LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 401
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame gegužės 12 dienos Seimo vakarinį posėdį. (Gongas)
Prašom registruotis. Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
14.01 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.). Kviečiu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Ž. Bartkų į tribūną. Prašom.
Ž. BARTKUS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pirmiausia dėkoju už galimybę būti čia ir atsakyti į jums rūpimus klausimus, kurie man buvo suformuluoti iš anksto raštu. Aš atsakydamas klausimo turinio neskaitysiu, o iš karto pateiksiu savo atsakymus, taip taupydamas laiką.
Pirmas klausimas. Atsakydamas į pirmą klausimą dėl advokatų sulaikymo, turiu konstatuoti, kad šis klausimas yra susijęs su ikiteisminiu tyrimu dėl galimo bandymo neteisėtai paveikti STT pareigūnus siekiant palankaus sprendimo ikiteisminiame tyrime dėl Nacionalinio kraujo centro. Šioje vietoje turiu pažymėti, kad šį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja prokuratūra. Specialiųjų tyrimų tarnyba šiame ikiteisminiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatlieka. Taigi dėl šios priežasties atsakyti į konkrečius klausimus, susijusius su šiuo tyrimu, neturiu galimybės.
Atsakydamas į antrą klausimą, kokią informaciją aš esu gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjos V. Kerbelienės ir kokių veiksmų ėmėsi tarnyba, patikslinu, kad į šį klausimą galiu atsakyti tik detalizuodamas veiksmus, kuriuos atliko STT, nekalbėdamas apie ikiteisminį tyrimą, kurį atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Po 2020 m. vasario 19 d. STT tyrėjos susitikimo su advokatu G. Danėliumi tyrėja kitos dienos tarnybiniu pranešimu informavo STT vadovybę apie susitikimo aplinkybes ir turinį. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad įvykusio susitikimo su tyrėja metu advokatas tik pademonstravo turįs STT pareigūno susirašinėjimo informaciją, tačiau jokių duomenų nepaliko. Tą pačią dieną, tai yra vasario 20 dieną, laikinai einantis STT direktoriaus pareigas J. Raškevičius priėmė sprendimą pradėti vidinį informacijos patikrinimą, kurio metu būtų tikrinamos aplinkybės, kaip ir kokia STT pareigūnų susirašinėjimo informacija pateko pas trečiuosius asmenis. Tyrimą buvo pavesta atlikti STT Imuniteto padaliniui, Saugumo skyriui. Įvertinus, kad minėtoje situacijoje gali būti ir nusikalstamos veikos požymių, tą pačią dieną informacija raštu buvo pateikta prokuratūrai. Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo neteisėtai paveikti STT pareigūnus, jo metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio buvo tęsiamas.
Trečias klausimas dėl pareigūnų nušalinimo. Kaip jau minėjau, vidinis informacijos patikrinimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas 2020 m. vasario 20 d. ir dalyje dėl informacijos turinio baigtas gegužės 4 dieną. R. Martišius bei R. Žilinskas, nesant pagrindo, nuo pareigų nebuvo nušalinti.
Ketvirtas klausimas apie STT pareigūnų susirašinėjimo turinį. Reikėtų pažymėti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba susirašinėjimo informaciją gavo ne vasario 19 dieną, kai pas STT tyrėją atvyko advokatas, atstovaudamas vienam iš įtariamųjų Nacionalinio kraujo centro tyrime, informacijos turinys tarnyboje buvo gautas balandžio 1 dieną, kai kitas advokatas, niekaip nesusijęs su Nacionalinio kraujo centro byla, per kitus asmenis susiekė su manimi ir tokią informaciją man atsiuntė. Kadangi prokuratūra jau buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, gauta medžiaga buvo pateikta ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai. Atsakydamas į užduotą klausimą, norėčiau paneigti jame esantį teiginį apie neva vykusius pokalbius (nurodoma daugiskaita) tarp STT pareigūnų R. Martišiaus ir R. Žilinsko bei konkrečiai įvardinto Latvijos piliečio. Susirašinėjime apskritai nėra jokio teksto, kuriame atsispindėtų STT pareigūnų ir minimo Latvijos piliečio pokalbiai. STT atlikto vidinio informacijos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad STT pareigūnai nebendravo su minimu Latvijos piliečiu, neturėjo ir neturi jokių ryšių su juo. Vienintelis kartas, kai STT pareigūnas R. Martišius matė šį asmenį, tai buvo procesinis veiksmas – apklausa Latvijos Respublikoje.
Kitas klausimas susijęs su tuo, kaip tarnyba elgėsi gavusi aukščiau minėtus susirašinėjimo duomenis. Specialiųjų tyrimų tarnyboje ši informacija buvo gauta šių metų balandžio 1 dieną. Balandžio 3 dienos registruotu raštu ji buvo persiųsta Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kuris atlieka su tuo susijusį ikiteisminį tyrimą. Taip pat gauti duomenys buvo prijungti prie STT vidinio informacijos patikrinimo medžiagos.
Šeštas klausimas susijęs su informacijos pateikimu Specialiųjų tyrimų tarnybai aplinkybėmis, kurias šiuo metu tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Esu įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu bus atsakyta į visus su tuo susijusius klausimus.
Atsakydamas į kitą klausimą dėl asmens galimo bendradarbiavimo su užsienio specialiosiomis tarnybomis, turiu pažymėti, kad Lietuvoje galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių nei procesinio statuso ypatumų, nei reikalavimų proceso veiksmams, jeigu byloje ir būtų duomenų apie galimą asmenų bendradarbiavimą su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis. O kaip yra šioje konkrečioje byloje, negaliu informuoti viešai, nes visa informacija byloje yra ikiteisminio tyrimo duomenys.
Aštuntas ir devintas klausimai savo turiniu yra panašūs, tad atsakysiu į juos bendrai. Kaip minėjau anksčiau, R. Martišius ir R. Žilinskas nebendravo su minimu Latvijos piliečiu, neturėjo ir neturi jokių ryšių su juo. STT vidinio informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad R. Martišius šį asmenį matė tik vieną kartą apklausos Latvijoje metu. Gavęs ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sutikimą šia apimtimi viešai atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, informuoju, ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina gauti tyrimui reikšmingus duomenis ir apklausti Latvijos Respublikos piliečius, todėl 2018 m. balandžio 27 d. buvo parengtas Europos tyrimo orderis Latvijos Respublikai, jis 2018 m. gegužės 2 d. patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir su vertimu išsiųstas vykdančiajai šaliai. Europos tyrimo orderio vykdymo metu STT pareigūnams buvo leista vykti į Latvijos Respubliką ir dalyvauti procesiniuose veiksmuose, atliekamuose su Latvijos piliečiais, taip pat ir su konkrečiu klausime įvardintu Latvijos piliečiu, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas 2018 m. birželio 12 d. Šio liudytojo apklausa Latvijos Respublikos Rygos mieste vyko Latvijos antikorupcinės institucijos tarnybinėse patalpose, dalyvaujant ir R. Martišiui. Apklausos protokolas yra ikiteisminio tyrimo byloje.
Dešimtas klausimas dėl advokato G. Danėliaus pareiškimo. Pagal 2019 m. gruodžio 23 d. advokato G. Danėliaus pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2020 m. sausio 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos požymių. Advokatui G. Danėliui apskundus šį nutarimą Generalinėje prokuratūroje 2020 m. sausio 30 d. buvo priimtas nutarimas jo skundą atmesti. Advokatui G. Danėliui apskundus šį Prokuratūros nutarimą teismui 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė G. Danėliaus skundą. Pateikus skundą aukštesniajai instancijai, 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko galioti 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Vienuoliktas klausimas taip pat apie STT pareigūno galimą bendravimą su konkrečiu Latvijos piliečiu. Atsakydamas pakartosiu, kad STT vidinio patikrinimo metu padaryta kategoriška išvada, jog R. Martišius su minėtu Latvijos piliečiu niekada nėra bendravęs, neturėjo ir neturi jokių ryšių. Šį Latvijos pilietį R. Martišius matė tik vieną kartą apklausos metu Latvijoje.
Dvyliktas klausimas dėl galimo poveikio teisėjai. Atliekant STT vidinį informacijos patikrinimą, buvo kreiptasi į teisėją, kuri nurodė, kad prieš priimdama sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo nebuvo susitikusi su jokiais STT pareigūnais, niekas jai spaudimo ar poveikio priimant sprendimus nedarė.
Tryliktas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo A. Petrošiui. Norėčiau patikslinti, kad A. Petrošiaus suėmimo klausimą sprendė kitas teisėjas. STT atlikto vidinio informacijos patikrinimo metu šis teisėjas taip pat nurodė, kad dėl kardomosios priemonės skyrimo neturėjo jokių kontaktų su STT pareigūnais, ir teigė, kad jokio spaudimo ar poveikio nepatyrė.
Kitas klausimas dėl STT atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolės. Visus STT atliekamus ikiteisminius tyrimus, taip pat ir Vilniaus valdybos atliekamus, kontroliuoja prokuratūra. Pakartosiu, kad ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio STT pareigūnams atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, jį kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. Šiuo atveju norėčiau paprašyti visų kantrybės ir sulaukti tyrimo pabaigos bei rezultatų, kada bus atsakyti visi klausimai. O STT vidinis informacijos patikrinimas dėl šios situacijos buvo pradėtas iš karto po to, kai tapo žinoma apie tokių susirašinėjimų egzistavimą ir tai, kad juos turi tretieji asmenys, tai yra šių metų vasario 20 dieną.
Atsakydamas į penkioliktą klausimą patvirtinu, kad tokių duomenų mes neturime.
Šešioliktame klausime nurodyti valstybės pareigūnai ir tarnautojai yra skirtingų institucijų atstovai, jie nėra STT darbuotojai, todėl neturiu teisinio pagrindo analizuoti bei komentuoti, ar yra koks nors giminystės ryšys tarp jų.
Septynioliktame, paskutiniame klausime minimo STT pareigūno susirašinėjimo turinys jau yra paviešintas, tad Specialiųjų tyrimų tarnybai svarstyti šio klausimo nėra prasmės.
Na, o apibendrindamas norėčiau atkreipti dėmesį į tris dalykus, kurie svarbūs tarnybai nuo pat šios istorijos pradžios. Pirma, prisimenant momentą vasario mėnesio viduryje, kada paaiškėjo, jog STT pareigūno susirašinėjimo duomenys pateko tretiesiems asmenims, kilo ir iki šiol liko svarbus darbo organizavimo klausimas, kaip tai nutiko. Šios aplinkybės šiuo metu tiriamos Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamame ikiteisminiame tyrime ir, tikiuosi, į šį klausimą bus atsakyta.
Antra. Jau vėliau, tarnybai gavus konkretaus pareigūno susirašinėjimo turinio informaciją, atsirado tikslas ir galimybė įvertinti, ar STT pareigūnai elgėsi teisėtai, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, nedarė poveikio kitiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams, ar savo veiksmais nesiekė neteisėtų kitų asmenų veiksmų, neteisėtų tikslų. Šiandien į tuos klausimus jau atsakyta atlikus STT vidinį patikrinimą bei prokuratūrai įvertinus šią situaciją baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Ir trečia. Nežiūrint į tai, tiek tarnyba, tiek aš pats asmeniškai neigiamai vertinu šią situaciją ir konkrečiai šioje situacijoje minimų pareigūnų elgesį. Joks STT pareigūnas, net ir veikdamas privačiai, negali atsidurti situacijoje ar sukurti tokių aplinkybių, kuriomis kiltų bent menkiausia regimybė, kad jis, kaip STT pareigūnas, elgiasi nesąžiningai, šališkai ar savanaudiškai. Tai yra konkrečiai įvardinta ir STT pareigūnų elgesio kodekse.
Vertinant šią konkrečią situaciją buvo nagrinėtas ir pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnybai pateikta informacija yra apie prieš dvejus metus vykusius įvykius, o tarnybinė nuobauda gali būti skirta tik jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai, turėjau imtis kitų organizacinių priemonių, kad tokių situacijų tarnyba galėtų išvengti ateityje. Į klausimus atsakiau, dabar atsakyčiau į kitus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, teisę pateikti klausimus pirmiausia turi tie Seimo nariai, kurie iš anksto raštu teikė klausimus. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, aš turbūt nematau prasmės klausti toliau šia tema, tai paklausiu valstybei ne mažiau svarbia tema, aktualia šiandien, įvykusia ne prieš dvejus metus. Kada Ispanijos įmonė „Elecnor S.A.“ 40 mln. galimai viršijusi, na, sakykime, visus galimus skyrimo… viešojo pirkimo procedūroje numatytus limitus, 40 mln., laimėjo konkursą elektrifikuoti geležinkelio ruožą iki Klaipėdos, jūs atliekate tyrimą, ar čia nėra europinių lėšų grobstymas, ar čia yra tokia įprasta praktika „Lietuvos geležinkeliuose“? Ar jie, kaip ir prokuratūros, jūsų neįsileidžia į savo daržą? Ačiū.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Aš iš karto patikinsiu, kad aš, atvykęs į šią tribūną, negaliu atskleisti, kokius Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka tyrimus, konkrečiai neatsakysiu ir į šį klausimą. Tačiau jeigu yra duomenų, jeigu jūs turite duomenų arba yra kitos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo vykdant viešąjį pirkimą, arba yra duomenų apie korupciją, mielai laukčiau, kad tokia informacija man būtų pateikta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, aš vėl šiek tiek gal norėčiau grįžti prie šios minėtos istorijos. Sprendžiant iš to, kas girdėti viešumoje, vis tik jūs neatsakėte į mano vieną klausimą, kuris man vis jūsų kalbos metu sukosi galvoje. Norėčiau jūsų paklausti kaip teisininko. Kaip jūs traktuotumėte situaciją: STT pareigūnas, galimai pasinaudodamas savo tarnybine situacija, privatų ūkio subjektą atveda pas socialinių reikalų ir darbo viceministrę, kad ji padėtų išspręsti tam ūkio subjektui susidariusias problemas dėl laikino užsieniečių įdarbinimo, tai socialinių reikalų ir darbo viceministrė maloniai ir labai greitai padaro. Jums klausimas kaip teisininkui: ar šioje situacijoje jūs neįžvelgiate prekybos poveikiu požymių, o tai yra labai plačiai taikomas ir labai jautrus dalykas, mes čia nekart susidūrę, ir kaip jūs vertinate vidinius savikontrolės mechanizmus jūsų vadovaujamoje institucijoje?
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Tikrai vertinu teigiamai dabar tai, kad šiuo klausimu jau turėjo galimybę pasisakyti prokuratūra, kuri objektyviai… Ne pati Specialiųjų tyrimų tarnyba vertino, ar yra nusikaltimo požymių pareigūnų veiksmuose, ar ne. Prokuratūros priimtas sprendimas yra, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtinas nesant nusikaltimo požymių šioje situacijoje.
Kaip aš pats kaip žmogus, kaip tarnybos vadovas vertinu? Aš jau minėjau, kad vertinu neigiamai tokią situaciją, nes pareigūnai atsirado, atsidūrė tokioje situacijoje, kuri kelia jums klausimus, kelia man klausimus ir sukuria regimybę, kad pareigūnai galėjo elgtis neetiškai. Šiandien kalbame apie tai, kad neetiškai. Dėl to – taip, apgailestauju, kad praėjo dveji metai ir negalime taikyti tarnybinės atsakomybės procedūros, tačiau mes turime visas galimybes imtis kitų organizacinių priemonių, kad tiek šie pareigūnai, tiek visi kiti prevenciškai būtų užkardyti, kad atsidurtų panašiose situacijose ateityje. (Balsas salėje) Vidinė savikontrolė tarnyboje veikia. Tarnyboje veikia Imuniteto padalinys, kuris prevenciškai atlieka tokius veiksmus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Kamblevičius. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Perskaičius „15 min“ informaciją, man atsirado klausimas, kurį bandysiu jums suformuluoti. Taigi pagal įstatymą teisme dalyvauja tik prokuroras, o STT agentai neturi jokių įgaliojimų kreiptis į teismą. Ar STT pareigūnai turi teisę vaikščioti pas teisėjus ir prašyti, kad būtų suimti įtariamieji? Baudžiamojo kodekso 231 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už trukdymą teisėjo veiklai. Ar toks poveikis, kai STT agentas daro poveikį teisėjui, jums nepanašu į nusikaltimą? Toks būtų klausimas. Ačiū jums.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Šioje situacijoje mes turėjome irgi pakankamai sudėtingą užduotį išsiaiškinti ir atkurti įvykių seką, kaip tai vyko. Šiuo atveju aš tikiu teisėjais, kurie patvirtino, kad su jais prieš priimant sprendimą niekas nekalbėjo, neprašė priimti vienokį ar kitokį sprendimą ir jokio poveikio nedarė. Šiuo atveju, manau, į klausimą atsakyta.
Kitas dalykas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama savo funkciją, bendradarbiauja tiek su prokuratūra, tiek atskirus klausimus spręsdama ir su teismais. Tai pareigūnų bendravimas su teisėju pats savaime nėra draudžiamas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ar, Vytautai, neklausite? Negirdi. Tada P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas STT vadove, jūs viešai sakėte, kad advokatas G. Danėlius jums darė poveikį. Nors jis su jumis nebuvo susitikęs. Kaip tai suprasti? Ar jūs sakėte netiesą? Iš spaudos taip pat susidaro įspūdis, kad jūsų agentai bendrauja su kitų šalių KGB agentais ir daro poveikį perskirstant verslą. Ar jūsų organizacija neišsigimė ir netapo nusikalstama organizacija?
Ž. BARTKUS. Ačiū už du klausimus. Pirmas dalykas, aš niekada neteigiau, kad G. Danėlius tiesiogiai man darė poveikį. Galiu ir čia paneigti, kad aš su G. Danėliumi susitikęs nebuvau ir jokio pokalbio neturėjau. O visas kitas aplinkybes šiuo metu tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Kitas klausimas dėl pareigūnų bendravimo su asmenimis, kurie galbūt bendravo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, ir konkrečiu asmeniu, kurį jūs minite bent kelete klausimų. Tyrimas kategoriškai konstatavo, kad pareigūnai su tuo asmeniu nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Šiuo atveju kiti klausimai netenka prasmės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi N. Puteikis.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti. Kodėl R. Martišius ir R. Žilinskas nebuvo nušalinti nuo pareigų? Vadinasi, advokatus, kurie gauna kompromituojančios informacijos apie STT, jūs bandote įkišti už grotų, suimti, o galimai korumpuoti STT pareigūnai toliau dirba ir dabar vadovauja visai Vilniaus valdybai. Jeigu STT deklaruoja aukščiausius skaidrumo standartus, tai šie asmenys seniai turėjo būti nušalinti ir dėl jų turi būti atliktas tyrimas.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Čia matau gal truputį emocijų, ko nereikėtų vertinant tokiose situacijose. Pirmas dalykas, aš jau atsakiau atsakydamas į raštu suformuluotus klausimus. Tai noriu dar kartą pakartoti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba neatlieka jokių proceso veiksmų advokatų, šioje situacijoje minimų advokatų, atžvilgiu. Specialiųjų tyrimų tarnyba neplanavo jokio procesinio veiksmo, nesulaikė ir neatliko jokių kitų veiksmų su advokatu. Tai daro Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kontroliuojamas Vilniaus apygardos prokuratūros.
Kitas dalykas, dėl nušalinimo. Įstatyme yra nurodyta tiktai viena aplinkybė, kada privalomai pareigūnas turi būti nušalintas, tai yra jeigu darbe pasirodo neblaivus. Kitose situacijose yra vertinama, ar yra teisinis pagrindas ir ar yra būtinybė. Šiuo atveju jau yra atlikti vidiniai patikrinimai. Tokios būtinybės nebuvo ir šiuo metu nėra, todėl pareigūnai nėra nušalinti.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi D. Kepenis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Norėjau paklausti dėl J. Miliaus, buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo. Tyrimą atlikote jūs, teismai išteisino. Kaip jūs vertinate šią situaciją? Ar čia yra jūsų tarnybos klaida, ar tai yra teismų darbo specifika? Ar nereikėtų J. Miliaus atsiprašyti, jeigu kur nors yra vis dėlto valstybės kaltė, o ne paties J. Miliaus?
Ž. BARTKUS. Atsakydamas į šitą klausimą aš bandysiu grįžti truputį į ankstesnius metus. Jeigu pamenate, 2003 metais buvo vykdoma baudžiamojo proceso reforma. Tuo metu visur buvo minimas labai stiprus argumentas, kad ikiteisminis tyrimas jau nėra bausmė. Ikiteisminis tyrimas turi būti procedūra, kurioje būtų renkami įrodymai ir sprendžiamas klausimas dėl to, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, ar ne. Jeigu šiuo atveju ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, jeigu jis atliekamas ir atiduotas į teismą vertinti, vadinasi, prokuroro, kontroliavusio tyrimą, manymu, yra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima pareikšti įtarimus ir vėliau kaltinimus asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju aš negaliu atsakyti, kur buvo motyvai ir kokie, bet nepripažinsiu, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų padariusi klaidų.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi S. Gentvilas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Prašau paaiškinti, gerbiamas direktoriau, apie STT penketą metų vykdytą tyrimą dėl „Alstom“ veiklos Lietuvoje, dėl prancūzų kompanijos „Alstom“ veiklos, ir šio tyrimo baigtį šių metų balandžio mėnesį. Kaip paaiškintumėte, kad Didžiojoje Britanijoje realiomis laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti kyšius Lietuvos pareigūnams mokėję asmenys, Latvijoje taip pat griežtų bausmių susilaukė kyšius priėmę pareigūnai, o Lietuvoje tyrimas nutrauktas. Kokios priežastys, jūsų nuomone, nulėmė, kad rezonansinę reikšmę turėjęs tyrimas patyrė nesėkmę ir nebuvo surinkti įrodymai? Ačiū.
