LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS
2020 METŲ VEIKLOS
A T A S K A I T A

1



LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIUS









LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS 2020 METŲ VEIKLOS
A T A S K A I T A 
2021 m. kovo 31 d. Nr. 4–10
Vilnius

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

2

Ataskaitoje vartojamos santrumpos:

Kontrolierius(-ė)  Vaiko teisių apsaugos kontrolierius(-ė)
Įstaiga  Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
Tarnyba  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Tarnybos teritoriniai skyriai,
teritoriniai skyriai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai
Globa  globa, rūpyba
Globėjas  vaiko globėjas, rūpintojas
Globotinis  globotinis, rūpintinis
VTAP įstatymas  Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Vaiko teisių konvencija, 
Konvencija
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija
Vaiko teisių komitetas, 
JT VTK
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas
EŽT Konvencija  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencija
EŽTT  Europos Žmogaus Teisių Teismas







Pastaba:
Ataskaitoje minimi Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrieji komentarai yra  publikuoti  leidinyje
„Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrieji komentarai“, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaiga, Vilnius, 2018. 
Elektroninis leidinys yra paskelbtas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje: 
http://vtaki.lt/uploads/structure/docs/485_a5eebb22a7f392edf2d7634481bb46b5.pdf

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

3

Žinote, būtent vaikai yra tie, kurie geriausiai supranta ,
kas vyksta pasaulyje. Jie mato daugiau nei suaugę, tiki daugiau,
yra atviri, ir visuomet, visuomet išsaky s jums, ką mano.
Cecelia Ahern

2020 metai į istoriją įeis kaip pasaulinės pandemijos, visuotinio karantino metai, vaikų kasdienį
gyvenimą pakeitę kardinaliai: įvestas nuotolinis ugdymas, kai kur sustabdytas  neformalus ugdymas,
apsunkintas bendravimas su skyrium gyvenančiu(-ia) tėčiu (mama), o tuo labiau seneliais ar kitais
giminaičiais, apribotos galimybės žaisti ir socializuotis su draugais, privalomas  kaukių dėvėjimas,
nežinomybė dėl ateities ir kt.
Visgi 2020 metais kaip ir ankstesniaisiais vaiko teisių užtikrinimo srityje iššūkiai išlieka tie patys.
Konstatuotina, jog nemažos dalies vaiko teisių pažeidimų būtų galima išvengti pasitelkiant
geranoriškumą, lyderystę, bendradarbiavimą.
Valstybė, ratifikuodama Vaiko teisių konvenciją, įsipareigojo visomis organizacinėmis, teisinėmis
ir institucinėmis priemonėmis siekti užtikrinti vaiko teises. Viena vertus, matome dideles valstybės ir
savivaldybių institucijų pastangas, kita vertus, vykdant vaiko teisių užtikrinimo stebėseną, nagrinėjant
skundus, atliekant tyrimus, akivaizdu, kad  tų pastangų neužtenka. Įvykusių institucinių reformų,
įstatyminės bazės kaitos rezultatą matysime tik tada, kai vaikas ir jo artimieji, papuolę į krizinę situaciją,
gaus savalaikę, kokybišką, jų poreikius atitinkančią paslaugą. 
Tenka  apgailestauti, kad daugeliu atvejų tėvams išsiskyrus, jų nesutarimai, ambicijos, įžeisti
jausmai trukdo vaikui  lygiaverčiai bendrauti su abiem tėvais, būti ugdomam ir auklėjamam abiejų.
Teismų sprendimų dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų vykdymui užtikrinti
nustatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, sukurtas paslaugų sektorius (atvejo
vadyba, mediacija, specialistai: psichologai, įvairūs konsultantai) ne visada padeda vaikui užtikrinti teisę
bendrauti su abiem tėvais. Dažnai į mūsų įstaigą besikreipiantys tėvai į šią problemą žvelgia kaip į savo, o
ne vaiko,  teisės pažeidimą. 
Ataskaitoje pateikiami skirtingų tyrimų sveikatos, švietimo, teisingumo, socialinio gyvenimo
srityse duomenys rodo, kad dažnai kompleksinės problemos sprendžiamos labai fragmentuotai,
orientuojamasi ne į vaikų poreikius, o į jau egzistuojantį, nusistovėjusį, sustabarėjusį paslaugų sektorių.
Savivaldybėms tenka didžiulis iššūkis kaip ir kokias paslaugas sukurti arba nupirkti iš paslaugų teikėjų,
įskaitant nevyriausybinį sektorių, kad jos atitiktų vaikų ir jo artimųjų poreikį. Manytina, vaiko teisių ir
geriausių interesų užtikrinimo, paslaugų vaikui ir šeimai, tėvystės įgūdžių stiprinimo, valstybės paramos
šeimai srityse būtini didesni pokyčiai.
Šioje atskaitoje pristatoma Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos ir vaiko teisių
užtikrinimo padėties analizė bei teikiami siūlymai valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurių
įgyvendinimas teigiamai įtakotų vaiko teisių užtikrinimą įva iriose jo gyvenimo srityse.



Edita Žiobienė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

4
T U R I N Y S

I. TYRIMŲ STATISTIKA  7 - 14

II. PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS. IDENTIFIKUOTI VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IŠŠŪKIAI  15 - 95

2.1. Vaikas ir šeima  15 – 18
2.1.1. Vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais užtikrinimas   15
2.1.2. Vaiko atstovavimas jo tėvams išvykus gyventi į užsienio valstybę   16
2.1.3. Vaiko atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje praktika  17
2.2. Paslaugos ir parama šeimai  18 – 25
2.2.1. Besilaukiančių moterų rizikingo elgesio problematika    18
2.2.2.  Pagalbos ir socialinių paslaugų negalią turintiems tėvams prieinamumo įtaka vaiko
teisės gyventi biologinėje šeimoje užtikrinimui
19
2.2.3. Paslaugų užtikrinimo trūkumai vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų   21
2.2.4. Paslaugų paaugliams aspektai  23
2.2.5. Tarnybos teritorinių skyrių dalyvavimo įtaka paslaugų šeimai teikimo procese    24
2.2.6. Atvejo vadybos teisinio reglamentavimo tobulinimas  24
2.3. Vaiko globos aspektai  25 – 31
2.3.1. Asmenų, norinčių tapti vaiko globėju, vertinimo ir paruošimo problemos  25
2.3.2. Vaiko globos organizavimo teisinio reglamentavimo tobulinimas 
25
2.3.3. Pozicija dėl siekio plėsti stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas sutrikusio
vystymosi kūdikių namuose
27
2.3.4. Globojamo vaiko teisių užtikrinimas ilgalaikio gydymo ir (ar) reabilitacijos laikotarpiu   29
2.3.5. Vaikų, paimtų iš jiems nesaugios aplinkos, apgyvendinimas ligoninėse  30
2.3.6. Vaiko globos organizavimo trūkumai  30
2.4. Įvaikinimas  31 – 34
2.3.1. Įvaikinimo duomenų atskleidimas dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo   31
2.3.2. Įvaikinimo organizavimo teisinio reglamentavimo tobulinimas   32
2.5. Vaikas švietimo sistemoje  34 – 40
2.5.1. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisių  užtikrinimas  34
2.5.2. Mokinių mokymosi nuotoliniu būdu ir ugdymo organizavimo pokyčiai   35
2.5.3. Ugdymas šeimoje  36
2.5.4. Vaiko teisių neformaliajame švietime užtikrinimo problemos  37
2.5.5. Vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo  organizavimo aspektai  38

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

5
2.6. Vaikai migracijos procese  40 – 42
2.6.1. Migrantų vaikų teisinė padėtis, atsisakius tėvams pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje  40
2.6.2. Prieglobsčio prašytojų vaikų priėmimo sąlygos  42
2.7. Vaikas teisingumo sistemoje  43 – 55
2.7.1. Baudžiamojo proceso operatyvumas ir konstruktyvumas   43
2.7.1.1. Kardomosios priemonės  43
2.7.1.2. Smurtinėje aplinkoje augančių vaikų procesinis statusas   44
2.7.1.3. Vaiko atstovavimas baudžiamojo proceso metu   45
2.7.1.4. Bendradarbiavimo susitarimas  45
2.7.1.5. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės  46
2.7.2. Bėgantys vaikai  47
2.7.3. Įkalintų tėvų vaikai  48
2.7.4. Vaiko vidutinės priežiūros vykdymo aspektai  51
2.7.5. Nepilnamečių teisių užtikrinimo klausimai socializacijos centre   53
2.7.6. Vaiko teisių užtikrinimas vykdant aplinkos apsaugos kontrolę  54
2.8. Vaiko apsauga nuo smurto  55 – 61
2.8.1. Vaikų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje iššūkiai  55
2.8.2. Pagalbos seksualinio smurto aukoms teisinio reglamentavimo pokyčiai   58
2.8.3.  Draudimo teistiems asmenims dirbti su vaikais teisinio reglamentavimo tobulinimo
aspektai
60
2.9. Vaiko teisė būti išklausytam ir reikšti nuomonę  61 – 66
2.9.1. Vaiko teisė būti išklausytam ir dalyvauti jį liečiančių klausimų sprendime   61
2.9.2. Vaiko teisė reikšti nuomonę  64
2.9.3. Vaikų dalyvavimo moksliniuose tyrimuose aspektai  65
2.10. Viešosios informacijos ir socialinės aplinkos poveikio vaikui aspektai  66 – 70
2.10.1. Vaikas – viešosios informacijos gavėjas ir skleidėjas   66
2.10.2. Vaikams skirtų laidų plėtra  68
2.10.3. Vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos  68
2.11. Vaiko teisė į sveikatą  70 – 76
2.11.1.  Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teisinio reglamentavimo
tobulinimas
70
2.11.2. Kontracepcijos kompensavimo tikslingumo klausimai   71
2.11.3. Globojamų vaikų hospitalizavimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose aspektai 
72
2.11.4. Ankstyvojo amžiaus vaiko sveikatos tikrinimo įtaka jo saugumo užtik rinimui  73

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

6
2.11.5. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą  74
2.11.6. Nepagrįstas atsakomybės už galimus vaiko sveikatos sutrikimus perkėlimas   75
2.12. Vaiko turtinių teisių apsauga  76 – 79
2.12.1. Globojamo vaiko turto apsauga  76
2.12.2. Teisinio reglamentavimo tobulinimas dėl vaiko turtinių teisių užtikrinimo   77
2.13. Ekstremalios situacijos ir karantino įtaka vaiko teisių užtikrinimui   79 – 91
2.13.1. Vaiko teisių užtikrinimo problemos ekstremalios situacijos ir karantino metu  79
2.13.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos organizavimas karantino
metu
81
2.13.3. Nuotolinio vaikų ugdymo(si) problemos bei iššūkiai karantino laikotarpiu   83
2.13.4. Neformaliojo švietimo užtikrinimas karantino laikotarpiu  84
2.13.5.  Užsieniečių registracijos centre gyvenančių vaikų ugdymas tam tikru karantino
laikotarpiu
87
2.13.6. Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisių užtikrinimas karantino  laikotarpiu  87
2.13.7. Dėl galimai neigiamo kaukių poveikio vaikų sveikatai ugdymo(si) proceso metu   88
2.13.8. Karantino metu taikytų sveikatos priežiūros paslaugų apribojimų poveikis   90
2.13.9. Vaikų bendravimo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų sunkumai   90
2.14. Vaiko teisių apsaugos institucijos  91 - 95
2.14.1. Vaiko teisių apsaugos institucijų sistema
91
2.14.2. Dažniausiai pasikartojančių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos neveikimo ir
(ar) netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo atvejų apžvalga
92

III. KITOS VEIKLOS  96 – 100

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

7
I. TYRIMŲ STATISTIKA

1.1. Kontrolieriaus gauti skundai ir pradėti tyrimai savo iniciatyva
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius:
 tiria pareiškėjų skundus:   atlieka tyrimus savo iniciatyva:
  dėl asmenų veiksmų (neveikimo), dėl kurių
pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar
gali būti pažeistos vaiko  teisės ar jo teisėti
interesai;
 dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar
biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje.
 turėdamas informacijos apie (galimus) vaiko
teisių pažeidimus;
 siekdamas įvertinti tam tikros grupės vaikų ar
vaiko teisių tam tikroje srityje užtikrinimą.

Skundui keliami reikalavimai (taikomos išimtys): 
 Skundas turi būti pasirašytas.
 Pareiškėjo prašymu jo vardas ir pavardė tolesniame tyrime neskelbi ami.
 Anoniminiai skundai netiriami, jeigu Kontrolierius nenusprendžia  kitaip.
  Skundai, paduoti praėjus vienų metų terminui nuo skundžiamų veiksmų  (neveikimo)  padarymo
netiriami, jeigu Kontrolierius nenusprendžia kitaip.
  Vaikas į Kontrolierių gali kreiptis savarankiškai. Įstatyme numatyti skundo reikalavimai vaikui
netaikomi.
@
atsiųsti el. paštu 
[email protected]
(skenuotą dokumentą
su parašu)
atsiųsti paštu
El. būdu  -
dokumentas turi 
būti pasirašytas 
El. parašu
pristatyti į 
Kontrolieriaus įstaigą
(Plačioji g. 10, Vilnius)
atsiųsti faksu
(8 5) 265 7960
Asmuo skundą gali
pateikti keletu
būdų

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

8
Kitu būdu (forma) gavęs informaciją apie tai, jog dėl tam tikrų asmenų veiksmų (neveikimo) gali
būti pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai, taip pat matydamas poreikį įvertinti tam tikros grupės
vaikų teisių užtikrinimą tam tikroje srityje, t. y. siekdamas išanalizuoti ir atsakyti į sisteminius klausimus,
Kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.


PRADĖTI TYRIMAI
516
IŠSIAIŠKINTI VAIKO TEISIŲ
PAŽEIDIMAI
848
BAIGTI TYRIMAI
559

PAGAL ASMENŲ SKUNDUS PRADĖTI TYRIMAI

KONTROLIERIAUS INICIATYVA PRADĖTI TYRIMAI

1.2. Pareiškėjai
Pagal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, pareiškėju gali būti
asmuo
1
, kuris kreipiasi į Įstaigą, pateikdamas skundą dėl galimai  pažeidžiamų vaikų teisių ir teisėtų
interesų, taip pat dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje. 



97 proc.
vienasmeniai skundai



3 proc.
kolektyviniai skundai


1.3. Gautų skundų problematika
2020 m. gautuose tyrimuose buvo skundžiamasi iš viso dėl  666  galimų vaiko teisių pažeidimų
atvejų.
Dažniausiai (48 proc.) buvo skundžiamasi dėl neužtikrinto tinkamo vaiko teisės į mokslą
įgyvendinimo, ir tai, manytina, neabejotinai susiję su iššūkiais, kuriuos sukėlė Lietuvoje paskelbtas
karantinas dėl COVID-19 pandemijos bei jo metu apribotas kontaktinis vaikų ugdymas(is). 

1
 Pažymėtina, kad dalis pareiškėjų (5 atvejai), teikdami skundą Kontrolieriui, nenurodė savo asmens duomenų (skundai buvo
tiriami, kaip anoniminiai), todėl jie neįtraukti į teikiamus statistinius duomenis apie pareiškėjus. 
99% pasirašytų
skundų
1% anoniminių
skundų
449
37 % informacija gauta raštu
51 % informacija gauta el. paštu
9 % informacija gauta
telefonu
3 % informacija paskelbta
žiniasklaidos priemonėse
67
šeimos nariai 92%
nesusiję asmenys 4%
įstaigų, susijusių su šeima ir vaiku, darbuotojai 2%
globėjai 1%
vaikas 1%
PAREIŠKĖJAI

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

9
Nemažai kartų (14 proc.) buvo skųstasi ir dėl Tarnybos teritorinių skyrių veiksmais (neveikimu)
pažeistų vaikų teisių ir teisėtų interesų - dėl netinkamai ar nepagrįstai konkrečioje situacijoje pritaikytų
teisės aktų nuostatų, sietinų su vaiko ir jo šeimos gerove ir pan. Didelį susirūpinimą kelia išlikęs vis dar
didelis kreipimųsi skaičius, susijęs su vaikų patiriamo smurto ir nepriežiūros atvejais (9 proc.). Aktualios
išlieka ir vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų bei artimaisiais giminaičiais problemos
(6 proc.), kurių sprendimo ir su tuo susijusio tinkamo vaiko identiteto išsaugojimo svarba ypač išryškėjo
vėlgi  karantino laikotarpiu, kada Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbti judėjimo ribojimai ir kt.
priemonės tapo nepagrįsto atsisakymo leisti vaikui bendrauti su  skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų
pagrindu.
Kiti įstaigoje pradėti tyrimai pagal pažeidimų pobūdį buvo susiję su įvairiais kitais vaiko teisių ir
teisėtų interesų pažeidimais. 2020 m. buvo pradėti tyrimai pagal gautus asmenų skundus, taip pat
tyrimai Kontrolieriaus iniciatyva dėl netinkamų globos organizavimo nuostatų taikymo, galimai neteisėto
vaiko  paėmimo iš šeimos, vaiko interesų netinkamo atstovavimo  civiliniame procese, taip pat dėl
pažeidžiamos  vaiko teisės į socialinę paramą ir paslaugas, dėl vaiko  teisių pažeidimų baudžiamajame
procese (dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nepilnamečių apklausų), iškeltos su vaiko privataus
(garbės ir orumo, asmens duomenų ir pan.) gyvenimo užtikrinimu, vaiko teisių pažeidimais visuomenės
informavimo priemonėse, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusios
problemos ir kt.

1.4. 2020 metais baigti tyrimai
Kontrolierius atliko 559 tyrimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų (iš jų – išnagrinėjo 477 asmenų
skundus; atliko 82 tyrimus savo iniciatyva).
559
BAIGTI TYRIMAI, iš jų:

85 proc. 
TYRIMAI DĖL ASMENŲ SKUNDŲ
15 proc.
TYRIMAI KONTROLIERIAUS INICIATYVA 
Dalies, t. y. 48 (9 proc.)  skundų buvo atsisakyta nagrinėti esant Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams (tikslinga nagrinėti kitoje
institucijoje; nepriklauso Kontrolieriaus kompetencijai; skundo aplinkybės buvo išnagrinėtos (yra
tiriamos) teisme; skundas pateiktas pakartotinai nenurodant naujų aplinkybių ir kt.). 
Ataskaitiniais metais buvo parengta apie 1300 paklausimų (30 proc. daugiau nei 2019 m.), t. y.
dėl dokumentų ir  paaiškinimo pateikimo kreiptasi į atitinkamas institucijas ir (ar) vaiko teises galimai
pažeidžiančius asmenis), siekiant išsiaiškinti pareiškėjų skunduose nurodytas aplinkybes ir įvertinti jų
pagrįstumą, taip pat ištirti kitu būdu gautą informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, surinkti
įrodymus ir kitus duomenis, būtinus Kontrolieriaus objektyviam sprendimui priimti. 

1.5. 2019 metais baigtuose tyrimuose nustatyti vaiko teises pažeidę asmenys
2020 m. baigtuose tyrimuose buvo įvertinti 648 fizinių ir juridinių asmenų veiksmai (neveikimas)
(lyginant su 2019 m. – 40 proc. daugiau), sietini su galimais vaiko teisių pažeidimais, iš jų – 477 asmenys
10 % 90 %
TYRIMŲ PAGRĮSTUMAS
Atsisakyta atlikti tyrimą Atlikta tyrimų
68% pagrįstų
19% nepagrįstų
13% iš dalies
pagrįstų

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

10
(74 proc.) buvo pripažinti pažeidę vaiko teises (lyginant su 2019 m., pasitvirtinusių atvejų skaičius
ataskaitiniais 2020 m. buvo didesnis 23 proc.). 
2020 m. tyrimuose vertinti asmenys
(  ⚫ nustatyti pažeidėjai, proc.)
314
Savivaldybės
administracija



18
Globėjai (rūpintojai)

18
Socialinės paramos
centrai ir pan.
137
Vaiko teisių
apsaugos
skyrius



5
Prokuratūra
61
Šeimos nariai,
giminaičiai



2
Policija
52
Švietimo
įstaigos


34
Kiti juridiniai asmenys
Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, dažniausiai ataskaitiniais metais buvo kreiptasi ir,
kartu, didžiausias procentas (98 proc.) vaiko teisių pažeidimo atvejų buvo nustatyta Kontrolierei atlikus
tyrimus dėl savivaldybių administracijų priimtų sprendimų ir tuo sukeltų neigiamų pasekmių vaikų
gerovei (t. y. dažniausiai dėl sprendimų, apribojusių vaikams galimybes įgyvendinti jų teisę į mokslą, kas
ypač tapo aktualu Lietuvoje paskelbus karantiną). Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, dažnai buvo
skundžiamasi  Tarnybos teritorinių skyrių veiksmais (neveikimu) (palyginus su 2019 m. duomenimis, šių
institucijų darbe nustatytų vaiko teisių pažeidimų skaičius išliko panašus –  39 proc. tyrimų pripažinti
pagrįstais ar iš dalies pagrįstais). Didelis pasitvirtinimo procentas atvejų, kada vaiko teisių ir teisėtų
interesų pažeidimai sietini su jų šeimos narių veiksmais ir (ar) neveikimu (74 proc. atvejų pasitvirtino),
švietimo įstaigų veikla ir jų pareiga užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą –  teisę į kokybišką
ugdymą(si), saugią ugdymo(si) aplinką ir pan. (69 proc. atvejų pasitvirtino). Nors dėl globėjų netinkamo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

11
pareigų vykdymo  Įstaigoje skundų nebuvo gauta daug, tačiau pakankamai didelis pasitvirtinusių šių
asmenų padarytų vaiko teisių pažeidimų atvejų skaičius (50 proc.) rodo, jog klausimai, susiję su
globotinių gerovės užtikrinimu ne visada sprendžiami tinkamai. Pastebėtina ir tai, jog visais atvejais
pasitvirtino skundai, kuriuose buvo nurodyti atvejai, kai vaiko teisės buvo pažeistos dėl policijos
pareigūnų veiksmų.

1.6. Tyrimuose nustatytų vaiko teisių pažeidimų pobūdis
2020 m. baigtuose tyrimuose buvo vertinti 848 galimi vaiko teisių pažeidimų atvejai (lyginant su
2019 m. – 30 proc. daugiau). 

102
2
6
6
7
9
9
12
14
14
17
25
40
44
78
119
344
76
286
3
1
7
9
5
9
10
1
10
6
19
28
40
49
332
Teisės į mokslą pažeidimas
Vaiko teisių apsaugos skyriaus netinkamas pareigų vykdymas
Smurtas prieš vaiką
Teisės bendrauti su tėvais, artimaisiais giminaičiais neužtikrinimas
Teisės į tinkamą priežiūrą pažeidimas
Teisės į globą pažeidimas
Teisės į socialinę paramą ir paslaugas pažeidimas
Teisės į gyvenimą šeimoje pažeidimas
Teisės į apsaugą nuo psichiką veikiančių medžiagų pažeidimas
Teisės į tinkamas ir sveikas gyvenimo sąlygas
Teisės į tinkamą atstovavimą teisiniame procese pažeidimas
Teismo sprendimų, susijusių su vaikais, nevykdymas
Teisės į sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas
Diskriminacija
Tarpinstitucinis (ne)bendradarbiavimas
Vaiko teisės būti išklausytam neužtikrinimas
Kiti pažeidimai
Vertinti
Nustatyti pažeidimai

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

12
Vaiko teisės į mokslą neužtikrinimas –  dažniausias ataskaitiniais metais nustatytas vaiko teisių
pažeidimas.  Atliekant šiuos tyrimus dažnai buvo nustatomi ir vaiko teisės būti išklausytam pažeidimai,
nors pareiškėjai skunduose retai jį nurodė. Galiausiai, teisės bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių
tėvų bei artimaisiais giminaičiais pažeidimas, atsiskleidęs žymiai dažniau karantino laikotarpiu
(nepagrįstai užkertant kelią vaikui bendrauti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais nustatytų
suvaržymų), tinkamos vaiko priežiūros neužtikrinimas ir iš to kylančios vaiką žalojančio elgesio pasekmės
- ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas ir iš to kylančios grėsmės vaiko pilnaverčiam
vystymuisi bei funkcionavimui, taip pat smurtas prieš vaikus –  taip pat vieni dažniausių Kontrolieriaus
tyrimuose nustatytų vaiko teisių pažeidimų.

1.7. Kontrolieriaus priimti sprendimai
Ištyręs pareiškėjo skundą ar atlikęs tyrimą savo iniciatyva, Kontrolierius priima sprendimą,
kuriame nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmenų veiklos teisinis
vertinimas.
Kontrolierius ataskaitiniu laikotarpiu priėmė iš viso 1772 sprendimus (3 kartus daugiau lyginant
su 2019 m.), dažniausiai atkreipė fizinių asmenų ir įstaigų dėmesį į jų padarytus vaiko teisių pažeidimus
ir, atitinkamai, siūlė priemones, kad tokie pažeidimai nesikartotų (42 proc. atvejų), taip pat teikė kitas
rekomendacijas (28 proc.), kurių įgyvendinimas leistų p asiekti didesnės vaiko gerovės.



Tarpininkaujant
Kontrolieriui
problemos
išspręstos gera
valia
Tyrimo metu
nutraukta vaiko
teises pažeidžianti
veikla
Išnyko aplinkybės,
dėl kurių buvo
atliekamas tyrimas
Trūko objektyvių
duomenų apie
padarytą pažeidimą
Paaiškėjo
įstatyme numatyti
skundo
nenagrinėjimo
pagrindai
Pareiškėjas
pateikė prašymą
skundo netirti

428
498
28
58
2
1
1
753
Skundo (dalies) arba Kontrolieriaus iniciatyva pradėtą
tyrimą (tam tikroje dalyje) nutraukti
Rekomendacijos, siūlymai ir kt.
Kontrolieriaus iniciatyva pradėtą tyrimą baigti
nepasitvirtinus pažeidimams
Skundą (tam tikroje dalyje) pripažinti nepagrįstu
Siūlyti taikyti (inicijuoti) drausminę, adminsitracinę,
civilinę ar baudžiamąją atsakomybę asmenims,
pažeidusiems vaiko teises
Siūlyti panaikinti ar pakeisti teisės aktams
prieštaraujančius sprendimus
Įspėti pažeidėją arba įspėti ir siūlyti pašalinti veiklos
trūkumus ar teisės aktų pažeidimus
Atkreipti asmenų dėmesį į vaiko teisių pažeidimus ir
siūlyti imtis priemonių jiems pašalinti
Kontrolieriaus priimti sprendimai
17
22
37
54
1
297

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

13
Pastebėtina, kad Įstaigoje atliekami tyrimai, atsižvelgiant į asmenų skunduose nurodomas
sudėtingas kompleksines problemas, darosi vis komplikuotesni, apimantys vis platesnį su vaiku sietinų
asmenų ratą ir jų veiksmus (neveikimą), sukeliančius plataus pobūdžio vaiko teisių užtikrinimo
problemas. Dėl minėtos priežasties, Kontrolieriaus priimti sprendimai dažniausiai yra nukreipti į keletą
probleminių  sričių, o siekiant pasiekti realius teigiamus pokyčius –  sprendimuose ne  tik įspėjami
asmenys ar atkreipiamas jų dėmesys į nustatytus pažeidimus, tačiau ir teikiami konkretūs siūlymai bei
rekomendacijos, kaip gerinti vaiko padėtį šeimoje, švietimo įstaigoje ir pan., kokiomis konkrečiomis
priemonėmis spręsti pokyčių reikalaujančią situaciją.

1.8. Kontrolieriaus priimtų sprendimų vykdymo kontrolė
Kontrolierius, ištyręs skunde nurodytas aplinkybes arba atlikęs tyrimą savo iniciatyva, priima
sprendimą. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems jis adresuojamas, privalo šį sprendimą išnagrinėti, o
apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymą informuoti Kontrolierių. 
Priklausomai nuo nustatyto vaiko teisių pažeidimo pobūdžio ir kitų aplinkybių, siekiant užtikrinti
efektyvų bei veiksmingą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų gynimą, sprendimo vykdymas gali būti
kontroliuojamas: laikinai (iki konkrečios įvykdymo datos ar veiksmo atlikimo) arba periodiškai (nurodant
informacijos teikimo Kontrolieriui periodišk umą).
Ataskaitiniais metais buvo įvykdyta 90 proc.  vykdytinų sprendimų, nepaisant Kontrolieriaus
sprendimų rekomendacinio pobūdžio, kas rodo, jog pasitikima ir tikima Kontrolieriaus siūlymų,
rekomendacijų ir pasiūlytų priemonių efektyvumu, sprendžiant vaiko teisių užtikrinimo klausimus. Kartu
atkreiptinas dėmesys, jog, įvertinus aplinkybę, kad Kontrolieriaus tyrimai kiekvienais metais vis
sudėtingėja ir, atitinkamai, dažnas Kontrolieriaus priimtas sprendimas iškelia kompleksinių priemonių
vykdymo, sisteminių pokyčių poreikį, dalies Kontrolieriaus sprendimų įgyvendinimas užsitęsė arba jų
įvykdymo termino pabaiga yra orientuota į 2021 m. (įvykdymo terminas nesutampa su ataskaitiniais
metais).


Sprendimų vykdymo kontrolė
1 %
5 %
94%
Sprendimas įvykdytas arba
nereikalaujantis kontrolės
Sprendimas kontroliuojamas
periodiškai
Sprendimas kontroliuojamas
iki tam tikros datos,
veiksmo atlikimo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

14
1.9. Asmenų prašymų nagrinėjimas ir konsultavimas
Kiekvienas asmuo, ir pats vaikas, gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą iškilus
klausimams, susijusiems su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, apsauga ir pan., taip pat kreiptis
dėl (galimo) vaiko teisių pažeidimo atvejo.
Pareiškėjų kreipimaisi žodžiu  ar raštu, kuriuose neskundžiami fizinių ar juridinių asmenų
veiksmai ar neveikimas, o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus dokumentus ir t.  t. –
skundais nelaikomi. 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

15
II. PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS. IDENTIFIKUOTI VAIKO TEISIŲ APSAUGOS IŠŠŪKIAI


2.1. VAIKAS IR ŠEIMA

2.1.1. Vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais užtikrinimas
Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė ir plačiai išplėtota tiek tarptautiniuose, tiek
nacionaliniuose teisės aktuose bei teismų jurisprudencijoje. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais,
nesvarbu, kur jie gyvena. Teisė vaikui bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir
tik tuo atveju, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu
su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar
motina, su kuriuo gyvena vaikas. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir
interesai. 
Teisiniu požiūriu tėvų valdžia vaikui yra vienoda, todėl tiek tėvas, tiek motina yra vienodai
atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su vaiku susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar
vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus
ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo
sprendimu su vienu iš tėvų. Lietuvos teisė nesieja tėvų valdžios instituto su vaiko gyvenamąja vieta,
todėl ir kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo
vaikams sąlygų bei jie yra vienodai atsakingi už neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius.  
Visgi, praktika rodo, kad neretai iškyla problemų susijusių  su vaiko teisės bendrauti su abiem
tėvais, taip pat vieno iš tėvų teisės bendrauti su
skyrium gyvenančiu vaiku ir dalyvavimo vaiko
auklėjime bei gyvenime, įgyvendinimu.
Dažniausiai šios teisės pažeidžiamos, kai vienas
iš tėvų savo nuožiūra riboja skyrium
gyvenančiam tėvui (motinai) galimybę bendrauti
su vaiku, neužtikrina nuolatinio ir emociškai
stabilaus jų ryšio formavimosi.  Tai atsitinka dėl
tėvų priešiškumo, neigiamų emocijų,
nepakankamo sąmoningumo ar nenoro susitarti
tarpusavyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Atliekant skundų tyrimą pastebėta, kad
dažniausiai tėvų teises dalyvauti vaiko gyvenime
ir auklėjime, tuo  pačiu ir vaiko teises pažeidžia
motinos, nurodydamos, kad vaikas nenori
bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, jo bijo, kad vaiko tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku ir
pan. Praktika parodė, kad netinkamas vieno iš tėvų elgesys, nuolatinis vienas kito kaltinimas, nenoras
susitarti, psichologinis poveikis ir vaiko nuteikinėjimas prieš kitą tėvą, vaikui sukelia tokią emocinę
būseną, kuri įtakoja nenorą bendrauti su  atskirai gyvenančių tėvu (motina). 
Kilus sunkumams dėl vaiko teisių įgyvendinimo, viena iš institucijų, kuriai pagal kompetenciją
priskirta imtis priemonių susidariusiai situacijai spręsti, yra Tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai. Tačiau
Įstaigoje atlikti tyrimai atskleidė teritorinių skyrių aktyvumo trūkumą, užtikrinant vaiko teisę bendrauti
su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, formalų veikimą, siekiant vaiko ryšio su tėvais palaikymo
(atstatymo, stiprinimo).
Kontrolierės  nuomone, siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti  su tėvais, itin svarbu, kad
Tarnybos teritoriniai skyriai būtų aktyvūs ir padėtų tėvams išspręsti nesutarimus, kilusius tarp skyrium
gyvenančių tėvo ir motinos, užkirstų kelią su vaiku gyvenančiai motinai (tėvui) ieškoti nepagrįstų kliūčių
riboti kito iš tėvų teisę bendrauti su vaiku, bei daly vauti jo gyvenime ir auklėjime.  
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti
su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio
pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai
kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats
bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Ši tėvų
asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik
vaiko interesais.
Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina
įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais
būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko
poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą,
įpročius ir pan., ir norus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d.
nutartis Nr. e3K-3-160-378/2019

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

16
Atlikdama tokio pobūdžio vaiko teisių pažeidimų tyrimus,  Kontrolierė visada atkreipia tėvų
dėmesį į tai, kad,  kai ginčo dėl vaiko nepavyksta išvengti, tėvai turėtų siekti, kad jis padarytų kiek
įmanoma mažiau žalos vaikui. Būtent, tėvai turėtų suprasti, kad tai yra išimtinai jų tarpusavio ginčas ir
dėl to jokiu būdu nekaltas vaikas; tėvai neturėtų versti ar sudaryti situacijos, kurioje vaikui tektų rinktis
kažkurį iš jų; vaikui svarbus ryšys su abiem tėvais,
todėl negalima nuteikinėti vaiko prieš kitą tėvą
vien tam, kad laimėtų teisinį ginčą;  kaip
bepasibaigtų ginčas, tėvai turėtų bendradarbiauti
geranoriškai vykdydami  teismo sprendimą,  nes
priverstinis  sprendimo vykdymas yra
neišvengiamai susijęs su papildomais neigiamais
išgyvenimais vaikui. 
Įstaigos praktikoje pasitaikė ir tokių
atvejų, kai nepaisant tėvo pastangų  vykdyti
specialistų rekomendacijas, vaiko motinos
reikalavimus  bei jai  taikytą teisinę atsakomybę,
motina piktybiškai atsisakė  vykdyti teismo
sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, nesudarė sąlygų bendrauti vaikui su tėvu.
Motina, dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nesilaikymo, buvo pripažinta
kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje „Teismo sprendimo,
nesusijusio su bausme, nevykdymas“. Taip pat teismo nutartimi civilinėje byloje motinai  buvo skirta
bauda už antstolio nustatytą teismo vykdomojo rašto nevykdymą, taikyta administracinė atsakomybė
dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, tačiau situacija nesikeičia. 

