LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 225
STENOGRAMA
2018 m. spalio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, popietinį spalio 25 dienos Seimo plenarinį posėdį pradedame. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
15.01 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1590 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kol susirinks reikiamas dėl priėmimo kvorumas, gal leistumėte iš popietinės darbotvarkės (mes rytinio posėdžio darbotvarkės nesame baigę) A. Butkevičiui, kadangi turi išvykti, pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1590? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas parengtas kartu su Seimo Pirmininko pavaduoja I. Šiauliene. Jis yra parengtas atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomas tam tikras mokestines lengvatas, ypač gyventojų pajamų mokesčio sistemoje, kad nebūtų apmokestinama darbuotojų gaunama nauda, kai darbdaviai apmoka savo darbuotojų būsto paskolų palūkanas, taip pat išlaidas darbuotojų vaikų poilsio stovykloms, lopšeliams ir darželiams. Noriu aiškiai pabrėžti, kad tokia lengvata būtų taikoma tik tuo atveju, jei tai numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu sutartis nėra sudaryta, tiems ūkio subjektams šita lengvata nebūtų taikoma.
Taip pat siūlome, kad pajamoms natūra nebūtų priskiriama, ir todėl nebūtų apmokestinama ne tik darbuotojų nauda, gauta už darbdavio apmokėtas gydymo paslaugas, kaip yra dabar, bet taip pat ir nauda iš apmokėtų reabilitacijos paslaugų.
Šis projektas, kaip sakiau, gimė lankantis regionuose ir bendraujant su inovatyviomis įmonėmis, ieškančiomis būdų sukurti geresnę socialinę aplinką savo darbuotojams. Ne paslaptis, kad nemaža dalis mūsų gyventojų darbo užsienyje ieško ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir dėl netinkamo darbdavių požiūrio. Mes manome, kad tokios iniciatyvos būtų puikus būdas suartinti darbo rinkos dalyvius, įdiegti modernesnį ir rūpestingesnį požiūrį į darbuotoją.
Noriu pasakyti, kad tokia sistema jau seniai yra taikoma Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūsų nori klausti septynetas Seimo narių. Pirmasis klausimus pradeda E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai gerai, kai mes galime pasirūpinti per mokesčių lengvatas darbuotojais, bet, savaime suprantama, mokesčių lengvatos atitinkama suma mažina įplaukas į biudžetą. Yra ir kitų pasiūlymų. Mes kažkada svarstėme dar vieną tokį gerą pasiūlymą, kai darbdaviai apmoka už sporto klubus, už fizinį aktyvumą, už tam tikrus užsiėmimus savo darbuotojams. Galbūt būtų galima praplėsti šitą sritį ir nereikėtų tada daugiau reabilitacijų, o daugiau būtų galima skirti lėšų sveikatinimui?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad svarstymo metu galima atsižvelgti į tokius jūsų pasiūlymus, ir jeigu tiems pasiūlymams komitetų posėdžiuose bus pritarta, tai yra sveikintina. Jūs palietėte labai aktualų klausimą. Aš nematau profesoriaus A. Kirkučio. Kai mes visai neseniai buvome Kinijoje ir lankėmės Tibete, žinokite, Tibete medikai atsako už tai, kodėl susirgo jų pacientas, ir jisai rašo atskirą pažymą, kodėl, kai jisai buvo sveikas, nevykdė tam tikrų gydytojų nurodymų. Sveikatos prevencijai yra skiriama net 30 % sveikatos apsaugos biudžeto išlaidų. Aš manau, Lietuvoje irgi reikėtų tokius įstatymus pradėti įgyvendinti. Tada mažiau išlaidų reikės ligoms gydyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai Butkevičiau, aš žinau, kad mes kartu vaikštome į sporto klubą, čia visai netoliese, ir profesorius, žinau, vaikšto. Aš norėjau paklausti, ar ta lengvata būtų taip pat pritaikyta ir Seimo kanceliarijai, galbūt kompensuojant Seimo nariams, vaikštantiems į sporto klubus?
Kalbant rimtai, aš norėjau paklausti. Sakykite, kaip čia būtų užtikrinta, kad nebus piktnaudžiaujama tokia lengvata? Ir nematau skaičiavimų, kiek iš tikrųjų tokia lengvata per metus galėtų kainuoti. Ar galėtumėte patikslinti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėl skaičiavimų negalėčiau atsakyti, bet dėl piktnaudžiavimo noriu pasakyti, kad šiame įstatymo projekte kaip tik yra numatyta, kad turi būti sudarytos kolektyvinės sutartys. Kolektyvinėse sutartyse būna aiškiai aprašyta arba pažymėta, kokiais atvejais ar kokiai kategorijai žmonių galima naudotis ta lengvata, kad nesinaudotų akcininkai, bendrovių valdybų nariai. Mano būtų toks atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų gera idėja. Perskaičiau jūsų aiškinamąjį raštą. Jūs nenurodote, kokią įtaką tai padarys biudžetui ir pajamoms, nes vis tiek, jeigu jūs perkelsite iš vienos eilutės į kitą, kur nors sumažės. Kokie kaštai galėtų būti arba kaina to įstatymo įgyvendinimo, nematuojant tuo, kad išaugs darbo našumas, sveikata, gerovė ir taip toliau, ir panašiai? Kiek galėtų sudaryti einamosios išlaidos, pavyzdžiui, pajamų praradimas per metus ar per kokį nors laikotarpį?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Aš manau, kad biudžetas netektų apie 1 mln. eurų. Bet aš manau, kad tai sustiprintų darbuotojų pasitikėjimą savo kolektyvų vadovais. Manau, tai yra tam tikras pirmas žingsnis, kad mes turėtume skatinti žmonių pasitikėjimą įmonėmis, valstybės institucijomis, kartu politikais ir politika.
PIRMININKĖ. Pagelbėtų socialinei partnerystei. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Du klausimai. Vienas. Ar ši nuostata, kurią jūs teikiate, būtų taikoma ir biudžetiniams darbdaviams, ar tik absoliučiai privatiems?
Antras dalykas. Esate įtakingas valdančiosios koalicijos dalyvis, ar nebandėte tartis, kad jūsų projektas eitų kartu su biudžetu ir jau kitais metais galėtume matyti šios siūlomos lengvatos realizavimą? Dabar geriausiu atveju po pusės metų įsigalios, jeigu ją priimsime, ir dar iškils klausimas, kad biudžete nebuvo numatyta lėšų, todėl turbūt tik apie kitus, dar kitus – 2020 metus jūs galite kalbėti, jeigu eisite atskirai su ta pataisa.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Noriu atsakyti, būtų geriausia, kad šitas įstatymo projektas būtų svarstomas šiais metais kartu su biudžetu. Ši lengvata gali būti taikoma tik įmonėms, ar tai būtų valstybės įmonės, ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios generuoja pelną. Tos lėšos būtų skiriamos tik iš pelno arba mažinant apmokestinamąjį pelną ir kartu netaikant gyventojų pajamų mokesčio tam asmeniui, kuris gauna naudos.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu šį jūsų pasiūlymą. Jeigu būtų sporto užsiėmimai įtraukti, atrodytų dar geriau. Bet aš turiu tokį klausimą. Ką jūs turite omenyje sakydamas kolektyvinė sutartis? Kas tas kolektyvas? Ar ten profsąjungos turi būti? O jeigu įmonė maža? Jeigu tik kelių žmonių kolektyvas? Jie gal nebepasirašo tokių sutarčių ir nusprendžia tiesiog ar valdyba, ar dar kas nors. Ar būtina kolektyvinės sutarties sąlyga jūsų teikiamame projekte?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju už klausimą. Kas yra kolektyvinė sutartis, apibrėžta Darbo kodekse. Tai yra akcininkų susitarimas su tos įmonės ar tos bendrovės darbuotojais. Kodėl reikalinga kolektyvinė sutartis? Kai kuriose šalyse, aš bijau suklysti, kažin ar ne Vengrijoje, buvo toks momentas, kad pradėjo piktnaudžiauti akcininkai, bendrovių valdybos nariai, tiesiog taikydami savo asmenims tą lengvatą, o paprastas eilinis žmogus tos lengvatos negaudavo. Tai kaip tik kolektyvinėje sutartyje ir būtų aprašyta, kokiems darbuotojams pirmiausia būtų suteikiama tokia pagalba. Aš įsivaizduoju, gal tiems darbuotojams, kurie gauna mažas pajamas, taip pat būtų uždrausta bendrovių valdybų nariams ir akcininkams naudotis tokiomis lengvatomis.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaiga J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš esmės pritariu tokiai gražiai partnerystei, ypač kai pabrėžiamas profesinių sąjungų, kolektyvinių sutarčių vaidmuo, bet mes prieš savaitę dalyvavome Lietuvos kurortų asociacijos ir Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų organizacijos organizuotame renginyje. Ten jie kalbėjo ne apie tokias įstatymo pataisas, kaip jūs dabar teikiate (…), bet apie atskirą įstatymą su visu socialiniu paketu, kaip būtų galima tas lėšas panaudoti ir apskaityti, sveikatinimui, sportui ir kitiems dalykams. Ar jūs galvojate, kad šio pakeitimo?.. Ar čia būtų pirmas žingsnis, o paskui galima būtų išskirti, ar vis dėlto reikėtų grįžti prie tokio platesnio aprašymo atskirame įstatyme? Ačiū už atsakymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, šis žingsnis būtų pirmas. Dėl jūsų išsakytos minties, aš manau, galėtų būti sukurta atskiroji programa dėl tikslinės paskirties, dėl paslaugų suteikimo, kurias jūs minėjote. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. Motyvus už nori išsakyti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų siūlau bet kokiu atveju svarstyti šią idėją. Aišku, galbūt ne viskas joje gal ir liks, bet pasaulyje dėl įmonių pridėtinių verčių, kurios suteikiamos tam tikriems darbuotojams, darbuotojų grupėms pagal sutartis, tai yra iš tikrųjų normali praktika. Kaip čia buvo pasakyta, tai šiek tiek duoda tam tikro lojalumo pačiai įmonei, vėlgi gerėja tam tikras mikroklimatas, aišku, tomis pridėtinėmis vertėmis yra skatinami kai kurie žmonių teigiami įpročiai, tokie kaip sportavimas, kaip galbūt tam tikras indėlis į sveikatinimą. Iš tikrųjų manau, kad būtų galima svarstyti, galbūt su kolegomis pasvarstysime ir seniai užmirštą idėją, kai buvo galima finansuoti šiek tiek sporto reikalus, kūno kultūros reikalus. Aišku, galbūt būtų galima tartis, gal kompensavimo dydis galėtų būti ne šimtaprocentinis, gal ta dalis būtų kur kas mažesnė. Iš tikrųjų tai yra diskusijų klausimas, manau, tikrai tam tikra priemonė gali padėti sveikatinti bendruomenę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi remiu pačią idėją skatinti žmonių sveikatingumą, aktyvumą ir bandyti įvairiomis priemonėmis tai remti, tikrai tą palaikau, tačiau vis dėlto turiu tam tikrų abejonių, ar pasirinkta priemonė yra teisinga, ar iš tikrųjų reikia išmušinėti skyles mokesčių politikoje, pritaikant vienas ar kitas lengvatas. Tuo labiau mes čia įtraukiame ir gyventojų būsto paskolų palūkanų kompensavimą. Tai atrodo šiek tiek keistai. Taip pat manau, kad iki svarstymo ir priėmimo būtų labai svarbu apskaičiuoti, kiek toks įstatymas iš tikrųjų kainuotų ir kaip būtų užtikrinta, kad nebūtų piktnaudžiaujama tokiomis lengvatomis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1590 yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo nenumatoma. Siūloma svarstymo data yra gruodžio 18 diena.
