PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 9, 371, 38 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI
NR. XVP-855
2025-11-13
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
4 |
|
|
Argumentai: XX-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje (110 programos punktas) yra įsipareigojusi laikinai stabdyti dyzelino akcizo didinimą. Siūlome nuo 2026 m. sausio 1 d. nekelti dyzelino akcizo anglies dioksido dedamosios ir trims metams iki 2028 m. išlaikyti ją tokiame pačiame lygyje, kokia ji buvo 2025 metais. Tokį akcizo anglies dioksido dedamosios „užšaldymą“ siūlome taikyti ne tik įprastiniams gazoliams, bet ir gazoliams naudojamiems žemės ūkyje, taip pat šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) bei suskystintoms naftos dujoms (SND). Didesnės degalų kainos turėtų platesnį poveikį šalies ekonomikai – jos didina gamybos, logistikos ir paslaugų sąnaudas, todėl brangsta kone visos prekės ir paslaugos, o tai silpnina vartotojų perkamąją galią ir didina bendrą infliacinį spaudimą. Lietuvoje valstybės surenkamų mokesčių dalis degalų kainoje yra didesnė nei bendrai atitenkanti tiekėjams, perdirbėjams ir prekybininkams. Tai unikali situacija, parodanti, kokį didelį svorį kainos struktūroje užima fiskalinė politika. Tai reiškia, kad, toliau keliant dyzelino akcizą, mokesčio svoris bendroje degalų kainos struktūroje dar labiau išaugs ir dar labiau išsiskirs regiono kontekste. Lietuvoje tęsiama dyzelino akcizų didinimo politika nepadės susigrąžinti privačių ir verslo vartotojų, kurie degalus pilasi kaimyninėse valstybėse. Jei dyzelino akcizas bus toliau didinamas, labai tikėtina, kad dar didesnė dalis Lietuvos vartotojų ar Lietuvoje degalus perkančių vartotojų dar dažniau rinksis kaimynines rinkas. Didesnis nei tikėtasi dyzelino pardavimo kritimas bei mažesni nei planuota 2025 m. dyzelino akcizo surinkimo rezultatai rodo, kad numatytas dyzelino akcizo kilimo lygis yra neproporcingas ir ženkliai per staigus. Atsižvelgiame į tai, kad be gazolio (dyzelino) yra ir kitų kuro rūšių, tokių kaip suskystintos naftos dujos (SND), plačiai naudojamos įvairiuose ūkio sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir pramonę, technologiniuose procesuose. SND yra ypač svarbios grūdų džiovinimui bei energijai imliose pramonės šakose. Šiuo metu SND ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas akcizo tarifas sudaro 66,8 Eur/t, tačiau nuo 2026 m. planuojamas jo padidinimas iki 122,4 Eur/t, o vėliau – iki 183,6 Eur/t. Toks reikšmingas akcizo augimas neišvengiamai didintų tiek žemės ūkio, tiek pramonės technologinių procesų sąnaudas, kurios jau dabar yra itin didelės. Papildomai pažymėtina, kad dėl CO₂ dedamosios įvedimo šios sąnaudos dar labiau išaugtų, o alternatyvios kuro rūšys, pavyzdžiui, gamtinės dujos, ne visur yra prieinamos – dalyje Lietuvos teritorijų nėra gamtinių dujų tinklų
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu dėstomą Įstatymo 3 priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 priedas
ANGLIES DIOKSIDO DEDAMOJI 2026–2030 METAIS
SAUGUMO DEDAMOJI 2026–2030 METAIS
_____________________“.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teikia Seimo nariai