2.1.2. Vaiko atstovavimas jo tėvams išvykus gyventi į užsienio valstybę
Dėl  susiklosčiusių  gyvenimiškų  aplinkybių  tėvai,  išvykdami  tam tikram laikotarpiui gyventi ir
dirbti į užsienio valstybę, privalo pasirūpinti tinkama Lietuvoje liekančio vaiko interesų apsauga ir bendra
jo gerove, teisiniu vaiko atstovavimu ir kt. 
Iki 2020 m. sausio 1 d., tėvai, laikinai išvykdami iš Lietuvos ir palikdami vaiką prižiūrėti
pasirinktam fiziniam asmeniui ne ilgesniam kaip 18 mėn. terminui nuo jų išvykimo, turėdavo kreiptis į
Tarnybos teritorinį skyrių dėl vaiko laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo
2
. Nuo 2020 m. sausio 1 d.
buvo  įtvirtintas vaiko laikinosios priežiūros institutas
3
, kuris suteikia galimybę  tais atvejais, kai tėvai
negali pasirūpinti vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, tėvų prašymu  vaiko laikinąją  priežiūrą
nustatyti  pas vaiko giminaičius, su  vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus tėvų nurodytus
asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, bet ne ilgiau kaip  6 mėn. 
Vienu iš nagrinėtų atvejų, paaiškėjo, jog vaikas be tėvų priežiūros ir teisinio atstovavimo 9 metus
gyveno senelių šeimoje, o tėvai per šį laiką nesiėmė veiksmų dėl laikinosios globos tėvų prašymu vaikui
nustatymo. Įvertinant laiką, kurį vaikas gyveno atskirai nuo tėvų, turėjo būti sprendžiamas vaiko globos
nustatymo ir vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimas,  tačiau
Tarnybos teritorinis skyrius neturėjo informacijos apie vaiką,
gyvenantį be atstovo pagal įstatymą. Nagrinėtu atveju,  vaiko
ugdymo įstaiga, žinodama, jog vaiko tėvai gyvena užsienyje,
vaikas gyvena su seneliais, nesiaiškino, ar pastarieji gali
atstovauti vaiką  (domėdavosi  anūko  ugdymosi pasiekimais,
kitais su vaiku susijusiais klausimais). Taip pat ugdymo įstaiga neinformavo teritorinio skyriaus apie likusį
be tėvų globos vaiką, nors tokia švietimo, auklėjimo, sveikatos priežiūros institucijų darbuotojų pareiga

2
  Lietuvos Respublikos socialinės  apsaugos  ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios
globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“.
3
 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41,
42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36
1
, 36
2
, 36
3
, 36
4
, 36
5
 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo
netekusiais galios įstatymas.
„Atvejo vadybos posėdžio metu motina nurodė,
kad nevykdo ir toliau nevykdys teismo sprendimo,
kuriuo nustatyta mažamečio ir tėvo bendravimo
tvarka. Paaiškinus, kad jos toks elgesys pažeidžia
vaiko teisę bendrauti su tėvu ir tokie jos veiksmai
laikytini priešingais vaiko interesams, dėl ko gali
būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko perdavimo
tėvui, moteris nutraukė specialistą bei nurodė
„vaiko iš manęs niekas nepaims ir vaiką tėvui
atiduosiu tik per savo lavoną“
(iš tyrimo medžiagos)
Senelės teigimu, „prireikus ji kreipiasi į
gydytoją, kuri žino šeimos situaciją ir
gydo vaiką nuo mažens”
(iš tyrimo medžiagos)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

17
nustatyta  Civiliniame kodekse

ir  VTAP  įstatyme; sveikatos priežiūros įstaigos, kad ji teikia informaciją
apie vaiko sveikatą (mokinio sveikatos pažymėjimus) asmeniui, galimai neturinčiam teisės gauti tokios
informacijos. Sveikatos priežiūros įstaiga irgi nesidomėjo, ar vaiką atvedanti senelė yra jo atstovas pagal
įstatymą, kaip tai numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme,  ir teikė vaikui sveikatos
priežiūros paslaugas, kt. 
Dėl nustatytų pažeidimų Kontrolierė kreipėsi į vaiko ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas,
taip pat  savivaldybę, prašydama atkreipti savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros  ir ugdymo įstaigų
vadovų dėmesį, kad teikiant vaikams atitinkamas  paslaugas, būtų įsitikinta, jog vaikus atstovauja
asmenys, turintys tam teisinį pagrindą bei užtikrinti savalaikį ir atsakingą teisės aktais nustatytos
pareigos informuoti Tarnybos teritorinius skyrius apie galimą vaiko teisių pažeidimą vykdymą. 
    
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ataskaitiniais metais inicijavo Vaiko laikinosios priežiūros
tvarkos aprašo pakeitimo projektą
4
, kuriame siūlė įtvirtinti galimybę vaiko laikinąją priežiūrą (kurios
trukmė 6 mėn.) tėvų prašymu, taikyti pakartotinai – teikiant naują prašymą.
Kontrolierė  atkreipė  projekto rengėjų dėmesį,  kad  VTAP  įstatyme nustatyta, jog  vaiko laikinoji
priežiūra  tėvų prašymu  gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėn.,  o  galimybė pakartotinai taikyti šį  institutą,  jo
taikymo pakartotinumas, laiko intervalai tarp instituto taikymo atvejų įstatyme nenumatyti ir neaptarti.
Kontrolierės vertinimu, Projekto rengėjų siūlomi pakeitimai ir sudaromos teisinės galimybės, pasibaigus
6 mėn.  terminui taikyti nurodytą  institutą pakartotinai,  iš esmės prilygintinos įstatyme nustatyto
maksimalaus vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu termino pratęsimui (formaliai pateikiant kitą
prašymą), kas ne tik neatitinka įstatymo nuostatų, bet ir sudaro prielaidas piktnaudžiauti šiuo institutu.
Taip pat, manytina,  jog  atsiranda ir aukšta korupcijos rizika savivaldybės administracijos darbuotojui
priimant vienasmenius sprendimus dėl naujo tėvų (vieno iš jų) ar kitų atstovų pagal įstatymą prašymo
nagrinėjimo, nes,  esant pagrindams taikyti kitus vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos įrankius,
nustatytus įstatymuose, gali būti nepagrįstai tę siamas vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu instituto
taikymas, o pareiga informuoti Tarnybą ar jos teritorinį skyrių apie pakartotinio prašymo pateikimą ir su
tuo susijusi šeimos (vaiko) situacijos analizė (vertinimas) , nenumatyta.
Atkreiptas dėmesys, kad tais atvejais, kai tėvai (vienas iš jų) ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą
dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti vaiku, Tarnyba ar jos teritorinis skyrius turėtų įvertinti, ar
nėra pagrindų taikyti kitus, Civiliniame kodekse įtvirtintus teisinius institutus, ar vaiko tėvai (kiti vaiko
atstovai pagal įstatymą tinkamai įgyvendina savo pareigas vaikams, ar yra užtikrinamos vaiko teisės
(gyventi ir nuolat bendrauti su savo atstovais pagal įstatymą, būti jų išlaikomiems ir priži ūrimiems, kt.).
Be  kitų siūlymų, taip pat siūlyta įtvirtinti  nuostatą, kad informacija apie vaiko laikinosios
priežiūros tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu pasibaigimą dėl vaiką prižiūrinčio asmens
atsisakymo prižiūrėti vaiką, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nenurodo kito asmens, galinčio
laikinai prižiūrėti vaiką, turi būti perduota Tarnybai ar jos teritoriniam skyriui arba nustatytas kitas
būdas, kuris leistų įsitikinti, jog vaikas yra perimtas iš jį prižiūrėjusio asmens ir nėra likęs be tėvų ar kitų
atstovų pagal įstatymą priežiūros.

2.1.3. Vaikų atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigose  praktika
Įstatyminiams atstovams tenka pareiga pasirūpinti ir užtikrinti, kad vaikas būtų tinkamai
atstovaujamas sveikatos priežiūros, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose ir kt. Tenka pripažinti,
jog tyrimai, kurių metu išryškėja aplinkybės dėl netinkamo tėvų atstovavimo vaikams sveikatos
priežiūros įstaigose, pradedami dėl kitų priežasčių, pvz., gavus informaciją dėl galimos vaikų nepriežiūros
šeimoje. Tokiais atvejais, analizuojant tėvų valdžios įgyvendinimo klausimus, paaiškėja įvairūs jų pareigų
vykdymo trūkumai.

4
  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. A1-794 „Dėl vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“
projektas Nr. 20-17839.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

18
Nors sveikatos priežiūros įstaigoms nustatyta pareiga užtikrinti, kad vaikus iki 16 m. atstovautų
tik jo atstovai pagal įstatymą, praktikoje šios nuostatos nėra tinkamai įgyvendinamos. Darytina prielaida,
kad  tokią situaciją sąlygoja tiek objektyvios ties subjektyvios aplinkybės –  lengvabūdiškas visuomenės
požiūris į patį vaiko atstovavimo procesą, tėvų (vienintelio iš tėvų) užimtumas ar kiti sunkumai, sveikatos
priežiūros specialistų požiūris, jog, nepaisant vaiko vizito tikslo, pakanka, kad jis yra lydimas suaugusio
asmens (artimųjų ar kt.).  Pvz., vienu  iš tirtų atvejų paaiškėjo, kad vaiką  sveikatos priežiūros įstaigoje
atstovavo jo artimas  giminaitis.  Sveikatos priežiūros įstaigos pateikta informacija, leido manyti, kad
giminaitis su vaiku lankėsi dėl medicininės apžiūros, profilaktinių skiepų, šeimos gydytojo paskyrimų ir
rekomendacijų vykdymo gana ilgą laikotarpį, tačiau nebuvo  reaguota  ir  imtasi priemonių tinkamam
vaiko atstovavimui užtikrinti;  taip pat apie galimą vaiko interesų pažeidimą nebuvo  informuoti  vaiko
teisių apsaugos specialistai. Atlikusi tyrimą,  Kontrolierė atkreipė sveikatos priežiūros įstaigos dėmesį į
būtinybę užtikrinti tinkamą vaiko atstovavimą, teisės aktų reikalavimų vykdymą.
Kontrolierė atkreipia dėmesį, jog tėvų dalyvavimas ir atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigose
remiasi teisės gauti visapusišką informaciją, susijusią  su vaiko sveikatos būkle, diagnostikos
priemonėmis, planuojamu gydymu, ir pan., realizavimu. Būtent tėvai, o ne artimi giminaičiai ar kiti
asmenys, palydėję vaiką į įstaigą, turi teisę gauti su vaiko sveikata susijusius duomenis ir, betarpiškai
konsultuodamiesi su gydytoju, priimti vaiko sveikatos reikmes geriausiai atitinkančius sprendimus. 
Atsižvelgdama į tai,  Kontrolierė atkreipė sveikatos priežiūros įstaigos dėmesį į būtinybę užtikrinti
tinkamą vaiko atstovavimą, teisės aktų reikalavimų vykdymą. 

2.1. Vaikas ir šeima  P A S I Ū L Y M A I:
  Didinti  Tarnybos  teritorinių  skyrių  aktyvumą  ir  stiprinti  specialistų
kompetencijas, siekiant  užtikrinti  vaiko,  kurio  tėvai  negyvena  kartu,  teisę
pastoviai ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
  Stiprinti institucijų ir specialistų, teikiančių paslaugas vaikams,
kompetencijas bei bendradarbiavimą su Tarnyba tinkamo vaiko atstovo
užtikrinimo klausimais.
 Didinti tėvų informuotumą apie vaiko teisės pastoviai ir tiesiogiai bendrauti
su abiem tėvais, vieno iš tėvų pareigos netrukdyti vaikui bendrauti su skyrium
gyvenančiu kitu iš tėvų, tėvų teisės ir pareigos atstovauti vaiką  įgyvendinimo
svarbą.

2.2. PASLAUGOS IR PARAMA ŠEIMAI

2.2.1. Besilaukiančių moterų rizikingo elgesio problematika 
Reaguodama į Įstaigoje gaunamus pranešimus bei žiniasklaidos priemonių skelbiamą informaciją
apie rizikingai (žalingai) besielgiančių nėščių moterų atvejus (nesilankymas pirminėse sveikatos
priežiūros įstaigose, alkoholio ir  kitų psichotropinių medžiagų vartojimas ir pan.), Kontrolierė atliko
tyrimą dėl paslaugų poreikio besilaukiančioms moterims (šeimoms) nustatymo galimybių i r problemų.
Tyrimo duomenys parodė, jog: nėra skiriamas deramas dėmesys besilaukiančių moterų
rizikingam elgesiui bei galimoms tokio elgesio pasekmėms vaikų sveikatai, sprendimų dėl prevencinių ir
konkrečių pagalbos priemonių moterims užtikrinimo paieškai  ir priėmimui; institucijų dalijimasis
informacija ir bendradarbiavimas, siekiant identifikuoti pagalbos poreikį ir ją užtikrinti, nėra nuoseklus,
apimantis visus pagalbos vaikui  ir šeimai teikimo etapus. Svarstyta, kad, viena vertus –  rizikingai
besielgiančių nėščiųjų identifikavimas per socialinių paslaugų sistemą ir pradėtas socialinis darbas su
moterimis ir (ar) jos šeima, sudarytų galimybes kuo platesne apimtimi užtikrinti būtinų sveikatos

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

19
priežiūros paslaugų teikimą, kita vertus – rizikingai besielgiančių nėščiųjų identifikavima s per sveikatos
priežiūros paslaugų sistemą ir informacijos pateikimas socialinių paslaugų sistemos atstovams, įgalintų
pastaruosius organizuoti ir teikti pagalbą moteriai ir (ar) jos šeimai.  Kontrolierės nuomone, institucijų
reagavimas, pagalbos organizavimas, koordinavimas, socialinių ir kitų būtinų paslaugų užtikrinimas,
gaunant ir teikiant informaciją apie rizikingai (žalingai) besielgiančią nėščią moterį, turėtų būti
įgyvendinamas ne pagal žmogiškąjį kiekvienos institucijos skirtingai interpretuojamą kriterijų, o pagal
vieningą sistemą, subendrintą algoritmą. 
Atlikusi tyrimą, Kontrolierė pateikė siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos
apsaugos ministerijai bei savivaldybėms:
  ministerijoms pasiūlyta: didinti visuomenės bei besilaukiančių moterų informuotumą apie
rizikingo elgesio nėštumo metu pasekmes bei žalą dar negimusiam kūdikiui, apie pagalbos paslaugas
savivaldybėse; skleisti vertybines sveiko gyvenimo būdo nuostatas visuomenėje ir kt.;
  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlyta Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše
įtvirtinti nuostatas, numatančias, jog į pranešimus apie ankstyvojo amžiaus vaikų (kūdikių) teisių
pažeidimus turi būti reaguojama kuo operatyviau bei svarstyti būtinumą parengti rekomendacijas
socialinio darbo specialistams dėl pagalbos ir paslaugų teikimo rizikingai besielgiančiomis nėščioms
moterims. Taip pat siūlyta įvertinti Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) efektyvumą ir
ją tobulinti, atsižvelgiant į savivaldybių siūlymus; skatinti savivaldybes išnaudoti visus SPIS resursus, tiek
teikiant duomenis, tiek jais naudojantis;
 Sveikatos apsaugos ministerijai, siekiant racionalaus ir veiksmingo sveikatos priežiūros įstaigų
bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis šioje srityje, pasiūlyta sudaryti darbo grupę bei
svarstyti klausimą dėl sisteminių pokyčių reikalingumo, skiriant dėmesį aiškaus reglamentavimo ir
vieningos praktikos formavimo būtinybei dėl informacijos apie nėščių moterų, gimdyvių rizikingą
(žalingą) elgesį dėl alkoholio ir (ar) kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo teikimo atsakingoms
institucijoms tvarkos, dėl vieningos alkoholį ir psichotropines medžiagas vartojančių (vartojusių) nėščiųjų
ir gimdyvių nustatymo, ištyrimo bei atvejo vedimo tvarkos, dėl medicininės apžiūros procedūros
neblaivumui nustatyti bei kitų tyrime aptartų klausimų; 
  savivaldybėms pateikti siūlymai dėl prevencinių programų bei paslaugų rizikingai nėštumo
metu besielgiančioms moterims prieinamumo plėtros, tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo ir
stiprinimo.
Kontrolierė, gavusi ministerijų ir savivaldybių informaciją apie siūlymų įgyvendinimą, apibendrins
ją bei tęs situacijos stebėseną.

2.2.2. Pagalbos ir socialinių paslaugų negalią turintiems tėvams prieinamumo įtaka vaiko
teisės gyventi biologinėje šeimoje užtikrinimui
Kontrolierė, atsižvelgdama į visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie iš
tėvų dėl jų neįgalumo paimtą vaiką ir jam nustatytą nuolatinę globą, atlikto tyrimą. 
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23  straipsnyje  nustatyta, kad vaikas jokiu būdu
negali būti atskirtas nuo tėvų dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo; valstybė turi teikti atitinkamą pagalbą
neįgaliesiems, kai jie vykdo su vaikų auklėjimu susijusius įsipareigojimus; valstybei užtikrinant neįgaliųjų
teises ir įsipareigojimus, susijusius su globa, rūpyba, įvaikinimu ar pan. institutais, visais atvejais
pirmenybė teikiama vaiko interesams.
Vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami.
Vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalinga ypatinga apsauga ir globa, kokios reikia jo
gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei,
dorovinei ir socialinei raidai (Vaiko teis ių konvencijos 27 straipsnis).
Teisės aktai įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus,
rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir
harmoningai  vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaikas
atitinkamas teises turi neatsižvelgiant į tai, ar šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Taip pat teisės aktai

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

20
įpareigoja valstybę garantuoti vaikui teisę augti savo biologinėje šeimoje ir numato, kad vaiko paėmimas
iš šeimos turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. vaiko išskyrimas su šeima gali būti taikomas
kaip kraštutinė priemonė apsaugant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus, ir užtikrinant vaiko teisę
palaikyti ryšius ir bendrauti su tėvais (motina) jų išskyrimo atveju. 
EŽTT, EŽT Konvencijos kontekste, analizuodamas pozityviąsias valstybės pareigas,  valstybės ir
savivaldybių (nacionalinėms) institucijoms sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su
skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus bei praktiškai įgyvendinant teismo sprendimus,
kertiniu atskaitos tašku laiko prioritetinius vaiko interesus. EŽTT praktikoje nuolat pažymima, kad EŽT
Konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į priemones, kurių turi būti imtasi siekiant juos suvienyti su
vaikais, ir nacionalinių institucijų pareigą imtis šių priemonių tais atvejais, kai sprendžiama  dėl
priverstinio vaikų perdavimo valstybės globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikina
priemone, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena laikinosios
globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu − suvienyti biologinius tėvus ir vaiką
5
. Tačiau,
EŽTT taip pat pažymi, kad vaiko grąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus
6
. Sprendžiant
vaiko grąžinimo biologiniam tėvui (motinai) klausimą, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos
geriausiai galėtų užtikrinti.
Tirtu atveju, šeima dėl tėvų negalios lygio, išplėstinės šeimos pagalbos ir paramos nebuvimo,
pati savarankiškai negalėjo užtikrinti kūdikio saugumo, jo pagrindinių ir gyvybiškai būtinų poreikių
patenkinimo. Šeimai buvo reikalinga nuolatinė ir intensyvi (24/7) pagalba. Motinai socialinės paslaugos
buvo pradėtos teikti nėštumo metu, siekiant apsaugoti jos bei būsimo kūdikio sveikatą ir saugumą, nes
dėl sveikatos būklės moteris negalėjo savarankiškai tvarkytis buityje (pasigaminti maisto, savarankiškai
atidaryti mikrobangų krosnelę, išsiplauti gyvenamąsias patalpas, pasikeisti patalynę, atsukti pieno
pakuotės kamštelio, užsisegti sagą, savarankiškai išsikviesti medicinos pagalbos ir t.t.). Vėliau moteris
buvo apgyvendinta Laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams (LAN) ir LAN‘o darbuotoja
gamino ir šildė maistą, plovė indus, nešė šiukšles, skalbė rūbus. 
Tarnyba iki vaiko gimimo nebuvo informuota apie moters situaciją ir būsimo vaiko priežiūros
sunkumus, taip pat apie poreikį ateityje spręsti klausimus, susijusius su vaiko teisių  užtikrinimu.
Gimus vaikui, motina ir vaikas itin trumpam laikotarpiui grįžo į LAN, tačiau dėl motinos visiško
nesavarankiškumo, kompetentingų specialistų išvadų, dėl nuolatinio  ir intensyvaus priežiūros poreikio
nebuvo galimybės tęsti paslaugų LAN‘e teikimo (paslaugos buvo teikiamos išimties tvarka). Vaiko tėvui
išreiškus ketinimus auginti vaiką kartu su jo motina, pagalbos priemonės teiktos abiem vaiko tėvams.
Šeimai pakartotinai, išimties tvarka buvo siūlyta apsigyventi LAN‘e, tačiau šeima kategoriškai atsisakė.
Parengus ieškinį teismui dėl tėvų valdžios apribojimo dėl ligos (atskyrimo) bei vaiko nuolatinės globos
nustatymo, šeima informavo, kad sutiks gyventi LAN‘e, jei jiems leis patiems auginti vaiką. Šeimos
galimybė patiems auginti vaiką buvo vertinama  periodiškai net ir po sprendimo kreiptis į teismą dėl
vaiko atskyrimo nuo tėvų. Kiekvieną kartą buvo konstatuojama, kad nepaisant užfiksuotų teigiamų
pokyčių šeimoje ir teikiamų paslaugų, šeima dėl savo negalios ir rizikų yra nepajėgi bei nepasiruošusi pa ti
auginti kūdikį, išplėstinės šeimos pagalba yra nepakankama. Paėmus vaiką iš motinos (tuo metu nebuvo
nustatyta tėvystė), tėvams buvo nustatyti tėvų susitikimai su vaiku, tėvų ir vaiko emocinio ryšio
stiprinimui.
Tyrimo duomenys parodė, kad abiejų tėvų negalia  ir jo sąlygotas negebėjimas pasirūpinti
kūdikiu, užtikrinti jo saugumą (motina dėl sveikatos būklės negali paimti kūdikio ant rankų, jo pamaitinti,
nuraminti, perrengti, motinai reikalinga nuolatinė pagalba buityje, higienos srityje, vaiko tėvas iš pradžių
nesuprato, kad vaiko motinai reikalinga 24 val. pagalba per parą, nesuprato ir nevertino atsakomybės už
kūdikį ir jo motiną, dėl socialinių įgūdžių stokos negalėjo užtikrinti tinkamos kūdikio priežiūros, nedirbo,
nebuvo giminaičių, galinčių padėti motinai buityje ir užtikrinti tinkamą kūdikio priežiūrą, nepavyko rasti
įstaigų ir institucijų, galinčių teikti paslaugas motinai su kūdikiu visą parą) buvo teisinis pagrindas  kūdikiui
nustatyti antrą grėsmės lygį, paimti jį iš šeimos bei nustatyti jam globą. Organizuotų vaiko susitikimų su

5
 Bylos: 1996 m., Johansen prieš Norvegiją; 2000 m., Scozzari ir Giunta prieš I taliją.
6
 Bylos: 2014 m., Z. J. prieš Lietuvą; 2012 m., Y. C. prieš Jungtinę Karalystę.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

21
tėvais dažnumas ir kiekis leido daryti išvadą, kad nagrinėtu atveju buvo užtikrinta vaiko teisė žinoti savo
tėvus ir jais bendrauti (įvertin ant itin mažą kūdikio amžių).
Vertinant vaiko laikinosios globos dermę su jos tikslu – grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą, svarbūs
yra ne tik tėvų ir vaiko bendravimo, bet ir tėvams reikalingų paslaugų teikimo aspektai. Remiantis tyrimo
duomenimis, tėvams  buvo teikiamos mobiliosios komandos paslaugos, psichologo konsultacijos,
neurologo konsultacija ir paskirto gydymo vykdymas, pozityvios tėvystės mokymai, bendrosios socialinės
paslaugos (konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, paskaitos ir diskusijos aktyvių šeimų klubo
nariams, motinystės mokyklos užsiėmimai, teikiamos konsultacijos kūdikio priežiūros klausimais,
lavinami finansinio raštingumo įgūdžiai, susitikimų su vaiku metu, tėvas buvo mokomas pakeisti
sauskelnes, perrengti, nuraminti vaiką). Pripažintina, kad paslaugos turėjo kompleksinį pobūdį, atvejo
vadyba buvo intensyvi, tačiau šeima dėl tėvų negalios nebuvo pajėgi savarankiškai pasirūpinti savo
dukra. Nors specialistai nuolat pažymėdavo, kad šeimai auginant vaiką reikalinga nuolatinė intensyvi
(24 val. per parą) priežiūra, šių paslaugų poreikio užtikrinimui, paieškai nebuvo skirtas pakankamas
dėmesys ir neišnaudotos visos tokio pobūdžio paslaugų teikimo galimybės, nebuvo kreiptasi dėl
socialinių paslaugų šeimai pervertinimo. Šeimos gyvenamosios vietos savivaldybė tokių paslaugų
pasiūlyti negalėjo. Tik pradėjus tyrimą Tarnybos teritorinis skyrius kreipėsi į Lietuvos neįgaliųjų draugiją
bei į šeimos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl galimybės teikti šeimai nuolatinę
pagalbą ir  priežiūrą, kad vaikas būtų grąžintas į biologinę šeimą, tačiau neatsirado galimybės teikti
paslaugų motinai su vaiku (paaiškinimų kodėl buvo ieškoma paslaugų tik motinai ir vaikui negauta). 
Šeimos poreikius tik iš dalies atitinkančių paslaugų skyrimas ir su tuo susijusių uždavinių šeimai
atvejo vadybos procese iškėlimas (ir jų įgyvendinimas) nesudarė galimybės išspręsti (pašalinti)
problemas, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos. 
Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad savivaldybės nesuteikta šeimai nuolatinės intensyvios
pagalbos ir priežiūros paslauga (neišnaudotos visos galimybės ieškoti tokio pobūdžio paslaugų kitose
savivaldybėse ir pan.) nesudarė faktinių ir teisinių prielaidų bei galimybių grąžinti vaiką į biologinę šeimą,
o savivaldybės pateiktas paslaugų, teikiamų negalią turintiems tėvams, auginantiems vaikus, sąrašas
leido daryti prielaidą, kad intensyvios ir nuolatinės priežiūros paslaugos savivaldybės gyventojams (jei
iškiltų poreikis) nėra prieinamas. 
Kontrolierė Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą paimti vaiką iš šeimos susiklosčiusioje
situacijoje pripažino būtinu vaiko saugumo užtikrinimui. Teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumą
įvertino teismas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad susidariusią situaciją bei kompetentingų institucijų
sprendimus, susijusius su vaiko paėmimu iš šeimos, lėmė specialių, konkrečiai šeimai reikalingų
paslaugų, už kurių teikimą atsakinga savivaldybė, trūkumas.
Manytina, kad su paslaugų individualizavimu ir trūkumu susiduria ir kiti negalią turintys ir
nuolatinės priežiūros reikalingi tėvai, norintys auginti savo vaikus. Todėl valstybės mastu turėtų būti
skiriamas didesnis dėmesys šiai problemai ir jos sprendimų paieškoms. 
Kontrolierė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama formuojant ir
įgyvendinant politiką, susijusią su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, įvertinti ir negalios politikos
strategijose, programose, priemonių planuose numatytų įgyvendinti tikslų ir priemonių, susijusių su
negalią turinčių tėvų teisės auginti savo vaikus ir vaikų teisės augti savo šeimoje, teisės į saugią aplinką,
tinkamas vystymosi sąlygas, dermę.

2.2.3. Paslaugų užtikrinimo trūkumai vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų
Atliekant skundų tyrimus, analizuojant vaikų su negalia bei jų šeimų interesus atstovaujančių
visuomeninių organizacijų kreipimusis bei visuomenės informavimo priemonėse pateikiamą informaciją,
stebimas šeimų, auginančių vaikus, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, poreikius
tenkinančių paslaugų trūkumas arba jų kokybės problemos.
Autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus atstovaujančios organizacijos kelia atsisakymo teikti
ugdymo ir socialines paslaugas dėl vaiko agresyvumo teisėtumo klausimą, nurodo, jog dėl pasireiškiančio
agresyvaus vaikų elgesio, nemokėdamos, neg ebėdamos ir (ar) neturėdamos galimybių užtikrinti šių vaikų

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

22
poreikių, ugdymo įstaigos ir socialinių paslaugų centrai linkę „atsikratyti“ jų, perkeldamos naštą ant tėvų
pečių.
Sudėtingas elgesys yra būdingas daugumai vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ypač
paauglystės metais. Tyrimuose pastebima, jog socialinių paslaugų organizavimo dokumentuose asmens
agresyvumas nurodomas, kaip viena sąlygų, kuriai esant
galima atsisakyti teikti paslaugas (nutraukti sutartį).
Kontrolierės manymu, sutartis dėl paslaugų teikimo
neturi būti nutraukiama neįvertinus situacijos, tik dėl
vaiko agresyvumo, kurį lemia jo negalia. Įstaigoje taip
pat nagrinėta situacija, kai specialioji mokykla atsisakė
autizmo  spektro sutrikimą turinčiam mokiniui toliau
teikti trumpalaikės socialinės globos paslaugas dėl, neva
negebėjimo vaikui teikti reikiamų paslaugų, tačiau iš
esmės – dėl vaiko agresyvumo. Tiek švietimo, tiek socialines paslaugas teikianti įstaiga turi ieškoti būdų,
kaip užtikrinti vaiko socialinių įgūdžių ugdymą, paslaugas įvairaus pobūdžio sutrikimų turintiems
vaikams, gilinti turimas žinias, kaip valdyti agresyvius klientus, kaip išvengti jų krizinio elgesio. 
Dėl specializuotų ugdymosi paslaugų poreikio, šeimos pasirenka vaikus ugdyti regiono
specialiosiose mokyklose (klasėse), kurioms dėl galimybės jose ugdytis visiems regiono (šalies)
mokiniams, lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto. Šiose mokyklose teikiamos ir socialinės globos
paslaugos, tačiau, mokyklų savininko pareigas vykdo savivaldybės, o teisės aktai įpareigoja savivaldybes
socialinių paslaugų prieinamumą užtikrinti tik savo  teritorijos gyventojams. Savivaldybės naudojasi
minėta nuostata atsisakydamos teikti socialinės globos paslaugas kitose savivaldybėse gyvenantiems
vaikams.  Tokia situacija iš esmės apsunkina  švietimo prieinamumo klausimo sprendimą bei yra
nepriimtina vaiko teisių užtikrinimo požiūriu. Būtent, šalies (regiono) mokyklų (klasių) kūrimo bei jų
finansavimo perspektyva netenka prasmės, nes regiono mokiniams po formaliojo ugdymo valandų
neužtikrinamos paslaugos (priežiūra, globa), apgyvendinimas, vaikus kasdien tektų vežioti ilgus
atstumus. Nors socialinės paslaugos yra savivaldybės savarankiška funkcija, Kontrolierės nuomone,
paslaugų teikime turi būti laikomasi visapusiško požiūrio, paslaugos turi būti derinamos su vaiko (ypač
ugdymosi) bei jo šeimos poreikiais,  o švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos turi derėti.
Negalią turinčių vaikų tėvų kreipimųsi tyrimai rodo, jog ugdymo įstaigos nėra pasiruošusios
priimti „kitokius“ vaikus, netgi  mokyklos, turinčios specialiąsias klases įvairiapusių raidos sutrikimų
turintiems vaikams, stokoja vaikams reikalingų specialistų (mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų,
psichologų), pedagogai nėra tinkamai pasiruošę ugdyti šiuos vaikus. Susiduriama  su stipriu mokyklos
bendruomenės pasipriešinimu vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, įtraukčiai. Teikiant paslaugas
šiems vaikams, turi būti įvertinti visi vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialieji ir kiti poreikiai,
t. y. svarbus priemonių kompleksiškumas.
Atliekant tyrimus taip pat pastebėta, jog vis dar stokojama socialinių paslaugų vaikams su
negalia ir jų šeimoms savivaldybėse, šeimoms nėra teikiamos paslaugos, kurių jos pageidauja ar, kurios
yra šeimoms reikalingos pagal jų poreikius. Savivaldybėse trūksta socialinės globos, atokvėpio paslaugų
vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Savivaldybės nurodo, jog paslaugas šeimoms teikti sudėtinga,
nes nėra darbuotojų, apmokytų  dirbti su autizmo spektro sutrikimus turinčiais vaikais, nėra pritaikytų
paslaugų.
Išskirtinas ir vaiko sveikatos poreikių užtikrinimo aspektas. Kontrolierė dažnai pastebi tėvų
nepagrįstas abejones dėl sveikatos priežiūros sistemos paslaugų kokybės – gydytojų specialistų skiriamų
diagnostikos priemonių reikalingumo, medikamentinio gydymo būtinybės ir pan. Teisė pasinaudoti
tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis, taip pat jų prieinamumas bei kokybiška sveikatos
priežiūra yra prigimtinė kiekvieno vaiko teisė, todėl svarbu didinti tėvų informuotumą apie vaikams
teikiamų paslaugų kompleksiškumą.
Pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, 2019-2020 metų
veiksmų plane
11
  yra  numatytos priemonės stiprinti ankstyvąją vaikų autizmo ir kitų raidos sutrikimų
diagnostiką, užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų prieinamumą šiems
„Jaučiamas spaudimas atsiimti vaiką, nes
įstaiga negeba užtikrinti vaiko poreikių dėl
kartais pasireiškiančio sudėtingo elgesio,
kuris būdingas daugumai autistiškų vaikų,
ypač paauglystės metais. Dėl susidariusios
situacijos mama privalėjo atsisakyti darbo.“
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

23
vaikams. Taip pat numatyta suteikti reikiamas kompetencijas specialistams, teikiantiems sveikatos,
socialines ar ugdymo paslaugas, siekiant užtikrinti, kad tėvai, auginantys autizmo ar kitą raidos sutrikimą
turintį vaiką, būtų apmokyti ir gautų psichologinę pagalbą. Visgi, nevyriausybinės organizacijos,
atstovaujančios autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus, pastebi, jog  proveržio nėra, trūksta
paslaugų bei kvalifikuotų specialistų, šeimos paliekamos be pagalbos spręsti joms vienoms nepakeliamus
iššūkius.
Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
reaguodamos į Kontrolierės prašymą informuoti apie vykdomas ar planuojamas vykdyti priemones,
siekiant tikslu tobulinti pagalbos vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, ir jų šeimoms paslaugų
spektrą, ypač kartais agresyviai besielgiantiems vaikams, nurodė, jog pagal kompetenciją šiuo metu
vykdomos ir planuojamos vykdyti įvairios priemonės.

