemonių, t. y. iš priemonių valdant šešėlinę ekonomiką, yra gana ambicingos, ir yra galimybė arba, tiksliau, tikimybė, kad ne visos priemonės bus įgyvendintos ir galbūt ne visos duos rezultatų. Tam mes kitų metų pradžioje kviesimės tiek Mokesčių inspekcijos, tiek Finansų ministerijos atstovus. Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovybė jau dabar yra įsipareigojusi pateikti planus, kaip bus realizuojamas šitas planas, pademonstruos, kokiomis jau dabar egzistuojančiomis priemonėmis tai bus realizuojama ir daroma. Sieksime ir metams bėgant stebėsime, kad tai, kas suplanuota, būtų įvykdyta.
Toliau mes pasiūlėme apsvarstyti ir įvertinti Seimo komitetų siūlymus nustatyti įstatymų lygiu, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti, arba nustatyti kriterijus, kuriais remiantis toks rezervas turėtų būti apskaičiuojamas. Kadangi valstybės rezervas kol kas labai menkas, žinome, kad kitais metais planuojami šiokie tokie rezervai kituose biudžetuose, t. y. Socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tai visų tų biudžetų perteklių arba balansų suma ir leidžia mums planuoti didesnes išlaidas kitiems metams. Tačiau kadangi valstybės biudžetas yra deficitinis, ten reikia dar geriau valdyti finansus ir iš to geresnio valdymo formuoti rezervą.
Mes žinome Estijos pavyzdį prieš 10 metų, kai buvo ekonomikos pakilimas, biudžeto arba visų viešųjų finansų sukauptas rezervas siekė 10 % BVP ir iš to rezervo buvo finansuojamas deficitas krizės laiku. Deja, mes tokio rezervo neturėjome. Visą laiką mūsų biudžetai buvo deficitiniai ir pasekmės to buvo labai gilios krizės, karpymai, brangus skolinimasis ir panašiai.
Toliau. Dar vienas siūlymas Vyriausybei yra akylai stebėti ne tik Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo tempus, bet ir įvertinti šių lėšų panaudojimo efektyvumą bei (ir tai labai svarbu pažymėti) siekti mažinti viešojo sektoriaus ir kai kurių privataus sektoriaus sričių priklausomybę nuo šių lėšų. Apie tai bus galima diskutuoti ir Seime.
Europos reikalų komitete mes išklausėme Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų vertinimus, kad mūsų visi biudžetai yra maždaug 20 % priklausomi nuo paramos gavimo, nes per visus mokesčius ateina pajamos į šituos biudžetus. Valstybės investicijų programos didžiąja dalimi yra priklausomos nuo šios paramos ir kai kurios privataus sektoriaus sritys, pavyzdžiui, statybų, informacinių technologijų taip pat labai smarkiai priklausomos nuo šių sričių. Tai yra labai ydinga ir pavojinga priklausomybė turint omeny, kad ateinanti daugiametė finansinė programa tikriausiai neleis gauti tokio masto lėšų, kaip kol kas gauname, todėl reikia balansuoti, gauti tas lėšas, efektyviai jas panaudoti, bet kartu stebėti, kad neiškiltų krizės grėsmė, kai tos lėšos bus sumažintos.
Yra kitų siūlymų, aš jų neminėsiu. Visi jie išvardyti mūsų išvadoje.
Toliau. Siūlome Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo komitetų ir Seimo komisijų siūlymus. Konkrečiau siūlome Vyriausybei vertinti Seime šiuo metu svarstomus ir numatomus priimti arba jau priimtus teisės aktus ir prireikus skirti asignavimus teisės aktų nuostatoms įgyvendinti arba perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų.
Pavyzdys. Mes jau priėmėme sprendimą dėl kitų metų įvardijimo A. Ramanausko-Vanago metais ir kitus analogiškus sprendimus priėmėme dėl Kalėjimų departamento. Visa tai kol kas dar nebuvo suplanuota biudžete. Atitinkamai raginame Vyriausybę akylai stebėti, atsižvelgti ir koreguoti biudžetą, kad kai jis antrajam svarstymui bus pateiktas, tie dalykai jau būtų numatyti ir pakoreguoti.
Taip pat įvertinus finansines galimybes, o tai yra konkretus finansavimo šaltinis – planuojamos gauti pajamos už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, skirti papildomų asignavimų melioracijos įrenginiams prižiūrėti ir rekonstruoti, nes suprantame, kas darosi mūsų laukuose, ir čia kyla didžiulės problemos. Jeigu tie įrenginiai nebus atnaujinti, bus daugiau problemų ne tik su laukais, bet ir su keliais. Todėl ten yra numatytos konkrečios lėšos kai kurių Seimo narių siūlymuose ir siūlome į tai atkreipti ypatingą dėmesį.
Taip pat, siekiant išsaugoti teismų nepriklausomumą, pagal galimybes finansuoti teismų sistemą, nes ten tikrai yra finansinių problemų. Taip pat Generalinės prokuratūros finansavimas.
Visi kiti komitetų siūlymai yra perduoti Vyriausybei svarstyti. Radus realius (pabrėžiu, realius) finansavimo šaltinius, svarstyti galimybę juos realizuoti.
Vienas konkretus pasiūlymas dėl įstatymo straipsnio. Tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti savivaldybių investicijų projektus, mes siūlome, remdamiesi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymu (mes jam pritariame), pakeisti nuostatas dėl galimybės skolintis tiktai ankstesnėms paskoloms grąžinti, kad būtų galima grąžinus tas paskolas pasiskolinti ir finansuoti projektus, kad savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma negali būti teigiamas dydis.
O kalbant paprastesniais žodžiais, ir mes tai įrašėme savo siūlyme, kad savivaldybės skola per metus neturi padidėti. Prieš tai buvo galimybė tik mažinti skolą, dabar skola galės išlikti tokio pat lygio, bet ne didesnė, ir jeigu yra galimybė, savivaldybės galės finansuoti projektus pagal tai, kaip bus pritarta jiems Vyriausybės ir kitose programose. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Mažeiką, Aplinkos apsaugos komitetas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus G. Kirkilas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas dėl pateikto 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto po svarstymo pasiūlymų negavo.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Nematau N. Puteikio. Gal I. Šimonytė galėtų? Ačiū Ingridai. Audito komiteto išvada. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nagliui gal gėda prisipažinti, kaip jis balsavo, tai aš pristatysiu komiteto išvadą.
Audito komitetas svarstė biudžeto projektą, buvo alternatyvus balsavimas. Viena formuluotė buvo pritarti įstatymo projektui, kita formuluotė buvo nepritarti. Už formuluotę pritarti įstatymo projektui balsavo keturi komiteto nariai, už formuluotę nepritarti – trys. Atitinkamai pritarta pirmai formuluotei – siūlyti pagrindiniam komitetui ir Vyriausybei tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos banko išvadoje, Valstybės kontrolės išvadoje ir ataskaitoje pateiktas pastabas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kviečiu V. Sinkevičių pateikti Ekonomikos komiteto išvadas. Komiteto pirmininkas. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1227. Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai buvo pritarta. Taip pat gautas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pasiūlymas, kuriam taip pat buvo pritarta. Seimo narių siūlymai: A. Dumbravos siūlymas, kuriam buvo pritarta, ir Seimo nario D. Kreivio siūlymas, kuriam buvo nepritarta. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Seimo nario ir komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kultūros komiteto vardu kviečiu komiteto pirmininką R. Karbauskį pristatyti išvadas. Prašau, kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Lapkričio 8 dieną komitetas svarstė 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1227. Išnagrinėjo daugelį pasiūlymų ir priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas kolega A. Stančikas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą projektą, jam pritarė ir siūlo būtent pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriuos Kaimo reikalų komitetas pasiūlė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Lapkričio 8 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą, pateikė keturis pasiūlymus: didinti asignavimus Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Migracijos departamentui ir Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentui. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, man labai keista, kad… Ko gero, Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas gavo daugiausia pasiūlymų, tai aš negalėsiu taip greitai atraportuoti, kad svarstėme, ir pasakyti balsavimo rezultatus. Aš noriu šiek tiek atkreipti dėmesį, kokie buvo siūlymai ir ką siūlom Vyriausybei keisti.
Svarstant buvo gauta daug visuomeninių organizacijų siūlymų, pavienių Seimo narių, pavienių Lietuvos piliečių siūlymų, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, Vaiko teisių apsaugos, kaip sakiau, Seimo narių nemažai pasiūlymų ir komitetas rekomendavo Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei atsižvelgti į tokius siūlymus. Pirmiausia per mažai suplanavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Jiems trūksta netgi darbo apmokėjimui pagal tuos dydžius, kiek numatė Vyriausybė didinti, 20 tūkst. Siūloma peržiūrėti ir remti labiau socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą. Siūlome padidinti užimtumo programą 10 mln. eurų, nes Socialinių įmonių įstatymo, kurio laukiam pakeitimų, dėl kurio gana karštai buvo diskutuota, biudžete numatyta tik 8 mln. eurų, nors netgi dar nepataisytam įstatymo projektui, kurį atneš Vyriausybė, įgyvendinti metams reikia 18 mln., bet jeigu nekeisime įstatymo, tai reikia apie 50 mln. Todėl, aišku, mes siūlome bent jau numatyti tuos 10 mln., kurių reikės įgyvendinti šitą įstatymą netgi su Vyriausybės pasiūlymais.
Taip pat siūloma 300 tūkst. skirti darbo užmokesčiui ir kitoms išlaidoms Valstybinei darbo inspekcijai. Taip, šiais metais yra skirta daugiau, bet jeigu mes tikrai norime kovoti su šešėliu – tai būtent per žmogiškąjį faktorių ir galimybes. O darbas su nelegaliu darbu, pirmiausia tai yra lankymasis, o nelegalus darbas daugiausia yra statybose. Siūlome didinti.
Taip pat siūlome perskirstyti Socialinės paramos programą Sveikatos apsaugos ministerijai 27 mln. Būtent Vyriausybė pasiūlė keisti du dydžius, pagal kuriuos skaičiuojamos įvairios išmokos, išskyrus bazinę socialinę išmoką, kurios dydis jau yra įšaldytas devynerius metus ir dydis yra 38 eurai. Nuo šitos išmokos skaičiuojamos įvairios išmokos neįgaliesiems, globojantiems žmonėms. Aš manau, kai mes kalbame apie skurdą, tai šitai grupei, kurios pajamos susietos su baziniu socialiniu dydžiu, būtent ir yra ta skurdo riba, ir apskritai nedidinimas palieka tuos žmones toliau skurdo zonoje. Buvo pritarta 2 eurais padidinti iki 40 eurų bazinį dydį. Yra užregistruotas ir kitas dydis – 42, bet komitetas pritarė 2 eurais padidinti. Taip pat padidinti priemonę pervesti lėšas išmokoms vaikams mokėti nuo keturių bazinių dydžių iki aštuonių ir suvienodinti, kad visoms gyventojų grupėms šita išmoka būtų vienoda, nes vienų kategorijų yra vienoks dydis, kitų yra kitoks.
Taip pat labai sveikintina Vyriausybės programa dėl būsto įsigijimo ne miestuose, o rajonuose. Bet ta suma, kuri yra skirta, yra beprotiškai fantastiškai maža ir gali įsikurti, jeigu aš neklystu, apie 15 šeimų. Komitetas, matydamas jaunų šeimų rėmimą ir šeimų, siūlo skirti 6 mln. daugiau lėšų šiems dalykams.
Taip pat siūloma perskirstyti socialinių paslaugų integracijos programą. Atkreipsiu dėmesį, yra du projektai, kurie kiekvienais metais reikalauja, vis prašo papildomai, mes kažkaip negirdime ir neskiriame. Tai yra sudaryti sąlygas socialinės globos ir kitų įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, veiklai. Kalbama apie gestų kalbos vertėjų centrus. Jie turi labai mažai vertėjų ir vienas vertėjas aptarnauja daugiau kaip 40 žmonių. Jeigu mes norime integruoti tuos žmones į visuomenę, jiems reikia naudotis sveikatos paslaugomis, teisingumo paslaugomis, mokytis, be vertėjų šitie žmonės negali išsiversti, todėl mes ir siūlome padidinti kiekvieną centrą po vieną, o į du didžiuosius Kauno ir Vilniaus – po du žmones. Papildomai reikėtų skirti lėšų septyniems etatams.
Taip pat siūlome finansuoti pagalbos telefonus. Turbūt kiekvienas skaitote, yra atsiųsta daug kreipimųsi Seimo nariams, kad emocinės pagalbos telefonu norėtų kreiptis ir gauti paramą labai daug jaunimo, moterų, nukentėjusiųjų – įvairios grupės.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. SYSAS (LSDPF). O kur yra reglamentuotas laikas?
PIRMININKAS. Jau baigėsi laikas, dėl to išjungėme.
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu mes kalbame apie komiteto sprendimus, tai aš nesuprantu, kaip mes svarstysime biudžetą, jeigu mes net nežinome, ką svarstyti. Gerai, jeigu posėdžio pirmininkas mano, kad sprendimus galima priimti jų nesvarsčius ir nekalbėjus apie juos, tai komitetas šiems siūlymams pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašom. Švietimo ir mokslo komiteto išvados.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė gautus pasiūlymus dėl 2018 metų biudžeto. Iš tikrųjų buvo svarstyta daug pasiūlymų. Jų buvo apie 30. Bet patys svarbiausi atskiri pasiūlymai, kuriems pritarė, tai buvo padidinti dėstytojų atlyginimus dar 10 mln. Papildomai skirti 5 mln. studentų stipendijoms. Tokie patys stambiausi punktai, kurie buvo pateikti. Apskritai Švietimo ir mokslo komitetas už visą paketą balsavo taip: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas pristato komiteto išvadas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė spalio 25 dieną ir siūlo pritarti pagrindinio komiteto sprendimams dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, ir siūlyti Vyriausybei svarstyti dėl šio komiteto kuruojamoms institucijoms skiriamų asignavimų. Teisėjų tarybai papildomai skirti 4 mln. 213 tūkst. išlaidoms, iš jų 2 mln. 693 tūkst. darbo užmokesčiui, t. y. darbo užmokesčio įsiskolinimams padengti, o įsiskolinimai tokie, kad net 2017 metų lapkričio, gruodžio mėnesių atlyginimams nėra pinigų; papildomoms aštuonioms teisėjų padėjėjų pareigybėms Vyriausiajame administraciniame teisme; papildomoms devynioms teismo posėdžių sekretorių pareigybėms Vilniaus apygardos teisme bei pašto išlaidoms; Generalinei prokuratūrai papildomai 171 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 85 tūkst., iš kurių 65 tūkst. darbo užmokesčiui ir 86 tūkst. turtui įsigyti. Darbo užmokestis būtų už ištarnautus metus. Ir institucijų investiciniam projektui įgyvendinti, t. y. prokuratūros pastato Šiauliuose rekonstrukcijai.
Teisingumo ministerijai papildomai skirti 3 mln. 816 tūkst. išlaidoms, iš kurių 2 mln. 913 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos statutui įgyvendinti… Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 17 mln. 183 tūkst., iš jų FNTT papildomai skirti 1 mln. 552 tūkst. eurų, iš jų išlaidoms 1 mln. 4 tūkst. – 685 tūkst. darbo užmokesčiui ir 548 tūkst. turtui, t. y. įsteigti 12 tarnautojų pareigybių Migracijos departamente prie VRM. Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisų įgyvendinimo trumpėja dokumentų tvarkymo terminai, todėl reikia daug daugiau žmogiškųjų darbo išteklių, nes auga prašymų prieglobsčiui skaičius. Savivaldybių asociacijos vykdomoms sekretoriato funkcijoms finansuoti – iš dalies padengti iš ES regionų komiteto. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – programos darbams vykdyti bei kriminalinės žvalgybos atliekamų ikiteisminių tyrimo veiksmų efektyvumui didinti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM papildomai skirti 6 mln. 981 tūkst., iš jų 1 mln., įskaičius socialinio draudimo įmokas, laipsniškam vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti; 1 mln. 175 tūkst. eurų – pagalbos telefonais 03, 033, 103 skambučiams administruoti – perimti iš Greitosios medicinos pagalbos; 865 tūkst. eurų – tarnybinei uniformai atnaujinti; 1 mln. 200 tūkst. – ugniagesių gelbėtojų asmeninėms apsaugos priemonėms ir gaisrų gesinimo gelbėjimo įrangai; 511 tūkst. eurų – technikos priežiūrai, remontui, eksploatavimui bei draudimui; 1 mln. – gelbėjimo technikai įsigyti; 1 mln. 230 tūkst. eurų – savivaldybių priešgaisriniams tyrimams.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai papildomai skirti 7 mln. 107 tūkst. Viešojo saugumo tarnybai prie VRM – 1 mln. 543 tūkst., iš jų 100 tūkst. Vyriausybės prioritetui „Saugi valstybė“ užtikrinti; 300 tūkst. eurų, įskaičius socialinį draudimą, nuosekliam kasmetiniam darbo užmokesčiui bei 1 mln. – aprūpinti pareigūnus ginkluote, specialiomis priemonėmis, tarnybine uniforma, informacinėmis technologijomis, specialiosiomis ryšių transporto priemonėmis.