Per šoninį mikrofoną – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi jau buvo minėti argumentai, kad tai gali kainuoti ir tikrai kainuos biudžetui kažkokių netekimų dėl sisteminių priežasčių, dėl aprėpties, palūkanų, pavyzdžiui, jomis gali naudotis tik tie, kurie gali gauti paskolas, tai gali būti socialinio teisingumo aspektai, todėl prašau Seimo vardu kreiptis į Vyriausybę jos išvados.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl šito pateikimo Seimas kreipiasi išvados į Vyriausybę, nes tai susiję su biudžetiniais reikalais.
Kolegos, mes buvome padarę pertrauką dėl rytinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimo – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Trijų valandų pertrauka yra pasibaigusi. Komitetas posėdžiavo. Komiteto sprendimas yra priimtas, bet kol kas negalime imti svarstyti, kol neatsirado mūsų bazėje. Kai tik atsiras, tada galėsime imtis šio klausimo.
15.16 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2, 3, 5, 6, 7, 12, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2423(2)ES (priėmimas)
Todėl dabar imamės rytinės darbotvarkės 1-13 klausimo – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2423(2)ES. Priėmimo stadija. Pataisų nėra.
Tada paeiliui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 6 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Dėkoju. 7 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 8 straipsnį taip pat priimame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Ir 10 straipsnis. Taip pat priimamas bendru sutarimu.
Motyvų sakyti niekas nepageidauja. Prašom balsuoti dėl Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir visi 86 už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2423(2) priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2172(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2172(2).
Taigi 1 straipsnis. Siūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Taip pat siūlymų ir pakeitimų nėra. Galime bendru sutarimu. 3 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, komitetas jai yra pritaręs. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimame, dėkoju.
Dar antra pastaba, jai komitetas taip pat yra pritaręs, tiesiog įsigaliojimo data keičiama iš spalio į gruodžio 31 dieną. Taigi motyvų sakyti niekas nepageidaujate. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2172(2) priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2173(2) (priėmimas)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2173(2). Viso labo du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio jokių siūlymų, pakeitimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas yra pritaręs. Įsigaliojimo datos keitimas – nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Prašau balsuoti. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2173(3) priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1502(2) (priėmimas)
Įmonių bankroto įstatymo 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1502(2). Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
Komitetas nepritarė. Gal, gerbiamas Antanai Baura, ateitumėte pakomentuoti?
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas nepritarė dviem pastaboms, vienai pritaręs bendru sutarimu. Pirmoji pastaba, kuriai nepritarė, susijusi su 11 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos keitimu.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įvardijo, kad projekto nuostatos yra tobulintinos, ir pabrėžė, kad siūloma 11 straipsnio nuostata dėl reikalavimo administratoriaus juridinio asmens vadovui turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas yra perteklinė. Ir komitetas nepritarė, kad pasiūlymas atitinka (…) projektų nekeičiamą reguliavimą, todėl irgi būtų perteklinis. Todėl ir buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame komiteto pozicijai bendru sutarimu nepritarti? Dėkoju. Pritariame. Dėl viso 1 straipsnio, dėl 2 straipsnio siūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas yra pritaręs. Taip pat dėl 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas nepritarė ir jo argumentai tokie, kad aptariamos nuostatos įstatymo projektu nėra keičiamos, paliekamos tokios, kokios yra dabar galiojančiame įstatyme. Kadangi keičiama dauguma 11 straipsnio (…) dalių, tai visą straipsnį siūloma dėstyti nauja redakcija, tačiau aptariamos nuostatos atkartojamos be pakeitimų. Todėl komitete ir buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data – lapkričio 1 diena. Ar spės? Komiteto pirmininko nematau. Ar nereikėtų keisti į gruodžio 1 dieną? Ar sutinkate dėl įsigaliojimo datos, kol dar pasirašys. Taigi 4 straipsnyje keičiame įsigaliojimo datą – būtų 2018 m. gruodžio 1 d. Motyvų niekas išsakyti nenori.
Prašau balsuoti dėl Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir visi už. Įmonių bankroto įstatymo daugybės straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1502(2) yra priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2409(2) (priėmimas)
Branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2409(2). Taip pat du straipsniai. 1 straipsnis. Bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju. 2 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu.
Dėl viso nori kalbėti J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes čia darome tam tikrą klaidą, nes šiais pakeitimais mes įtvirtiname automatišką prižiūrinčių institucijų darbuotojų atlyginimo kėlimą. Anksčiau tam atlyginimui pakelti reikėdavo Ministro Pirmininko patvirtinimo, o dabar, branduolinės energetikos srityje padidėjus darbuotojų vidutiniam atlyginimui, ir jos prižiūrinčių institucijų darbuotojams automatiškai bus pakeliamas atlyginimas. Man atrodo, tai nėra teisingas žingsnis, nes mes dabar kaip tik svarstysime 2019 metų biudžeto projektą ir pamatysime, kiek dar daug sričių darbuotojų gauna mažesnį atlyginimą, ar tai būtų kultūros sferos darbuotojai, ar tie patys švietimo darbuotojai, ar aukštojo mokslo srityje dirbantys žmonės. Todėl išskyrimas dar vienos grupės, kurios atlyginimai nėra patys mažiausi, man atrodo, nėra teisingas, todėl siūlyčiau nepritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojate dėl Branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 82, prieš – 3, susilaikė 5. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2409(2) yra priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-728(2) (priėmimas)
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-728(2). Taip pat priėmimas. Yra vienas straipsnis ir yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nėra pritaręs. Taigi prašyčiau J. Razmą paaiškinti. Galite ir iš vietos. Neturite. Tai prašom čia.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gauta Teisės departamento pastaba yra principinė, apskritai neigianti pasiūlymų iniciatorių idėją, kad sugrąžintume ankstesnę Asociacijų įstatymo nuostatą. Buvo prisiminta, kad tuomet, kai ta nuostata buvo keičiama, Teisės departamentas kritikavo tą momentą, ir galiausiai komitetas nepritarė Teisės departamento pozicijai, tiesiog paredagavęs siūlo pritarti teiktai nuostatai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Pritariame. Motyvų niekas išsakyti nepageidauja. Prašome balsuoti dėl Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89: už – 79, prieš nėra, susilaikė 10. Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-728(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, mes turime svečią ir džiaugiamės galėdami pasveikinti Niujorko žydų mokslo instituto direktorių Dž. Brentą. Šis institutas buvo įsteigtas Berlyne 1925 metais A. Einšteino ir Z. Froido. Šiuo metu šis institutas su mūsų Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka vykdo didžiulį kultūros palikimo projektą tvarkant judaikos palikimo lobyną Lietuvoje. Pats projektas yra unikalus ir bendras. Sveikiname svečią! (Plojimai)
15.32 val.
Įstatymo dėl amnestijos akto projektas Nr. XIIIP-2400(2) (svarstymas)
Grįžtu prie darbotvarkės. Imamės Įstatymo dėl amnestijos akto projekto Nr. XIIIP-2400 svarstymo. (Balsai salėje) Kviečiu į tribūną A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas keletą posėdžių svarstė Įstatymo dėl amnestijos projektą. Gavome labai daug pastabų ir pasiūlymų ir iš Teisingumo ministerijos, ir iš Generalinės prokuratūros, už ką tikrai, aš manau, esame dėkingi šiems dviem subjektams. Buvo ir Seimo narių iniciatyvų, kurias taip pat apsvarstėme. Siūlė ir komitetai. Galutinį projektą, kurį jau svarstėme, po gana ilgo laiko diskusijų mes patvirtinome spalio 17 dieną bendru sutarimu. Manau, tas tikrai liudija, kad projektas tikrai yra labai išdiskutuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto išvadą pateikti G. Vasiliauską.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas rugsėjo 26 – spalio 3 dienomis svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projektą Nr. XIIIP-2400. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2400, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2400 atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos siūlymus ir pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados pateiktos. Pradedame diskusiją. Kviečiame M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš galbūt iš esmės pabandysiu trumpai pristatyti savo poziciją ir požiūrį į šią iniciatyvą.
Pradėkime nuo to, jog siūlome atleisti tam tikrus asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, diskriminuodami pagal amžių, šeimyninę padėtį, neįgalumą ar lytį. Priminsiu, jog Konstitucijos 29 straipsnis teigia, jog žmogaus teisių negalima varžyti, teikti jam privilegijų jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tą būtent ir pažeidžia šis amnestijos taikymas pagal lytį, amžių ar kitus kriterijus. Aš suprantu, kad yra nemažai pakeitimų, kurie, matyt, bus pritaikyti, bet pati idėja iš tikrųjų kelia rimtų abejonių.
Taip pat priminsiu, jog Baudžiamasis kodeksas, kuriame numatyti amnestijos instituto pagrindai, nei amnestijos, nei bausmių rūšių, nei bausmių skyrimu, nei atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, nei jokiais kitais pagrindais nediferencijuoja tėvų, auginančių vaikus, taip pat ir lyties pagrindu.
Taip pat puikiai suprantame, kad amnestija nėra ilgalaikis sisteminis sprendimas, jis neturi ilgalaikio efekto. Tai yra vienkartinis, trumpalaikis sprendimas. Taip pat, man atrodo, svarbu paminėti bendrus principus, jog malonė – tai kaip postotalitarinės realybės dalis, kur prezidentai, monarchai suteikia malonę itin išskirtiniais atvejais. Čia vis dėlto amnestiją aš greičiau priskirčiau prie elementaraus galios demonstravimo simbolio, kai vienais įstatymais draudžiame ir baudžiame, kitais įstatymais štai paimame ir atleidžiame.
Pabaigoje pasakysiu, jog tai tarsi patvirtina, jog mūsų baudžiamoji politika yra ydinga. Jeigu mes nusprendžiame taikyti amnestiją, tai mes sakome, kad mūsų Baudžiamasis kodeksas neveikia, kad jis netinkamai atsižvelgia į lytį, socialinę padėtį, įgalumą, neįgalumą, šeimos padėtį, kitas aplinkybes, todėl turime pritaikyti amnestiją.
Vis dėlto aš manau, kad mūsų baudžiamoji sistema veikia, nors ją galbūt kartais ir reikia taisyti, bet tokius dalykus taisyti reikia ne galios demonstravimo būdu, pritaikant amnestijas, o realiai išnagrinėjant atskirai kiekvieną iš teikiamų atvejų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiame pagrindinio komiteto pirmininkę į tribūną. Mes turime apsispręsti dėl grupės Seimo narių: S. Jovaišos, V. Simuliko, L. Talmonto, A. Navicko ir J. Džiugelio, siūlymo. Prašom pristatyti poziciją. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Pagrindinė mintis šio siūlymo Žmogaus teisių komiteto narių buvo ta, kad, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas, mes negalėjome palikti nuostatos, diskriminacinės nuostatos, kitų nuteistų asmenų atžvilgiu ir pasiūlėme vieną, neatmesdami Amnestijos įstatymo varianto, unifikuotą malonės skaičių. Tai vienerius metus nuo visų nuteistųjų likusios bausmės paimti ir taip sulyginti visų nuteistų asmenų galimybes priimti šią simbolinę, kaip buvo anksčiau numatyta, Lietuvos šimtmečio jubiliejui skirtą malonės dovaną.