2.2.4. Paslaugų paaugliams aspektai
Paauglystė  –  tai gyvenimo etapas, kurį apibūdina didėjančios galimybės, gebėjimai, siekiai,
energija ir kūrybiškumas, taip pat didelis pažeidžiamumas. Nesugebant tinkamai garantuoti paauglių
teisių įgyvendinimo, neveikimo ir nesėkmės kaina yra didelė; paauglystės metu sukurti emocinio
saugumo, sveikatos, seksualumo, švietimo, įgūdžių, atsparumo ir teisių supratimo pagrindai turės
reikšmingų padarinių ne tik individualiam ir optimaliam, bet esamam ir būsimam socialiniam ir
ekonominiam vystymuisi
7
.
Geriausių vaiko interesų užtikrinimas, kaip vaiko gerovę lemianti prielaida, didele dalimi
priklauso nuo vaiko artimosios aplinkos. Susiklosčiusi vaikui nepalanki situacija, gyvenamoji aplinka gali
turėti įtakos vaiko asmenybės vystymuisi, pakenkti jo dvasinei pusiausvyrai, sveikatai ir pan. Svarbu
vaikui sudaryti tokią gyvenimo aplinką, kurioje jis būtų apsaugotas nuo žalingos įtakos ir padarinių. 
Ataskaitiniais metais atkreiptas dėmesys į kreipimusis dėl sunkumų, kylančių sprendžiant
paauglių teisių užtikrinimo, pagalbos jiems (ir šeimai), reaguojant į paauglių rizikingą, destruktyvų elgesį,
elgesio problemas (psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, nenakvojimas namuose, mokyklos
nelankymas, pan.), teikimo klausimus. Tyrimai parodė, kad praktikoje, net ir teikiant pagalbą,
susiduriama su įvairiais iššūkiais, nėra pasiekiami iš(si)kelti tikslai: tėvai (kiti įstatyminiai atstovai) neskiria
pakankamai dėmesio vaikui, neįsitraukia, nesidomi jo gyvenimo sritimis, neprisiima atsakomybės, vengia
naudotis siūloma pagalba, nuvertina ją; paaugliai atsisako priimti siūlomą pagalbą (pvz., gydytis
priklausomybes, lankyti specialistų konsultacijas, kt.), destruktyvus elgesys, taisyklių ir susitarimų
nesilaikymas, nepakankamai atidus tėvų požiūris į vaikų mokymąsi, pamokų praleidinėjimą,
atsakomybės neprisiėmimas už netinkamą vaiko auklėjimą ir t.t. Ypač sunkios ir sudėtingos situacijos
susidaro, kai vaikai vartoja (pradeda vartoti) alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. 
Kontrolierė  pastebi, jog darbe su šeimomis nesilaikoma sisteminio požiūrio į vaiko teisių
pažeidimų prevenciją,  teritoriniai skyriai vengia taikyti atsakomybę tėvams, netinkamai naudojantiems
savo tėvų valdžią, taip pat asmenims, žinantiems apie paauglius (laikantiems pas save), pabėgusius iš
namų, vaikų globos įstaigos  ar kitos jų buvimo vietos. Tokiu būdu susidaro uždaras ratas –  nėra
sprendžiamas tėvų atsakomybės, jų valdžios tinkamo įgyvendinimo klausimai, neįgyvendinama vaiko
atstovo pareiga rūpintis vaiko saugumu, taip pat vaikams neužtikrinama jo pareigas formuojanti aplinka,
asmenys nepraneša apie pabėgusį vaiką kompetentingoms institucijoms, dėl ko apsunkinamas vaiko
paieškos procesas, pagalbos vaikui ir kitų klausimų sprendimas. Kontrolierė atkreipė Tarnybos dėmesį,
jog siekiant sustiprinti sisteminių vaiko teisių pažeidimų prevenciją, reikalinga apsvarstyti Tarnybos
funkcijų efektyvesnį įgyvendinimą bei tobulinimą, taikant atsakomybę už nepranešimą apie iš namų,
globos įstaigos ar kitos jo buvimo vietos pabėgusį vaiką.  Savivaldybių administracijoms siūlyta atidžiai
vertinti vaikų socialinės rizikos prevencijos priemonių poreikį savo teritorijoje, plėtoti ir efektyvinti
savivaldybėje teikiamų paslaugų sritis socialinę riziką patiriantiems vaikams (taip pat vartojantiems
psichoaktyvias medžiagas).

7
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 20 „Dėl vaiko teisių įgyvendinimo paauglystėje“, CRC/C/GC/20.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

24
Paauglių teisių užtikrinimo, paslaugų ir pagalbos jiems užtikrinimo aspektai aptarti ir kitose šios
ataskaitos dalyse: „Bėgantys vaikai“, „Globojamų vaikų hospitalizavimo psichikos sveikatos priežiūros
įstaigose  aspektai“, „Vaiko teisė būti išklausytam ir reikšti nuomonę“, „Viešosios informacijos ir
socialinės aplinkos poveikio aspektai“ 

2.2.5.  Tarnybos teritorinių skyrių dalyvavimo įtaka paslaugų šeimai teikimo procese 
Tiek užtikrinant vaiko teises, tiek organizuojant bei teikiant pagalbą vaikui ir jo šeimai, ypač
svarbus Tarnybos teritorinių skyrių, savivaldybių administracijos specialistų bei  socialines paslaugas
teikiančios įstaigos bendradarbiavimas. 
Skundų nagrinėjimo praktika rodo, jog dažnai trūksta sklandaus specialistų bendradarbiavimo.
Įstaigoje nagrinėtu atveju, šeimos problemos teritoriniam skyriui buvo žinomos nuo 2017-2018 m.,
tačiau situacija šeimoje praktiškai nesikeitė arba net blogėjo. Kontrolierė, vertindama vaiko teisių
įgyvendinimo klausimą, siūlė teritoriniam skyriui imtis aktyvių veiksmų, užtikrinant šeimoms teikiamos
pagalbos kokybę, veiksmingumą, kad teikiama pagalba atitiktų vaiko, tėvų ir artimų giminaičių poreikius.
Teritorinis skyrius pažymėjo, jog dalyvaudamas atvejo vadybos procese, renka informaciją apie vaiko
teisių apsaugos būklę savivaldybėse, teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms
dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo, tačiau nuostatuose bei kituose teisės aktuose
įtvirtinti  teritorinio skyriaus įgaliojimai neapima teisės atlikti socialinių paslaugų centro darbuotojų
veiksmų vertinimų, teikiamų paslaugų kokybės vertinimo, ar duoti nurodymus nepavaldiems subjektams
dėl teikiamų paslaugų pobūdžio ir apimties. Reaguodama į situaciją, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija akcentavo Tarnybos teritorinio skyriaus ir atvejo vadybininko bendradarbiavimo ir glaudaus
darbo svarbą, keičiantis informacija dėl situacijos šeimoje. Ministerija pažymėjo, jog dėl tolesnio darbo
su šeima ir vaiku, teritorinio skyriaus specialistai ir atvejo vadybininkai gali tartis kartu, tačiau atvejo
vadybininko pagal kompetenciją teikiama informacija apie esamą šeimos situaciją, nesuteikia
teritoriniam skyriui teisės vertinti, ar paslaugos atvejo vadybos proceso metu buvo  suteiktos tinkamai.

2.2.6. Atvejo vadybos teisinio reglamentavimo tobulinimas
Kontrolierė, teikdama išvadas ir pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Atvejo
vadybos tvarkos aprašo pakeitimo
8
, pasiūlė tikslinti ir papildyti projektą, nurodant, kokius veiksmus gali
atlikti ar sprendimus priimti Tarnyba (jos teritorinis skyrius), nesutinkanti su sprendimu neskirti atvejo
vadybos proceso (pateikti papildomus argumentus, pateikti prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo ar
pan.).
Atvejo vadybos procese reikšmingas susitarimas kaip bus realizuojama vaiko teisė tiesiogiai
bendrauti su savo tėvais, todėl pasiūlyta įtraukti į projektą nuostatas apie vaiko tėvų galimybių atvykti į
susitikimus su vaiku analizę ir pagalbos tėvams (jei tokia būtų reikalinga)  šioje dalyje suteikimą.
Kontrolierės  nuomone, siūlomomis projekto nuostatomis ženkliai ir, manytina, nepagrįstai
susiaurinamos aplinkybės, kurioms esant nustatomas kompleksinės pagalbos poreikis, todėl tokios
nuostatos neatitinka nei kompleksinės pagalbos ir atvejo vadybos sąvokų, nei jų tikslų, nustatytų VTAP
įstatyme. Dėl šios priežasties rekomenduota suderinti projekto nuostatas su atitinkamomis įstatymo
nuostatomis.
Projekto rengėjai nepateikė argumentų, kodėl poįstatyminiame akte susiaurinamos VTAP
įstatymo nuostatos, taip pat nepateikė informacijos, ar buvo vertinamas neigiamų pasekmių vaiko teisių
užtikrinimui, kurias gali sukelti siūlomas teisinis reguliavimas, mastas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad
pagal VTAP įstatymo nuostatas, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos
vaikui ir jo šeimai organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos teikimą, kai reikalinga kompleksinė
ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas. 

8
  Lietuvos Respublikos  socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. 20-
17038.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

25
Teikiant  išvadą buvo pažymėta, kad situacija šeimoje gali nesikeisti ir dėl teikiamos pagalbos
šeimai priemonių netinkamumo ar nepakankamumo, todėl tikslinga vertinti, kokį poveikį turi teikiamos
pagalbos priemonės, jei jos neveiksmingos – įvertinti priežastis. Kontrolierė nepritarė projekto rengėjų
iniciatyvai atsisakyti galiojančios redakcijos Atvejo vadybos tvarkos apraše numatyto pagalbos vaikui ir
(ar) šeimai tinkamumo, pakankamumo, efektyvumo vertinimo.


2.2. Paslaugos ir parama
šeimai
P A S I Ū L Y M A I:
  Sukurti  efektyvią  sistemą  rizikingai  besielgiančių  nėščių  moterų  pagalbos
poreikio  nustatymui  (identifikavimui)  ir  pagalbos  teikimui,  didinti  visuomenės
bei besilaukiančių moterų informuotumą apie rizikingo elgesio nėštumo metu
pasekmes  bei  žalą  dar  negimusiam  kūdikiui,  apie  pagalbos  paslaugas
savivaldybėje.
  Spręsti individualius vaikų, turinčių negalią ar autizmo spektro sutrikimus,
poreikius atitinkančių paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas .
  Užtikrinti paauglių poreikius atliepiančios pagalbos sistemos veikimą,
paaugliams prieinamas užimtumo, prevencines ir intervencines programas,
pagalbą ir paslaugas juos auginančioms šeimoms.
  Užtikrinti  aktyvų  Tarnybos  teritorinių  skyrių  specialistų  dalyvavimą  atvejo
vadybos procese.

2.3. VAIKO GLOBOS ASPEKTAI

2.3.1. Asmenų, norinčių tapti vaiko globėju, vertinimo ir paruošimo problemos
Šeimos aplinka yra palankesnė vaikui nei jo globa institucijoje, tačiau Įstaigoje nagrinėti kai kurie
atvejai sudaro prielaidas abejoti dėl tinkamo asmenų parengimo globoti  tėvų globos netekusį vaiką.
Į Įstaigą su skundu kreipėsi pareiškėja dėl Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo, jos
teigimu, neatitinkančio geriausių vaiko interesų, grąžinti pareiškėjos šeimoje globojamą vaiką
biologiniam tėvui. Tyrimo metu, pareiškėja ne kartą reiškė nepasitenkinimą priimtu sprendimu, abejojo
tėvo ketinimais ir galimybėmis rūpintis vaiku, kritikavo jo gyvenimo būdą ir sąlygas, prašė atvykti,
palyginti jos ir tėvo gyvenimo sąlygas, teigė, kad vaiko teisės ir teisėti interesai yra  pažeidžiami,  nes
vaikas neteks mamos, tėvo, brolių bei senelių ir, kad šiuo atveju yra ginamos tėvo, o ne vaiko teisės.
Pareiškėja situaciją dėl grąžinamo tėvui vaiko viešino socialiniame tinkle, vietinėje spaudoje. 
Vertinant globėjos išreikštą poziciją, padaryta išvada, jog globėja klaidingai interpretuoja vaiko
laikinosios globos instituto paskirtį (laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą), todėl kyla pagrįstų
abejonių dėl jos parengimo globoti tėvų globos netekusį vaiką. Kontrolierė kreipėsi  į globos centrą,
kuriame pareiškėja išklausė Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų
globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK), su prašymu, vykdant mokymus
asmenims, ketinantiems globoti vaikus pagal GIMK programą, atkreipti dėmesį į nurodytą problemą.

2.3.2. Vaiko globos organizavimo teisinio reglamentavimo tobulinimas
Ataskaitiniais metais Kontrolierė teikė pastabas institucijų parengtiems teisės aktų, susijusių su
įvairiais vaiko globos organizavimo aspektais, projektams.
▪  Vaiko globos vietos pastovumo užtikrinimas 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

26
Teikdama išvadą Lietuvos Respublikos Seimui, Kontrolierė pritarė projektų iniciatorių
pasiūlymams įstatymų lygmenyje –  VTAP įstatyme ir Civiliniame kodekse
9
, įtvirtinti papildomas tėvų
globos netekusių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijas.
Kontrolierės nuomone,  vaiko globos organizavimas kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos,
nenutraukiant vaikui svarbių socialinių ryšių (nesant svaraus pagrindo nekeičiant ugdymo įstaigos,
palaikant ir sudarant sąlygas palaikyti ryšius su šeima ir kitais artimais asmenimis, kt.), reikšmingas vaiko
laikinosios globos tikslo (grąžinti vaiką į šeimą) aspektu. Ne mažiau svarbu apsaugoti vaiką nuo
pakartotinų traumuojančių patirčių, kuriuos jis gali patirti dėl globos vietos ir (ar) globėjų kaitos. Vaiko
išskyrimas su šeima ir socialinių ryšių nutraukimas nustatant globą yra vaiką traumuojanti patirtis, todėl
globos planavimo ir nustatymo procese turi būti vienodai reikšmingi abu aspektai – vaiko socialinių ryšių
išsaugojimo bei globos vietos pastovumo užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, buvo pateiktas pasiūlymas
tobulinti projektus, įtvirtinant vaiko aplinkos ir globos vietos pastovumo sąvokas ir principus vaiko
globos organizavimo (nustatymo) procese, o vaiko  globos vietos keitimą sieti ne su būtinuoju
reikalingumu, o su geriausių vaiko interesų užtikrinimu.
▪  Globėjo skyrimo aspektai
Kontrolierė, teikdama išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl siūlomų Civilinio
kodekso pakeitimų
10
,  siūlė tobulinti projektą, suderinant tarpusavyje projekto nuostatas, ir aiškiai
nustatyti, kad esant aplinkybėms, nurodytoms Civiliniame kodekse, asmuo negali tapti vaiko globėju.  
Šis siūlymas pateiktas siekiant užtikrinti vienodą teisės normos aiškinimą ir jos taikymo praktikos
formavimą bei eliminuoti jos taikymo ateityje problemas, kurios sąlygotų vaiko teisių pažeidimus.
Projekto rengėjų pasiūlytas reglamentavimas, pagal kurį globėju galėtų tapti asmuo, kurio sutuoktiniui
(ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui) buvo apribota tėvų valdžia, jis buvo
nušalintas nuo globėjo pareigų atlikimo, buvo nutraukta budinčio globotojo sutartis dėl netinkamo
pareigų vykdymo, jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus žmogiškumui, žmogaus gyvybei, seksualinio
apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis
ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nusikaltimus vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, kt.,
negali būti laikytinas atitinkančiu vaiko interesus. 
Kontrolierės nuomone, šios aplinkybės yra reikšmingos vaikų saugumo ir jų teisių užtikrinimo
aspektais, todėl tai turėtų būti absoliutūs draudimo pagrindai ir neturėtų būti vertinamos tėvų valdžios
ribojimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų, sutarties nutraukimo su budinčiu globotoju dėl netinkamo
pareigų atlikimo priežastys ar aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis.  
▪  Globėjo parinkimas likusiam be tėvų globos vaikui 
Valstybės kontrolė dar 2014 atlikusi auditą
11
, kurio metu analizavo, ar vaikų globa organizuojama
efektyviai, konstatavo, kad nėra sudarytos teisinės prielaidos parinkti vaikui globėją, labiausiai atitinkantį
vaiko interesus.
Kontrolierė taip pat ilgą laiką atkreipia kompetentingų institucijų dėmesį į poreikį aiškiai
reglamentuoti likusio be tėvų globos vaiko globėjo parinkimo aspektus ir prioritetus bei kitas reikšmės
turinčias aplinkybes. Paminėtina, kad iniciatyvos reglamentuoti globėjo parinkimo vaikui tvarką buvo dar
2019 m., tačiau jos buvo nerezultatyvios.
Teikdama išvadas  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Globėjo (rūpintojo)
parinkimo likusiam be tėvų globos vaikui tvarkos aprašo projektui
12
, Kontrolierė pakartotinai atkreipė
rengėjų dėmesį, kad projekte globėjo parinkimo mechanizmai nėra išsamiai detalizuoti (neaišku, ar tai

9
  Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio papildymo projektas Nr. XIIIP-4351;  Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.249 straipsnio papildymo projektas Nr. XIIIP-4350.
10
  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246, 3.250, 3.253, 3.254, 3.254
1
,
3.257, 3.261, 3.262, 3.264, 3.268, 3.269 ir 3.276
1
 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
494, 495 ir 500 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas Nr. 20-2551.
11
  Valstybinio audito 2014 m. sausio 31 d. ataskaita Nr. VA-P-10-3-1 „Ar vaikų globos sistema atitinka globojamo vaiko
geriausius interesus“.
12
  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl globėjo (rūpintojo) parinkimo likusiam be tėvų
globos vaikui tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. 20-9708.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

27
kolegialūs, ar vienasmeniai sprendimai,  procesas neformalizuotas (nenustatyta sprendimų įforminimo
tvarka), nenustatytas kontrolės (priežiūros) mechanizmas, garantuosiantis proceso objektyvumą, ar kitos
skaidrumą užtikrinančios priemonės, neišsamiai atskleistos ir nustatytos globėjo parinkimo konkrečiam
vaikui reikšmės turinčios aplinkybės ir kriterijai, garantuosiantys vaiko interesų užtikrinimą globėjo
parinkimo procese, todėl siūlomas reglamentavimas neišspręs globėjo parinkimo srityje egzistuojančių
problemų.
Kontrolierė pažymėjo, kad kai kurių projekto nuostatų neatitikimas kitiems aukštesnės galios
teisės aktams (pvz., Civiliniam kodeksui, Vaiko globos organizavimo nuostatams) sukurs teisinio
neaiškumo situaciją ir kolizijas, o tai savo ruožtu neužtikrins vienodo teisės normų taikymo ir vienodos
praktikos formavimo, kels pagrįstas abejones dėl priimtų sprendimų teisėtumo. 
Taip pat pakartotinai pasiūlyta įvertinti, ar tikslingas kitų teisės aktų nuostatų atkartojimas (pvz.,
Vaiko globos organizavimo nuostatų), iš esmės nesukuriant naujų teisės normų ir nenustatant konkrečių
vaiko ir globėjo ar budinčio globotojo parinkimo skaidrumo, vaiko interesus užtikrinančių kriterijų ir
sprendimų priėmimo procedūrų.
Kontrolierė ne kartą išreiškė poziciją, jog vaiko, rasto sveikatos priežiūros įstaigoje arba įstaigoje,
kurioje įsteigtas gyvybės langelis, perdavimas globai asmenims, įrašytiems į Norinčių įvaikinti Lietuvos
Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje sąrašą, ne vi sais atvejais atitinka geriausius
vaiko interesus, o tokia praktika vertintina neigiamai. Pats vaiko radimo šiose įstaigose (rastam vaikui ne
šiose įstaigose aptariamos nuostatos netaikomos) nesuponuoja absoliučios galimybės vėliau vaiką
įvaikinti, nes teisės aktai nustato Tarnybos teritoriniam skyriui pareigą, jei galima nustatyti vaiko kilmę,
susisiekti su vaiko motina ir tėvu bei išsiaiškinti jų ketinimus vaiko atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad asmenų,
kurie priėmė sprendimą įsivaikinti vaiką, lūkesčiai vaiko atžvilgiu yra visai kitokie nei vaiko laikinosios
globos atveju, o tai, kaip rodo ir praktiniai pavyzdžiai, apsunkina pagrindinio laikinosios globos tikslo –
gražinti vaiką į biologinę šeimą –  įgyvendinimą. Kontrolierės vertinimu, siūlytas teisinis reguliavimas
prieštaravo galiojantiems teisės aktams, numatyta vaiko globėjo (būsimo įtėvio) parinkimo tvarka tik iš
dalies atitiko įtėvių parinkimo tvarkos reikalavimus, todėl toks teisinis reguliavimas buvo vertintas kaip
sukuriantis tiesiogines galimybes piktnaudžiavimui įvaikinimo procese (parenkant vaikui įtėvius) ir
sumenkinantis pastangas užtikrinti šio proceso skaidrumą. 
Pakartotinai buvo atkreiptas dėmesys, kad vaiko interesų užtikrinimas nustatant vaikui globą ir
paskiriant globėją galimas tik tada, kai įvertinamos visos aplinkybės, susijusios su konkretaus vaiko
poreikiais, bei globėjo galimybės juos užtikrinti konkrečioje situacijoje, t. y.  globėjo parinkimas yra
(turėtų būti) procesas, kurio metu specialistų komanda be tėvų globos likusiam vaikui parenka geriausiai
jo poreikius galinčius patenkinti globėjus. Todėl reglamentuojant globėjo parinkimą esminiais kriterijais
turėtų būti gebėjimas ir galėjimas patenkinti poreikius (įskaitant ryšio su biologine šeima užtikrinimą), o
ne globėjo ir vaiko gyvenamoji vieta (nors ta pati gyvenamoji vietovė neabejotinai palengvintų globėjo
pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su biologine šeima).  
Projektas iš esmės nesprendė globėjo parinkimo problemų, nesudarė prielaidų užtikrinti globėjo
parinkimo proceso skaidrumą ir priimamų sprendimų objektyvumą bei pagrįstumą, taip pat nenustatė
priimtų sprendimų objektyvumo bei pagrįstumo patikros (esant poreikiui) galimybių, neatliepė
Kontrolierės anksčiau teiktų siūlymų. Siūlyta projektą tobulinti.  

2.3.3. Pozicija dėl siekio plėsti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas sutrikusio
vystymosi kūdikių namuose
Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairėse
13
, pažymima, jog vaikui turi būti suteikiama
galimybė gyventi kuo artimesnėje šeimai aplinkoje, jam įprastoje aplinkoje; sprendimai dėl alternatyvios
globos vaikams, ypač iki 3 metų, turi būti priimami vadovaujantis šeimos aplinkos principu. 
Vaiko teisių komitetas baigiamosiose pastabose Lietuvai
14
, išreiškė susirūpinimą, kad sprendžiant
vaikų globos klausimus, prioritetas teikiamas institucinei globai. Komitetas rekomendavo užtikrinti, kad

13
 UN General Assembly, Guidelines for the Alternative Care of Children: resolution, A/RES/64/142.
14
 JT VTK 2006 m. kovo 17 d. baigiamosios pastabos Lietuvai dėl Vaiko teisių konvencijos, CRC/C/LTU/CO/2.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

28
vaikai institucijose būtų apgyvendinami tik išimtinais atvejais, kai rekomenduoja specialistai ir tai
neprieštarauja vaiko interesams; įvykdyti alternatyvios globos sistemos  reformą, sutrumpinti be tėvų
globos likusių vaikų buvimo institucijose laiką, imtis kitų priemonių. 
Rekomendacijoje dėl deinstitucionalizacijos ir bendruomeninių paslaugų teikimo vaikams su
negalia
15
, rekomenduojama neteikti pirmenybės vaikų su negalia siuntimui į globos įstaigas.
Deinstitucionalizacijos procesas turi apimti priemones, nukreiptas į institucionalizacijos prevenciją,
ilgalaikio asmenų buvimo įstaigose prevenciją, bei bendruomeninių paslaugų kūrimą. 
Vaikų apgyvendinimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (sveikatos priežiūros įstaigose)
(toliau – SVKN) problematika įvairiais aspektais Įstaigoje nagrinėjama nuo 2006 m., šių įstaigų veikla ir
veiklos pokyčiai deinstitucionalizacijos procese buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti Kontrolierės
tyrimuose
16
. Kontrolierė minėtuose tyrimuose išdėstė savo poziciją, kad SVKN teikiamos ankstyvosios
reabilitacijos paslaugos ir kita sveikatos priežiūra, siekiant užtikrinti tinkamą sutrikusios raidos vaikų
vystymąsi, negali būti pagrindu apgyvendinti vaikus institucijose. Neabejotini įrodymai apie institucinės
globos žalą vaiko raidai negali būti ignoruojami, bandant sureikšminti šio tipo įstaigų teikiamų sveikatos
priežiūros paslaugų sutrikusios raidos vaikams, naudą. Vaikų apgyvendinimas institucijose, ypač tokio
tipo įstaigose, kuriose neskiriamas pakankamas dėmesys ne sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir jų
kokybei, visada buvo vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas bei neatitinkantis geriausių (teisėtų) vaiko
interesų užtikrinimo principo. 
Vienas Perėjimo nuo institucinės globos prie  šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų
neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano
17
 (toliau – Veiksmų
planas) uždavinių – palaipsniui pertvarkyti kūdikių namus. Pagal Veiksmų plano priemones, iki 2020 m.
turėjo būti pertvarkyti visi (5) SVKN, stiprinant vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją ir sveikatos
priežiūros paslaugų prieinamumą  vaikui su negalia ar  turinčiam  specialiųjų poreikių, diegiant laikino
„atokvėpio“ paslaugų  sistemą šeimoms, konsultuojant besilaukiančias vaikų   su negalia  ir juos
auginančias šeimas. 
Pagal Medicininių indikacijų (ligų ir (ar) susijusių sveikatos sutrikimų) sąrašą, kuriuo
vadovaujantis SVKN vaikams teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos
18
,  vaikai į
SVKN priimami ir juose teikiamos ilgalaikės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos tik tam tikrais
išskirtiniais atvejais. Minėtu įsakymu vaikų patekimas į SVKN buvo maksimaliai apribotas, siekiant
mažinti institucinės globos ir ilgalaikį paslaugų teikimą institucijose, taip pat užtikrinti bendruomenėje
teikiamų paslaugų prieinamumą negalią ar raidos sutrikimų turintiems vaikams. Tačiau Klaipėdos SVKN
bei Vilniaus SVKN – pagalbos centras „Šeimos slėnis“ 2020 m. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją,
prašydami pakeisti aukščiau paminėtą įsakymą, jį papildant vaiko raidos sutrikimų gydymo indikacijomis,
kurios būtų taikomos tik be tėvų likusių vaikų atžvilgiu.
Kontrolierė nepritarė tokiam siūlymui ir kreipėsi į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijas, pažymėdama, kad pritarimas pateiktam pasiūlymui reikštų sugrįžimą prie anksčiau
taikytos ydingos praktikos, kai vaikai dėl sveikatos sutrikimų buvo apgyvendinami institucijose.
Kontrolierė atkreipė kompetentingų institucijų dėmesį, kad kreipimasis ir jame išdėstyti siūlymai
orientuoti tik į tėvų globos netekusius vaikus, šių įstaigų pateikti argumentai dėl indikacijų papildymo,
taip pat siekis institucionalizuoti paslaugas vaikams (juos apgyvendinant institucijose, teikiančiose
paslaugas), išskirtiems pagal jų socialinę padėtį (tėvų globos netekę vaikai) neatitinka vaiko teisių ir
interesų užtikrinimo principo ir Veiksmų plano strateginio tikslo. Minėtų institucijų keliami ankstyvosios

15
 Recomendation CM/Rec(2010)2 of the Committee of Ministers to member states on deinstitutionalisation and community
living of children.
16
 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos: 2011 m lapkričio 16 d. Nr.15/05/16-2011/KI-13 „Dėl vaikų iki 3-4 metų globos
organizavimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir kitose (Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose ir VšĮ
Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“) globą vykdančiose įstaigose, problemų“; 2015 m. kovo 20 d. Nr.
(6.7.-2014-12)PR-46 „Dėl pokyčių vaikų iki 3 (4) metų ir vaikų su negalia, globojamų sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bei A.
Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, srityje“. Prieiga internete: http://vtaki.lt/lt/teisine-informacija/vaiko-teisiu-padeties-
vertinimas/atlikti-tyrimai-ir-apibendrinimai.
17
  2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų
paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“.
18
 Patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-715.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

29
reabilitacijos paslaugų vaikams, turintiems raidos sutrikimų, prieinamumo, taip pat racionalaus turimų
išteklių panaudojimo (techninės bazės ir specialistų) klausimai yra neabejotinai aktualūs, tačiau jų, kaip ir
kitų sveikatos priežiūros paslaugų, plėtra ir prieinamumas negali būti užtikrinami apgyvendinant vaikus
paslaugas teikiančiose institucijose. Turi būti kuriamos ir (ar) plėtojamos naujos paslaugų rūšys ir jų
teikimo formos. 
Kreipdamasi į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, Kontrolierė p rašė
svarstant šiuos siūlymus atkreipti dėmesį į bandymus sugrąžinti buvusį vaiko interesų neatitinkantį SVKN
veiklos profilį bei užtikrinti, kad Veiksmų plano priemonės, susijusios su SVKN pertvarkymu ir institucinės
globos teikimo ribojimu likusiems be tėvų globos vaikams SVKN, būtų įgyvendintos visa priemonių plane
numatyta apimtimi ir būtų įgyvendinti šio plano tikslai.
Sutrikusio vystymosi kūdikių namų siūlymui pakeisti minėtą sveikatos apsaugos ministro
įsakymą, jį papildant vaiko raidos sutrikimų gydymo indikacijomis, nebuvo pritarta.

