Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis.

2. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje „nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoką, siūlome atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių portfelio valdytojo funkcijas ir kompetenciją (tokio turinio normos turi būti įtvirtinamos įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose atitinkamus klausimus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 3 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas, todėl svarstytina, ar šios dalies nebūtų tikslinga papildyti, numatant, kad portfelio valdytojas yra atsakingas už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą. Be to, šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei, todėl manytina, jog apibrėžiant portfelio valdytojo sąvoką formuluotė „stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ laikytina pertekline.

3. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 3 straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 3 dalyje po žodžių „strateginio valdymo“ įrašytinas žodis „sistemos“.

4. Projekto 3 straipsnio 16 dalyje po žodžio „procesų“ įrašytinas žodis „skirtų“ arba kitas žodis nurodantis, kad visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų yra skirti ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.

5. Projekto 3 straipsnio 17 dalies 2 punkte žodžiai „Lietuvos Respublikos“ brauktini kaip pertekliniai.

6. Projekto 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte santrumpa „už projektų administravimą atsakingos įstaigos“ turi būti įvedama po pirmojo, o ne po antrojo sakinio. Be to, projekto 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte po žodžių „nacionalinės plėtros įstaigos ir“ išbrauktinas perbrauktas žodis „šios“.

7. Projekto 3 straipsnio 17 dalies 12 punkte vietoj žodžių „juridinio asmens statuso neturintys asmenys” siūlome įrašyti žodžius „ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai“.

8. Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateikiamas „suinteresuotos šalies“ apibrėžimas, pagal kurį tokia šalimi būtų laikomas bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuota jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje neveikia jokios organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, todėl pateikta formuluotė suponuoja, kad suinteresuota šalimi įstatymo reguliavimo požiūriu būtų laikomos užsienio valstybių organizacijos, kurių veiklos tikslams įtaką darytų planavimo dokumentai. Tačiau atsižvelgiant į teikiamo įstatymo reguliavimo specifiką bei reguliavimo objektą, svarstytina, ar užsienio valstybių organizacijos, kurios net nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, galėtų ir turėtų būti laikomos suinteresuotomis šalimis įstatymo taikymo atžvilgiu. Jeigu, vis dėlto, būtų nuspręsta suinteresuotąja šalimi laikyti ir užsienio valstybės organizaciją, siūlome suinteresuotąsias šalis apibrėžti ne pagal jų teisinę formą, statusą ar veiklos tikslus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad įstatymas bus taikomas tik strateginio valdymo sistemos dalyviams, suinteresuotąją šalį siūlome apibrėžti, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvį, suinteresuotą jo veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 3 straipsnio 17 dalies 12 punkte nustatyta, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais taip pat yra ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones, todėl siūlomas apibrėžimas apimtų ir šią subjektų grupę.

9. Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 4 punkto formuluotės, nustatančios, kad nacionalinės darbotvarkės rengiamos atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, turinys, t. y. tokia formuluotė suponuoja, kad nacionalinės darbotvarkės turi ne derėti su kitais strateginio planavimo dokumentais (kaip įtvirtinta šio straipsnio 1-3 punktuose nurodytų dokumentų atveju), o tik rengiamos atsižvelgiant į kitus planavimo dokumentus. Taigi, nėra aiškus tokio atsižvelgimo pobūdis, privalomumas bei galimas nacionalinių darbotvarkių nuostatų santykis (derėjimas) su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija apskritai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, numatančioms planavimo dokumentų rengimą, atsižvelgiant į aukštesnio ar to paties lygmens planavimo dokumentus.

10. Projekto 6 straipsnio 5 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalieji principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės ir veiklos. Be to, svarstytina, ar šiame punkte neturėtų būti išbraukti žodžiai „nacionalinių darbotvarkių planus“, nes šie dokumentai yra ne strateginio lygmens, o tik programavimo lygmens planavimo dokumentai, o Nacionalinis pažangos planas turi būti rengiamas atsižvelgiant ir turi derėti būtent su strateginio lygmens planavimo dokumentais.

11. Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų arba pirmiau nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme, arba trečiąjį šio punkto sakinį dėstyti taip: „Šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje nenurodytoms valstybės veiklos sritims gali būti rengiamos ir kelios nacionalinės plėtros programos“. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip vienai“ įrašytinas žodis „vienai“, o vietoj žodžių „nustatytai šiame įstatyme“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „nurodytai šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje“.

12. Projekto 7 straipsnio 1 punkto papunkčiuose apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derėjimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, ar, vis dėlto, turimas omenyje kažkoks kitoks, specialus ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų derinimas su dviem nurodytais strateginio lygmens planavimo dokumentais.

13. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis, nereikėtų atsisakyti kaip tautologinio pobūdžio ir perteklinės normos, nes jis iš esmės nenustato jokio papildomo teisinio krūvio turinčios normos, o tik konstatuoja, kad visos tęstinei veiklai reikalingos lėšos ir yra laikomos šios tęstinės veiklos, kuriai jos skiriamos, lėšomis.

14. Projekto 12 straipsnio 1 dalies žodis „kurias“ tikslintinas redakciniu požiūriu.

15. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „ir įstaigos“, nes formuluotė „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ apima visų teisinių formų organizacijas, per kurias Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią.

16. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, tarp kurių patenka ir Lietuvos Respublikos Seimas, ir konsultuojantis su tam tikrais subjektais, tarp jų ir Seimo komitetais ir komisijomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma Lietuvos Respublikos Seimas dalyvautų rengiant Valstybės pažangos strategiją, kai pagal projekto 13 straipsnio 2 dalį Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu. Be to, svarstytina konsultacijų su Seimo komitetais ir komisijomis reikšmė ir turinys, kai Seimo komitetai ir komisijos pagal kompetenciją dalyvautų teisėkūros procese Seimui priimant nutarimą, kuriuo tvirtinama Valstybės pažangos strategija.

17. Projekto 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pažanga, pasiekta įgyvendinat Valstybės pažangos strategiją, kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Pastebėtina, jog projekto 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kartu su aukščiau minėta pažanga kartą per metus yra svarstoma ir pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 5 dalį atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 13 straipsnio 5 dalies.

18. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 6 dalis pildytina punktu, numatančiu, kad valstybės pažangos strategiją sudaro ir pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos.

19. Projekto 13 straipsnio 6 dalies 4 punkte esantis žodis „nurodomi“ brauktinas kaip perteklinis.

20. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visais atvejais sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, tačiau šios dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Pažymėtina, kad Vyriausybė neturi jokių įgaliojimų paskirti ar pavesti atlikti viešojo administravimo funkcijas jai nepavaldų ir neatskaitingą subjektą. Vyriausybei nepavaldūs subjektai nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais galėtų būti skiriami arba įstatymu, arba tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, arba sutariama su jais dėl koordinatoriaus funkcijų vykdymo sutartimi.

21. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas kalbiniu ir loginiu požiūriais.

22. Reikėtų atskleisti projekto 15 straipsnio 2 dalyje numatyto Nacionalinio pažangos plano projekto svarstymo Seimo komitetuose tikslą ir pasekmes, nes nėra aišku, kodėl įstatymų leidžiamosios institucijos struktūriniai padaliniai svarsto strateginio planavimo dokumento, kurio rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas priskirtas Vyriausybės ar jai pavaldžių institucijų kompetencijai.

23. Projekto 23 straipsnyje siūlytina nurodyti, kas atlieka strateginių veiklos planų, kuriuos rengia savivaldybių administracijos, rezultatų vertinimą.

24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 17 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija“ institucijas sukeisti vietomis.

25. Projekto 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio „institucijos“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „iki 2020 m. gruodžio 31 d.“.

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]