Tiesa, toliau kalbant, Teisingumo ministerija savo siūlymais ištaisė labai daug diskriminacinių momentų, su jais mes negalime nesutikti ir taip pat juos patvirtinome. Bet vis tiek mūsų siūlymą siūlau dabar apsvarstyti ir už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs tiesiog siūlote iš esmės keisti įstatymo projektą. Komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Iš tikrųjų mes net skaičiavimų neturime, koks skaičius žmonių, kurie yra nuteisti, galėtų išeiti į laisvę, nes siūlymas, tai yra atleidimas nuo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies arba bausmės sumažimas vienais metais, apima labai plačią asmenų kategoriją. Tiesiog komitete mes diskutavome, kad tikrai būtų neatsakinga priimti tokį sprendimą, juo labiau kad ir visuomenės saugumą mes vargu ar galėtume tokiu atveju užtikrinti. Ką mes darėme, dirbdami kartu su prokuratūra ir su Teisingumo ministerija, tai atrinkome kategoriją žmonių, kurie nepavojingi, tarkime, asmenys, kurie dabar yra pusiaukelėje į namus, kurie dabar jau vyksta, kartu turėdami tam tikrus laisvės apribojimus, į darbą savarankiškai ir kurie tikrai jokio pavojaus šiuo metu nekelia. Tikrai komitetas siūlo nepritarti tokiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar galėtų pakeisti kas nors iš kolegų S. Jovaišą ir išdėstyti motyvus, nes jis jau kalbėjo ir pateikė, pristatė projektą? Matau V. Simuliką. Nepageidaujate paremti pasiūlymo? Ne, nėra. Kolegos, tada girdėjote S. Jovaišos ir komiteto motyvus, prašom apsispręsti visa apimtimi iš principo dėl tokio siūlymo. Kas remiate grupę Seimo narių, balsuojate už, kas remiate komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia dėl viso siūlymo.
Už S. Jovaišos, V. Simuliko, L. Talmonto, A. Navicko, J. Džiugelio koncepciją balsavo 30 Seimo narių, prieš – 23 (nespėjau pažiūrėti) ir 27 susilaikė. Taigi nėra pritarta. Vadinasi, lieka komiteto projektas.
Dabar dėl šio varianto buvo Seimo nario R. Šarknicko siūlymas dėl 6 straipsnio. Gal R. Šarknickas pristatytų? Nematau salėje. Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies. Prašom, komiteto pirmininke, pakomentuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes pritarėme iš dalies, pritarėme Seimo nario pastabai dėl imperatyvumo. Tą sutvarkėme, tačiau negalėjome pritarti sąvokoms, kurios neegzistuoja tiek Baudžiamajame, tiek Baudžiamojo proceso kodeksuose, tai tiesiog įstatymo tekste yra vartojamos tos sąvokos, kurios yra su BPK ir su BK suderintos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, komiteto primininke. Noriu informuoti, kad Seimo nariai sutinka su komiteto sprendimu. Taigi prašom išsakyti motyvus po svarstymo. M. Majauskas – prieš. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš gal vėl pakartosiu, kad amnestija yra tarsi patvirtinimas, kad Lietuvos baudžiamoji politika yra ydinga ir bausmės metu pati savaime neatsižvelgia į tuos kriterijus, apie kuriuos mes šiandien kalbame. Vis dėlto, jeigu mes sakome, kad baudžiamoji politika yra ydinga, tai tada keiskime įstatymus, tobulinkime baudžiamąją politiką, tobulinkime Baudžiamąjį kodeksą ir priimkime sprendimus. Šiandien deklaruojame, kad sprendimas yra lyg malonė, lyg dovana, bet iš tikrųjų šis sprendimas yra greičiau panašus, kaip minėjau, į elementarų mūsų galios demonstravimą, kad mes galime ką nors atleisti nuo bausmės. Aš vis dėlto manau, kad tai nėra tinkamas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatymas apaugo mitais, mes tai girdėjome ir posėdžių salėje. Ten neliko jokių diskriminuojančių nuostatų, yra išspręstos problemos ir dėl amžiaus, jų Teisės departamentas turėjo, ir dėl lyties. Tiesiog tik tos moterys, kurios yra nėščios ir kurios įkalinimo įstaigoje augina vaikus, galės pasinaudoti amnestija, vyrai nei nėšti negali būti, kiek žinau, kol kas ir lygiai taip pat jie neaugina vaikų įkalinimo įstaigose. Taigi neliko tos diskriminacinės galimybės, dėl kurios visi taip nuogąstavo. Atsirado tos grupės, kurios yra tikrai linkusios koreguoti savo elgesį. Mano jau minėti asmenys iš pusiaukelės namų tikrai vien dėl savo elgesio jau dabar gyvena lengvesniu režimu arba žmonės, kurie patiria arešto bausmę. Kokį turime ministerijos skaičiavimą, apie 37 vaikai turėtų būti paleisti ir suteikta jiems galimybė, tiems vaikams, kurie nėra įvertinti kaip pavojingi, linkę recidyvuoti, tiesiog įsilieti į visuomenę ir savo gyvenimą gyventi kitaip. Aš manau, mes tikrai turėtume tiems žmonėms suteikti šansą visiškai nerizikuodami savo saugumu, nes tikrai visus juos probacijos tarnybos pareigūnai prižiūrės visą tą laiką, tiesiog užtikrins, kad jie elgiasi gavę tą amnestijos dovaną tinkamai.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti po svarstymo, ar pritariame Įstatymo dėl amnestijos akto projektui Nr. XIIIP-2400.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 60, prieš – 2, susilaikė 19. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Replika per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Čia būtų galima ir ne prieš būti, bet jūs, gerbiama komiteto pirmininke, paminėjote atskiras grupes. Tai ne visos juk grupės patenka į šį amnestijos malonės įstatymo lauką. Tiesiog jūs galėjote priimti ir pirminį variantą ir jį sujungti su tais variantais, kad visos grupės būtų kažkokią dovaną gavusios. O dabar vis tiek išeina taip, kad tie žmonės, kurie galėtų būti amnestuoti, tokios dovanos šį kartą negaus.
PIRMININKĖ. Tęsiame mūsų klausimus toliau. Atsiprašau, A. Širinskienė dar per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tikrai yra labai diskutuotinas klausimas, ar atskiros asmenų grupės gali pretenduoti į amnestiją. Tai yra tie asmenys, kurie kelia pavojų visuomenės sveikatai ar visuomenės saugumui, tai tikrai manau, kad turėtume labai atsakingai kalbėti apie amnestiją visiems asmenims, nes vargu ar sunkūs nusikaltėliai tokios dovanos nusipelno.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai, argumentai, replikos išsakytos. Taigi dirbame toliau.
15.48 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2734 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2734. Kviečiame viceministrą E. Bingelį. Prašom pateikti įstatymo projektą.
E. BINGELIS. Laba diena, gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas gauti socialinę paramą mokiniams ir padidinti mokinių nemokamam maitinimui skiriamiems produktams, reikmėms įsigyti skiriamų lėšų dydžius. Įstatymo projektas parengtas kartu su Statistikos departamentu atsižvelgiant į vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių statistinę informaciją, taip pat atsižvelgiant į maisto prekių vidutines kainas, mažmenines vidutines kainas, taip pat atsižvelgiant į savivaldybių pasiūlymus dėl nemokamo maitinimo. Primenu, nemokamo maitinimo suma, kuri skiriama nemokamam maitinimui, buvo nekeista nuo 2014 metų, o mokinio reikmėms nekeista nuo 2016 metų. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektu keičiama daugiau nei pusė šiuo metu galiojančio Socialinės paramos mokiniams įstatymo straipsnių, todėl įstatymas išdėstytas nauja redakcija.
Esminiai pakeitimai. 25 % didinamos nemokamam maitinimui produktams įsigyti skirtos lėšos. Pavyzdžiui, pusryčiams nuo 49 iki 84 euro centų, pietums nuo 1 euro 6 centų apatinė šakutė iki 1 euro 52, viršutinė iki 1 euro 90 centų ir taip toliau. 33 % didinamas mokinio reikmėms įsigyti skiriamų lėšų dydis – nuo 57 eurų iki 76 eurų.
Taip pat sudaryti galimybę skirti ne tik nemokamą maitinimą, bet ir paramą mokinio reikmėms įsigyti, kai vertinamos vidutinės pajamos asmeniui per vieną mėnesį. Papildomai nustatyti vienodą teisinį reguliavimą visose savivaldybėse, taikyti išimtį ir skirti nemokamą maitinimą netgi dar didesnes pajamas turint vienam asmeniui, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, situacijas. Pajamos galėtų siekti netgi 305 eurus vienam asmeniui. Taip pat suteikti galimybę kreiptis asmenims, kuriems yra pasibaigęs globos, rūpybos mokėjimas, kol jie vis dar mokosi bendrojo ugdymo programoje, kad galėtų pasinaudoti šia parama.
Įsigaliojimas numatomas nuo 2019 m. sausio 1 d. Siūlomam projektui lėšų reikėtų papildomai apie 6,4 mln. sumos – 5,4 mln. iš valstybės biudžeto ir apie 1 mln. iš savivaldybių. Tačiau įvertinus tai, kad mokinių skaičius mažėja, ir tai, ką mes turime šiais metais ir koks yra planas kitiems, papildomai skirti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikėtų. Prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti grupė Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, turbūt šaunu, kad jūs bandote didinti (aš čia, dešinėje) išmokas, tai yra tą paramą maitinimui, tačiau galbūt yra ir kitų problemų? Kažkada buvome pradėję kalbėti apie galimybę maitinti visus moksleivius, nes kaip ir yra tam tikras diskriminacinis faktorius. Kai kada gaunamos šeimos pajamos neparodo tikro vaizdo, o dažnai būna taip, kad galbūt būna ant tam tikros ribos šeimos, kurioms labai svarbu būtų maitinimas vaikams. Tai vienas klausimas. Ar nemanote, kad būtų galima pereiti prie visuotinio maitinimo? Galbūt įgyvendinti skandinavišką modelį?
Antras dalykas, produkto kaina taip pat ne viską lemia, dažnai lemia pirkimai tų produktų. Ar nemanote, kad nepakankamai išnaudojamas pirkimas tiesiogiai iš ūkininkų? Galbūt reikėtų pakoreguoti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad būtų galima lengviau pirkti, aišku, nustatant atskirų produktų tam tikrą ribinę kainą? Būtų galima gauti rezultatą nebūtinai teikiant daugiau pinigų, o paprasčiausiai pigiau perkant. Ačiū.
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą. Atsakau. Mes pritartume visų mokinių maitinimo idėjai. Kita vertus, jeigu mes šnekėtume apie pradinukų ir priešmokyklinio amžiaus vaikų maitinimą, tai papildomai reikėtų apie 42 mln. eurų. Tai yra ganėtinai didelė suma. Šiuo metu turbūt galimybės nėra.
Šnekant apie Viešųjų pirkimų įstatymą, tai tikrai reikėtų daugiau dėmesio skirti pačioms mokykloms, nes mokyklos yra produktų pirkėjos. Įstatymai joms kaip ir suteikia galimybę, bet gal kai kurios mokyklos pasirenka joms patogesnį paties pirkimo būdą. Tikrai yra mokyklų, kurios sugeba nusipirkti iš vietos ūkininkų, tiktai gal praktika nėra susiklosčiusi visose savivaldybėse.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamas viceministre, vakar mes komitete svarstėme biudžetą ir ten yra tokių skylelių – šnekame viena, o rašome visai kitus skaičius. Kaip mes vykdysime tuos įsipareigojimus? Pats siūlymas yra, aišku, sveikintinas, seniai reikėjo tai daryti, nes kainų indeksas kilo, o kainos liko tos pačios ar mokyklai, ar maitinimui. Jūs aiškinamajame rašte taip painiai rašote, kad pinigų reikia, bet gal nereikės. Kada planuojama, kad šitas įstatymas įsigaliotų? Suprantu, kad nuo sausio 1 dienos. Jeigu priimsime, ar tikrai pakaks lėšų užtikrinti šito įstatymo vykdymą? Labai ačiū.