2.3.4. Globojamo vaiko teisių užtikrinimas ilgalaikio gydymo ir (ar) reabilitacijos laikotarpiu
Siekiant sudaryti sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams augti šeimos ar artimoje jai aplinkoje,
gerinant teikiamų socialinės globos  paslaugų kokybę, kuriamos ir plėtojamos institucinei globai
alternatyvios formos – bendruomeniniai vaikų globos namai bei globos centrai ir juose vaikų priežiūros
paslaugas teikiantys budintys globotojai.
Ataskaitiniu laikotarpiu Įstaigoje atlikti tyrimai,  kurių metu buvo nustatyti vaiko, kuriam
nustatyta laikinoji globa globos centre bei priežiūra pas budintį globotoją, teisių pažeidimai stacionaraus
gydymo ir (ar) reabilitacijos laikotarpiu. Vienu atveju,  3,5 mėn.  vaikui  buvo atlikta neurochirurginė
operacija, o esant tokiai sunkiai kūdikio sveikatos būklei, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, slauga
ir globa, ko budinti globotoja, prižiūrėdama namuose dar  du  vaikus, negalėjo užtikrinti. Kitu atveju, 6
mėn.  vaikas  pusę metų buvo gydomas ligoninėje, budinti globotoja vaiką ligoninėje lankė po du–tris
kartus per savaitę, tačiau dėl didelio atstumo negalėjo būti nuolat prie vaiko, nes, pagal pasirašytą
bendradarbiavimo sutartį, turėjo būti pasiruošusi priimti dar bent vieną vaiką savo šeimoje. Kontrolierės
vertinimu, ankstyvajame amžiuje vaiko vieno buvimas ilgą laiką gydymo ir (ar) reabilitacijos įstaigoje, gali
būti prilyginamas stacionariai globai, taip pat pažeidžia geriausiųjų  vaiko interesų užtikrinimo principą.
Pastebėtina, jog būtent  šiame amžiuje  yra kuriamas prieraišumas, kuris yra ypač  svarbus vaiko
ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai.
Globos centrų veiklos kokybės priežiūrą atlieka Tarnyba kartu su Socialinių paslaugų priežiūros
departamentu. Taip pat Tarnyba teikia globos centrams metodinę pagalbą, konsultacijas dėl globos
centro veiklos; prižiūri, ar globos centras tinkamai vykdo Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių,
bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (toliau -  GIMK
programa)  ir įgyvendina vaiko globėjo teises, pareigas (kai vaiko priežiūrą atlieka budintys globotojai);
užtikrina tinkamą vaiko globą globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių šeimose
19
. 
Kontrolierė siūlė Tarnybai, teikiant metodinę pagalbą globos centrams, akcentuoti tokią
praktiką, kai budinčio globotojo prižiūrimas vaikas stacionaraus gydymo ir (ar) reabilitacijos laikotarpiu
būna vienas, kaip neigiamą bei pažeidžiančią vaiko teises bei geriausiuosius interesus. 
Tarnyba informavo, jog teritoriniai skyriai iki 2020 m. IV ketv. pabaigos įpareigoti organizuoti
pasitarimus su savivaldybių administracijų ir globos centrų atstovais, aptariant klausimus dėl
savivaldybių atsakomybės paslaugų organizavimo ir teikimo procesuose, skatinant globą šeimoje bei
akcentuojant nurodytą neigiamą praktiką. Taip pat Tarnyba parengė raštą savivaldybių administracijoms
ir globos centrams, kuriuo atkreipiamas dėmesys į susiklosčiusią nepriimtiną praktiką, bei pateikė
išaiškinimą dėl budinčių globotojų prižiūrimų vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo stacionaraus
gydymo ir (ar) reabilitacijos laikotarpiu. Skatinama imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti, kad
kiekvienoje savivaldybėje būtų plėtojamas paslaugų šeimai ir vaikui tinklas bei kiekviena šeima ir vaikas
gautų jų individualius poreikius atitinkančias paslaugas, o parenkant budintį globotoją tėvų globos

19
  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. A1-28 „Dėl  Globos centro
veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

30
netekusiam vaikui būtų atsižvelgiama į teisės aktų  reikalavimus ir priimant sprendimus atsižvelgiama  į
tai, kas geriausia vaikui.

2.3.5. Vaikų, paimtų iš jiems nesaugios aplinkos, apgyvendinimas ligoninėse
Vaikų, paimtų iš jiems nesaugios aplinkos, apgyvendinimo ligoninėse (iki perdavimo budintiems
globotojams, globėjams ar tėvams) problemos ir galimos tendencijos užuomazgos aptartos Kontrolierės
praeitų ataskaitinių metų ataskaitoje.
Kontrolierės pozicija dėl vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos, laikino apgyvendinimo  sveikatos
priežiūros  įstaigose, taip užtikrinant jiems saugią aplinką, lieka nepakitusi –  tokia praktika neatitinka
geriausių vaiko interesų, o  šios praktikos palaikymas negali būti motyvuojamas poreikiu ištirti vaiko
sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti
suteikiamos ambulatoriškai ir, tik esant tam tikroms indikacijoms, vaikui gali būti teikiamos stacionarinės
sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau hospitalizavimas nėra ir negali būti prilyginamas apgyvendinimui
ar (ir) saugios aplinkos vaikui užtikrinimui.
Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše
20
  įtvirtinta nuostata, leidžianti vaiką  siųsti į sveikatos
priežiūros įstaigą, kai, paėmus iš jam nesaugios aplinkos, būtina ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti
jam sveikatos priežiūros paslaugas, arba paskirti stacionarų gydymą, todėl tikėtina, kad vaikui saugios
aplinkos užtikrinimas praktikoje gali būti organizuojamas nukreipiant vaikus į sveikatos priežiūros
įstaigas, motyvuojant stacionarių sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. 
Tarnyba nurodė, kad nesistemina duomenų, susijusių su iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų
sveikatos būkle ir jų nukreipimu į sveikatos priežiūros įstaigas bei tokio nukreipimo pagrįstumu,
nesistemina ir neanalizuoja duomenų apie paskirtas diagnozes, gydymą, hospitalizavimo trukmę. Taigi
nėra aišku, ar vaikų nukreipimu į sveikatos priežiūros įstaigas nėra sprendžiamos kitos, su saugios
aplinkos vaikams užtikrinimu susijusios problemos, taip pat nėra galimybių įvertinti, ar besiformuojanti
praktika atitinka geriausius vaikų interesus.  
Kontrolierė ataskaitiniais metais pradėjo tyrimą dėl vaikų, paim tų iš nesaugios aplinkos, siuntimo
į sveikatos priežiūros įstaigas, kai būtina ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros
paslaugas, arba paskirti stacionarų gydymą. 

2.3.6. Vaiko globos organizavimo trūkumai
Ataskaitiniais metais Kontrolierės atliktų tyrimų išvados rodo, kad Tarnybos teritorinių skyrių
veiklos tobulinimo srityje ir toliau turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys nustatytiems veiklos
trūkumams vaiko globos organizavimo sityje. 
Trūkumai bei pažeidimai globos organizavimo srityje pasireiškė teisės aktuose nustatytų terminų
nesilaikymu, formalia globos priežiūra, brolių ir seserų neiškyrimo principo pažeidimu nustatant vaikams
globą, netinkamu globėjų ir budinčių globotojų pareigų atlikimo vertinimu, laikinosios globos nustatymu
asmenų, siekiančių įsivaikinti, šeimose, vaiko turtinių teisių užtikrinimo nepakankamu vertinimu globos
priežiūros procese.
Plačiau nustatyti trūkumai atskleisti šios ataskaitos dalyje „Vaiko teisių apsaugos institucijos“. 


2.3. Vaiko globos
aspektai
P A S I Ū L Y M A I:

20
 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos
vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

31
 Vykdant mokymus asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis) vaikus ar tapti
budinčiais globotojais pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių,
bendruomeninių vaikų globos namų  darbuotojų mokymo ir konsultavimo
programą  (GIMK), akcentuoti laikinosios globos tikslą  –  grąžinti vaiką į šeimą
bei globėjo ar budinčio globotojo pareigas, siekiant šio tikslo .
  Užtikrinti, kad globos organizavimo procesas atitiktų jį reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus, didesnį dėmesį skirti globos priežiūros procesui bei
tinkamam globėjo pareigų atlikimo (vaiko individualių poreikių užtikrinimo)
vertinimui.
 Tobulinti vaiko globos organizavimo teisinį reglamentavimą, siekiant globos
organizavimo ir globėjo vaikui parinkimo proceso skaidrumo bei objektyvumo,
geriausiai vaiko individualius poreikius galinčio atliepti (užtikrinti) globėjo
parinkimo.

2.4. ĮVAIKINIMAS

2.4.1. Įvaikinimo duomenų atskleidimas dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo
Kontrolierė atliko  tyrimą savo iniciatyva dėl galimai netinkamo asmens duomenų tvarkymo
vienos savivaldybės  darželių informacinėje sistemoje  ir  nustatė,  kad savivaldybės administracija
neteisėtai atskleidė įvaikinimo duomenis  bei pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus. 
Savivaldybės administracija, dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo pateikdama sąskaitas už
darželį (ikimokyklinio ugdymo paslaugas) vaiko biologinei motinai, atskleidė patį įvaikinimo faktą, naują
vaiko pavardę, ugdymo įstaigą, kurią jis lanko. Informacija apie įvaikinimą buvusiems vaiko artimiesiems
giminaičiams pagal kilmę (biologinei motinai) buvo atskleista nesant jokių svarių priežasčių, nustatytų
įstatyme, ir be teismo, nagrinėjusio įvaikinimo bylą, leidimo.
Atlikto tyrimo kontekste kertiniu aspektu laikytinas įstatymu saugomas įvaikinimo
konfidencialumas. Civiliniame kodekse įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad be įtėvių sutikimo, kol
vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys  apie įvaikinimą. Įvaikinimo
konfidencialumas visada buvo vienas  svarbiausių įvaikinimo instituto probleminių aspektų, kėlęs daug
diskusijų, pasižymintis nuomonių šiuo klausimu įvairove ir reglamentavimo skirtumais įvairiose šalyse.
Įvaikinimo konfidencialumo klausimu nėra vieno reguliavimo standarto ir valstybėse Europos Tarybos
narėse.
Įvaikinimo teisiniai santykiai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių apsauga ir įgyvendinimu,
todėl šiems santykiams reguliuoti taikytini tarptautiniai žmogaus teisių aktai. Nors EŽT Konvencija nėra
specializuotas vaiko teisių aktas, joje tiesiogiai nėra reglamentuoti įvaikinimo teisiniai santykiai, taikant
šią konvenciją  atsiskleidžia įvaikinimo teisinio reguliavimo problemos ir nustatomi žmogaus teisių
standartai įvaikinimo srityje. Nagrinėjamoje situacijoje reikšmingas EŽT  Konvencijos  8 straipsnis,
įpareigojantis valstybes dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. 
EŽTT jurisprudencijoje vienas iš šeimos gyvenimo gerbimo principo turinio aspektų  yra
įvaikinimo konfidencialumo apsauga ir užtikrinimas. Teismo praktika
21
  rodo, kad šeimos santykiai,
atsirandantys įvaikinus, patenka į EŽT  Konvencijos  apsaugos sritį automatiškai –  tai yra, dėl paties
įvaikinimo fakto (įtėvių ir įvaikių santykiai gali patekti į konvencijos 8 straipsnio apsaugos sritį net ir tuo
atveju, kai sprendimas dėl įvaikinimo nebuvo praktiškai įgyvendintas).
Itin svarbi taip pat yra  vaiko teisė žinoti savo tėvus ir jo teisė į identiškumą (Vaiko teisių
konvencijos  7,  8 straipsniai),  taip pat biologinių tėvų ir vaiko teisė į privatumą bei įvaikintojų ir vaikų
teisė į šeimos gyvenimo gerbimą (EŽT Konvencijos 8 straipsnis). Kalbant apie vaiko teisę į identiškumą,
kuri apima ir vaiko teisę į šeimos ryšius, EŽTT konstatavo
22
, kad valstybės Konvencijos dalyvės, kuriose

21
 Byla 2004 m., Pini ir kiti prieš Rumuniją.
22
 Byla 1989 m., Gaskin prieš Jungtinę Karalystę.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

32
informacija apie vaiko globą, įvaikinimą ir kitus su jo tapatybe susijusius dalykus yra konfidenciali, turi
sukurti efektyvią informacijos administravimo sistemą, kuri užtikrintų teisę inicijuoti procedūras šiai
informacijai gauti. Ši sistema privalo garantuoti vaiko, jo tėvų, globėjų ir valstybės interesų pusiausvyrą,
todėl sprendžiant, ar konkreti informacija yra atskleistina, turėtų būti vadovaujamasi proporcingumo
principu. 
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi šį atvejį, pažymėjo,
kad savivaldybės administracija, tvarkydama asmens duomenis privalo vadovautis Bendruoju duomenų
apsaugos reglamentu
23
, kuris numato, jog asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami,
turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs,
atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas), taip pat,
jog asmens duomenys turi būti tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines
priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų
tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar
sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas). Inspekcija padarė išvadą, kad savivaldybės
administracija neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, neužtikrino tvarkomų asmens
duomenų tikslumo principo ir pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Inspekcija dar anksčiau
buvo skyrusi savivaldybės administracijai papeikimą dėl netinkamo organizacinių ir techninių priemonių
įgyvendinimo, neužtikrinant asmens duomenų tikslumo principo tvarkant įvaikinto vaiko asmens
duomenis  savivaldybės  darželių informacinėje sistemoje. Atsižvelgus į tai, kad pažeidimas kartojasi,
rodo, jog savivaldybės administracija nesiėmė pakankamų priemonių, jog tokie pažeidimai nesikartotų;
kadangi pažeidimas yra susijęs su itin jautrios informacijos (duomenų apie įvaikintą vaiką) atskleidimu,
savivaldybės administracijos atžvilgiu pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra ir nurodyta
imtis organizacinių ir techninių priemonių, kad IS tvarkomi asmens duomenys būtų tikslūs.
Kontrolierė, atlikusi tyrimą ir nustačiusi vaiko teisių pažeidimą bei neteisėto įvaikinimo fakto
atskleidimo atvejį, atkreipė savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į tyrimo metu nustatytus
vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus ir siūlė imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų
pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos.

2.4.2. Įvaikinimo organizavimo teisinio reglamentavimo tobulinimas
Ataskaitiniais metais Kontrolierė teikė pastabas teisinio reglamentavimo tobulinimo iniciatyvoms
įvaikinimo klausimais.
▪  Dėl įvaikinimo organizavimo
Kontrolierė, teikdama išvadas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
įsakymo „Įvaikinimo organizavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektui (toliau –
Projektas), atkreipė Projekto rengėjų dėmesį, kad visos ikiteisminio įvaikinimo organizavimo procedūros
(įvaikinimo galimybių įvertinimas, vaiko rengimas įvaikinti, galimų įvaikintojų tinkamumo būti įtėviais
patikrinimas, asmenų, siekiančių įvaikinti siūlomą vaiką, vaiko parinkimas)  turi būti išsamiai ir tiksliai
reglamentuotos. 
Sutikdama, kad dėl proceso sudėtingumo, etapų gausos yra sudėtinga reglamentuoti procedūras
viename teisės akte, įvertindama projekte nurodytą teisės akto reguliavimo sritį, Kontrolierė pasiūlė
papildyti projektą nuostatomis dėl visų ikiteisminio įvaikinimo procedūrų ir nuorodomis į jas
reglamentuojančius kitus poįstatyminius teisės aktus. Taip pat buvo pasiūlyta patikslinti ir suvienodinti
Projekte nurodytus subjektus  (Tarnyba, Įvaikintojų parinkimo komisija, Tarnybos direktorius),
parenkančius labiausiai vaiko interesus ir poreikius atitinkančius įvaikintojus. 
Buvo atkreiptas dėmesys, kad Projektas nustato tik deklaratyvų Įvaikintojų parinkimo komisijos,
Tarptautinio įvaikinimo komisijos dalyvavimą įvaikinimo organizavimo procese, nėra nuorodų, kokiais
kriterijais vadovaujantis komisijos teikia rekomendacijas, o sprendimas dėl būsimų įtėvių parinkimo,

23
  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant
asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

33
vaikų įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, sąrašą, priskiriamas Tarnybos
direktoriaus kompetencijai. Nėra aiškiai nustatyta procedūra dėl  būsimų įvaikintojų parinkimo tais
atvejais, kai Tarnybos direktorius nesutinka su komisijų rekomendacijomis.
Kontrolierės nuomone,  atsižvelgiant į įvaikinimo proceso jautrumą, būtina užtikrinti jo
skaidrumą, priimamų sprendimų objektyvumą bei pagrįstumą, tačiau  siūlomas reglamentavimas
neeliminuoja galimybės priimti nesąžiningų, neobjektyvių ir neskaidrių sprendimų, nes nepakankami
detalizuojami asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo principai, šių asmenų
parinkimas tam tikram vaikui priklauso nuo vieno asmens –  Tarnybos direktoriaus ir yra
nekontroliuojamas.  Galiojanti nacionalinio įvaikinimo komisijos sudarymo praktika, kai ji sudaroma iš
Tarnybos valstybės tarnautojų, pavaldžių Tarnybos direktoriui, neeliminuoja nesąžiningų sprendimų
priėmimo ir sudaro prielaidas abejonėms dėl įvaikinimo proceso skaidrumo. Siekiant įvaikinimo ir
įvaikintojų parinkimo skaidrumo, visi procesai turėtų būti formalizuoti ir standartizuoti. Rekomendacijos
(sprendimo) forma turėtų būti patvirtinta poįstatyminiu, o ne Tarnybos vidaus darbo organizavimą
reguliuojančiu teisės aktu, šios formos turinys turėtų būti informatyvus ir pagrindžiantis komisijos
išvadas (rekomendacijas) dėl labiausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančio konkretaus įvaikintojo (-
ų).  Pateikto derinti Projekto nuostatos  leido  daryti prielaidą, kad tarptautinio įvaikinimo atvejais bus
palaikoma praktika, kai ne vaikui parenkami įtėviai (įvaikintojai), o įvaikintojams parenkamas jų lūkesčius
atitinkantis vaikas, kas iš esmės prieštarautų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų  nuostatoms.
Atkreiptas dėmesys, kad Projekto rengėjų siūlomas teisinis reguliavimas, kai vaikui pradedamas
įvaikintojų parinkimas jo neįrašius į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą, o tik esant sąlygoms, kurios suponuoja
jo įrašymą į sąrašą, ne tik neatitinka Civilinio kodekso reikalavimų, bet ir sudaro tiesiogines prielaidas
piktnaudžiavimui įvaikinimo organizavimo srityje bei diskredituoja patį įvaikinimo procesą. 
Kontrolierės nuomone, Projekte turėtų būti reglamentuotas vaiko nuomonės išklausymas dėl
parinktų įvaikintojų ir vaiko sutikimo, kad jį įvaikintų konkretūs asmenys. Šiuo metu vaiko nuomonės
išklausymas nustatytas dėl įvaikinimo apskritai. Projekto nuostatos akcentuoja būsimų įvaikintojų
sutikimą įvaikinti pasiūlytą vaiką, tačiau nėra nustatytas vaiko nuomonės išklausymas dėl konkrečių
įvaikintojų ikiteisminiame įvaikinimo organizavimo procese.
Įvertinant Projekte nurodomą santykių reguliavimo apimtį, pasiūlyta jį  tvirtinti ne socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymu, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
▪  Dėl tarptautinio įvaikinimo bylų teismingumo keitimo tikslingumo 
Kontrolierė, susipažinusi su Nacionalinės teismų administracijos pateiktu siūlymu keisti
tarptautinio įvaikinimo bylų teismingumą ir išdėstytais argumentais, pritarė  šios kategorijos bylų
priskyrimui visiems apygardos teismams pagal naujas teismingumo taisykles.
Kontrolierė pasiūlė šios kategorijos byloms nustatyti šias teismingumo taisykles: pareiškėjui
(įvaikintojui), gyvenančiam užsienio valstybėje,  –  apygardos teisme pagal įvaikinamo Lietuvos
Respublikos piliečio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; pareiškėjui  (įvaikintojui), gyvenančiam
Lietuvos Respublikoje – pagal jo ar įvaikinamo Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamąją vietą Lietuvos
Respublikoje. 


2.4. Įvaikinimas  P A S I Ū L Y M A I:
  Užtikrinant įvaikinimo proceso  skaidrumą, priimamų sprendimų
objektyvumą bei pagrįstumą, vaiko interesų šiame procese užtikrinimą ir vaiko
nuomonės išklausymą, tobulinti ikiteisminio įvaikinimo proceso
reglamentavimą (formalizuojant ir standartizuojant sprendimų priėmimą,
detalizuojant asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo
principus ir kriterijus, kt.).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

34
 Atkreipti kompetentingų institucijų, tvarkančių asmens duomenis, susijusius
su įvaikinimu, į būtinybę taikyti technines, teisines, organizacinio pobūdžio
priemones, užtikrinančias įvaikinimo paslapties apsaugą nuo neteisėto
atskleidimo tretiesiems asmenims.

2.5. VAIKAS ŠVIETIMO SISTEMOJE

2.5.1. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisių užtikrinimas
Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai pripažįsta kiekvieno vaiko, taip pat ir turinčio specialiųjų
ugdymosi poreikių, teisę į mokslą, kuris leistų išlavinti gyvenimui svarbius komunikacinius gebėjimus ir
socialinę kompetenciją, įgyti gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą. Valstybė turi pareigą kurti
švietimo sistemas ir užtikrinti jų prieinamumą kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos ir
nepriklausomai nuo vaiko socialinės padėties, kalbos, amžiaus ar kitų aplinkybių. Remiantis Neįgaliųjų
teisių konvencija, valstybė yra įpareigota užtikrinti, kad vaikai dėl negalios nebūtų šalinami iš švietimo
sistemos, kad jiems nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą išsilavinimą bei, kad visi vaikai
turėtų galimybę įgyti integracinį, kokybišką ir nemokamą pradinį  išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis
tose bendruomenėse, kuriose jie gyvena.
Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo iššūkių temos išlieka aktualios Įstaigos
veikloje kiekvienais metais. Atliekant tyrimus nustatomi kokybiško švietimo prieinamumo specialiųjų
ugdymosi poreikių turintiems vaikams trūkumai: neužtikrinama švietimo pagalbos specialistų, specialioji
(mokytojo padėjėjo) pagalba; neužtikrinamas ugdymo turinio ir metodų konkrečiam mokiniui
pritaikymas. Pažymėtina,  jog  tinkamas sąlygų  nepritaikymas  (dėl šios priežasties neužtikrinamas
visavertis ir lygiateisis naudojimasis teise į švietimą) laikytinas diskriminacija dėl asmens turimų
specialiųjų poreikių.
Mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu  ir socialiniu
pedagoginiu aspektais vertina, švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes nustato bei programos pritaikymą,
specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones ir kt. rekomenduoja pedagoginė psichologinė
tarnyba. Už rekomendacijų įgyvendinimą, kaip ir už švietimo kokybę, atsako švietimo teikėjas (mokykla)
bei savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savivaldybė). Praktikoje pastebima, kad
mokyklos ne visada turi reikiamus specialistus, todėl mokiniams nėra užtikrinama reikalinga pagalba
arba ji teikiama mažesne apimtimi. Pvz., vienu iš Įstaigoje nagrinėtų atvejų, mokykloje, turinčioje
specialiąją klasę įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems vaikams, nebuvo iš anksto pasirengta garantuoti
kokybišką ugdymą pradedantiems mokyklą lankyti vaikams bei formuojant tokią klasę nebuvo surinkta
specialistų komanda: trūko specialiojo pedagogo, psichologo, vieno mokytojo padėjėjo pagalba skirta
šešiems šios pagalbos reikalingiems vaikams. Konkretūs atvejai rodo, kad mokykloms gana sunku rasti
mokytojo padėjėjų (kadangi nėra keliami išsilavinimo reikalavimai, siūlomas mažas darbo užmokestis),
todėl dažnai šio darbuotojo pagalba nėra teikiama. Pvz., mokytojo padėjėjo pagalba nebuvo skirta
konkrečiam vaikui, motyvuojant, jog pastarasis yra ramaus būdo, niekam nekelia problemų, o mokytojo
padėjėjo pagalba labiau reikalinga kitoje klasėje besimokantiems vaikams .
Išlieka aktualios problemos, susijusios su mokyklos personalo kvalifikacija – specialistams trūksta
praktinių žinių ir įgūdžių dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių  turinčiais  mokiniais: kaip pritaikyti
(parengti) vaikui individualią programą, rasti tinkamus bendravimo su vaiku būdus ir mokymo metodus,
kt. Kartu pastebima, jog nėra siekiama konkrečios ir realios pagalbos iš specializuotų įstaigų šalyje,
teikiančių metodines, konsultavimo paslaugas vaikams, tėvams ir pedagogams.
Įstaigoje tirtuose atvejuose matomas ir  nepakankamas tėvų bendradarbiavimas, visapusiškai
užtikrinant vaikų poreikius. Pasitaiko, jog tėvai nenori, kad būtų įvertinti vaikų gebėjimai pedagoginėje
psichologinėje tarnyboje, arba nepristato įvertinimų mokyklai.
Mokyklos ir savivaldybės akcentuoja finansinių išteklių trūkumo problemą. Tačiau pastebėtina,
kad  švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui ir šeimai funkcija yra savarankiška savivaldybių
funkcija.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

35

2.5.2. Mokinių mokymosi nuotoliniu būdu ir ugdymo organizavimo pokyčiai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos
(toliau  –  Asociacija) siūlymus, inicijavo 2019–2020  ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Planai)
24
 pakeitimą.
Asociacija, argumentuodama epidemiologine situacija dėl COVID-19, siūlė ilginti nuotolinio
ugdymo organizavimo terminus (trukmę)
25
, keisti nuotolinio ugdymo organizavimo tvarką ir nustatyti,
kad 5 klasėse ir IV gimnazijos klasėse mokiniai galėtų būti ugdomi iki 30 proc.,  6–8 klasėse ir I–III
gimnazijos klasėse mokiniai galėtų būti ugdomi iki 50 proc.  nuotoliniu būdu.
Kontrolierė, vertindama projektą, atkreipė dėmesį į tai, kad: nuostatų dėl nuotolinio ugdymo
įtvirtinimas ir (įsi)galiojimas nėra išimtinai siejamas su epidemiologine situacija ar kitomis ypatingomis
aplinkybėmis, jų trukme, todėl galėtų būti taikomas praktikoje ir įprastomis sąlygomis; nėra pateikta
informacijos apie tai, ar Asociacijos iniciatyva ir siūlomas reglamentavimas buvo aptartas su mokiniais,
tėvais, mokytojais, kitais mokyklų bendruomenių atstovais bei kokia yra kiekvienos iš suinteresuotų
grupių nuomonė dėl Asociacijos iniciatyvos; nėra aišku kaip bus užtikrintas konkrečių Planų nuostatų dėl
ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu  reikalavimų
įgyvendinimas, ypač kaip yra ir, atitinkamai bus, sprendžiamos situacijos, paaiškėjus, jog mokinys negali
mokytis nurodytu būdu dėl tam tikrų priežasčių (mokymosi namuose sąlygų ar pan.). 
Taip pat buvo paminėta, kad, vertinant pirmąjį koronaviruso protrūkį, visos valstybės tam tikru
mastu apribojo vaikų teisę į mokslą ir alternatyviomis priemonėmis bandė užtikrinti švietimo programų
tęstinumą, tačiau nėra atlikti vertinimai, ar nustatyti apribojimai turėjo įtakos pačiai švietimo esmei,
veiksmingumui ir kokybei tiek, kad tai galėtų pažeisti teisę į mokslą. 
Europos Parlamentas
26
 atkreipė dėmesį į tai, jog „švietimo įstaigos atlieka daug platesnį socialinį
ir švietėjišką vaidmenį ir prisideda prie besimokančiųjų fizinės bei psichikos sveikatos“; į „neigiamą
izoliavimo priemonių poveikį besimokančiųjų psichikos sveikatai ir gerovei, taip pat į įtampą, susijusią su
vertinimu ir izoliacija nuo bendraamžių“ bei į tai, jog „tiesioginio mokytojų ir mokinių bendravimo stoka
dažnai turi įtakos besimokančiųjų gerovei ir psichikos sveikatai.“ Europos Parlamentas nurodė, kad
„palankiai vertina švietimo  specialistų ir valstybių narių pastangas užtikrinti, kad būtų atnaujintas
mokymasis gyvai COVID-19 atžvilgiu saugioje aplinkoje“ bei paragino „valstybes nares daryti tai, ko
reikia, kad visiems būtų užtikrintas mokymasis gyvai“, o „tuo atveju, jei būtų vėl taikomos izoliavimo
priemonės, švietimo įstaigos turi būti aprūpintos priemonėmis, kad galėtų užtikrinti kokybišką
skaitmeninį mokymąsi visiems besimokantiems ir spręsti psichikos sveikatos bei gerovės problemą
bendradarbiaudamos su tėvais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais“. Neneigdamas tikimybės, „jog
pandemija paskatins perėjimą prie mišraus švietimo modelio, kuriame mokymasis gyvai klasėje bus
derinamas su e. mokymosi sprendimais“, Europos Parlamentas akcentavo, kad „mokymasis gyvai turi
išlikti švietimo ir mokymo pagrindu“.
Kontrolierė pažymėjo, kad net pandemijos sąlygomis ir esant sudėtingai epidemiologinei
situacijai, prioritetas turi būti teikiamas mokymuisi klasėje, tiesiogiai bendraujant, kas  ypač svarbu
pradinių klasių mokiniams bei išsakė abejonę dėl siūlomų teisinio reglamentavimo pakeitimų atitikimo
geriausiems vaiko interesams, vaiko teisės į mokslą ir kitų vaiko teisių užtikrinimo. Taip pat Kontrolierė
pažymėjo, kad pagal galiojančią Planų redakciją, mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas
nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas, gali priimti sprendimą mokiniams dalį ugdymo proceso
įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu Planuose nustatytą valandų skaičių
(skiriamo laiko per mokslo metus), kurio didinimas įprastose situacijose (nesant ypatingų aplinkybių)
šiuo atveju nėra objektyviai pagrįstas.

24
 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-417 įsakymas „Dėl 2019–2020 ir 2020–
2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“.
25
  Siūlymo teikimo metu iki 10 proc. ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus galėjo  būti įgyvendinama nuotoliniu
būdu 5–8 klasių mokiniams, iki 30 proc. ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus galėjo būti įgyvendinama nuotoliniu
būdu 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.
26
 Europos Parlamento 2020 m. spalio 22 d. rezoliucija dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (2020/2760(RSP).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

36
    
Vertindama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotus Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo
tvarkos aprašo pakeitimus (toliau – Projektas)
27
, Kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad būtina tikslinti bei
konkretizuoti teisinį reglamentavimą dėl nuotolinio mokymo proceso organizavimo (grupinio mokymosi
forma),  esant ypatingoms aplinkybėms, kai atitinkamas sprendimas nėra priimtas valstybės ir (ar)
savivaldybės lygiu, nes esamas ir siūlomas įtvirtinti reglamentavimas nėra pakankamai aiškus, išsamus ir
nuoseklus, todėl gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui, vaik o teisės į mokslą ir kitiems pažeidimams.
Kontrolierė, pritardama iniciatyvai tobulinti mokymosi pagal formaliojo švietimo programas
organizavimo tvarką bei sudaryti galimybę taikyti įvairesnius mokymo organizavimo būdus, visgi atkreipė
dėmesį, jog pritarus siūlomam reglamentavimui kasdieniame mokymo procese išplėsti mokinių mokymo
nuotoliniu būdu (grupinio mokymosi formos) galimybes, nereglamentuojant šio nuotolinio mokymo
taikymo kriterijų, sąlygų ir pan., nuostatų dėl konkretaus vaiko bei visų, konkrečioje mokykloje (klasėje
ar pan.) besimokančių vaikų, geriausių interesų, poreikių užtikrinimo bei galimybių mokytis nuotoliniu
būdu vertinimo, galimo šio būdo poveikio ne tik vaiko pasiekimams, bet ir jo psichosocialinei būklei ir
t.t., jo įgyvendinimas praktikoje būtų komplikuotas, kiltų vaiko teisių apsaugos ir užtikrinimo bei
mokyklos bendruomenės (tėvų, vaikų, pedagogų) interesų suderinimo ir kitų sunkumų, turint omenyje
skirtingą mokinių, kuriems būtų (galėtų būti) taikomas (dalinis) nuotolinis mokymas amžių, gyvenimo ir
vystymosi sąlygas, socialinę padėtį ir t.t., karantino metu stebėtus nuotolinio ugdymo organizavimo
iššūkius,
Kontrolierė nesutiko, jog būtų mažinama amžiaus riba, nuo kurios gali būti nuotoliniu mokymo
proceso organizavimo būdu (grupinio  mokymosi forma) mokomi vaikai tam tikrose situacijose ir pan.
Dėmesys buvo atkreiptinas ir į tai, kad mokyklos vadovui suteikiama teisė esant „ypatingomis
aplinkybėmis“ (nenurodant kiek laiko gali tęstis tos „ypatingos sąlygos“) suderinus su mokyklos taryba
priimti sprendimą dėl mokymo organizavimo nuotoliniu būdu, tačiau nedetalizuojama, kokie atvejai ir
kokios situacijos gali būti laikomos „ypatingomis aplinkybėmis“ (nepateikiamas pavyzdinis sąrašas, kaip
pvz., apibūdinant įvykį, keliantį pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei).
Nekvestionuodama, kad praktikoje galimos (yra) situacijos, kai mokykla dėl objektyvių priežasčių
negali mokymo organizuoti įprastu būdu, Kontrolierė pasiūlė, jog, esant „ypatingiems atvejams“,
sprendimą priimtų ir (ar) pritarimą duotų mokyklos steigėjas ir savininkas. Taip pat pasiūlyta svarstyti, ar
mokyklos nuostatuose (įstatuose) neturėtų būti aptartas mokinių mokymas nuotoliniu mokymo
organizavimo būdu, jeigu minėtuose dokumentuose nėra įteisintas nuotolinis mokymo proceso
organizavimo būdas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš esmės atsižvelgė į Kontrolierės siūlymus.