Ž. BARTKUS. Pirmas mano pastebėjimas, kad neturėčiau aš viešai kalbėti dėl vienų ar kitų priimtų sprendimų viename ar kitame ikiteisminiame tyrime. Galėčiau tiktai paminėti bendrais bruožais, kad Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teisinės sistemos skiriasi, nusikalstamos veikos, už ką buvo teisiami asmenys Jungtinėje Karalystėje ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš esmės yra skirtingos. Duomenų pakankamumas vėlgi yra skirtingas. Įvertinusi visą surinktą informaciją, prokuratūra visai neseniai, kaip žinote, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl šio galimo nusikaltimo.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas tarnybos direktoriau, aš čia… Kaip mes matome ir iš lankų istorijos, viešumas yra geriausias ginklas. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas nenustato konfidencialumo vidaus tyrimams. Aš tikrai raginu jus atsiliepti ir išviešinti tai, nes nustatyta medžiaga greičiausiai išlaisvintų jus, kaip tarnybos vadovą, bet aš norėčiau konkrečių detalių paklausti apie vidinį tyrimą R. Martišiaus atžvilgiu. Kokiu pagrindu buvo apklausinėjami teisėjai ir viceministrė, nes tyrimas vadinamas vidiniu? Ar buvo atsiklausta Teisėjų tarybos dėl to, kad vidinio tyrimo metu būtų apklausiami, kaip suprantu, du teisėjai, nes kitaip tai galima vertinti kaip spaudimą teisėjų nepriklausomumui, nes institucija daro vidinį tyrimą ir išorinius asmenis turėtų apklausinėti tik gavusi Lietuvos teisėjų tarybos leidimą. Ačiū.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimus. Dėl viešumo, tai galiu patikinti, kad toje išvadoje nerastumėte nieko kito, ko tarnyba nesudėjo į pranešimą spaudai, išskyrus tai, kad yra asmens duomenys, privati informacija ir duomenys apie ikiteisminį tyrimą. To mes negalime išviešinti, galioja visai kiti apribojimai. Bet galiu patikinti, kad toje medžiagoje ir išvadoje nėra kitų duomenų, kurie jums padarytų staigmeną. Tai momentas…
Kitas dalykas, kai kalbame apie tarnybos vidinį tyrimą, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad šioje situacijoje susiklostė palanki situacija skaidrumui ir visuomenei sužinoti plačiau apie šitą įvykį todėl, kad tik gavusi informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba iš karto, dar vasario mėnesį, ją perdavė prokuratūrai. Jau tai rodo, kad nebuvome linkę slėpti informacijos, buvome linkę ją rodyti viešai, net nežinodami, koks vėliau bus tos informacijos turinys ir vertinimas. Kaip jau minėjau, buvome pasiruošę bet kokiam sprendimui ir bet kokiam informacijos įvertinimui. Šiandien mes jau turime tiek prokuratūros, tiek vidinio tyrimo sprendimus, su kurių rezultatais jūs esate supažindintas. Dabar, kai kalbame apie vidinį tyrimą, nėra apribojimų, kad atliekant vidinį tyrimą negalima būtų paprašyti paaiškinti aplinkybių vieno ar kito asmens. Atsižvelgiant į tai, nebuvo kreiptasi dėl leidimų tam, kad būtų galima paprašyti teisėjų paaiškinti situaciją.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ir paskutinis klausimą pateiks K. Glaveckas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke, Gerbiamas direktoriau, atidžiai klausiausi jūsų atsakymų ir jūs nepaminėjote, kad tokie pokalbiai per vaiberį buvo tarp pareigūnų, tik bandėte paneigti, kad nebuvo pokalbių su Latvijos verslininku. Jūs pasakėte, kad pokalbiai buvo prieš dvejus metus, ir kadangi atsakomybė pagal tarnybinius pažeidimus gali būti tik per vienerius metus, aš tai puikiai suprantu, tačiau viešojoje erdvėje buvo paskelbta, kad tarnybinio patikrinimo išvados neatskleidė jokių pažeidimų. Ar tai reikštų, kad STT yra paplitusi praktika ir yra norma, kai aukštesnis pareigūnas duoda žemesniam pareigūnui nurodymą tarpininkauti ar rūpintis privačios firmos interesais, ir, užuot dirbęs dėl viešųjų interesų, už ką jis gauna algą? Kaip čia taip yra? Aš suprantu, jūs pasakėte, kad bus imtasi kitokių priemonių, bet jeigu jūs nenustatėte pažeidimų, kaip gali būti imtasi kitų priemonių? Mano manymu, galima daryti prielaidą, kad būtent…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …piktnaudžiavimas savo tarnybine padėtimi duodant nurodymus kitam pareigūnui rūpintis privačios firmos reikalais niekaip neįeina nei į vieno, nei į kito pareigybines nuostatas. Ačiū.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Galiu patikinti, kad tokia praktika, kaip jūs sakote, tikrai nėra susiformavusi tarnyboje. Tarnybos pareigūnų elgesio kodekse yra nustatyti standartai ir principai, kurių privalo laikytis STT pareigūnai, bendraudami tiek tarpusavyje, tiek išorėje.
Nesutinku su jūsų klausime įvardintu teiginiu, kad patikrinimo medžiagoje ir išvadoje yra konstatuota, kad nėra nustatyta jokių pažeidimų. Taip, yra nustatyta, kad nėra nustatyta… kad nėra surinkta duomenų, kad būtų elgęsi neteisėtai, siekę neteisėtų tikslų, tačiau dėl pareigūnų elgesio yra konstatuota, kad pareigūnai, tiek bendraudami tarpusavyje, tiek bendraudami su kitais asmenimis, elgėsi netinkamai. Spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą šiuo atveju dėl objektyvių priežasčių mes neturime galimybės. Tik dėl to.
PIRMININKĖ. Prašom, Kęstuti Glaveckai, jūsų klausimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas direktoriau, tikrai neabejoju jūsų padorumu ir galėčiau pasakyti, kad esate labai padorus. Bet klausimas bus toks. Prieš 20 metų amžinąjį atilsį R. Ozolas ir aš… Aš mažiau dalyvavau, bet nešiojausi portfelį. To portfelio pagrindu buvo sukurta STT kovai su korupcija. Iš tikro per tą laiką korupcija tapo aštuonkoju, ji išsiplėtė per visas šakas, per visur, jau labai sunku kariauti vienam arba vienai tarnybai.
Jūsų nuomone, sakykite, ar neatrodo jums, kad vis dėlto vertėtų peržiūrėti struktūrą, nes pasikeitė pats tyrimo objektas. Jis tapo daugiau finansinis, daugiau dar kitoks ar dar kitoks, skaitmeninis ir viena tarnyba arba paėmus atskirai kiekviena tarnyba nebegali ištirti to dalyko. Ar nevertėtų visas tas tarnybas sujungti į kokį nors federalinių tyrimų biurą ar dar ką nors, kad įeitų jūsų, FNTT, Ekonominė policija ir dar visos kitos, kad turėtų vieną vadą, turėtų vieną galią ir taip toliau? Tai, mano supratimu, padėtų prisitaikyti prie dabartinės situacijos, nes dabartinė situacija yra tokia, kad jūsų pastangų neužtenka, FNTT pastangų irgi neužtenka, Ekonominės policijos irgi neužtenka. Kai visų neužtenka, tai skylė ir atsiranda. Ačiū.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Klausimas iš tikrųjų vertas diskusijos, tik tiek, kad ta diskusija neturėtų būti nukreipta tik į baudžiamąjį persekiojimą. Jeigu kalbame apie šios dienos vertinimą, kaip Lietuvai sekasi kovoti su korupcija, kokių priemonių galėtų būti imamasi, ką tarptautiniai tyrimai parodo, kurioje vietoje kol kas esame silpni, tai yra viešojo sektoriaus įsitraukimas kuriant korupcijai atsparią aplinką. Į tą pusę galėtume judėti ir tuo tikslu yra rengiamas įstatymo projektas, kuris, manau, netrukus pasieks Seimą, tada bus galima atnaujinti diskusiją šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas STT direktoriau, jūs atsakėte į visų norinčių jus klausti Seimo narių klausimus.
Ž. BARTKUS. Viso geriausio.
14.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Kitas vakarinio posėdžio klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą remiantis šio komiteto surinktais duomenimis atliekant Seimo nutarimu Nr. XIII-2435 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ pavestą atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-4794. D. Gaižauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, jau tribūnoje.
Per šoninį mikrofoną J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu dar kartą noriu prašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes mums neaišku, ar tai yra naujas tyrimas, ar buvusio tyrimo tąsa. Kažkaip labai painiai čia viskas suformuluota. Būtų gerai, kad prieš tai pirmininkas atsiskaitytų už buvusį tyrimą, o dabar prie analogiško naujo tyrimo eina neatsiskaitęs už aną.
PIRMININKĖ. Siūlote daryti pertrauką iki kito posėdžio frakcijos vardu? Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl J. Razmos siūlymo daryti pertrauką. Palaikantys siūlymą balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 79: už – 41, prieš – 27, susilaikė 11. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
14.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773. Svarstymo stadija. Pirmasis diskusijoje registravosi A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, nors karantinas tęsiasi tik du mėnesius, koronavirusas valstybės kūne jau koks dešimtmetis, ir ne kartą mutavęs. Tą dar kartą patvirtino būtent šios komisijos, Seimo specialiosios komisijos, atliktas parlamentinis tyrimas.
Kas jį platina visuomenėje, manau, aišku. Neseniai viešai buvo pristatyti platintojai ir jo platinimo schemos, taip pat identifikuotos laboratorijos, kuriose jis buvo sukurtas. Tas virusas tikrai nėra sukurtas Uhane ar kur nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, tik valstybės institucijoms pažaboti šią Lietuvą siaubiančią pandemiją sekasi kur kas prasčiau negu kovoti su koronavirusu. Būtent šiose srityse, kurios yra tabu.
Kaip ką tik kalbėjęs STT vadovas patvirtino, jis nežino, kas dedasi „Lietuvos geležinkeliuose“, nežino ir susisiekimo ministras, nes jo auditoriams „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė jokių duomenų, kad jie galėtų padaryti tinkamą išvadą, apskritai bet kokią išvadą, ar būtent vadovaujantis, kaip teigiama, ekonominio naudingumo aspektu buvo permokėta 40 mln. padarant 60 nuolaidų tam nugalėtojui, kuris, beje, buvo surastas kažkur Ispanijoje. Jis vadinamas „Elecnor S.A.“
Tas laimėtojas bylinėjasi, prieš jį yra baudžiamoji byla, teisėsaugos institucijos bylinėjasi. Kur reputaciniai reikalai? Jeigu apie tai sužinos Europos institucijos, Europos Komisija, greičiausiai tie pinigučiai nuplauks Lietuvai ir mes neturėsime elektrifikuoto geležinkelio iki Klaipėdos ir pralošime konkurencinę kovą su mūsų kaimynais latviais veždami krovinius koridoriumi Vakarai-Rytai. Tai tokia situacija.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat neįsileidžia ir Valstybės kontrolės, jiems negalioja įstatymai. Tas virusas valstybėje yra pažeidęs ne tik „Lietuvos geležinkelius“, jis buvo įsimetęs į miškus. Galbūt miškininkai kaip ir su tuo graužiku, kuris griaužia pušų žievę, su juo susitvarkys, tačiau energetikos sektoriuje taip pat šis virusas plačiai paplitęs.
Prezidentūra, sulaukusi naujo Prezidento, manau, tinkamai dezinfekcijos taip pat nepadarė savo institucijoje. Beje, ją reikėtų daryti ir Vyriausybėje, ir Seime. O tuo tarpu viruso platintojai nedėvi veido kaukių, atvirai šypsosi, sako – taip jų tikėjimas liepia. Yra toks tikėjimas, aišku, uždaras, jį renkasi tik Opus Dei atstovai. Man šis tyrimas, kai kurių kolegų vadinamas tokiu paviršutinišku, tikrai atskleidė ir netikėtai nustebino, tarkim, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Bent aš buvau susidaręs nuomonę, kad ši institucija ir jos nariai krištolinio skaidrumo asmenys, tačiau komisijos darbo metu paaiškėjo, jog danguje kaip ir ant žemės – nuodėmės nėra svetimos, savo kolegą galima mesti iš darbo vien dėl to, kad jo galvos pareikalavo aukšti politikai. Galima nepažinti savo balso įraše, nes teismas įrašą pripažino neteisėtai padarytu. Galima pirkti loterijos bilietus už VTEKʼui skirtus telefoniniams pokalbiams pinigus. Tai nedaro garbės tai institucijai, kuri vertina visus valstybėje dirbančius tarnautojus ir politikus.
Kalbant apie „BaltCap“ reikalus, taip, „Lietuvos energija“ ilgą laiką statė, kūrė infrastruktūrą vienos partijos šeimos verslui – tai Karalienės Mortos mokyklai. „Kauno energija“ skyrė patalpas, „Lietuvos energija“ Gervėčių g. 4 statė pastatus, mokyklas, investicijas, planavo išleisti bemaž 10 mln. eurų, valstybiname sklype sukurti infrastruktūrą, tačiau dėl politinio spaudimo nepavykus šio projekto įgyvendinti, buvo pasirinktas kitas kelias – „Lietuvos energija“ nupirko iš „BaltCap“ už astronominę kainą vėjo parkus. Tada tie patys „Lietuvos energijos“ darbuotojai, kurie vykdė šį pirkimo projektą, perėjo dirbti į „BaltCap“ ir sėkmingai pastatė infrastruktūrą vienos partijos pirmininko šeimos verslui. Štai tokia istorija. Ir tai nerūpi nei STT, nei FNTT, nei kitoms teisėsaugos institucijoms. Kaip tvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis, viešojo intereso gynimo prokuroras K. Vagneris, prokuroras J. Rėksnys, taip, tai buvo temos, draudžiamos Lietuvos prokuratūrai. Aš tikiuosi, kad su nauju prokuroru nuo šio pandeminio viruso vakcina tikrai bus rasta. Tad keiskime prokurorų skyrimo tvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu kviečiu E. Gentvilą. Jums septynios minutės.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Nors mūsų frakcija nebalsavo dėl nutarimo sukurti šitą komisiją, o tas nutarimas priimtas 2018 metų rugsėjo mėnesį, aš vis dėlto nutariau dalyvauti šitos komisijos darbe ir žiūrėti, pagal kokį čia žanrą yra suplanuota pasidarbuoti. Nors kažkiek laiko ir sugaišau, gal tik porą posėdžių praleidau, vis dėlto nesigailiu sugaišto laiko, nes pamačiau, kaip veikia užkulisių keršto komisijos. Ta komisija, deja, pavirto būtent į tokią.
Pirmiausia Seimo nubrėžti uždaviniai dėl verslo ir kitų interesų grupių įtakos politikams ir politiniams procesams reikalavo įslaptintos informacijos. Valstybės saugumo departamentas jau pirmajame posėdyje pasakė, kad šitos informacijos komisijai neduos, nes Valstybės saugumo departamente tuo metu dirbo Seimo kontrolierių įstaigos atstovai, kurie tikrino darbą su įslaptinta informacija, ir komisija informacijos negavo.
Tada man atrodė, kad šita komisija turi apie tai informuoti Seimą, kad ji nepajėgi toliau tęsti darbo, ir prašyti paleisti šitą komisiją. Komisija, aišku, šito nedarė. Aš pats kreipiausi į Seimą ir pasiūliau paleisti šitą komisiją. Seimas, natūralu, balsų dauguma nutarė nepaleisti šitos komisijos. Ką daryti komisijai, kurioje sėdi turbūt 13 narių, iš jų vienintelis opozicijos atstovas – aš, kiti – valdančiųjų atstovai?
Kaip aš sakau, prasidėjo budinčios vaistinės efektas – na, kur čia koks ligonis užeis. Na, tų ligonių vis daugiau ir daugiau atsirasdavo iš valdančiųjų. Pirmiausia V. Pranckietis susilaukė nemalonės, kadangi sukonfliktavo su valdančiųjų lyderiu, P. Urbšys pasitraukė iš šitos frakcijos. Ir tada 2019 metų pabaigoje valdantieji prisiminė, kad 2018 metų balandžio mėnesį „Lietuvos ryte“ buvo publikacija, kaip V. Pranckietis ir P. Urbšys kažką bendravo su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Pradedamas tirti P. Urbšio ir V. Pranckiečio netinkamas elgesys bendradarbiaujant su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija.
2019 metų pavasarį R. Masiulis atleidžia numylėtinį iš Uosto direkcijos vadovo pareigų A. Vaitkų, turbūt tai buvo R. Karbauskio numylėtinis, ir R. Masiulis tampa persona non grata. Tada pradedama ieškoti priekabių prie R. Masiulio. Pakeliui dar iškviečiamas, artėjant Prezidento rinkimams, parlamentinės tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas (na, kaip ten su bankų krize Lietuvoje?), nes S. Jakeliūnas tyrė šitą bankų krizę 2009 metais. S. Jakeliūnas paslaugiai apie G. Nausėdos ir I. Šimonytės galimai neigiamą vaidmenį toje dešimties metų bankų krizėje atpasakoja. Aha, du kandidatai į prezidentus – G. Nausėda, I. Šimonytė, geras taikinys. Gerai, bent jau turėjo, gal nespėjo, neturėjo laiko patyrinėti. D. Grybauskaitė pasitraukia iš posto. Atsiranda iniciatyvų, gal patirkime D. Grybauskaitės „tulpių paštą“. Na, gerai, to netyrė, tačiau D. Grybauskaitė irgi kabinama.
Gerbiamieji, šita komisija iš dalykinės, rimtos komisijos virto keršto komisija sau netinkamų, iš jų, valdančiųjų, pirmiausia Valstiečių frakcijos pasitraukusių kolegų elgesiui tirti. Noriu pasakyti, kad komisija nelabai ir turėjo ką daryti. Komisijos posėdis priešpaskutinis įvyko, prašau atkreipti dėmesį, 2019 m. spalio 16 d., po to kitas posėdis įvyko šiemet, balandžio 29 dieną.
Gerbiamieji, šešis su puse mėnesio komisija nesurengė nė vieno posėdžio, paskutinis posėdis skirtas balsuoti dėl išvadų. Pakeliui gruodžio 4 dieną dar įvyko pasitarimas – be garso įrašo, be jokių klausimų sprendimo, pasitarimas, ką dar tiriame. Ir tame pasitarime gruodžio 4 dieną, kuris nebuvo posėdis, o tik pasitarimas, pradėta kalbėti apie R. Masiulį, kaip, žiūrėkite, su R. Masiuliu susiję asmenys keliauja per įvairias institucijas – M. Bartuška ir taip toliau, ir taip toliau. Reikėtų patyrinėti.
Aš tiesiog užsirašiau savo žodžius. Aš pasakiau, o kas iš to, kad turėsime gražiai atrodančią sutapimų ir pavardžių grandinėlę, kokia bus juridinė reikšmė? Man, pavyzdžiui, irgi įdomu ir įtartina, bet tai liks tik politinės išvados. Šita komisija to dalyko toliau netyrė, tačiau griebėsi R. Karbauskis šių metų sausio mėnesį, per du kartus paleidęs lenteles ir schemas, kaip su R. Masiuliu susiję asmenys ėjo ir tebėra įvairiose darbinėse pozicijose, gražiai įkalė vinį į užpakalį R. Masiuliui, turbūt jie taip įsivaizduoja. Aš manau, kad čia jokių rimtų teisinių išvadų nėra. Tą pačią gruodžio 4 dieną kaip R. Masiulio bendražygis paminėtas ir V. Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius. Aš dar, beje, tada nusistebėjau, ar tikrai V. Andrejevas susijęs su R. Masiuliu? Taip, taip, susijęs. Tai nežinau, nebevyko jokie posėdžiai ir V. Andrejevas nebuvo analizuojamas.
Tačiau šiandien aš matau, kad praėjusią savaitę pristatytas įstatymo projektas reorganizuoti Lietuvos automobilių kelių direkciją iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Čia tribūnoje ketvirtadienį stovėjęs viceministras V. Kondratovičius patvirtino, kad, reorganizavus šią įmonę, bus skelbiamas konkursas dėl naujo Automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus. Štai šitaip gražiai komisijoje buvę pasvarstymai pavirsta schemomis, kurios kažką kompromituoja, pavirsta įstatymų projektais, kaip reikia keisti V. Andrejevą, – per įmonės reorganizaciją. Ir, žinoma, pakeliui dar G. Landsbergis, bet aš čia daug neužsiimsiu.
Mano klausimas, kokia nauda, kokia prasmė iš tokių komisijų? Jokios. Kažkada Tėvynės sąjunga tokio tyrimo metu buvo pripažinta teroristinės organizacijos bruožų turinčia partija, ir kas iš to? Šiandien juokiamės. Ar jūs manote, kad šiuo metu G. Landsbergi, R. Masiulis, V. Pranckietis, P. Urbšys kūkčioja kamputyje iš gėdos ir susinervinimo? Ne, jie juokiasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Urbšį frakcijos vardu.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti Mišrios grupės nariams už suteiktą galimybę išsamiau pateikti savo nuomonę, nors žinau, kad ne visų šios grupės narių nuomonė sutaps su mano išsakyta.
Taigi norėčiau jus sugrąžinti prie to dokumento, kurį mes svarstome, ir atkreipti dėmesį į konstatuojamąją dalį. Būtent ten yra nurodyta: nekyla abejonių dėl 2017 m. kovo 16 d. įvykusio VTEK narių R. Valentukevičiaus, S. Katuokos, V. Kanapinsko ir tuomečio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo M. Siaurio susitikimų įrašo autentiškumo. Ir toliau teigiama: matydama surinktų įrodymų visumą, komisija negali paneigti M. Siaurio pateiktų duomenų apie tai, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, tuometis VVSK pirmininkas P. Urbšys darė įtaką neteisėtam VTEK valstybės tarnautojo M. Siaurio atleidimui.