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą. Kiek reikėtų papildomų lėšų, esame apskaičiavę. Kaip mes matome, nors ir buvo didintos valstybės remiamos pajamos, indeksuoti pradedamas nuo 2019 metų taip pat minimalaus vartojimo poreikio dydis. Vis dėlto mokinių, kurie galėtų pasinaudoti šia parama, mažėja. Tam, ką mes turime iš šių duomenų šiais metais ir kas suplanuota kitais metais, papildomai skirti lėšų nereikėtų ir pavyktų užtikrinti, kad visi, kuriems reikia, gautų iš dabartinių asignavimų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš irgi labai pritarčiau, jeigu mes pereitume prie visų pradinukų maitinimo, man atrodo, būtų teisingiau. Tai ypač mažina… bendravimą, tokią atskirtį tarp vaikų, bet mano klausimas yra apie šio didinimo dydį ir laiko tarpus. Ar nemanote, kad būtų geriau ne vienąkart padidinti tam tikrais skaičiais, bet taip taip įvesti indeksaciją, kad kylant kainoms ta suma, kuri skiriama maitinimui, būtų indeksuojama, o ne tokia politine valia – kartais padidinama, kartais palaukiama porą metų, tada didinama. Mes turėtume objektyvesnį pasiūlymą ir tada būtų visiems aiškiau ir lengviau. Ačiū už atsakymą.
E. BINGELIS. Ačiū už pasiūlymą. Taip pat šitas mintis galima dabar svarstyti ir Seimo komitetuose, jeigu pritartumėte. Dabartiniu momentu matome gana didelę riziką, kad galime nesuvaldyti biudžeto. Viena dalis – kad būtų koks nors rekomendacinis skaičius, tad mes vertiname nusistovėjusią praktiką, statistiką ir galime pateikti šiek tiek konkretesnius siūlymus.
Kas jau yra padaryta dėl minimalaus vartojimo poreikio dydžio ir kas taip pat šiame įstatyme yra keičiama, tai būtent mokinio reikmėms įsigyti skirtų lėšų dydis, kuris yra bazinė socialinė išmoka, ji dabar indeksuojama su minimaliu vartojimo poreikio dydžiu, kuris kiekvienais metais indeksuojamas. Reikia tikėkis, kad žiūrint į ateitį pavyks daugumą dydžių indeksuoti taip, kad jie atlieptų rinką ir tuometinę ekonominę situaciją.
PIRMININKĖ. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar su šiuo įstatymo keitimu savivaldybėse didės ar mažės administravimo lėšos?
E. BINGELIS. Administravimo lėšos skiriamos nuo bendros sumos, tad esminiai dydžiai nesikeičia, nes ir pati suma, kuri yra skiriama, nesikeičia. Savivaldybės tą pačią sumą, kurią administravo šiais metais, administruoja ir kitais metais.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas yra susijęs su šiuo įstatymu, bet turbūt labiau jis yra apie Piniginės socialinės paramos įstatymą, tiesiog praktikoje visai neseniai susidūriau su tokia nelogiška situacija, kai žmogus, vykdantis individualią veiklą, kreipęsis šitos paramos savo vaikams, buvo išprašytas, todėl, kad pagal įstatymą greičiausiai mes žmogaus pajamomis laikome jo įplaukas, o ne pajamas, tai yra ne tai, kas jam iš tikrųjų lieka galutiniam vartojimui. Tiesiog noriu jūsų paklausti, ar prie progos, kadangi keičiate šitą įstatymą, nemanytumėte, kad reikėtų pakeisti galbūt ir pagrindinį įstatymą, aišku, įregistruojant atskirą projektą, kad žmonės, kurie verčiasi be darbo sutarčių, nebūtų nepagrįstai diskriminuojami? Ačiū.
E. BINGELIS. Teisingai, mes jau irgi gavome kreipimąsi. Šiuo atveju yra du dalykai, dabar kaip tik ir diskutuojame, kaip pakeisti, nes tiek Piniginės paramos įstatyme, tiek čia yra vertinamos mėnesinės pajamos, o tų, kurie užsiima individualia veikla, – metinės. Tikimės, kad rasime sprendimą atitinkamai su praėjusių metų deklaravimu.
Kita dalis, kad savivaldybėms nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioja naujos išmokų rūšys – gali būti sąlyginės arba motyvuojančios. Savivaldybės, kurios žiūri lanksčiau, tikrai pritaiko ir suranda dar papildomų būdų, kaip padėti šeimoms, kurios neatitinka, vadinkime, testuojamų kriterijų, kurie tikrinami.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Rimantai, neklausite? Atsisakote? Tada V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Analogišką kreipimąsi kaip ir kolegė I. Šimonytė esu gavęs ir, manau, politinio pasitikėjimo komandos, ministerijų iniciatyvos yra pažangios, tačiau įgyvendinimo procesai… Kad ir šį projektą rengiant, akivaizdu, reikės keisti įstatymo nuostatas, tačiau kito įstatymo – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems. Ir į tai atkreipia dėmesį Teisės departamentas. Ar jūs vertinate savo ministerijos administracijos kompetenciją, nes trūksta kompetencijos ir įžvalgų, rengiant normas, nežiūrima sistemiškai? Teisės departamentas jums teikia pastabas, o tai yra akivaizdus jūsų ministerijos teisininkų brokas.
E. BINGELIS. Ačiū už reakciją. Kolegų, kurie rengė šio įstatymo pakeitimus, kompetencija asmeniškai neabejoju. O tokia sistema egzistuoja, kad mes apsisaugotume nuo pavienių, praleistų kažkokių klaidelių. Atsižvelgsime į rekomendacijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių, norinčių klausti, klausimus. Motyvai už – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai siūlau pritarti, nes, kaip minėjau ir klausdamas, viskas kinta pasaulyje, ypač kainos, ir kinta ne į mažėjimą, o į didėjimą, ir tų pinigėlių, kuriuos mes skirdavome vaikų maitinimui ir pasiruošimui mokyklai, aišku, sumos yra juokingos. Tada vyksta labai daug nereikalingų akcijų. Aš manau, kad jeigu valstybė imasi tokios misijos, o misija labai teisinga – rūpintis vaikų sveikata, jeigu mes kalbame apie maitinimą, ir visiškai teisingai čia kalbėjo kolegos apie visuotinį maitinimą, visų vaikų, nestigmantizuojant vienų, kad vieni iš kažkokių šeimų, kurios nesugeba pamaitinti, tai siūlau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prieš niekas nepareiškė noro kalbėti. Prašom balsuoti dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – lapkričio 22 diena.
16.03 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2730 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas – Užimtumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir trijų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2730. Pateikia viceministras E. Bingelis. Prašom.
E. BINGELIS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Užimtumo įstatymo Nr. XIIP-2470 pateikimas susijęs su mokestine pertvarka, tiesiog yra techniniai pakeitimai – sulyginti darbo vietų subsidijas tiems, kurie naudojasi šita programa, kad tai būtų prilyginta minimaliam mėnesiniam atlyginimui, kaip yra dabar. Čia toks techninis, prašau pritarti, papildomų lėšų nereikės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Viskas aišku, neužsirašiau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai už ir prieš, kadangi klausiančių daugiau nėra. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju. Bendru sutarimu pritariame. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – taip pat lapkričio 22 diena.
16.04 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2731 (pateikimas)
Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2731. Pateikimas. Viceministras E. Bingelis. Prašom.
E. BINGELIS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, 2.3 klausimas, kaip ir 2.2, yra apie Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus, kuriais irgi yra suvienodinamos tokios sąlygos, kaip yra šiuo metu, tiesiog įvertinant, kaip po mokesčių reformos atrodo atlyginimai. Tai irgi techniniai keitimai, paliekant tą patį subsidijavimo dydį iki dviejų tą mėnesį galiojančių Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio. Lėšų poreikio nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, kalba bus vis apie tą patį. Vyriausybė paskutiniu metu pamilo šią temą, pateikė vieną įstatymo projektą – Socialinių įmonių įstatymo pertvarkos. Kolega T. Tomilinas su kolegomis užregistravo dar vieną įstatymą. Dabar jūs siūlote didinti subsidiją. Kartu vyksta diskusijos, ar apskritai logiškai ir racionaliai mes naudojame tas lėšas. Žinau, kad kitų metų biudžete numatėme 20 mln. ir socialinėms įmonėms, ir individualiai dirbantiems rinkoje. Žinome, kad šiemet tų 20 mln. neužtenka. Kaip vykdysime šį įstatymą ir apskritai ką darysime su tais įstatymų projektais, nes jau nauji metai čia pat? Tų 20 mln. tikrai neužteks ir šiam pasiūlymui, nors aš abiem rankomis pritarčiau jam. Ačiū.
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą. Atskirčiau du dalykus. Vienas, pasiūlyti pakeitimai, kai Seime bus priimti, tai ir įsigalios. Taip pat apie lėšų poreikį. Matome, kad jau šiemet prognozės, kurios buvo, yra gerokai mažesnės. Tikėtina, yra planas, kad kitais metais bus iki 20 mln. Šitie pakeitimai, kurie dabar siūlomi, yra techninio pobūdžio, siekiant išlaikyti, kad nenutiktų jokių nesklandumų nuo sausio 1 dienos, kai įsigalios visi nauji lydimieji įstatymai, su biudžetu, su struktūrinėmis reformomis. Tai būtent ta subsidijos dalis.
Kai bus priimti įstatymai dėl socialinių įmonių ateities, tada jau įsigalios naujos redakcijos, naujos nuostatos, kurios buvo pristatytos turbūt T. Tomilino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pratęsiu kolegos Algirdo klausimą. Iš tikrųjų poreikis dabar yra sumažėjęs dėl to, kad mes tiesiog labai smarkiai sujaukėme socialinių įmonių darbą dėl savo įvairiausių reformų ir projektų, jos neteko dalies užsakymų ir turėjo atleisti dalį žmonių. Bet aš tikiuosi, kad mes po visų šitų peripetijų vėl viską sutvarkysime ir vėl atsigaus jos, todėl tų pinigų gali neužtekti.
Bet mano klausimas yra susijęs su tuo, kaip vis dėlto dabar šios jūsų pataisos dera su tais projektais, kuriuos mes dabar svarstome, nes mes turėsime apsispręsti dėl visko. Prie kurio čia dabar vaikštančio projekto, Seimo narių ir Vyriausybės pateikto, jis yra priderintas?
E. BINGELIS. Ačiū už klausimą. Būtent apie dabartinį reguliavimą, kad nebūtų pabloginta situacija, kaip yra dabar. Čia yra tik techninis. O dėl tų svarstymų, kurie vyksta Seime, mes dažniausiai dalyvaujame arba komitetuose, arba diskusijose ir ten tada tas pozicijas pareiškiame, jei mūsų klausiama.