2.5.3. Ugdymas šeimoje
Po ilgamečių diskusijų, 2019 m. Švietimo įstatyme buvo įtvirtintas naujas ugdymo būdas –
ugdymas šeimoje
28
. Įstaigos atstovai ataskaitiniais metais toliau dalyvavo diskusijose dėl ugdymo
šeimoje reglamentavimo  – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytoje darbo grupėje Ugdymosi
šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašui projektui (toliau –  Aprašas) parengti,  reglamentuojant tėvų
(globėjų) pareigas ir atsakomybę, mokyklų,  padedančių organizuoti vaikų ugdymą šeimoje, pareigas ir
atsakomybę, mokymo sutarties dėl ugdymosi šeimoje sudarymo ir nutraukimo pagrindus, ugdymo
(ugdymosi) finansavimą ir kt. klausimus.
Vaiko ugdymas šeimoje gali atitikti geriausius vaiko interesus, vaiko norus ir kitus objektyvius
kriterijus, visgi, priimant sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje įteisinimo, turi būti įvertintinos
(identifikuotos) ne tik teigiamos, bet ir galimos neigiamos tokios ugdymo pusės (nepastebėtas bet kokio
pobūdžio smurtas prieš  vaiką, vaiko išnaudojimas, izoliacija, nepriežiūra ir kt.). Siekiant užtikrinti, kad

27
 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
28
 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31
1
 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2593.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

37
sprendimas dėl vaiko ugdymo šeimoje visų pirma atitiktų geriausius vaiko interesus bei kitus vaiko teisių
apsaugos reikalavimus, kad kiekvienam šeimoje ugdomam vaikui būtų  sudarytos tinkamos sąlygos
įgyvendinti teisę į mokslą ir geros kokybės švietimą, teisę gauti visą reikalingą švietimo pagalbą ir kitas
paslaugas, teisę į apsaugą nuo smurto ir t.t., taip pat sudaryti sąlygas vieningai praktikai formuotis,
Apraše turi būti  įtvirtintos pagrindinės nuostatos (kriterijai, reikalavimai) dėl vaiko ugdymo namuose
organizavimo, šio ugdymo būdo priežiūros ir kontrolės.
Paminėtina, kad darbo grupėje daugiausia diskusijų sukėlė Švietimo įstatymo nuostatos, jog
„prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus,
įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį“ reglamentavimas Apraše, t. y. kokiais
kriterijais vadovaujantis ir kokiu būdu įvertinti, jog vaikas ir jo šeima gali organizuoti kokybišką ugdymą
šeimoje. Teikiant siūlymus buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad, turint omenyje, jog tėvai dėl objektyvių ar
subjektyvių priežasčių gali neturėti galimybių organizuoti ir užtikrinti kokybišką vaiko ugdymą, kad vaiko
ir tėvų nuomonė dėl mokymo(si) šeimoje gali būti skirtinga (keisis, išsiskirs) ir kt., buvo pasiūlyta įtvirtinti
nuostatą  –  reikalavimą, jog vaiko tėvai (globėjai) privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius jų
pasirengimą ir galimybę užtikrinti tinkamą, kokybišką va iko ugdymą(si) šeimoje, jo socializaciją ir t.t. 
Ugdymas šeimoje gali turėti tiek neigiamus, tiek teigiamus aspektus, kurių negalima ignoruoti.
Rizikos galimos tiek iš vaiko šeimos, tiek iš mokyklos: nebus užtikrintas kokybiškas vaiko ugdymas,
reikalingos  švietimo ar kitos pagalbos teikimas; vaikas bus (visiškai) izoliuotas, „nepastebimas“ ir kt.
Praktikoje gali susidaryti situacijos, kai mokykla bus suinteresuota tam tikrų vaikų (pvz., dėl įvairių
priežasčių patiriančių mokymosi sunkumus, vengiančių lankyti mokyklą, kt.) ugdymu šeimoje ir sieks, jog
tėvai (globėjai) priimtų atitinkamą sprendimą ir pan. Todėl Kontrolierė siūlė Apraše įtvirtinti, jog
informaciją ir (ar) rekomendaciją priimant sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje priimtų ne tik mokykla,
bet ir nešališkas subjektas, turintis informaciją apie vaiką ir jo šeimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnyba. Kontrolierės nuomone, Tarnybos pateikta informacija padėtų objektyviai  įvertinti
ugdymosi šeimoje sąlygas, padėtų mokyklai priimti sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje, remiantis
objektyviais duomenimis ir atsižvelgiant į vaiko teisėtus interesus. 
Kontrolierė taip pat pažymėjo, kad ugdymosi šeimoje sąlygų vertinimas neturi virsti tik formalia
procedūra ir praktikoje svarbu užtikrinti, kad  priimamas sprendimas atitiktų vaiko teises, vaiko teisių
apsaugos principus, vaiko nuomonę ir norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams, o vaiko
nuomonė ir noras būtų išklausyti betarpiškai (plačiau ataskaitos dalyje „Vaiko  teisė būti išklausytam ir
reikšti nuomonę“).

2.5.4. Vaiko teisių neformaliajame švietime užtikrinimo problemos
Neformalusis vaikų švietimas daro didelę įtaką vaikų ir jaunimo pasaulėžiūros formavimuisi ir gali
sukurti palankias sąlygas ugdant sveiką, sąmoningą, pilietišką  ir kūrybingą jauną žmogų. Neformalus
švietimas ypač svarbus vaiko pozityviai socializacijai, jo talentų, gabumų atsiskleidimui bei ugdymui ir kt.,
todėl iniciatyvos, susijusios su galimu neformalaus švietimo paslaugų prieinamumo siaurinimu,
apribojimu, turi būti ypač atidžiai vertinamos, o priimami sprendimai turi būti pagrįsti ir motyvuoti
įvairiais aspektais (finansiniais, teisiniais ir kt.).
Įstaigoje buvo gauti vaikų, jų tėvų bei sporto mokyklų skundai dėl Lietuvos futbolo federacijos
(toliau – LFF) ir asociacijos „Hockey Lietuva“ (toliau – Asociacija) sprendimų, kuriais buvo apribota vaikų,
sportuojančių valstybės ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiose neformaliojo ugdymo
(sporto) mokyklose, galimybė dalyvauti tam tikro lygio sporto (atitinkamai futbolo ir ledo ritulio)
varžybose.
Tyrimo metu tapo žinoma, kad: Vilniaus miesto savivaldybės taryba (mokyklos savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-356 nusprendė likviduoti BĮ
Vilniaus futbolo  mokyklą, kadangi (be kitų priežasčių) LFF nuo 2020 m. uždraudė Lietuvos futbolo
čempionatuose  žaisti komandoms, kurių vienintelė savininkė yra savivaldybė (valstybė); Asociacija
priėmė sprendimą, jog nuo 2020–2021 m. Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir  turnyruose galės
dalyvauti tik privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

38
bus mažesnė nei 50 proc.; atitinkamai kiti biudžetiniai klubai ir mokyklos neteko teisės dalyvauti
Asociacijos organizuojamuose renginiuose.
Kontrolierės nuomone, nurodytais sprendimais buvo pažeistas geriausių vaiko interesų
prioriteto principas, apribotos galimybės visiems vaikams dalyvauti sporto varžybose, vaikai
diskriminuojami dėl jų atstovaujamos organizacijos teisinės formos ir savininko. Sporto federacijų
priimtais sprendimais teisė dalyvauti sporto varžybose, be jokio objektyvaus pagrindo, buvo atimta iš
visų biudžetinių klubų ir mokyklų auklėtinių. Kontrolierė pasiūlė peržiūrėti ir panaikinti priimtus
sprendimus, tačiau minėtos sporto federacijos laikėsi pozicijos, kad jų sprendimai yra teisėti ir jais
siekiama užtikrinti lygias galimybes sportuoti. 
LFF ir Asociacijos priimti sprendimai sukūrė lygybės principui prieštaraujančią situaciją, t. y. be
jokio objektyviai pateisinamo pagrindo įtvirtino absoliučią atskirtį tarp vaikų, kurie treniruojasi
biudžetiniuose klubuose ir mokyklose, ir vaikų, kurie treniruojasi privačiuose klubuose, taip pat
nepagrįstą privilegiją privačių klubų nariams. Minėtais sprendimais buvo apribota biudžetinėse įstaigose
sportuojančių vaikų teisė  dalyvauti aukšto meistriškumo čempionatuose ir varžybose (vaikai atsidūrė
nevienodoje (blogesnėje) padėtyje ne dėl sportinių rezultatų, o dėl jų atstovaujamos organizacijos
savininko), taip pat buvo paneigta valstybės ir savivaldybių teisė ir pareiga užtikrinti neformalaus
ugdymo įstaigų (sporto mokyklų) tinklą, kūno kultūros ir sporto plėtojimą. 
Besiklostanti praktika leidžia daryti prielaidą, kad ir kitos sporto šakų asociacijos, federacijos
(pvz., plaukimo, lengvosios atletikos, kitų sporto šakų) gali priimti atitinkamus, valstybės ir savivaldybės
sporto mokyklų auklėtinių galimybes dalyvauti sporto varžybose apribojančius, sprendimus. Federacijos
ir asociacijos veikia savarankiškai ir vadovaujasi išskirtinai tik savo interesais, susikuria išskirtines teises
rengti sportininkus bei iš rinkos eliminuoja biudžetines sporto mokyklas, taip pat bet kokią galimą
konkurenciją tarp sporto mokyklų (vaikai ir tėvai žinodami, jog savivaldybės sporto mokykla negali
dalyvauti tam tikro lygio sporto varžybose, norėdami siekti sportinių rezultatų, bus priversti rinktis
privačią sporto mokyklą, klubą). 
Kontrolierė, reaguodama į gautus skundus, kreipėsi į Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto
ministeriją bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Vyriausybė pavedė ministerijai išnagrinėti šį klausimą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pažymėjo, kad  siekiant įgyvendinti Sporto įstatyme nurodytus
tikslus ir principus turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti futbolo ir ledo ritulio sporto šakų
sporto varžybose visiems vaikams, atsižvelgiant į jų meistriškumo lygius, o  ne į atstovaujamos
organizacijos teisinę formą ar jos savininką (dalininką, akcininką ir pan.) bei kreipėsi į Generalinę
prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Kontrolierė palaikė ministerijos sprendimą
ir taip pat kreipėsi į Generalin ę prokuratūrą.
Generalinė prokuratūra 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo
priemones, tačiau 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu minėtas nutarimas buvo panaikintas, medžiaga
grąžinta prokurorui papildomam tyrimui. Pakartotinai prokurorui, 2020 m. gruodžio 21 d. priėmus
nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, Kontrolierė pateikė skundą aukštesniam
prokurorui.

2.5.5. Vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo aspektai
Visiems  vaikams be jokios diskriminacijos turi būti užtikrinta teisė į švietimą. Teisė į švietimą
ankstyvojoje vaikystėje yra glaudžiai susijusi su mažų vaikų teise vystytis. Vaiko lavinimo ir švietimo
tikslas yra kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus, suteikti
vaikams teises ir galimybes, ugdant įgūdžius, mokymosi ir kitus gebėjimus, žmogiškąjį orumą, savigarbą
ir pasitikėjimą savimi.
▪  Diskriminacijos aspektas
Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atliktas tyrimas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo,
kuriame nustatyta, kad į savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes
bus priimami tik tie vaikai,  kurių abu tėvai yra deklaravę gyvenamąją vietą Kauno mieste arba motina
(tėvas) turi dokumentais patvirtintą „vienintelio vaiko tėvo“ statusą (kitas iš tėvų: miręs; nenurodytas

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

39
vaiko gimimo liudijime; teismo pripažintas dingusiu be žinios; teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
teismo pripažintas neveiksniu; atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje; vienam iš tėvų apribota valdžia; tėvai
išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su
vienu iš vaiko tėvų).
Kontrolierė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą įvertino kaip prieštaraujantį VTAP
įstatymui, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti
diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės,
kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų
aplinkybių; pagrindiniams vaiko teisių apsaugos principams:  visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į
geriausius vaiko interesus; vaiko teisę naudotis visomis teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei
laisvėmis; turėti lygias su kitais vaikais teises.  
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumas, jo atitikimas aukštesnės galios teisės
aktams (teisės aktui ar jo daliai) yra nagrinėjamas admini straciniame teisme.
▪  Ikimokyklinio ugdymo paslaugų vaikams iki 3 metų prieinamumo aspektas 
Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus veiksnys tolimesniam sėkmingam asmens mokymuisi visą
gyvenimą, jo socialinei integracijai, tobulėjimui ir pan. Nuo gimimo iki 3 m. atsiveria didžiausios
galimybės formuotis vaiko asmenybės pagrindui, nes šiam amžiaus tarpsniui būdingas imlumas,
kūrybiškumas, konstruktyvumas. 
Atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai vaikai į ugdymo įstaigas priimami nuo 3 m. Ugdymo
paslaugų prieinamumo šio amžiaus vaikams problemos kyla tiek dėl vietų trūkumo ikimokyklinio ugdymo
įstaigose, tiek dėl galimybės vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą arčiausiai jų gyvenamosios
vietos ir (ar) galimybės lankyti tą pačią įstaigą, kurią lanko vyresnis tos pačios šeimos vaikas, nes nėra
formuojama atitinkamo amžiaus vaikų grupė ir prioritetas teikiamas vyresnio amžiaus vaikų ugdymui.
Tokiais atvejais toje pačioje šeimoje augantys vaikai turi lankyti skirtingose vietose esančias įstaigas arba
tenka laukti, tikintis, jog bus suformuota atitinkamo amžiaus vaikų grupė ar kol vaikas galės lankyti
vyresnio amžiaus vaikų grupę.
Savivaldybės formuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų amžiaus grupes atsižvelgdamos  į
laukiančių vaikų poreikius ir vadovaujantis Higienos normos
29
  reikalavimais, jog: nuo 1 iki 2 m. vaikų
grupėje turi būti ne daugiau kaip 10 vaikų; formuoti ankstyvojo amžiaus vaikų grupę su 15 vaikų galima
tik nuo 2 m. amžiaus.
Paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
30
 yra konstatavęs, kad nors įprastai
užmokestis už ikimokyklinį ugdymą valstybės ar savivaldybių įstaigose yra mažesnis nei kitų švietimo
teikėjų tinklo dalyvių, savivaldybei laikantis pareigos užtikrinti optimalų šviet imo programų teikėjų tinklą,
privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, įvairovę ir galimybes mokytis visą gyvenimą, tėvai turi
turėti galimybę rinktis tą nevalstybinį švietimo programos teikėją, kuris labiausiai atitinka jų poreikius ir
galimybes; neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjų kiekis savivaldybės teritorijoje turėtų būti
proporcingas poreikiui bendruomenėje.
Kontrolierė kreipėsi į savivaldybes, prašydama plėsti ankstyvojo amžiaus vaikų grupių tinklą, kad
kuo daugiau vaikų galėtų lankyti arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą.
▪  Teisė dalyvauti kultūrinėje edukacinėje veikloje, naudotis kitomis paslaugomis 
Edukacinių ir kitų pažintinių veiklų pagalba turtinama vaikų pažintinė, socialinė, kalbinė ir
emocinė patirtis, įtvirtinami įgūdžiai ir gebėjimai; plėtojama vaikų socializacija,  lavėja jų socialiniai
įgūdžiai bendraujant tarpusavyje, įsisavinamos elgesio normos; stiprėja vaikų gebėjimas susikaupti,
lavėja bendravimo ir bendradarbiavimo, komandinio darbo įgūdžiai; vaikai įgyja naujų žinių, patiria naujų
įspūdžių, emocijų ir kt. 

29
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymas „Dėl Lietuvos higienos normos HN
75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 
30
 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-680-525/2016; Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d.  nutartis administracinėje byloje Nr. I-5883-561/2015.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

40
Ataskaitiniais metais Kontrolierė atliko tyrimą dėl vaikams, lankantiems priešmokyklinio ugdymo
grupę 4 val. per dieną, nesudaromos galimybės kartu su kitais vaikais (visa grupe) vykti į ekskursijas,
spektaklius ar dalyvauti kitose veiklose, išvykose, renginiuose ir pan., kurie trunka ilgiau nei 4 val., taip
pat  naudotis maitinimo paslauga.  Tyrimo metu nustatyta, kad darželio administracija neleido vaikams
naudotis minėtomis paslaugomis, kurios trunka ilgiau nei 4 val., motyvuodama, kad savivaldybės tarybos
sprendime nėra nustatyta tokia galimybė.
Kontrolierė atkreipė savivaldybės dėmesį į tai, kad nors Higienos normoje
31
 nustatyta, kad vaikų
maitinimą ugdymo įstaigoje privaloma organizuoti, jeigu grupės veiklos trukmė yra ilgesnė nei 4 val.,
tačiau tai nereiškia, kad vaikas, kuris grupę lanko 4 val., negali gauti maitinimo su kitais, tą pačią grupę
lankančiais vaikais, ypač kai tokios paslaugos pageidauja ir už ją sumoka vaiko tėvai. 
Kontrolierės nuomone negalima  atimti galimybės iš vaiko, ugdymo grupę lankančio 4 val. per
dieną, kartu su kitais grupės vaikais, nuvykti į spektaklį, ekskursiją, dalyvauti grupės iškyloje ir pan.
Visiems vaikams privalo būti sudarytos vienodos su kitais vaikais sąlygos ir galimybės vykti į pažintines
edukacines išvykas, dalyvauti kitose veiklose.


2.5. Vaikas švietimo
sistemoje
P A S I Ū L Y M A I:
 Plėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugų iki 3 m. prieinamumą ir užtikrinti, kad
šeimos šia paslauga galėtų pasinaudoti arčiau savo gyvenamosios vietos
 Šalinti fizines, materialines, socialines ir kitas kliūtis, trukdančias specialiųjų
ugdymosi poreikių vaikų įtraukčiai į švietimo sistemą.
 Užtikrinti, kad savivaldybių tarybų priimami sprendimai dėl vaikų priėmimo į
savivaldybės ugdymo įstaigas nebūtų diskriminacinio pobūdžio.
  Skatinti švietimo naujoves, sukuriant galimybes kokybiškai mokytis
nuotoliniu būdu, naudojantis interaktyviomis programomis, virtualiomis
klasėmis ir kitomis šiuolaikinėmis priemonės. Modernizuoti skaitmeninę
mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, užtikrinant, jog jos būtų prieinamos
visiems vaikams.
  Tobulinti nuotolinio ugdymo proceso organizavimą, atsižvelgiant į vaikų
ugdymosi galimybes, pagalbos ir paslaugų reikmes

2.6. VAIKAS MIGRACIJOS PROCESE

2.6.1. Migrantų vaikų teisinės padėtis, atsisakius tėvams pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje
Tarptautinės migracijos fenomenas paveikia visus pasaulio regionus ir visas bendruomenes, bei
vis daugiau vaikų.
Įstaigoje buvo nagrinėtas migrantų šeimos skundas dėl jų vaikų teisinės padėties. Pareiškėjams
leidimai gyventi Lietuvoje būdavo išduodami ne vienerius metus: tėvui – dėl teisėtai vykdomos veiklos,
kitiems šeimos nariams –  šeimos susijungimo pagrindu, tačiau Migracijos departamentui prie Vidaus
reikalų ministerijos atsisakius pratęsti leidimą gyventi tėvui, vaikai taip pat neatitiko leidimo laikinai
gyventi pratęsimo pagrindo, jiems atsisakyta išduoti ir daugkartines nacionalines vizas. Tęsiantis
teisminiams procesams, vaikai turėjo teisę būti šalyje bevizio režimo sąlygomis 90 dienų per 180 dienų
laikotarpį, tačiau jam pasibaigus, privalėjo nutraukti mokymąsi ir išvykti iš šalies. Naują prašymą išduoti

31
 Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

41
leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vaikai galėtų pateikti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo
Migracijos departamento sprendimo atsisakyti pratęsti leidimą priėmimo. 
Migracijos departamento teigimu, prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas savaime
nesukuria teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisė gyventi šalyje įgyjama  tik
išnagrinėjus užsieniečio prašymą ir priėmus sprendimą išduoti leidimą. Užsieniečių buvimo Lietuvos
Respublikoje neįteisina ir Migracijos departamento
sprendimo apskundimas teismui ginčo nagrinėjimo
laikotarpiu. Teisės aktai taip pat nenumato užsieniečiams
galimybės gauti nacionalines vizas jų skundų nagrinėjimo
teisme, atveju.
Vaiko teisių komitetas kartu su Migrantų
darbuotojų komitetu pažymi
32
, jog visi vaikai tarptautinės
migracijos kontekste, nepaisant jų statuso, turi gauti pilną
prieinamumą prie švietimo lygiomis sąlygomis su šalies,
kurioje vaikai gyvena, piliečiais.  Komitetų nuomone, valstybės turi užtikrinti, kad jų teisėkūra, politika,
priemonės ir praktika garantuoja tinkamą jautrų vaikui procesą visose migracijos administracinėse ir
teisingumo  procedūrose, turinčiose įtakos vaiko ir (ar) jo tėvų teisėms. Komitetai  pripažįsta negatyvų
poveikį vaiko gerovei dėl nepatikimo ir nesaugaus migracijos statuso bei rekomenduoja valstybėms
užtikrinti, kad būtų įtvirtintos aiškios ir prieinamos statuso nustatymo procedūros vaikams, skirtos
sureguliuoti jų statusą įvairiais pagrindais.
EŽTT laikosi pozicijos, kad EŽT Konvencija negarantuoja užsieniečiui teisės atvykti ir apsigyventi
tam tikroje valstybėje; užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali  būti laikoma absoliučia,
priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų
gyvenimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas palaiko tokią EŽTT praktiką savo bylose,
vertindamas, jog sprendimais atsisakyti išduoti leidimus nėra uždraudžiama vaikams mokytis Lietuvoje, o
tuo labiau kitoje valstybėje (kilmės šalyje). Taigi, šiuo atveju, valstybės interesas užtikrinti teisėtą
imigraciją prieštarauja vaikų interesui tęsti mokslą bei gyventi kartu su tėvais.
Vaikai, Kontrolierės nuomone,  turi būti laikomi individualių teisių turėtojais, jų specifiniai
poreikiai turi būti vertinami individualiai, įvertinant ir susiklosčiusius vaikų socialinius ryšius su Lietuvos
valstybe, kurioje šeima gyvena ilgą laiką. Vaikai neturėtų prarasti jiems garantuojamų teisių dėl tėvų
migracijos statuso, todėl galimi interesų konfliktai (pvz., valstybės bei konkrečios šeimos vaikų) turi būti
išspręsti suradus kompromisą, didelį dėmesį skiriant vaiko interesų vertinimui. Kontrolierė manydama,
kad situacija, kai teisinis reguliavimas nesudaro galimybių institucijoms individualizuotai spręsti vaikų,
kurių padėtį išimtinai lemia tėvų migracijos padėtis, klausimų, yra keistina, pasiūlė įvertinti teisinio
tobulinimo galimybę pačiam  vaikui (arba jo atstovui),  atsižvelgiant į vaiko brandą ir savarankiškumą,
kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jo teisės gyventi Lietuvoje kitu - mokymosi pagrindu - svarstymo,
nepratęsus leidimo nepilnamečio užsieniečio tėvui (tėvams) gyventi Lietuvoje, atveju. Remiantis
Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, skirtingai nuo situacijos, kai atsisakoma pratęsti leidimą laikinai
gyventi (kaip pareiškėjų atveju), esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams, šeimos narių,
gyvenančių kartu su juo, leidimas nepanaikinamas  tais atvejais, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos
Respublikoje kitu įstatymo nustatytu pagrindu, nors leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai
apima visus atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindus.  Pažymėtina, kad būtent leidimas
gyventi yra pagrindas į visuotinį, valstybės laiduojamą švietimą, kuris, remiantis Švietimo įstatymu,
garantuojamas užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 
Vidaus reikalų ministerijos nuomone, teisinis reguliavimas yra pakankamas individualizuotai
spręsti nepilnamečių užsieniečių teisėto buvimo šalyje klausimus. Konkrečiu atveju situacija galėjo būti
išspręsta išdavus nepilnamečiui užsieniečiui nacionalinę vizą.


32
 JT VTK ir Migrantų darbuotojų komiteto Bendrasis jungtinis komentaras „Dėl valstybių įsipareigojimų dėl vaiko žmogaus teisių
tarptautinės migracijos kontekste visose šalyse“, Nr. CMW/C/GC/4 -CRC/C/GC/23.
„vykstant teisminiams procesams, kai
sprendimas dėl leidimų neišdavimo dar
neįsigaliojęs, yra šeimos išskyrimas. Mums
nebuvo išduotos vizos, todėl buvome
priversti išvykti iš Lietuvos ir palikti vaikus,
kad jie galėtų tęsti mokslus...“
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

42
2.6.2. Prieglobsčio prašytojų vaikų priėmimo sąlygos
Tarptautinės migracijos procese vaikai yra ypač pažeidžiamoje situacijoje. Valstybės narės turi
užtikrinti, kad tarptautinės migracijos kontekste vaikai turėtų adekvačias jų fiziniam, protiniam,
dvasiniam ir moraliniam vystymuisi sąlygas nepaisant jų ar jų tėvų statuso.
Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos –  tai kompleksas priemonių, kurias valstybė narė turi
pareigą teikti prieglobsčio prašytojams nuo jų prieglobsčio prašymo pateikimo momento iki sprendimo
dėl tarptautinės apsaugos priėmimo dienos. Pagal Priėmimo sąlygų direktyvą
33
, prieglobsčio prašytojų
priėmimo sąlygos apima informavimo, dokumentų išdavimo, apgyvendinimo ir judėjimo laisvės,
nepilnamečių mokymo ir švietimo, užimtumo, materialinių priėmimo sąlygų ir kt. sritis.
Kontrolierė nagrinėjo prieglobsčio prašytojų skundą dėl materialinių priėmimo sąlygų
neužtikrinimo (apgyvendinimo vietos pakeitimo; finansinės paramos). Pareiškėjai buvo apgyvendinti
prieglobsčio prašytojų bei pabėgėlių apgyvendinimo vietoje, tačiau kilus konfliktams su administracija,
buvo priimtas sprendimas prieglobsčio prašytojų šeimą apgyvendinti kitoje vietoje, o jiems atsisakius
persikelti  –  nutrauktas piniginės pašalpos mokėjimas. Sprendimą keisti gyvenamąją vietą pareiškėjai
apskundė teismui, motyvuodami Priėmimo sąlygų direktyva, jog prašytojai gali būti perkeliami iš vienos
apgyvendinimo vietos į kitą būstą tik esant būtinybei, teismas pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu. 
Minėta direktyva suteikia galimybes valstybėms taikyti sankcijas už sunkius apgyvendinimo
centrų taisyklių  pažeidimus bei už akivaizdžiai agresyvų elgesį, tačiau sprendimai dėl materialinių
priėmimo sąlygų apribojimo ar panaikinimo, kiekvienu atveju turi būti priimami individualiai, objektyviai,
nešališkai, nurodant priežastis, skiriant dėmesį konkrečiai asmens padėčiai bei atsižvelgiant į
proporcingumo principą. Priimant vaikus liečiančius sprendimus, priėmimo procese būtina įvertinti jų
galimą poveikį (teigiamą ar neigiamą) konkrečiam vaikui. Nagrinėtu  atveju tai nebuvo atlikta.
Kontrolierės nuomone, vaikai neturi būti laikomi atsakingais už galimai jų tėvų padarytus pažeidimus,
veiksmus, netinkamą elgesį ir neturi prarasti jiems garantuojamos apsaugos. Konkrečiu atveju,
sprendimas nutraukti pašalpos mokėjimą buvo priimtas visos šeimos narių atžvilgiu, įskaitant vaikus.
Poįstatyminiai aktai numato drausminio poveikio priemonių taikymo užsieniečiams tvarką
apgyvendinimo vietoje, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog jos buvo taikytos šeimos
suaugusiesiems nariams (išskyrus kreipimąsi dėl šeimos perkėlimo) bei, jog buvo laikytasi priemonių
skyrimo procedūrų (protokolo surašymo, supažindinimo, centro direktoriaus sprendimo). Be to,
poįstatyminiai teisės aktai nenumato apgyvendinimo vietos tvarkos nesilaikymo pagrindu visiškai
nutraukti paramą integracijai. 
Integracija yra ilgalaikis procesas, kurio metu turi būti imamasi įvairių kompleksinių priemonių
bei sprendimų, siekiant paveikti suaugusiųjų elgesį pageidautina linkme, tačiau prieš imantis sprendimų
dėl esminių pareiškėjams interesų – gyvenamosios vietos pakeitimo, Kontrolierės nuomone, ypatingas
dėmesys turi būti skiriamas vaikų situacijai. Kontrolierė siūlė institucijoms imtis visų įmanomų
priemonių, kad prieglobsčio prašytojų perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą inicijavimas būtų vykdomas tik
esant būtinybei,  prieglobsčio prašytojams (kitiems tarptautinės apsaugos gavėjams) būtų užtikrintos
orumą garantuojančios materialinės priėmimo sąlygos, o sprendimai, turintys įtakos vaikų teisių
užtikrinimui, būtų priimami individualiai išanalizavus visas aplinkybes, laikantis vaiko interesų vertinimo
principo.

2.6. Vaikas migracijos
procese
P A S I Ū L Y M A I:
 Užtikrinti, jog vaiko migracijos statuso nustatymo procedūrose būtų atidžiai
ir individualizuotai vertinami vaiko interesai.
  Imtis priemonių, kad prieglobsčio prašytojams vaikams būtų užtikrintos

33
  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos
prašytojų priėmimo, 2013/33/ES.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

43
orumą garantuojančios materialinės prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos .

2.7. VAIKAS TEISINGUMO SISTEMOJE

2.7.1. Baudžiamojo proceso operatyvumas ir konstruktyvumas 
Atsižvelgdama į individualių tyrimų metu stebimas institucijų veiksmais sudaromas prielaidas
vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui baudžiamojo proceso metu bei siekdama bendromis
kompetentingų institucijų pastangomis mažinti institucijų veiksmais daromą traumuojantį  poveikį
nepilnamečiams baudžiamojo proceso metu, ataskaitiniu laikotarpiu Kontrolierė  atliko tyrimą
34
. 
Kontrolierė pažymėjo, kad operatyvių veiksmų (procedūrų), užtikrinančių greitą teisinį procesą,
svarba akcentuotina visų sričių specialistams (institucijoms), teisės aktų nustatyta tvarka
dalyvaujantiems procese, pradedant operatyviu reagavimu į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių ir
interesų pažeidimo (smurto), apklausų organizavimu, atlikimu, taip pat sprendimų dėl ekspertizių
skyrimo priėmimu, ekspertizių atlikimu, ekspertizės išvadų pateikimu bei procesinių sprendimų dėl
ikiteisminio tyrimo baigties priėmimu, teisminiu nagrinėjimu. Neigiamos pasekmės vaiko emocinei
gerovei susiformuoja ne tik dėl jo patirto smurto, bet ir dėl su užsitęsusiu baudžiamuoju procesu
susijusių aplinkybių – bendravimo su tėvais (kurie smurtavo ir kuriems taikytas ribojimas bendrauti su
vaiku) problemų, ekspertizės metu atsinaujinančių neigiamų prisiminimų, kt.
2.7.1.1. Kardomosios priemonės
▪  Kardomosios priemonės įpareig ojimo, ribojančio bendrauti su vaiku, trukmė
Ne visais atvejais ikiteisminis tyrimas atliekamas per Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą 6
mėn. terminą, pasitaiko atvejų, kai visas baudžiamasis procesas trunka 2 metus ir ilgiau. Daugumoje
atvejų kardomoji  priemonė, ribojanti įtariamojo (kaltinamojo) bendravimą su vaiku, tęsiama viso
ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu, ir palyginti retai kardomosios priemonės panaikinamos po
vaiko apklausos ir (ar) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (toliau –  teismo
ekspertizės) atlikimo. Tiek pat laiko vaikui tęsiama globa (jeigu smurtavo abu tėvai ar vienintelis iš
turimų), sutrinka vaiko bendravimo su vienu iš tėvų (ar vieninteliu iš turimų tėvų) procesas,
sukeldamas vaikui neigiamas pasekmes jo psichologinei būsenai, o tam tikrais atvejais turintis
padarinių ir psichinei bei fizinei sveikatai.
Nekvestionuotina, kad, siekiant apsaugoti smurto auką nuo galimo pakartotinio smurto,
poveikio nukentėjusiajam duoti melagingus parodymus ir pan., kardomųjų priemonių įpareigojimo
nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju taikymas yra būtinas ir neišvengiamas. Tačiau,
Kontrolierės nuomone, toliau tęsiant minėtą kardomosios priemonės įpareigojimą, būtina labai
atsakingai įvertinti pasekmes vaikui, teisėsaugos institucijoms priimant procesinius sprendimus
vadovautis ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, bet taip pat
atsižvelgti į vaiko teisių ir interesų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, remtis vaiko teis ių
ir vaikams pritaikytu požiūriu, ypatingą dėmesį skiriant geriausių vaiko interesų užtikrinimui.  
Kontrolierė kreipėsi į generalinį prokurorą ir policijos generalinį komisarą, akcentuodama
poreikį teisėsaugos institucijų priimamais sprendimais minimalizuoti galimą neigiamą vaikų atskyrimo
nuo jų atstovų pagal įstatymą poveikį, baudžiamojo proceso metu vertinant ir sprendžiant laikotarpio
trukmės, kurio metu ribojamas vaiko ir tėvų bendravimas, trumpinimo galimybes.  
Generalinė prokuratūra informavo, kad, atsižvelgus į Kontrolierės teiktus siūlymus, bus
įvertintas Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo
metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės
35
tobulinimo poreikis.