Policijos departamentui prie VRM papildomai skirti 5 mln. 647 tūkst., iš jų 1 mln. naujausioms techninės prevencijos kontrolės priemonėms, 820 tūkst. tinkamai vaiko teisių apsaugai, 150 tūkst. pritaikyti POLIS naršyklės nusikalstamos statistikos duomenų analizei, 1 mln. eurų, įskaičius socialinį draudimą, pareigūnų darbo užmokesčiui ir t. t. Kitaip sakant, ir padidinti valstybės biudžeto pajamas atitinkamai paėmus pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Už šiuos pasiūlymus kartu su projektu balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Prašom, kolege. Ne? Ką siūlote? Prašom. Jau nauja pirmininkė. Gerai. Kolegė A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas taip pat svarstė. Sprendimas yra pritarti 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1227 ir siūlyti Vyriausybei atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Už balsavo 5, prieš – 3, susilaikė 2. Komiteto sprendimą lėmė komiteto pirmininkės balsas.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų komiteto išvadas pristatys kolega E. Vareikis. Prašom.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki. Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą. Buvo pateikta daug pasiūlymų. Aš gal visų jų nevardinsiu. Bet galutiniai balsavimo rezultatai buvo tokie: 4 komiteto nariai balsavo už, prieš – 1, susilaikė 2. Projektui buvo pritarta balsų dauguma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas pristatys Europos reikalų komiteto išvadą. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Europos reikalų komitetas, apsvarstęs 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nusprendė: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kiek tai susiję su projektų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, bendruoju finansavimu. Taip pat siūlo atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad Vyriausybei būtina atidžiai stebėti ne tik Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimo tempus, bet ir vertinti įsisavinimo atsilikimą tuose sektoriuose, kur jis yra nepakankamas. Taip pat turi būti išanalizuotos tokio atsilikimo priežastys ir siekiama, kad mažėtų nepanaudotų biudžeto asignavimų perkėlimo į kitus metus tendencijos.
Ir, trečia, siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos Seimo Europos reikalų komitetui pateiktą papildomų 12 tūkst. 247 tūkst. eurų asignavimų poreikį. Papildomų asignavimų šaltinis šiam poreikiui galėtų būti Finansų ministerijos programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ skiriami asignavimai ir didinamos 2018 metų valstybės biudžeto pajamos iš valstybės įmonių dividendų. Ir balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas pristatys valstybės valdymo… Ar pirmininkas? Kaip sutarėte? Pirmininką turime. Ačiū ponui, kolegai Z. Streikui už iniciatyvą, bet pirmininką turime. Prašom, pirmininke.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas, išnagrinėjęs siūlymus, nutarė pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams, kuriais siekiama teisingiau pasidalinti su valstybės biudžetu savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamas netektis dėl numatomo gyventojų neapmokestinamųjų pajamų padidinimo. Nuo 2018 metų prašome padidinti 0,27 procentinio punkto, arba 4,92 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Taip pat pritarta asociacijos prašymui prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo kuo skubiau pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas įgyvendinti savivaldybių investicijų projektus, kurie iš dalies finansuojami Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos paramos ir Valstybės investicijų programos lėšomis.
Komitetas iš dalies pritarė Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentui dėl būtinumo skirti papildomą finansavimą – 1 mln. eurų.
Taip pat pritarta Žemės ūkio maisto tarybai, kuri atkreipė dėmesį į tai, kad jau daug metų melioracijos priežiūrai ir remontui neskiriama pakankamai lėšų, dėl to melioracijos įrenginių, priklausančių valstybei, būklė labai sparčiai blogėja. Pritariame tarybos siūlymui kasmet skirti ne mažiau nei 50 mln. eurų, iš jų – 25 mln. eurų valstybei priklausančių įrenginių priežiūrai ir 25 mln. – melioracijos investiciniams projektams įgyventi. Pritarėme tarybos siūlymui nemažinti specialiosios tikslinės dotacijos, skiriamos savivaldybėms, nes projekte numatyta sumažinti dotacijas iki 16,22 mln. Manome, kad vis dėlto tai apsunkintų administravimo funkcijas ir sumažintų efektyvumą.
Taip pat pritarėme Kultūros ministerijos siūlymui nemažinti finansavimo kultūros objektų darbams užbaigti. Nes 2017 metais savivaldybių investiciniams projektams kultūros srityje buvo skirta 14 mln. eurų, tuo metu 2018 metais šiam tikslui numatyta skirti tik 5,4 mln. eurų. Todėl keturiose, penkiose savivaldybėse liks nebaigti statyti svarbūs objektai. Todėl, atsižvelgdamas į tai, komitetas nutarė pritarti ministerijos siūlymui nemažinti to finansavimo ir skirti pakankamą sumą tiems projektams įgyvendinti.
Taip pat komitetas pritarė iš dalies Kauno miesto savivaldybės siūlymui, kurio esmė, prašymas, kad būtų įtvirtintas biudžete 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris skambėtų taip: „Savivaldybės gali skolintis investicijų projektams finansuoti ir ankstesniems skoliniams įpareigojimams vykdyti.“ Taip pat atsižvelgėme ir pritarėme Seimo nario E. Pupinio siūlymui, kurio susirūpinimas irgi buvo susijęs su žemės ūkio sritimi – numatoma mažinti specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, kurie orientuoti į žemės ūkio funkcijų atlikimą. Mes vis dėlto pritariame jo siūlymui, kad to mažinti nereikėtų.
Mes siūlome… Už šiuos siūlymus, už pritarimą balsavo 7 už, prieš – 1, susilaikė 1. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui su išvardintom išlygom. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadas pristatys L. Talmontas. Prašom, kolega.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ir pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal siūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Pasiūlymas. Seimo kontrolieriams tapus Nacionaline žmogaus teisių institucija, prašoma skirti papildomai 343 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Baigiame komitetų išvadų pristatymą ir pereiname prie diskusijų. Pradės frakcijų lyderiai. Mūsų visa diskusija, kartu su komitetų, frakcijų lyderių ir Seimo narių nuomonėmis užtruks lygiai pusantros valandos. Mes pradėjome 11 val. 18 min., taigi baigsime 12 val. 48 min.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatydamas Biudžeto ir finansų komiteto sprendimus ir išvadas, aš nepaminėjau sprendimo balsavimo rezultatų. Taigi dabar norėčiau juos įvardinti, jeigu galima, dėl protokolo.
PIRMININKAS. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Už Biudžeto ir finansų komiteto išvados projektą balsavo už, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmoji frakcijos vardu kalbės A. Maldeikienė. Prašom, kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Noriu gerbiamiems kolegoms pateikti penkis argumentus, kodėl nebalsuosiu už Vyriausybės pateiktą biudžetą. Jų yra gerokai daugiau, vis dėlto prašau išklausyti argumentus ir pagalvoti apie savo moralinę atsakomybę rinkėjams.
Pirma. Melas, kad tai biudžetas, kuris deramai vykdo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Mes ką tik šioje salėje girdėjome kalbant poną S. Jakeliūną, kuris pasakė, kad galima pasirinkti – vykdyti konstitucinį įstatymą, ar ne. Aš ką tik susiskambinau dar kartą su Valstybės kontrole, jie paneigė ir sakė, kad tokių nesąmonių jie tikrai nerašė. Čia, mano rankose, tas dokumentas, kurį visi turėjote perskaityti, lapkričio 15 dienos, ten tikrai nėra tokio dalyko, kad mes turime teisę rinktis.
Apie tai Valstybės kontrolė dar kartą paskelbė lapkričio 15 dieną, konstatuodama, kad biudžetas sudarytas nesilaikant šalies fiskalinės drausmės įstatymų. Liepos 28 dieną finansų ministras paskelbė įsakymą „Dėl valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės vertinimo nustatymo“, kurio taikymas leido kurti iliuziją, kad biudžetas vykdo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nors tai buvo atviras melas.
Valstybės kontrolės įspėjimai nebuvo išgirsti, priešingai – nuolat, net šioje salėje ponas V. Šapoka manipuliavo daugumos Seimo narių neišmanymu ir aiškino, kad jam taip elgtis leidžia Europos Komisija. Paskutinį kartą apie tai Finansų ministerijos puslapyje pamatėme vakar, nors tekstas skyrėsi nuo pavadinimo, iš „Delfio“ mokosi.
Tiesa ta, kad Europos Komisija nevertina jokių nacionalinių taisyklių, – Europos Komisija stebi tik tai, ar biudžetas tenkina valstybės skolos tvarumo reikalavimus, svarbius euro zonai. Nacionalinės taisyklės vertina ne tik skolos tvarumą, bet visų pirma akcentuoja ekonomikos stabilizavimą ir įvertina, ar balsuoti teikiamame biudžete vykdoma anticiklinė stabilizuojanti fiskalinė politika. Kitaip sakant, jei Europos Komisija biudžetą vertina atsižvelgdama tik į Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, tai Lietuvos biudžetas dar papildomai turi būti įvertintas pagal Konstitucinio įstatymo nuostatas, pagal kurias naudojamos tik einamojo prognozavimo laikotarpio reikšmės, akcentuojant biudžeto turinio galimą poveikį šalies ekonomikos ateičiai. Pateikiamas biudžetas sudarytas nesilaikant šių konstitucinių įpareigojimų, tad tiesiog negali būti patvirtintas.
Dar baisiau tai, jog finansų ministras atvirai apgaudinėja Seimą, ir, žinodamas, kad absoliuti dauguma Seimo narių neturi pakankamos kompetencijos įvertinti iš pirmo žvilgsnio ganėtinai painių profesionalia kalba pateiktų aiškinimų, atvirai meluoja. Kaip galima gerbti save ir savo valstybę, jeigu negerbi jos įstatymų, net tų, kurie įkalti Konstitucijoje? Kam tada reikalingi tie įstatymai, jeigu paskui nieko daugiau nedarai, kaip tik intensyviai ieškai būdų, kaip juos apeiti? Save gerbiančioje visuomenėje diskusija apie taisykles ir net konstitucines nuostatas gali vykti ir ji normali, ir mes galime jas diskutuoti, bet negalime jų nevykdyti, kol neatšaukėme Seime. Ir man tas primityvus melas, kurį čia mums pateiks S. Skvernelio Vyriausybė, yra turbūt skaudžiausia.
Antra. Melas, jog tai biudžetas, kuris mažins atskirtį. Atskirtis turi daug veidų, bet pajamų nelygybė, virstanti galimybių nelygybe, yra esminiai jos pavidalai. Ar siūlymas didinti paramą neturtingiausiems sumažina atskirtį? Na, pirmiausia matematiškai niekaip nesuskaičiuojama. Atskirtis skaičiuojama kaip palyginimas tarp turtingiausių ir neturtingiausių, o ne tarp vidurkio ir neturtingiausių, tad matematiškai nesueis. Dar blogiau tai, kad pajamų atskirtis mažėtų, jeigu turėtume tokią pajamų perskirstymo sistemą, kuri labiau apmokestintų turtingiausius ir mažintų galimybes gauti neapmokestinamųjų pajamų. Šiuo metu (…) 42 dalykus.
Šiame biudžete teikiama sistema mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamas didina atimdama iš vos turtingesnių, vadinamojo viduriniojo sluoksnio, kuris Lietuvoje, įvertinus realius pragyvenimo kaštus, svyruoja tarp 900 ir 2 tūkst. 500 eurų vieno asmens namų ūkiui į rankas. Tai palaužia ekonomines galimybes tų, kurie iš esmės ir suneša valstybės biudžetą bei kuria jos ateitį, pamatai, kad nebėra ko dalinti.
Manipuliacinės schemos, kuriomis mažinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, kol galų gale jis išnyksta dar ganėtinai kuklių pajamų grupėje, nuolatinė apeliacija į skurdžiausius visuomenės sluoksnius, atimtas neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus iš vos daugiau uždirbančių žmonių, kurių savigarba neleidžia prašyti pašalpų, tad jie galiausiai įsikinko į nepabaigiamas naujų darbų paieškas ir nežmoniškai ilgas darbo valandas, nebemenkstančios, o daugumai šalies gyventojų, kurie negali papildomai mokėti už tai, už ką jau kartą sumokėjo mokėdami mokesčius, nebepasiekiamos deramos kokybės švietimo, medicininės pagalbos ir kitos paslaugos pakerta šalies ateitį ir skatina emigraciją, ką ir rodo skaičiai.
Drąsiai galiu pasakyti, kad šis biudžetas, mažindamas viduriniosios klasės realias, o dažnai net ir nominalias pajamas, dar labiau menkindamas ir taip itin kuklų socialinį kapitalą bei ekonominį socialinį saugumą, gali būti vadinamas ir emigracijos skatinimo biudžetu. Pamatysite, kad mano prognozė, kaip ir daugelis kitų ankstesnių, yra teisinga.
Trečia. Melas, kad žemės įsigijimo kaina apskaitoje gali būti įtraukiama į sąnaudas. Bandydami išlaikyti gyvulių ūkio principais paremtą ekonomiką bei mokesčių sistemą ir toliau leisti stambiems ūkininkams nemokėti mokesčių ir deramai neatsilyginti visuomenei ir net savo vaikų mokytojams, biudžeto autoriai sukonstravo naują ekonominę teoriją, kuri paneigia tai, kas visiems žinoma dar nuo A. Smito laikų, taigi beveik 250 metų.
Bet kuriame apskaitos vadovėlyje rasite paaiškinimą, kad visos turto formos nusidėvi ir galiausiai išnyksta, tačiau tas teiginys netaikomas žemei (netaikomas), kuri negali išnykti, negali būti sunaikinta, negali prarasti vertės kaip kitos turto formos. Priešingai, net dažniausiai ją padidina. Sugalvoti, kad žemė gali tapti nykstančiu dalyku, kurį reikia iš naujo atkurti, yra neįtikinamas cinizmas.
Ketvirta. Tai yra biudžetas, kuris absoliučiai nuvertina itin kvalifikuotą darbą viešajame sektoriuje, itin dažnai net žmones su aukštuoju išsilavinimu, tarkime, slauges ligoninėje ar mokytojus, paversdamas minimalios algos gavėjais. Mes matome, koks nevalyvas, godus ir nesusitvarkantis savo laukuose darbdavys yra Lietuvos valstybė.
Penkta. Melas, kad būna nemokamų pietų. Kai mąstai ekonomikos kategorijomis, niekada nekalbi apie tai, ką gauni, nepasakydamas, kiek už tai moki. Neišsilavinusių arba ciniškų, man kartais sunku atskirti, biurokratų kabinetuose sukurpta ekonomikos teorija ir praktika, kurios veidą matome ir šiame biudžete (pakeitus makiažą, veidas lieka tas pats), aptarnauja turtingiausius gyventojų ir verslo sluoksnius, kitiems palikdama ilgas darbo valandas arba skurdą.
PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi, kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Tokios politikos kaina – emigracija. Tai emigracijos skatinimo biudžetas.
PIRMININKAS. Kolege! Aš labai atsiprašau, būsiu visiems griežtas, nes laikas mūsų visos diskusijos ribotas. (Balsai salėje) Gal negaiškime laiko, duokime pasakyti. Kuo daugiau kalbėsime, tuo mažiau laiko liks diskusijoms. Gerai. K. Glaveckas. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai trumpai. Man atrodo, kalba buvo labai nebloga, bet taip, kaip žirniai į sieną, nepagavau minčių. Prašyčiau kitus kalbėti truputį ramiau ir lėčiau, kad būtų galima mintis užsirašyti.
PIRMININKAS. Ačiū, pasiūlymas geras. Profesorius K. Glaveckas taip ir padarys. Prašau, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau. Kęstuti, prašau. Nesikarščiuojame, kolegos, rimtas klausimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, per visus 23 metų biudžetus, kuriuos man teko dalyvauti vienaip ar kitaip rengiant arba svarstant Seime, aš manau, niekada nebuvo, kad opozicija ką nors girtų. Aš manau, kad šiuo metu mes irgi bandysime negirti, bet liberalai bandysime ieškoti konstruktyvaus siūlymo, ką reikėtų vis dėlto daryti ir kuriuo keliu eiti, kad biudžetas būtų ne tik pinigų ir finansų, koks nors valstybės sąskaitų planas, bet kad iš tikro būtų Lietuvos būsimo kelio planas, nes mes dabar stovime ant ribos tektoninių lūžių, mes tą puikiai suprantame, ne tik politinių, bet visų pirma ir ekonominių.
Tai, kad ateina naujos technologijos, nauji principai, iš esmės keičia viską, ir Lietuvos ateitį keis. Jeigu mes to nepadarysime, nepastebėsime, planuodami biudžetą, mes iš tikro pralošime. Lietuvos ateitis nebus tik parengimas IT specialistų arba kitų. Aš manau, kad ateityje IT specialistų poreikis kaip tik mažės, nes bus sukurtos intelektualios technologijos, kurios leis pakeisti jų darbą, ir intelektualūs kompiuteriai kurs programas. Vadinasi, jų reikės mažiau. Lygiai taip pat kaip mažiau reikės notarų, teisėjų, daugelio kitų profesijų. Tas įvyks per artimiausius penkerius–dešimt metų. Mes dabar turime dėti tuos pamatus.
Dabar biudžetas pagal seną tradiciją yra sudaromas pagal žinybų piramidę. Kiekviena ministerija duoda savo skaičius, kokias programas darys, ir taip pastatoma. Šis biudžetas, kaip ir prieš tai buvę biudžetai, serga tomis pačiomis ligomis. Pirma, tai programinio… nebuvimas ir, svarbiausia, efektyvumo nebuvimas, nes pinigai, išleisti iš biudžeto viešajame sektoriuje, visada yra dvigubai mažiausiai efektyvūs negu privačiame sektoriuje. Mes vis plečiame tą sektorių ne tik didindami valdininkų skaičių.
Pagrindinė biudžeto problema, mano supratimu, yra ta, kad nepakankamai užtenka politinės valios jį daryti. Be politinės valios, ką daryti ir su kuo daryti, viskas yra aišku, bet kas tą padarys, dažniausiai neaišku. Kodėl aš tą sakau?