Tada norėtųsi, Seimo nariai, atkreipti dėmesį į Vyriausiojo teismo nutartį, kur juodu ant balto parašyta: įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes nėra duomenų, kad jis padarytas teisės aktų nustatytu leistinu būdu. Toliau teismas teigia: pareiškėjų skundžiamu įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parengta įvertinus, kad padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, ankstesnio pareiškėjo tarnybinę veiklą, tai yra teismas konstatavo, kad tiems šiurkštiems pažeidimams, kurie buvo nustatyti, nebuvo daroma įtaka komisijos iš šalies, ir jie nustatyti teisingai. Šių padarytų pažeidimų pagrindu šis darbuotojas ir buvo atleistas.
Jus klaidina tai, kad tai neva neteisėtai priimtas sprendimas. Vyriausiasis administracinis teismas nekvestionuoja paties nustatymo pažeidimo. Jis kvestionuoja būtent tą aplinkybę, ar tas žmogus pasirašė būtent atleidimo įsakymą. Tai iš esmės nepaneigė pažeidimo turinio. O būtent jus bando suklaidinti ir pateikti, kad tas pažeidimo turinys galėjo atsirasti darant įtaką Seimo nariams iš šalies.
Čia tiek detalių, bet, man atrodo, visi suprantame – labai išsamiai būtent šias aplinkybes išdėstė gerbiamas Seimo narys E. Gentvilas. Bet ar jūs prisimenate, dėl ko buvo sudaryta komisija? Būtent buvo sudaryta dėl to, kad buvo manyta, jog plačiai neatvertas failas dėl „Rosatom“ įtakos būtent konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami valstiečiai, kodėl A. Širinskienė savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki tų pažymų. Aš suprantu, tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavo V. Bakas. Jisai, kaip sakoma, seifo neatidarė. Bet, komiteto pirmininkui tapus D. Gaižauskui, kas trukdė tą seifą atidaryti ir pažiūrėti, kas ten yra? O kodėl susistangino tie tyrėjai? Na, neabejoju, ko gero, todėl, kad tie atskleisti ryšiai, ko gero, veikia dabar valdančiuosius.
Kodėl būtent sprendžiamas klausimas dėl A. Vaitkaus atleidimo toks jums skaudus? Ne visiems, bet valdantiesiems. Akivaizdu, kad A. Vaitkus yra susijęs su asmenimis, kurie per uostą gabena baltarusiškas trąšas. Ir tas asmuo, kuris irgi susijęs su rytietiškomis trąšomis, be abejo, turėjo viską padaryti, kad bandytų išsaugoti šį savo statytinį ne vien tik kaip uosto vadovą, bet galbūt ir padaryti miesto meru. Kadangi tai nepavyko, be abejo, tas, kuris inicijavo jo pašalinimą, turi būti įtrauktas į šią komisiją. Todėl šios komisijos iniciatoriams, mano įsitikinimu, ir nerūpėjo toliau žiūrėti tas pažymas, kurios vestų į „Rosatomo“ įtaką politikams. O tai, kad būdinga didžiajai Seimo tyrėjai, kurios inicialai A. Š., pūsti tą politinį burbulą ar pilvą, be abejo. Bet ar jums neatrodo, kad iš viso šio pūtimo pasireiškė tik vėjavimas. Aišku, kaip pasakyti, gal ir tokia nauda, nes kvapas kažkoks lieka. Bet iš esmės, jeigu mes norime išsivaduoti iš to politinio vidurių pūtimo, mes turime prisiminti, kodėl mus čia žmonės išrinko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbėti, esant visam šiam politiniam valdančiųjų veikimui, daug entuziazmo nebėra. Gyvename įdomiais, bet labai neįkvepiančiais laikais, deja. Norėčiau, kad bent jau mano vaikams netektų patirti tokių išsišokimų prieš demokratiją, kai klastojama tiesa net ir tų, kurie turėtų ginti teisės viršenybės principus lūpomis, kai paminama Konstitucija vardan politinių sąskaitų suvedimo. Man, tiesą sakant, labai gaila parlamentarų ir Seimo laiko, už tai apmokama visų mokesčių mokėtojų pinigais, naudojamo politinėms sąskaitoms suvesti. Tačiau, perskaičius šias daugiau kaip 70 puslapių komisijos veiklos aprašymo pseudoišvadas, tarp skirtingiausių epizodų, kurių šiaip niekas nesietų, apskritai jie teisinėje valstybėje turbūt negalėtų politikų būti tiriami, yra tik vienas bendras dalykas – ši komisija užsimojo prieš visus: nuo „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrinantį terminalą, darbuotojų, opozicijos lyderio šeimos iki Vyriausiosios tarnybinės komisijos pareigūnų, kurie nenulenkia nugaros tiriant valstiečių seniūno bendražygės interesų konfliktus. Dėl to net buvo persekiotas ir žemintas šioje komisijoje Seimo Pirmininkas, kiti opozicijos atstovai, visa opozicijos politika.
Kalbant apie 1 eurą, aš nemanau, kad šiandien garsiausiai rėkiantieji apie jį yra neišmanėliai. Greičiau piktavaliai tiesos iškraipytojai. Kam įdomūs faktai, tai „BaltCap Infrastructure Fund“ įsigijo ne sklypą, o bendrovę, kuri valdo 1,3 mln. eurų įsipareigojimų vertės sklypą. Tiesa, kad už šią bendrovę buvo sumokėta tokia suma. Tačiau tiesa ir ta, kad drauge su ja įsigyti ir finansiniai įsipareigojimai, kurie siekia 1,3 mln. eurų. Mokyklos atstovai taip pat paaiškino, kad tai yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln. eurų. Tai čia, jeigu kam nors įdomūs faktai, apie realias sandorio sumas, kurios buvo linksniuotos ir pritaikytos valdančiųjų tiesai. Bet kam rūpi faktai?
Pati tokios komisijos sudarymo aplinkybė, man atrodo, yra vienas gėdingiausių epizodų per 30 metų nepriklausomos ir demokratinės valstybės parlamentarizmo istoriją. Suprantu, kad ponios A. Širinskienės komisijos vadinamosiose išvadose ar jos frakcijos seniūno demagoginiuose pareiškimuose tiesos ieškoti neverta, gadinti jų išgalvotų istorijų faktais – taip pat. Tačiau esminis dalykas yra aiškiai pabrėžti takoskyras, kuriose mes šiandien visi esame atsidūrę. Kur net Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pavojuje.
Politinių tardymų žanro grąžinimas į šalies valdymo darbotvarkę rodo, kad tyrimų ir draudimų politika labai smarkiai įsibėgėjo ir signalizuoja paprastą dalyką, kad šita valdančioji dauguma, tiksliau, jos vadas ir ponia A. Širinskienė, nes aš neabejoju, kad tarp jūsų yra padorių žmonių, susidoroti gali su bet kuo, nesirinkdama priemonių, pritempdama teisę savo politiniams interesams, o po savęs palikdama išdegintą žmogaus laisvių ir teisių, tarptautinio verslo reputacijos, valstybės pareigūnų nepriklausomumo žemę. Visos šios vertybės šiandien patiria ataką, nėra kito žodžio kaip ataka, precedento neturinčią ataką iš valstiečių valdžios. Kas atlygins žalą skaidriai veikiančiam verslui, patiriančiam reputacinius nuostolius? Kas atlygins išlinksniuotiems pareigūnams, kurie galimai veikia principingai ir nenulenkia savo nugaros prieš politinius interesus?
Aš viliuosi vieno, kad šitaip darkytis po Konstitucijos puslapius purvinais batais laiko liko nedaug. Labai viliuosi ir prašau tų Seimo narių, kurie šiandien ruošiasi balsuoti už vadinamąsias išvadas, susimąstyti, kad savo balsavimu jūs grąžinate valstybės gyventojus ir skaidriai veikiantį verslą į bauginimo ir tyrimų, persekiojimų laikus. Tai tie, kurie galite, nepasiduokite.
PIRMININKĖ. Kviečiu K. Masiulį. Jums taip pat penkios minutės.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įdomų dokumentą mes čia svarstome. 2018 m. rugsėjo 25 d., beveik prieš tūkstantį ir vieną naktį, buvo sudaryta komisija, kuri turėjo parašyti tūkstantį ir vieną puslapį pasakų. Tiktai, jeigu Šecherezados pasakas net ir dabar visi skaito su malonumu, daug kas moka bent dalį jų ir atmintinai, savo vaikams gali papasakoti, šitas pasakas, šitą purvo laviną, aš manau, tikrai net valstiečių elektoratas, ką ten valstiečių elektoratas, net čia sėdintys valstiečiai nėra skaitę, nes gaila laiko šitoms paskaloms skaitinėti. Juo labiau kad ir jų autoriai, man tai labai gražiai skamba vien autorius paskaičius – A. Širinskienė… Čia komisija paskaloms sukurti: A. Širinskienė, R. Andrikis, V. Ąžuolas, D. Gaižauskas, J. Jarutis, M. Mackevičius, K. Mažeika, A. Norkienė, V. Poderys, A. Skardžius, I. Šiaulienė. Fantastika. Čia jokio objektyvumo nesiekiama, čia labai aiškiai siekiama ne objektyvumo, iš tikro paskalų rankiojimo ir kūrimo, purvo drabstymo komisija.
Objektai, kurie pasirenkami, irgi labai aiškūs – tie objektai, kurie dėl įvairių aplinkybių nepatiko šitos autokratiškai valdomos frakcijos ir partijos vadovui. Nepatiko praeity, kelias kažkaip ne taip susikirto, ar nepatiko dabar, tiesiog nepakluso jiems. V. Pranckietis nepakluso, tai šnai į šitą jovalą, tegul jis ten kapstosi ir aiškinasi, P. Urbšys nepatiko – P. Urbšys irgi aiškinasi. Na, o tie nuolatiniai oponentai visados turi būti konservatoriai, jų lyderiai, tai čia jau neišvengiamai, ne pirma komisija skelbia, kokie blogi konservatoriai. Čia P. Gražulis tuoj ateis ir vėl giedos giesmes, kokie geri valstiečiai ir kokie blogi konservatoriai.
Klausimas – kokia paskirtis to jovalo, kurio niekas neskaito? Žiniasklaida čia nestovi, niekam absoliučiai neįdomu, net jums patiems neįdomu. Kokia paskirtis, kad darbą dirbtumėte? Aš nesuprantu net paskirties, nes tas žanras jau seniai apmirė, ir jo neefektyvumas, neproduktyvumas seniai aiškus. Kokia komunikacinė prasmė? Šitas žanras mobilizuoja jūsų rinkėją ar atmuša mūsų rinkėją? Apskritai kažkoks absurdas. Gal nuo to prasidės teisminės bylos, persekiojimai? Gal čia kas nors pastebima, ko prokurorai nepamatė? Gal nuo to mes ūgtelsime ir politiškai didesnę brandą įgausime? Ar šitie žmonės, su kuriais čia buvo susidorota, kaip su R. Masiuliu, kaip nors politiškai nukentėjo, ar jų autoritetas? Atvirkščiai – jų autoritetas nuo to tvirtėja, nes jie parodė, kad turi stuburą ir ne paklūsta tokiems veikėjams kaip R. Karbauskis, o iš tikro dirba valstybei.
Išeina, kad faktiškai šita komisija yra instrumentas susidoroti su valstybiškai mąstančiais, valstybei dirbančiais žmonėmis. Reikėtų liautis kurti tokias komisijas. Man gaila E. Gentvilo laiko. Jis sako, kad jam negaila. Aš tikrai neskirčiau laiko dalyvauti tokioje komisijoje. Tikrai gaila. Gaila čia ir to svarstymo, mieli kolegos. Ir jums patiems, matau, gaila.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, su vertinimais atsargiau. Aš paskalomis, nors ir dalyvavau komisijos darbe, neužsiimu. O ar toks žanras atmirė, mes, regis, dar turėsime progų įsitikinti.
Gerbiami kolegos, yra P. Urbšio siūlymas po svarstymo papildyti Seimo nutarimo projektą 2 straipsniu. Prašom, gerbiamas Povilai, pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro tiems, kurie yra suinteresuoti, kad šitos komisijos kelerių metų darbas nenueitų veltui, aš vis dėlto siūlau, pasakius a, ištarti b. Būtent išvadų konstatuojamojoje dalyje nustatyta, jog komisija, matydama surinktų įrodymų visumą, negali paneigti M. Siaurio pateiktų duomenų apie tai, kad Seimo narys P. Urbšys turėjo įtakos neteisėtam VTEKʼo valstybės tarnautojo M. Siaurio atleidimui.
Gerbiamieji, akivaizdus priesaikos sulaužymo požymis. Galų gale, kai tas faktas buvo pradėtas garsinti, ne kas kitas, bet asmuo iš Seimo, kuris niekada nemeluoja ir kuris laimi visus rinkimus, pasakė, kad turi būti P. Urbšiui apkalta. Aš turiu išgelbėti šito žmogaus reputaciją, kad nors vienas jo teiginys pasiteisintų. Aš ir siūlau – sudarykite specialiąją tyrimo komisiją, ištirkite šitą Urbšį ir patraukite jį ton atsakomybėn, kuri reikalauja… pagal atskleistą konstatuojamąją dalį. Nors tokiu būdu iš komisijos darbo bus galima išspausti ką nors konkretaus, nes dabar, sakau, panašu tik į kažkokį politinį vėjavimą su silpnu kvapeliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Povilai, išties palaikau patį. Kai ant manęs „važiavo“ konservatoriai, tada tyrimas jiems buvo labai reikšmingas valstybei, tiksliau sakant, ant mano sutuoktinės, aš pats siūliau, pats pasirašinėjau, kad būtų sudaryta komisija. Tai irgi prie nieko nepriveda, bet man šiame kontekste, jeigu tai kalbėtų G. Landsbergis, kuris toks drąsus vyras, bet išsigando, neatėjo į komisiją… Beje, reikėtų pasiteirauti Konstitucijos žinovo profesoriaus V. Sinkevičiaus, ar nėra Konstitucijos sulaužymas atsisakyti, ignoruoti parlamento specialiosios tyrimo komisijos klausimus, kvietimus ir taip toliau dėl savo asmeninio, šeimos verslo, kur akivaizdžiai kyšo ausys iš tos kepurės. Nors ir ką kalbėtų jo ištikimos gvardietės, kad tai yra neva už 1 eurą parduotas ne sklypas, o akcijos, koks skirtumas, jeigu nusikaltimas padarytas laužtuvu smogus per galvą, nesvarbu, kad tas laužtuvas įvyniotas į laikraštį, vis tiek žmogus yra negyvas. Šiuo atveju padarytas akivaizdus mokesčių slėpimas, dokumentų klastojimas. 1,5 mln. vertės daiktas, supakuotas į akcijas, yra parduotas už 1 eurą. Kodėl tyli tas STT vadovas, kuris ką tik kalbėjo iš tribūnos? Kodėl Mokesčių inspekcija tyli?
Čia yra retorinis klausimas, nes tas virusas seniai sėdi ir seniai įsigalėjęs visose valstybės institucijose. Reikia juk remti partijos rinkimus iš elektros vartotojų sąskaitos, reikia statyti infrastruktūrą iš elektros vartotojų sąskaitos. Tai sėkmingai daro „Lietuvos energija“.
Štai, gerbiamas Povilai, koks klausimas. Kodėl jūsų kolega ponas G. Landsbergis nekelia to klausimo?
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegos, humoras humoru, tačiau apkaltos procesas yra konstitucinė norma, kuri yra ypač svarbi. Galima juokauti, bet galbūt šioje kadencijos mes labai dažnai mėtomės apkalta vieni kitiems, dabar jau pradėjo net patys sau rengti apkaltą. Sustokime ir nesityčiokime iš Konstitucijos ir iš Seimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, bet balsuoti mes turėtume taip, kaip pasitvirtinome darbotvarkę. (Balsai salėje) 16 val. 40 min. balsavimai. (Šurmulys salėje) Tada balsuosime dėl visų, taip pat dėl Povilo, nors motyvus išsakėme, o balsavimą paliksime kartu su visais.
O dabar darbotvarkės… (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu pateikti žodinį pasiūlymą dėl šio svarstomo dokumento ir galbūt dėl to jis sutrumpėtų. Užtektų vieno sakinio: visus asmenis, kurie nešioja Landsbergio pavardę, įkalinti iki gyvos galvos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, baikime pasilinksminimo valandą, kalbėkime rimtai. Čia ne Seimas… Čia yra Seimas, o ne spektaklis ir… (Šurmulys salėje) Gerbiamas Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pirmininke, noriu pasakyti trumpą repliką. Pirmas atvejis per visas komisijas, kad asmuo, kviečiamas į komisijos posėdį, neateina. Neatėjo G. Landsbergis, neatėjo jo žmona. Jūs klausykite, komisija įrodė, kad jūsų, kaip sako, pirmininkas 1,5 mln. vertės žemę nusipirkto už 1 eurą. Ateik ir liudyk. Čia daug Konstitucijos pažeidimų. Priedanga tapo jūsų Konstitucinis Teismas. Gaila, kad neleidote kalbėti, būčiau pasakęs – tai pirmas kartas ir čia atskleidžia, kaip prokuratūrai prezidentūra darė spaudimą…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, replikos po balsavimo. Keliaujame prie kito darbotvarkės klausimo. Gerbiamas Eugenijau, po balsavimo galėsite pasakyti.
15.13 val.
Darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554(2). Svarstymo stadija. Komiteto pirmininkė mums pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos išsakytą poziciją dėl Darbo kodekso keitimo, įvertino pasiūlymus, papildė projektą. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskutuoti registravosi vienas Seimo narys. Kviečiu A. Sysą. Prašom. Deja, nematome salėje, nėra A. Syso. Taigi motyvai. Ar bus norinčių kalbėti po svarstymo? Taip pat neturime. Balsavimas, kaip ir sakiau, 16 val. 40 min.
15.15 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2959 (svarstymas)
Darbotvarkės kompleksiniai 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958(2) ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2959. Komiteto išvadą kviečiu pateikti L. Jonaitį.
L. JONAITIS (LSDPF). Mieli kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir pateikusiems Seimo nariams pritarė iš dalies. Vyriausybės išvadoms komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsavo 8, pritarė 2.
3 straipsnis. Komiteto siūlymas pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Nutarė pritarti. Komiteto siūlymai, balsavimai – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komitetas pritarė patobulintam projektui Nr. XIIIP-2958(2), bet atmetė projektą Nr. XIIIP-2959.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2958. Pritarta visoms Teisės departamento pastaboms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė keletas Seimo narių. Pirmąjį kviečiu V. Juozapaitį. Nėra. Tuomet E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt šis įstatymas turi ir gerų, ir ne visai gerų pusių, kurias mes turėsime išspręsti, tikiuosi, į gerąją pusę. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas jau senokai yra išaiškinęs, kad atskiros socialinės paramos rūšys, taip pat ir asmenys, kuriems skiriamos socialinės paramos, turėtų būti numatyti ne poįstatyminiais aktais, o įstatymais. Iš tikrųjų tai ir sutvarko šis įstatymo projektas, kad socialinių stipendijų, kurios yra mokamos šiuo metu iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kurių tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, visos normos būtų permestos į įstatymą ir įstatymas jau numatytų, kas gaus tas socialines stipendijas.
Dar vienas geras dalykas, jog įstatymo projekte numatyta tai, kad pritarus jam socialinę stipendiją galės gauti ir trečiosios studijos pakopos studentai, taip pat profesinių studijų programos studentai. Tai, savaime suprantama, geras dalykas, nes šie asmenys, kurie studijuoja, kurių pajamos nėra didelės, taip pat turėtų gauti socialines stipendijas ir paramą. Turbūt niekas neabejojame, kad tų socialinių stipendijų reikia ypač tiems, kurie negali užtikrinti savo pajamų galbūt tėvų pagalba, kurie norėdami studijuoti turi save realizuoti turbūt daugiau darbo rinkoje negu studijose, nes iš esmės viskas kainuoja. Atvažiavęs žmogus turi ir būstą nuomotis, ir organizuotis sau pragyvenimą, taip pat ir tam tikras priemones pirkti.
Šis įstatymas labai svarbus. Savaime suprantama, svarbi ne tik galimybė, bet ir tai, kokią galimybę tu gauni finansine išraiška. Iki šiol finansinė išraiška buvo tikrai nedidelė, tai yra 3,25 bazinės išmokos, o tai yra 123,5 euro. Savaime suprantama, mes su kai kuriais kolegomis teikėme pasiūlymą vis dėlto gerokai padidinti – iki 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio. Tai būtų jau tokia normalesnė suma, sudarytų 256 eurus, aišku, jau ta suma būtų solidesnė.
Deja, Vyriausybė svarstė šį mūsų pasiūlymą ir jam nepritarė, bet pritarė tik nedideliam padidinimui, tai yra 9,5 eurų, iki 3 kablelis… BSI, o tą siūlo atidėti ir galbūt svarstant naują biudžetą, jeigu bus galimybių, tik tada atsižvelgti. Tai čia ir įvyko pagrindinės mūsų diskusijos komitete. Aš džiaugiuosi, kad komitetas pritarė ieškoti galimybės, kad ta socialinė išmoka būtų padidinta nuo šių metų.