Tai yra būtent apie dabartinį teisinį reguliavimą ir kad nebūtų pabloginta situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į visų Seimo narių, norinčių paklausti, klausimus. Motyvų sakyti po pateikimo niekas nepageidauja. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti balsuojant dėl Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 75 Seimo nariai ir visi pritarė įstatymo projektui. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – lapkričio 22 diena.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-2697(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, mūsų bazėje atsirado visi reikiami dokumentai dėl rytinės darbotvarkės 1-2 klausimo – dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas. Dabar mes turime turėti diskusiją. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Prašom, gerbiama komiteto primininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas per Seimo plenarinio posėdžio pertrauką, kadangi nagrinėjome ypatingos skubos tvarka, apsvarstė minėtą nutarimo projektą. Mes atsižvelgėme į visus Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas, jie posėdyje patvirtino, kad daugiau pastabų neturi, ir iš dalies pritarėme kai kuriems gautiems Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymams. Galiausiai balsavome dėl viso nutarimo projekto ir turėjome 9 balsus už, 1 buvo prieš, susilaikiusių neturėjome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Diskusiją pradeda S. Tumėnas. Prašome.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, už galimybę pasisakyti. Gerbiami Seimo nariai, man regis, mes nė vienas nekvestionuojame, kad Konstitucija yra pagrindinis mūsų protų ir mūsų širdžių dokumentas, tačiau kai mes cituojame ir remiamės Konstitucija, dažniausiai minime konkrečius Konstitucijos straipsnius ir mažiau užsimename apie kitą dalį, kuri šiandien, svarstant šį projektą, man regis, ypač svarbi. Turiu minty parašytą jautrią ir vertybiškai svarbią Konstitucijos preambulę, kurioje skelbiama, kad „Lietuvių tauta, […] įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje […], puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros, teisingos, darnios, pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“, taip pat čia užsimenama, rašoma ir apie dvasios svarbą, apie gimtojo žodžio svarbą, raštą ir papročius.
Niekas nesikėsina į Konstitucijos tekstą, niekas nesikėsina į Konstitucijos dvasią. Aš suprantu Konstitucijos kūrėjus, kuriems tai buvo ir tebėra pats svarbiausias gyvenimo darbas, pats svarbiausias kūrinys, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad juk keičiasi situacija, keičiasi gyvenimas, evoliucionuoja. Kai buvo kuriama Konstitucija, buvo priešiškos valstybės kariuomenė, mes nebuvome NATO nariai, mes nebuvome Europos Sąjungos nariai, mes nebuvo kitų struktūrų nariai. Dabar yra sudėti visi visi saugikliai, tad Lietuva yra saugi šalis. Mano iš preambulės pacituoti teiginiai, man regis, ypač svarbūs ir padės. Šis projektas, kurį šiandien svarstome, tikiuosi, ir priimsime šį sprendimą, padės įgyvendinti tuos teiginius, kurie yra minimi mūsų preambulėje.
Šiandien rytą, kai svarstėme Atliekų tvarkymo įstatymą, buvo užsiminta, kad surinkta 20 tūkst. parašų. Tai šiandien noriu kaip Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys patvirtinti, kad šimtai tūkstančių lietuvių, šiuo metu gyvenančių svetur, ne Lietuvoje, tikisi, kad mes priimsime teigiamą sprendimą.
Noriu dar kartą priminti, kad tų organizuotų lietuviškųjų pasaulių, kuriuos taip įvardijo mūsų žymusis A. Maceina, yra 45 pasaulio valstybėse. Šiandien visų jų akys žiūri į mus, į Seimą, ir jie nori išgirsti, ar jie mūsų valstybei yra reikalingi, ar mes į juos žiūrime kaip į lygiaverčius savo tautiečius, šiuo metu gyvenančius svetur.
Daug kas ginčijasi, kad yra dvi datos, dvi dienos, kad referendumas vyks dvi dienas, bet aš manyčiau, įsitikinęs, kad geriau yra dvi dienos, bus daugiau skaidrumo, daugiau aiškumo. Dvi dienos yra geriau negu turime karčią patirtį, kai referendumo metu mes vaišiname savo piliečius rudo skysčio buteliu „Cento“ ar „Euro“, pavadinimu nebeprisimenu, ir skalbimo milteliais. Geriau jau referendumas tegul vyksta dvi dienas negu skalbimo miltelių dovana. Taigi kviečiu pritarti šitam projektui, nes šis sprendimas svarbus visai mūsų valstybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską frakcijos vardu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mes kreipiamės, Seimas ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą ne dėl to, kad dvi dienas balsavimas bus, o dėl to, kad tarp tų dviejų dienų balsavimo bus dviejų savaičių pertrauka. Iš tiesų kreipiantis bet kada, kad ir kas būtų tas kreipimosi autorius, ar Seimo narių grupė, ar asmuo, kurio bylą nagrinėjantis teismas sustabdo nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išreikšdamas to asmens abejones, ar Seimas in corpore, turi pagrįsti savo kreipimąsi, o ne pasakyti: ei tu, Konstitucini Teisme, pasakyk, ar prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai toks referendumas. Tokia buvo pirma šito nutarimo projekto mintis. Rezoliucinėje dalyje net nebuvo parašyta, dėl ko gali prieštarauti, ar neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucija yra didelė ir ten daug straipsnių, daug principų. Net įvardinus principą ar straipsnį, reikia pagrįsti, kodėl mes taip klausiame Konstitucinio Teismo, ar mes abejojame tuo? Vadinasi, visi argumentai turi būti surašyti.
Šiandien komitetas svarstė ir visus siūlymus dėl papildomų argumentų atmetė. Pavyzdžiui, ar nebus manipuliuojama rinkėjų nuomone per tas dvi savaites, kai bus pertrauka, ar bus tų rinkėjų lygiateisiškumas, jeigu per tas dvi savaites pradžioje pirmą referendumo dieną bus vienoks informacijos srautas, o pabaigoje bus kitoks? Vadinasi, jau nelygioje padėtyje yra rinkėjai. O kaip užtikrinsime politinės reklamos draudimą per tas dvi savaites, nes referendumo pertrauka nereiškia, kad per tą laiką vėl iš naujo gali būti agitacija? Negali būti agitacijos. O ar tai nereikš, kad mes varžome žodžio laisvę? Žiniasklaidai pasakysime: nu, nu, nu, per tas dvi savaites nieko negalite rašyti, nieko negalite skelbti per referendumą. O kaip užtvindysime socialinius tinklus, neleisdami niekam pasidalinti nuomone apie referendumą? Tai faktiškai neįmanoma. Nebeužtvenksite upės bėgimo, kaip sakė mūsų klasikas. O čia kalbama apie socialinius tinklus. Ten bus potvyniai, ne tik upės bėgimas. Ir visi šitie argumentai, pagrindžiantys abejonę, buvo atmesti. Buvo atmesti, nes, matai, per daug.
O ar tie, kurie atmetinėjo, nors kartą rašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą? Ar matė tuos kreipimusis, kurie ne iš vieno sakinio susideda? Ar matė Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriais priimamas nagrinėti tas kreipimasis ar nepriimamas ir dėl ko nepriimamas? O nepriimamas dažniausiai dėl to, kad neatskleidė prieštaravimo, galimo prieštaravimo turinio, argumentų ir nepateikė, kodėl tie argumentai, jų manymu, prieštarauja. Todėl toks kreipimasis turi būti išsamus, visapusiškai pagrindžiantis tą kreipimąsi taip, kad Konstituciniame Teisme būtų galima iš tikrųjų sužinoti nuomonę. Ne tik Konstitucinis Teismas gali pasakyti, toks referendumo organizavimas su dviejų savaičių pertrauka, kai nebus ne tik balsavimo nepertraukiamumo, bet ir balsų suskaičiavimo iš karto po balsavimo… Ką reiškia po pirmo turo balsai neskaičiuojami? Jie bus saugomi, ir netgi ne rinkimų komisijoje, kuri yra atsakinga pagal įstatymą už rinkimų ir referendumo organizavimą, o kur nors kitur, galbūt policijoje. Vadinasi, praeis geriausiu atveju trys savaitės nuo pat pirmo balsavimo, nes išankstinis balsavimas prasideda daug anksčiau, prasideda keturios dienos iki tikrosios balsavimo dienos.
Taigi, mano įsitikinimu, toks nutarimo projektas yra tyčia parašytas tam, kad būtų nusiplauta. Seimas atsistoja Poncijaus Piloto poza ir sako: aš kreipiausi, Dievas matė, bet Konstitucinis Teismas kažkodėl nepriėmė. Nepriėmė, na, ir tuščia jo, ir nereikia mums jų. Mes vis tiek organizuosime tą referendumą, nes atsakymo į tą klausimą, kai Seimo nariai uždavė, ką darysite, kai nepriims tokio kreipimosi, nebuvo.
Siūlau visiems atsikvošėti ir suprasti, kad tie visi siūlymai nėra noras pakenkti, o yra noras padėti. Negalvokite, kad tik jūsų nuomonė yra teisingiausia.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar vienas argumentas, atsiprašau. Mano manymu, visos šitos manipuliacijos prives prie to, kad tautai atsibos tai ir referendumas žlugs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Konstituciją referendumas yra tiesioginio tautos aukščiausios suverenios galios vykdymo forma. Suverenas – mūsų valstybė, ne Seimas, ne Prezidentė, ne Vyriausybė, ne teismai, o pilietinė tauta. Būtent pagal Konstituciją pilietinei tautai suteikiama aukščiausia suvereno galia kurti valstybę ir nustatyti piliečių santykius su valstybe.
Referendumo balsavimo laiko ištęsimas iki dviejų savaičių aiškiai parodo, kad mes, piliečių atstovai Seime, netikime, kad suverenas sugebės adekvačiai pasinaudoti savo suvereno galiomis jam svarbiu klausimu. Užuot pabandę įsigilinti, kodėl nuo 1990 metų emigravę 707 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų šimtai tūkstančių artimųjų, likusių čia, Lietuvoje, nenorės be dviejų savaičių pertraukos išreikšti savo valios dėl noro išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, mes pro ausis praleidžiame grėsmingas žinutes dėl to, kad Lietuvos piliečiai išsiskiria iš Europos Sąjungos valstybių tuo, jog nenori savęs tapatinti su valstybe. Pagrindinė priežastis, kodėl piliečiai nenori susieti savęs su Lietuvos valstybe, yra ta, kad jie valstybę tapatina su valdžia, kuri yra uzurpavusi jų suvereno galias.
Ar nesityčiojame iš Lietuvos žmonių, užsienyje gyvenančių savo piliečių, kurių yra šimtai tūkstančių ir kurie yra sukišti, atsiprašau už tą žodį, į vieną senamiesčio apygardą, kad jiems suteikiama imitacinė galimybė išreikšti nebepilietinę savo valią? Ar nesityčiojame, kai per rinkimus pažadame žmonėms suteikti galimybę tiesiogiai išsirinkti seniūnus, kai pažadame įteisinti teisėjų tarėjų instituciją, o po rinkimų jiems po nosimi suraitome politinę špygą? Ar Seimo nutarimas, susijęs su referendumo balsavimo ištęsimu iki dviejų savaičių, nedemonstruoja mūsų nenoro iš esmės spręsti piliečių pasitikėjimo susigrąžinimą savo valstybe?