Mes iš pradžių kalbėjome apie lūkesčius, kad bus pakeista fiskalinė politika, kad bus pakeisti mokesčiai, kad bus daugiau socialinio teisingumo ir t. t., ir panašiai. Kai gavome tą projektą ir visą paketą tų įstatymų, kurie vadinami fiskalinės drausmės ir fiskaliniais įstatymais, pamatėme, kad korekcijos minimalios. Mes paliekame tą pačią situaciją, liekame ant to paties ekonomikos krašto stovėti. Tai visų reikalas, ne tik opozicijos, visų reikalas. Mes turime matyti ir išrinkti jaunus, energingus žmones, kurie darys Lietuvą kitokią, mes turime sudaryti lyderių sąrašą Lietuvoje, jo po šiai dienai neturime. Aš pats priklausau vyresnei generacijai, aš pats matau, kad mes einame blogiausiu keliu. Pas mus yra puikaus jaunimo, tai padarykime tuos dalykus. Perduodame, dabar pradedame perduoti per finansus, per reformas galias, finansines, tas, kurios yra, iš dalies galias, į entuziastų, labai energingų žmonių rankas.
Kitas dalykas. Kaip opozicijos atstovai, mes iš tikro kritikuojame tokį būdą, mes pasakome, kad ir opozicija daug ko nepadaro. Normali opozicija turėtų parengti alternatyvų biudžetą, akivaizdu, ir tada būtų galima turėti vieną biudžetą ir kitą biudžetą. Būtų dar geriau, jeigu tai būtų pilietiškas biudžetas, o dar geresnis variantas būtų e. biudžetas. Taip ir bus po trejų, ketverių metų, aš jums garantuoju, gal po penkerių. Bus galima padaryti e. biudžetą ir turėti lentelę, kurią galėsi pats koreguoti arba išsakyti savo nuomonę, kurią bus galima sudaryti labai paprastai mažais resursais ir kitokiu efektyvumu.
Tai visų šitų dalykų iš tikro mes neliečiame, mes kalbame tik apie… Pažiūrėkite, kokios yra komitetų pastabos. Taigi gėda klausyti! Išeinate ir pasakote, kiek pinigų trūksta. Nė vienas nepasakė, kad reikia daryti kokius nors esminius persilaužymus, kad reikia ką nors daryti. Iš tikrųjų tokio bendro pobūdžio kalbos, bet pagrindinis principas – pinigų prašymas. Aš suprantu, kad visi nori gyventi rojuje, be išimties, bet, žinokite, daugumai tenka gyventi ir pragare. Šiuo atveju principas siūlyti, kaip kai kurie Seimo nariai siūlo, pagerinti, stogui pagerinti, iš tikro jie ne žmonėmis rūpinasi, bet savimi, kad jie gerai atrodytų prieš tą savo apygardą. Jeigu jiems pasakytų, kas iš tikro jų laukia, kai bus atlyginimai ar kiti dalykai daromi, bet paprastai mes to vengiame. Liberalai visa tai turėdami omeny iš tikro kviečia visus be kokio nors zoologinio pykčio pamąstyti ir pagalvoti, kaip vis dėlto mes turėsime eiti toliau su švietimo sistema, kaip su lyderių sudarymu, kaip galėsime eiti… Galų gale, žinokite, ateina virtualūs pinigai, kurie taip pat yra svarbūs. Mūsų jaunuoliai, kurie yra Lietuvoje, finansinių instrumentų kūrėjai, yra vieni geriausių pasaulyje. Mes juos tiesiog nustūmėme ir palikome, ir manome, kad valstybės aparatas, valdžia gali ką nors išspręsti. Nieko mes neišspręsime. Mes turime iš tikro pasiaukoti ir daryti tai, ko Lietuvai reikia per artimiausius penkerius, bent jau mažiausiai dešimt metų. Todėl liberalai, atsižvelgdami į tai, ką aš sakau, galvoja, kad vis dėlto mūsų pasirinktas kelias nieko nesiskiria nuo to, kai buvo seni keliai, kurie palieka daug problemų, kurie išsprendžia tik šios dienos finansus, bet jokiu būdu nenumato valstybės pajamų plano ateičiai iš tikro tokio, kokio reikia Lietuvai, todėl liberalai, balsuodami dėl biudžeto, turės visuomet kritinių, gilių pastabų, ką išsakys kiti, ir greičiausiai bus labai susilaikantys nuo pritarimo šitam biudžetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū profesoriui K. Glaveckui.
Toliau kalbės Konservatorių frakcijos seniūnas G. Landsbergis. Prašau, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties pasiklausiau tokių išmintingų kalbų, žmonės, aišku, yra išėję mokslus, patys mokę ekonomikos, aš tokios patirties neturiu. Aš tiktai istorikas ir renku žmonių istorijas. Kai pirmą kartą išgirdau premjerą kalbantį apie iš tikrųjų naujos kokybės biudžetą, apie biudžetą, kuris susidoros su skurdu, su nelygybe Lietuvoje, išties aš kažkaip pradėjau svarstyti, kaip šiuos žodžius girdi paprastas žmogus, stebintis premjerą, stebintis visus politikus per televizijos ekraną, ir ką jis galvoja. Išties žodžiai skambūs ir, atrodo, įsitikinimas premjero veide matosi šimtaprocentinis – kitais metais skurdo nebebus ir lygybė bus nepamatuojama. (Balsas salėje) Artūrai, jūs tikrai galėsite užimti šią…
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuojame iš vietos!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …tribūną ir išsakyti viską, ką jūs tiktai norite.
Kaip tiktai vakar turėjau galimybę diskutuoti su žmonėmis ir kalbėtis, ir klausti jų nuomonės. Tai dar kartą patvirtino mano nuostatą apie būsimą biudžetą – tai yra nepamatuotų lūkesčių biudžetas. Aš kalbu apie lūkesčius, gerbiamas premjere. Jūs pasakote žmonėms tai, ko kitais metais žmonės nepajaus. Viena moteriškė Anykščių bute sako, kad premjeras ir sveikatos apsaugos ministras žadėjo pigesnius vaistus. Sako, aš perku (…) (nežinau, ar toks vaistas egzistuoja, neturėjau galimybės patikrinti), bet jis man 4 eurais pabrango. Sako: tai, ką aš girdžiu per televiziją, yra netiesa ir tai man kelia pyktį. Kitas žmogus sako: premjeras man pažadėjo pakelti algą, pensiją pakelti. Man pensija pakilo keliais eurais. Ir visi lūkesčiai yra netiesa, mane apgaudinėja, man meluoja ir man sako netiesą.
Ar aš galėčiau pasakyti, kad premjeras apgavo visus? Tikrai ne. Matyt, iš tų milijonų eurų, kurie bus perskirstyti kitų metų biudžete papildomai, bus žmonių, kuriems pasiseks, bet tai tikrai ne visa Lietuva. Reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad šis biudžetas niekuo nesiskirs ir nuo praeitų visų biudžetų, kurie visi kovojo su skurdu, visi buvo vilties biudžetai, visi buvo patys geriausi, visada patys pačiausi Lietuvos biudžetai. Bet aš pasigendu pagrindinio aspekto – Vyriausybė, kuri turi 800 prioritetų, kuri sudaro biudžetą tiems prioritetams įgyvendinti, ar ji gali išskirti vieną grupę žmonių, vieną aiškų prioritetą, kam yra skirtas prieaugis, kam yra skirti nauji pinigai ir ko jais norima pasiekti? Dėl to, kad būtų sukelti lūkesčiai visų Lietuvos žmonių, vadinasi, apgauti visus Lietuvos žmones. Tai mes sakėme nuo pat pirmos dienos, kai buvo pristatomos Vyriausybės programos, kai pirmą kartą prisistatė premjeras, kai buvo metų pristatymas. Aš klausiau, kas yra jūsų prioritetas? Kova su skurdu. Kur, su kuo, kuri grupė tai pajaus? To atsakymo mes negirdėjome. Aš neabejoju, kad premjeras turės galimybę, finansų ministras turės galimybę, galbūt daugelis valdančiųjų atsistoję čia atsakys į tą klausimą aiškiai ir nevyniodami į vatą, kam kitais metais bus geriau gyventi.
Premjere, labai laukiame jūsų pasakant labai aiškiai, skaidriai ir suprantamai paprastiems žmonėms dešinėje salės pusėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs sutaupėte laiko. Dabar frakcijos vardu kolega S. Jakeliūnas. Kviečiu. Kol Stasys eina į tribūną, aš liberalams, K. Glaveckui primenu, kad liberalai turi galimybę Vilniaus mieste, kurio biudžetas irgi yra ne ką mažesnis už valstybės, parodyti, kaip reikia moderniškai valdyti. Mes imtume pavyzdį. (Balsai salėje) Prašau, kolega. (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Noriu pasveikinti G. Landsbergį su neįtikėtinu progresu. Aš prisimenu, kai mes dirbome A. Butkevičiaus Vyriausybės kanceliarijoje, tai buvo ramus, kuklus, civilizuotas, inteligentiškas žmogus. Dabar tai yra labai geras propagandistas, kaip ir keli kiti čia. (Plojimai) Todėl, manau, progresuosite ir toliau. Biudžetas, be abejo, suteikia neįtikėtinos erdvės propagandai ir demagogijai. Taigi mes tai išgirsime dar ne vieną kartą.
Labai sveikinu A. Maldeikienės, tikiuosi, būsimosios Prezidentės pasisakymą, nes labai apgailestauju, kad ją prarado Biudžeto ir finansų komitetas. Ten buvo labai nuostabios diskusijos ir taip pat emocijos. Taigi šita diskusija tikrai labai emocinga. Ji mane apkaltino melu, todėl aš ką tik paskambinau į Biudžeto ir finansų komiteto biurą ir paprašiau protokolo vakarykščio komiteto posėdžio, kuriame Valstybės kontrolė pristatė savo išvadą ir pakomentavo, ir atsakė į visus klausimus, ar Vyriausybė, teikdama šitą projektą, ką nors pažeidžia vertindama tą vadinamąjį atskaitos tašką? Atsakymas buvo labai aiškus – ne. Kadangi mes protokoluose fiksuojame ne tik sprendimus, bet ir visus tekstus, ir pasisakymus, tas protokolas bus prieinamas visiems Seimo nariams, įskaitant ir gerbiamą A. Maldeikienę.
O dabar noriu pacituoti kol kas dar vakarykštį, vis dar neišverstą į lietuvių kalbą, nes Europos Komisija dirba lėtai, lėčiau negu mes, bet mes galime perskaityti ir pakomentuoti, ką Europos Komisija mano apie mūsų biudžeto projektą. Taip, tai yra svarbi institucija, ne mažiau svarbi negu čia, Seime, Biudžeto ir finansų komitetas ir visi kiti, ir ji vertina mūsų projektą. Vakar atsiuntė tokią išvadą. Skaitau versdamas, todėl nesu šimtu procentų tikras, kad tai bus lietuviška versija. Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto projektas, kuris dabar yra svarstomas, atitinka visus reikalavimus ir visas Stabilumo ir augimo pakto sąlygas. Komisija kviečia Lietuvos valstybės institucijas įgyvendinti 2018 metų biudžetą tokį, koks yra pateiktas. Todėl, kolegos, turėsime atsakingai vertinti visus kitus siūlymus ir dėl išmokų, ir dėl atlyginimų, ir dėl mokesčių tam, kad nenukryptume nuo to, ką ką tik gavome įvertintą iš Europos Komisijos. O tų siūlymų buvo ir bus daug.
Aš kviečiu naudotis Seimo nario mandatu. Jis yra laisvas, mano taip pat, bet aš dažniausiai bandau suvokti, kas yra viešųjų finansų visuma, ką ji leidžia mums turėti. Atsakomybė neatskiriama nuo laisvės, lygiai taip pat kaip šeimoje, lygiai taip pat visuomenėje ir ypač čia, nes jeigu mes turėsime laisvę ir neturėsime atsakomybės, įvyks tai, kas įvyko 2009 metais. Čia buvo renkami parašai dėl buvusios valdžios skolinimosi labai aukštomis palūkanomis: 9–10 %, pasirodo, netgi ir 11 % siekė tos paskolos. Ir klausimai buvo suformuluoti, ir pasiūlyta. Būtų siūloma Biudžeto ir finansų komitetui atlikti šį vertinimą, šį tyrimą. Aš kol kas kaip komiteto pirmininkas atsisakiau tokio tyrimo ir, manau, kad reikia platesnio tyrimo. Platesnio reikia štai kodėl: šią savaitę lankėsi Lietuvoje, taip pat buvo ir Seime Švedijos parlamento vadovas. Nežinau, ar Seimo Pirmininkas, ar kiti kalbėjo apie Švedijos parlamente vykusį tyrimą – apie krizės Baltijos šalyse tyrimą ir apie Švedijos valdžios ir Švedijos bankų atsakomybę dėl krizės Baltijos šalyse. Aš pacituosiu, ne vieną kartą esu citavęs, bet reikia pacituoti ir čia seniausio pasaulyje Švedijos centrinio banko vadovo pasisakymą apie tą tyrimą. Žodžiai tokie. Tiesa, čia irgi yra laisvas vertimas iš švedų kalbos, kadangi švedų parlamento kanceliarija man per dvi valandas atsiuntė šį protokolą atsiprašydami, kad neturi lietuviškos arba angliškos versijos. Bet esmė labai paprasta: „Dėl krizės Baltijos šalyse yra atsakingi čia veikiantys komerciniai bankai, Švedijos bankai ir vietinės valdžios institucijos. Svarbiausia vietinė valdžios institucija Lietuvoje yra Seimas.“ 2009 metų vasario mėnesį, seniai, surašiau devynis dėl krizės Lietuvoje atsakingus pareigūnus, aukščiausius pareigūnus. Dalis jų yra ir dabar Seime, dalis yra kitose institucijose, dalis jų yra pensijoje. Pasekmės tos krizės, dėl kurios didžiausia atsakomybė tenka svarbiausiai valdžios institucijai, – 200 tūkst. buvusių bedarbių, daugiau kaip 100 tūkst. emigrantų, jeigu vertintume dar 2010 metais neįtikėtinai išaugusią skolą, ir kitos pasekmės, kurios juntamos dar iki dabar. Kolegos, jeigu darytumėte tyrimą, tai tyrimas turi apimti ir Švedijos parlamento tyrimo medžiagą, turi apimti medžiagą, kuri yra ir čia, Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Profesoriaus K. Glavecko inicijuotas tyrimas dėl Lietuvos banko atsakomybės, nes nesuvaldė komercinių bankų, išpūtė nekilnojamojo turto burbulą, jį susprogdino ir atsitraukė iš Lietuvos iš esmės su finansavimo šaltiniais – tai ir sukėlė tos krizės reiškinius. Todėl kalbėti, kad šis būsimasis biudžetas yra koks nors stebuklingas, išgelbėsiantis Lietuvą, panaikinsiantis skurdą, tikrai nėra pagrindo. Tai yra biudžetas, atitinkantis mūsų galimybes – mūsų finansines galimybes ir mūsų intelektines galimybes. Laukia daug darbo, kad kiti biudžetai būtų dar geresni. Ir aš viską padarysiu, kad taip ir įvyktų.
O dabar siūlau jį palaikyti. Visus sprendimus, kuriuos priėmė Biudžeto ir finansų komitetas – taip pat palaikyti. Diskutuosime dėl individualių Seimo narių siūlymų ir turėsime labai turiningą ir emocingą diskusiją. To ir linkiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ji tikrai bus. Tuoj, minutėlę! Kviečiu į tribūną kolegę R. Tamašunienę. Frakcijos vardu. (Balsai salėje) Eikite į tribūną. Mes paprašysime, kad Aušra pasakytų savo pastabą. Prašau. Replika.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Taip, aš dar kartą patvirtinu, kad ponas S. Jakeliūnas net nesupranta, kas yra sakoma. Europos Komisija gali įvertinti tiktai Lietuvos biudžeto atitiktį Augimo ir stabilumo paktui ir ji tai padaro. Taip, tas biudžetas atitinka. Bet įvertinti atitiktį nacionalinei įstatymdavystei gali tik Valstybės kontrolė. Ne Lietuvos bankas, ne Europos Komisija, o Valstybės kontrolė. Mano rankose lapkričio 15 dienos dokumentas, kurį privalėjote visi būti perskaitę, kuriame aiškiai parašyta, kad esamas biudžetas prieštarauja konstituciniam įstatymui, kuris buvo priimtas šioje salėje. Aš dar kartą patvirtinu – ponas S. Jakeliūnas meluoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, visi turi teisę veikti pagal Statutą. (Balsai salėje) Suteikiu žodį R. Tamašunienei. Prašau. Jūsų frakcijos pozicija. (Balsai salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pristatyti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, mažėja galimybių diskutuoti konkrečiai apie biudžetą. Prašau. S. Jakeliūnas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mano laiką išjunkite!