Mus turbūt paskatino daugiau daryti ir tokį siūlymą teikti tai, kad neseniai mes padidinome tam tikras išmokas įvairioms socialinėms grupėms, tarp jų ir pensininkams. Tam skiriami didžiuliai kiekiai pinigų, 182 mln. eurų vien pensijoms išmokėti po 200 eurų. Tai būtų turbūt mūsų garbės reikalas išspręsti ir studentų problemą šiuo metu. Yra siūlymas, kuriam sakė, kad komitetas pritaria, tai yra bandyti nuo liepos 1 dienos padidinti tas socialines stipendijas. Tai sudarytų ne per daug didelę sumą, tai būtų apie 2 mln. eurų, ir studentai, kurie dabar studijuoja, jau turėtų galimybę nuo liepos mėnesio gauti kuo didesnes išmokas, tai yra apie 253 eurus, kurie leistų galbūt lengviau studijuoti, o ne daugiau orientuotis į darbo rinką, tokiu būdu užsitikrinant pragyvenimą.
Tikrai siūlau įdėmiai apsvarstyti šį reikalą, nes, kaip ir minėjau, Vyriausybė pritarė, bet nuo kitų metų, tačiau dėl krizės susidaro galimybės skolintis valstybei, ir šiuos metus bent jau pridengti iš tų pinigų, ir leisti studentams, ypač gaunantiems socialines stipendijas, gauti didesnę suminę išraišką. Juo labiau kad šiuo metu tos lėšos mokamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Manyčiau, kad tikrai galėtume išspręsti problemą ir padaryti gerą darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šarknicką. Atsisakote. Tuomet G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, nekartodamas to, ką čia prieš kelias minutes iš tribūnos pristatė kolega E. Pupinis, norėčiau trumpai stabtelti prie šio sprendimo politinių aspektų.
Gerbiami kolegos, studentų socialinės stipendijos turėjo didėti nuo šių metų sausio 1 dienos. Buvo numatytas nedidelis, turbūt keliolikos eurų, socialinių stipendijų didinimas, šiek tiek kilstelint BSĮ dydį, bazinį socialinių išmokų dydį, prie kurio yra pririštos socialinės stipendijos.
Praėjusių metų gruodžio 17 dieną trys Seimo nariai: aš, E. Pupinis ir D. Šakalienė, registravo pasiūlymą, remdamiesi tų pačių studentų atstovybių pateikta iniciatyva ženkliau padidinti socialinės stipendijos dydį. Komitetui pritarus, buvo paprašyta Vyriausybės išvados.
Primenu ir akcentuoju, kad socialinės stipendijos turėjo didėti nuo šių metų pradžios. Šiandien yra gegužės vidurys, nepaisant iškritusio sniego, praėjo pusė metų ir mes tik prieš dvi savaites sulaukėme Vyriausybės išvados. Kas įdomiausia, buvo galima viltingai laukti išvados, bet sulaukėme išvados, kuri šiomis aplinkybėmis, karantino, epidemijos sąlygomis, yra daugiau negu keista. Vyriausybė balandžio 29 dieną patvirtino savo išvadą nepritarti socialinių stipendijų didinimui šiais metais, bet faktiškai tą pačią dieną atrado milijardą eurų padalinti pinigų kam tik nori, bet tik ne tai tikslinei grupei, socialiai remtiniems studijuojantiems jauniems žmonėms.
Mes komitete, kaip jau buvo minėta, radome bendrą vardiklį, radome sutarimą, kad didinimas yra galimas, studentija, jauni žmonės niekaip negalėtų suprasti, kaip galima atrasti iš skolintų ar kitų šaltinių šimtus milijonų eurų, bet neatrasti nuo liepos 1 dienos 2,3 mln. Nežinau, kaip galima pavadinti tokią politiką ar tokį požiūrį. Todėl, kolegos, tikrai manau, kad nuo šių metų vidurio, nors vėluodami, tokį sprendimą galime priimti. Aš tikiuosi, kad toks sprendimas bus priimamas nesižvalgant į tai, kas yra šio siūlymo teikėjai, nesidalinant į daugumą ar mažumą, bet tiesiog matant bent platesnį lauką nei vien vieną ar kitą rinkėjų grupę.
Taigi kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymo projektui, čia yra tik svarstymo stadija, ir kuo greičiau baigti priėmimo procedūras, kad būtų aišku, jog artimiausiu metu tai, kas buvo pažadėta studentams, įvyks, ir socialinės stipendijos šiuo nelengvu laikotarpiu padės studijuoti, tobulėti jauniems žmonėms, pasiruošti integracijai į darbo rinką, gaunant šiai situacijai adekvačią socialinę stipendiją, kuri būtų lygi 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžiui. Labai ačiū ir kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis kalbėtų? Ne. Ačiū jums. Gerbiami kolegos, dabar situacija yra įdomi, vis dėlto yra siūlymų po svarstymo. Aš siūlyčiau šiuos siūlymus aptarti šiuo metu, o balsavimą palikti taip, kaip esame sutarę.
Tada vėl kviečiu L. Jonaitį į tribūną ir svarstysime G. Steponavičiaus, D. Šakalienės ir E. Pupinio siūlymą. Prašom, Gintarai, pateikti siūlymą.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Nebekartodami argumentų, kurie buvo išsakyti iš tribūnos, siūlome pritarti mūsų siūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Mūsų originalus siūlymas buvo numatyti vieno minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą. Pasitarus ir su stipendijas administruojančiomis institucijomis, taip pat ir žiūrint sistemiškai, kad ir kitos socialinės išmokos dažniausiai yra siejamos su BSI, ši minimalių vartojimo poreikių suma, komiteto siūlymu ir sprendimu, buvo konvertuota į 6,5 BSI, o tai atitiktų panašų socialinės stipendijos dydį.
Akcentuojame, kad jeigu nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliotų įstatymas, lėšų poreikis būtų 2,3 mln. eurų. Primename, kad nuo metų pradžios, kai turėjo didėti stipendijos, jau buvo rezervuota dalis reikiamų lėšų – daugiau nei 400 tūkst. eurų.
Kolegos taip pat jau minėjo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsisprendė, kad šios socialinės stipendijos šiuo laikotarpiu mokamos iš Europos struktūrinių fondų. Taigi tikrai yra galimybių mokėti gerokai ženklesnes socialines stipendijas. Todėl kviečiame palaikyti mūsų siūlymą.
PIRMININKĖ. Taip. Komiteto išvada.
L. JONAITIS (LSDPF). Komitetas pritarė Seimo narių siūlymui ir siūlo nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą – šių metų liepos 1 dieną. Pritarė 2, nepritarė Vyriausybės nutarimui – 8.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, sutariame, kad dėl palaikančių dešimties balsų neprašau. Tiesiog dėl visų siūlymų mes laikome, kad yra tie dešimt balsų. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Autoriai sutinka?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate balsuoti? Ir galime visi pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Vadinasi, komiteto pozicijai dėl 821 straipsnio 1 dalies Seimas pritaria.
Toliau yra Vyriausybės… Prašom, komiteto pozicija.
L. JONAITIS (LSDPF). Vyriausybės nutarimui komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė, nes pritarė Seimo narių siūlymui, taip?
L. JONAITIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju, pritariame komiteto pozicijai.
Toliau yra to paties straipsnio 6 dalis. Vėl yra Vyriausybės pozicija. Prašom, komiteto nuomonė.
L. JONAITIS (LSDPF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Nėra konkretaus siūlymo. Ar bendru sutarimu, kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju, pritarėme.
3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Vėlgi yra Vyriausybės siūlymas. Ir komiteto…
L. JONAITIS (LSDPF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Iš dalies.
L. JONAITIS (LSDPF). Siūloma ankstesnė data, nes 2020 metų biudžete planuojamos lėšos šioms stipendijoms skirti…
PIRMININKĖ. Taip. Mes galime pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju. Seimas pritarė.
Toliau Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas.
L. JONAITIS (LSDPF). Pritarti iš dalies. Siūloma vėlesnė įsigaliojimo data, nes nebus visiškai pasirengta šio įstatymo įgyvendinimui.
PIRMININKĖ. Taigi įsigaliotų, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, nuo…
L. JONAITIS (LSDPF). Įsigalioja nuo šių metų sausio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Taip. Ar galime sutarti, kolegos? Pritariame. Dėkoju. Nuo vasario 1 dienos. Žemiau – komiteto pasiūlymas.
L. JONAITIS (LSDPF). Taip. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 dalį, įsigalioja 2020 m. vasario 1 d.
PIRMININKĖ. Taip.
L. JONAITIS (LSDPF). Ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKĖ. Tai dabar galutinis komiteto siūlymas yra dar vienas. Paskui buvo komiteto siūlymas – 2020 m. kovo 31 d., o Vyriausybė iki kovo 30 dienos priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.
L. JONAITIS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti. Ir dar yra balandžio 29 dienos…
Nuo šoninio mikrofono – V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš atsiprašau, ar man pasigirdo, kad mes ką tik pritarėme arba norime pritarti išvadai, kad Vyriausybė įpareigota iki šių metų kovo 30 dienos?
PIRMININKĖ. Ne, ne. Čia yra keli siūlymai, keitėsi pozicijos. Ir paskutinis yra Vyriausybės balandžio 29 dienos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, o šiandien kelinta diena?
L. JONAITIS (LSDPF). Išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, vadinasi, šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Ar galime pritarti komiteto siūlymui? Dėkoju. Ar norite kas nors pareikšti motyvus? Ar yra po svarstymo?.. A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Siūloma užtikrinti, kad socialines stipendijas, kaip girdėjome, gautų visų studijų pakopų studentai ir studentai, studijuojantys pagal profesinių studijų programas, kad būtų padidintas trečiosios studijų pakopos studentų ir studentų, studijuojančių pagal laipsnių nesuteikiančias studijų programas, studijų prieinamumas, kad didesnis skaičius ypatingą socialinį statusą turinčių asmenų turėtų galimybę gauti finansinę paramą studijoms, tai yra socialinę stipendiją. Taip pat, pritarus siūlymui, socialinės stipendijos skyrimo pagrindai, stipendijų dydžiai, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo sąlygos būtų reglamentuojami ne Vyriausybės nutarimais, o įstatymų lygiu. Šie aspektai yra labai reikšmingi ir, remdamasis tais aspektais, aš palaikau šį įstatymą.
Pirma. Siūlomos nuostatos padėtų įteisinti lygiateisiškumo principą tarp įvairių studijų pakopų studentų. Antra. Tai padėtų sudaryti galimybes didesniam kiekiui studentų gauti aukštesnio lygio išsilavinimą. Trečia. Tai iš dalies prisidėtų prie studentų finansinių galimybių subalansavimo, ypač kai studijuojantys asmenys jau turi sukūrę šeimas ir paprastai vienas iš šios šeimos narių dažniausiai negali tuo laikotarpiu nei mokytis, nei dirbti, o kartu užsidirbti reikiamų pragyvenimui pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos teisinės normos yra pamatinės ir esminės, manau, jos tikrai turi būti pakeltos į įstatyminį lygį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš nėra. Kolegos, dėl projekto Nr. XIIIP-2959, kurį komitetas atmetė, motyvų niekas nenorite išsakyti? Gerbiamas Vytautai Juozapaiti, jūs kalbėsite dėl motyvų dėl kito įstatymo projekto Nr. XIIIP-2959? Čia komitetas atmetė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, kadangi jie dabar sujungti, tai aš atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, su šiuo įstatymų kompleksu mes baigėme. Toliau Seimo posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas. Linkiu jam sėkmės!
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
15.38 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720(2). Svarstymas. Kolega E. Vareikis. Prašau išvadą. Pastraipsniui. Išvada, atsiprašau.
E. VAREIKIS (MSNG). Sveiki, Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą gegužės 6 dieną nuotoliniu būdu, buvo pritarta bendru sutarimu ir jokių atskirųjų nuomonių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Nėra. (Balsai salėje) Balsavimas vėliau.
15.40 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469(2)ES, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 1, 6, 61, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469. Svarstymas. Ir lydimasis – Rinkliavų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470. V. Ačienė. Kviečiu. Prašom dėl abiejų.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų balandžio 29 dieną svarstė minėtus įstatymų projektus. Posėdžio metu buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Užsienio reikalų ministerijos pastabas. Komiteto sprendimas tiek vienu, tiek kitu atveju yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į pateiktas Užsienio reikalų ministerijos ir Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Atsiprašau, dar A. Norkienė. Užsienio reikalų komitetas. Prašom. Taip pat dėl abiejų.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, balandžio 7 dieną svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu pagrindiniam komitetui taip pat pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuosime taip pat vėliau. Taip? (Balsai salėje)
15.42 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 8, 13, 15, 16, 17, 191, 20, 30, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo 192, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346. Svarstymas. Taip pat lydimasis 2-8.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347. Nematau Rimantės. R. J. Dagys. Taip, abu iš karto. Projektai Nr. XIIIP-4346 ir Nr. XIIIP-4347.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė Teisės departamento ir Seimo narių pataisas. Daugumai jų pritarė. Bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Čia kalbėjau dėl Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4346.
Apsvarstė projektą Nr. XIIIP-4347 ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 11, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G. Kindurį. Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Kaip papildomas komitetas svarstė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir Seimo nario T. Tomilino pasiūlymus.
Taip pat svarstė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas. Už abu projektus balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauja P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai nėra rutininis klausimas, nes visų pirma liečia vaikus ir jiems teikiamą socialinę paslaugą, būtent tiems vaikams, kurie gyvena socialinės rizikos šeimose.
Iš esmės dabar norima pakeisti esamą tvarką, nes iki šios dienos šią paslaugą dienos centruose galėjo teikti tiek savivaldybės įstaigos, tiek ir nevyriausybinių organizacijų sukurti dienos centrai. Finansavimas vyksta per ministeriją tiesiogiai ir per savivaldybę. Be abejo, buvo trūkumų, nes iš esmės sistema nebuvo centralizuota ir nebuvo iki galo užtikrinta, kad tas vaikas negalėtų kelis kartus naudotis ta paslauga. Antras dalykas, kilo klausimų galbūt dėl kvalifikacijos, ar tie darbuotojai, kurie teikė šią paslaugą nevyriausybinių organizacijų dienos centruose, gali atitikti kvalifikacinius reikalavimus.
Bet dabar iš esmės yra pasukama didesnės centralizacijos keliu, ir čia aš įžvelgiu tam tikrų pavojų. Faktiškai viskas dabar bus patikėta savivaldybėms. Savivaldybės vykdys akreditaciją. Akreditavimo metu jos pagal tam tikrus reikalavimus nustatys, kurie gali teikti tą paslaugą, kurie negali teikti paslaugos.
Šiandien aš noriu jums pasakyti labai akivaizdų faktą, kad socialinėms paslaugoms savivaldybėms yra skiriama per 200 mln. – būtent kompensuoti už šildymą ir socialinio būsto nuomą. Kad ir kaip ten būtų, kasmet yra sutaupoma daugiau negu 50 % , virš 100 mln. Ir kai valstybės auditas pripažino, kad šie pinigai nėra panaudojami socialiniams poreikiams patenkinti, mes dabar vis dėlto pateikėme būtent savivaldybėms spręsti, kas gali teikti tą svarbią paslaugą ar ne.
Aš bijau, kad mes prarasime šiuo atveju socialinio jautrumo elementą, nes tie dienos centrai, kurie yra nevyriausybinių organizacijų, gali lanksčiau priimti vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Pagal dabartinę tvarką gali būti atstatytos tam tikros kartelės ir, žinodamas tai, kad savivaldybės piktnaudžiauja socialiniais pinigais ir sprendžia kitas problemas, aš nenustebsiu, kad kai kurie NVO centrai gali apmirti ir šiuo atveju gali nukentėti patys pažeidžiami vaikai.
Dar man kelia nerimą, kad yra reikalavimas suteikti socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Viskas gerai, bet ar jūs nemanote, kad reikalingas nors minimalus pereinamasis laikotarpis, kad būtų galima pasirengti akreditacijos reikalavimams. Todėl po svarstymo aš vis dėlto, manau, registruosiu siūlymą, kad būtų suteikta galimybė pasirengti paslaugos teikėjams tiems reikalavimams, kurie bus įtvirtinti, ir kad iš tikrųjų ne sumažėtų, o padaugėtų tos svarbios socialinės paslaugos teikėjų savivaldos lygmeniu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Yra Seimo nario T. Tomilino pataisų dėl šio įstatymo. Jam komitetas pritarė iš dalies. Tomai, ar jūs sutinkate? Prašom. Prašom pristatyti pataisas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš galbūt pateikdamas motyvus už pristatysiu esmę, nes aš pritariu visoms komiteto formuluotėms, nėra jokios diskusijos, prasmės pristatyti nėra, nes komitetas jau patvirtino projektą su mano pataisomis. Ar ne? Ar man reikia pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, taip, aišku.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerai. Mano siūlomų pataisų esmė, yra trijų tipų pataisos. Viena susijusi su tuo, kad turime šiek tiek pakeitę socialines paslaugas teikiančių įstaigų finansavimo ir veiklos taisykles, vaikų globos įstaigai suteikiame galimybę teikti paslaugas klientui tiesiogiai, be savivaldybės atskiro atvejo vadybininko sprendimo. Taip pat išplečiame globos centro funkcijas tam, kad tos paslaugos, kurios dabar yra de facto teikiamos, būtų išvardintos įstatyme.
Taip pat viena iš pataisų yra susijusi, čia turbūt svarbiausia pataisa, susijusi su globos įstaigų gyventojų integracija. Šiandien bet kuris globos įstaigos gyventojas, pradedantis dirbti, pagal Socialinių paslaugų įstatymą privalo savo uždarbį nešti į globos įstaigos biudžetą. Vadinasi, 80 % papildomų globos įstaigų gyventojų pajamų atitenka jo gyvenamajai vietai. Tai reiškia, kad jokios motyvacijos dirbti visiškai nėra, nors mes kalbame apie integraciją, kuri nevyksta būtent dėl to. Neįgaliųjų žmonių integracija niekaip nesiskiria nuo mūsų visų integracijos į visuomenę, mes integruojamės dirbdami, užsidirbdami, turėdami motyvaciją gauti papildomų pajamų.
Taip pat viena iš pataisų yra susijusi su socialinių darbuotojų kvalifikacija, ten yra techninė pataisa tam, kad būtų suderinta su pakeitimu Švietimo įstatymo…
PIRMININKAS. Ar jums dar daug laiko reikia?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne. Aš iš esmės pristačiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (MSNG). Komitetas beveik visoms pataisoms pritarė be išlygų, išskyrus vieną, kuri susijusi su 8 straipsniu, ten buvo pritarta iš dalies. Kiek suprantu, pranešėjas su tuo sutinka.
PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka. Ačiū. Dėl abiejų motyvai. Nėra norinčių kalbėti. T. Tomilinas – už. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, Rimantai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau pratęsti mintį dėl šio įstatymo projekto. Tai yra būtent tas pavyzdys sisteminio įstatymų pakeitimo, jis, deja, nesulaukia jokio rezonanso, mes nematome jo antraštėse, tačiau tai yra esminis mūsų socialinės politikos pokytis. Tikiuosi, kad bent dalis mūsų jį pastebės. Iš esmės keičiamos nevyriausybinių organizacijų finansavimo taisyklės, mes turėsime tiesioginį NVO, teikiančių socialines paslaugas, finansavimą, ne projektinį, o tiesioginį, kuris bus labiau ilgalaikis ir sistemiškas. Tai sudarys rimtas prielaidas socialinių paslaugų savivaldybėse plėtrai, jų įvairovei ir išspręs tą pagrindinę problemą, kuri kasmet velkasi, kad mes turime… NVO rašo projektus, gauna minimalų finansavimą ir paskui gyvena nuo paraiškos iki paraiškos.
Taip pat, aš jau pristatydamas pasiūlymus trumpai paminėjau, tačiau galbūt norėčiau dar akcentuoti, mes darome labai stambų globos įstaigų gyventojų darbinės profesinės veiklos ir profesinio gyvenimo pokytį. Mes daugybę metų vykdome deinstitucionalizaciją, perkame namukus, organizuojame šokių būrelius globos įstaigų gyventojams, tačiau esminio veiksmo, tai yra laisvės dirbti, mes nesuteikiame tiems žmonėms, nes atimame iš jų pajamas ir pervedame į globos įstaigos biudžetą. Tai bus pakeista, žmonės galės iki MMA pasiimti savo atlyginimus, kas bus virš MMA, tai jau iš dalies atiteks globos įstaigai. Ačiū. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, taip pat perkeliame, balsavimas bus vėliau.
15.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4805 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-11.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4805. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, projektu prašau papildyti Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIIIP-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ patvirtintą sesijos darbų programą 131, 132 ir 133 punktais. Tai yra trys įstatymų projektai, kuriuos teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai – Socialinių įmonių laikinojo įstatymo papildymas, Socialinių įmonių nuolatinio įstatymo papildymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti E. Zingeris. Nepabėkite dar. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tiktai norėčiau priminti, kad mes buvome pažadėję… Aš suprantu, kad čia yra truputėlį kitas dalykas, bet buvome prižadėję ne dėl jūsų teikiamų tų trijų projektų, o dėl Gegužės 3 dienos rezoliucijos priimti artimiausiu metu ir pabaigti tai. Aš tik turėjau progą dabar tai pasakyti, nes kitos progos nebuvo Seniūnų sueigoje tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia ne jūsų klausimas. Kolegos, ačiū. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Yra vienas straipsnis, kolegos. Galime jam pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl įstatymo projekto, atsiprašau, dėl nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4805. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimui pritarta, nutarimas priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės… (Balsai salėje) Ne, ne, ne, mes jau priėmėme. Čia nutarimas dėl sesijos darbų programos pakeitimo. Viskas vienu metu – pateikimas, svarstymas, priėmimas.
15.58 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766. Taip pat kviečiu R. Šalaševičiūtę. Pateikimas. Ir taip pat lydimasis 2-11.3 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš pateikiu abu iš karto, nes jie iš esmės yra analogiški. Taip?