Norėdami bet kokia kaina įteisinti hibridinę pilietybę, mano giliu įsitikinimu, mes tikrai ne siejame savo piliečius su Lietuva, bet dar labiau juos atskiriame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke, kad dar suteikėte man žodį. Aš mielai juo pasinaudosiu. Visi kalbėję kėlė labai aktualius klausimus, ir aš daugeliui minčių pritariu. Ir P. Urbšiui pritariu dėl to, kad esama tvarka, kaip užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja, neatrodo tokia teisinga. Aš dar praeitą kadenciją buvau kreipęsis į VRK (Vyriausiąją rinkimų komisiją) siūlydamas padaryti atskirą apygardą vien užsienyje gyvenantiems lietuviams, kad jie turėtų savo atstovą parlamente ir išrinktų jie. Tai būtų atskiras jų atstovas. Man buvo pasakyta, kad nepakankamas dalyvavimas – jų niekada nedalyvauja tiek, kiek dalyvauja mūsų vienoje vidutinėje apygardoje žmonių.
Aš bendravau su užsienio bendruomenėmis ir juos informavau apie tą susitarimą su Vyriausiąja rinkimų komisija, dabar, aišku, pasikeitė pirmininkas, bet, aš galvoju, institucinė atmintis turėtų išlikti. Man buvo atsakyta, kad kai tik susirinks pakankamas skaičius, maždaug tiek, kiek dalyvauja apygardoje, tikrai Vyriausioji rinkimų komisija įsteigs atskirą apygardą. Ir tai, mano požiūriu, būtų teisinga, nes, pavyzdžiui, prancūzai turi net keletą parlamentarų, išrenkamų užsienyje, nes užsienyje jie turi didžiulę bendruomenę. Tai čia reikalinga idėja.
Aš pritariu pačiai valstiečių intencijai, aš irgi solidarizuojuosi su tuo, kad aktyviau dalyvautų užsienyje gyvenantys lietuviai, nes jų yra labai daug, aktyviau reikštųsi mūsų politiniame gyvenime, bet taip nėra. Bet taip nėra, su tuo reikia sutikti. Dar daugiau, aiškiai matau, kad nėra Lietuvoje gyvenančių piliečių politinės valios pritarti platesniam užsienio lietuvių įsiliejimui. Ir tas referendumas, matyt, iš anksto yra pasmerktas blogam rezultatui.
Nepaisant to, tikrai norėdamas, kad būtų kitoks rezultatas, aš suprantu, kad negalima eiti tokiu keliu, kad galimai darytume Konstitucijai prieštaraujančius sprendimus tam, kad pasiektume norimą rezultatą. Nors tam rezultatui aš irgi pritarčiau. Tikrai taip negalima elgtis. Ir pritariu idėjai, kad jeigu mes kreipiamės į Konstitucinį Teismą, turėtų būti visi argumentai surašyti. Tų argumentų buvo daug išvardinta. Žiūrėkite, jeigu koks nors žmogus kreipiasi į teismą dėl ko nors – kad pažeistos jo teisės, kad kas nors jį apvogė ar kas nors jį sumušė, pateikia visus argumentus, kiek gali daugiau. Mes taip pat turime elgtis, o ne priešingai. Todėl aš manau, kad net ir toks kreipimasis nepakankamas, galbūt net apsimestinis, kas irgi būtų netinkama ir nesolidu. Mes turime pakankamai teisininkų, kurie galėtų solidžiau tą parengti, juo labiau kad tie siūlymai skambėjo. Komitete jie turėjo visi būti inkorporuoti, o jau Teismas tą atsirinks. Konstitucinis Teismas vienus argumentus pripažįsta, kitų nepripažįsta. Tai jau čia ne mūsų reikalas įvertinti, Teismas įvertintų. Apgailėtina, kad šitaip yra, bet gal geriau negu nieko. Aš, matyt, balsuosiu už tą sprendimą, bet tikrai apgailėtina, kad šitaip yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje mes turėjome numatę laiką tik pateikti. Užsirašiusių nėra daug, juolab M. Majausko nematau salėje, tad kviečiu A. Vinkų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininką, taip pat pasakyti nuomonę šiuo klausimu.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jau daug mėnesių ir savaičių mes Seime svarstome šią labai aktualią problemą. Noriu pasakyti, kad pasaulio lietuviai, ypač paskutiniu metu ir kai aš buvau Omaho mieste, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir kai vyko Portlande, kai ponia R. Šalaševičiūtė buvo ten išvykusi, kalbėdami apie pilietybės išsaugojimą, ragina visus Lietuvos ir tų šalių žmones lietuvius, kad prisidėtų prie tų visų iniciatyvų, kurias dabar daro Lietuvos intelektualai, visuomenininkai, politikai, teisininkai. Jie kreipiasi ir į Lietuvos bažnyčią, ir į meno, ir pasaulio žmonės, kad tos diskusijos, kurios vyko apie pilietybės suteikimą, išsaugojimą ir įvairias grėsmes, galimybes, baigtųsi teigiamu rezultatu. Tikisi, kad tai nesupriešins mūsų, o suvienys tautą.
Noriu pasakyti, kad D. Henke – Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė dar praeitų metų birželio 26 dieną viename iš straipsnių rašė, kad „akivaizdu, kad referendumas yra patikimas instrumentas tautos valia palaiminti kardinalius politinius sprendimus. Referendume dėl dvigubos pilietybės Lietuva taip pat ruošiasi rasti atsakymą į šį klausimą. Ar gali Lietuva nutraukti ryšius su apytikriai 800 tūkst. piliečių ir jų palikuonimis, išvykusiais iš šalies po 1990 metų? Ar yra kitų būdų išsaugoti su jais valstybinius teisinius santykius? Visiems ilgesniam laikui, rašo, išvykusiems į užsienį, svečioje šalyje užsidirbusiems gerovę, suradusiems ten draugų ir sukūrusiems ten šeimas, kažkada neišvengiamai iškyla klausimas: koks mano statusas? Emigrantai neturi rinkimų teisės. Valstybės parama jiems ir jų vaikams ribota. Dažnai jie neturi tokių pačių darbuotojų teisių kaip vietiniai gyventojai. Todėl savaime suprantama, kad kažkada iškyla mintis apie tave priėmusios šalies pilietybę. Šis procesas gali skatinti savo identiteto paieškas. Neretai naujos pilietybės siekiama vien iš praktinių paskatų. Netekęs gimtosios šalies, pilietis (baigiu) gali guostis mintimi, kad pavyko rasti naują tėvynę, tačiau netekties jausmas ir liūdesys išlieka. O prisiminus Lietuvą apima prieštaringi jausmai, kodėl čia vis dar neįmanoma tai, kas kitose šalyse jau seniai yra įsigalioję?“
Aš ir praeitą kartą sakiau, kad balsuojant dvi dienas bus sudarytos palankios sąlygos daugumai piliečių dalyvauti referendume, nes sprendimams priimti reikia daugumos, juolab jau esame balsavę referendume dvi dienas, ir manau, kad pilietybės išsaugojimas yra toks pat svarbus klausimas kaip Lietuvos išlikimas, išstojimas ir buvimas Europos Sąjungoje.
Ir pabaigai. Kviečiu dar kartą ir tuos, kurie oponuoja, pergalvoti savo poziciją, tuos, kurie laikotės tos pozicijos, prie kurios aš ir savo pozicija prisijungiu. Padarykime viską, kad šiandien mes balsuotume už tai, ko siekia pasaulio lietuviai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kad sutaupėte laiko pasisakydamas. Gerbiami kolegos, kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę į tribūną ir svarstysime siūlymus dėl nutarimo projekto.
Pirmasis siūlymas yra J. Sabatausko. Tik J. Sabatausko ir yra siūlymai. Pirmasis jo siūlymas. Prašau, gerbiamas Juliau, pateikti savo siūlymą. Gerbiamas Sabatauskai, prašome pristatyti pirmąjį savo siūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūliau pataisyti preambulę. Aš iš karto siūlau svarstyti mano antrąjį siūlymą, nes tai yra papildytas pirmasis, nematau prasmės svarstyti ir pirmą, ir antrą. Taigi papildytame antrame siūlyme aš siūlau, pritardamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei dėl atsižvelgimo į Teisės departamento pastabas, atitinkamai pataisytą preambulę, papildomai pridėti nuo žodžių „Seimo nutarimo projektas paneigia dar vieną svarbų principą“, kad referendumo rezultatai turi būti suskaičiuoti per protingai įmanomą trumpiausią terminą, tai yra iš karto po balsavimo, nedelsiant, ir tai užtikrintų sąžiningą rezultatų nustatymą.
Be to, toks ištęsimas, mano manymu, sudaro sąlygas manipuliuoti rinkėjų nuomone, nes jeigu matoma, kad rinkėjų aktyvumas yra menkas tam, kad referendumas įvyktų, gali būti taikomos įvairios priemonės. Gerbiamas S. Tumėnas prisiminė referendumą dėl Europos Sąjungos, kad neatsirastų tokių iniciatyvų, kaip buvo su milteliais ir alaus bambaliais. Todėl, manau, reikia būtinai paklausti Konstitucinio Teismo pagrindžiant, pateikiant tokį pagrindimą ir įvertinant dar ir tai, kaip per dvi savaites užtikrinti draudimą politinės reklamos, nes priešingu atveju išeitų, kad mes žodžio laisvę suvaržome, nes neleidžiama apie tai kalbėti, tačiau fiziškai aš nematau jokios galimybės, kaip minėjau savo pasisakyme anksčiau, dėl socialinių tinklų bus niekaip neįmanoma sustabdyti žmonių keitimosi nuomonėmis.
Mano manymu, visa tai prieštarautų ne tik teisinės valstybės principui, bet ir Konstitucijos 1 straipsniui, kuris sako, kad Lietuvos Respublika, Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, demokratijos vienas iš pagrindinių principų yra vis dėlto procedūrų laikymasis. (Balsas salėje: „Laikas.“) Na, ir kam buvo prieš tai pritarta komiteto.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog komentuodama komiteto poziciją, kodėl mes nepritarėme, atkreipiu dėmesį, kad ir pats gerbiamas J. Sabatauskas buvo darbo grupės posėdžiuose ir matė, kaip yra siūloma reguliuoti reklamos tvarką. Kita vertus, aš manau, mes visi puikiai suvokiame ir vėlgi įvertiname tos rizikos nebuvimą, nes reguliavimas keitėsi per laikotarpį, kai buvo Europos Sąjungos referendumas, ir esant dabartiniam reguliavimui toks referendumas dalinant daiktus tiesiog negalėtų įvykti.
Grįžtu prie komiteto nuomonės. Formuodami komiteto nuomonę, mes atkreipėme dėmesį į tai, kad gerbiamas J. Sabatauskas nepagrindė, neįtikino komiteto narių, kuo yra pažeidžiamas demokratijos principas. Kita vertus, manytume, kad labai nekorektiška preziumuoti, kad Lietuvos žmonės yra paperkami, manipuliuojama jais, ir tokius dalykus rašyti į Seimo nutarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš supratau, gerbiamas Juliau, kad jūs iš esmės pristatėte visas savo pataisas dėl preambulės. Ar tik antrąją?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jisai atsiima, kaip supratau, pirmąją pataisą.
PIRMININKĖ. Taip. Motyvai. Paremti nori J. Olekas. Prašom, motyvai už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jau šio projekto pristatymo metu aš klausiau gerbiamos pranešėjos, ar iš tikrųjų mes kreipėmės į Konstitucinį Teismą tik dėl to, kad vienas iš buvusių teisėjų ir opozicija turi tam tikrų abejonių. Man atrodo, toks dėstymas nėra pagrįstas, nes mes kreipėmės dėl to, ar atitinka. Turbūt pagrindinis ginčo objektas yra, ar tarp balsavimų dėl šio referendumo galima padaryti gana ilgą pertrauką, kurią galima akcentuoti arba priimti kaip du atskirus balsavimo periodus, o ne vieną balsavimą dėl referendumo. Tos abejonės kyla ir Seimo nariams, ir visuomenei, ar iš tikrųjų tas gana ilgas laiko tarpas tarp dviejų balsavimų yra užtikrinantis tuos objektyvius dalykus, apie kuriuos kalba J. Sabatauskas, teikdamas pataisas, ar balsai skaičiuojami per gana protingą laiką, ar nėra tam tikros galimybės varijuoti ar daryti įtaką ir tų pačių referendumo dalyvių nuomonei.