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Jeigu jau kalbame citatomis, tai ši citata yra tokia – Valstybės kontrolės išvados: „Šiuo metu galiojantis fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai suteikia atskaitos tašką, t. y. valdžios sektoriaus balanso rodiklio įverčio pasirinkimo laisvę, todėl atsiranda erdvė interpretacijoms skirtingai suprasti ir taikyti teisės aktus.“ Niekur nėra parašyta… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …kad tai neigia konstitucinį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, ačiū. Viskas. Suteikiame žodį R. Tamašunienei. Labai atsiprašome. Prašau, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiami Seimo nariai, vakar Biudžeto ir finansų komitete mes tikrai svarstėme Valstybės kontrolės išvadą ir banko pastabas ir įvertinome, kodėl vieną ar kitą kriterijų pasirinko Vyriausybė formuodama biudžetą. Čia atskira diskusijos dalis. O apskritai mes norime pristatyti mūsų frakcijos, kuri apsvarstė 2018 metų biudžeto projektą, išvadą. Be abejo, palaikome iškeltus tikslus mažinti socialinę atskirtį, skurdą, stabdyti emigraciją, remti šeimas ir didinti gyventojų pajamas – visiems tiems tikslams, be abejo, pritariame. Tačiau ar pasirinktos tinkamos priemonės, verčia mus abejoti, nes 2018 metais, be abejo, jokio proveržio nesitikime. Žengiame tik tokį, sakykime, pusę žingsnio – tokia skurdoka skurdo mažinimo priemonė. Mūsų frakcijos įsitikinimu, svarbiausia ir aktualiausia mūsų visuomenei šiuo metu būsima programa, kuria bus sprendžiama labai daug problemų. Mūsų dar 2016 metais iškelta idėja Lietuvai, ateinančiam Lietuvos šimtmečiui – tai vaiko pinigai. Be abejo, biudžete numatytas pirmas etapas ir, sakykime, preliudija kaip muzikoje šiai programai įgyvendinti. Deja, vaikui skirta 30 eurų suma suveiks tik vienoje tikslo dalyje, t. y. skurdo mažinimo – vaikų skurdo mažinimo priemonė. Tai, be abejonės, labai reikalinga, tačiau susiaurina bendrąjį tikslą. Bent jau 2018 metais nebus pasiekta nei gimstamumo gerinimo rodiklių, nei reemigracijos, nei vidaus vartojimo, nei iš viso bendros šeimos politikos įgyvendinimo.
Laiko perspektyvoje, man atrodo, kad mūsų pasirinktos priemonės, tarkime, melioracijos ir t. t., galbūt reikalingos, tačiau ateityje gali atsitikti taip, kad nebus nei kam GPM mokėti, nei kam melioracija naudotis, nei kam pensijas uždirbti. Visos tos gražios idėjos pavirs į nieką, jeigu mes nesiimsime šiandien ilgalaikių strateginių priemonių. Po manęs nors ir tvanas – dažniausiai taip žmonės vertina. Ateina nauja valdžia, padaro ką nors pagal savo programą, bet paliekamas kam nors dar ateityje bendras valstybės tikslas. Manome, kad vis dėlto praeitoje kadencijoje buvo bendras politinių partijų sutarimas padidinti šalies biudžeto išlaidas iki 2 % krašto gynybai. Visos politinės partijos susitarė, pasirašėme bendrą susitarimą. Atsirado ir pinigų, ir krašto gynyba dabar veikia efektyviai, netgi išsiskiriame iš kitų NATO valstybių pagal šios srities finansavimą. Taip pat reikia ir dėl šeimos politikos rasti bendrą visų politinių partijų sutarimą ir nuosekliai jį įgyvendinti. Iš tikrųjų dar turime laiko – trejus metus kadencijos. Aš galvoju, kad vis dėlto ši Vyriausybė ir bus ta, kuri inicijuos ilgalaikės strategijos įgyvendinimą.
Kodėl vaiko pinigai? Labai gražus pavyzdys mūsų kaimyninės šalies, kai taip pat programai „500 plius“ buvo prognozuojamas finansinis krachas, fiskalinės drausmės visi galimi pažeidimai, o išėjo efektas visiškai priešingas. Per PVM, per pelno mokesčio surinkimą galimi valstybės praradimai tapo investicijomis, nes mokesčių pavidalu grįžo atgal į biudžetą. Taip pat stebima ir įvardinama jau ta 2017 metų priemonė, ne priemonė, bet programa ir pasiektas tikslas – baby bumas ir reemigracija, ypač iš Didžiosios Britanijos šeimos grįžta į savo kraštą ir kuriasi savo valstybėje. Tai rodo, kad iš tikrųjų mes, turėdami vienodą ekonominį augimą, galime įgyvendinti tą priemonę labai sėkmingai, ir mūsų kaimynų patirtis tai iliustruoja.
Taip pat manome, kad GPM pajamų surinkimas į biudžetą gali būti mažesnis, negu numatomas projekte, dėl prieš tai mano įvardintų priežasčių, nebent iš mokesčių administravimo pagerinimo, nes nei gyventojų padidės, nei jų pajamos realiai padidės, kad galėtume GPM surinkti daugiau.
Teigiamai vertiname nekilnojamojo turto progresyvumą, daugiau apmokestinti prabangų turtą. Taip pat neatsisakome savo idėjos ir vis dėlto teikiame Vyriausybei svarstyti, kaip didžiųjų prekybos tinklų uzurpavusi rinka… mokesčių įvedimą, ir bankų, kurie vis dėlto per silpnai prisideda prie mūsų ekonomikos, tam tikrų mokesčių įvedimo. Tie sektoriai yra mažai apmokestinami, mūsų požiūriu.
Priimtas racionalus sprendimas, iš tikrųjų ne naujovė, bet vis dėlto šiame biudžete jis atsiranda – palikti PVM šildymo lengvatą, kaip iš tikrųjų tokią socialinę priemonę, kuri yra labai reikalinga mūsų gyventojams. Taip pat taikyti 5 % lengvatą PVM tarifą visiems receptiniams nekompensuojamiems vaistams, kas yra taip pat labai aktualu visiems, tiek jaunoms šeimoms, ypač vyresnio amžiaus gyventojams. Manome, kad 2019 metų biudžete idėja kompensuoti būtinuosius vaistus ir teikti juos nemokamai 75 metų sulaukusiems mūsų senjorams bus įgyvendinta. Tikimės, kad vis dėlto Vyriausybė, žengusi tą pirmą žingsnį mažinti socialinę atskirtį ir didinti gyventojų pajamas, darys tai nuosekliai.
Dar turime tik kadencijos pradžią, per kitus metus mes lipsime iš tos duobės, kurios iliustracija, geriausias pavyzdys yra Europos Sąjungos pateikti statistiniai duomenys – skurdo, gimstamumo, emigracijos, pajamų, kur Lietuva, deja, visada yra tų lentelių apačioje. Sunkiau judame į priekį. Tikimės, kad jau kitais metais finansų ministras ir premjeras pristatys piliečių biudžetą, kaip aiškiausią dokumentą…
PIRMININKAS. Kolege, laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …kiekvienam piliečiui, kur nuplaukė jo mokesčiai, kas ir kiek prisideda prie biudžeto ir ko gali tikėtis piliečiai iš savo valstybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Rita, bet griežtai. Kalbės A. Butkevičius, taip pat frakcijos vardu. Prašom, kolega. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visada biudžeto svarstymo metu gali prisiklausyti įvairiausių ekonominių demagogijų. Pirma, noriu pasakyti, kad europietiška pasaulinė praktika sako, kad biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus. Norint Vyriausybės prioritetus įgyvendinti, tam turi būti sukurtos atskiros biudžeto programos, kokie prioritetai yra svarbiausi, kokie yra vėlesni ir t. t. Bet kada biudžeto svarstymo metu nukrypstama į lankas ir kai kada tiesiog nusikalbama, tai tikrai, aš manau, Seimui populiarumo neprideda.
Aišku, yra labai populiaru kalbėti apie pajamų nelygybę, socialinę atskirtį. Pirmiausia noriu pabrėžti, labai svarbu politikams nepriimti nepamatuotų sprendimų, kurie ilgalaikėje finansų sistemoje atneša didelę žalą mūsų valstybės gyventojams. Ir aš noriu kai kuriuos pavyzdžius čia pateikti, nes kai kas labai arogantiškai kalbėjo, kritikavo kai kuriuos valdžios žmones, premjerą. Noriu pasakyti, kad pensijų sumažinimas ir jų kompensavimas Lietuvai kainavo (vien senatvės pensijoms kompensuoti) 280 mln. litų, atsiprašau, eurų, o ne litų, darbo užmokesčio sumažinimas – 121 mln. Kas dar nėra išmokėta? Yra išmokėta, kiek aš matau, 2016, 2017 metais, 2018 metais yra numatyta 24,2 mln. ir t. t., 2019 ir 2020 metais.
Mielieji, skolinimosi politika sunkiu ekonominiu laikotarpiu taip pat rodo, kad 2018 metais mes skolos priežiūros išlaidoms esame numatę 527 mln. eurų. Jeigu būtume skolinęsi iš Tarptautinio valiutos fondo, ką darė Latvija, mums dabar kainuotų apie 300 mln. eurų. Tuo metu, kada buvo ekonominis sunkmetis, Latvijos buvo daug blogesnė finansinė situacija negu Lietuvos. Visa tai sudėjus, 600 mln. eurų kainavo tam tikri priimti blogi sprendimai.
Dabar aš noriu užduoti klausimą. 600 mln. eurų, jeigu būtų skirta ne praeities klaidoms finansuoti, o būtų investuojama į ateitį, kokie šiandien būtų atlyginimai biudžetiniame sektoriuje dirbantiems darbuotojams? Vienas klausimas. Koks būtų vidutinis darbo užmokestis Lietuvos sektoriuje apskritai? Aš nekalbu apie poveikį ekonomikai, jeigu, pavyzdžiui, pensininkams, kurių skaičius yra apie 680 tūkst., kurie gyvena nuo pensijos iki pensijos, jos nebūtų sumažintos, jie būtų išleidę, tam tikras netiesioginis ekonomikai poveikis būtų didžiulis. Nekalbu apie tai, kokia įtaka buvo socialinei atskirčiai ir pajamų nelygybei.
Ką sako teorija formuojant biudžetus – kad valdžia turi suprasti vieną elementarią taisyklę… Aš pripažįstu, kai buvau premjeras, irgi padariau klaidą nustatydamas Vyriausybės prioritetus, kad kiekvienais metais atlyginimas, pensijos, socialinės išmokos turi būti didinamos 3 %, jeigu nori gyventojų pajamų lygį išlaikyti tą patį, koks buvo praeitas metais, bet nekalbant apie gyvenimo kokybės pagerėjimą. Vadinasi, 3 %, jeigu infliacija yra – iki 2 %. O kad aštuonerius ar devynerius metus nedidinome nei pensijų, nei atlyginimų, tai mes šiandien ir turime tą rezultatą, kada neišmanydami ekonominės teorijos, finansinės teorijos, tik vienas kitą kritikuodami, vienas kitam siųsdami repliką…
Kokie būtų mano pasiūlymai, nekalbant apie praeitį? Mielieji, vis dėlto reikėtų ryžtis viešosios ir privačios partnerystės modelį Lietuvoje vieną kartą pradėti įgyvendinti stipriau. Aš linkėčiau finansų ministrui, kad jis prie Finansų ministerijos sukurtų atskirą departamentą specialistų, kurie galėtų objektyviai įvertinti tuos projektus, kad nebūtų spekuliacijų ir kad tikrai vieši konkursai būtų įgyvendinami sėkmingai.
Aš prisimenu dar 2004 metus, kada mes įstojome į Europos Sąjungą, Didžiosios Britanijos ambasadorius atėjo pas mane, kaip pas finansų ministrą, ir pasakė: A. Butkevičiau, jeigu jūs norite padaryti pažangą infrastruktūroje ir norite atlaisvinti pinigus, iš dalies biudžeto… mokesčių surinktus, ir norite vykdyti socialines programas, pradėkite greitai įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės modelį. Tą padarė Paryžius, Berlynas, Londonas, kur didžiulis progresas buvo padarytas viešuosiuose finansuose.
Kitas mano patarimas, kad, kaip mes socialiniame modelyje buvome numatę, dėl pensijų didinimo nereikėtų politikams kištis kiekvienais metais ir svarstyti klausimo, kiek didinti, bet tai būtų susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. Aš siūlyčiau, kad ta sistema, kuri buvo anksčiau numatyta, turėtų būti įgyvendinta įstatymuose, kad ir atlyginimai, aišku, numatant bazinį dydį, visiems viešajame sektoriuje dirbantiems darbuotojams būtų keliami priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio ir nuo šalies ekonominės ir finansinės padėties. Tada mes eliminuotume nereikalingas politikų diskusijas arba pažadus visuomenei, kuris yra labiau mylintis valstybę ir mūsų žmones. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, jūs šiek tiek sutaupėte laiko. Frakcijos vardu kviečiu R. Žemaitaitį. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Negaliu nereplikuoti, nors tikrai neturėčiau, bet pareplikuosiu dėl buvusio premjero A. Butkevičiaus pasisakymo. Ko gero, A. Butkevičius geriausiai prisimena, kad mes buvome valdančiojoje koalicijoje ir valdančiojoje daugumoje, ir bazinis dydis, kaip jūs čia mums dabar aiškinate, kad per ketverius metus kiekvienais metais reikia proporcingai kelti po 3 %, tai, gerbiamas Algi, nebuvo nei mano pasiūlymai, nei kiti išgirsti. Šiek tiek juokingai skamba pamokos dabar, kai per ketverius metus net nesugebėjote pakelti nė 3 % bazinio dydžio.
Kitas dalykas, aš išgirdau keleto kitų Seimo narių pasakymą, kad čia kažkas labai džiūgauja, kaip smėlio dėžėje, sako, koks geras – mažinamas skurdas, socialiai orientuotas biudžetas, maždaug pristatė labai idealų biudžetą. Tai aš jums pasakysiu – tai yra nepritekliaus, arba vadinamas kitaip, aš jį vadinsiu ubagų biudžetu. Jeigu dabar kas nors kalbate, kad tai yra socialiai orientuota ir žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, gaus daugiau, tai aš jums, tiems Seimo nariams, kurie nori palaikyti šį biudžetą arba susitarę jį vienaip ar kitaip palaikyti, pamėginsiu skaičiais įrodyti, kas atsitiks.
Nei daug, nei mažai, mieli Lietuvos Respublikos gyventojai ir Seimo nariai, ši Vyriausybė šiame biudžete didina mokesčius, nuo 10 % iki 15 % didės absoliučiai visiems mokestis. Ogi kaip? Ogi visiškai paprastai. Pradedame nuo kuro. Kuras yra naudojamas visose ūkinėse sferose: ar važiuoji automobiliu, ar dirbi ūkyje, ar pas kirpėją važiuoji ir panašiai. Ką daro ši Vyriausybė? Dyzelinio kuro paprastiems vairuotojams ir tolimųjų reisų vairuotojams, eiliniams gyventojams didina akcizą 0,264 euro cento. Bet kažkodėl nei premjeras, nei ministras nesugeba pasakyti tiesos, kad, mieli mano gyventojai, prie šitos sumos reikia pridėti ir PVM. Kai pridedi PVM, gauni 0,05 euro cento. Prie šitos sumos, kad švieslentėje degalinės: „Lukoilo“, „Statoilo“, EMSI, bet kurios kitos, užsidegtų ši sistema, degalinėje dirba operatorius, jis dirba už minimalią mėnesio algą. Kaip žinote, minimali mėnesio alga didinama 20 eurų. Kitos pajamos nė viena šitiek nedidėja, kiek didėja minimali mėnesinė alga. Mes suskaičiavome su ekonomistais, kad vienas litras dyzelio… minimali mėnesinė alga yra lygiai 0,15 euro cento. Tai summa summarum degalinėje dyzelinis kuras kainuos 6–7 euro centus… Mieli Lietuvos Respublikos gyventojai, jūs pritariate šitam pertekliniam biudžetui? Ne! Aš manau, kad niekas nepritaria.
Mieli mano ūkininkai, čia susirinkę, ar jūs žinote kitą naujieną, ką jums pakišo šita Vyriausybė ir ministras priešaky? Ogi labai paprasta – ūkininkams žaliasis kuras, kurį visi mes naudojame. Žaliąjį kurą šiandien pagal akcizą nuo 21 euro iki 56… tai yra vienas dyzelinio kuro litras pabrangs 0,05 euro cento. Negana to, kad ūkininkas galėtų parsivežti šį kurą į savo ūkį arba degalinėje nusipirkti, pridėkite 21 % PVM ir pridėkite minimalią mėnesinę algą. Summa summarum ūkininkui, kuris perka bent 50 litrų dyzelinio kuro, dyzelis pabrangs 0,07 euro cento. Klausimas: nedidėja mokesčiai? Pažiūrėkite, kiek didėja! Šiuo metu dyzelinio kuro litras kainuoja 0,42 euro cento, dabar kainuos 0,50. Įsiveskite, kiek tai padidėja. (Balsas salėje: „Eurai“) Euro, taip, atsiprašau. Atsiprašau.
Kitas dalykas. Dabar sako, ūkininkams nedidinami mokesčiai. Na, mielieji ūkininkai, suskaičiuokite, jeigu esate protingi ir žinote, ko gero, įstatymą. Nuo ko yra skaičiuojamos ūkininko pajamos? Nuo minimalios mėnesinės algos. Kai padidinsime minimalią mėnesinę algą 20 eurų, atrodo, tai yra nedaug, iš tikrųjų reikia, kad tas dydis didėtų, kas atsitiks smulkiam ir vidutiniam ūkininkui? Ogi sveikatos draudimas ir „Sodros“ įmokos didės. Vėl elementariai ekonomiškai susėdome, suskaičiavome, kad vienam ūkininkui sveikatos draudimas pabrangs nuo 4 eurų iki 10 eurų, „Sodra“ padidės iki 15 eurų. Nedidėja mokesčiai?
Važiuojame toliau, pateiksime kitą.