PIRMININKAS. Taip, taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitete turėjome posėdį, kuriame paprašėme socialinių reikalų ir darbo ministro L. Kukuraičio tiesiog pateikti visą informaciją, kaip COVID-19 situacijoje sekasi dirbti socialinėms įmonėms. Tuo labiau kad buvome gavę ne vienos organizacijos, tai yra įmonės, prašymus dėl to, kad būtų pratęstas laikinojo įstatymo galiojimas iki 2021 m. sausio 1 d.
Apsvarsčius pateiktą informaciją ir ministro siūlymus, ministerijos buvo pateiktas toks siūlymas, kad būtų tikslinga pakeisti, tai yra papildyti dabar galiojantį Socialinių įmonių įstatymą, to įstatymo 23 straipsnį, numatant, kad neribotume darbo socialinėse įmonėse asmenims, kurie yra neprigirdintys, tai yra kurtieji, ir akliesiems. Būtent įstatymo projekte, kaip žinote, pagal mūsų priimtus įstatymus turintys lengvą negalią, kitaip tai įvardinama kaip III grupė, pagal dabar galiojančius įstatymus gali dirbti tik šešis mėnesius nuo įsidarbinimo dienos, o šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta ir išimtis yra padaryta asmenims, turintiems proto negalią, būtent mano minėtame 23 straipsnyje yra nurodyta ta išimtis, nurodoma ir žymima kodu F00-99. Kad nebūtų ribojamas darbas ir leidžiama neterminuotai dirbti akliesiems ir kurstiesiems, įstatymo projekto 23 straipsnis yra papildomas kodais H-53, H-54. H-90, H-91.
Analogiškai yra papildytas ir kitas, būtent nuolatinis Socialinių įmonių įstatymas, kuris turi įsigalioti nuo 2020 m. liepos 1 d. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis pirmasis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, gerai, vis dėlto socialiniams asmenims, kurie turi tam tikrų problemų dėl negalios, tikrai reikėtų suteikti galimybę dirbti, tačiau yra tokios profesinės įstaigos kaip reabilitacijos centai. Čia pagal aiškinamąjį raštą suprantu, kad kai kuriems ta parama bus leidžiama naudotis ir kai darbingumo lygis 45–55 %. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti ir grįžti prie senos tvarkos, ir profesinei reabilitacijai sudaryti galimybes įtraukti asmenis, kurių darbingumo lygis yra 45–55%?
Žinote, turbūt tie asmenys daugiausia ir galėtų prisidėti darbu įmonėse ir socialinėse įmonėse – darbo rinkoje. Ar nemanote, kad ir tai reikėtų peržiūrėti, nors tai reguliuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iš tikrųjų apie profesinę reabilitaciją, vykdydami parlamentinę kontrolę, tikrai esame daug kalbėję ir nemažai, tikrai nemažai dėmesio skyrėme neįgaliųjų profesinei reabilitacijai, kad jiems būtų kokie nors ypatingi ribojimai, aš nežinau. Tačiau mūsų darbo plane, parlamentinės kontrolės… tik tiek, kad dabar sutrukdė karantinas ir ekstremali situacija, profesinė reabilitacija yra palikta, yra padaryta pertrauka, bet mes sugrįžime. Aš tikrai neužmiršiu jūsų pasiūlymo pateikti rengiant parlamentinės kontrolės klausimą.
PIRMININKAS. Kolega R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į šį klausimą atsakėte puikiai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra. Galime sutarti bendru sutarimu? Balsuojame. (Balsai salėje) Vėliau už abu.
Kolegos, kitas… Rimante, prašom nepabėgti.
16.04 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4768 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4768. Taip pat pateikimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, per mano jau įvardytą posėdį komitete mes svarstėme ir asmenų, kurie šiuo metu yra slaugos skyriuose, slaugos ligoninėse, tų asmenų, kuriems įstatymas riboja tam tikrų nustatytų terminų paslaugų teikimą, tai yra asmenų, kurie slaugos ligoninėse vegetacinės būklės arba turi didelių sveikatos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti, atžvilgiu ribojimų nėra. Kitų asmenų buvimo slaugos ligoninėse ir slaugos skyriuose laikas yra nustatytas ministro įsakymu ir yra ribojamas 120 dienų. Esant ekstremaliajai situacijai ir karantinui, kaip žinome, tie asmenys, kurie yra atvykę iš globos namų, į juos sugrįžti negali, nes yra nustatyta tvarka, kad būtent karantino, ekstremaliosios situacijos metu globos namai negali priimti nei naujų pacientų, nei tų, kurie sugrįžta. Noriu papildyti, kad slaugos skyriuose ir slaugos namuose atsirandantys asmenys nukreipiami iš ligoninių, ne iš namų. Susiklosčius tai situacijai, kai globos namuose yra laisvos 635 vietos, bet pacientų sugrąžinti į tas vietas negalima, yra asmenų, neturinčių artimų giminių, kurie galėtų paimti iš slaugos namų ir iš slaugos, iš ligoninių, iš skyrių negali paimti, pacientų, pasibaigus 120 dienų, nustatyta nauja tvarka – pacientai, kaip anksčiau, iki karantino, iki ekstremaliosios situacijos, galėjo patys apmokėti už išlaikymą ir būti slaugos namuose arba ligoninėse.
Viena išlaikymo para kainuoja 34 eurus 80 centų. Didžioji dalis asmenų atsidūrė tokioje situacijoje, kai neturi kur vykti, pinigų neturi, o nustatyta tvarka – viršijus 120 dienų per kalendorinius metus, jų laikyti gydymo įstaigos negali. Mūsų teikiamas pasiūlymas ir yra toks, kad tiems pacientams iš 120 kalendorinių dienų būtų išminusuojamos karantino dienos ir už tas dienas, kol baigsis karantinas, būtų apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokių asmenų iš viso yra 1 tūkst. 700. Be abejo, dalies iš jų galbūt ir spręstųsi situacija kitaip, bet prašome pritarti teikiamam projektui. Projektas yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija, su ministru A. Veryga. Galimybių yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiems asmenims beviltiškoje situacijoje apmokėti karantino laikotarpiu slaugą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. J. Džiugelis – pirmasis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, dėkoju, kad esate šiandien tribūnoje ir pristatote šį svarbų projektą, kurį mes nusprendėme teikti komiteto vardu. Bet po diskusijų komitete akivaizdžiai išryškėjo ir kitos bėdos, kylančios dėl senstančios visuomenės, tai yra slaugos ligoninių prieinamumas, paslaugos namuose ir panašiai. Akivaizdu, kad mūsų komitetas turbūt yra tas, kuris gali padėti susikalbėti sveikatos apsaugos sistemai ir socialinių reikalų sistemai. Kaip jūs galvojate, ar mes galėtume artimiausiu metu imtis lyderystės spręsti esmines senstančios visuomenės problemas? Galbūt jau esate numačiusi, kokių priemonių galėtume imtis šiuo klausimu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Justai, kol jūs dar nebuvote komitete, mes tuos klausimus jau buvome pradėję spręsti ir aš manau, kad tikrai spręsime ir toliau, bet dabar ir rytoj turime labai svarbius kitus klausimus. Rytoj mes išklausysime visą ataskaitą socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos ministerijos kanclerės dėl visų koronaviruso židinių plitimo globos namuose, slaugos namuose. Tai yra mūsų komiteto kompetencija ir to mes tikrai nepaliksime nuošalyje, bet tam tikrą prioritetiškumą dabar mes turime susidėlioti.
PIRMININKAS. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš turbūt į temą paklausiu, negu prieš tai paklausė jūsų. Tai išties yra labai jautri problema, gerai, kad pačiu laiku pažiūrėjote ir paminėjote skaičių – 1 tūkst. 700 tų asmenų. Vadinasi, bus iš Privalomojo sveikatos fondo tie pinigai. Kiek maždaug biudžete sudaro preliminariai?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia suskaičiuota turbūt, kodėl aš pristatydama sakiau, kad galbūt skaičius bus ir mažesnis, negu aš pateikiau tą 1 tūkst. 700. Iš biudžeto reikėtų, vidutiniškai apskaičiuota, 1 mln. 700 tūkst. eurų mėnesiui.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Šiek tiek pakraupusių pranešimų išgirdau iš gyventojų, kurie turi savo globojamus arba slaugomus giminaičius globos arba slaugos namuose, ir ta nuostata įsigaliojo jau gegužės 1 dieną. Iš tikrųjų laiku sprendimas, bet kiek vėluojantis. Sakykite, kodėl taip susiklostė iš esmės, kodėl mes privertėme gyventojus imti savo artimuosius atgal į namus iš slaugos įstaigų, užuot palikę juos profesionalų rankose?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Simonai, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų į šį klausimą turėtų atsakyti, aš manyčiau, sveikatos ar ministras, ar viceministrai, kieno kompetencija tai yra. Ministro buvo pasirašytas gana griežtas įsakymas, tačiau po savaitės kreipėsi Gydytojų vadovų sąjunga, prezidentas K. Štaras buvo pasirašęs, kad situacija yra bloga, nes nėra dalies pacientų kur nusiųsti. Ir tada ministras sušvelnino, pakeitė įsakymą labai operatyviai, nes aš pati žinau, kaip buvusi ministrė, kiek vyksta visokie derinimai, parašų rinkimai ir taip toliau, po savaitės buvo sušvelninta ir pasisakyta – jeigu pacientui reikia sveikatos priežiūros paslaugų, tada automatiškai pratęsiamas buvimo laikas ir apmokama iš PSDF lėšų.
PIRMININKAS. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs teisi, po A. Verygos įsakymo buvo susidariusi kritinė situacija, kada žmonės buvo priversti, įstaigos buvo priverstos išrašyti vyresnius žmones į namus, o ten nebuvo kas jų priima, nes dalis žmonių išsivažinėję, netgi buvo teikiamos mokamos paslaugos ir reikėjo išrašyti. Ar nemanote, kad šiuo projektu jūs tiesiog siūlote gesinti gaisrą dėl to, kad epidemijos metu ta problema galbūt ir bus paspręsta? Ar nemanote, kad reikia grįžti prie diskusijos, ir mes su jumis, dirbdami Socialinių reikalų ir darbo komitete, ne kartą diskutavome, ir kai buvote ministre, apie tai, kad būtina integruoti globą ir slaugą numatant vieną finansavimo šaltinį, kad tai būtų tikriausiai savivaldybės? Tas skaičius išlikęs daug metų – 120 dienų slaugą apmoka PSDF, o po to kas? Tam žmogui, ką, kitokie poreikiai atsiranda? Reikia laukti kitų metų, kad vėl jis gautų 120 dienų slaugą, o po to savivaldybė finansuotų globos paslaugas. Ar nemanote, kad reikia vėlgi grįžti prie intensyvių diskusijų, kad tos paslaugos būtų integruotos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisingai, gerbiamas Antanai, aš jums pritariu, bet jeigu pamenate, kai aš buvau ministrė, kodėl nutrūko mūsų diskusijos, kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kategoriškai norėjo primesti visą finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir tai būtų lietę ne tik asmenis, kurie turi sveikatos problemų, bet ir kitus vyresnio amžiaus asmenis. Todėl mums nesusitarus ir buvo tas klausimas paliktas nuošalyje. Aš manau, kad jūsų pasiūlymas tikrai teisingas. Matydami, kokią mes dabar turime situaciją su pagyvenusiais asmenimis, ir Justas tai pabrėžė, ir mes komitete ne kartą akcentavome, kad reikia dviejų ministerijų kitokio požiūrio dirbti kartu. Nors darbas dabar gana sėkmingai bent dėl mūsų klausimų dalies vyksta, bet dėl šios dalies tikrai reikia diskusijas, manyčiau, tęsti. Ne pradėti, o tęsti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų. A. Vinkus – už. Prašau, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie šio straipsnio pakeitimą, akcentuoju tai. Kai žmogus, išeikvojęs teisę gydytis 120 dienų laikotarpį, pagal savo sveikatos būklę negali grįžti į savo gyvenamą vietą, praktikoje ši problema sprendžiama gana įvairiai. Kartais pacientas perkeliamas į terapinį skyrių, kur jo gydymas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kartais, jeigu tas terminas baigiasi kalendorinių metų pabaigoje, gruodžio pabaigoje jis išrašomas, o sausio pradžioje vėl grąžinamas į ligoninę, nes Sveikatos draudimo įstatymo galiojanti nuostata sako, kad slaugos, socialines paslaugas, patarnavimus ir palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais galima teikti ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
Dabartiniu metu ši problema, suprantama, tapo dar aštresnė, nes, valstybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, apgyvendinti jų socialinės globos įstaigose taip pat neleidžiama, nes priėmimas į šias įstaigas yra sustabdytas. Be to, apgyvendinimui jose, kaip minėjo pranešėja, yra susidariusios eilės, didelės eilės. Apskritai tokios didelės rizikos ligonį šiuo metu vežioti iš vienos įstaigos į kitą reiškia dar didesnės rizikos sudarymą.
Palaikau šį projektą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties keista, kai mes patys savo nekompetencija sukuriame situacijas, pasirašome įsakymus, pagal kuriuos turime iškelti didžiąją dalį žmonių kažkur kitur, po to pataisome ir giriamės, kad mes čia ištaisėme ką nors.
Išties šiandien situacija yra tokia, kad labai trūksta globos lovų ir savivaldybės skambina, asmeniškai žmonės skambina į visus globos namus, slaugos namus ir prašo, siūlo, ieško vietų, už kurias galėtų apmokėti savivaldybės. Žinau atvejų, kad Druskininkų savivaldybė apmoka, pavyzdžiui, Kauno rajone ar dar toliau. Būtų galima pasinaudoti ir steigti globos vietas rajonų ligoninėse. Pavyzdžiui, Pakruojo ligoninėje šiandien yra tik 79 vietos, galėtų steigti globos lovas, sukurti naujų darbo vietų, bet licenciją gauti iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos iš esmės yra neįmanoma. Turi licenciją teikti gydymo paslaugas, slaugos paslaugas, o čia reikalavimai yra tokie, kad ligoninė, pritaikyta ir statyta tam reikalui, netinka.
Pirmiausia turime peržiūrėti šituos reikalavimus ir iš tikro spręsti tą problemą, kad būtų finansavimas. Kaip kolegė minėjo, nutrūko derybos, nes Socialinių reikalų ir darbo ministerija norėjo, kad sveikatos… iš PSDF biudžeto būtų apmokėta už visas paslaugas, bet akivaizdu, kad šitos paslaugos turi būti apmokamos per savivaldybių biudžetus. Galbūt reikia peržiūrėti įmokas į „Sodrą“ ir sveikatos biudžetą, bet tą reikia daryti. Kur žmogui dėtis 120 dienų pabuvus? Tada ieško visi blato, ieško kokio nors kitokio sprendimo, parsiveža namo, kitais metais vėl tą 120 dienų atbūna.
Šituos dalykus reikia spręsti, o ne skubos tvarka įteisinti, į sąrašą įrašyti hormonines spirales be jokios didelės diskusijos mergaitėms nuo 15 iki 20 metų arba kitus dalykus. Šitas problemas reikia spręsti, kurios skauda, dėl kurių…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …vargsta žmonės. Be abejo, čia tam laužų gesinimui, kurį dabar pateikė kolegos, būtų galima ir pritarti…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …bet apskritai sistemiškai…
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime vėliau.
16.21 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-14.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4646 ir lydimasis Valstybės tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną kolegę R. Tamašunienę. Ministre, prašom į tribūną. Lydimasis projektas Nr. XIIIP-4646 – Vidaus tarnybos statuto taip pat nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar Policijos taip pat?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar Policijos taip pat lydimasis, ministre?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Lydimasis dėl Tarnybos statuto.
PIRMININKAS. Tiktai. Taip? Tai du? Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Nuo kurio pradėti?
PIRMININKAS. Nuo Valstybės tarnybos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiami Seimo nariai, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas. Šio projekto pateikimą lėmė Konstitucinio Teismo rekomendacijos, jas privalome įgyvendinti. Jo esmė yra nustatyti valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę. Siūloma, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, tai yra formalaus pobūdžio, nesukėlusius neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, vėlavimas į darbą kaip mažareikšmis nusižengimas, valstybės tarnautojai nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Antras pasiūlymas yra sudaryti sąlygas biudžetinių įstaigų darbuotojų duomenis kaupti Valstybės tarnautojų registre ir Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje siekiant centralizuotai Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui administruoti biudžetinių įstaigų personalą. Mes kalbame apie personalo valdymą, kai kuriuos buhalterinius veiksmus valdyti centralizuotai ir taip taupyti valstybės lėšas įgyvendinant šią administracinę funkciją. Sudaryti teisines prielaidas valstybės tarnautojui vertinimo procesą perkelti į elektroninę erdvę ir tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės institucijų skirstymo į grupes kriterijų nustatymu. Taip pat suderinti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo jos redakcijos, su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis, liko nesuderintas šis įstatymas, ir tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su atsiskaitymu su valstybės tarnautoju jį ne tik atleidžiant, bet ir perkeliant į kitą įstaigą. Tai tiek trumpai. Išvardinau tikslus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – V. Poderys. Tuomet R. Šarknickas. Nenori. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš dėl tų mažareikšmių nusižengimų, kaip jūs sakote. Jeigu jie bus sistemingi, iš tikrųjų nekoks pavyzdys. Galės ir kolegos piktintis, kad kam nors nuolaidžiaujama. Aš kaip tiktai manau, nėra ten kokių nors labai didelių bausmių, bet prasideda nuo įspėjimo, kad susitvarkytų, kad nebūtų tokių pasikartojančių atvejų diena iš dienos, nes iš tikrųjų ir gyventojai, matydami, kad ten dešimt kartų per dieną kas nors išeina kavos atsigerti, ar paprastai kiekvieną dieną mato vėluojančius į darbą, na, nežinau, ar čia būtų tikslinga šitaip pro pirštus žiūrėti į tarnautojų pareigas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia žmonės turi suvokti savo darbo tvarkos taisykles, taip pat organizacijos kokybinius rodiklius, kurių siekiama savo darbu ir taip toliau. Vis labiau liberalėja darbo organizacijų sistemos, taip pat ir valstybės tarnyboje. Dabar žmonės dirba iš namų nuotoliniu būdu ir mes neskaičiuojame, kiek kavų jie išgėrė, ar stovėdami, ar sėdėdami atlieka savo darbą, bet darbas nesustojo, tai rodo, kad pasitikėti žmonėmis, formuoti jiems užduotis ir sulaukti rezultato, įvertinti rezultatą, o ne patį procesą, kaip jis tai atlieka, yra pagrindinis, mano vertinimu, dalykas ir to kaip vadovas dažniausiai ir tikiuosi iš savo pavaldinių. Šiuo atveju, kita vertus, žinome, kad, ypač, sakykime, valstybės, savivaldybių institucijose, keičiantis politiniams vadovams dažnai norima galbūt kabutėse, bet realiai prisikabinti prie darbuotojo, kad jis tiesiog būtų pakeistas kitu, ir tuomet tokie mažareikšmiai nusižengimai tampa tarnybine atsakomybe. Ten ar pavėlavęs 5 minutes, ar ten papildomą kavą išgėręs darbuotojas gali būti apkaltintas kaip už kokį nors reikšmingą pažeidimą, todėl manome, kad vis dėlto reikėtų įvertinti, tam ir yra komisijos. Jeigu tikrai piktybiškai kas nors nesilaiko, yra kitų įrankių vadovui priimti sprendimus dėl savo darbuotojų ir valstybės tarnautojų, todėl galvojama mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikyti tarnybinį nusižengimą, kuris yra formalaus pobūdžio ir nesukelia neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Pavyzdžiui, iš karto papeikimas už vieną pavėlavimą ir dažnai neišsiaiškinus, kas lėmė, kad žmogus pavėlavo… neturėtų būti skiriama iš karto bauda. Už valstybės, savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Tai taip pat yra įtvirtinama šio įstatymo nuostata, jeigu žala yra apčiuopiama, tada mes nubaustume valstybės tarnautoją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Dėl motyvų M. Majauskas. Dėl motyvų už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų buvau užsirašęs klausti, kol dar ministrė pristatinėjo klausimą, bet nebuvo tokios galimybės, tai, matyt, lieka tik motyvus išsakyti ir galbūt bus galima padiskutuoti vėliau. Man atrodo, mes čia turėjome tokių tikrai ne pačių gražiausių situacijų su Vadovybės apsaugos departamento pareigūnais, kurie ar tai neatsistojo, ar tai telefoną rankoje turėjo, ar dar su kažkuo kalbėjo, ir jiems buvo pritaikytos gana griežtos sankcijos. Galbūt gerai būtų peržiūrėti tas sankcijas ir pažiūrėti, kad jos nebūtų tokios, kurios demotyvuotų jaunus žmones rinktis valstybės tarnybą ar statutinę tarnybą. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Šiuo atveju mes kalbame apie valstybės tarnybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime vėliau, 16 val. 40 min.
16.28 val.
Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 291 ir 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647 (pateikimas)
Ministre, kitas darbotvarkės 2-14.1 klausimas – Vidaus tarnybos statuto daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646. Pateikimas. Prašom, ministre.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Teikiamas Vidaus tarnybos statuto projektas ir juo siūloma, siekiant sudaryti teisines prielaidas pareigūnams ir toliau mokėti atitinkamas priemokas, pripažinus netekusiu galios pavojingų darbų sąrašą, nustatyti, kad pareigūnams mokama priemoka už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ar pavojingus veiksnius.
