PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLEIKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. ix-517 8 IR 11² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. xiiiP-2461(2)

2019-07-24

Vilnius

Eil. Nr.	Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.
1	1	2	Argumentai: Lietuvos Respublikos Seime 2019-03-05 registruoto Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 11(2) straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-2461(2) 1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pakeisti 8 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad „2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“ Toks teisinis reguliavimas numato, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti visos parduotuvės, kurių prekybos  plotas viršija 300 kv. m., t. y. ir parduotuvės, kurios yra įsikūrusios tarptautinių jūrų ar oro uostų keleivių terminaluose, jei jų prekybos plotas viršija 300 kv. m. Kadangi į tarptautinių jūrų ar oro uostų parduotuves  patenka ir jomis naudojasi labai ribotas asmenų ratas (paprastai tik keliaujantieji laivais ar orlaiviais asmenys), vienkartinių užstatinių pakuočių surinkimas šiose vietose yra neracionalus ir reikalaujantis neproporcingų papildomų išlaidų, lyginant su kitomis parduotuvėmis, kurių prekybos plotas viršija  300 kv. m.  Be to, dėl tarptautiniuose oro uostuose taikomų saugomo priemonių ir reikalavimų tampa sudėtingu iš vartotojų priimtų užstatinių pakuočių paėmimas iš oro uosto teritorijos. Reikalavimas dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje parduotuvėms, esančioms ir tarptautinių oro uostų keleivių terminaluose, jei jų prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. m., dirbtinai riboja didesnio ploto parduotuvių steigimąsi tarptautinių jūrų ar oro uostose.   Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlau   papildyti išimtis, kuomet pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių ir grąžinti užstatą, numatant išimtis specializuotoms, siauram pirkėjų ratui skirtoms ir naudojamoms parduotuvėms, t. y. tokioms kaip specialios prekybos vietos, esančios tarptautiniame jūrų ar oro uoste, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. Tokiu būdu būtų užtikrintas racionalus užstato už vienkartines pakuotes sistemos funkcionavimas bei suderinti pardavėjų, gamintojų ir importuotojų ir besiplečiančių tarptautinių oro uostų interesai. Pažymėtina, kad būtent taip apibrėžtoms specialioms prekybos vietoms, esančioms tarptautiniame jūrų ar oro uoste, yra numatyta išimtis Akcizų įstatymo 19 str. (akcizinės prekės, parduotos šiose vietose atleidžiamos nuo akcizo). Taip pat šioms prekybos vietoms numatytos išlygos Alkoholio kontrolės įstatyme. Pasiūlymas:             1    straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 8 straipsnio 2 dalį siūlau pakeisti ir ją išdėstyti taip:  „2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m,  ir prekyvietėse, specialiose prekybos vietose, esančiose tarptautiniame jūrų ar oro uoste, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams,  kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“

Teikia

Seimo narė Virginija Vingrienė