Kviečiau pritarti kolegos pateiktai nuomonei, nes nieko priešingo, dėl ko mes kreipėmės, nėra, tiktai yra sukonkretinti rizikos veiksniai, kurie galėtų būti kaip Konstitucijos pažeidimas. Manyčiau, kad mes tokį pasiūlymą turėtume priimti, o Konstitucinis Teismas pasakytų, ar būtent šis labiausiai diskusijų keliantis klausimas prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Kviečiu palaikyti J. Sabatausko teikiamas pataisas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man kažkaip nesmagu girdėti gerbiamus kolegas, buvusius koalicijos narius. Kai buvo organizuojamas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, man tuo metu teko tam štabui vadovauti ir tai agitacinei kampanijai. Puikiai žinote, kaip atsirado tas rodiklis, kurį mes stengiamės pasiekti per dvi dienas, nors absoliutus skaičius žmonių, atėjusių balsuoti, – 97 nuošimčiai balsavo už narystę, bet svarbiausia buvo sukviesti žmones. Šiandieną, praėjus bemaž 15 metų po ano referendumo, situacija kur kas blogesnė, nes – kokia dalis emigravo per tą laiką? – pusė Lietuvos yra išvykę, o mes norime vėl kartelę nuo balso teisę turinčių žmonių prilyginti.
Ieškokime pasikeitus situacijai naujų būdų nepažeisdami paties principo. Esu prieš tas pataisas, kadangi reikia surasti naujų būdų. Jūs puikiai žinote, gerbiamas Sabatauskai ir Olekai, kad būtent V. P. Andriukaičio iniciatyva tada buvo organizuojamas referendumas taip, būtent užsispyrimas buvo toks ir kokios buvo tada pasekmės. Ir nereikia kaltinti visuomenininkų ir prekybos atstovų. Kas kaip galėjo, tas taip talkino. Aš tiesiog siūlyčiau pažvelgti į tą labai neseną praeitį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl J. Sabatausko teikiamo siūlymo. Kas palaikote Seimo nario siūlymą, balsuojate už, kas remiate komiteto poziciją (jis nepritarė), balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 25, prieš – 26, susilaikė 21. Taigi Seimo nario siūlymui nėra pritarta ir lieka komiteto pozicija.
Toliau. Dėl 1 straipsnio. Prašau, gerbiamas Juliau, pristatyti savo. Iš dalies komitetas yra pritaręs, ar norėsite komentuoti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, siūliau, kad būtų papildytas 1 straipsnis, tai yra rezoliucinė šito nutarimo dalis, kurioje jau galutinai klausiama, kokiems principams ar tiems principams neprieštarauja. Buvo taip pat siūloma ir dėl konstitucinės teisinės valstybės principo, kuriam komitetas pritarė. Taip pat dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuva yra nepriklausoma ir demokratinė respublika, taip pat dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir balsavimo nepertraukiamumo. Išskyrus Konstitucijos 1 straipsnį, kitiems siūlymams komitetas pritarė, bet aš manau vis dėlto, kad būtent dėl demokratijos principo, kuris yra įtvirtintas 1 straipsnyje, irgi mes turėtume paklausti Konstitucinio Teismo. Gaila, kad nepagrindžiame, tai yra Seimas nepritarė mano siūlomam pagrindimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, komiteto pirmininke.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes komitete pritarėme iš dalies, pritarėme papildyti konstituciniu teisinės valstybės principu, bet niekaip nesupratome dėl demokratijos principo pažeidimo, nes iš tikrųjų referendumas pats savaime yra aukščiausia demokratijos forma, kai valstybės valdyme, priimant spendimus dėl ypač svarbių klausimų, gali dalyvauti valstybės piliečiai. Tikrai komitetas kviestų nenurodyti perteklinių principų, kurie yra nepagrįsti pačiame nutarimo tekste.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas remia siūlymą. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad kolegos J. Sabatausko teikiamas pasiūlymas aiškiau formuluoja mūsų abejones, nes jeigu pažiūrėtume, kaip dabar paliekama mūsų 1 straipsnyje, kuris ir yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, dėl ko mes klausiame. Klausiame, ar neprieštarauja konstituciniam referendumo nepertraukiamumo principui, bet mes nekalbame apie referendumo nepertraukiamumą, mes kalbame, referendumas turbūt yra ir agitacijos visas periodas, mes kalbame apie balsavimo nepertraukiamumą. Mes sutinkame. Kolega prieš tai priminė balsavimą dėl mūsų narystės Europos Sąjungoje, mes irgi balsavome ne vieną dieną, kelias dienas, dėl to abejonių nėra. Pritaria čia, Seime, visi. Bet kalbame apie tai, kas kelia abejones. Ar iš tikrųjų tas balsavimo pertraukiamumas ir nebus tas kabliukas, dėl kurio galima mums atsakyti, kad mūsų organizuotas referendumas neatitinka Konstitucijos. Tai būtų labai gražu, kad mes į tą nutariamąją dalį, 1 straipsnį, po žodžio „konstituciniam“ įrašytume ir ne „referendumui“, o būtent „balsavimo nepertraukiamumui“.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Yra tai įrašyta.
J. OLEKAS (LSDPF). Man atrodo, kad sviestu košės nepagadinsi ir jeigu šiame straipsnyje atsirastų ir kolegos siūlomas demokratijos principas, tai taip pat tik papildytų mūsų kreipimąsi ir būtų esmingesnis. Todėl kviečiu pritarti kolegos teikiamiems pasiūlymas ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti ir apsispręsti. Kas remiate J. Sabatausko siūlymus, balsuojate už, kas palaikote komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 23, prieš – 27, susilaikė 22. Taigi siūlymams nėra pritarta. Dėkoju, komiteto pirmininke. Dabar už ir prieš dėl viso po svarstymo. Pirmasis kalba, motyvai už, S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mieli kolegos, kviečiu pritarti šitam projektui. Čia buvo išsakyta daug diskusinių gerų minčių ir apie gerbiamojo K. Masiulio, ir apie atskirą apygardą, apie kurią mes Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje daug kalbėjome, kad tai yra įmanomas dalykas, bet tai yra ateities darbai. O dabar aš tiesiog kviesčiau pasitikėti mūsų institucijomis, pasitikėti Lietuvos policija, pasitikėti VRK, o visa kita – tai yra techniniai darbai, kurie, man regis, bus numatyti, aptarti. Šitas referendumas, kuris vyktų su pertraukta, vyktų saugiai ir kokybiškai. Linkiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Razma. Deja, nėra.
Ką gi, kolegos, prašom balsuoti po svarstymo dėl teikiamo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pritariantys balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Kolegos, turime vieną nutarimo straipsnį. Dėl preambulės, atrodo, jau išsiaiškinome svarstydami. Dėl 1 straipsnio dėl motyvų nėra. Gal galime dėl viso kalbėti? E. Gentvilas – už. Nematau. K. Masiulis – prieš. Nekalbėsite? Dėkoju. Tuomet A. Anušauskas. Taip pat nematau. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikalingas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, bet reikalingas kokybiškas, parengtas kreipimasis. Todėl tos pastabos, tie pasiūlymai, kuriuos teikė kolega J. Sabatauskas, man atrodo, galėjo šitą kreipimąsi padaryti labiau atitinkantį konstitucines normas. Mes jau ne pirmą kartą kreipiamės ar kaip Seimo nariai, ar apskritai kaip Seimas ir visada akcentuojame tuos dalykus, kurie sukelia didžiausias mūsų abejones, kad jas Konstitucinis Teismas išsklaidytų. Šio atveju mes kreipiamės labai išplaukiamai. Ir yra didelė abejonė arba galimybė, kad Konstitucinis Teismas, neturėdamas konkrečių pasiūlymų, į ką jis turėtų atsakyti, gali nepriimti mūsų kreipimosi, todėl aš reiškiu šitas abejones. Norėdamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet matydamas nekvalifikuotai parengtą kreipimąsi, negaliu jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Kadangi dirbau darbo grupėje, kuri rengė šiuos pasiūlymus, norėčiau priminti, kad balsuojant dėl pasiūlymo, kad balsavimas vyktų su dviejų savaičių pertrauka, balsai pasiskirstė po lygiai, nulėmė tik darbo grupės pirmininko balsas. Tai rodo, kad situacija iš tikrųjų nėra labai vienareikšmė, bet iš tiesų reikia atsižvelgti į Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymą. Jie sako: duokite bet ką, duokite bet kokį variantą balsuoti, mes norime jau balsuoti dėl tos dvigubos pilietybės.
Aišku, aš tik galiu pripažinti, ko gero, aš taip galvoju, kad gerbiama A. Širinskienė dar kartą paslys ant nešvarių trąšų ir visi vėl išsivoliosime. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas iš tiesų tokį variantą gali atmesti, bet mes kitos išeities neturime. Ir aš, tiesiog atsižvelgdamas į Pasaulio lietuvių bendruomenę, balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tenka tik apgailestauti, kad taip diskredituojama referendumo dėl pilietybės idėja. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jūs darote visus darbus tam, kad kažkoks referendumas neįvyktų. Ar su didesne kvota, ar su mažesne jūs jau teikėte tiek pasiūlymų, kad žmonės pradeda nesuprasti, kas čia vyksta. Ir čia dažnai buvo sakoma, kad žmonės negeba protauti, mes laikome juos kažkokiais nesusipratėliais priimdami kitus įstatymus, atvirkščiai – jūs jau darote tai, kad neva nesusipratėliai. Jūs norite suvaryti į tam tikrus rėmus keisdami Konstituciją, ir tai jau pradeda, savaime suprantama, galbūt ne užsienio lietuvius erzinti, bet jau mūsų piliečius erzinti.
Paskutinis taškas, kad yra pateiktas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Nors departamentas rašo, kad tas kreipimasis, ypač argumentavimo dalis, niekam tinkamas, niekas nenori jo keisti. Negalima nieko kito galvoti, kad tai tik jūsų valdančiosios daugumos noras galutinai diskredituoti tą referendumą, kad jis neįvyktų. Manyčiau, už tai jūs turėsite prisiimti atsakomybę. O tai, kad jūs žaidžiate su tam tikrais užsienio lietuvių jausmais, vėlgi visiems labai gerai matyti, kad tai tik jūsų žaidimas.
Savaime suprantama, mes neturime dabar galimybės nepritarti, bet iš tikrųjų tai bus jūsų gudrus žaidimas, manau, istorijoje dar daug kartų nagrinės jūsų elgesį, kad jūs padarėte viską, kad referendumas neįvyktų.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis prieš kalbės J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos. Teikdamas savo pasiūlymus, žinodamas Konstitucinio Teismo praktiką, kad Konstitucinis Teismas įvairiais aspektais nagrinėja to paties principo atitikimą, ar vienas ar kitas teisės aktas neprieštarauja tam konstituciniam principui, aš ir pasiūliau pažiūrėti iš kelių pusių į tą dviejų savaičių tarpą – ne tik dėl balsavimo nepertraukiamumo principo, bet ir dėl to, kad tarp balsavimo ir balsų skaičiavimo irgi turi būti nepertraukiamumas. Negali būti tarpas. Baigėsi balsavimas, turi prasidėti balsų skaičiavimas.