Antras tikslas – siekiant sudaryti teisines prielaidas pareigūnų tarnybinę veiklą vertinti ne tik atsižvelgiant į turimus asignavimus, nustatyti papildomas skatinimo priemones pareigūnams, kurių tarnybinė veikla vertinama labai gerai, tai yra padėką, žinybinį ženklą, papildomas mokamas atostogas. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pareigūnui ne didesnė kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinė piniginė išmoka gali būti mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.
Trečias tikslas – nustatyti, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus pareigūnai nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn, ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo požymius. Čia kalbėjo kolega Seimo narys, kad tikrai nebūtų tokių atvejų, nes kažkas, sukėlęs tokią nesuprantamą situaciją, pareikalavo iš pareigūnų nežinia už ką atsakyti.
Ir ketvirtas tikslas. Siekiant užtikrinti tinkamą profesinių sąjungų narių atstovavimą atrankos ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijose, nustatyti, kad atrankos ir tarnybinės veiklos komisijų nariais skiriami statutinėse įstaigose veikiančių profesinių sąjungų atstovai. Atsitinka taip, kad institucijos, profsąjungos, susikūrusios vienoje statutinėje organizacijoje, globoja ir kitas, tai yra jų nariai yra ir kitos statutinės organizacijos nariai, ir dėl to jie galėtų dalyvauti ir būti vertinimo komisijų nariais.
Penktasis tikslas. Siekiant įgyvendini lygiateisiškumo principą ir užtikrinti, kad pareigūnams būtų taikomos ne mažesnės socialinės garantijos nei kitiems valstybės tarnautojams (kalbame apie pašalpų mokėjimo atvejus), taip pat užtikrinti dėl pasikeitusios šeimos nario sąvokos, tai yra įtvirtinti šeimos nario sąvoką, kuri dažnai dabar sukelia daug abejonių, kai reikia jiems išmokėti pašalpas vienu ar kitu atveju.
Siūloma nustatyti, kad laikinai perkėlusi pareigūną į kitas pareigas jas atitinkantis laipsnis nėra suteikiamas, nes šiuo metu yra taip: laikinai perkeliama į pareigas, suteikiamas laipsnis, grąžinus atgal į buvusias pareigas tas laipsnis yra atimamas. Tai kam jis tada suteikiamas, jeigu jis yra tik laikinai?
Septintasis tikslas. Siūloma nustatyti, kad pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpiu pareigūnui mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Ir spręsti kitus, aišku, vidaus sistemai aktualius klausimus, kurie gal tokie daugiau smulkesni.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Nematau J. Razmos. J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, turbūt sveikintinos pataisos, bet koronos akivaizdoje, mačiau, jūs esate pasirašiusi ir dėl vienkartinių išmokų pareigūnams. Norėjau pasiteirauti, kokie darbai šiuo metu yra daromi ir ar sėkmingai sekasi įtikinti finansų ministrą, kad vienkartinės priemokos pareigūnams būtų išmokamos, nes turbūt artimiausiu metu įstatymai jau pasieks Seimą. Jūs, kaip ministrė, atstovaujanti pareigūnams, tikrai dedate daug pastangų tuo klausimu. Tai gal galėtumėte plačiau apie tai papasakoti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, kolega. Čia jūs palietėte kito įstatymo įgyvendinimo nuostatas, tai yra Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymas, kuris numato pareigūnams, tai yra įstatymo projektas numatytų, kad ir pareigūnai, kurie dalyvauja tokioje situacijoje kaip epidemijos, pandemijos suvaldymas, kokia yra šiuo metu, galėtų gauti 100 % dydžio išmoką, kai vykdo pareigas ypač pavojingomis sąlygomis. Šiuo atveju už darbą pavojingomis, kenksmingomis sąlygomis Vidaus tarnybos statutas leidžia mokėti mūsų pareigūnams priedus. Pareigūnai, pasieniečiai, policija, taip pat visų kitų įstaigų statutiniai pareigūnai dirba padidintu režimu, šiuo metu dalyvauja ir būtinuose patruliavimuose dėl viešosios tvarkos užtikrinimo, karantino sąlygų laikymosi.
Ir dėl to priimtas sprendimas sumokėti už visus viršvalandžius, kas dažnai įvairiai būdavo mūsų organizacijose, taip pat 20 % priemoka prie darbo užmokesčio, taip pat ilgojo savaitgalio apmokėjimas pareikalavo valstybės lėšų. Sveikatos apsaugos sistemos ir Vidaus reikalų ministerijos sistemai priklausantiems pareigūnams, kurie tiesiogiai buvo židiniuose ar turėjo darbą, susijusį su galimai infekuotais žmonėmis, turėjo kontaktų, bus išmokėtas didesnis atlyginimas, negu kad gautų įprastai. Tos lėšos skirtos iš valstybės rezervo, vertinant aukščiausio lygio ekstremalią situaciją, paskelbtą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, pareigūnai mūsų aktyvūs, yra net keletas profesinių sąjungų. Ir mano klausimas. Jūs aiškinamajame rašte parašėte, kad šį įstatymą parašė ministerija, ar buvo derinta, ar vyko konsultacijos, informavimas ir konsultavimas su profesinėmis sąjungomis? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, mes labai bendraujame ir bendradarbiaujame su procesinėmis sąjungomis, ne tik mūsų statutinės organizacijos, bet ir pati ministerija. Ir dėl kai kurių čia įtvirtinamų nuostatų, pavyzdžiui, dėl kitokių skatinimo formų, negu kad galimybė padidinti koeficientą ir gauti didesnį atlyginimą. Žinoma, visi to norime, bet tai lazda su dviem galais. Žmogus dirba labai gerai, bet statutinių įstaigų vadovai parašo gerai, nes neturi, kaip jam tą labai gerai apmokėti, kokia forma. O pareigūnams ne tik piniginė išraiška yra svarbi, yra svarbus jo atliekamos pareigos įvertinimas. Karjeros siekiantis pareigūnas nori, kad kiekvieni jo metai, jei jis atsakingai vykdo savo pareigas arba padaro net daugiau, negu iš jo tikimasi, kad būtų įvertintas savo vadovo labai gerai ir kad būtų galimybė jam skirti kiekvienais metais kitokį paskatinimą.
Kalbėjome su profsąjungomis, ar nebus piktnaudžiaujama. Be abejo, aš galvoju, kad vis dėlto tai turėtų atsispindėti pirmiausia per darbo užmokestį, ir pareigūnai dažnai to siekia, bet palikti ir galimybę vertinti labai gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. M. Majauskas – už. Nenori. Kolegos, taip pat balsuosime. Nori? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jeigu pažvelgtumėte, aš užsirašiau klausti dėl 2-14.1 klausimo. Ar galite pasižiūrėti?
PIRMININKAS. Ne, jūsų nėra.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pasižiūrėkite dar kartą. Gal jūsų šalia sėdintis kolega mato? (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Prašom kalbėti už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš turėjau klausimą ministrei. Mano klausimas yra susijęs su tuo, gal ministrė, jeigu išgirstų mane, galbūt galėtų atsakyti, gal per šoninį mikrofoną.
Ministre, šiuo metu yra didinami Vadovybės apsaugos departamento vadovų, pareigūnų… vadovų atlyginimai. Didinamos bedarbių išmokos, didinamos pensijos. Ko gali tikėtis eiliniai pareigūnai kitais metais? Ar jau pradėjote biudžeto planavimą ir ar esate numačiusi kokius nors atlyginimų didinimus eiliniams pareigūnams? Ačiū.
PIRMININKAS. Išimties tvarka leisime atsakyti. Bet, gerbiamas kolega, kažkodėl jums vieninteliam nepavyksta užsirašyti paklausti, nors užsirašyti buvo galima gana ilgą laiką. Prašom, ministre.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš pirmiausia pradėsiu nuo to, kad vis dėlto Statutas visiems mums vienodas. Ir jeigu yra motyvai, tai yra motyvai. Tai yra jūsų pritarimas arba nepritarimas ir yra galimybė klausti, tad užsirašykite klausti. Jeigu visi pradės improvizuoti ir elgtis ne pagal Statutą, tai visi atsidursime Etikos ir procedūrų komisijoje.
Bet atsakysiu į jūsų klausimą. Vadovybės apsaugos departamentas tapo atskira institucija prie Vyriausybės, ir darbo užmokestis numatytas toks, koks VSD ir STT pareigūnų. Visiems pareigūnams bus didinamas atlyginimas. Kalbant apie visų statutinių organizacijų pareigūnus, dabar mes susitinkame su profsąjungomis, dėliojamės su vadovais, teikiame poreikį, svarstome poreikį, be abejo, kalbant apie naujuosius finansinius metus, taip pat pagal Viešojo saugumo pažangos plėtros planą, patvirtintą iki 2025 metų, mes rengiame planą, kuris numato statutiniams pareigūnams daug dalykų, pradedant nuo darbo užmokesčio, socialinių garantijų, jų organizacinės reformos, savanorystės skatinimą, jų rėmėjus ir taip toliau. Ačiū. (Balsas salėje: „Balsuojame!“)
PIRMININKAS. Mes dabar nebalsuosime, kolegos. Balsuosime 16… jau greitai dėl visų įstatymų. Ir dar M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš jūsų visai nekaltinu, kad jūs nesuteikėte man teisės laiku. Aš tiesiog sakau, kad kartais taip nutinka, kad jūs nepastebite, tad kviečiu nekaltinti ir manęs. O vidaus reikalų ministrei siūlau rūpintis ne tik vadovų atlyginimais, bet ir eilinių pareigūnų. Ačiū.
PIRMININKAS. Tikrai nenutinka, kad aš nepastebiu, tiesiog tokia čia yra sistema. Ką darysi, galbūt reikėtų ją pataisyti. Prašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Čia iš tikrųjų labai sunku kartais išstovėti nepasakius, nesureagavus. Aš suprantu, kad tikrai yra Seimo narys, kuris labai gina socialinę politiką. Bet, gerbiamasis, yra vis dėlto tam tikra sistema, kuri turi galioti. Jūsų siūlymas dėl vadovybės apsaugos buvo toks, kad išvestume iš sistemos, tai yra padarytume didesnius atlyginimus, negu yra kitose analogiškose struktūrose. Būtent dabar yra nustatyta taip, kad Vadovybės apsaugos tarnyba būtų sisteminiame kontekste, ir jūs nuolatos spaudžiate, kad tai sumažino atlyginimus. Gerbiamieji, aš sakau, jūs vis dėlto kartais pasižymėkite sau, kiek jūs dabar spaudžiate valdančiuosius, ko jie nepadarė, įsirašykite tai į rinkimų programą, nedarykite šou dėl šou.
16.41 val.
Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 731 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4411 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, liko dar vienas 2-15 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4411. Po to balsuosime. Kviečiu J. Bernatonį. Pateikimas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, įstatymo projekto rengimą paskatino sudėtinga padėtis pataisos įstaigų sistemoje. Ji susidarė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir turi tiesioginės įtakos pataisos pareigūnų skaičiaus mažėjimui. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinį statusą apibrėžė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente statutas. Pagal galiojusį statutą buvo numatyta, kad pataisos pareigūnai tarnybą vykdo iki 55 metų, tačiau ji gali būti pratęsta tame pačiame įstatyme numatyta tvarka.
Nuo 2019 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareigūnų vidaus tarnybos trukmės pratęsimo galimybės nėra numatyta. Lietuvos pataisos įstaigų sistemoje situacija dėl jaunų žmonių pritraukimo ir priėmimo į tarnybą yra ypač sudėtinga. Visose šalies laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose šiuo metu trūksta pirminės grandies pareigūnų, o neretai matomas ir vidurinės grandies pareigūnų stygius. Per visus 2019 metus dėl Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio nuostatos, kad pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti, kol jiems sukaks 55 metai, pavyzdžiui, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija iš tarnybos atleido dešimt pareigūnų ir pagal tą pačią nuostatą šiais metais turėtų atleisti dar 20 pareigūnų. Įvertinus praktinę situaciją dėl neužimtų etatų skaičiaus, suvokiant esamą realią situaciją ir matant, kokia yra susirūpinimą kelianti perspektyva, kad gana greitu laiku tiesiog nebus pakankamo skaičiaus profesionalių pareigūnų, galinčių užtikrinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jau ir šiandien pareigūnai dėl nepakankamo jų skaičiaus yra priversti ne tik nuolatos dirbti viršvalandžius padidintu darbo krūviu, bet ir susiduria su situacijomis, kai kyla grėsmė jų pačių saugumui. Todėl siūloma pareigūnui, kol jam sukaks šio 73 straipsnio nustatytas amžius, turėti teisę ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui rašytinį prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali įsakymu pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu šio pareigūno paskutinių dvejų metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir jis atitinka sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie leistų jam toliau eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Toks pratęsimas būtų galimas vienų metų laikotarpiui, vėliau taip pat pratęsiant, kol pasieks senatvės pensijos amžių. Su Teisės departamento pastabomis, kurios yra daugiau dėl juridinės technikos reikalavimų, visiškai sutinkame ir esame pasirengę papildyti. Su Teisingumo ministerija šis projektas yra suderintas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – A. Papirtienė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gerėja gyvenimo kokybė ir sulaukę 55–60 metų dauguma pareigūnų yra labai geros sveikatos būklės ir labai gero fizinio pasirengimo, tačiau dabar esama teisinė bazė riboja jų tolesnės tarnybos tęsimo galimybę, todėl jūsų teikiama įstatymo pataisa yra tikrai labai sveikintina.
Tenoriu paklausti, kodėl galimybės pratęsti tarnybą nesiūlote ir 3 punkte nurodytiems aukštesnės grandies pareigūnams, nes ir 65 metai taip pat nereiškia, kad kiekvienas jų sulaukęs pareigūnas negalėtų, jei nori ir geba, toliau dirbti ir tarnauti Lietuvos valstybei? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, aš pritarčiau ir jūsų siūlymui, kad būtų galima ir tiems pareigūnams, kuriems numatyta galimybė tarnauti iki 65 metų, kad būtų pratęsta, bet, kaip žinote, dabar ir valstybės tarnyboje tokia riba yra nustatyta ir pratęsimai nenumatyti. Tačiau sprendžiant būtent kalėjimų sistemos pareigūnų tarnybą, tai taip pat būtų svarbu ir perspektyvu.
PIRMININKAS. Nematau J. Sabatausko. I. Haase. Prašau, kolege.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs siūlote nustatyti pagrindinius reikalavimus dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo, tai yra pareiškimo, prašymo pateikimas prieš keturis mėnesius, iki kol sukaks statute nustatytas amžius, taip pat reikalavimai dėl įvertinimo labai gerai ar gerai, kaip užsirekomendavo darbuotojas paskutinius dvejus metus, taip pat įvertinti ir jo sveikatos būklę, ir fizinį pasirengimą. Tada jau vadovas priima sprendimą arba pratęsti tarnybos trukmę, arba atmesti, bet jūs visiškai nenurodote to sprendimo apskundimo tvarkos. Tai būtų klausimas, kokia jinai yra? Taip pat klausimas būtų, ar tokia pat tvarka yra taikoma kiekvieną kartą pratęsiant trukmę metams?
PIRMININKAS. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Pagal kokią tvarką būtų užtikrinta?
J. BERNATONIS (LSDDF). Suprantama, kad būtų galima šias pataisas ir koreguoti. Apskundimo tvarka galioja bendra visais atvejais. Aš nemanau, kad šitame įstatyme reikėtų dar sukurti kažkokią naują tvarką. Tiesiog mes dabar susiduriame, kadangi, kaip žinote, darbas šioje tarnyboje tarp kitų statutinių tarnybų nėra labai populiarus ne tik dėl žemesnių atlyginimų, bet ir dėl sunkių darbo sąlygų. Šią iniciatyvą aš teikiu todėl, kad pareigūnų profsąjungos kreipėsi į mane, kaip į buvusį ministrą, suprasdamos, kad esu įsigilinęs į tas jų problemas. Aš tikiuosi, kad ir kolegos įsigilins ir suteiks galimybę tiems žmonėms, kurie pajėgūs, dirbti toliau tą darbą, kurį dirba.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, bet Valstybės tarnybos įstatymo jau greitai švęsime trisdešimtmetį, ir visuose įstatymuose buvo numatyta pareiga gauti išsilavinimą. Vis tęsiame, tęsiame. Kodėl visus socialinius darbuotojus privertėme baigti aukštąjį išsilavinimą ir dirbti darbą? Kodėl mes atskiroms grupėms teikiame pratęsimus po penkerius, po dešimt metų, po penkiolika? Dabar antras įstatymas, kur, sakykim, traukiamės nuo savo pačių iškeltų reikalavimų? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, mielas kolega, už klausimą, bet jūs supainiojote mano projektą su mano bičiulio P. Čimbaro projektu. Ten jis kalba apie išsilavinimą. Čia išsilavinimo klausimas nėra keliamas. Jie visi gauna atitinkamą, reikalingą tarnybos Kalėjimų departamente išsilavinimą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Ir apmokymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs numatote pratęsimą vieneriems metams, tačiau, kaip žinome, ir pats nurodote aiškinamajame rašte, vieniems pareigūnams yra iki 50 metų, iki 55 metų, iki 60 metų, iki 65 metų tarnyba nustatyta, jie gali tarnauti. Nustatote ribą – bet ne vėliau, kai sukaks pensinis amžius, o tai reiškia, kad bus galima tęsti kiekvieną kartą po vienerius metus, kol sukaks pensinis amžius?
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų čia mes nekalbame apie tuos, kuriems iki 65 metų galima tarnauti. Šitos pataisos tiems, kurie gali tarnauti iki 55 ir iki 60 metų. Galbūt šis projektas nėra pakankamai drąsus. Aš visiškai sutikčiau, kad galima būtų pratęsti ir penkeriems metams, bet atitinkamai turėtų būti (vertinimas vyksta kasmet, kaip žinote) įvertinama ir sveikatos būklė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų svarbus klausimas, jis gal neliečia labai daug pareigūnų, bet tiems, kuriuos liečia, iš tikrųjų yra gana svarbu. Jeigu jų fizinė ir psichinė savijauta, pasirengimas leidžia tarnauti valstybei, iš tiesų turime sudaryti jiems tokią galimybę, nes alternatyva gyventi iš ribotos pensijos tikrai nežavi. Kol tokios socialinės garantijos, mano supratimu, turime užtikrinti galimybę jiems visiškai atsiduoti valstybės reikalams. Kviečiu pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuosime vėliau arba galime pradėti nuo šito. Galime pradėti? Tuomet balsuojame dėl Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 731 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4411. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4411. Balsuojame po pateikimo.
Ačiū. Kolegos, balsavo 119 Seimo narių, vienbalsiai po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną.
Kolegos, gal galime iš apačios taip ir eiti, dar kai ką prisiminsime, gerai?
16.51 val.
Vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 291 ir 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4646, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4646 ir 2-14.2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4647. Policijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl dviejų iš karto balsuojame po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 96, prieš – 1, susilaikė 22. Pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
16.55 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521. Balsuojame po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Kolegos, balsavimas pradėtas, kviečiu balsuoti.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 114, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną.
16.56 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4768 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas, dėl kurio balsuojame po pateikimo, – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4768. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 119 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Žodis Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, prašau šį projektą svarstyti skubos tvarka, kadangi tai yra susiję ir su COVID-19 problema, ir su ligonių galėjimu greičiau grįžti į ligonines.
PIRMININKAS. Galime pritarti skubos tvarkai? Pritariame. Ačiū, Pirmininke. Kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti skubos tvarka gegužės 28 dieną. Pritariame? Pritariame. Ačiū.
16.57 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-2427 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-11.3 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767. Ir 2-11.2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4766. Dėl abiejų po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Du susiję projektai: Nr. XIIIP-4766 ir Nr. XIIIP-4767.
Gerbiami kolegos, balsavo 114 Seimo narių: už – 111, prieš – nėra, susilaikė 3. Abiem projektams priarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 28 dieną. Taip pat ir dėl kito pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip pat gegužės 28 diena. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773 (svarstymo tęsinys)
Dabar jau eisime nuosekliai, nuo pradžių. Kolegos, pasakyčiau, kad galima greitai susipainioti. Grįžtame prie darbotvarkės 2-3 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektas Nr. XIIIP-4773.
Balsuojame dėl kolegos P. Urbšio pasiūlymo. Dėl jo kalbėta. Kolegos, galime pritarti P. Urbšio pasiūlymui? Reikia balsuoti? Balsuojame. Kolegos, kas pritariate P. Urbšio pasiūlymui dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4773, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, netriukšmaujame, balsavimas.
Taip, kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 7, prieš 10, susilaikė 65. Nepritarta. Motyvai po svarstymo. P. Urbšys – už. Gerbiamas Povilai, už!
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, kai tu matai absurdą, tai vienintelis būdas su tuo absurdu kovoti, tai būtent jį padidinti ir išskleisti jį visu gražumu.
Bet, kita vertus, yra skaudu matyti, kaip valdžios galia sudarkė praeityje buvusią dievobaimingą teologę. Jos religija seniai tapo melu, o religijos objektas virto melo tėvu. Komisijos išvadų įkvėpėjai nieko nebelieka, kaip priminti Evangelijos žodžius: ką darai, daryk greičiau.
PIRMININKAS. Prieš – L. Kasčiūnas. Kortelę, būkite geras, įstatykite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų visą šį komisijos darbą aš apibūdinčiau kaip visišką parlamentinių tyrimų komisijų darbo devalvavimą ir pasityčiojimą. Iš tikrųjų skaitau aš mandatą, kurį mes, parlamentas, suteikėme komisijai, ką ji turėjo padaryti ir ištirti. Tai yra interesų grupių galimai daryta neteisėta įtaka ar poveikis teisėkūrai, valstybės institucijų vadovams, valstybės valdomų įmonių veiklai. Klausai ir girdi, kad milžiniški uždaviniai. Mes turime rezultatą, turime rezultatą, kuris iš esmės vertas tik nusijuokimo. Kokie dalykai turėjo būti tiriami, mano požiūriu?
