PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-5137

2020-12-14

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas	Pasiūlymo turinys
1.	2		1	Argumentai: Siekiant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) numatytų tikslų, t. y. kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų (įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis), yra būtina užtikrinti nediskriminavimo, rinkos liberalizavimo, alternatyvių degalų plėtros, inovatyvių metodų plėtros procesus. Tik tokiomis sąlygomis bus galima užtikrinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovės didėjimą ir transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro importo mažinimą. Naujoji vyriausybė savo programoje teigia, kad 2024 m. Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį[1]. Todėl siekiant sparčios transformacijos į žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką, būtinas integruotas požiūris į alternatyvų plėtrą. Būtent žiedinės ekonomikos užtikrinimą gali paspartinti degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų įtvirtinimas Įstatymo projekte. Remiantis 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas 29 punktu[2], “Valstybės narės turėtų skatinti perdirbamų produktų, naudojimą vadovaudamosi atliekų hierarchija ir siekdamos kurti atliekas perdirbančią visuomenę ir, kai įmanoma, neturėtų skatinti atliekų, kurias galima perdirbti, šalinimo sąvartyne ir jų deginimo. Įstatymo projekto priede nurodoma, kad įstatymo projektu yra įgyvendinama 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva). Pirminiame parengtame Alternatyvių degalų įstatymo[3] variante, 2 straipsnio 1 punkte Alternatyviųjų degalų sąvoka buvo reglamentuota sekančiai: "Alternatyvieji degalai – degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, galintys pakeisti transporto sektoriuje naudojamus naftos degalus – elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos ir degalai iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų.“ Tačiau jau gegužės mėn. Įstatymo projekte[4] frazė „degalai iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų“ buvo išbraukta ir negrąžinta. Iš esmės po Alternatyviųjų degalų įstatymo skraiste pateko tik degalai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, visiškai ignoruojant degalus, pagamintus iš neatsinaujinančių atliekų, nors būtent Atsinaujinančių išteklių direktyvos 2018/2001 2 straipsnio 35 punktas būtent ir kalba apie degalus iš atliekų. Alternatyvių degalų, tame tarpe ir degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimą skatina ir Direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo preambulės 8 dalis, kuri nurodo, kad „standartai ir teisės aktai turėtų būti formuluojami neteikiant pirmenybės tam tikros konkrečios rūšies technologijai, kad nebūtų užkirstas kelias tolesniam plėtojimui siekiant naudoti alternatyviuosius degalus ir energijos nešiklius“. Priėmus tokios redakcijos Alternatyviųjų degalų įstatymą, iš esmės dingsta alternatyvių degalų skatinimas, tokia redakcija neatitinka atitinkamų ES direktyvų turinio (Atsinaujinančių išteklių direktyva 2018/2001, direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo), siekiant ir toliau teikti pirmenybę degalams iš atsinaujinančių energijos šaltinių, juos pristatant kaip vienintelį alternatyvių degalų variantą. Tuo labiau, kad vertinant mokslinių tyrimų ir technologijų progresą, verslo inovacijų plėtrą, prognozuotina, kad jau artimoje penkerių metų perspektyvoje bus visiškai pereita prie degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų. Taigi, ateitis yra ne RRME, alyvpalmių aliejaus ar kitos biomasės pagrindu kuriami biodegalai, o žiedinės ekonomikos įgyvendinimui svarbaus atliekų ir kitų likučių perdirbimo ir naudojimo aspekto[5]. Atsižvelgus į tai, siekiant užtikrinti žiedinės ekonomikos plėtrą, aiškų, nediskriminacinį bei atliekų panaudojimą skatinantį teisinį reguliavimą bei užtikrinti tinkamą Direktyvų įgyvendinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punkto sąvoką „degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų” fraze. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Alternatyvieji degalai – degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos ir degalai iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų.“
2	2			Argumentai: Kartu su frazės „degalai iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų“ išbraukimu iš Įstatymo projekto, gegužės mėn. buvo išbrauktas ir sąvokos Degalai iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų aiškinimas. Papildant 2 straipsnio 1 punktą, būtina atnaujinti ir buvusią sąvoką. Taip papildytas Alternatyvių degalų įstatymas ženkliai prisidėtų prie Žaliojo kurso įgyvendinimo, net tik padėtų spręsti opią atliekų perdirbimo problemą, bet ir sudarytų sąlygas atsirasti ir kitiems alternatyvių degalų gamintojams. Lietuva, išvysčius įvairių alternatyvių degalų gamybos sektorių, ilgalaikėje perspektyvoje galėtų maksimaliai sumažinti naftos importą Pasiūlymas: Siūloma papildyti projekto 2 straipsnį 4(2) punktu: „Degalai iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – skystieji ar dujiniai degalai, gaminami iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba iš apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios to nesiekiant neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“

Teikia:

Seimo narys Aidas Gedvilas

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3955e800388111eb8c97e01ffe050e1c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e85b6310-266f-44d5-ac11-9c2f00c4b291

[2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32008L0098

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2eea182262ce11eaa02cacf2a861120c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=1876719a-bfd9-45af-b539-b09314895eb0

[4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/785515509e4711eaa51db668f0092944?jfwid=-whxwifn2c