Eurostato paskutiniai pateikti duomenys pagal biudžetą. Specialiai aš klausiau, kiek kuro kaina turės įtakos mūsų piniginei arba krepšeliui. Lietuva pagal šį pseudoabsurdo biudžetą bus trečia Europoje pagal brangiausią dyzelinį kurą. Tai jūs galite įsivaizduoti, jeigu Bulgarijai tenka 4,57 %, Rumunijai tenka 4 %, mieli Lietuvos Respublikos gyventojai, jums valdančioji dauguma dovanoja 2,98. Treti būsime pagal dydį. Dar norėčiau paklausti kolegių, čia socialiai orientuotas biudžetas? Kurioje vietoje? Neapmokestinamųjų pajamų dydis paimtas nuo motinų ir motinas suvarysime kaip (…) čia, Konstitucijos prospekte, sausio 2 dieną su prašymais pildyti dokumentus, kad gautų vaiko pinigus? Mes turime kalbėti šiandien apie biudžetą, kad būtų atsisakyta šitos kvailystės, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis būtų paliktas toks, koks yra dabar, o mamoms skaičiuoti pinigus nuo pajamų. Deja, šito vėlgi nėra.
Dabar kalbame toliau, mieli ūkininkai. Atstovaujate ūkininkams, savo kraštui. O ar jūs kas nors skaitėte, kiek prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų prisidės ši Vyriausybė? Puikiai žinote, kas esate rašę dėl paramos, iki to laiko visos vyriausybės duodavo 25 %. Matėte, kiek dabar duoda? 15 %. Sėkmės parvažiuojant į savo kaimus ir kalbant ūkininkams, kaip naujoje perspektyvoje teiks paramą ir kiek jiems reikės prisidėti, žinant tai, kokių nuostolių ir ką padarė šių metų gamta.
Kitas dalykas. Dabar mes kalbame apie melioraciją. Vėlgi, pažiūrėkime, kokie metai, kokia yra situacija, kiek yra skirta melioracijai ir melioracijos priežiūrai. Kažkodėl išimtinai mes paėmėme tik Šilutės polderius. Taip, iš tiesų jiems reikia, nes situacija, ko gero, yra viena prasčiausių. Bet mes pažiūrėkime visą Lietuvą.
Dabar klausimas jums. Kai sudėjome su ekonomistais, finansininkais visą šitą dalyką, visus šituos skaičius, žinote, kiek vasario–kovo mėnesiais pabrangs 1 litras pieno? Jeigu dabar 1 litras pieno kainuoja eurą, tai tas pieno litras gali kainuoti 1 eurą 10 centų, 1 eurą 15 centų, ir tai būtent dėl padidintų akcizų.
Kitas dalykas. Mes šiandien kalbame apie perteklinį biudžetą ir mano klausimas, kur finansų ministras dabar dingo? O gal finansų ministras šiandien nežino, kad teismams lapkričio–gruodžio mėnesiais mes nebeturime atlyginimų, o teismų administracijoms ir teismų funkcijoms įgyvendinti yra numatyta kitiems metams tik 11 mėnesių atlyginimai. Tai sudėkime, kad neturime lapkričio–gruodžio mėnesiais jau šiais metais ir turime kitiems metams tik 11 mėnesių, vadinasi, kitais metais žmonės nebegaus atlyginimo nei spalį, nei lapkritį. Rugsėjo mėnesį bus paskutinis. Čia socialiai orientuotas biudžetas, miela kolege? Dirbanti sekretorė, dirbanti archyvarė, dirbantys kiti žmonės? Aš labai tuo abejoju. Socialiai orientuotas biudžetas gali būti tada, kada surinktos pajamos yra proporcingai padalinamos.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ir viskas. Aš noriu baigti. Pensija didinama 1,5 %, bazinis dydis – 1,7 %, socialines pašalpas mes iš tikrųjų didiname. Įvertinkite pakilusias kainas, įvertinkite infliaciją ir tada pamatysite, kiek iš tikrųjų realiai žmogus gaus pinigų į savo kišenę.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės J. Olekas. Prašom, kolega. Prašom, Rita, kol Juozas eina.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš labai noriu padėkoti R. Žemaitaičiui asmeniškai man pristačius biudžeto projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, J. Olekas. Keista, kad čia visi verkia dėl mokesčių didinimo, bet iki šiol mažiausią dalį BVP perskirstome. Prašom. (Balsai salėje) Taip, taip, tuoj, paskui priimsime sprendimą. Prašom, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties išgirdome įvairių aistringų pasisakymų…
PIRMININKAS. Netriukšmaujame iš vietų. Remigijau!
J. OLEKAS (LSDPF). …bet turbūt daugelis buvo nukreipta į tai, kas buvo. Man atrodo, kad biudžeto svarstymas yra mūsų visų susitarimas. Valstybės biudžetas, kaip čia buvo sakyta, lyg piliečių susitarimas, kaip gyvensime ateinančiais metais. Aš turiu nuliūdinti šiek tiek kolegas iš valdančiosios pusės, kad čia nėra toks jau… dar tik šis biudžetas ir bus daug biudžetų įgyvendinant savo sprendimus. Tai jau yra pusė kelio valdančiajai daugumai priimant biudžetą. Tai jau antras biudžetas ir pagal tą gerąją patarlę, kad atėjęs į naują darbovietę randi tris buvusio vadovo laiškus, kuriuos siūloma, kai bus sunku, vis atplėšti po vieną…
Pirmas laiškas buvo atplėštas… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuojame iš vietų!
J. OLEKAS (LSDPF). …su praeitu biudžetu labai teisingai. Ir ten buvo parašyta: „Kaltink buvusius.“ Buvo visada sakoma, kad biudžetas ne mūsų Vyriausybės parengtas, tai buvo parengtas praeitos Vyriausybės.
Bet šiandien mes turime tikrai Vyriausybės parengtą biudžetą, dabartinės Vyriausybės parengtą biudžetą taip, kaip jai atrodė. Taip, mes matome kai kuriuos pasiūlymus, kurie galbūt yra žingsnis į priekį. Ir matome dar daugiau norų, kad tas žingsnis būtų didesnis ir platesnis, ir turbūt daug daug priekaištų, kodėl jie nėra tokie. Kai kurie priekaištai yra labai rimti. Visų pirma, turiu galvoje Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko abejones dėl galimybės surinkti. Ar tai būtų gyventojų pajamų mokestis, ar pridėtinės vertės mokestis. Taip, kaip yra parašyta, tą, ką bandė pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tačiau, mieli kolegos, tie, kurie klausėte finansų ministro biudžeto pristatymo, aš manau, kad pagrindinė mūsų problema, dėl kurios mums reikia susitarti, tai kiek mes perskirstysime per biudžetą. Ar 0,2, ar dvi dešimtosios didėjimas nuo bendrojo vidaus produkto tos problemos nesprendžia. Mes ženkliai atsiliekame nuo kitų valstybių dėl bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą. Kai šiandien traukiame beveik plyštančią paklodę į vieną ar į kitą pusę, mes vis tiek negalime išspręsti žmonių problemų, nes tiesiog per maža ta paklodė. Vienintelis, kas galėtų mus išgelbėti – bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą didinimas. Būdų galima ieškoti įvairių. Mes, socialdemokratai, siūlome keisti mokesčių sistemą ir pritaikyti progresinę mokesčių sistemą nuo gaunamų pajamų, siūlome turto mokestį. Tą reikia svarstyti ir daryti, nes kitaip, jeigu yra kitas pasiūlymas, kuris tą pakeistų, aš manau, kad galėtume atrasti.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Šiandien kalbėjome apie prioritetus. Atrodo, tikrai gražus sutarimas, kad reikia mažinti atskirtį, mažinti skurdą. Bet, mieli kolegos, nematant šviesulio arba tikslo priešakyje, kas galėtų tą padaryti. Man atrodo, kad kūrybinga visuomenė, kuri galėtų savo iniciatyvomis, savo naujais proveržiais padėti surinkti mums tą biudžetą, padėti sukaupti didesnį bendrąjį vidaus produktą, galėtų tą padaryti. Šiandien mes, lopydami tas sunkiausiai gyvenančias sritis, niekaip nesuteikiame tos galimybės žengti į priekį. Visų pirma aš turiu galvoje mūsų šviesulius, universitetų dėstytojus, mokslo institutų darbuotojus, medikus, kurie gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę, duoti mūsų ekonomikos augimui. Šiandien jų darbo užmokestis kartais prilygintas beveik toms bazinėms išmokoms, kurias siūlo kai kurios valstybės, ar tai būtų Suomija, ar Šveicarija, ar kitos, kurios šiandien (…). Su naujos technologijos pažanga mes iš tikrųjų turime matyti, kas yra mūsų šviesuliai, kas yra mūsų vedantys žmonės.
Todėl dar kartą kviečiu, aš manau, kad mano kolegos išsakys ir tuos konkrečius dalykus, kurie yra šiame biudžete, bet aš noriu kalbėti plačiau. Jeigu mes nesusitarsime dėl to, kad per Lietuvos Respublikos biudžetą bus perskirstoma didesnė dalis bendrojo vidaus produkto, neužteks mums nei valstybės gynybai stiprinti, nei švietimui, nei mokslui, nei medicinai. O to nepadarydami mes turėsime didelę priešpriešą viduje. Mes jau ne kartą esame matę basus policininkus, kitus žmones, išeinančius demonstruoti. Čia yra mūsų pagrindinė užduotis. Mes tokiam biudžetui tikrai negalėsime pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiami kolegos, mes jau viršijome savo numatytą laiką turbūt todėl, kad turime daugiau frakcijų Seime, visi kalbėjo frakcijų vardu. Manau, visiškai logiška, kad mes turėtume suteikti žodį Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas išgirdo daug komplimentų, kritikos kaip visuomet, bet gaida čia visą laiką viena – kuo mažiau mokesčių, kuo daugiau išlaidų. Prašau. Kaip tą dilemą… (Balsai salėje) Tuoj pasakysiu. Diskusija dabar. Kolegos, kolegos, aš siūlau po Ministro Pirmininko žodžio pratęsti diskusiją. (Balsai salėje) Ministras Pirmininkas dabar pasisakys, po to diskusija ir Vyriausybės pusvalandis. Ar tinka taip? Ne, ne, mes pratęsime diskusiją po Ministro Pirmininko iki Vyriausybės pusvalandžio. Ar tinka taip? (Balsai salėje) Gerai. Išklausome Ministrą Pirmininką ir tada nuspręsime, matysime, koks bus laikas, gerai? (Balsai salėje) Prašau, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, labai ačiū, kad, kaip suprantu, leidžiate man pasisakyti ir atsakyti. Po to, po mano pasisakymo gal dėl diskusijų spręsime.
Taip pat norėčiau paminėti tą biudžetą išgirdęs įvairiausių nuogąstavimų, pasiūlymų, kuriuos labai vertiname, kritiką, į kurią taip pat atsižvelgiame, už tai esu dėkingas. Bet irgi norisi, kaip vienas kolega vartojo kreipinį „mieli Lietuvos žmonės ir kolegos“, kad išgirstumėte ir Vyriausybės, ir valdančiosios daugumos poziciją.
Kalbant apie 2018 metų biudžetą, tai pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį yra planuojamas perteklinis biudžetas ir tai yra faktas. 2018 metų biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto keliamus fiskalinius reikalavimus, laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. Kitų metų viešųjų finansų balansas bus teigiamas ir sudarys 0,6 % bendrojo vidaus produkto. Tai yra faktas ir ne interpretacijos.
Antra. 2018 metų biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į keletą labai svarbių dalykų. Pirmiausia, įvertinus šylančią ekonomiką, kylančias kainas, brangstantį nekilnojamąjį turtą, sparčiai augantį darbo užmokestį, ypač privačiame sektoriuje, taip pat atsižvelgus į fiskalinę drausmę, taisyklių laikymasis užtikrina valstybės gebėjimą vykdyti įsipareigojimus gyventojams.
Kitas momentas. Didinant atsparumą galimam sunkmečiui, yra sukaupiamas rezervas ir jį sukaupus bus lengviau mokamos pensijos, kitos socialinės išmokos, ne taip skausmingai mažinamas finansavimas kitoms sritims, jeigu taip kada nors šalyje įvyktų. Atsakingas biudžeto planavimas padės suvaldyti infliaciją ir sumažinti skolą. Dėl to ar jis socialiai orientuotas, ar ne, matyt, turėtume padaryti išvadas patys, kiekvienas.
Aš keletą aspektų irgi norėčiau paminėti. Pirmiausia dėl skurdo mažinimo. Vyriausybė niekada neteigė, kad su šiuo biudžetu bus išspręsta skurdo problema. Mes, gerbiamas kolega, visą laiką teigėme ir galiu pakartoti, kad tai bus pirmas realus žingsnis atsispirti labiausiai, sunkiausiai gyvenantiems žmonėms iš skurdo, kuriam įtakos turėjo kai kurie anksčiau padaryti sprendimai. Tai yra pagrindas pradėti realiai mūsų sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo. Tam yra numatyta nei daug, nei mažai – 618 mln. eurų papildomai. Noriu priminti, kad mažiausiai uždirbantys gaus didesnę minimalią algą, didinamą iki 400 eurų, yra didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis nuo 310 iki 380 eurų, asmenims, kurie turi nuo 30 iki 55 % darbingumą – iki 390 eurų, labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, turintiems darbingumą iki 25 % – iki 450 eurų.
Dėl labai simbolinių dalykų. Kalbant apie močiutes, kurios skundžiasi kai kuriems politikams, kad keliais eurais kažkas padidėja, kalbant apie pensijas. Pensijoms nuspręsta skirti daugiau negu 370 mln. eurų, iš jų pensijoms indeksuoti – 170 mln. eurų, pensijoms padidinti, nuo šių metų spalio 1 dienos jau padidinta bazinė pensija – 124 mln. eurų, pensijoms perskaičiuoti pereinant prie apskaitos vienetų sistemos – beveik 60 mln. eurų, šalpos pensijoms didinti, kurios 10 metų buvo labiausiai skurdžiausiems asmenims nedidinta, – 17,8 mln. eurų, pareigūnams, kuriuos pamiršote, kad tokie irgi yra, kuriems pensijos nekyla kaip socialinės draudimo pensijos, – 1 mln. eurų.
Išmoka vaikams. Tikrai noriu padėkoti Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, partneriams – Socialdemokratinio darbo frakcijai, mūsų kolegoms. Iš tiesų tas sprendimas, kuris buvo įvairiai vertinamas, diskutuotinas, yra pirmas žingsnis. Mes šiandien galime kalbėti apie vaiko pinigus. Yra pirmas žingsnis. Ar yra pakankami, ar ne tie 30 eurų, bet aš neabejoju, kad mes tą strateginį tikslą turime, kad pasiektume iki 2020 metų bent 100 eurų. Turime tikslą, bet tai darysime atsakingai vertindami makroekonomikos rodiklius ir laikydamiesi griežtai fiskalinės drausmės įsipareigojimų. O kas tai yra? Vaiko išmokoms mokėti administruoti numatyta 231 mln. eurų, iš jų – 195 mln. eurų po 30 eurų išmokai kiekvienam vaikui. Nuo sausio 1 dienos įteisinamas vadinamųjų vaiko pinigų mokėjimas visiems vaikams, nepriklausomai nuo pajamų.
Dar daugiau. Mes paliekame papildomai prie 30 eurų nuo 1 iki 2 metų vaikams, įvertindami šeimos pajamas, jeigu jos mažesnės kaip 183 eurai, dar papildomai 28,5 euro. Jeigu yra trys ir daugiau vaikų, nevertinant šeimos pajamų, – po 13,2 euro. Galime pasiskaičiuoti, kiek tai bus, kiek tai žmonių palies, ar vienetus, ar išskirtą visuomenės grupę. Tai yra 530 tūkst. vaikų papildomai, nuo sausio 1 dienos yra 400 tūkst. papildomai vaikų.
Grįžtam prie pensijų simboliškai… Prisimename simbolius, kurie buvo minus ir ne keliais, o dešimtimis dar tuo metu litų. Dabar yra didžiausias pensijų didinimas per paskutinius aštuonerius metus. Jeigu imtume laikotarpį nuo šių metų sausio 1 dienos ir atskaitos tašką – 2018 m. sausio 1 d., vidurkis bus (pabrėžiu, vidurkis) 63 eurai. Senatvės pensija, primenu, nuo sausio 1 dienos didėjo vidutiniškai jau 20 eurų. Šių metų spalio 1 dieną nekeista bazinė pensija padidėjo 13 eurų. Ar tai palies keletą bobučių, atsiprašant, taip įvardijamų? Tai palies 840 tūkst. žmonių, mūsų šalies piliečių.
Dėl istorinės atminties. Buvęs premjeras tai paminėjo. Jeigu ne sprendimai, kuriuos šiandien mes turėtume… skolos administravimo išlaidas, palūkanas ir administravimo virš 526 mln. eurų, taip, šiandien būtų galima išspręsti daug įvairiausių socialinių problemų papildomai.
Turiu paminėti ir vaistų kainą, nes buvo paminėta, kad niekas niekam nesikeitė čia. Pirmas etapas, kuris jau yra įgyvendintas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės – 3,2 mln. eurų liko piliečių kišenėse, 2,3 mln. eurų liko Privalomojo sveikatos draudimo fonde. Antras etapas – 1 mln. eurų plius papildomai gyventojams ir 1,7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fonde.
Trečias etapas, kurį yra numatyta įgyvendinti per metus – dar 10 mln. eurų piliečiams ir 13 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Procentinės priemokos pacientams sumažėjimas yra 21 %. Todėl mes labai aiškiai matome, labai aiškiai matome farmacijos rinkos, arba farmacijos pramonės, reakciją į ministro veiksmus. Tikrai atoveiksmis yra labai stiprus.