Mes gi žinome, pavyzdžiui, tokią bylą, kaip „Alstom“ byla. Nuteisti žmonės Britanijoje, surasti nusikaltę žmonės Latvijoje. Lietuvoje – tyla. Kodėl negalėjome čia giliau pažiūrėti į procesus? Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir su juo susijusių verslo grupių finansavimas ir ėjimas į politiką per vieną iš politinių jėgų, šiandien dominuojančių Lietuvoje. Dabar tie patys žmonės gauna postus šiame strateginiame Lietuvos objekte. Gal čia buvo galima giliau pažiūrėti, panagrinėti? Pažiūrėti, kaip veikia Strateginių įmonių įstatymas. Kaip vyksta pas mus investicijų, užsienio investicijų patikra, kai su nedraugiškomis valstybėmis susijusios įmonės laimi konkursus, nepaisant to, kad komisija rekomenduoja nesudaryti su jais kontrakto, bet Vyriausybė perlaužia tą nuomonę? Tai reikėjo tirti, tai turėjo būti tyrimo objektas.
Todėl noriu pasakyti, kad visa tai, kas yra, tai yra visiškai selektyvus, angažuotas, neobjektyvus, prieš politinius oponentus nukreiptas tyrimas, kurį apibūdinti geriausiai tinka žodžiai „politinis farsas“. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po svarstymo. Kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIIP-4773, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 115 Seimo narių: už – 61, prieš – 44, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
17.04 val.
Darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554(2). Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 116 Seimo narių: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
17.05 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958. Balsuojame po svarstymo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 120 Seimo narių, vienbalsiai pritarta po svarstymo.
17.06 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2959 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2959 yra atmestas. Siūloma atmesti, kolegos. Gal sutinkate bendru sutarimu? Taip, ačiū.
17.06 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. vasario 11 d. Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko priede esančio Šiaurės investicijų banko statuto 14 skirsnis, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4720(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – įstatymo dėl susitarimo… labai ilgas pavadinimas, projektas Nr. XIIIP-4720(2). Po svarstymo gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 1, 6, 61, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469(2). Po svarstymo galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Rinkliavų įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470(2). Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 8, 13, 15, 16, 17, 191, 20, 30, 34, 36 straipsnių bei šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo 192, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, 2-8.1 klausimas – Socialinių paslaugų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4346(2). Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-8.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4347(2). Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Šitie klausimai buvo ryte. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Repliką po balsavimo norėčiau pasakyti. Man savotiškai smagu, kad faktiškai visus klausimus mes priėmėme arba be balsavimo bendru sutarimu, arba vienbalsiai, arba beveik vienbalsiai. Tai, matyt, geri projektai ir čia yra konstruktyvaus darbo galimybė.
Bet atkreipiu dėmesį į vienintelį projektą, tai vadinamosios A. Širinskienės komisijos išvados. Sakoma, parlamentas nesugeba susitarti. Tai gal nereikia daryti tokių komisijų, nereikia daryti tokių išvadų ir neskaldyti parlamento. Aš čia norėjau pasidžiaugti, kad mes sugebame kartu vieningai, turėdami skirtingas pasaulėžiūras priimti, balsuoti faktiškai be prieštaravimų vieni kitiems, be replikų, be ko nors. Tai pagalvokime apie tai dėl ateities, ar verta daryti tokius dalykus, kurie skaldo parlamentą, tiesą sakant, skaldo ir visuomenę. Niekam konkrečiai nepriekaištaudamas aš tik sakau, vadinamoji A. Širinskienės komisija nuo pat sudarymo pradžios kėlė aistras ir prieštaras tarp parlamentarų.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu tikrai replikuoti ir gaila, kad svarstymo stadijoje nebuvo leista man pasisakyti dėl A. Širinskienės komisijos.
Gerbiamieji, tai paliestos esminės žaizdos mūsų valstybėje. Prokurorai, Generalinės prokuratūros trys prokurorai, liudija, kaip jiems buvo įsakinėjama iš prezidentūros nutraukti bylas, kaip nenutraukti bylų, kad teisingumą vykdo ir tyrimą selektyviai, neteisingai ir mes negalime ramiai sėdėti. Buvo paliesta, kaip buvo neleidžiama atlikti tyrimų dėl atominės elektrinės uždarymo, kaip nebuvo leista atlikti tyrimų dėl dujų terminalo, „Klaipėdos naftos“, kaip emigravo tie žmonės, kurie plovė pinigus iš įmonės į įmonę, ir kaip jie susiję su konservatoriais.
Taip, konservatorių sudarytos komisijos, pasirodo, visos objektyvios, kompetentingos, sąžiningos. Manau, kad ne, gerbiamieji. Buvo laikas, jūs sudarinėjote komisijas, ir pažiūrėkite, kiek jų sudarėte. Vien tik šitoje kadencijoje kiek A. Skardžių jūs tampėte. Ir, pasirodo, piššš iš jūsų tos komisijos, pripažinkite ir jūs. Jūsų komisijos – susidoroti su politiniais oponentais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas Eugenijau, pasakysiu valstietiškai – ką pasėsi, tą ir pjausi.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, einame toliau.
17.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4786 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-16.1 klausimas – Seimo nutarimas dėl sesijos darbų programos papildymo Nr. XIIIP-4786. Kviečiu A. Kupčinską. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau į šio pavasario sesijos darbų programą įtraukti papildomą įstatymo projektą dėl Atmintinų dienų įstatymo papildymo.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Atsiimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Nenori. Atsiima. Po pateikimo galime bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Nėra motyvų? Nėra motyvų. Galime balsuoti? Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4786. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 111 Seimo narių: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 7. Seimo darbotvarkė pakeista. Priimta. (Gongas) Kolegos, siūlau (čia kalbu dėl protokolo) šį klausimą sujungti su ankstesniuoju.
17.12 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4759 (pateikimas)
Dabar vėl kviečiu gerbiamą kolegą A. Kupčinską. Klausimas 2.16 – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4759. Pateikimas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ačiū, kad įtraukėte į sesijos darbų programą. Tiesiog noriu pasiūlyti jums (ir ačiū – nemaža dalis jūsų pasirašė) papildyti Atmintų dienų sąrašą Padėkos savanoriams diena.
Šios pandemijos metu išryškėjo dar viena savanorystės reikšmė ir, aš manau, būtų puiki proga būtent gruodžio 5 dieną, kaip Jungtinių Tautų organizacija ir siūlo, pagerbti visus savanorius įvairiomis formomis ir padėkoti už jų neatlygintiną veiklą ir sukuriamą vertę visai mūsų visuomenei. Kartu atkreiptume dėmesį, kaip galima prisidėti įvairiomis formomis. Per šiuos du mėnesius matėme įvairių savanorių – ar tai būtų šauliai, kurie patruliuodavo gatvėje, ar skambučių centruose, ar savanoriai, kurie teikdavo pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams. Todėl siūlytina, kad kaip ir kitose valstybėse, kuriose minima Nacionalinė savanorių diena, tokia diena atsirastų ir Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – R. Petrauskienė. Prašom. R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Labai graži iniciatyva įtraukti Padėkos savanoriams dieną į Atmintinų dienų sąrašą. Lietuvoje savanorystė yra gana naujas reiškinys, tačiau labai sveikintinas ir skatintinas. Ši pandemija ir daugybė savanorių, kurie padėjo ir senoliams neišeiti iš namų, ir susitvarkyti Karštojoje linijoje, tikriausiai jus paskatino įtraukti šią dieną į Atmintinų dienų sąrašą.
Mano klausimas būtų toks: ar yra pakankamas dėmesys tik įtraukti šią dieną į Atmintinų dienų sąrašą, ar jūs turite ir daugiau iniciatyvų šiai minčiai plėtoti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Išties pirmiausia mintis buvo bent jau tokiu dėmesiu, įtraukiant į Atmintinų dienų sąrašą, parodyti, kiek svarbi žmonijai visa savanorystė. Matant šimtus žmonių, kurie įsitraukė įvairiomis formomis Lietuvoje, pradedant šauliais, kuriuos turbūt ne šimtais, o tūkstančiais per visus Lietuvos miestus būtų galima skaičiuoti, kurie padėjo policijai patruliuoti. Visus kitus žmones, kurie stengėsi ne vien tik būti namuose, bet ir kuo gali prisidėti, tikrai, man atrodo, verta būtų tokia diena įprasminti vieną kartą metuose. Juo labiau kad gruodžio mėnesį mes ir neturime per daug atmintinų dienų, išskyrus Kūčias ir Kalėdas, šventines dienas, yra gruodžio mėnesį tiktai atmintinos Advokatūros ir Teismų dienos. Aš manau, jeigu iki šių metų galo įteisintume šią dieną, tikrai kiekviena valstybės institucija, ypač savivaldybės, pagalvotų, kaip galima atsidėkoti ir padėkoti išskirtinai savanoriams. Priminsiu, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje tai yra vos ne nacionalinė šventė, ten pati savanorystės idėja ypač iškilmingai pagerbiama.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nuo 1985 metų Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva minima Tarptautinė savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą diena, kuri trumpai vadinama Tarptautine savanorystės diena. Aš suprantu pateikėjų norą, kad tai būtų atmintina Lietuvoje diena, o ne tenkintis tiktai tarptautine švente. Tada man kyla klausimas, kodėl jūs pateikėte tokį pavadinimą, kurį tikrai nevienareikšmiškai galima suprasti? Padėkos diena lyg ir yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o savanoriai Lietuvoje asocijuojasi su kariais savanoriais. Gal tada būtų sąžiningiau pateikti labai paprastą ir lietuvišką pavadinimą – Savanorystės diena. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Arūnai. Iš tiesų nesinorėjo taip tiesmukai imti ir parašyti – Tarptautinė savanorių diena, įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą, nors kai kurios kitos dienos, pavyzdžiui, Tarptautinė moterų solidarumo diena tiesiog įrašyta ir viskas, su lietuviškumu nedaug ir turima. Todėl norėjosi kokio nors originalesnio, lietuviškesnio pavadinimo atsidėkoti mūsų Lietuvos savanoriams. O kariai savanoriai yra kariuomenės dalis ir man nebūtina… nors aš pats iki Seimo buvau ir karys savanoris, bet tai nereiškia, kad savanoriai būtinai yra kariai, iš kariuomenės. Man kaip tik savanorystė labiau asocijuojasi su įvairiomis visuomeninėmis, nevyriausybinėmis veiklomis.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Na, kad kolega A. Gumuliauskas neliktų vienišas. Aš lygiai tą patį norėjau pasakyti. Savanorių diena. Pirma asociacija yra kariuomenės savanorių. Savanorystės (Andriau, pergalvokite) tikrai atrodytų geriau. Žiūrėkite, čia mes turime ir gamtos tvarkymo savanorystę kaip reiškinį, darome akciją, kuri šiemet neįvyko, savanorių, taip sakant, siautėjimas, kokie nors džiazo festivalio savanoriai ir taip toliau. Savanorystės diena tikrai skambėtų suprantamai, aprėptų visus.
Kai kas nors dabar pamatys – Padėkos savanoriams diena, patikėkite, galvos taip, kaip A. Gumuliauskas ir aš. Aš drįstu spėti, kad ir A. Gumuliauskas, ir aš turime racionalų protą ir suvokiame tai, kas parašyta paraidžiui, taip pat suprantame, ką jūs turite omenyje plačiau. Pergalvokite dėl to pavadinimo. Ir kodėl būtent gruodžio 5 diena?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš dar kartą, gerbiamas Eugenijau, pakartosiu. Kariuomenės diena yra lapkričio 23 dieną, o savanorių įkūrimo… Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo diena, jūs, kaip signataras, žinote, sausio 17 dieną. Būtent tuomet ir pagerbiami tiek Kariuomenės dienos proga, tiek Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo dienos proga kariai savanoriai. Bet daugeliu atvejų, kiek aš žiūrėjau, iš tiesų yra Tarptautinė savanorių diena, Nacionalinė savanorių diena. Sakau, bent jau man, kaip buvusiam kariui savanoriui, tikrai tai nesiasocijuoja su karine struktūra. Bet svarstymo metu bus galima pagalvoti, aš nesu prisirišęs ir tai nėra kokia nors mano išskirtinė idėja.
PIRMININKAS. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Savanoriaujame 20 metų, 20 metų švenčiame Savanorystės dieną gruodžio 5 dieną, nelabai suprantu, kam ji reikalinga buvo, nes ji iki šiol yra švenčiama, ir galbūt galima būtų savanorystės, nevyriausybininkų organizacijas pagerbti visai kitaip. Apie tai ar nepagalvojote?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš tikrai matau ir pasidomėjau, kaip švenčiamos nacionalinės savanorių dienos kitose valstybėse, ir matau, koks išskirtinis dėmesys skiriamas vietos savanoriams. Man tarptautinė savanorių diena kažkaip atrodo gerokai tolimesnė ir nemažai savanorių, kuriuos teko dabar, šiuo laikotarpiu sutikti, būtent per tuos du mėnesius, kaip ir tik ir sako, kodėl labiau Lietuvoje neįprasminama nacionalinė savanorių diena, tarptautinė yra tarptautinė, ji gerokai tolimesnė ir nebūtinai pripažįstama Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gal iš tikrųjų nevertinkime šito pasiūlymo pagal principą ne ką, o kas. Pastabos išsakytos geros, galbūt reikėtų pakoreliuoti patį pavadinimą – kaip savanorystės diena. Tai, kad mes įrašytume į Atmintinų dienų sąrašą, tikrai nenuvertintume tos dienos ir suteiktume jai išskirtinį statusą, kurio ta diena yra nusipelniusi. Neprieštaraukime. Iš tikrųjų mes svarstymo eigoje galėtume pakoreguoti patį pavadinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4759, balsuoja už. Kolegos, balsuojame. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 3, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Dar siūlyčiau gerbiamojo A. Gumuliausko Istorinės atminties komisiją. Galime kaip papildomą? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną.
17.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4793 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, periname prie rezervinių klausimų. Rezervinis 1 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4793. Kviečiu R. Baškienę. Pateikimo tęsinys. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, dvi pertraukos, jūs turėjote puikią galimybę viską išsiaiškinti ir tikriausiai nekils abejonių, o siūlymas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos yra papildyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – vietoj 12 skaičius 13 ir sumažinti vienu nariu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia keletas kolegų. A. Sysas – pirmasis. Prašom. Nematau. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Rima, norėtume jūsų paklausti tokio sprendimo motyvų. Praeitą kartą, kai buvo paprašyta pertraukos, truputėlį teko pasidomėti, kodėl tas darbas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra dabar toks apsunkintas. Iš tikrųjų tai susiję su pirmininko veikla, su jo galbūt nelabai dideliais gebėjimais organizuoti komiteto darbą, ieškoti kompromisinių sprendimų. Iš jo viešos retorikos atrodo, kad jisai tą politiką ir darbo organizavimą dažnai supranta kaip volu pervažiuoti kito nuomonę. Tai ar nėra taip, kad šitas jūsų dabar papildymas tiesiog yra pono D. Gaižausko gelbėjimo operacija ir bus bandoma be jokių diskusijų, be jokio normalaus darbo tiesiog volu važiuoti per kitokią nuomonę? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai yra jūsų asmeninė nuomonė. Aš galiu teigti tik tai, kad pagrindą lemia kvotos, kiekvienai frakcijai atitinkamai apskaičiuojamos. O kadangi frakcijos yra toks siūlymas, aš negaliu į jį nereaguoti, tiesiog teikiu jums apsispręsti.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, man atrodo, kad jūs, užuot keitusi proporcijas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kaip įtakinga valdančiųjų lyderė, geriau pagalvotumėte, ar komiteto pirmininkas susitvarko su savo pareigomis. Gerai dirbantis komiteto pirmininkas, esant ir lygiam pozicijos ir opozicijos skaičiui, paprastai sugeba darbą organizuoti. Tiesiog gal žmogus yra ne savo vietoje, tuo labiau turintis ir kai kurių asmeninių problemų, pastaruoju metu išryškėjusių. Ar jūs nematote, kad komitetas nieko reikšmingo nepadaro šiuo laikotarpiu, ir ne proporcijos čia lemia. Aš kviesčiau jus pagalvoti, ar žaisti tuos proporcijų žaidimus.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju Seimo nutarimas kalba apie skaičius komitetuose. Tad jūsų klausimas kaip ir ne tuo adresu. Šiuo atveju dėl komiteto pirmininko kompetencijos sprendžia komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi teikėja nieko neatsakė į mano pareikštas pastabas, aš suprantu, kad neturi ką atsakyti. Nors, be abejo, šis nutarimas formaliai didina tik skaičių, bet mes suprantame, kad jis yra tik pagalbinis. Po to atsiras teikimas konkrečių pavardžių, papildyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą naujais valdančiųjų atstovais. Aš siūlau nepritarti, galvoti, galbūt rasti komiteto vadovą, kuris sėkmingiau tvarkytųsi. Manau, kad tikrai nėra čia jokių problemų ir tos proporcijos nėra reikšmingai iškreipiamos pagal dabartinį atstovavimą. Be abejo, proporcijos leidžia ir pridėti vieną narį, bet griežtai to nereikalauja.
Aš kviečiu balsuoti prieš ir pratintis valdantiesiems kaip nors rodyti labiau telkiančią lyderystę, o ne formaliai skaičiuoti kiekviename komitete vieno balso persvarą ir tuo pagrindu priiminėti politizuotus sprendimus. Aš nemanau, kad tai yra tas kelias, kuris būtų tinkamas dabartinėje sudėtingoje karantino situacijoje. Kas iš to, kad komitetas priims kokius nors primityvius kaltinimus dėl kai kurių opozicijos Seimo narių, jūs čia būsite jau labai laimingi, kad tuoj priims parlamentinio tyrimo išvadas. Kai kurie opozicijos Seimo nariai, anksčiau susipažinę su slapta medžiaga, galbūt kelias dienas galvojo, ką su visu tuo daryti, o ne iš karto ką nors puolė veikti. Jeigu tiek jums tereikia, tai darykite.
PIRMININKAS. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes visi puikiai žinome, kaip griauna kvorumą konservatoriai, kad šis komitetas neturėtų daugumos ir negalėtų priimti sprendimų. Be abejonės, tokia sudėtis apsunkina komiteto darbą, gana svarbaus komiteto darbą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, ir aš manau, kad būtina išspręsti šią problemą. Pažiūrėkite, šiandien svarstėme ir po svarstymo pritarėme A. Širinskienės komisijos išvadoms. Ten aiškiai komisija pasako, kad komisija nedavė komitetui… kitai komisijai medžiagos. Deja, tai buvo priimtas komisijos sprendimas dar V. Bako laikais, o pakeisti sprendimo tikrai nėra politinės valios ir nėra daugumos komitete. Taip komiteto nariai užblokavo labai svarbią medžiagą, tyrimo medžiagą, kuri būtų perduota A. Širinskienės komisijai.
Aš manau, kad tokia situacija negali tęstis ir negali slapstyti šis komitetas nusikaltėlių, kaip dabar, be abejonės, visas pastangas deda konservatoriai. Todėl aš sakau: balsuokime už visi, kad tas komitetas galėtų normaliai dirbti ir normaliai priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, po pateikimo. Kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIIP-4793, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas, kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Taip, dėl Seimo komitetų narių skaičiaus.
Gerbiami kolegos, balsavo 113 Seimo narių: už – 66, prieš – 35, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Nėra norinčių kalbėti.
Priėmimas. Motyvai. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Patylėsiu, čia tuščias reikalas šnekėti, ypač po P. Gražulio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto… Atsiprašau, balsavimas pradėtas, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4793. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Jūs nebuvote užsirašęs.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 67, prieš – 34, susilaikė 12. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4792 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-4792 dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl šio nutarimo pateikimo prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Atkreipsiu dėmesį, kad dėl šio projekto mes anksčiau pertraukų neprašėme, būdavo pasakoma, kad jo negalima svarstyti, nes dėl prieš tai svarstyto padaryta pertrauka. Taigi prašau pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl pertraukos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš principo, kolegos, puikiai žinote, kad tai jūsų gudravimas. Anksčiau ar vėliau gimdymas įvyksta.
PIRMININKAS. Prašymas pertraukos frakcijos vardu. J. Razma balsuoja už. Kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos valia.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 40, prieš – 43, susilaikė 20. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.32 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3913 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3913. Kviečiu P. Čimbarą pateikti. Pateikimas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti galimybę iki 2019 m. sausio 1 d. į pareigas priimtiems valstybės tarnautojams, kurie iki 2024 m. sausio 1 d. neįgyja aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas, jeigu jiems pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatymą iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau negu penkeri metai. Jis gali toliau eiti pareigas tol, kol sukaks senatvės pensijos amžius. 2024 metais senatvės pensinis amžius vyrams bus 64 metai ir 8 mėnesiai, moterims – 64 metai ir 4 mėnesiai.
Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad iki 2019 m. sausio 1 d., iki Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Valstybės tarnautojai, iki 2024 m. sausio 1 d. neįgiję aukštojo išsilavinimo, automatiškai bus atleisti iš einamų pareigų be jokių išeitinių išmokų, nors jiems iki pensinio amžiaus gali likti labai nedaug laiko.
Netekusiems einamų pareigų, bet dar nesukakus pensiniam amžiui, jiems reikės ieškoti naujo darbo, o jį susirasti vyresnio amžiaus asmenims kyla nemažai problemų. Bet tokie asmenys turi įgiję nemažai patirties ir gerų savo darbo, profesijos įgūdžių, į jų mokymą, kvalifikacijos kėlimą valstybė investavusi tikrai daug lėšų. Atsižvelgdamas į tai, prašau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis – pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, na, iš tikrųjų svarbus įstatymo projektas ir teisingas. Kiek maždaug dabar tokių galėtų būti, ar buvo suskaičiuoti tie, kuriems dar iki pensijos likę nedaug metų ir kurie dar neturi cenzo? Ar yra?