34
  Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. liepos 13 d. pažyma Nr. (6.7.-2020-4)PR-339 „Dėl vaiko teisių ir interesų
užtikrinimo baudžiamojo proceso metu“. Prieiga internete: http://vtaki.lt/lt/teisine-informacija/vaiko-teisiu-padeties-
vertinimas/atlikti-tyrimai-ir-apibendrinimai.
35
  Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. I-306 „Dėl Rekomendacijų dėl kardomųjų
priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

44
▪  Kardomosios priemonės įpareigojimo , ribojančio bendravimą su vaiku, netaikymas
Neapribojus galimo smurtautojo bendravimo su nukentėjusiuoju, kyla rizika paveikti vaiką ir tai
gali turėti įtaką jo parodymams apklausos metu, kartu, nebus veiksmingai užtikrintos vaiko teisės ir
objektyviai bei išsamiai ištirta nusikalstama veika. Kontrolierė atkreipė dėmesį į stebimą teisėsaugos
institucijų neoperatyvų kardomosios priemonės  –  įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su
nukentėjusiuoju, skyrimą ar iš viso tokio ribojimo netaikymą galimai smurtavusiam asmeniui. Pasitaiko
atvejų, kai ši kardomoji priemonė neskiriama motyvuojant tuo, kad Tarnybos teritorinis skyrius turi
teisę paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina, kad paėmus vaiką iš jo atstovų pagal
įstatymą ir nenustačius įtariamajam ribojimo matytis ir bendrauti su vaiku, teritorinis skyrius neturi
teisinių pagrindų visiškai riboti vaiko bendravimo su atstovais pagal įstatymą. 
Kontrolierė atkreipė dėmesį į teisėsaugos institucijų ir Tarnybos teritorinių skyrių aktyvaus
bendradarbiavimo svarbą, gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, kad būtų operatyviai ir
efektyviai užtikrinama nukentėjusio vaiko apsauga ir priimti sprendimai pagal institucijoms teisės aktų
priskirtą kompetenciją. Kontrolierė pažymėjo, kad atsakomybė dėl galimo poveikio nukentėjusiam
vaikui darymo užkardymo neturėtų būti perkeliama už vaiko teisių apsaugą atsakingai institucijai; tik
teisėsaugos institucijos savo valiniais sprendimais gali skirti kardomąją priemonę su įpareigojimu
nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju bei, praėjus būtinybei, priimti sprendimus dėl tokių
ribojimų pakeitimo ar panaikinimo. 
▪  Kardomųjų priemonių ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolė
Praktikoje pastebima kardomųjų priemonių vykdymo kontrolės problema – dažnai pritaikytos
kardomosios priemonės būna tik formalios, asmuo, kuriam taikyta kardomoji priemonė, ir toliau
gyvena su nukentėjusiuoju (suaugusiu asmeniu), kontrolė nėra vykdoma. Ši problema ypač aktuali
kaimiškose vietovėse. Dažnai smurtautojas būna vienintelis, kuris išlaiko šeimą, nukentėjęs asmuo
gyvena būste, kuris nuosavybės teise priklauso smurtautojui ar artimiems asmenims (tėvams,
seneliams ir pan.), ir yra priverstas taikytis su esama situacija.   
Kontrolierė pažymėjo, kad neužtikrinant kardomųjų priemonių vykdymo kontrolės, yra didelė
tikimybė, kad nukentėjęs asmuo patirs poveikį bei galimai prieš jį toliau bus smurtaujama. Vaikai, jeigu
prieš juos tiesiogiai nesmurtaujama, ir toliau stebės smurtą artimoje aplinkoje, o jei buvo smurtaujama
prieš vaikus  –  toliau išlieka didelė smurto prieš vaiką ir poveikio keisti parodymus darymo tikimybė.
Todėl kardomųjų priemonių ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolė yra labai svarbi smurto prieš vaikus
apsaugos proceso dalis. 
2.7.1.2. Smurtinėje aplinkoje augančių vaikų procesinis statusas
Vaiko teisių komitetas laikosi požiūrio, kad: bet kokio pobūdžio smurtas prieš vaikus yra
nepriimtinas; išsireiškimas „įvairiausio pobūdžio fizinis ar psichinis smurtas“ nepalieka vietos jokiam
įteisintam smurto prieš vaikus lygiui; dažnumas, žalos sunkumo laipsnis ir ketinimas pakenkti nėra
būtinoji smurto apibrėžimo sąlyga. Vaikų teisė pirmiausia atsižvelgti į jų interesus visuose jį
liečiančiuose ar su jais susijusiuose klausimuose  turi būti gerbiama, ypač tais atvejais, kai vaikai yra
smurto aukos
36
.
Atlikto tyrimo metu gauti duomenys patvirtino Kontrolierės stebimą ir keliamą problemą, kad
dažnai vaikai, smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvenantys smurtinėje aplinkoje, teisėsaugos
institucijų būna „nematomi“, jie nepripažįstami nukentėjusiais kaip patyrę psichologinį smurtą,
neribojama smurtautojo galimybė matytis ir bendrauti su vaiku, nors vaikas ilgą laiką matė smurtą
šeimoje ir dėl to buvo nuolat psichologiškai traumuojamas. Kontrolierė atkreipia dėmesį, kad vaikas,
matydamas smurtą artimoje aplinkoje, gyvenantis smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį psichologinį
smurtą ir jis taip pat yra nukentėjusysis, jam gali būti daromas poveikis, jam yra reikalinga apsauga ir
pagalba. Psichologinis smurtas gali turėti itin neigiamų pasekmių vaiko psichologinei brandai, fizinei
sveikatai, paveikti vaiko socialinį gyvenimą, vaiko, kaip asmenybės, formavimąsi. Todėl būtina reaguoti,

36
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 13 (2011) „Dėl vaiko teisės būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto“, CRC/C/GC/13.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

45
atsakingai vertinti ir apsaugoti psichologinį smurtą šeimose patiriančius vaikus. Būtina apsaugoti vaiką
nuo reikšmingo pavojaus, kurio padariniai ne taip akivaizdžiai matomi kaip fizinio smurto atvejais,
tačiau yra ne mažiau žalingi.
2.7.1.3. Vaiko atstovavimas baudžiamojo proceso metu
Tinkamo vaiko atstovo parinkimo baudžiamojo proceso metu problema keliama ne vienerius
metus. Įstaigos praktikoje buvo stebimos problemos dėl teisėsaugos institucijų sprendimų (vertinimo
kriterijų; nebendradarbiavimo su vaiko teisių apsaugos specialistais) parenkant asmenį, kuris būtų
tinkamas atstovauti vaikui baudžiamajame procese. Ataskaitiniais metais atlikto tyrimo metu gauta
informacija patvirtino, kad asmenų tinkamumo atstovauti vaikui baudžiamajame procese vertinimo ir
skyrimo problema aktuali ir šiuo metu.  
Kontrolierė pažymi, kad visuose teisiniuose procesuose svarbus institucijų bendradarbiavimas.
Teisėsaugos institucijos, pasitelkdamos į pagalbą kitų sričių specialistus, galėtų operatyviau ir
efektyviau priimti sprendimus, maksimaliai ir tikslingai užtikrinančius vaiko teisių apsaugą
baudžiamajame procese. Parenkant asmenį atstovauti vaikui baudžiamajame procese, labai svarbu
atsižvelgti į vaiko pažeidžiamumą, patiriamus neigiamus išgyvenimus proceso metu, ir parinkti asmenį,
kuris atsakingai atstovaus vaiką proceso metu, kuriuo vaikas pasitiki, su kuriuo jaučias i saugus, kt. 
2.7.1.4. Bendradarbiavimo susitarimas
Siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą baudžiamajame procese, užtikrinti glaudesnį tarpinstitucinį
bendradarbiavimą dar 2018 m.  buvo pasirašytas Bendradarbiavimo susitarimas
37
, kuriame šalys
įsipareigojo pagal kompetenciją siekti  aktyvesnio bendradarbiavimo, veiksmingesnio vaiko teisių ir
teisėtų interesų gynimo ir atstovavimo vaiko interesams. Bendradarbiavimo susitarimu Generalinė
prokuratūra ir Policijos departamentas įsipareigojo užtikrinti, kad prokuroras, policijos įstaigos
pareigūnas nedelsdamas, net ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas informuos Tarybą (jos teritorinį
skyrių) apie paskirtas kardomąsias priemones ar laikinąsias apsaugos priemones, jų pakeitimą ar
panaikinimą smurto prieš vaiką ir (ar) smurto artimoje aplinkoje atvejais, kai galimai nukentėjo
nepilnametis. 
Ataskaitiniais metais buvo stebima, kad nėra nuosekliai laikomasi Bendradarbiavimo
susitarimo, ne visada pranešama Tarybos teritoriniam skyriui apie vaiko atstovui pagal įstatymą
paskirtas kardomąsias priemones, jų pakeitimą ar panaikinimą smurto prieš vaiką atvejais. Minėta
informacija aktuali ir svarbi Tarnybai, o jos nepateikimas turi įtakos Tarnybos priimamiems
sprendimams, sunkina darbą priimant sprendimus dėl vaiko teisių ir  interesų užtikrinimo apsaugos.
Kontrolierė atkreipė Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento dėmesį į teisėsaugos
institucijų veiksmais baudžiamojo proceso metu sudaromas prielaidas vaiko teisių ir interesų
pažeidimui bei prašė pagal kompetenciją užtikrinti: 
  besąlygišką reagavimą į visų formų smurtą prieš vaiką, atsakingai vertinti aplinkybes dėl
galimo psichologinio smurto bei vaikų, patiriančių smurtą, pripažinimo nukentėjusiaisiais;  
  jog pradėjus ikiteisminį tyrimą būtų savalaikiai sprendžiama dėl kardomosios priemonės,
ribojančios nukentėjusio vaiko bendravimą su galimu smurtautoju, skyrimo dėl galimo poveikio
nukentėjusiajam užkardymo, o, atlikus reikiamus procesinius veiksmus bei sprendžiant dėl
kardomosios priemonės tęsimo, būtų vadovaujamasi ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančių
teisės aktų nuostatomis, bet atsižvelgiama ir į vaiko teisių ir interesų užtikrinimo būtinybę;  
  operatyvų, geranorišką teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą su Tarnybos teritoriniais
skyriais skiriant atstovą vaikui baudžiamojo proceso metu, informuojant apie vaiko atstovui pagal
įstatymą paskirtas, pakeistas, panaikintas kardomąsias priemones; kt.  
 kardomųjų priemonių ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolę.  

37
 Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaigos 2018 m. birželio 28 d. Bendradarbiavimo susitarimas Nr. 9.11 -17/5-1L-4325/D4-SB-1/BS-1.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

46
Kontrolierė prašė Tarnybos užtikrinti teritorinių skyrių aktyvią veiklą užtikrinant vaiko teises
baudžiamojo proceso metu. 
Kontrolierė kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, siūlydama, organizuojant teisėjų
mokymą, suteikti galimybę teisėjams susipažinti su nustatytomis vaiko teisių užtikrinimo problemomis
baudžiamojo proceso metu, siekiant bendromis visų institucijų pastangomis gerinti vaiko teisių padėtį
Lietuvoje.
2.7.1.5. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės
Vaiko teisių komitetas, pažymėdamas galimus institucinius ir sisteminius vaiko teisių
pažeidimus, pasisako
38
, kad už vaiko apsaugą nuo visų formų smurto atsakingos valdžios institucijos
visuose valstybės lygiuose gali tiesiogiai arba netiesiogiai sukelti žalą dėl veiksmingų įsipareigojimų
pagal Konvenciją įgyvendinimo priemonių stokos. Toks neveikimas apima nepakankamą aprūpinimą
materialiniais,  techniniais bei žmogiškaisiais ištekliais ir gebėjimais identifikuoti, išvengti ir reaguoti į
smurtą prieš vaikus, kt.
Ne vienerius metus Kontrolierė akcentuoja, kad ilgi laukimo terminai teismo ekspertizėms atlikti
tiesiogiai lemia ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų vaikų atžvilgiu trukmę, sumažina galimybę
tiksliai įvertinti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, pažeidžia nukentėjusio vaiko  teisę į
operatyvų baudžiamąjį procesą bei sąlygoja kitus vaiko teisių, susijusių su nepagrįstai ilgu atskyrimu nuo
atstovų pagal įstatymą, bendravimo ribojimu dėl kardomųjų priemonių įpareigojimų taikymo,
pažeidimus, sudaro prielaidas vaiko psichologinės būklės blogėjimui. Vaikas traumuojamas ir patiria žalą
ne tik dėl jo atstovų pagal įstatymą vaiko atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos, bet ir dėl ilgo
baudžiamojo proceso, įtakoto valstybės institucijų neveiksmingu darbu. 
Tarp priežasčių, sąlygojančių ilgus teismo ekspertizių terminus, išskirtinas tiriamųjų neatvykimas
nustatytu laiku ekspertizei atlikti. Kontrolierės nuomone, vaiko atstovai pagal įstatymą, užregistravę
vaiką teismo ekspertizei, turėtų būti įspėjami apie būtinybę vaiką laiku pristatyti ekspertizei bei kokios
galimos pasekmės dėl neatvykimo. Vaiko atstovų pagal įstatymą neveikimas sudaro pagrindą atstovų
pagal įstatymą veiksmus vertinti kaip vaiko teisių pažeidimą ir spręsti dėl teisinės atsakomybės.  
Ilgi teismo ekspertizių laukimo terminai turi įtakos tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso
trukmei.
Kontrolierė kritiškai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės teismo psichiatrijos
tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamą nuomonę, kad: ekspertizių skyrimas civilinėse
bylose yra perteklinis ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ekspertizes galėtų atlikti tik sudėtingais
atvejais; vaiko nuomonę galėtų išklausyti vaiko teisių apsaugos specialistai, pedagogai ar psichologai. 
Pažymėtina, kad teismo reikalavimu ir šiuo metu vaiko teisių apsaugos specialistai, išklausę vaiko
nuomonę, fiksuoja ją ir pateikia teismui, tačiau teismo diskrecijoje spręsti dėl ekspertizės skyrimo,
priklausomai nuo specifinių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai įvertinus vaiko amžių ir brandos
laipsnį, kt. Kontrolierė pažymi, kad vaiko teisių ir interesų gynimas bei apsauga yra vienodai svarbūs tiek
baudžiamajame, tiek civiliniame procesuose. Negalima akcentuoti vieno teisinio proceso svarbos,
suteikiant didesnes galimybes gauti kvalifikuotų specialistų (ekspertų) išvadas. 
Sveikatos apsaugos ministerijos buvo prašoma spręsti teismo ekspertizių atlikimo terminų
problemas, imtis efektyvių priemonių didinant specialistų teismo ekspertizėms atlikti skaičių. Kaip vieną
iš galimų specialistų skaičiaus didinimo būdų Kontrolierė siūlė Sveikatos apsaugos ministerijai inicijuoti
sprendimus, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei mokslo ir studijų institucijomis,
rengiančiomis psichiatrus ir psichologus, imtis efektyvių priemonių motyvuoti studentus pasirinkti
trūkstamo profilio psichiatrijos ir psichologijos studijų programas (pvz., imantis priemonių dėl valstybės
paramos užtikrinimo su įsipareigojimu tam tikrą laiką po studijų dirbti vaikų ir paauglių teismo
psichiatrais, teismo psichologais; kt.). 
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos buvo prašoma imtis priemonių trumpinti teismo
ekspertizių atlikimo (ekspertizės laukimo, ekspertizės akto surašymo) terminus; užtikrinti vaikų atstovų

38
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 13 (2011) „Dėl vaiko teisės būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto“, CRC/C/GC/13.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

47
pagal įstatymą informavimą apie būtinybę pristatyti vaiką ekspertizei nustatytų laiku, o nepristačius
vaiko ekspertizei be objektyvių priežasčių, informuoti apie tai Tarnybą.  
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad:
 2020 m. padidinus asignavimus Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai, nuo 2020 m. gegužės
1 d. buvo padidintas stažuotojų darbo apmokėjimo koeficientas;
  2020  m.  papildomai  įdarbintos  teismo  vaikų  ir  paauglių  psichiatrė  ekspertė–stažuotoja  bei
psichologė ekspertė–stažuotoja, vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė;
  Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba  keletą  kartų  2020  m.  kreipėsi  į  Lietuvos  vaikų  ir
paauglių psichiatrų draugiją, Lietuvos psichiatrų asociaciją bei Lietuvos psichologų sąjungą, prašydama jų
interneto  svetainėse  patalpinti  Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos darbo  skelbimus  dėl  ieškomų
specialistų bei kviesti specialistus darbui.

2.7.2. Bėgantys vaikai
Vaiko dingimas ar pabėgimas iš namų ar kitos aplinkos, kurioje yra prižiūrimas – aktuali ir nerimą
kelianti problema visoms valstybėms, taip pat ir  Lietuvai. Bėgantys vaikai sudaro didžiausią dingusių
vaikų grupę Europoje. Europos karštosios linijos 116 000 duomenimis, 2019 m.  pranešimuose apie
dingusius vaikus 54,5 proc. sudarė pranešimai apie pabėgusius vaikus, 14 proc. šių vaikų buvo nerasti.
39

2020 m.  Policijos departamento iniciatyva buvo atnaujintos
tarpinstitucinės diskusijos dėl vaikų dingimo, pabėgimo problemos bei
suinteresuotų institucijų veiksmų, kurie turėtų būti atliekami, tiek vaikui
dingus ar pabėgus (savavališkai pasišalinus, laiku negrįžus), tiek vaikui
sugrįžus, jį suradus, grąžinus, tiek dėl esamos pagalbos ir paslaugų bei jų
plėtojimo, siekiant veiksmingų pokyčių vaikų dingimo ar pabėgimo
klausimų sprendime; taip pat parengtas Reagavimo į pranešimą dėl
dingusio be žinios nepilnamečio algoritmo (toliau – Algoritmas) projektas.
Policijos departamentas, kviesdamas institucijas į diskusiją, akcentavo globos namuose
gyvenančių vaikų savavališkų ir kartotinių pasišalinimų problemos aktualumą –  tarpinstitucinio
bendradarbiavimo stoką, tinkamų įrankių valstybės lygmeniu sprendžiant bėgančių vaikų problemą
nebuvimą; tai, kad susiformavusi praktika dirbant su tokiais vaikais yra neefektyvi ir neveiksminga bei,
jog būtina šį klausimą spręsti valstybiniu lygmeniu ir iš esmės. 
Įstaigai taip pat daugiau žinomi atvejai, kai dingsta, nesugrįžta arba savavališkai pasišalina,
neretai ne vieną kartą, vaikai, apgyvendinti globos institucijose ar vaikų socializacijos centruose. Visgi,
Kontrolierės nuomone, ši problema yra ne mažiau aktuali kitose situacijose:  šeimose, globotojų ar
globėjų šeimose, šeimynose, mokyklose su bendrabučiu ar kt., tačiau galimai
informacija apie kylančius sunkumus nėra žinoma atsakingoms institucijoms. 
Kontrolierė pritarė iniciatyvai spręsti vaikų dingimo bei pabėgimo
problemas,  Įstaigos atstovai dalyvavo diskusijose bei Algoritmo projektą
vertino kaip pamatinį dokumentą, kurio pagrindu turėtų būti
reglamentuotas reagavimo į vaiko dingimą, pabėgimą procesas,
prasidedantis dar iki vaiko pabėgimo, dingimo (planuojant ir įgyvendinant
prevencines priemones, veiksmus, kt.), pereinantis į reagavimo į vaiko dingimą stadiją (procesą) bei
vaiko dingimo priežasčių, pasekmių analizės, vertinimo ir pagalbos vaikui (ir jo atstovams) teikimo
procesą. Algoritmas turėtų apimti tiek individualius atvejus, tiek strateginius, į ilgalaikę perspektyvą
nukreiptus veiksmus. Svarstant Algoritmo projektą, buvo pateikti siūlymai: 
  aptarti visų institucijų, kurių dalyvavimas būtinas sėkmingam vaikų dingimo (pabėgimo)
problemos sprendimui, veiksmus, įgaliojimus, keitimąsi informacija bei tarpusavio bendradarbiavimą ir
kt. (be vaiko atstovų pagal įstatymą, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos specialistų, turėtų būti
numatytas atvejo vadybininkų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, švietimo įstaigų
darbuotojų, vaiko gerovės komisijų ir kitų kompetentingų institucijų (specialistų) dalyvavimas); 

39
 Prieiga internete: https://missingchildreneurope.eu/runaway-prevention-month/
Pabėgimo atvejai
1877
Berniukai
780
Mergaitės
1097
Policijos departamento
2020 m. duomenys
Individualūs pabėgimo
atvejai
1877
Berniukai
261
Mergaitės
303

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

48
  Algoritme išskirti etapus:  pranešimas apie vaiko dingimą; dingusio vaiko paieška (paieškos
procesas); surasto vaiko situacijos vertinimas ir pagalbos teikimas; vaiko dingimo (pabėgimo) prevencija;
įtvirtinti sąvokas, reikšmingas vienodos praktikos formavimuisi ir pan., ne dalis pagal institucijas
(asmenis), reaguojančius į vaiko dingimą (pabėgimą);
  numatyti tikslines priemones (įrankius), kurios būtų  taikomos
konkrečiose stadijose (etapuose), naudojamos vertinant rizikos faktorius ir
t.t.
 užtikrinti vaiko išklausymą, kurio metu būtų siekiama išsiaiškinti
vaiko dingimo priežastis, grėsmes, kitas aplinkybes ir įvertinti vaiko
pakartotinio bėgimo riziką; vaiko informavimą apie procedūras, tolimesnius
veiksmus, pagalbos priemones ir galimybes, kt.
  užtikrinti centralizuotą duomenų (informacijos) kaupimą,
sisteminimą ir analizę bei prieinamumą atsakingoms institucijoms
(specialistams);
  įvertinti papildomo teisinio reglamentavimo ar galiojančio
teisinio reglamentavimo tobulinimo poreikį, atsižvelgiant į vaiko dingimo,
pabėgimo situacijos specifiką.
Kontrolierės nuomone,  situacijoms dėl vaiko dingimo, paieškos ir
pagalbos teikimo suradus vaiką būdingas kompleksiškumas, o veiksmingas
reagavimo į vaiko dingimą procesas turi būti nuoseklus, aktyvus ir koordinuotas, todėl Algoritmo
projekte skiriamas dėmesys tik policijos pareigūnų bei Tarnybos specialistų reagavimui į vaiko dingimą
(pabėgimą) nesudarys sąlygų pasiekti reikšmingų pokyčių, sprendžiant šią aktualią, ilgametę problemą.  
Taip pat tikslinga įvertinti ir pritaikyti kitų šalių praktiką šioje srityje bei išklausyti pačius vaikus.
Vaiko bėgimas yra dažnai vertinamas kaip „probleminis elgesys“, tačiau bėgantys vaikai sako, kad jog
bėgimas jiems yra būdas spręsti sprendimo reikalaujančias problemas.
40
  Organizacija „Dingę vaikai
Europoje“ (Missing Children Europe) 2020 m. lapkričio mėn., kuris skiriamas vaikų pabėgimų prevencijai,
kartu su vaikais vykdytos kampanijos metu atkreipė dėmesį į tai, kad:  
 būtina išklausyti bėgančius vaikus, nes pabėgimas –
 tai ženklas, jog yra problema, kurią būtina spręsti. Skiriant laiko vaiko
išklausymui būtų galima padėti jam išsiaiškinti pagrindines problemos priežastis
bei padėti rasti, nukreipti galimiems sprendimams;
 būtina keisti požiūrį, suvokti ką reiškia pabėgimas  – 
tai stipri žinutė, kad vaiko gyvenime yra problema. Pakeitus požiūrį ir suvokimą,
galima paskatinti vaikus kreiptis pagalbos, užtikrinti veiksmingesnius ir
tikslingesnius sprendimus;
 būtina atstatyti pasitikėjimą tarp bėgančių vaikų ir suaugusiųjų  – 
be pasitikėjimo, santykiai nėra reikšmingi ir yra lengvai nutraukiami. Pabėgę
vaikai dažnai nurodo, kad jų gyvenime trūksta patikimų santykių su suaugusiais,
kurie galėjo suteikti jiems paramą ir patarimų; 
 būtini bendri veiksmai, kuriuose dalyvautų ir visuomenė – 
būtina bendradarbiauti su bendruomenėmis, mokyti vaikus apie jų teises ir
informuoti apie paslaugas, kuriomis jie gali naudotis
41
.

2.7.3. Įkalintų tėvų vaikai
Preliminariai skaičiuojama, kad Europoje daugiau kaip dviejų milijonų vaikų vienas iš tėvų ar abu
tėvai yra įkalinimo įstaigoje. Įkalintų tėvų vaikai – nėra itin populiari bei dažniausiai neigiamų atgarsių
viešojoje erdvėje sulaukianti tema; jie jaučiasi nematomi ir negirdimi. Tiek tarptautiniame, tiek
nacionaliniame lygmenyse vis daugiau dėmesio skiriama šiai temai bei siekiama pokyčių, pripažįstant,

40
 Prieiga internete: https://missingchildreneurope.eu/runaway-prevention-month-listen-young-runaways/
41
 Prieiga internete: https://missingchildreneurope.eu/runaway-prevention-month/
LAIKAS JUOS
IŠKLAUSYTI
LAIKAS ATKURTI
PASITIKĖJIMĄ
LAIKAS KEISTI
POŽIŪRĮ
LAIKAS VEIKTI
KARTU
 20 kartų
5
3–5 kartai
110
1–2 kartai
364
11–19 kartų
28
6–10 kartų
57
Vaikų pabėgimų pasiskirstymas 2020 m
.

Policijos
departamento duomenys

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

49
kad įkalintų tėvų vaikai, priskirtini ypač pažeidžiamų vaikų grupėms bei, kad šie vaikai susiduria su jiems
aktualiais iššūkiais ir sunkumais: didesne rizika patirti diskriminaciją, stigmatizacija, socialine atskirtimi,
smurtu (ypač emociniu), finansiniais sunkumais, santykių su tėvais nutrūkimo rizika, neigiamu poveikiu
šių santykių kokybei bei vystymuisi, neigiamomis pasekmėmis vaiko gerovei, vystymuisi, ilgalaike trauma
ir kt.
Kalbant apie įkalintų tėvų vaikus, siūloma šiai sąvokai suteikti plačią reikšmę ir kalbėti ne tik apie
patį tėvų įkalinimą, bet ir visas ankstesnes baudžiamojo proceso  stadijas, kuriose  taip pat turėtų būti
skiriamas dėmesys sulaikyto, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmens vaiko teisių užtikrinimui ir
apsaugai bei priimamų sprendimų vertinimui geriausių vaiko interesų aspektu (sulaikymas, suėmimas,
ikiteisminis tyrimas, teisminis nagrinėjimas, nuosprendžio priėmimas, bausmės atlikimas, grįžimas –
resocializacija). Svarbu, kad vaikui kiekviename etape būtų užtikrinta jam reikalinga specialistų pagalba,
apsauga nuo neigiamų pasekmių. 
Įkalinus tėvą ar motiną, vaikas (šeima) jau yra turėjęs sąlytį su teisingumo sistema ir atitinkamai
išgyvena to pasekmes. Vaikai neturėtų būti baudžiami už savo tėvų elgesį, veiksmus ir sprendimus, nors
praktikoje jiems tenka patirti neigiamas tėvų įkalinimo pasekmes, kurių galima ir turi būti išvengta
(patyčios ar kitas smurtas, skurdas, diskriminacija, kt.).  
Praktikoje (taip pat ir Įstaigos) daugiau dėmesio skiriama, diskutuojama dėl vaikų ir jų tėvų
santykių aspektų, kai tėvas ar motina jau atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kalbant apie įkalintų tėvų
vaikus Lietuvoje, išskirtini vaikai, kurie auga su laisvės atėmimo bausmę atliekančiomis motinomis
42
, ir
vaikai, kurie buvo išskirti su tėvu ar motina arba abiem tėvais dėl jų įkalinimo. 
▪  Vaikai, augantys kartu su laisvės atėmimo bausmę  atliekančiomis motinomis
Nėra vienareikšmiškos nuomonės dėl vaikų galimybės augti kartu su įkalintais tėvais, taip pat
valstybių praktika šiuo klausimu yra skirtinga. Įvertinant vaiko (kūdikio) išskyrimo su motina žalingas
pasekmes, dominuoja nuomonė, jog,  jeigu yra galimybė, kūdikystėje vaikai neturėtų būti išskirti su
motinomis. Vaiko teisių komitetas laikosi pozicijos, jog nėra tikslinga nustatyti griežtos amžiaus ribos, iki
kurios vaikas galėtų augti kartu su kalinčia motina (tėvu), tačiau sprendimai turi būti priimami kiekvienu
atveju individualiai, visų pirma vadovaujantis vaiko interesų gerovės principu ir atsižvelgiant į kitus
svarbius aspektus.
Lietuvoje, ilgą laiką laisvės atėmimo bausmę atliekančioms motinoms, galėjo būti leidžiama
auginti vaikus iki 3(4) metų. 2020 m., be platesnių diskusijų, Bausmių vykdymo kodeksas buvo pakeistas,
numatant galimybę motinoms auginti vaikus iki jie pradės ugdytis pagal pradinio ugdymo programą, t. y.
iki 7 (6) metų amžiaus. Šia teise (galimybe) galės pasinaudoti laisvės atėmimo bausmę atliekančios
motinos, kurios gyvena ne pačioje įkalinimo įstaigoje – Panevėžio pataisos namuose, tačiau už įstaigos
ribų – Vaiko ir motinos namuose.
Kontrolierė iš esmės neprieštaravo iniciatyvai tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant
sudaryti galimybę individualiais atvejais neišskirti motinų su vaikais, kai jiems sukanka 3 (4) m., tačiau
kritiškai įvertino šį Teisingumo ministerijos siūlymą dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo. Projekto
iniciatoriai nenurodė šią iniciatyvą paskatinusių priežasčių, naujo teisinio reguliavimo įgyvendinimo
galimybės bei laukiamų rezultatų, todėl Kontrolierė negalėjo vienareikšmiškai pritarti siūlomam Bausmių
vykdymo kodekso pakeitimui, vertinti jį kaip atitinkantį vaiko teises ir interesus  ar (ir) neturėsiantį
neigiamos įtakos vaiko raidai.
Paminėtina, kad Panevėžio pataisos namuose motinoms sudarytos sąlygos gyventi kartu su
vaikais pataisos namų teritorijoje ir už jos ribų. Įstaigos teritorijoje – Vaikų (kūdikių) skyriuje gali gyventi
14  nuteistų nėščių moterų ir (ar) motinų, kurioms sudaromos sąlygos auginti vaikus iki 3 metų. Už
įstaigos teritorijos – Vaiko ir motinos namuose gali gyventi 5 nuteistos nėščios moterys ir (ar) motinos,
kurioms sudaromos sąlygos auginti vaikus iki 3 metų (išimties tvarka – iki 4 metų). Pritarus Teisingumo
ministerijos iniciatyvai, Vaiko ir motinos namuose gyvenančios motinos galėtų auginti vaikus iki jiems
sukaks 7 (6) m.