Dėl biudžeto formavimo principų. Nėra mano gerbiamiausio profesoriaus šioje salėje K. Glavecko, bet šitas biudžetas buvo ir bandymas pirmą kartą. Taip, mes galime svarstyti, jis visa apimtimi, labai sėkmingas ar su trūkumais, suformuoti pagal programas. Nėra 800 prioritetų, yra 33 prioritetiniai darbai, kurie yra finansuoti pirmiausia iš pokyčių krepšelio. Ne tai, kam ko reikia, o iš pokyčių krepšelio, generuojant ne tokias pajamas, kokių mes tikėjomės, bet gerokai viršijančias 300 mln. eurų, ne iš oro nuleistų kažkur, bet būtent iš efektyvumo didinimo.
Dar būtinai turiu paminėti šalies gynybą. Ilgą laiką Valstiečių ir žaliųjų partija buvo kaltinama, kad ji nepasirašė partijų susitarimo. Tos, kurios pasirašė, elgėsi labai išmintingai. 2009 metais nuo 2008 metų – minus 100 mln. eurų ir toliau taip sėkmingai per tą ketverių metų laikotarpį iki 324 mln. eurų sumažėjo šalies gynybai skiriamos lėšos. Mes nepasirašėme, padarėme dvejais metais anksčiau ir šiandien yra 723 mln. eurų, ir viršija 2 % bendrojo vidaus produkto, daugiau negu 2,5 karto šalies gynybai. Jeigu tai būtų daroma nuosekliai ir tolygiai, šiandien mes tokių iššūkių neturėtume ir kalbėtume visiškai kitaip apie mūsų šalies pajėgumus, gynybą, taip pat ir karių apsaugą.
Sveikatos priežiūra – plius 173 mln. eurų. Didinami atlyginimai medikams, slaugytojams, rezidentams nuo sausio 1 dienos. Skiriamos papildomos lėšos sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, medicininei reabilitacijai, sanatoriniam gydymui ir prevencinėms programoms.
Ekonomikai skatinti – 164 mln. eurų verslui skatinti ir inovacijoms. Noriu tik priminti, pelno mokesčio sumažinimą investuojant, čia be tų sumų, į technologijų atsinaujinimą – 100 %, 5 % pelno – iš komercializuotų patentų arba išradimų.
Pagaliau atėjo į šalį gamybos investicijos. Ne paslaugos, o gamybos. Turime didžiausią investuotoją per paskutinį… per nepriklausomybės laikotarpį kalbant apie gamybą, ateinančią į Kauno laisvąją ekonominę zoną. Eksporto augimas – daugiau negu 17 %.
Kultūra. Irgi – žadėjote viena, darote kita. Yra faktas – išlaidos kultūrai kitais metais auga 28,6 mln. eurų. Noriu akcentuoti kultūros pasą, suteikiantį moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatruose, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip pat juos skatinti dalyvauti kultūros renginiuose.
Švietimas – 1,2 mln. eurų. Mokslininkai patys pripažįsta – dešimt metų niekas nematė su atlyginimais – 22,6 mln. eurų. Neformalus vaikų švietimo finansavimo didinimas – plius 4 mln. eurų. Nemokamos aukštojo mokslo, bakalauro studijos, – plius 5 mln. eurų.
Savivaldybės. Taip pat kitais metais didinamas finansavimas jų savarankiškoms ir joms prilygintoms funkcijoms – 256 mln. eurų. Tikimės, kad jų atsakomybė ir savarankiškumas, kur dėti ir panaudoti tas lėšas… pasinaudos irgi mūsų gyventojų gerovei didinti.
Kalbant apie mokesčius, apie smulkųjį verslą, taip, tai yra bandymas, pirmas žingsnis suvienodinti, atrasti daugiau socialinio teisingumo mokesčiuose. Suprantu, kad yra paliestos grupės, kurios nemokėjo visa apimtimi. Dabar numatytas pereinamasis laikotarpis. Nereikia ūkininkų gąsdinti, bet turime suvokti, kad visos tos grupės, kurios turėjo išimtis, lengvatas, kai mes šiandien turime įtemptą situaciją, padarytą su sveikatos priežiūros sistema, mes už tuos žmones ir mokame, už jų gydymą. Todėl bus daugiau solidarumo, bus daugiau teisingumo. Mes kalbame su visais, randame kompromisą su smulkiaisiais verslininkais ir apatinę ribą, kuri buvo numatyta 10 tūkst. eurų, keliame iki 15 tūkst. eurų. Mes girdime žmones. Kas būna, kai negirdime? Mes turėjome tokį pavyzdį. Aš, deja, turėjau tą darbą irgi atlikti čia – ginti šitą valstybės instituciją nuo įpykusių žmonių ir tai dariau sąžiningai.
PVM klausimai. Aš taip pat noriu paminėti, kad yra svarstoma, kad 5 % bus nekompensuojamiems receptiniams vaistams ir kompensuojamiems vaistams, neįgaliųjų technikai. 9 % – knygos, leidiniai, keleivių vežimas išlieka, apgyvendinimo paslaugos.
Aišku, yra daug diskusijų, aistrų sukėlęs centrinis šildymas. Jūsų pasirinkimas. Aš tuo pasirinkimu neabejoju žiūrėdamas į kolegas, kurie yra pirmiausia valdančiojoje daugumoje, ir į tuos žmones, kurie dėl įvairių politinių motyvų, situacijų šiandien yra arba opozicija, arba nepasiskelbė nei opozicija, nei pozicija.
Pasakyti, kad šis biudžetas nėra skirtas žmonėms, gali tiktai tas, kuris neturi nei padorumo, yra visiškas cinikas. Galiausiai žmonės turėtų patys ir įvertinti šiandien kiekvieno gelbėtojo, labiausiai besirūpinančio gyventojų gerove, atsakomybę už ankstesnius sprendimus, kurie buvo priimti. Aš puikiai suprantu, žiūrėdamas į premjerą A. Butkevičių. Taip, mes šiandien ir toliau turime kuprą su išmokomis. Ir kompensavimas. Ir pensijos ne visos kompensuotos, ir žmonėms, kurie turi negalią, nekompensuota, pareigūnams nekompensuota, nekompensuota tiems žmonėms, kurie dirbo ypač sunkiomis, kenksmingomis darbo sąlygomis. Tai yra dar 221 mln. eurų.
Valstybės tarnautojų atlyginimai. Taip, šiandien dar nevisiškai atkurtas bazinis dydis, bet ženkime pirmą žingsnį. Vyriausybė siūlė 1,5 euro bazę, grįš dabar į Vyriausybę, tikiuosi, ne su tokia biudžetą sprogdinančia nerealia suma, bet ieškome būdų, kad tikrai tai būtų daugiau nei 1,5 euro. Mes matome tuos pačius valstybės tarnautojus. Darome struktūrines reformas, pertvarkas, kad tikrai atpalaiduotume naštą ir spaudimą, išeinant valstybei iš tų problemų, kurios buvo anksčiau. Tikrai prašau palaikyti teikiamą valstybės biudžetą. Kas tai yra, pajaus kiekvienas žmogus, pajaus kiekvienas Lietuvos gyventojas, nepriklausomai nuo jų pajamų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes jau šiek tiek išėjome iš to laiko, kurį patys užsibrėžėme, dabar yra du variantai. (Balsai salėje) Vienas… Tuoj, minutėlę, aš tik pasakysiu. Prašau, Irena, jeigu nori būtinai prieš mane. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl jūsų elgesio esu tiesiog šokiruota, taip niekas nesielgia. Galima ramiai leisti ir pasisakyti, ir nebūtinai uzurpuoti, bet jūs taip šiandien pasielgėte. Bet aš į Etikos ir procedūrų komisiją nesikreipsiu.
PIRMININKAS. Kreipkitės, kreipkitės, būtinai.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, už pasiūlymus, žinosiu, ką reikia pačiai daryti.
Noriu pasiūlyti. Iš tikrųjų įvertinant tai, kad dar buvo, tiksliau, jau yra papildoma viena frakcija Seime, tai ir laiką diskusijų reikėjo planuoti daug ilgesnį. Dabar jūs pasižiūrėkite, kiek dar liko žmonių, kurie yra ne frakcijų vardu kalbantys, o pavieniai Seimo nariai. Aš siūlau pratęsti diskusiją ne tik iki Vyriausybės valandos, iki kurios liko 20 minučių, o kol visi tie, kas yra užsirašę, turės teisę dalyvauti diskusijoje.
Ir dar viena replika. Gerbiamasis premjere, su visa pagarba jums. Turbūt nekorektiška lyginti periodus, kada yra krizė ir kada yra ekonomikos augimas. Tai yra tas pats, kaip sulyginti dieną su naktimi arba mėnulį su saule.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūs kažkokiu uzurpavimu mane kaltinate, aš kaip tik tą ir norėjau pasiūlyti. Aš kaip tik matau, kad iš tikrųjų daug kas yra nepasisakęs, yra per mažai laiko, aš tą ir siūlau. Tačiau jūs pati puikiai žinote Statutą, jeigu viena iš opozicinių frakcijų prieštarauja, šiuo atveju liberalai prieštarauja dėl Vyriausybės pusvalandžio, mes to daryti negalime. Taigi mes turime tik pasirinkimą dar maždaug 15 minučių iki Vyriausybės pusvalandžio.
J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau jums padėti pasiūlydamas pratęsti, tik, aišku, būtų buvę geriau, kad diskusija būtų buvusi iki premjero pasisakymo. Premjeras būtų apibendrinęs, nes dabar lyg ir provokuosis dar kartą pasisakyti. Bet aš noriu paprašyti premjero dėl tų cinikų ir kitokių. Neduokite tokio tono, nes, matyt, kaip šauksi, taip atsilieps. Ir, man atrodo, būtų labai gerai, jeigu atsiprašytumėte dėl tų išsprūdusių „atsiprašant bobučių“.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, tęsiame diskusiją. Kviečiu į tribūną M. Majauską. Diskutuosime 15 minučių. (Balsai salėje) Dar yra norinčių. Prašau. A. Palionis. (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes prieš pradėdami diskusiją visi sutarėme dėl 90 minučių. Diskutavome daug daugiau nei 90 minučių. Aš prašau, gal mes apsispręskime balsuodami, ar pratęsiame, ar nepratęsiame.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame, ar apskritai pratęsti, taip? (Balsai salėje) Gerai. Kas palaiko pasiūlymą pratęsti diskusiją (vėliau nustatysime, iki kada), balsuoja už, kas nenori pratęsti, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Apskritai pratęsti, o po to, jeigu balsuosime už pratęsimą, tarsimės, kiek pratęsti.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 37, prieš – 26, susilaikė 47. Deja, Seimas priėmė sprendimą nepratęsti. (Balsai salėje)
Aš siūlau kompromisinį variantą – bent iki Vyriausybės pusvalandžio suteikti keletui kolegų. (Balsai salėje) Prašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakote „deja“, o aš sakyčiau – laimei, Seimas nutarė laikytis Statuto ir Seniūnų sueigoje sutartų dalykų.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje) Einame prie rezervinių klausimų. Dar A. Matulas nori. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia siūlymas ne toks buvo, neaišku, už ką balsavote. Kolegė I. Degutienė visai kitaip siūlė. Kitas dalykas, na, pirmą kartą per visas kadencijas, kiek aš pamenu, buvo leista pasisakyti tik frakcijų atstovams. Pavieniai Seimo nariai, kurie užsirašė, nė vienas negalėjo pasisakyti dėl biudžeto. Ar tai yra normalu, kolegos?
Aš siūlau į antradienį, jeigu reikės, jeigu nebaigsime, nukelti arba „Sodros“, arba privalomojo sveikatos draudimo… o šiandien leisti pasisakyti visiems, tai yra rimčiausias mūsų darbas. Dabar jūs neleidžiate nė vienam pavieniam Seimo nariui kalbėti ne frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Kolegos, Seimas jau priėmė tokį sprendimą. Nieko negaliu pakeisti. Prašau, dar A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiamasis pirmininke, mes turime daug lydimųjų įstatymo projektų, dėl kurių lygiai taip pat galima užsirašyti diskutuoti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pats pagrindinis mūsų šios sesijos darbas yra biudžetas. Neleisti pasisakyti dėl biudžeto – dar tokio dalyko nėra buvę. Kantriausiai klausydavome naktį visus pasisakymus dėl biudžeto. Jeigu jūs taip formalizuojate tuos klausimus, mes galime pradėti prašyti pertraukų kiekvienu klausimu. Kiekvienu klausimu. Jeigu jūs norite tokios demokratijos, yra galimybė žaisti tokią demokratiją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, šiuo metu daugiau nieko daryti negaliu, nes Seimas taip nusprendė. Jeigu… (Balsai salėje) Dar prašau. Pasakykite iš karto viską, ką norite pasakyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerai. Frakcijos vardu prašau dėl šio klausimo daryti pertrauką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pertrauka…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. …neveikia, nes čia yra speciali procedūra. Negalime daryti pertraukos. (Balsai salėje) Deja, negalime daryti pertraukos. Ačiū už pasiūlymą. (Balsas salėje: „Galime.“) Kolegos, mes dar turime maždaug 10–12 minučių, ar galėčiau kviesti V. Gailių pristatyti rezervinį dėl apsaugos… (Balsai salėje) Yra rezoliucija. Prašau, dėl rezoliucijos dėl S. Magnitskio. Mykolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ar galima? Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodo labai keistai, kai dėl paties svarbiausio valstybės priimamo įstatymo, tikrai šiais metais nebuvo svarbesnių, mes diskusiją nutraukiame ir įtraukiame rezervinius klausimus. Taip parodome, kad valstybės biudžeto įstatymas nėra toks svarbus. Tikrai atrodo labai labai keistas elgesys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, bet mes taip nusprendėme. Deja, Seimo dauguma taip nusprendė. Taip yra.
13.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Sergėjaus Magnitskio žūties metinių“ projektas Nr. XIIIP-1377 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
G. Landsbergis gali pristatyti rezoliuciją dėl S. Magnitskio? Prašau. (Balsai salėje) Čia ne rezervinis. G. Landsbergis. 1-6 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Sergėjaus Magnitskio žūties metinių“ projektas Nr. XIIIP-1377. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Po to Vyriausybės pusvalandis. Prašau, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kolegos, išties jaučiuosi labai keistai, lyg mes vieną svarbų klausimą priešpriešintume kitam. Tikrai norėčiau skirti šitą savo laiką kolegoms padiskutuoti apie biudžetą, bet aš suprantu, kad posėdžio pirmininko dabar tokia valia ir valdančiosios daugumos tokia valia, kad…
PIRMININKAS. Ne pirmininko – Seimo valia.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …valdančiųjų valia bus tokia, kad daugiau apie biudžetą mes nebediskutuosime.