Kita vertus, dviejų savaičių tarpas dėl reklamos draudimo. Ar mes sugebėsime tai užtikrinti fiziškai? O iš kitos pusės: kas bus tas dvi savaites? Mes uždrausime žodžio laisvę. Mes uždrausime žmonėms kalbėti, ką jie nori apie tą referendumą. Mes uždrausime žiniasklaidai kalbėti.
Taigi Konstitucinis Teismas dažnai pasisako ne tik todėl, kad prieštarauja tam principui, bet ir tuo aspektu prieštarauja, o tuo – neprieštarauja. Todėl būtinai reikia žiūrėti iš įvairių pusių. Aš suprantu žmones, kurie neturi toje srityje patyrimo, klauso kitų, kurie jiems sako: čia neteisingai jis galvoja, jis nori apšmeižti Seimą. Ne apšmeižti Seimą norėjau, norėjau kuo išsamiau pateikti tas abejones, dėl kurių turi atsakyti Konstitucinis Teismas. O kas bus, jeigu šiandien dviejų savaičių tarpo precedentas, o kitą kartą kitas referendumas – su dviejų mėnesių tarpu, o dar kitas referendumas – su dvejų metų tarpu? Kas gali atsakyti, kad neatidarysime tokios Pandoros skrynios?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Lietuvos Respublikos nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti (dėl privalomojo referendumo 12 straipsnio pakeitimo), ar tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2197(2) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, mūsų posėdžio laikas yra pasibaigęs, bet naudodamasi posėdžio pirmininko teise, kadangi liko tik keletas klausimų, nesudėtingų, pratęsiu dar pusei valandos.
Dėl vedimo tvarkos Etikos ir procedūrų komisijos…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ne dėl vedimo tvarkos, bet sušauktas Etikos ir procedūrų komisijos posėdis buvo numatytas po mūsų posėdžio – 17 valandą. Todėl aš, vadovaudamasi Statuto 53 straipsnio 1 dalimi, prašau Seimo leidimo Etikos ir procedūrų komisijos nariams susirinkti dabar, kaip ir buvo planuota. Ačiū už supratimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar balsuosime, ar bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti, ar suteikiame teisę rengti Etikos ir procedūrų komisijos posėdį nesibaigus Seimo posėdžiui. Leiskime.
Balsavo 73 Seimo nariai ir 71 leidžia, sutinka, kad jūs rengtumėte posėdį, susilaikė 1 ir prieš – 1. Taigi sutikimas yra.
17.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2709 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
O mes, kolegos, liekantys salėje, tęsiame darbą. Seimo nutarimas dėl mūsų rudens sesijos darbų programos papildymo Nr. XIIIP-2709. Kviečiu R. Miliūtę. (Balsai salėje) Mes sutarėme pratęsti.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau į Seimo rudens sesijos darbų programą įtraukti Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus Nr. XIIIP-2690.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Svarstyti niekas nenori. Priėmimas. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61 Seimo narys: už – 56, prieš – 3, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2709) priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2690 (pateikimas)
Prašom, gerbiama Rūta, pateikti Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2690.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti teisėkūros ekonomiškumo principą ir išvengti papildomų administravimo kaštų gaminant atskirus pažymėjimus šalpos išmokų gavėjams. Nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančio įstatymo redakcijoje numatyta, kad šalpos išmoką skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Tačiau asmenims, kuriems paskirtos šalpos išmokos, išduodami pažymėjimai, kurių formas ir išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taigi šiuo pakeitimu siūloma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai būtų pavesta tvirtinti šalpos išmokų gavėjams išduodamų pažymėjimų formas ir tvarką. Tai reiškia, kad ta pati įstaiga būtų atsakinga tiek už išmokų skyrimą, tiek už pažymėjimų išdavimą. Kviečiu pritarti po pateikimo ir atkreipiu jūsų dėmesį, kad pasiūlymas yra suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o į Teisės departamento pateiktas technines pastabas bus atsižvelgta komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, mes jau daug kartų daug ką esame užkrovę socialinio draudimo sistemai, „Sodrai“, daugiau pareigų. Mes nesugebėjome praėjusį kartą svarstydami įstatymus jų pakelti į kitą kategoriją, nes tiek prievolių, kiek ji turi, nė viena įstaiga neturi. Bet dabar galbūt komitetas mėgins dar kartą daryti. Aš tikiuosi, kad jūs juos palaikysite, nes iš tikrųjų ministerija sau etatus didina, o iš „Sodros“ atima ir pareigas permeta kitiems. Tai nėra gera tvarka.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų pastabą. Neabejotina, suteikiant daugiau atsakomybių, reikia atsižvelgti ir į galimybes.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, visiškai pritariu tam, ką jūs siūlote. Tik mano klausimas, kas jūsų paprašė tai įregistruoti? Tai yra Vyriausybės reikalas tokius reikalus tvarkyti, ir kuo greičiau. Ačiū.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Kaip ir minėjau, šitas pasiūlymas yra suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau… Atsakė jums, kad yra suderintas ir yra pateiktas.
Prašom, gerbiami kolegos, apsispręsti po pateikimo dėl Šalpos pensijų įstatymo.
Balsavo 56 Seimo nariai ir visi pritarė po pateikimo Šalpos pensijų įstatymui. Pagrindiniu komitetu siūlomas skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 6 diena.
17.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2806 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 metų… arba Seimo rudens sesijos darbų programos pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2806. Kviečiu A. Širinskienę pateikti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Siūloma į Seimo rudens sesijos darbų programą įtraukti du įstatymų projektus, abu orientuotus į mūsų išeivius. Tai Referendumo įstatymą ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Pastarasis yra susijęs su „Sodros“ sistemos pokyčiais tiesiog siekiant, kad asmenys neliktų skolingi valstybei tada, kai išvyksta ir moka įmokas kitur.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Svarstymas. Niekas nenorite. (Balsai salėje) Po pateikimo norite ar?.. (Balsai salėje)
Prašau balsuoti po pateikimo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 43, prieš – 7, susilaikė 7. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Svarstymo stadija. Niekas, atrodo, neužsiregistravo kalbėti.
Priėmimas. Prašom balsuoti dėl teikiamo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 42, prieš – 10, susilaikė 5. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2806), yra priimtas. (Gongas) Mes paprašysime mūsų Dokumentų skyriaus, kad jis būtų sujungtas su anksčiau priimtuoju į vieną dokumentą.
17.10 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2761 (pateikimas)
Imamės Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2761. Prašau A. Širinskienę jį pateikti. Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mes tikėjomės, kad prieš įtraukiant į darbų programą bus šiek tiek pristatyta, kas čia dabar vyksta ir kokie motyvai bus, mes jų neišgirdome, dėl to iš tikrųjų frakcijoje pasitarę nusprendėme prašyti pertraukos frakcijos vardu iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu yra prašymas pertraukos iki kito posėdžio. Prašau balsuoti dėl opozicinės frakcijos prašymo daryti pertrauką.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 20, prieš – 32, susilaikė 2. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.11 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2644 (pateikimas)
Tuomet 2-6 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2644. Kviečiu R. Karbauskį pateikti. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlyčiau perskaityti Teisės departamento išvadą. Ten be galo daug pastabų ir siūlymai visiškai ne dėl šio įstatymo, todėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašau balsuoti dėl prašymo daryti pertrauką dėl projekto Nr. XIIIP-2644 iki kito posėdžio.
Balsavo 53: už – 25, prieš – 25, susilaikė 3. Pertrauka iki kito posėdžio, balsų pakanka.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pateikimas jau buvo.
17.13 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos, paskirtos svarstyti įstatymų projektus Nr. XIIIP-2026, Nr. XIIIP-2027, Nr. XIIIP-2028, Nr. XIIIP-2029, Nr. XIIIP-2030“ projektas
Lieka mums Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo“ projektas Nr. XIIIP-2026 ir lydimieji įstatymų projektai. Prašau, per šoninį mikrofoną – Radvilė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties šis nutarimas, manau, yra perteklinis. Manau, kad Neįgaliųjų komisijos nariai, nors ir nėra pirmininko, bet yra valdančiųjų atstovų, kurie galėtų sušaukti Neįgaliųjų komisijos posėdį, ir tikrai nereikia čia dabar kaip nors politiškai daryti tam tikro spaudimo. Frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, balsuojame.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 31, prieš – 18, susilaikė 5. Taigi pertrauka.
Seimo narių pareiškimai. Atsiprašau, dar per šoninį mikrofoną – repliką G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai gaila, kad buvo paimta pertrauka, nes dabar jau greitai prasideda rinkimų kampanija, neįgalieji tiesiog bus likę prie suskilusios geldos, būtume priėmę įstatymus. (Balsai salėje) Atsiprašau, pirmininkas labai serga. (Balsai salėje) Mūsų komitetas pasiruošęs dirbti ir apsvarstyti, ir priimti. Jūs ir sakykite kitiems savo nariams, jūs taip pat galite sušaukti tą posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašyčiau… Baigiame posėdį ir argumentus galime sakyti ramiau. Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama Guoda, taip, malonu, kad atkreipėte dėmesį. Vis dėlto reikia… Aš žinau, kad jūsų frakcijos įprotis darosi dažnai sakyti netiesą, tačiau aš manau, kad jūs pati puikiai žinote, kad reikia trečdalio komisijos narių, kurie gali susirinkti, sušaukti posėdį ir pirmininkui nesant. Lygiai tą patį gali inicijuoti ir pavaduotojas, ir kiti žmonės. Kreipiuosi į gerbiamuosius kolegas, iš tikrųjų ir į poną G. Vasiliauską, kurie yra ir išmanantys, ir žinantys, ir galintys sudaryti darbotvarkę. Taigi nereikia čia… Aš žinau, ką jūs darote, norite pamokyti J. Džiugelį, gulintį ligoninėje, pažeminti žmogų. Taigi nevoliokite neišmintingai žmogaus ant Seimo grindų, o tiesiog darykite tai, kas yra numatyta pagal Statutą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… Ar norite dar atsakyti, Guoda? Man atrodo, jau apsikeitėme išmintimi.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Apsikeitėme nuomonėmis, visa pagarba ponui Gabrieliui, bet lygiai tas pats ir jums… Pats ir pasakėte, viena trečioji gali inicijuoti, tai kodėl visą mėnesį laukiame, niekas neinicijavo. (Balsai salėje) Tvarka, valio!
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, nutraukiu debatus. (Balsai salėje) N. Puteikis. Prašom per šoninį mikrofoną.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Jums leidus… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, prašom netrukdyti. N. Puteikis.
17.16 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Jums leidus, pakeisiu temą. Ačiū visiems Lietuvos žmonėms, vakar stovėjusiems pikete, ačiū žiniasklaidai, kuri buvo Kaune. Ačiū Seimo nariams, ypač M. Puidokui, už tai, kad neleido sukurti naujo įtampos židinio ir todėl vaikai yra grąžinti, todėl teismas šiandien leido net ir mamai su vaikais bendrauti. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Čia buvo jūsų pareiškimas, reikia taip suprasti.
Kolegos, kitų norinčių perskaityti pareiškimą nėra. Registracija.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Spalio 25 dienos vakarinis nenumatytas posėdis yra baigtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, prašau palikti darbo vietą tvarkingą, nes rytoj čia vyks Baltijos Asamblėjos sesija.
Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.