42
 Lietuvoje tik įkalintoms motinoms, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti suteikta teisė tam tikrą laiką auginti vaiką laisvės
atėmimo bausmės atlikimo metu.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

50
Nuomonės dėl vaiko gyvenimo su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu tėvu bei dėl vaiko
amžiaus ribos, iki kurios jis gali gyventi kartu su nuteistu vienu iš tėvų (didžiojoje daugumoje valstybių
vaikai gali gyventi su nuteistomis motinomis), nėra vienareikšmiškos bei skiriasi, kaip ir užsienio valstybių
praktikos. Dažniausiai amžiaus riba, iki kurios vaikas gali gyventi kartu su nuteista motina (tėvu) yra 3 m.,
6 m.  amžiaus riba –  reta praktika
43
. Turėdama omenyje ekspertų nuomonių ir praktikų įvairovę,
Kontrolierė pažymėjo, kad visos jos yra grindžiamos reikalavimu užtikrinti vaiko teises, akcentuojant
vieną iš pamatinių vaiko teisių apsaugos principų –  geriausių vaiko interesų principą. Taip pat buvo
atkreiptas dėmesys, jog, jeigu yra priimamas sprendimas leisti nuteistam tėvui auginti vaiką laisvės
atėmimo bausmės atlikimo vietoje,  vaiko gyvenimas, jo gyvenimo sąlygos turėtų būti kiek įmanoma
panašesnės į gyvenimą bendruomenėje, atitinkančios vaiko poreikius, jo geriausius interesus,
užtikrinančios saugumą ir pan.; vaikui turi būti sudaryta galimybė gauti panašias paslaugas ir paramą,
kuriomis jis  galėtų naudotis gyvendamas bendruomenėje; vaikas neturėtų patirti suvaržymų, kuriuos
patiria įkalintieji; ir kt. Sprendimai dėl vaiko gyvenimo kartu su įkalintu tėvu turi būti priimami kiekvienu
atveju individualiai.
Kontrolierė pastebėjo, kad vaikų, gyvenančių kartu su motinomis Vaiko ir motinos namuose (už
įstaigos teritorijos), gyvenimo sąlygos nėra tolygios įprastomis sąlygomis augančių vaikų gyvenimo
sąlygoms, tuo pačiu buvo pastebėta, kad jos yra reikšmingai geresnės ir labiau atitinkančios vaikų
vystymosi poreikius, lyginant su gyvenimo sąlygomis vaikų (ypač to paties amžiaus), kurie gyvena su
motinomis Vaikų (kūdikių) skyriuje (įstaigos teritorijoje). Svarstyta, jog neplečiant galimybės nuteistoms
motinoms auginti vaikus ne pataisos namų teritorijoje ir (ar) nenumatant kitų sprendimų, susidarys
prielaidos riboti galimybę daugiau nuteistų motinų vaikų gyventi palankesnėmis, labiau jų teises ir
interesus atitinkančiomis, visapusiškam vystymuisi svarbiomis sąlygomis dėl vietų Vaiko ir motinos
namuose trūkumo.
Buvo atkreiptas iniciatorių dėmesys į tai, kad vaikų ugdymas yra galimas bei konkrečiais atvejais
yra tikslingas ir būtinas ankstesniame vaiko amžiuje nei pradedamas priešmokyklinis ugdymas. Vaikams
nuo gimimo gali (privalo) būti teikiamas ikimokyklinis ugdymas, siekiant padėti tenkinti prigimtinius,
kultūros, socialinius, pažintinius poreikius. Teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais vaikui gali būti
skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas
44
. Reikalavimas dėl kūdikių, gyvenančių su įkalintais tėvais,
galimybės lankyti darželius užtikrinimo yra įtvirtintas ir Ministrų Komiteto rekomendacijoje dėl įkalintų
tėvų vaikų. Todėl, Kontrolierės nuomone, atsižvelgiant į vaikų, gyvenančių su nuteistomis motinomis
situacijos ypatumus, be kitų vaikų teisių užtikrinimo priemonių, pirma būtų tikslinga svarstyti klausimą
dėl privalomo šių vaikų ikimokyklinio ugdymo.
Turėdama omenyje Teisingumo ministerijos iniciatyvas dėl nuteistųjų padėties pokyčių, iš esmės
pritardama iniciatyvoms, kurios gerintų  vaikų, gyvenančių kartu su nuteistomis motinomis pataisos
įstaigoje, padėtį, jų teisių ir interesų užtikrinimą, Kontrolierė siūlė sprendimus priimti iš esmės įvertintus
esamą situaciją ir praktiką bei šiame procese numatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (jos
pavaldžių įstaigų) dalyvavimą.
Ataskaitiniu laikotarpiu, Teisingumo ministerija organizavo pasitarimus, siekdama aptarti
planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius dėl platesnių galimybių laisvės atėmimo bausme nuteistoms
moterims auginti ir rūpintis savo vaikais pataisos įstaigose. Kontrolierė kritiškai vertino šią iniciatyvą bei
jos skubotą svarstymą, be kitų priežasčių dėl to, kad, nors buvo deklaruojamas vienas iš iniciatyvos tikslų
– vaiko gerovė, visgi, nebuvo skirtas tinkamas dėmesys nuosekliam ir išsamiam sprendimo pasekmių bei
atitikimo vaiko teisių užtikrinimo reikalavimams vertinimui.
▪  Vaikai, išskirti su tėvais (vienu iš tėvų) dėl įkalinimo 
Išskyrus vaiką su vienu iš tėvų ar abiem dėl jų įkalinimo, vaiko ir tėvų santykiams kyla
išbandymai, tai atspindi Įstaigoje gaunami skundai, gaunami tiek iš kalinčių tėvų, tiek iš asmenų, kurie

43
  Recommendation CM/Rec(2018)5 of the Committee of Ministers to member States concerning children with imprisoned
parents; Children of Imprisoned Parents: European Perspectives on Good Practice (2006).
44
  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m.
balandžio 26 d. įsakymas Nr. V-735/A1-208 „Dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

51
yra atsakingi už vaiko priežiūrą (tėvai, globėjai). Vienas iš dažniausiai skunduose nurodomų vaiko teisių
pažeidimų (arba laisvės atėmimo bausmę atliekančio tėvo (motinos) teisių pažeidimų) – bendravimo su
vaiku ribojimas, neužtikrinimas bei atitinkamai vaiko ir įkalinto tėvo (motinos) ryšio silpnėjimas,
nutraukimas ir pan. Paminėtina, kad problemų kyla tiek tais atvejais, kai vaikas auga su kitu iš tėvų, tiek
tais atvejais, kai vaikas yra globojamas artimųjų ar kitų (trečiųjų) asmenų. Taip pat skunduose keliami
klausimai dėl tėvo (motinos), atsakingo už vaiko priežiūrą, pareigų vykdymo tinkamumo, vaikui skiriamo
išlaikymo panaudojimo, smurto prieš vaiką ir kt.
Visais atvejais, tėvystė, motinystė įkalinimo įstaigoje yra tarpinstitucinis iššūkis ir reikalauja
įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo, bausmę atliekančio ar vaiku besirūpinančio tėvo, motinos (ar
kito vaiko atstovo pagal įstatymą) bei paties  vaiko dalyvavimo, jo išklausymo ir girdėjimo. Įkalinimo
įstaigose esantys tėvai neturi (gali neturėti) stiprių tėvystės, socialinių ir (ar) kitų įgūdžių, galimai jų
santykiai šeimoje, santykiai su vaiku nebuvo tobuli bei reikalavo papildomo dėmesio ir intervencijos.
Natūralu, kad įkalinimo laikotarpiu yra dar sudėtingiau įveikti kylančius iššūkius, tad labai svarbu, kad
praktikoje būtų užtikrinta visa reikalinga pagalba, siekiant išlaikyti, stiprinti tėvų ir vaikų santykius ar juos
atstatyti ir ji turi būti užtikrinta, tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, tiek laisvėje
gyvenančiam vaikui ir kitiems šeimos nariams ar pan.  
Įstaigos praktika bei Kontrolierės pozicija dėl įkalintų tėvų vaikų situacijos buvo pristatyta
tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tėvystė įkalinimo vietoje: ribos ir galimybės“. 

2.7.4. Vaiko vidutinės priežiūros vykdymo aspektai
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas,
jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos
centre, t. y. prie bendrojo ugdymo mokykloms priskiriamoje valstybinėje specializuotoje įstaigoje
45
.
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė (toliau  –  VPP), nuo reglamentavimo įstatyminiame lygmenyje
2007 m.
46
, buvo ir yra įvardijama, kaip kraštutinė priemonė, kuri gali būti skiriama vaikui tik išimtiniais
atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. 
Kiekvienas iš vaiko VPP aspektų –  skyrimas, pratęsimas, pakeitimas, panaikinimas  –  praktikoje
gali sukelti diskusijas, išsiskyrus procese dalyvaujančių specialistų nuomonėms, požiūriams ir
vertinimams. Įstaiga tiesiogiai nedalyvauja minimalios ar vidutinės  priežiūros priemonių skyrimo,
pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo sprendimų priėmimo procese. Kontrolierei nėra suteikti įgaliojimai
aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų, dokumentų nuostatų arba tikrinti teismo priimtų sprendimų,
nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą (teismo leidimas būtinas VPP skyrimui ir pratęsimui).
Visgi, praktikoje Kontrolierė reaguoja į institucijų (specialistų) diskusijas, kreipimusis dėl įvairių su VPP
susijusių aspektų. Nepriklausomai nuo pokyčių vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros srityje (teisinio
reglamentavimo, specialistų kvalifikacijos tobulinimo, kt.), išlieka aktuali VPP pratęsimo problema. Itin
neramu, kai VPP pratęsimas inicijuojamas laikotarpiui iki vaikui sukaks 18 metų, ypač kai vaiko globa yra
patikėta globos institucijai.
Kontrolierė atkreipia dėmesį į aplinkybes ir teisinio reglamentavimo aspektus, kuriems
institucijos (specialistai) turėtų skirti  ypatingą dėmesį, teikdami išvadas, diskutuodami bei priimdami
sprendimus dėl VPP pratęsimo. Įstatymų leidėjas vienareikšmiškai įtvirtino galimą, tačiau ne privalomą
VPP pratęsimą, t. y. priemonė gali būti pratęsta, jeigu nepavyko pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių,
jeigu vaikas pasišalina iš vaikų socializacijos centro priemonės vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad
vykdant VPP vaikas yra apgyvendinamas vaikų socializacijos centre, negali iš centro išeiti bet kuriuo
norimu metu, t. y. suvaržoma, atimama jo laisvė, atkreipiamas dėmesys į tarptautinių nepilnamečių
justicijos standartų nuostatas dėl nepilnamečiams teisės pažeidėjams taikomų poveikio priemonių ar
sankcijų.

45
 Šioje dalyje minimos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2021 m.
sausio 1 d., nuostatos.
46
  Lietuvos Respublikos Seimas  2007 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros
įstatymą Nr. X-1238 (originali redakcija), pirmą kartą reglamentuodamas vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą įstatyminiame
lygmenyje.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

52
Praktikoje Kontrolierė kritiškai vertina iniciatyvas, sprendimus pratęsti VPP, ypač kai jos
vykdymas baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Šis laiko tarpas turėtų būti išnaudojamas vaiko
sėkmingo, nuoseklaus integracijos į visuomenę proceso (etapo) planavimui ir įgyvendinimui, vaiko
pa(si)ruošimui, palydėjimui į savarankišką gyvenimą. Šis aspektas dar aktualesnis tais atvejais, kai vaikas
yra netekęs tėvų globos (auga globos institucijoje ar kt.). Pripažįstama, kad praktikoje yra galimi atvejai,
kai tikslinga pratęsti vaikui skirtos VPP vykdymą iki jo pilnametystės, tačiau tai turi būti išimtiniai atvejai.
Kiekvienu individualiu atveju sprendimas dėl VPP pratęsimo turėtų būti priimamas visapusiškai bei
objektyviai įvertinant argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiama atitinkama iniciatyva, priemonės
pratęsimo tikslingumą, pagrįstumą ir būtinumą, sprendimo atitikimą geriausiems vaiko interesams.
Priimant sprendimus dėl VPP, būtina nuosekliai vadovautis priemonės tikslu ir kitais jai keliamais
reikalavimais, kurie įtvirtinti ne tik Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme, bet ir kituose
tarptautiniuose nepilnamečių justicijos standartuose. 
Nepilnamečio institucinis sulaikymas visada yra paskutinė priemonė ir skiriama tik minimaliam
būtinam laikotarpiui. Pažangioji kriminologija palaiko neinstitucinių priemonių taikymą vietoj institucinio
sulaikymo priemonių. Neigiama įtaka apima ne tik laisvės praradimą, bet ir atskyrimą nuo įprastos
socialinės aplinkos, o dėl ankstyvosios brandos ji yra daug skaudesnė nepilnamečiui negu
suaugusiajam.
47

Sankcijų ir poveikio priemonių skyrimas ir vykdymas turi būtų grindžiamas nepilnamečių teisės
pažeidėjų interesų paisymu, ribojamas įvykdytų teisės pažeidimų sunkumo (proporcingumo principas),
taip pat turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių, fizinę ir psichinę gerovę, išsivystymą, gebėjimus ir
asmenines aplinkybes (individualizmo principas), kurios, jei reikia, nustatomos pagal psichologines,
psichiatrijos ar socialinės apklausos ataskaitas. Sankcijos ir poveikio priemonės turi būti taiko mos griežtai
reikalingam laikotarpiui (minimalios intervencijos principas); jei nepilnametis nesilaiko jam skirtų
bendruomenės sankcijų arba poveikio priemonių sąlygų ir įgaliojimų, tai nesąlygoja automatiško laisvės
atėmimo taikymo. Kai svarstomas bendruomenės sankcijų arba poveikio priemonių pakeitimas arba
anuliavimas, turi būti deramai atsižvelgta į nepilnamečio pradinės sankcijos arba poveikio priemonės
reikalavimų įvykdymo lygį, siekiant užtikrinti, kad nauja arba pakeista sankcija arba poveikio priemonė
būtų vis dar  proporcinga  teisės pažeidimui, kt. Netekusiems laisvės nepilnamečiams dėl jų didelio
pažeidžiamumo reikia išskirtinio dėmesio ir apsaugos, jų gerovės užtikrinimo laisvės atėmimo metu ir po
to. Laisvę ribojančios priemonės turėtų būti taikomos kraštutiniu atveju ir trukti minimalų būtiną laiką.
Nepilnamečiai turi būti rengiami bei jiems turi būti padedama įsitvirtinti visuomenėje, imamasi
priemonių sumažinti išankstinį nusistatymą prieš juos; kt.  Viso proceso metu nuo laisvės atėmimo
pradžios institucijos turi dirbti kartu, siekdamos sudaryti sąlygas nepilnamečiams iš naujo pradėti gyventi
visuomenėje, užtikrinti efektyvią ir savalaikę pasiruošimo paleidimui pagalbą.
48

Vaiko teisių komiteto nuomone
49
, nepilnamečių justicijos sistemoje turi būti sistemingai taikomi
Konvencijos bendrieji (nediskriminavimas; vaiko interesai; teisė gyventi, išgyventi ir vystytis; teisė būti
išklausytam) bei nepilnamečių justicijos principai. Laisvės atėmimas sukelia itin neigiamas pasekmes
darniam vaiko vystymuisi,  stipriai kliudo  vaikui reintegruotis į visuomenę bei turėtų būti taikomas tik
kaip  kraštutinė priemonė  ir kaip įmanoma trumpesniam laikui, kad vaiko teisė vystytis būtų visiškai
gerbiama ir užtikrinta. Atsakas į nusikaltimą visada turėtų būti proporcingas  ne tik nusikaltimo
aplinkybėms ir sunkumui, bet taip pat reikia atsižvelgti į vaiko amžių, mažesnį kaltumą, aplinkybes ir
poreikius, taip pat įvairius ir ypač ilgalaikius visuomenės poreikius.  
Praktikoje dažnai VPP pratęsimo iniciatyva grindžiama vaiko savavališku pasišalinimu iš vaikų
socializacijos centro ar gyvenamosios vietos (laikinai sugrįžus į ją priežiūros priemonės vykdymo metu),
tačiau įstatymų leidėjas numatė galimybę, o ne pareigą pratęsti priežiūros priemonę. Vertinant šią
aplinkybę, svarbu išsiaiškinti vaiko pasišalinimo priežastis, visų kompetentingų asmenų reagavimą į

47
 Jungtinių Tautų Standartinės minimalios nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklės (Pekino taisyklės).
48
 Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija dėl Europos nepilnamečių teisės pažeidėjų, kuriems paskirtos sankcijos
arba poveikio priemonės, taisyklių, CM/Rec(2008)11, priimta 2008 m. lapkričio 5d. Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta
laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės), priimtos 1990 m. gruodžio 14 d. 45/113.
49
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 10 „Dėl vaikų teisių nepilnamečių justicijoje“, CRC/C/GC/10.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

53
kiekvieną atvejį ir kitas aplinkybes. Taip pat, neretai tik iškilus priemonės pratęsimo klausimui, vaikų
socializacijos centras (nepritarimo pratęsimui atveju), atkreipia specialistų dėmesį į vaiko ir jo atstovo
pagal įstatymą tarpusavio santykius, netinkamą atstovo pareigų vykdymą (nenuoseklus, retas
bendravimas su vaiku, vaikų socializacijos centro specialistais; nesidomėjimas priemonės vykdymu, vaiko
savijauta, elgesio pokyčiais, ugdymu; atsisakymas pasiimti vaiką atostogų, netinkamo vaiko elgesio
provokavimas, kt.), kurie turi neigiamą poveikį vaiko elgesio pokyčiams ir t.t. 
Turėdama omenyje Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo bei tarptautinių
nepilnamečių justicijos standartų nuostatas, Kontrolierė atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl
VPP pratęsimo,  turi būti išsamiai ir objektyviai įvertinamos visos aplinkybės, šios priemonės tikslų ir
uždavinių įgyvendinimas, vaiko elgesio pokytis jam skirtos priemonės vykdymo laikotarpiu, vykdymo
metu kilę sunkumai, patirtos nesėkmės bei jų priežastys, vaiko padaryti pažeidimai ir jų padarymo
aplinkybės, priežastys, taikytos poveikio priemonės ir jų veiksmingumas, vaiko požiūris į padarytus
pažeidimus ir kt. Kontrolierės nuomone, sprendžiant klausimą dėl VPP pratęsimo, turi būti vertinamas
ne tik vaiko elgesio problemos, pareigų nevykdymas, pokyčiai, pan., bet ir kitų asmenų (vaiko atstovo
pagal įstatymą, vaikų socializacijos centro, Tarnybos teritorinio skyriaus, pagalbą, paslaugas teikiančių
specialistų ir kt.), atsakingų už VPP vykdymą ir sėkmingą vaiko integraciją į bendruomenę tiek priemonės
vykdymo metu, tiek pasibaigus jos vykdymui, teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas,
išsprendžiami visų procese dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių, pateiktos informacijos
prieštaravimai, išklausoma ir įvertinama vaiko nuomonė, ir kt. VPP privalo būti skiriama ir pratęsiama,
turint omenyje, jog tai kraštutinė, išimtiniais atvejais ir kuo trumpiausiam terminui, vadovaujantis
proporcingumo ir individualizavimo, geriausių vaiko interesų pirmenybės bei kitais Vaiko minimalios ir
vidutinės priežiūros įstatyme įtvirtintais principais, kitomis šio įstatymo, pamatinių vaiko teisių ir teisėtų
interesų apsaugą bei nepilnamečių justiciją reglamentuojančių teisės aktų, kitų dokumentų nuostatomis. 

2.7.5. Nepilnamečių teisių užtikrinimo klausimai vaikų socializacijos centre
Ataskaitiniu laikotarpiu Įstaigoje atliktas tyrimas dėl nepilnamečių teisių užtikrinimo vaikų
socializacijos centre  –  valstybinėje specializuotoje įstaigoje, į kurią vaikai nukreipiami savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu (gavus teismo leidimą) skirti vaiko vidutinę auklėjimo poveikio
priemonę arba Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai vaikui skiriama auklėjamojo poveikio
priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. 
Vaikas, kuriam paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, turi visas vaikui
skirtas teises, tarp jų – ugdytis ir gyventi sveikoje ir psichologiškai, fiziškai saugioje, savitarpio pagarba ir
pozityviais santykiais grįstoje aplinkoje, gauti reikiamą priežiūrą, apsaugą ir kitą jam būtiną pagalbą.
Tarptautiniuose dokumentuose dėl nepilnamečių, kuriems apribota laisvė, pripažįstama, jog dėl didelio
pažeidžiamumo šiems nepilnamečiams  reikia išskirtinio dėmesio ir apsaugos, būtina užtikrinti jų teises
bei gerovę laisvės atėmimo metu ir po to, jų laisvės atėmimo sąlygos ir aplinkybės turėtų užtikrinti
pagarbą jų žmogaus teisėms; jiems turi būti garantuojamos programos, padedančios saugoti ir stiprinti
sveikatą, savigarbą, ugdyti atsakomybės jausmą ir įgūdžius, kurie padėtų jų, kaip visuomenės narių,
raidai bei turi būti imtasi visų priemonių nepilnamečiui padėti grįžti į visuomenę
50
. 
Tyrimo metu nustatyta, jog su vaikais, esančiais vaikų  socializacijos centre, ne visuomet
elgiamasi atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nėra užtikrinta saugi aplinka, dėl ko sunkėja vaikų adaptacija,
resocializacijos procesai. Nepaisant to, kad vaikų socializacijos centre aplinka yra struktūruota, bendras
vaikų skaičius ir jų skaičius klasėse bei grupėse yra pakankamai nedidelis, vis dėlto stokojama priemonių,
įgalinančių užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, saugumą, nuolatinį jų elgesio stebėjimą, teisei priešingo
elgesio nutraukimą. Duomenys apie smurtinius įvykius centre leidžia teigti, jog nepaisoma mokinių
elgesių taisyklių, draudžiančių vaikams atsinešti bei centre turėti degias, kitas pavojingas medžiagas bei
įrankius.
Tarptautiniuose dokumentuose, kurie taikomi nepilnamečiams, iš kurių atimta laisvė, aiškiai ir
nedviprasmiškai įtvirtinta sulaikytojo asmens teisė į atitinkamą laiką atvirame ore. Specialūs minimalūs

50
 Jungtinių Tautų Nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, gynimo taisyklės (Havanos taisyklės).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

54
reikalavimai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje. Nepilnamečiams vaikams socializacijos centre
nebuvo  užtikrinamos pilnavertės ir sveikos gyvenimo sąlygos -  centre gyvenantys vaikai nebuvo
išleidžiami į lauką motyvuojant tiek adaptacijos laikotarpiu, kuris vyksta iki 2 mėn., tiek karantino
(pirmojo) laikotarpiu. Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos apraše
51
, nenumatyta,
ir, manytina, pagal centrui priskirtas funkcijas užtikrinti vaiko resocializacijai reikalingas bei sveikas
gyvenimo sąlygas, negali būti numatytas ribojimas nepilnamečiui būti gryname ore.
Tyrimo metu  Kontrolierė pažymėjo, jog pandemijos  metu turi būti visapusiškai gerbiamos
pagrindinės nepilnamečių teisės, įskaitant į veiklą lauke bent kartą per dieną. Turint omenyje teisės aktų
ir dokumentų nuostatas šioje srityje, vaikų socializacijos centrų paskirtį, jų veiklos tikslą ir uždavinius bei
nekvestionuojant centruose apgyvendinamų vaikų elgesio ir kitų problemų kompleksiškumo ir jų
sudėtingumo, kritiškai ir, kaip vienpusiai bei nepakankamai objektyvūs, buvo įvertinti Centro veiksmai,
neužtikrinant nepilnamečiams galimybės  būti gryname ore (tiek adaptacijos, tiek karantino laikotarpiu).
Kontrolierės nuomone, neužtikrinta galimybė vaikams tam tikrą dienos dalį praleisti atvirame ore sudaro
sąlygas pažeisti vaiko teisę į sveikatą. Kontrolierė įpareigojo vaiko socializacijos centrą peržiūrėti vidaus
dokumentus ir tinkamai įtvirtinti vaiko teisės atitinkamą laiką pra leisti atvirame ore įgyvendinimą.
Dėl vaikų, kurie apgyvendinami vaikų socializacijos centruose charakteristikų, patirties ir kitų
aspektų, yra aktuali nepasitikėjimo vaikų pranešimais, paaiškinimais, jų prašymų neigimo ar ignoravimo
problema. Nepilnamečiai turėtų būti skatinami individualiai arba kolektyviai aptarti klausimus, susijusius
su sąlygomis institucijoje, tačiau nagrinėjamu atveju, vaiko skundas dėl negalėjimo kvėpuoti grynu oru,
išeiti į kiemą buvo vertinamas kaip „nepasitenkinimas dėl veiksmų apribojimo“. Kontrolierė išreiškė
pastabą, jog vaikas neturi būti laikomas pasyviu subjektu, kai sprendžiamas jo teisių įgyvendinimo
klausimas, o elgesio traktavimas kaip „nepasitenkinimas“ neprisideda prie veiksmingo atsako į vaiko
elgesį. Pranešimas apie galimus savo teisių pažeidimus, galimai patirtą skriaudą neturi būti vertinamas
vien neigiamame vaiko charakteristikos kontekste, o kaip galimybė tobulinti egzistuojančią situaciją,
didinant pačių vaikų sąmoningumo lygį, juos įtraukiant į situacijos bei galimų sprendimų svarstymą.
Kontrolierė siūlė vaikų socializacijos centrui užtikrinti, kad vaikų prašymai, nusiskundimai būtų tiriami
remiantis atsakingais, profesionaliais, teisingais ir efektyviais metodais, taip pat elgtis tokiu būdu, kuris
rodytų vaikams pozityvų elgesį ir pagarbą jų teisėms. 

2.7.6. Vaiko teisių užtikrinimas vykdant aplinkos apsaugos kontrolę
Vaiko teisių konvencijos nuostata, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai
darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar
įstatymų leidimo organai, svarbiausia –  vaiko interesai, pabrėžiama, kad viešosios arba privačios
institucijos, siekdamos užtikrinti, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į tai, kas geriausia vaikui, privalo
įsitikinti, kokį poveikį jo veiksmai gali turėti vaikams, teikiant pirmenybę jiems ir formuojant jų atžvilgiu
palankiai nusiteikusias bendruomenes
52
. 
Įstaigoje buvo gauta informacija, kad Aplinkos
apsaugos departamento pareigūnai (toliau –  aplinkos
apsaugos pareigūnai), vykdydami savo tiesiogines
pareigas, t. y. atvykę į šeimos namus aiškintis galimus
aplinkos apsaugos pažeidimus, galimai nesudarė sąlygų
vienam  iš namuose buvusių tėvų tinkamai pasirūpinti
mažamečiais vaikais, pareigūnų būtinų veiksmų atlikimo
metu. Tyrimo metu nebuvo galimybės objektyviai nustatyti vaiko teises pažeidžiančių veiksmų, tačiau
buvo pateiktas siūlymas, bendradarbiaujant Tarnybai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos
ministerijos, organizuoti aplinkos apsaugos  pareigūnams konsultacijas vaiko teisių ir teisėtų interesų
užtikrinimo klausimais. Kontrolierė nekvestionavo aplinkos apsaugos pareigūnų pareigos tinkamai ir

51
 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-644 „Dėl vaiko vidutinės priežiūros
priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
52
 Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas. Unicef, 2002. 
„čia būdami esam visada izoliuoti, langai
užkalti, net patalpų nevėdina, o ir į kiemą
neveda , net kaliniai kalėjime grynu oru
kvėpuoti gali, sunkiausia psichologiškai“
(iš vaiko skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

55
operatyviai atlikti jų tiesiogines funkcijas, tačiau pastebėjo, kad jeigu pareigūnai, vykdydami tiesiogines
pareigas, susiduria su vaikų teisių užtikrinimo klausimais, būtina vadovautis geriausių vaiko interesų
prioritetiškumo principu, skirti reikiamą dėmesį bendradarbiavimui su tėvais, konkrečiu atveju
prižiūrinčiais savo vaikus (ypač mažo amžiaus),  ir sudaryti jiems sąlygas priimti sprendimus, geriausius
vaikui. Kontrolierės nuomone, visuose sektoriuose tikslinga aptarti situacijas jų veikloje, kai susiduriama
su vaikų klausimais, veiksmų schemas ir galimus sprendimus. 
Vaiko teisių komitetas pažymi, jog viena iš vaiko interesų prioritetiškumo principo įgyvendinimo
priemonių yra teikti informaciją ir organizuoti mokymus apie Konvencijos taikymą praktikoje visiems
asmenims, kurie priima tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius sprendimus, įskaitant su vaikais dirbančius
specialistus arba kitus žmones
53
. Kontrolierės nuomone, visuomenės bei atskirų jos grupių ir profesijų
atstovų švietimas su vaiko teisių apsaugos klausimais yra labai svarbus ir laikytinas efektyvia priemone
vaiko teisių padėties Lietuvoje gerinimui. 
Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgęs į Kontrolierės siūlymą, kreipėsi į Tarnybą dėl
aplinkos apsaugos pareigūnų  konsultavimo vaiko teisių užtikrinimo klausimais, seminaro  jiems
organizavimo.


2.7. Vaikas teisingumo
sistemoje
P A S I Ū L Y M A I:
 Teisėsaugos institucijoms priimant sprendimus dėl kardomosios priemonės
(įpareigojimo),  ribojančios  nukentėjusio  vaiko  bendravimą  su  galimu
smurtautoju  skyrimo,  pratęsimo  ir  (ar)  panaikinimo,  įvertinti  sprendimų
proporcingumą ir poveikį vaiko teisių ir interesų užtikrinimui.
  Užtikrinti vaikų socializacijos centruose apgyvendintiems vaikams saugią ir
visapusiškam vystymuisi tinkamą aplinką, pagarbą jų teisėms ir tinkamą
įgyvendinimą (ypač teisės į sveikatą), neribojant kitų teisių, kurios nėra
tiesiogiai susijusios su skirtos poveikio priemonės vykdymu (laisvės ribojimu). 
  Siūlyti kompetentingoms ministerijoms, bendradarbiaujant su vietos
savivaldos bei nevyriausybinio sektoriaus atstovais, įvertinant įvairių institucijų
skirtinguose lygmenyse sukauptą, taip pat užsienio valstybių, patirtį, plėtoti
reagavimo į vaikų dingimą  (bėgimą) algoritmą,  iš esmės keisti nusistovėjusią
praktiką bei tobulinti teisinį reglamentavimą.

2.8. VAIKO APSAUGA NUO SMURTO

2.8.1. Vaikų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje iššūkiai
Valstybė savo pareigą imtis priemonių, užtikrinančių, kad būtų įgyvendinama  vaiko teisė būti
apsaugotam nuo smurto, užtikrinama apsauga ir tenkinami jo poreikiai, turi įgyvendinti per praktinę ir
realią pagalbą šeimoms, užtikrinant individualiai šeimai ir (ar)  vaikui reikalingą pagalbą, operatyvų
reagavimą į bet kokio pobūdžio smurto atvejus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu
siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis
prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.
Vykdant stebėseną,  apibendrinant skundų nagrinėjimo rezultatus, išskirtinos šios,
kompetentingų institucijų dėmesio reikalaujančios sritys: 
▪  Netinkamas reagavimas į smurtinėje aplinkoje augančius vaikus 

53
  JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 14 „Dėl vaiko teisės pirmiausia atsižvelgti į jo (jos) interesus (3 straipsnio 1 dalis)“,
CRC/C/GC/14.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

56
„mergaitė atrodė išsigandusi, kurį laiką nieko
nekalbėjo, tylėjo, tik po kurio laiko pavyko
mergaitę prakalbinti. Mažametė papasakojo, kas
vyksta šeimoje, kad ją skriaudžia ir prieš ją
naudoja fizinį smurtą mama... buvo rasta
nešvariais rūbais, pati taip pat buvo nešvari,
neprausta.“
(iš tyrimo medžiagos)
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai institucijų atstovai vangiai reaguoja į smurtinėje aplinkoje
augančius vaikus. Pvz., vienu iš Kontrolierės nagrinėtų atvejų, su šeima dirbantiems specialistams buvo
žinoma apie šeimos narių konfliktiškus santykius, vaikų motinos patiriamą sutuoktinio smurtą bei vaikus,
augančius smurtinėje aplinkoje ir stebinčius smurtą. Dėl netinkamai įvertintų vaikų ir šeimos poreikių,
neorganizuotos reikiamos pagalbos ir nebendradarbiavimo su Tarnybos (neinformuota apie vaiko teisių
pažeidimus) ir kitų sričių specialistais, buvo sudarytos prielaidos tęstiniams vaiko teisių pažeidimams
vaikams gyvenant smurtinėje aplinkoje, laiku  nebuvo išsiaiškintas ir užkardytas tėvų smurtas vaikų
atžvilgiu.  Tinkamai  nesureagavus  į situaciją ir nesuteikus  reikiamos pagalbos, vaikai patyrė ir tiesioginį
tėvų smurtą (fizinį, seksualinį). Be to, savivaldybė neturėjo pakankamai išplėtoto paslaugų šeimai ir
vaikams tinklo, nebuvo užtikrinama operatyvi, pagal poreikį reikalinga, specialistų pagalba vaikams ir
šeimai. 
Kontrolierė pripažino vaiko teisių ir teisėtų
interesų pažeidimu aplaidų socialines paslaugas
teikusių ir atvejo vadybą vykdžiusių institucijų darbą;
įspėjo įstaigos vadovą dėl įstaigos veiksmais sąlygotų
vaikų  teisių ir teisėtų interesų pažeidimų bei siūlė
pašalinti veiklos trūkumus;  taip pat  užtikrinti:
darbuotojų kvalifikaciją, reikalingą priskirtų funkcijų
vykdymui;
atsakingą
specialistų reagavimą į smurto šeimoje aplinkybes;  Tarnybos
informavimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus; išsamų paslaugų
poreikio šeimai vertinimą ir savalaikį teikimą, paslaugas
individualizuojant konkrečiai šeimai;  ypatingą dėmesį skirti vaikų
poreikių užtikrinimui šeimoje. 
Nagrinėjant skundus pastebėta, kad Tarnybos teritoriniai skyriai ne visada laiku reaguoja į gautą
informaciją apie smurtą patiriančius vaikus. Vienu atveju, teritorinis skyrius apie galimą smurtą
mažamečio atžvilgiu policijai pranešė tik po mėnesio nuo sužinotų aplinkybių. 
Taip pat vis dar pasitaiko atvejų, kai sveikatos priežiūros specialistai netinkamai vertina smurto
prieš vaikus požymius, neinformuoja kompetentingų institucijų ar informuoja pavėluotai apie pastebėtą
ar galimą smurtą prieš vaiką.
Pvz.,  dėl smurto šeimoje buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba (GMP). Slaugytoja,
apžiūrėjusi mažametį vaiką, sužalojimų nenustatė, tačiau į  šeimą atvykę  Tarnybos teritorinio skyriaus
atstovai pastebėjo sumušimus vaiko galvoje (randas, ausies landoje kraujo pėdsakai, galimi įdrėskimai),
ant nugaros matėsi seni randai, hematomos, ant dešinio klubo ir ties kryžkauliu –  žaizdos su šašais,
kairės rankos piršto nagas pajuodęs, patinęs dešinės pusės skruostas, vaikas  skundėsi pilvo skausmais.
Pakartotinai iškvietus GMP, atvykusi ta pati slaugytoja
išsakė priekaištus dėl iškvietimo.  Nuvežus  vaiką  į
sveikatos priežiūros įstaigą, po budinčio gydytojo
apžiūros,  vaikas  nedelsiant buvo išvežta III lygio
gydytojų apžiūrai  (į klinikas). Ta pati GMP slaugytoja
priekaištavo Tarnybos teritorinio skyriaus
specialistams dėl bereikalingo  vaiko vežimo.
Kontrolierė, atsižvelgusi  į  paaiškėjusias
aplinkybes,  kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos
apsaugos ministerijos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo vaikui
vertinimo.  Pastaroji,  atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų mažamečiam
pacientui  prieinamumo ir kokybės patikrinimą nustatė, kad GMP slaugytoja, išsamiai neapklausė
paciento  apie nusiskundimus, anamnezę bei apžiūrėjusi pacientą  dėl patirtų sužalojimų, nurodydama,
kad vaikas teigia, „skriaudžia mama“, „muša mama“, GMP kvietimo kortelėse nurodė tik nusiskundimų ir
anamnezės faktus, neatspindinčius situacijos sudėtingumo, neaprašė smurto prieš pacientą  sukeltų
Slaugytoja priekaištavo, kad Tarnybos
specialistės neskiria sieros nuo kraujo, tačiau,
parodžius, kad ausies landoje yra ne tik sieros,
bet ir kraujo, slaugytoja tvirtino, kad tokius
dalykus reikia spręsti dienos metu, o ne nakties.
(iš tyrimo medžiagos)
„tėvai dažnai mušasi ir barasi,
pirmas pradeda tėvas, tėvas jį
tempia už ausies, broliuką muša
per sėdmenis kai jis verkia“
(iš vaiko paaiškinimo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

57
matomų  jo kūno sužalojimų, ne visus sužalojimus pažymėjo GMP kortelėje; nepažymėjo ir neįvertino,
kad paciento  patirti sužalojimai yra daugybiniai ir reikalaujantys neatidėliotino specializuoto ištyrimo,
kad pacientui būtina skubi psichologinė pagalba; atvykusi į iškvietimą pirmą kartą, neorganizavo jokios
tolimesnės medicininės pagalbos suteikimo. 
Nustačius, kad mažamečiam  pacientui  GMP paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų
reikalavimus, sveikatos priežiūros įstaiga įspėta dėl nustatytų pažeidimų, pateiktos rekomendacijos
vidaus dokumentų nuostatoms tobulinti ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui bei
kokybei gerinti.
    