Nenorėdamas užimti daug laiko, aš iš tikrųjų noriu pristatyti rezoliucijos projektą, minint S. Magnitskio žūties metines. Ne taip seniai Seime priėmėme įstatymo pataisas, kurios suteikia galimybę sudaryti juoduosius sąrašus, kad į Lietuvos teritoriją nebūtų įleidžiami žmonės, padarę sunkius nusikaltimus už Lietuvos, už Europos Sąjungos ribų. Šia rezoliucija aš noriu kreiptis į Vyriausybę, kad būtų įtraukti į juoduosius sąrašus būtent tie žmonės, kurie yra prisidėję prie S. Magnitskio nužudymo konkrečiai, ir mes tada tikrai turėtume vadinamąjį Magnitskio sąrašą. Prie kitų dalykų, yra ne tik kalba apie patį sąrašą, bet yra ir kreipimasis į Europos Sąjungos kitas valstybes, kad būtų sekama Lietuvos pavyzdžiu ir tokie sąrašai būtų sudaromi ir kitose valstybėse. Tai yra diplomatinis veiksmas, tai yra simbolinis politinis Seimo veiksmas, todėl aš prašau jam pritarti, jį palaikyti, nes tokiu būdu mes užbaigtume S. Magnitskio sąrašo sudarymą ir tas procesas, kuris buvo pradėtas balandžio mėnesį Seime šia rezoliucija, būtų baigtas. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, neturime klausimų. Diskusija. Nėra norinčių kalbėti. Einame prie priėmimo. Motyvai. Už – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ši istorija mums išties gerai žinoma. Kiekviena valstybė turi teisę į savo teritoriją neįleisti pačių įvairiausių asmenų ir tai daro, Lietuva – taip pat. Tačiau šiuo atveju mes kalbame apie tuos žmones, kurie prisidėjo prie S. Magnitskio žūties, ją slėpė, pagaliau prisidėjo prie korupcinių nusikaltimų pačioje Rusijoje. Aš manau, kad Lietuvos raginimas dėl šių rezoliucijoje minimų 44 asmenų, jeigu neklystu, kreipimasis į Europos Komisiją, į Europos Tarybą, raginimas kitoms valstybėms priimti analogiškus sprendimus yra reikalingas žingsnis. Aš suprantu, kad dalis politikų gali bijoti kokio nors Rusijos atsako. Bet mes turime labai aiškiai pabrėžti, kad šis mūsų teisės aktas yra kaip tik skirtas apsaugoti Rusijos žmonėms nuo būsimų korupcinių skandalų, kad juose daugiau nežūtų žmonės, kurie išsiaiškina korupcinius nusikaltimus. Kviečiu pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Bernatonis – už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kadangi mano kolega G. Landsbergis paskleidė melagingas žinias, neva Užsienio reikalų komitetas ar jo pirmininkas, ar jo darbuotojai pasisako prieš šią rezoliuciją, tai aš noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad mes pritariame šiai rezoliucijai, tačiau dar kartą atkreipiame jūsų dėmesį, kad visi tie 44 žmonės jau yra įrašyti į sąrašą. Iniciatoriai pavėlavo tai paskelbti, bet patį rezoliucijos turinį, aš manau, reikia palaikyti. Galbūt būtų tikslinga rezoliuciją šiek tiek pakoreguoti, kadangi antrą kartą, aš manau, tų pačių žmonių į sąrašą niekas netrauks. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gana veidmainiška pirmininko pozicija, tai nežinau, gal jūs nesusitarėte su savo darbuotojais, bet šiandien Seniūnų sueigoje buvo labai aiškiai pasakyta, kad pirmininkas nemato tikslingumo tokios rezoliucijos ir prašo išbraukti iš darbotvarkės. Visi mes buvome liudininkai, jūs galite paprašyti išrašo, tai nereikėtų kažkaip svaidytis kaltinimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar J. Bernatonis ir viskas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dar kartą noriu pasakyti, nepolitikuokite. Buvo pasakyta, kad mes atkreipiame dėmesį, kad tas sąrašas nėra reikalingas, o rezoliucija reikalinga, nes ji sako daug kitų dalykų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Olekas – už. Jeigu galima, atsiprašau, J. Olekas. Prašom, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau palaikyti rezoliuciją, paskui gal mes čia išsiaiškinsime tuos procedūrinius ar kai kurių žmonių pozicijas, bet būtų gerai, kad mes vieningai pritartume šiam pateiktam dokumentui, rezoliucijai, nes tokiu būdu prisijungsime prie tos tarptautinės bendrijos dalies, tokių valstybių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, mūsų kaimynė Estija, šio regiono valstybė, Didžioji Britanija, Kanada, kurios yra tai padariusios. Ir prie mūsų kolegų, kurie dirba Europos Parlamente, kurie ragina Europos Sąjungos lygiu taip pat priimti tokį dokumentą. Manau, kad šis mūsų žingsnis, kaip tik bus žingsnis, kuris galbūt paskatins ir kitas Europos Sąjungos valstybes pasekti mūsų pavyzdžiu. Kad tokie veiksmai reikalingi, aš manau, niekas neabejoja, nes kova už žmogaus teises, kova su korupcija, yra labai svarbūs dalykai. Kai valstybės gali leisti marinti arba tai stabdyti žudydamos savo piliečius, aš manau, tikrai nepriimtina mums demokratinėje valstybėje. Todėl kviečiu palaikyti pateiktą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kaip suprantu iš mūsų diskusijų ir palaikymo, siūloma priimti rezoliuciją be pataisų? Taip? Balsuojame. Kas pritaria Seimo rezoliucijos dėl S. Magnitskio žūties projektui Nr. XIIIP-1377, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, Vyriausybės nariai gali užimti savo vietas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta. (Gongas)
G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų dėkodamas už vieningą rezoliucijos palaikymą, aš noriu kreiptis į Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Suprasdamas ir gerbdamas jūsų pasisakymą ir pasakymą už, bendrą poziciją, Užsienio reikalų ministerija, jeigu matys, kad dubliuojamos pavardės, tikrai galėsiu neįtraukti. Aš visa tai puikiai suprantu ir visi taip pat. Tik norėčiau šiek tiek atkreipti dėmesį į komiteto darbuotojus, kurie nepasitarę su jumis vis dėlto galbūt ne iki galo korektiškai pristato prisidengdami jūsų nuomone ir neva kalbėdami jūsų žodžiais, tai ir sukelia šiek tiek tokio nerimo, ar tos nuomonės nepradeda skirtis. Aš kviesčiau atkreipti į tai dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega.
13.27 val.
Vyriausybės valanda
Pereiname prie Vyriausybės pusvalandžio. Kolegoms primenu, kad klausia tik opozicija, nes tai yra ne valanda, o pusvalandis.
Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi E. Gentvilas. Prašom, kolega. Ruošiasi E. Gentvilas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Trumpi klausimai, trumpi atsakymai, suprantu, kad turime mažai laiko. Gerbiamasis premjere, prieš savaitėlę kalbėjomės apie vieną tokį odiozine jau tapusia mūsų Seimo figūrą, žmogų, kurio inicialai vardo ir pavardės yra A. S., ir jūs išsakėte tvirtą nuomonę dėl to žmogaus ir asmens dalyvavimo Ekonomikos komitete. Tas asmuo liko Ekonomikos komitete ir atrodo, kad toliau dirbs, balsuos, priims įstatymus, susijusius su energetika. Gerbiamasis premjere, aš vis dėlto tikiu jūsų autoritetu ir frakcijoje, ir Seime, ir valstybėje lygiai taip pat. Ar jūs galite pasakyti, ar tai turi tęstis, ar vis dėlto neturėtų būti ar komiteto išvada, ar valdybos, kad taip neturėtų būti, kad žmonės, kurie yra pažeidžiami, pažeidžia, dalyvauja nuolatiniame interesų konflikte? Ar jie turėtų tęsti tokią veiklą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai pasisakau, kad žmonės, kurie yra pažeidžiami arba turi interesų konfliktą, negali būti viename ar kitame komitete. Todėl visiškai palaikau poziciją, bendrą poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas žemės ūkio ministrui. Vyksta žuvininkystės tarnybos pertvarka, džiaugiuosi, kad centras, nemaža jo dalis perkeliama į Klaipėdą, tačiau patalpų klausimas Klaipėdoje yra kurioziškai sprendžiamas. Žuvininkystės tarnybai Klaipėdoje priklauso trys patalpos, dalį jų atiduodate Turto bankui, o dabar ieškote naujų patalpų visai žuvininkystės tarnybai susodinti į vieną vietą, kreipiatės į tą patį Turto banką, gal būtų laisvų patalpų. Privačiame sektoriuje, mano manymu, galima tikrai biurokratinius neatitikimus išspręsti, sutelkti esamose patalpose ir ten susodinti. Ateityje galbūt konsoliduoti į vienas patalpas, neišskaidant po trejas patalpas. Kaip jūs planuojate spręsti šitą abrakadabrą?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Eugenijau, aš galvoju, kad tikrai rasime tinkamiausią sprendimą, nes jūs žinote, kokios tos patalpos yra, tai yra buvęs žuvies aukcionas, kuris yra perduodamas Turto bankui. Turbūt sudėtinga būtų pritaikyti tas patalpas, nes, aišku, galima kalbėti tik apie dalį patalpų, nes Žuvininkystės tarnybai reikia maždaug apie 330–400 kvadratų. Aišku, žuvininkystės aukciono yra kur kas didesnės patalpos, tai ten nebent dalį.
Kitos patalpos, apie kurias kalbama, tai yra laboratorija Kopgalyje. Tai turbūt sunku būtų įsivaizduoti, kad kiekvieną dieną darbuotojai galėtų keltis keltu į Kopgalį. Žinau kitą problemą, kad Kopgalyje yra ryšio problema, o Žuvininkystės tarnybai geras ryšys yra būtinas. Aš manau, kad tikrai rasime geriausią sprendimą – ir finansinį, ir visomis kitomis prasmėmis. Palaukime to sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z. Jedinskij. Po to – J. Olekas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, vykdydamas savo reformas, jūs įkišote tik vieną pirštą į vaistininkų skruzdėlyną. Ir turbūt supratote, kad įvykdyti savo pažadus nebus lengva. Mano klausimas yra toks: ar šiais metais biudžeto projekte pakanka numatytų lėšų sveikatos apsaugos sistemai, kad įvykdytumėt savo pažadus. Priminsiu, jūs žadėjote, kad nebus eilių poliklinikose, didinsite gydytojų atlyginimus, nebus kyšių ėmimo ir panašiai. Gerbiamasis ministre, jeigu lėšų pakanka, tai taip, jeigu ne, tai norėčiau paklausti, kodėl jūs nereikalaujate iš Seimo, iš Ministro Pirmininko? Jeigu pakanka, vadinasi, jeigu neįvykdysit savo pažado, tai bus tik dėl jūsų gebėjimo vykdyti ir reorganizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų savotiškai pastatote mane į tokią patinę situaciją. Aš noriu pasakyti dėl pažadų. Neturėjome mes tokių pažadų – per vienerius metus išnaikinti eiles ir turime būti sąžiningi, kad nė vienos pasaulio valstybės turbūt tokios nėra, kur apskritai nėra eilės pas gydytoją. Tokios situacijos niekada nebus ir Lietuvoje. Kažkiek teks palaukti.
Ką mes tikrai darysime ir stengsimės maksimaliai greitai pasiekti, kad žmonės pasiektų gydytoją per protingą laiką, t. y. per tą, per kiek jam gyvybiškai būtina suteikti paslaugą. Lėšos, kurios reikalingos tam, kad žmonės kritinių būklių pasiektų gydymo įstaigas, tai yra infarkto, insulto, politraumų ištikti, yra numatytos, yra suplanuotos, daugiausia tai yra europinės lėšos. Jos tikrai yra.
Dabar dėl korupcijos. Patys medikai pradėjo aiškiai komunikuoti, kad jie savotiškai kaip ir pasižada elgtis labai skaidriai ir atsakingai. Atlyginimai tikrai augs. Jie jau yra padidinti ir dar bus didinami. Atsakydamas į jūsų klausimą, ar lėšų užtenka, ar neužtenka, aš manau, kad sveikatos sistema ne tik Lietuvoje, bet kurioje valstybėje yra tokia, kad kad ir kiek pinigų būtų skiriama, juos rastume, kur panaudoti. Jeigu jų būtų daugiau, mes galėtume pripirkti daugiau įrangos, kuri yra labai brangi, nupirkti gal aukštesnės kokybės, nežinau, reagentus ar aparatus, ar panašiai. Sudėtinga į jūsų klausimą yra atsakyti. Jeigu lėšų būtų daugiau, mes galėtume daugiau padaryti. Bet tos, kurios yra dabar suplanuotos, aš manau, jos yra adekvačios ir atitinkančios finansinę šalies situaciją.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau dar kartą paklausti žemės ūkio ministrą, panašų klausimą uždavė E. Gentvilas. Ačiū, buvome susitikę vakar, aptarėme kai kuriuos žuvininkystės sistemos reikalus, bet jūs mums pažadėjote, kad bus atlikta studija, kuri pasakys dėl pertvarkos. Ir ta studija turėtų būti įvykdyta, kaip minėjau, iki maždaug kovo mėnesio. O jums išėjus mes sužinojome, kad jau vyksta patalpų nuomos paieškos Klaipėdoje dar neturint rezultatų. Kaip jums atrodo, ar nebus čia vėl?.. Ar vežimas statomas, ūkiškai sakant, prieš arklį? Nėra sprendimo, nėra studijos, o mes jau nuomojamės patalpas, turėdami kitas galimybes. Ačiū už atsakymą.
PIRMININKAS. Prašom.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad vakar mes daugiau kalbėjome apie studiją, kuri atsakytų į klausimą dėl viso reorganizavimo, ir daugiausia vakar kalbėjome apie žuvininkystės įmonių, žuvivaisos įmonių reorganizavimą. Bet dėl pačios tarnybos nei reorganizavimo, nei dėl kėlimo į Klaipėdą kaip ir nebuvo prieštaravimų. Šiuo atveju aš, nes, kiek supratau ir E. Gentvilo pritarimas yra… Aš ne kartą minėjau, kad to pageidauja pati žvejų bendruomenė – ir Baltijos, ir priekrantės žvejai. Be to, yra duotas mūsų pažadas dėl regioninės politikos. Tai aš tikiuosi, kad tai tikrai yra bendras noras ir senas žvejų noras, kad Žuvininkystės tarnybą iškeltume į Klaipėdą. Šiuo atveju tas kaštų ir sąnaudų santykis… Aš manau, ta studija į tai turbūt nelabai ką atsakys. Aš supratau, kad didžiausias dėmesys yra dėl žuvivaisos įmonių, kaip, sakykime, sujungus, perorganizavus į valstybinę uždarąją akcinę bendrovę… žuvivaisos planai, kiek bus įveisiama. Tas buvo vakar mūsų diskusijų pagrindas ir mes pažadėjome tą studiją atlikti ir pristatyti.
O dėl pačios tarnybos perkėlimo vakar kažkaip taip…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Norėjau klausimą užduoti kultūros ministrei, tačiau jos nėra. Šis klausimas tiktų ir švietimo ministrei, ir teisingumo ministrei, ir vidaus reikalų ministrui.
Paskutiniu metu koncertų salėse, televizijos laidose menininkai pradėjo, sakyčiau, neetiškai elgtis: didžiausi, sakyčiau, riebiausi keiksmažodžiai, necenzūriniai žodžiai, patyčios. Duosiu paprastą pavyzdį. Vyksta laida „X faktorius“. Jauna mergaitė dainuoja. Komisijos narys vertina jos dainavimą, sako: „Atrodei kaip karvė su pačiūžom ant ledo.“ Šitas laidas stebi vaikai, jaunimas.
Antras egzempliorius – atsistojęs į sceną nuogas. Mielieji kolegos, norėjau paprašyti, reikia sustabdyti šitą traukinį, kol jis neįsibėgėjo, nes jei mes liksime tik stebėtojai, netolimoje ateityje, nenoriu būti pranašu, meno žmonės pradės demonstruoti lytinius santykius scenose.
PIRMININKAS. Kas norėtų atsakyti? Švietimo ministrė? A, premjeras! Už visus tris ministrus. Prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pasistengsiu, jei man pavyks. Tikrai tais atvejais, kur kyla abejonių galbūt iš esmės dėl įstatymo pažeidimo, tai kreipiasi – ir piliečiai kreipiasi, kurie dalyvauja, ir vertina tiek teisėsauga, tiek kitos institucijos, kurios susijusios su mūsų, sakykime, meninio lygmens įvertinimu.
Antra, ką norėčiau paminėti, kas yra svarbu ir ką toje tribūnoje pristačiau, tai reikia tiesiog tą atsparumą ir lygį mūsų jaunosios kartos kelti. Dėl to manau, kad viena iš priemonių yra vadinamasis kultūros pasas, jeigu pavyktų jį sėkmingai įgyvendinti ir moksleiviai galėtų lankytis mokytojų, pedagogų parinktuose spektakliuose, kino filmuose, kituose kultūriniuose renginiuose, jie galėtų tada patys vertinti ir atsirinkti. Geriausiai, matyt, įvertina žiūrovas, ar eiti į tokius renginius, ar ne, ir tai geriausias būna rezultatas. Jeigu nebus paklausos, tai, matyt, ir tokių sprendimų nebus. O meninio lygio vertinimu tikrai neturėtų užsiimti Vyriausybė, ar tai yra meniška, subtilu, ką norėta tuo pasakyti.
PIRMININKAS. Yra kai kuriose šalyse tokių vyriausybių, kurios vertina, neseniai vertino vieną filmą.
Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi M. Bastys.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gana liūdnai sėdinčiam finansų ministrui, mūsų mylimam. Sakykite, ESO, tiksliau paėmus, vakar paskelbė, kad įves abonentinį elektros mokestį visiems vartotojams. Ar tas derinta su jumis ir koks čia yra dalykas?
PIRMININKAS. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Galima, už finansų ministrą atsakysiu, nors akcijos tiesiogiai priklauso finansų ministrui, „Lietuvos energijos“ grupei ir ESO, bet politiką taip pat formuoja ir Energetikos ministerija. Šis pasiūlymas buvo neišdiskutuotas, nepakankamai įvertintas ir, mano žiniomis, artimiausiu metu bus priimti sprendimai, kad jis nebūtų teikiamas Kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Tiesiog tokio mokesčio nebus.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi K. Starkevičius. M. Bastys. Prašau.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų skirtas žemės ūkio ministrui. Šiandien jau buvo klausiama apie žuvininkystės sektoriaus reformą, na, galbūt daugiau teigiamo aspekto prasme. Mano klausimas yra daugiau neigiamo aspekto prasme.
Žuvininkystės sektoriaus darbuotojai iš tiesų nepritaria tai reformai, kokia yra dabar suplanuota daryti. Pirmiausia motyvuoja tuo, kad nėra tinkamai įvertinta, nėra tinkamai atlikta studija, ir yra įsitikinę, kad tokio pobūdžio reforma, kokia dabar yra numatyta, atneš daugiau neigiamų aspektų negu teigiamų. Kokia jūsų nuomonė, ministre, ką galėtumėte tuo klausimu pasakyti?
PIRMININKAS. Prašau.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū Mindaugui už klausimą. Iš tikrųjų buvo ne vieną ir ne du kartus susitikta su kolektyvu. Buvo susitikta ir su socialiniais partneriais, t. y. žvejais. Šiandien aš drįsčiau abejoti, ar daugiau pritariančių, ar daugiau nepritariančių reformai, nes yra ir tokių, ir tokių. Aišku, tikėtis, kad vykdant vienos ar kitos tarnybos reformą bus absoliutus pritarimas, turbūt neįmanoma. Tą mes matome ir kitose tarnybose, kur yra pradėtos vykdyti reformos. Nieko nepadarysi, bet vis tiek mes formuojame politiką, mes prisiimame atsakomybę ir mes tą reformą atliekame. Aš tikrai tikiuosi, kad ir su tais, kurie nepatenkinti, rasime sutarimą. Turbūt tie nesutarimai nėra dėl principinių dalykų. Žinoma, daugiausia yra nepatenkintų dėl to, kad reikia keltis į Klaipėdą, bet, kaip minėjau, yra tokia ir Vyriausybės regioninės plėtros politika, tai yra ir pažadas žvejams.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi G. Vaičekauskas. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Mano klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrui. Naujuoju Darbo kodeksu pirmu etapu panaikintos darbo santykių sutartys, trumpalaikės sutartys asmenims, kurie neturi ilgalaikių sutarčių. Ypač tai paliečia jaunas šeimas, moteris, kai jos turi tokią darbo santykių sutartį ir yra atleidžiamos iš darbo dėl nėštumo. Aišku, išmokama kompensacija, tačiau be teisės grįžti į darbą. Aišku, jeigu gimdo pirmą vaiką, turbūt džiaugsmas, motinystės džiaugsmas, lūkesčiai neverčia daryti kokių nors išvadų, jos pagimdo tuos vaikus. Tačiau kai yra antras, trečias gimdymas, jau yra abejojama, ar darbo sutartį išsaugoti, ar tiesiog nesugrįžti į darbą. Kada bus atkurta teisybė ir ši sutarties forma bus sugrąžinta?