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamas kolega, tokios statistikos nėra, bet neabejoju, kad ir į jus kreipėsi, ir į kitus Seimo narius kreipėsi, nes dar yra laiko iki 2024 metų tikrai gauti išsilavinimą, bet tie žmonės, tarkim, dėl tam tikrų aplinkybių – dėl pandemijos, dėl ligų ar dėl ko kito valstybės gali būti išmesti gatvėn. Toje vietoje mes kaip ir duodame, kaip ir… Priminsiu, čia mes nepratęsiame termino, metų, bet mes tiktai leidžiame, kad iki pensijos likus penkeriems metams automatiškai žmogui leistų baigti savo darbą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsisakau klausti. Išsiaiškinau prieš pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū, Juliau. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ar, jūsų nuomone, vis dėlto nesumenkinama valstybės tarnyba? Nei šis, nei tas, kai valstybės tarnautojas nėra baigęs aukštojo. Aš manyčiau, ar čia reikėtų sieti su pandemija? Tikrai turbūt nereikėtų sieti su pandemija.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamas kolega, aš norėčiau paklausti, kodėl mes menkiname savo žmones, kurie visą gyvenimą dirbo, valstybė investavo, jie turi didžiulę patirtį ir mes likus metams jį atleidžiame be išeitinių, be nieko. Ko gero, mes truputį elgiamės neteisingai, bet jei leistume jam užbaigti garbingai, ko gero, tikrai būtų labai didelė mūsų pareiga.
PIRMININKAS. A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūsų pataisa yra susijusi su viena iš didžiausių vertybių – tai žmonėmis, daugybę metų tebetarnaujančiais Lietuvos valstybei. Tai žmonės, darbuotojai, įgiję visas reikalingas jų darbui kompetencijas ir sukaupę vertingą patirtį valstybės tarnyboje. Aš dabar norėčiau užduoti klausimą. Šiek tiek panašų klausimą uždavė gerbiamas Seimo narys E. Pupinis. Aš norėčiau tik patikslinti. Jeigu bus pritarta jūsų pateiktai įstatymo pataisai, kokiam apytikriai skaičiui asmenų bus išsaugotos darbo vietos?
P. ČIMBARAS (MSNG). Aš į tai jau atsakiau, kad tikslios statistikos nėra. Gerbiamas A. Sysas pasakė, kad vienoje srityje visi gavo išsilavinimą, nors iš tikrųjų tokios tiesos nėra. Bet kur išsilavinimo gavimo esmė? Jeigu, pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą dirbo higienos srity, o jam po to tinkamas bet koks išsilavinimas, galimas, pavyzdžiui, net ir socialinis, kur neturi nieko bendro? Svarbu turėti popieriuką, bet niekaip nesusiję. Tokiu atveju kam vargti tiems žmonėms, studijuoti? Tai tegu ramiai baigia darbą ir džiaugiasi senatve.
PIRMININKAS. J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs negalite įvardinti, kiek žmonių palies šis projektas, bet dar liko beveik ketveri metai. Ar nemanote, kad priėmus šį įstatymą, daugelis galbūt nutrauks savo mokslus, tie, kurie mokosi, ir ar reikėjo skubėti, kai liko pakankamai nemažai laiko? Ačiū.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamas kolega, jau terminas buvo duotas, bet dėl tam tikrų aplinkybių… Visko gyvenime būna: ir vaikai suserga, ir kokios nelaimės. Reikia suprasti, žmonėms gal ir nepasiseka gauti, nes puikiai suprantate, vyresnio amžiaus žmonėms studijuoti yra tikrai sunkiau ir mes turime juos suprasti. Bet turime tikrai suprasti, kad jie yra savo srities specialistai. Pavyzdžiui, ką duos metai ar dveji, kai žmogus yra pradirbęs kokius 40 metų, toks stažas? Nieko! Būkime biedni, bet teisingi – leiskime jiems užbaigti savo karjerą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt kažkada buvo padarytos tam tikros klaidos, kai mes profesionalus, kurie galbūt baigė kokius nors technikumus, dar norėjome nusiųsti arba į kolegijas, arba į universitetus ir tokiu būdu pridirbome problemų. Aišku, žmonės, ypač šio amžiaus, kaip čia ir įstatyme pateikta, turėjo daug kitų rūpesčių. Tai ir vaikai baiginėjo mokyklas, stojo į universitetus ir tikrai ne visada išeidavo studijuoti, o žinant, kad iš tikrųjų už studijas reikėjo nemažai mokėti, iš tikrųjų kai kurie žmonės patyrė ir nemažas išlaidas. Šiuo metu žmonėms, kuriems liko nedaug iki pensijos, dar sakyti, kad jūs eikite ir dar įsigykite kažkokį diplomą, nesvarbu, kokį, svarbu – diplomą… Žmonės kai kada pagal profesiją dirba tam tikrose srityse, tačiau žiūrėdami į aplinkybes, kad greta galbūt yra kokia nors socialinė kolegija, kur lengviau mokytis, eina, specialiai moka pinigus tam, kad gautų diplomą, kuris jam niekada nebus reikalingas, nes ne pagal jo specialybę diplomas, o važinėti, pavyzdžiui, iš regionų pagal specialybę į universitetus būtų dar didesnės sąnaudos. Iš tikrųjų šiuo atveju siūlau pritarti ir leisti tiems žmonėms dirbti, nes jie per daug metų sukaupę dar didesnę patirtį negu kai kurie besimokantys universitete ir tik atėję dirbti, kurie turi dar sukaupti patirtį. Pritariame pateikimui ir priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Bakas – prieš.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man atrodo, čia taip ne visai sąžiningai jūs argumentuojate, nes, viena vertus, mes visiškai sumenkiname aukštąjį išsilavinimą, ką aš girdžiu, man siaubą kelia – diplomai kažkokie… Jūs supraskite, kad ta diskusija vyksta nuo 2003 metų, buvo kokių 20 metų sudaromi… iki 2013 metų, atsiprašau, daugiau kaip dešimt metų sudaromi pereinamieji laikotarpiai tiems žmonėms, kad įgytų išsilavinimą. Ir mes dabar vėl grįžtame prie tos temos, kad mums nereikia žmonių, kurie valstybės tarnyboje turėtų aukštąjį išsilavinimą, tarsi žiūrime į tuos žmones kaip žmones, negebančius įgyti aukštojo mokslo diplomo, išplėsti savo akiračio. Aš siūlyčiau galbūt teikti pataisas, kuriomis mes galėtume paskatinti žmones siekti mokslo, domėtis savo ar kitomis sritimis. Ir tikrai šitas įstatymas diskredituoja tiek aukštąjį mokslą, tiek valstybės tarnybą.
Siūlyčiau balsuoti prieš. Jeigu yra koks nors pažįstamas, kuris čia kreipiasi, nesugebėjęs per 20 metų baigti, nežinau, įgyti bakalauro diplomą, tai, žiūrėkite, gal patarkite jam ieškoti kitų būdų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3913. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 77, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Reikia kitų? Nereikia. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną.
17.43 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4439 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4439. Pateikimas. P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū. Projekto tikslas yra atkurti daugiau kaip prieš metus įsigaliojusią galimybę pratęsti valstybės tarnybą įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui, kuriems sukako 65 metai. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas, kaip ir anksčiau, dar kartą noriu pabrėžti, galėtų būti pratęsiamas iki vienų metų ir bendras pratęstos tarnybos laikas negalėtų viršyti penkerių metų. Kaip žinoma, tokia galimybė buvo, bet prieš metus ji buvo panaikinta.
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo naujai redakcijai, motyvuojant siekiu atnaujinti žmogiškuosius išteklius, buvo nustatyta, kad kai valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, jis iš karto be jokių išeitinių išmokų ar kompensacijų yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Kartu buvo nustatyta nauja galimybė su tokiu atleidimu įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui Vyriausybės tvarka sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl mentorystės, įgytos patirties perdavimo, ne ilgiau kaip dvejų metų laikotarpiui, bet nelabai čia tai pasitvirtino. Daugelyje įstaigų tai yra vyresnio amžiaus darbuotojai, aktyvūs, kvalifikuoti ir vykdantys labai sudėtingas ir atsakingas funkcijas.
Be to, esant įtemptai demografinei situacijai, mažėjant gyventojų skaičiui, naudinga ir būtina suteikti teisę vyresniems ir aukštos kvalifikacijos karjeros tarnautojams pratęsti valstybės tarnybą ir leisti dirbti, jeigu jie pageidauja, ilgiau kaip 65 metai, bet ne ilgiau kaip iki 70. Be to, pagal darbo sutartis asmenims nėra nustatyta jokių amžiaus apribojimų, ko gero, ir politinio pasitikėjimo, ir čia, Seime, tikrai sėdi garbingi asmenys, piliečiai, kurie dirba Lietuvai ir stengiasi. Šiuo atveju, aš manau, reikėtų palaikyti mano pasiūlymą.
Ir antras variantas, man labai keistas kyla klausimas, kodėl būtent 65 metai? Kodėl ne 66? Kodėl ne 67 metai? Tokiu atveju galiu pasakyti – valstybė atima iš žmogaus darbą. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Papirtienė – pirmoji.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pagal esamą teisinę bazę valstybės tarnyboje žmogus nebegali dirbti, jeigu jam sukako 65 metai, o pagal darbo sutartis, kaip minėjote, gali. Kaip jūs pakomentuosite, ar žmogus, jeigu gali, turi sveikatos, jėgų, noro toliau tarnauti valstybei, jau nėra tinkamas jai tarnauti, o tas pats žmogus pagal darbo sutartį jau galės dirbti? Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
Aš dar norėjau paklausti taip pat dėl tų 65 metų, kodėl toks skaičius. Jūs kaip tik pats pasakėte, kodėl toks skaičius, kokiais moksliniais tyrimais tai buvo nustatyta? Kaip jūs pakomentuotumėte, ar tai nėra šiokia tokia diskriminacija, jeigu pagal valstybės tarnybą žmogus negali dirbti, o pagal darbo sutartį gali. Kuo tie darbai skiriasi: ar pagal valstybės tarnybą yra sudėtingesnis, o pagal darbo sutartis jau lengvi, paprasti darbai?
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū už klausimą. Aš tikrai pasakysiu, kad čia tikrai yra diskriminacija, o dėl jūsų pasakytų vadinamųjų skaičių – kur yra skaičiai, dažniausia logikos nėra, nes faktiškai nėra pateisinimo. Tikrai nėra, ko gero, čia jokių mokslinių tyrimų, paprasčiausiai buvo pasirinktas tas skaičius, galimai pažiūrėjus į viršų, į kairę ar į dešinę. Bet dabar yra tokia tendencija: žmonių gyvenimo amžius ilgėja, o mes paliekame tą patį laikotarpį. Jeigu žmogus sugeba, protingas, tegu jis dirba. Kodėl valstybė turi atimti teisę man dirbti, kai vienoje srityje man leidžia dirbti, kitoje srityje neleidžia?
Kalbant apie valstybės tarnybą, ji nėra patraukli. Tokiu atveju žmogus planuotų, žinotų, kad jis galėtų dirbti, o ne sėdėti namuose. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petrai, yra tų mokslinių tyrimų, ir daug, kurie rodo, kad valstybės tarnyba iš viso naikintina. Užtenka Darbo kodekso visiems, A. Papirtienė čia visiškai teisi. Ir visiškai nereikia kokių nors specifinių sąlygų valstybės tarnautojams, ir su tokiu apribojimu. Aš ne vieną kartą čia iš įvairiausių triūbų esu sakęs, kad esu labai karštai už, kad Valstybės tarnybos įstatymas būtų apskritai panaikintas, ir visi dirbtų pagal Darbo kodeksą. Nereikėtų čia kokių nors specifinių sąlygų. Nesuprantu, kodėl jis turėtų būti. O mes ką darome? Kuriame būdus, kaip kokiai nors institucijai išeiti iš valstybės tarnybos sistemos, ar ne? Kaip tik šiomis dienomis tai vyksta valstybės apsaugos sistemoje ir panašiai. Labai pritariu tam, ką siūlote. Čia reikėtų iš viso panaikinti ribas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū. Čia jūsų pasisakymas už? Ačiū už palaikymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. A. Papirtienė – už.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai pritariu šiam įstatymo projektui po pateikimo. Pritariu, kad galimybė pratęsti įstaigos vadovui ir karjeros valstybės tarnautojui tarnybą ir po to, kai jam sukako 65 metai, turėtų būti, nes dauguma 65 metų ir vyresnių darbuotojų, gerėjant gyvenimo kokybei, tikrai yra paknakamai darbingi, jų kompetencija ne nyksta, o tik auga ir gerėja, kaupiasi vertinga patirtis. Todėl tokie darbuotojai yra labai reikalingi ir jeigu jie pajėgūs toliau dirbti, jokie įstatymai neturėtų jiems to drausti.
Ir pabaigai. Viena svarbiausių žmogaus teisių yra teisė į darbą. Tad jeigu 65 metų sulaukęs žmogus gali ir geba toliau tarnauti valstybei, šiuo įstatymo pakeitimu grąžinkime jam šią teisę. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, kiekvienas iš mūsų, kas nebus galbūt išrinktas į Seimą, spręs dilemą, ką daryti toliau. Ši įstatymo pataisa mums tik suteiktų šansą kaip nors įsiterpti į kokią įstaigos vadovo vietą, tapti karjeros valstybės tarnautojais ir šviesiau žiūrėti į mūsų šviesią senstančią ateitį. Bet jeigu mes kalbame apie valstybės tarnybą, kuri visuomet turi būti atsinaujinusi, būti galimybe jauniems žmonėms daryti karjerą, man atrodo, šia pataisa mes jiems pasakome, gerbiamieji, jūs palaukite, mes turime pakankamų teisių į šitą darbą, gal geriau jūs važiuokite ir paieškokite darbo svetur. Vis dėlto nedevalvuokime pačios valstybės tarnybos. Net ir tais gūdžiais sovietiniais laikais buvo tam tikras apribojimas, nes valstybės tarnyba yra prestižo tarnyba. Man atrodo, mes, garbaus amžiaus sulaukę, tikrai rastume darbą, kuris būtų naudingas mūsų valstybei. Neužimkime dirbtinai vietų, kurios gali būti kaip akstinas jauniems žmonėms tobulėti ir kilti karjeroje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4439. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Po pateikimo.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Reikia papildomų? Ne. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Tinka? Tinka. Ačiū.
Kolegos, dėl vedimo tvarkos – kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Trumpa replika po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, tiems, kurie čia palaiko diplomų turėjimą kaip svarbų dalyką valstybės tarnybai. Aš noriu pasakyti, kad pasaulis pasidarė dinamiškas ir žmonės keičia savo profesiją neretai per karjerą keletą kartų. Reikia reikalauti kompetencijos, o jie turi. O diplomas yra tuščias dalykas. Tų diplomų pats turiu labai daug ir labai įvairių. Kas iš to? (Balsai salėje) Čia reikalauti kompetencijos, suprantu, jei mes kurtume kompetencijos reikalavimus. O mes kuriame ne dėl kompetencijos, bet dėl kažkokio popiergalio.
17.53 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mums liko pareiškimai. Kviečiu į tribūną V. Juozapaitį. Eikite lėtai, gerbiamas maestro, nes prieš tai dar perskaitysiu trumpą pareiškimą dėl jungimosi į laikinąją grupę. Pasirašiusieji pareiškimą jungiasi į Mažosios Lietuvos draugų grupę. Pirmininku išrinktas L. Kasčiūnas, pavaduotoju – G. Vaičekauskas. Jau yra dvylika narių. Sąrašas atidarytas. Prašom, junkitės toliau. Prašom, Vytautai.
17.53 val.
Seimo narių pareiškimai
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Išties mano pareiškimas turbūt nedaug ką sudomins, bent jau iš sėdinčių šioje salėje, bet galbūt išgirs tie žmonės, kuriems tai aktualu arba rūpi.
Vėlgi šiandien mano tema yra profesionalusis scenos menas. Iš anksto sakau, kam neįdomu, galite palikti šią salę. Jeigu įdomu, labai prašau paklausyti, nes šių dienų kontekste ši sritis yra turbūt pasmerkta, nesakau, pražūčiai, bet tikrai visiškam vegetavimui su visiškai neaiškia perspektyva, kuomet tai galės atsigauti ir ar apskritai galės atsigauti. Ir tą abejonę vis kelia mūsų ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo kasdieniai komentarai, kuriais tu negali niekaip suprasti tos dinamikos, kur, kada, kas ir kuo tikėti. Vieną dieną galima, kitą dieną negalima, trečią dieną dar kas nors. Turbūt tai užliūliuoja ir daug žmonių klausydami praleidžia ir patį turinį. Bet tai, ką jis pasakė praėjusį ketvirtadienį, išties suglumino ne vieną tos srities žmogų ir tikrai privertė pagalvoti, ar apskritai valdžios institucijose esantys žmonės turi bent kokią kompetenciją kalbėti apie tuos dalykus.
Labai paprastas komentaras. Praėjusį ketvirtadienį ministras A. Veryga gavo paklausimą iš profesionaliojo scenos meno įstaigų, tai yra iš teatrų, koncertinių įstaigų, iš tų, kur vyksta repeticijos ir visi tie dalykai, ar jie gali ir kada galės atnaujinti savo darbą, tai yra repeticijas? Į ką ministras atsakė: o jums niekas ir nedraudė. Pasirodo, visus tuos lygiai du mėnesius jūs galėjote eiti į savo darbo vietas ir dirbti savo kasdienį darbą. Tai jeigu tie žmonės, kurie turi bent šiokį tokį supratimą, kaip veikia profesionalaus scenos meno įstaigos ir kaip veikia tas pats darbas… Vien simfoninio orkestro repeticija, na, simfoninis orkestras šiek tiek mažesnis, negu mes esame čia, šioje salėje, paprastai būna iki… priklauso nuo sudėties, bet gali būti ir 120 muzikantų. Lietuvoje nėra tokios salės ir tokios scenos, kuri sutalpintų tokį orkestrą laikantis 2 metrų atstumo tarp muzikantų. Jeigu tokia ir būtų, tai nebūtų jokios prasmės tokiai repeticijai, nes ansamblinis muzikavimas turi savo specifiką. Jūs turbūt suprantate, kad joks pučiamųjų instrumentų muzikantas negali pūsti dūdos užsidėjęs kaukę, o ministras A. Veryga liepė visiems eiti į darbą užsidėjus kaukę. Maža to, dūdose arba pučiamuosiuose instrumentuose susidaro seilių kondensatas, kuris yra išpučiamas čia pat, skleidžiamos yra tos dulkės. Dainininkai, labai atsiprašau jūsų, be kaukės dainuodami skleidžia neįtikėtinus tūrius seilių lašelių, kurie pasklinda po visą auditoriją, kad ir kokio dydžio ji būtų, ir jeigu yra choras, kuris turi repetuoti ansamblinį kūrinį, jūs įsivaizduokite, jeigu jie pradeda dainuoti ir tą daryti. Ir ministras aiškina, kad jūs galėjote tą daryti netrukdomi, tik laikydamiesi mano rekomendacijų. Smuikininkai grieždami orkestre privalo mūvėti pirštines. Na tie, kurie turi bent kokį išsilavinimą arba menką supratimą, gali įsivaizduoti, koks tai būtų garsas.
Taigi visi šitie žmonės, kurie repetuoja arba, tiksliau, dabar nerepetuoja, o sėdi karantine, kas yra visiškai normalu, nes visas pasaulis tą daro, po truputėlį praranda savo kvalifikaciją, nes, neturėdami galimybės susirinkti į repeticijas, negali parengti kūrinio to aukščiausio lygio, kokį jie privalo padaryti pagal savo misijas.
Aš tiesiog norėčiau, kad ir ministras A. Veryga, ir premjeras S. Skvernelis, ir visi, nuo kurių šiandien priklauso mūsų gyvenimo ritmas, nes mes, Seimo nariai, taip pat privalome laikytis šitų nurodymų, kad jie pagaliau išaiškintų, kas yra nurodymas, o kas yra rekomendacija. Jeigu žmogus eina gatve be kaukės ir jam policininkas išrašo 250 eurų baudą, o čia pat ministras A. Veryga šiandien pareiškia, kad gatvėse tuoj bus galima vaikščioti be kaukių, tai apsispręskime galų gale, ar mums klausytis, ar mums pasikliauti vis dėlto savo logika, intuicija ir gyventi pagal principus, kad vis dėlto gyvenimas turi tęstis.
Šiandien yra grožio institucijos, kurios parašo: senjorai pas mus nepageidaujami. Kas čia vyksta, ponai, Lietuvoje? Tai kur tiems žmonėms… O senjorai, suprask, 60 plius, taigi, labai atsiprašau, bet didžioji dalis iš šios salės negali nueiti į grožio saloną ir šiek tiek pakoreguoti savo išvaizdą, kuri pasikeitė po dviejų mėnesių. Ponai, gal atsikvošėkime ir pagaliau supraskime, kad tas kasdienis rodymasis eteryje ir kalbėjimas turi turėti prasmę.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas. Atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, jums už kantrybę, ačiū, kad jūs išgirdote, aš suprantu, kad yra sudėtinga nueiti iki profesionaliojo scenos meno įstaigų, bet jūs turite unikalią galimybę, jeigu kam nors reikia, aš papasakosiu, kaip ten vyksta darbas, ir jūs galėsite papasakoti ministrui A. Verygai ir premjerui S. Skverneliui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, visi klausimai šiandien išnagrinėti. Gegužės 12 dienos Seimo posėdį baigėme. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės, prašom. Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių.
Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.