|
1
|
3
|
|
|
Argumentai:
Projektu Nr. XIVP-3477 (toliau –
Projektas) siūlomi naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (toliau – naftos
dujos) lengvatinio akcizo tarifo dydžiai vertintini kaip stokojantys logikos
ne tik atsižvelgiant į šildymui naudojamų energinių produktų taršos lygį bei
santykį su kaloringumu, bet ir atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (toliau – Direktyva) įtvirtintą energetikos produktų
apmokestinimo logiką.
Pirma, žemiau pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad
pagal CO2 emisijos ir kaloringumo santykį
gamtinių dujų taršumas yra netgi didesnis nei naftos dujų, vienai megavatvalandei
energijos pagaminti iš gamtinių dujų į atmosferą patenka didesnis anglies
dioksido (taip pat ir didesnis metano bei kitų
kenksmingų cheminių medžiagų) kiekis nei deginant naftos dujas. Nepaisant to,
gamtinėms dujoms Akcizų įstatyme nustatyta nulinė CO2 dedamoji ir lengvatiniai tarifai, kurie yra buitiniams vartotojams
ir verslo subjektams atitinkamai beveik 3 ir 6 kartus mažesni
nei Projektu siūlomi nauji naftos dujų lengvatiniai akcizų tarifai.
|
Energiniai produktai
|
Kaloringumas (MWh/t)
|
CO2 emisija (t/ TJ)
|
Šildymui naudojamo produkto akcizo tarifas
(eur/t)
|
CO2 dedamoji 2025
m. (eur/t)
|
|
Dyzelinis kuras
|
11,88
|
72,73
|
70,59*
|
30,82*
|
|
Naftos dujos ir
dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas)
|
12,91
|
66,17
|
41
|
30,6
|
|
Akmens anglys
|
6,98
|
≈94
|
7,53
|
21,8
|
|
Šildymui skirtos
durpės
|
≈3,70
|
≈98
|
10
|
16,6
|
|
Gamtinės dujos
|
9,42
|
≈56
|
13,94* buityje
6,97* versle
|
0
|
*Palyginimui – Įstatyme
nustatyti dydžiai perskaičiuoti eur/t vienetais.
Be to, kaip matyti iš lentelėje
pateiktų duomenų, naftos dujoms siūlomas akcizo tarifo (kaip ir CO2
dedamosios) dydis yra neproporcingai didelis lyginant ir su kitais – netgi taršesniais
ir mažesnio energinio našumo (kaloringumo) – produktais.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad
Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, kuri gali sudaryti
klaidingą įspūdį, kad dabartinėje Direktyvos redakcijoje siūlomas naftos dujų
minimalaus apmokestinimo lygis yra 41 eur/t. Pabrėžtina, kad toks minimalaus
apmokestinimo dydis yra nustatytas išskirtinai tik naftos dujoms, naudojamoms
kaip variklių degalai Direktyvos 8 straipsnio 2
dalyje išvardintais pramoniniais
ir komerciniais tikslais, o šildymo tikslais naudojamoms naftos dujoms
nustatytas 0 eur/t
minimalus apmokestinimo lygis. Taip pat
pažymėtina, kad žemiau pateiktoje Direktyvos I priedo C lentelėje
nustatyti minimalūs apmokestinimo dydžiai atskleidžia Europos Tarybos požiūrį
dėl naftos dujų ir gamtinių dujų bei kitų energinių produktų, naudojamų
šildymui, taršumo ir atitinkamo apmokestinimo.
Nors dabartinėse Europos Tarybos diskusijose dėl
Energijos mokesčių direktyvos peržiūros yra bendras sutarimas taršiomis kuro
rūšimis laikyti anglis, naftą ir dujas, tačiau šiame kontekste nėra
išskirtinai laikomos taršiomis tik naftos dujos, o ne gamtinės dujos.
Kol Europos Tarybos lygyje nėra priimti galutiniai
sprendimai dėl Direktyvos pataisų, svarstytina, ar nevertėtų šiuo metu
susilaikyti nuo drastiškų sprendimų nacionaliniu lygiu (čia drastišku
sprendimu laikomas tiek praėjusiais metais priimta Akcizų įstatymo pataisa
atsisakyti naftos dujoms taikyto nulinio tarifo, tiek šiuo metu Vyriausybės
siūlomas 41 eur/t dydis ir dideli naftos dujoms taikomi CO2 dedamųjų
dydžiai). Taigi, abejotina, ar projektiniai pasiūlymai sutelkiant visą dėmesį
į aplinkosauginius tikslus yra tinkamai subalansuoti poveikio šalies
ekonomikai prasme. Paminėtina ir tai, kad naftos dujų suvartojimas lyginant
su gamtinių dujų suvartojimu šalyje sudaro nereikšmingą dalį (tik apie 4
proc. bendro dujų suvartojimo), todėl abejotina, ar adekvatus
yra sprendimas užtikrinti šalies klimato kaitos tikslų atitiktį ES
rekomendacijoms neproporcingai intensyviai apmokestinant būtent šį produktą.
Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas, naftos dujoms
nustatant lengvatinius akcizo tarifus, kurie yra kelis kartus didesni nei
gamtinėms dujoms taikomi lengvatiniai tarifai bei didesni lyginant su
kaimyninėse šalyse nustatytais naftos dujų tarifais, turės neigiamą poveikį
verslo subjektų konkurenciniam pajėgumui ir šalies ekonomikos stabilumui. Be
to, nei verslo subjektams, nei buitiniams vartotojams nėra numatytos pakankamos
finansinės paramos priemonės, realiai paskatinsiančios ir padėsiančios
pereiti prie kitų – švaresnių - energijos šaltinių.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, šiuo pasiūlymu siūloma
sumažinti projekte numatytą 41 euro dydį iki 13,94
euro, t.y. iki dydžio, kuris savo apimtimi prilygtų buityje
šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms taikomam lengvatiniam tarifui.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„3 straipsnis. 39
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams
(išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip,
taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas.
2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams
(išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras,
išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms
naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus,
taikomas 41 13,94 euro už toną
produkto akcizų tarifas.
3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams
(išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras
verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių
(išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo
reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą,
kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų
taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.““
|