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų naujasis Darbo kodeksas pateikia daug įvairesnį sąrašą galimų sutarčių, taip pat tų, kurios būtų patogios derinti darbą ir šeimą. Šiuo metu naudojamos tos sutartys, stebime, darome Darbo kodekso monitoringą. Įvertinus situaciją, kokią įtaką šitie pakeitimai, kuriuose jūs minite, daro šeimoms, bus vertinimai. Darome vertinimą ir tada turėsime sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamas susisiekimo ministre, šių metų gruodžio 31 dieną baigia galioti Saugaus eismo plėtros programa po šešerių metų. Strateginiai tikslai nepasiekti, nes mes neįšokome į geriausių Europos Sąjungos šalių dešimtuką pagal žuvusiųjų skaičių keliuose milijonui gyventojų. Pagal kokią programą gyvensime po Naujųjų metų ir pagal kokią koncepciją?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tos programos yra nuolat atnaujinamos. Verta pasakyti, kad Susisiekimo ministerija yra numačiusi šias programas pakeisti Nacionaline susisiekimo strategija. Tokio dokumento mes niekada Lietuvoje nebuvome rengę, tik energetikai rengė tokį dokumentą. Jis yra išsamesnis ir parodantis kur kas tolesnes perspektyvas. Tokį dokumentą mes kursime kitais metais.
Dėl žuvusiųjų kelyje rodiklio, tai keli faktai. Vienas. Praėjusiais metais Lietuva pateko tarp dviejų didžiausią pažangą padariusių Europos šalių su Čekija. Yra parengta ir paruošta, ir vykdoma labai plati žūčių prevencijos programa: viena – neblaivių vairuotojų gaudymo programa, kita – žiedų pavojingose vietose darymo programa, vadinamųjų juodųjų zonų, kur įvyksta daugiausia avarijų, programa. Iš principo visose srityse sekasi gerai. Vienintelis dalykas, kuris labai kenkia mūsų rodikliui, yra vadinamasis mirties kelias „Via Baltica“. Faktiškai vienas šitas kelias mums ir sugadina visus rodiklius. Kai 2022 metais mes turėsime jau sutvarkytą autostradą nuo Lenkijos sienos iki Kauno, nuo Kauno iki Latvijos sienos, bus dublis vienas kelias. Tie rodikliai turėtų… visose kitose srityse jau būsime toli pažengę, turėtume būti tarp pirmaujančių valstybių Europoje neabejotinai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi G. Steponavičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti taip pat susisiekimo ministro. Gerbiamas ministre, pagaliau, girdėjau, pajudėjo ledai dėl traukinio iš Vilniaus į Daugpilį. Žinau, kad buvo bandomasis važiavimas, lyg ir viskas juda į priekį, nuo 25 iki gruodžio (…) dienos jis turėtų nuolatos važiuoti. Ar tai tiesa, ar yra dar kokių nors kliūčių? Labai ačiū.
R. MASIULIS. Kad numatytas traukinys, tai tiesa. Dabar taip greitai neatsiminsiu datų, bet gali būti, kad jūs teisus, jeigu jūs paėmėte oficialius duomenis. Taip, šis traukinys yra numatytas ir matome perspektyvas toje srityje. Kitas dalykas, kad taip pat dirbama su latviais dėl traukinio į Rygą grąžinimo. Mes esame visiškai tam pasiruošę, bet reikia suderinti su „Latvijos geležinkeliais“, kad tai galiausiai vyktų. Bet tikiu, kad kitais metais gali pavykti ir tą projektą pradėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi E. Pupinis.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, norėčiau jūsų paklausti apie kitų metų planuojamo valstybės biudžeto prioritetus. Natūralu, kad po svarstymo biudžete atsiranda tam tikrų perskirstymų ir pamąstymų. Dalį jų mes šiomis dienomis išgirdome. Vienas iš jų jūsų lūpomis ir kelių Seimo narių pasidžiaugimu nuskambėjęs momentas, kad yra atrandama pinigų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statyboms, rekonstrukcijai. Tačiau yra ir kitų svarbių dalykų. Pavyzdžiui, keli šimtai universitetų ir mokslo institucijų dėstytojų laiškų dėl itin mažų atlyginimų yra vienas iš svarbių ir jautriausių klausimų, aš nekalbu apie medikų dalykus. Ar jūs manote, kad visų prioritetų visumoje lėšos stadionui yra svarbiau nei pertvarkomo aukštojo mokslo dalyvių motyvacija ir didesni atlyginimai?
PIRMININKAS. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jūs tikrai galėsite pats įvertinti prioritetų svorį. Vyriausybė kitais metais, jeigu pritars Seimas ir pritarsime Seimo narių pasiūlymams, yra numačiusi bent jau pradėti Valstybės investicijų projektą ir skirti 1,5 mln. eurų Kauno stadiono rekonstrukcijai. O dėstytojų, tyrėjų atlyginimams didinti yra, jeigu neklystu, 22,6 mln. eurų. Manau, kad nereikėtų priešinti šitų grupių, nes, sutikime, nacionalinio stadiono Vilniuje vis dar neturime ir panašu, kad to proveržio ten nėra. Tai, kas vyksta su Lietuvos futbolo rinktine prie geležinkelio stoties Futbolo federacijos stadione, tai irgi yra tam tikras valstybės, paties Vilniaus, kaip sostinės, kaip ir sumenkinimas. Manau, kad to projekto irgi reikia. Tuo labiau kad savivaldybė prisideda 50 % prie to objekto savomis lėšomis ir mes esame įsipareigoję tokius investicinius projektus, kurių yra pusė per pusę, tikrai remti. Kaip jau minėjau, ta suma, kuri numatyta dėstytojų atlyginimams, tai tiesiog 10 metų to visai nebuvo. Manau, kad nėra labai menka.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės dėl tų nelemtų universitetų sujungimo. Jau, aišku, toli nukeliavome nuo tos idėjos, kurią jūs pateikėte būdama MOSTOS vadove, tačiau kiekvieną kartą vis atsiverti portalą ir pamatai dar visokių naujienų. Ypač paskutinės naujienos, kurios buvo susijusios su Klaipėdos universiteto palikimu ramybėje vien todėl, kad įsikišo Valstiečių sąjungos vadovas gerbiamas R. Karbauskis. Ar užtektų įsikišimo dar kartą R. Karbauskio, kad paliktumėte, tarkim, ir Sporto universitetą? Ar jau dabar viskas nuspręsta ir dabar jau jokių palikimų ir nebus?
Norėčiau sužinoti, kokia tolesnė seka? Ar čia per prievartą jūs juos jungsite kokiu nors būdu, ar taikysite finansinius srautus, reguliuosite, kad vis dėlto tas procesas kaip nors įvyktų? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiamas Edmundai, dėkoju už klausimą. Visų pirma, manau, kad universitetai tikrai yra labai lemti, nederėtų jų vadinti nelemtais. Tikiu, kad ne vienas čia salėje sėdinčių esame baigę universitetus ir gerbiame savo Alma Mater. Aukštojo mokslo pertvarka visų pirma yra grindžiama įrodymų ir atviro dialogo principu. Manau, per metus yra padarytas didžiulis įdirbis diskutuojant su pačiomis akademinėmis bendruomenėmis, su akademinių bendruomenių valdymo organais – tarybomis, senatais. Vakar Vyriausybėje svarstant tinklo pertvarkos klausimą, mes esame gavę visų aukštųjų mokyklų atsiliepimus ir pritarimus, kas yra labai svarbu Vyriausybės planui. Aukštojo mokslo pertvarka nė vienoje valstybėje nėra įvykusi per metus. Manau, tai yra pirmas labai reikšmingas žingsnis, kuris yra remtas sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Gelūnas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos ministro pono A. Verygos. Pirmiausia norėčiau paklausti, jeigu tai tiesa ir jeigu tai tiesa, kokiu tikslu privertėte Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojus pasirašyti konfidencialumo sutartį ir tuo pažeisti Sveikatos sistemos įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir kitus viešąjį interesą ginančius įstatymus?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nežinau, kaip reikalavimas darbuotojams, kurie dirba su asmens duomenimis, gali juos matyti, prieštarauja jūsų minėtiems įstatymas. Aš manau, kad čia yra labai prasta praktika bet kur, t. y. neatskleisti asmens duomenų, neteikti tokių duomenų, kurie susiję su asmens informacija, aš nežinau, kaip tai prieštarauja kokiems nors teisės aktams.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi J. Imbrasas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas buvo kultūros ministrei, bet peradresuoju premjerui. Premjere, šį pirmadienį Vilniaus apygardos teismas apribojo prieigą prie „Linkomanijos“ – piratinės svetainės. Puiku, kad taip įvyko. Buvo apgintos autorių teisės. Bet ar nebūtų geriau normalus teisinis reguliavimas, o ne pavienės bylos? Ten net ne visiems vartotojams apribota. Žinau, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Kultūros ministerijoje taisomas jau metus. Ar nebūtų įmanoma paspartinti šio proceso? Kokia Vyriausybės pozicija dėl kovos su piratavimu?
PIRMININKAS. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, matyt, mes turime vieną irgi iš bėdų, kada tokiu būdu yra, švelniai tariant, mažinamos autorių pajamos. Tai susiję su gana stipriai paplitusia problema, vadinamuoju piratavimu. Įstatymo pataisos nėra paprastos. Jūs patys suprantate, kokias emocijas keliantis, bet jis tikrai yra… Negalėčiau pasakyti, kurios dabar stadijos, tai atsakytų kultūros ministrė. O pavienės bylos yra geros tuo, kad teismai pradeda formuoti praktiką. Tai yra ne tas teismas, kuris formuoja visą teismų praktiką. Matyt, bus galbūt ir skundimų, bet yra vėlgi geras precedentas, manau, kur bus galima taikyti kalbant apie mūsų teisinės sistemos tobulinimą ateityje ir galiausiai remtis teismo sprendimais tobulinant patį įstatymą. Manau, kad tai yra gal ne toks didelis, bet vis tiek žingsnelis į priekį.
PIRMININKAS. A. Sysas norėtų patikslinti? Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu, kai penki ar du žmonės dirba su konfidencialia, bet 200 žmonių. Jūs pasidomėkite. Arba jūs nevaldote visos informacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi S. Gentvilas. Prašau.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, pirmininke. Noriu paklausti gerbiamo žemės ūkio ministro. Girdėti, kad rengiamos naujos taisyklės tiesioginių išmokų ūkininkams. Kiek jos ženkliai bus palankesnės smulkiems ir vidutiniams, kas buvo rašoma jūsų programoje, ir kada su jomis bus galima susipažinti?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Susipažinti bus galima artimiausiu metu, o kiek palankesnės bus… Vakar kaip tik turėjome Kaimo reikalų komiteto bendrą posėdį su Žemės ūkio ministerijos specialistais, aptarėme. Iš tikrųjų yra manančių, kad išmokos už pirmuosius 30 hektarų turėtų būti nebemokamos, bet aš vakar irgi pasakiau, kad tikrai neturiu tokių įgaliojimų ir tikrai žemdirbiai nėra vienareikšmiškos nuomonės dėl to. Tikrai aš to nedarysiu, kol nebus bendro sutarimo. Šiaip didelių naujovių nėra. Mes tik stipriname kontrolę dėl įrodymo, kad žemė yra dirbama. Reikės įrodyti faktą, kad turima žemės ūkio technika, kad ta žemės ūkio technika yra registruota ir perėjusi techninę apžiūrą. Taip pat, jeigu technikos neturi ir samdai iš kaimyno ar iš kito ūkininko, reikės apmokėti banko pavedimu, kad nebūtų fiktyvių susitarimų. Šiaip daugiau kokių nors apsunkinimų tikrai nebus.
Taip pat susitarėme dėl to, kad reikia eiti prie tvarkos įrodant žemės valdymo teisę. Esame sutarę, kad kitais metais visi ūkininkai, kurie deklaruoja pasėlius, turės turėti ne mažiau kaip 40 %, skaičiuojant visos žemės įrodančius dokumentus, tai arba sutartis, arba panaudos sutartis. Dar kitais metais – 60 % ir dar po metų – 80 %, kad visi spėtų ir galėtų pradėti tvarkytis. Šiaip kokių…
Dėl pačių išmokų dydžių pasikeitimo nėra. Išmokos kitais metais, kaip ir kiekvienais metais, truputį didės.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju pirmininkui. Norėčiau užduoti klausimą esamam energetikos ministrui ir buvusiam energetikos ministrui. 2015 metais patvirtintame šilumos ūkio plane planuota Vilniaus kogeneracinės elektrinės išlaidos ir galia.
Gerbiamas dabartini energetikos ministre, jūs prieš mėnesį patvirtinote sąmatą, kuri yra 20 % didesnė, t. y. 53 mln. daugiau, ir perpus mažesnė galia, negu jūsų kolega R. Masiulis prieš trejus metus patvirtino. Kartu valdančioji dauguma atmetė liberalų siūlymą, kad valstybinės įmonės dalyvautų konkursuose vykdant valstybinius energetikos projektus. Dabar klausimas jums, kaip iš tikrųjų valdančiam projektą, valdančiam kontraktus su „Lietuvos energija“. Kodėl tiek išsipūtė sąmata, kuri yra beveik Užsienio reikalų ministerijos visas metinis biudžetas, ir kaip jūs kontroliuosite „Lietuvos energiją“, nes akivaizdu, kad ji kol kas nekontroliuojama?
PIRMININKAS. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Dėl šilumos ūkio programos ir lėšų, kurios buvo skirtos Europos Sąjungos paramos lėšos, tai galiu patvirtinti tiktai tiek, kad tai buvo numatyta maksimali paramos suma. Ji nėra viršijama. Derinimo procese klausimas dėl kontrolės.
Esu paprašęs ir yra atsiųsti konkretūs „Lietuvos energijos“ įsipareigojimai. Kokios prielaidos lems, kokia bus šilumos kaina, gamybos kaina atsižvelgus į vartų mokesčius, šiukšlių vartų mokesčius, biokuro kainą. Remiantis tuo raštu ir bus atliekama kontrolė.
PIRMININKAS. Ar Vyriausybė sutiktų dar į A. Matulo klausimą atsakyti? Žinoma. Prašau. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai, kad yra premjeras. Tai žmogus, kuriuo aš dar tikiu. Noriu paklausti sveikatos ministro. Gerbiamas ministre, vakar gavau iš darbuotojų pluoštelį tokių dokumentų ir viename rašoma, kad rugpjūčio 21 dieną, darbo dienos pabaigoje, buvau iškviestas pas ministro patarėją N. Černiauskienę. Pokalbio metu gavau pasiūlymą nebeeiti užimamų pareigų, Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų. Pokalbio metu buvo pasakyta, kad, priešingu atveju, bus imtasi konkrečių priemonių: bus inicijuojamas viešųjų ir privačių interesų pažeidimo tyrimas pasitelkiant į pagalbą neįvardytą VTEKʼo specialistą, ekspertą, sistemingai vykdomi tarnybiniai nusižengimai ir panašiai. Kanclerio klausiama, ką daryti. Tokių dokumentų gavau ir dėl D. Bakšos, kuris vakar išėjo…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). …iš darbo. Noriu paklausti. Ar jūs valdote situaciją? Ar žinote, ką daro jūsų patarėja? Jums galbūt kokia nors gili abstinencija, kad visą laiką neigiate šiuos dalykus. Ir kodėl vakar išėjo iš darbo viceministrė ir patarėjas D. Bakša?
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimus. Tikrai nekomentuosiu paskalų, nežinau apie jokius raštelius. Jeigu turite kokių nors duomenų, kurie verčia abejoti dėl sprendimų, prašome juos pateikti oficialiai ir į juos tikrai atsakysime. Iš tikrųjų esu daug girdėjęs skleidžiamų paskalų apie savo komandos narius ir apie tai, ką jie daro ar nedaro. Aš negaliu jų niekaip komentuoti. Mano komandos pokyčiai yra nesusiję, kad ir kaip, matyt, norėtumėte susieti tai su savo veikla, jie yra planuojami mano. Aš priimu tuos sprendimus ir tikrai valdau situaciją ministerijoje. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū ministrui, ačiū Vyriausybei, premjerui. Linkime sėkmės! (Balsai salėje) Kolegos, grįžtame į vakarinį posėdį lygiai 15 valandą. (Balsas salėje: „Registruojamės.“) Registracija. Prašau, galime registruotis. Registracija. Į popietinį neįskaitysime, bet galime registruotis. Prašau.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 40 Seimo narių. Pertrauka. Posėdis baigtas. (Gongas)
Dar A. Vinkų užregistruokime.
A. VINKUS (LSDDF). Ne tą paspaudžiau mygtuką, nesuveikė. Aš – 41.
PIRMININKAS. Gerai, užregistruojame.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.