Kontrolierė, atsižvelgdama į individualių tyrimų metu stebimas vaikų, gyvenančių  smurtinėje
aplinkoje, neidentifikavimo  bei pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms neužtikrinimo
problemas, siekdama išsiaiškinti priežastis,  dėl kurių vaikams, smurto artimoje aplinkoje liudininkams,
nukentėjusiems nuo smurto, nėra laiku suteikiama efektyvi pagalba, ataskaitiniais  metais pradėjo
tyrimą.
Tyrimo metu analizuojama Tarnybos teritorinių skyrių pateikta informacija apie smurtą artimoje
aplinkoje patiriančius vaikus  bei  bendradarbiavimo su kompetentingomis  institucijomis  (policija,
specializuotos pagalbos centrais, atvejo vadybininkais, kitais specialistais)  problemos šioje srityje;  taip
pat savivaldybių pateikta informacija apie vaikams (ir jų šeimų nariams), gyvenantiems smurtinėje
aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje liudininkams ar nukentėjusiems nuo jo, teikiama pagalba, 2021 m.
numatytos prevencijos priemonės, skirtos smurtą patyrusiems asmenims, kt. 
Apibendrinus  ir išanalizavus gautą informaciją, Kontrolierė  pateiks  išvadas ir siūlymus  dėl
pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusiems vaikams (šeimoms) dėl smurto artimoje aplinkoje gerinimo. 
▪  Netinkamas bendravimas su seksualinį smurtą patyrusiu vaiku ir jo nuomonės išklausymas 
Vaiko teisių komitetas akcentuoja
54
, kad vaikas neturėtų būti apklausiamas dažniau nei būtina,
ypač tais atvejais, kai tiriami žalingi atvejai. Vaiko išklausymas yra sudėtingas procesas, kuris gali turėti
trauminį poveikį vaikui. Komitetas akcentuoja, kad valstybės dalyvės turi žinoti apie galimas neigiamas
neapgalvotos šios teisės praktikos pasekmes, ypač atvejais, kurie yra susiję su labai mažais vaikais, arba
kai vaikas tapo nusikalstamos veikos, seksualinės prievartos ar kito blogo elgesio auka. Valstybės dalyvės
turi imtis visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vaiko teisė būti išklausytam būtų
įgyvendinta, visiškai apsaugant vaiką.
Ataskaitiniu  laikotarpiu išskirtinas labai jautrus, seksualinį smurtą patyrusio vaiko atvejis, kai
Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai ne kartą, dalyvaujant atvejo vadybininkui ir socialiniam
darbuotojui,  bendravo su vaiku, siekdami  išklausyti vaiko nuomonę, aiškinantis seksualinio smurto
aplinkybes. Kontrolierės vertinimu, aplinkybių, priskirtinų teisėsaugos institucijų kompetencijai,
vertinimas ir aiškinimasis Tarnybos teritoriniame  skyriuje galėjo traumuoti vaiką psichologiškai, vaikui
pakartotinai prisimenant  patirtus seksualinio
pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu bei galėjo
pakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.
Teritorinio skyriaus, jo teigimu,  organizuotą
vaiko nuomonės išklausymą, Kontrolierė
įvertino kaip vaiko  teisių pažeidimą, teisėtų
interesų ignoravimą  ir  teisės aktais Tarnybai
priskirtų įgaliojimų viršijimą. Taip pat buvo
pažymėta, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko,
galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesus,
tokio pobūdžio nusikalstamų veikų aukų
pažeidžiamumą ir daugkartiniais pasakojimais apie netinkamą seksualinio pobūdžio elgesį jų atžvilgiu
daromą žalą vaiko emocinei savijautai. Seksualinis smurtas yra pati sunkiausia smurto prieš vaikus

54
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 12 (2009) „Dėl vaiko teisės būti išklausytam“, CRC/C/GC/12.
„sūnus buvo 3 kartus apklaustas vaikų teisių apsaugos
specialistų ir socialinių darbuotojų. Po tokių apklausų ir
taip jautrus vaikas tapo uždaresnis, bijo svetimų
žmonių, ypač moteriškos lyties, nuolat laikosi už rankos
išeinant iš namų/mokyklos, įsitempęs, kai kažkas
nepažįstamas gatvėje arba parduotuvėje užkalbina. Po
įvykusių apklausų/pokalbių vaikas nuolat kartojo, kad
daugiau nekalbės su jokiomis tetomis“
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

58
forma, turinti skaudžiausius  padarinius visai vaiko raidai. Sužinojus apie galimus seksualinio pobūdžio
nusikaltimus  prieš  vaiką, specialistai turi elgtis labai atsakingai, vertinti savo veiksmų pasekmes tiek
tolimesnei vaiko psichologinei savijautai, tiek ikiteisminio tyrimo eigai. 

2.8.2. Pagalbos seksualinio smurto aukoms teisinio reglamentavimo pokyčiai
Seksualinė prievarta prieš vaikus yra itin sunkus nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusieji patiria
įvairias ir sunkias ilgalaikes pasekmes. Šiais nusikaltimais ne tik žalojami vaikai, bet ir padaroma didelė ir
ilgalaikė socialinė žala. Europos Sąjunga 2011 m. žengė svarbų žingsnį priimdama Direktyvą dėl kovos su
seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (toliau – Direktyva)
55
,
kurią, pasak Europos Komisijos, skubos tvarka reikia baigti įgyvendinti valstybėse narėse. Viena iš vis dar
esamų problemų yra nukentėjusiems vaikams skirta pagalba, parama ir apsaugos priemonės.  Europos
Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūros (FRA)  tyrimai, rodo, kad dar reikia daug nuveikti, kol
baudžiamosios justicijos sistemos galės visiškai garantuoti aukų vaikų teises. Tai bus pasiekta tik
tinkamai ir nuosekliai įgyvendinant daugelį tarpusavyje susijusių tarptautinių ir Europos Sąjungos
standartų, turinčių įtakos vaikams ir aukoms baudžiamajame procese. Kartu atkreipiamas dėmesys į
gerąją patirtį „vaiko namo“ pavidalu – apsaugos centrus, turinčius integruotą ir daugiadalykį požiūrį tarp
socialinių tarnybų, teisėsaugos ir medicinos specialistų. Į namus panaši aplinka skirta sumažinti vaikų
nerimą ir yra svarbiausia atliekant individualius vertinimus, kurie padės tinkamai patenkinti aukos
poreikius. Šie centrai taip pat padeda apriboti, kiek kartų vaikas turi pranešti apie nusikaltimo detales, ir
taip sumažinti su pranešimu susijusią traumą. Jie taip pat užtikrina, kad visais tyrimo ir teisminio proceso
etapais būtų teikiama tinkama terapinė ir medicininė pagalba.
56

Ataskaitiniais metais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo Kompleksinės pagalbos
teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo, rekomendacijų pakeitimą (toliau
– Projektas)
57
, siekdama įgyvendinti Direktyvos nuostatas bei atitinkamai papildyti galiojantį teisės aktą. 
Kontrolierė  atkreipė  iniciatorių dėmesį į Direktyvos nuostatas, jog: nukentėjusiems vaikams
turėtų būti teikiama trumpalaikė ir ilgalaikė pagalba; pagalba turėtų būti teikiama tiek, kiek ji reikalinga
vaikui, kad jis pasveiktų fiziškai ir psichologiškai, ir prireikus būtų teikiama net kai vaikas taps
suaugusiuoju; nukentėjusio vaiko tėvams arba globėjams, jei jie nėra įtariami dalyvavę atitinkamoje
nusikalstamoje veikoje, taip pat turi būti teikiama pagalba ir rengiami mokymai, kad jie galėtų padėti
nukentėjusiems vaikams baudžiamosiose bylose; valstybei tenka pareiga imtis priemonių, kad vaikas
gautų visą reikiamą pagalbą, paramą ir apsaugą prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą
laikotarpį baudžiamajam procesui pasibaigus. Taip pat buvo atkreiptas iniciatorių dėmesys į Europos
Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos nuostatas,
iš esmės tapačias Direktyvos nuostatoms dėl pagalbos aukoms, kurių tinkamam įgyvendinimui Lietuva
turi imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių.
58

Tinkamam minėtuose ir kituose dokumentuose įtvirtintų nuostatų dėl specialios pagalbos,
paramos ir apsaugos vaikams, seksualinio smurto aukoms, įgyvendinimui, Kontrolierės nuomone,
nacionaliniuose teisės aktuose turėtų būti nuosekliai ir išsamiai reglamentuotos konkrečios pagalbos,
paramos ir apsaugos priemonės, jų teikimo sąlygos ir tvarka, įvertinant bei garantuojant glaudų
bendradarbiavimą  tarp įvairių sektorių subjektų (teisėsaugos, vaiko teisių, socialinės, sveikatos
apsaugos, švietimo, nevyriausybinių organizacijų ir kt.). 

55
 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų
seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR.
56
 Europos Komisijos komunikatas „ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija“, 2020 m. liepos 24
d., COM(2020) 607.
57
 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-353 „Dėl Kompleksinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo
seksualinio išnaudojimo, rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. 20-7121.
58
 Explanatory Report to the Council of Europe Convention on the Protection of Children against Sexual Exploitation and Sexual
Abuse.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

59
Susipažinus su Projektu, kilo pagrįstų abejonių dėl Projekto veiksmingo taikymo praktikoje bei
poveikio, užtikrinant tinkamą teisės aktų nuostatų, kuriomis nukentėjusiems vaikams garantuojamas
pagalbos, paramos ir apsaugos teikimas, įgyvendinimo. Projekto rengėjams buvo išsakytos abejonės dėl
siūlomo teisinio reglamentavimo, pateiktos pastabos bei pasiūlymai:
  Projekte turėtų būti reglamentuota kompleksinės pagalbos teikimo paskirtis, uždaviniai,
pagalbos ir paramos priemonės bei reikalavimai jų teikimui, pagalbos organizavimas, jos teikimas ar pan.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu nustatomos procedūros, susijusios su įvairių sričių specialistų (tarp jų,
dirbančių teisėsaugos, sveikatos priežiūros srityje) veiksmais, išsakyta abejonė, ar tai priskirtina
socialinės apsaugos ir darbo ministro kompetencijai; jog atitinkamų nuostatų įgyvendinimas turėtų būti
reglamentuojamas aukštesnės teisinės galios, bendrame (-uose) kelių institucijų teisės akte ( -uose);
  įtvirtinti kompleksinės pagalbos, kuriai reglamentuoti yra skirtas šis dokumentas, sąvoką;
tikslinti ilgalaikės kompleksinės pagalbos ir trumpalaikės kompleksinės pagalbos, pagalbos centro
sąvokas. Taip pat išsakyta nuomonė, jog pagalbos ir paramos teikimas turėtų būti vienu iš pagrindinių
pagalbos centro veiklos tikslų ir uždavinių bei, jog galimai tikslinga įtvirtinti, kad tai yra specializuotas
pagalbos centras, jeigu jame numatoma teikti tik pagalbą, paramą bei apsaugą vaikams, galimai
nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo;
  iš esmės tobulinti atitinkamus Projekto skyrius, atsižvelgiant į galiojantį teisinį
reglamentavimą dėl veiksmų, kurių turi būti imamasi, sužinojus ir (ar) turint pagrįstos informacijos apie
galimai nukentėjusį nuo nusikalstamos v eikos (taip pat seksualinio smurto) vaiką, gavus pranešimą apie
galimą vaiko teisių pažeidimą (nusikalstamą veiką prieš vaiką) ir kt. Atkreiptas dėmesys, jog, jeigu
Projekto rengėjai siekia reglamentuoti esminius „vaiko namo“, vaiko apsaugos centro (vadinamo
„Barnahus“  modelio), turinčio integruotą ir daugiadisciplininį požiūrį tarp vaiko teisių apsaugos,
socialinių tarnybų, teisėsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų, skirtų padėti nukentėjusiam vaikui
išvengti papildomų neigiamų pasekmių baudžiamųjų procesų metu, apriboti nukentėjusio vaiko
apklausų, pokalbių apie nusikalstamą veiką skaičių ir su tuo susijusią papildomą trauminę p atirtį, suteikti
vaikui reikalingą medicininę ir kitą pagalbą ir t.t., veiklą ir jos organizavimo aspektus, Projekte turėtų  būti
atskirai reglamentuojamas konkrečių paslaugų teikimas (organizavimas) paslaugų centre, jo teikiama
trumpalaikė kompleksinė pagalba ir kt.;
  suderinti  VTAP  įstatymo,  Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas,
reglamentuojant veiksmus, kurie turėtų būti atliekami, kai tampa žinoma ar kyla pagrįstų įtarimų ar pan.,
jog vaikas galėjo patirti seksualinį smurtą; atskirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos
specialistų veiksmus, atsižvelgiant į jiems suteiktą kompetenciją;
 numatyti, jog priėmus sprendimą dėl vaiko apklausos ir, esant poreikiui, medicininės apžiūros
atlikimo, organizacinių klausimų sprendimas  priskiriamas  vienam subjektui –  pagalbos centrui, kuris
visus klausimus spręstų bendradarbiaudamas su kompetentingomis institucijomis; nuosekliai
reglamentuoti atvejus, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokia tvarka ir pan., į pagalbos centrą gali
savarankiškai kreiptis vaiko teisių apsaugos specialistai ir (ar) vaiko atstovai pagal įstatymą; 
  išsakytos abejonės, ar pagalbos centro psichologo ir (ar) teismo psichologo kompetencijoje
yra konstatuoti vaiko seksualinės prievartos ir (ar) seksualinio  išnaudojimo faktą; ar atliekant
psichologinio vaiko įvertinimą pagalbos centre, nesudaromos prielaidos pakartotinėms vaiko
apklausoms,  kai tiek Direktyvoje, tiek kituose teisės aktuose yra akcentuojamas nukentėjusio vaiko
pažeidžiamumas, apsaugos nuo antrinės, pakartotinės viktimizacijos svarba; kad apklausų būtų kuo
mažiau ir jos būtų vykdomos tik tais atvejais, jei tai visiškai būtina baudžiamųjų tyrimų ir procedūrų
tikslais ir kt.;
  išsamiau reglamentuoti trumpalaikę bei ilgalaikę pagalbą vaikui (ir jo  šeimai); numatyti
pagalbos centro specialistų komandos pagalbos teikimą ne centro patalpose; įvertinti galiojančio teisinio
reglamentavimo dėl koordinuotai teikiamų paslaugų, atvejo vadybos pakankamumą, kad vaikui (ir jo
šeimai), įvertinant vaiko pažeidžiamumą dėl patirto seksualinio smurto, būtų teikiamos visos reikalingos
paslaugos, parama ir apsaugos priemonės, kad vaikas nepatirtų antrinės ar pakartotinės viktimizacijos ir
pan., kad būtų užtikrinamas rekomendacijų įgyvendinimas, priežiūra ir koordinavi mas, ir kt. 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

60
2.8.3. Draudimo teistiems asmenims dirbti su vaikais teisinio reglamentavimo tobulinimo
aspektai
VTAP  įstatyme 2017 m.  (su vėlesniais pakeitimais) buvo įtvirtinti asmenų, pripažintų kaltais
padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai, dėl kurių tinkamo bei veiksmingo įgyvendinimo eilę
metų vyksta diskusijos.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas darbo su vaikais apribojimus, Vyriausybei ar jos įgaliotai
institucijai pavedė patvirtinti sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių
ir reguliarių kontaktų, susijusių su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, neturi
teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio
apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko
prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose
vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus
tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių
baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas (toliau –
darbų sąrašas).
Vyriausybės pavedimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už VTAP įstatymo
nuostatų įgyvendinimą, darbų sąrašo parengimą ir pateikimą tvirtinti Vyriausybei. Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaiga, kartu su kitomis institucijomis, dalyvauja diskusijose dėl minėtų įstatymo nuostatų
įgyvendinimo bei darbų sąrašo tobulinimo (tikslingumo).
59

Ataskaitiniais metais  Kontrolierė  teikė  pasiūlymus dar vienam  ministerijos parengtam  Darbų,
veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys,
įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas,  nurodytas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su
vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašo pakeitimo projektui (toliau –
Sąrašo projektas)
60
:
 Kontrolierė, pritardama iniciatyvai ieškoti aiškesnio reglamentavimo galimybių, pažymėjo, kad
siūlomas teisinis reglamentavimas nėra aiškus, nuoseklus bei kelia abejones, ar poįstatyminiu teisės aktu
nėra išplečiamos ir interpretuojamos VTAP įstatymo 30 straipsnio nuostatos, ar sąvokos, darbų ir veiklų
apibūdinimai neturėtų būti įtvirtintos įstatyminiame lygmenyje; 
 Analizuojant Sąrašo projektą, kilo abejonių dėl konkrečių formuluočių nuoseklumo ir atitikimo
įstatymo reglamentavimui.  Svarstyta, ar pagal siūlomą formuluotę individualios veiklos vykdymas
(paslaugų teikimas) nėra susiejamas su įstaigų, įmonių ar organizacijų veikla, kai pagal įstatymą ši
nuoroda yra aktuali reglamentuojant darbų ir savanoriškos (ne individualios) veiklos apribojimus.  Taip
pat pasiūlyta patikslinti nuorodą dėl darbų ir veiklų apribojimo;
  atkreiptas dėmesys, jog siekiant Sąraše įtvirtinti vartojamas sąvokas („kontaktas su vaiku“,
„reguliarus kontaktas su vaiku“), poįstatyminiu teisės aktu išplečiamas ir pakeičiamas Įstatyme
numatytas teisinis reguliavimas.
Analizuojant siūlomas įtvirtinti sąvokas, pastebėta, kad: „tiesioginis kontaktas su vaiku“
apibrėžiamas kaip „artimas bendravimas, buvimas su vaiku vienoje patalpoje“, tačiau nėra aišku, kodėl
tiesioginis bendravimas yra apribojamas darbais, veiklomis ir paslaugomis, kurie gali būti dirbami,
atliekami ar teikiami, patalpose; svarstyta, ar praktikoje nekiltų skirtingų aiškinimų, interpretavimų kas
yra „artimas bendravimas“, „patalpa“; „reguliarus kontaktas su vaiku“ apibrėžiamas kaip „ne retesnis
kaip kartą per tris mėnesius kontaktas su vaiku“, tačiau nebuvo žinomi projekto rengėjų argumentai dėl
termino pasirinkimo; svarstyta, kaip turėtų būti suprantamas ir aiškinamas „kontaktas su vaiku“, ar

59
  Daugiau informacijos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017, 2018 ir 2019 metų veiklos ataskaitose. Prieiga internete:
http://vtaki.lt/lt/vtaki-veiklos-sritys/veiklos-ataskaitos.
60
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 517
„Dėl Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar
prostitucija, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. 18-13123(3).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

61
kontaktas turi būti  su tuo pačiu ar bet kuriuo vaiku, kaip bus galima įvertinti (kontroliuoti) kontakto
reguliarumą;
  kritiškai įvertintas siūlomas reglamentavimas dėl papildomos darbo ar savanoriškos veiklos
apribojimo sąlygų (kriterijų) –  „tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais“; susiję su vaikų
auklėjimu, vaikų mokymu, vaikų priežiūra, vaikų saugumo užtikrinimu. Pastebėta, kad reglamentuojant
darbus ar savanoriškas veiklas, susijusias su vaikų auklėjimų, mokymu, priežiūra ar saugumu, kriterijai iš
esmės apibrėžiami nepateikiant baigtinio veiklų sąrašo. Taip pat paminėta, jog vartojamos sąvokos:
tiesioginis auklėjimas, tiesioginis mokymas, tiesioginė priežiūra, kurių reikšmė nėra aiški ir praktikoje jos
gali būti labai įvairiai interpretuo jamos bei aiškinamos ir kt.;
  siūlomas reglamentavimas dėl draudžiamų verstis veiklų buvo įvertintas kritiškai, nes
nesudarė prielaidų nuosekliam, vieningam praktiniam taikymui; darbų (veiklų) apibūdinimai buvo
rengiami, siekiant juos susieti su tam tikro mis galimomis veiklomis; kt. 
Kontrolierė, atsižvelgdama į svarstymus, diskusijas dėl Darbų sąrašo tikslingumo ir turinio,
praktinio įgyvendinimo galimybių ir efektyvumo, taip pat turėdama omenyje galimus VTAP įstatymo 30
straipsnio netikslumus (Teisingumo ministerijos 2019 m. teiktą pastabą, jog dėl teisinio reglamentavimo
spragos darbo su vaikais apribojimai negalios tam tikrai kategorijai asmenų
61
), siūlė svarstyti galimybę
tobulinti įstatyminį darbo su vaikais apribojimo reglamentavimą.


2.8. Vaiko apsauga nuo
smurto
P A S I Ū L Y M A I:
  Kelti  sveikatos  priežiūros  įstaigų,  atvejo  vadybą  organizuojančių  bei  joje
dalyvaujančių  (ją  vykdančių)  specialistų  kvalifikaciją,  užtikrinant  atsakingą
kiekvieno  specialisto  reagavimą  į  visų  formų  ir  rūšių  smurtą  šeimoje
patiriančius vaikus bei užtikrinti savalaikį konkrečiai šeimai reikalingų paslaugų
teikimą.

2.9. VAIKO TEISĖ BŪTI IŠKLAUSYTAM IR REIKŠTI NUOMONĘ

2.9.1. Vaiko teisė būti išklausytam ir dalyvauti jį liečiančių klausimų sprendime
Vaiko teisių konvencija pripažįsta vaiką teisių subjektu. Konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta
kiekvieno vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais; dalyvauti jo gyvenimui
įtakos turinčiuose veiksmuose ir sprendimuose; kt. Valstybė įsipareigoja pripažinti šią teisę, dėti visas
pastangas išklausyti kiekvieną vaiką bei kolektyviai pasisakančių vaikų pažiūras, numatyti teisinę sistemą
ir mechanizmus bei užtikrinti aplinką, sudarančią sąlygas vaikui (vaikams) naudotis šia teise, dalyvauti
visuose su juo (jais) susijusiuose veiksmuose ir sprendimų priėmimo procesuose, taip pat deramai
atsižvelgti į išreikštas vaiko pažiūras bei siekti ir užtikrinti, kad visų kitų Konvencijoje įtvirtintų teisių
aiškinimas ir įgyvendinimas vadovautųsi šiuo straipsniu.
62


61
 „Nutarimo projektu tiesiogiai perkeliama Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies formuluotė. Baudžiamojo kodekso (BK) XXI skyriuje
baudžiamoji atsakomybė numatyta ne tik už nusikaltimus, bet ir už baudžiamąjį nusižengimą – seksualinį priekabiavimą (BK 152
straipsnis). Nutarimo projekte vartojama formuluotė atitinka įstatyminį reglamentavimą, tačiau  pagal Įstatymo  ir  Nutarimo
projekto nuostatas, darbo su vaikais apribojimai galios tik asmenims, nuteistiems už atitinkamus nusikaltimus, bet ne
asmenims, kuriems apkaltinamasis nuosprendis bus priimtas dėl seksualinio priekabiavimo prie vaiko (baudžiamasis
nusižengimas), t. y. už seksualinį priekabiavimą prie vaiko nuteisti asmenys, po nuteisimo ir toliau galės dirbti darbą, užsiimti
veikla ar teikti paslaugas, susijusius su tiesioginiu ir reguliariu kontaktu su vaikais.“ Prieiga internete: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/81c55a21e05411e9a85be81119c7a8fa?jfwid=112c9tk138.
62
 JT VTK Komentaras Nr. 12 (2009) „Dėl vaiko teisės būti išklausytam“, CRC/C/GC/12.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

62
Vaiko teisė būti išklausytam, išgirstam, dalyvauti
63
  jį liečiančių klausimų sprendime įvairiose
aplinkose ir situacijose, kuriose vaikas auga, vystosi ir mokosi yra reglamentuota ir nacionaliniuose teisės
aktuose: VTAP įstatyme, Civiliniame kodekse,
Švietimo įstatyme, Vaiko minimalios ir
vidutinės priežiūros įstatyme, Baudžiamojo
proceso kodekse ir t.t.
Praktikoje dar nėra užtikrinamas
tinkamas vaiko teisės būti išklausytam
įgyvendinimas, susiduriama su įvairiais
iššūkiais. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo
atkreiptas dėmesys į skirtingas situacijas, kai
vaikui (vaikams) nėra užtikrinama teisė reikšti
savo nuomonę, dalyvauti sprendimų priėmime
arba į šios teisės įgyvendinimą žiūrima
formaliai, neskiriamas būtinas dėmesys jos
turiniui ir tinkamam įgyvendinimui. Pažymėtina, kad tinkamas vaiko nuomonės išklausymas, sąlygų
vaikui dalyvauti su juo susijusių klausimų sprendime sudarymas gali reikšmingai pakeisti įvairių situacijų,
aplinkybių vertinimą bei priimamus sprendimus. Pvz., pokyčių reikalauja situacijos, kuriose dalyvauja
vaikai, kuriems būdingas probleminis elgesys, vaikai, susidūrę su teisingumo sistema. Praktikoje dar labai
gajus neigiamas požiūris į šiuos vaikus, jų nuomonės bei kitų svarbių aplinkybių ir priežasčių, turėjusių
įtakos jų elgesiui, priimtiems sprendimams ar kitoms reakcijoms, išsiaiškinimui nėra skiriamas reikalingas
dėmesys, pokalbiai su vaikais gali būti (yra) paviršutiniški, formalūs, turintys išankstinio nusistatymo
potekstę  –  į vaiką žiūrima, kaip į rūpesčius, sunkumus keliantį asmenį, o ne kaip į asmenį, kuris savo
elgesiu informuoja, jog turi sunkumų, jog jam reikalinga pagalba ir dėmesys. 
 Teisės būti išklausytam įgyvendinimas skirtingose aplinkose ir situacijose:
▪  Vaikas mokyklos veikloje 
Švietimo įstaigų valdymas turi būti pagrįstas jų bendruomenės narių informavimu ir dalyvavimu,
t. y. sprendimai turi būti priimami konsultuojantis ir derinant juos su konkrečiomis interesų grupėmis.
Tik aktyvi ir atvira mokyklos bendruomenė gali spręsti įvairias problemas, reaguoti į kylančius sunkumus,
kurti jaukią ir saugią mokyklos aplinką bei tuo pačiu prisidėti prie ugdymo(si) pažangos ir vaiko gerovės.
Ugdymo įstaigų priimti sprendimai, nustatomos taisyklės ir priemonės turi atitikti visos mokyklos
bendruomenės interesus.
Nors ugdymo įstaigose veikia savivaldos institucijos, tyrimų apžvalga atskleidžia, kad vis dar
dažnai mokyklos bendruomenei aktualūs sprendimai priimami nesitariant su jos nariais, neišklausant jų,
taip pat neužtikrinant vaikų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese. Pastebima ir tai, jog praktikoje
kyla sunkumų dėl skirtingų vaikų, tėvų, mokytojų ir mokyklos administracijos lūkesčių dėl
bendradarbiavimo, ugdymo proceso organizavimo, sprendimų, taisyklių turinio bei įgyvendinimo.
Nevykstant tikram, atviram ir visaverčiam dialogui, šalims sunkiai pavyksta susitarti, rasti bei priimti
kompromisinius, skirtingų šalių lūkesčius atliepiančius sprendimus, dėl to bendruomenėse kyla įtampa,
šalys kaltina viena kitą neveikimu, vengimu spręsti problemas ir pan. Pvz., karantino laikotarpiu Kauno
miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų veiklos
(neformaliojo švietimo paslaugų) stabdymo, kurie nebuvo derinti su įstaigų bendruomenėmis,
komunikacija su interesų grupėmis buvo nepakankama. 
Įgyvendinant mokykloje demokratinį valdymo stilių, Kontrolierės nuomone, būtina siekti ir
sudaryti sąlygas aktyviam mokyklos bendruomenės veikimui. Šio tikslo įgyvendinime yra itin svarbus
mokyklos vadovo vaidmuo. Pagrindinė vadovavimo funkcija  –  sujungti visus mokyklos bendruomenės

63
 „dalyvavimas“ – „ši sąvoka nėra pavartota [Konvencijos] 12 straipsnio tekste. Ji buvo išplėtota ir dabar yra plačiai naudojama
norint apibūdinti vykstančius procesus, kurie apima abipuse pagarba pagrįstą dalijimąsi informacija ir dialogą tarp vaikų ir
suaugusiųjų bei kuriais vadovaudamiesi vaikai galės sužinoti, kaip atsižvelgiama į jų ir suaugusiųjų pažiūras ir kaip tos pažiūros
nulemia tokių procesų rezultatą“. Ten pat.
„nežinome dėl ko, turbūt yra svarbių priežasčių, tik
mes norime sužinoti, kodėl suaugę žmonės priėmė
tokį sprendimą neišklausę mūsų nuomonės. Mes
esame vaikai, nors neturime pinigų ir galios,
esame priklausomi nuo suaugusiųjų sprendimų, be
mes turime Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvenciją, kuri gina ir saugo mus. Vaiko teisių
konvencijos 12 straipsnyje vaikams nustatyta teisė
dalyvauti sprendimų priėmimo procese“ 
(iš vaikų skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

63
narius (mokinius, tėvus, mokytojus) į vieną visumą, kad jie galėtų vieningai ir darniai funkcionuoti, kurtų
mokyklos kultūrą ir tradicijas, priimtų sprendimus, įtraukdami vaikus į jų priėmimą, taip pat išklausydami
vaikus ir atsižvelgdami (įvertindami) tiek į jų, tiek į visos be ndruomenės nuomonę.
Kontrolierė ataskaitiniais metais ne kartą rekomendavo konkrečioms ugdymo įstaigoms
peržiūrėti priimtus sprendimus, užtikrinant vaikų dalyvavimą ir jų nuomonės išklausymą. Pvz., Švietimo
įstatyme įtvirtinta mokyklos bendruomenės teisė nusistatyti savo narių elgesio normas. Mokinio elgesio
taisyklės ar kitas dokumentas, kuriame reglamentuojamos jų elgesio normos, Kontrolierės nuomone,
negali būti kuriamas įstaigos administracijos, pedagogų ir tėvų, neužtikrinant pačių vaikų dalyvavimo
šiame procese. Rengiant šį dokumentą būtina sudaryti sąlygas aktyviam vaikų dalyvavimui, sukurti
aplinką, kurioje vaikai galėtų įgyvendinti savo teisę būti išklausytiems, suteikti jiems būtiną informaciją,
patarimus, atsižvelgiant į vaikų amžių, brandą ir kit us aspektus.
▪  Vaiko ugdyma(si)s šeimoje
Po ilgų diskusijų įstatyminiame lygmenyje įtvirtinus galimybę vaikus ugdyti šeimoje, ataskaitiniais
metais vyko diskusijos dėl praktinio nuostatų įgyvendinimo
64
 – ugdymo šeimoje organizavimo, ypač dėl
vaiko vaidmens, jo nuomonės išklausymo ir įvertinimo, priimant atitinkamą sprendimą. 
Kontrolierė išsakė nuomonę, kad mokymosi būdo (nuotolinio, savarankiško) pa(si)rinkimas, taip
pat sprendimas dėl vaiko ugdymo šeimoje, neturi būti paremtas tik subjektyvia vaiko atstovų  pagal
įstatymą ir (ar) ugdymo įstaigos nuomone, sprendimu ar objektyviai nepagrįstu pageidavimu.
Sprendimas visų pirma turi būti priimamas vadovaujantis geriausių vaiko interesų pirmenybės ir kitais
vaiko teisių apsaugos principais. Taip pat Kontrolierė nurodė, kad privalo būti užtikrintas paties vaiko
dalyvavimas mokymo formos pa(si)rinkime ir vaiko nuomonės išklausymas tokiomis sąlygomis, jog
nebūtų vaikui daromas spaudimas, poveikis ar kitokia įtaka bei būtų užtikrinta galimybė išsakyti vaikui
savo nuomonę, nedalyvaujant jo atstovams pagal įstatymą (poįstatyminiame teisės akte pasiūlyta
įtvirtinti nuostatą, kad „vaikas specialistų pokalbio su juo metu išreiškia nuomonę ir norą ugdytis
šeimoje“).
Ši pozicija buvo argumentuota praktikoje pastebimais atvejais, kai vaiko tėvai (globėjai) galimai
piktnaudžiauja mokymosi formos pasirinkimu bei, kai mokyklos siūlo (inicijuoja) tėvams vaiką mokyti
namuose, ypač jeigu jis turi specialiųjų ugdymo(si) poreikių, kyla kitų sunkumų. Taip pat buvo atkreiptas
dėmesys į Švietimo įstatymo nuostatas dėl mokymo sutarties sudarymo bei vaiko apsisprendimo dėl jo
ugdymo(si) šeimoje, kuriose išskiriama vaiko apsisprendimo reikšmė ir svarba.
▪  Sporto mokyklos likvidavimas 
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje deklaruojama, kad pasirenkamajame (neformaliajame)
vaikų švietime laikomasi pozityvumo, aktualumo, demokratiškumo (mokytojai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs
ugdymo(si) proceso kūrėjai, kartu nustato ugdymosi poreikius), individualizavimo, savanoriškumo ir
prieinamumo (veiklos ir metodai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį
nepriklausomai nuo jų socialinės padėties) bei kitų principų.  
Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos neformalaus ugdymo
įstaigos – Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus nebuvo išklausyta
jų nuomonė, dalyvavimas sprendimų priėmime ir kt.
Kontrolierė ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad švietimo įstaigos valdymas turi būti pagrįstas jos
bendruomenės narių informavimu ir dalyvavimu, t. y. sprendimai turi būti priimami konsultuojantis ir
derinant juos su interesų grupėmis (vaikai yra viena iš šių grupių). Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų,
jog sprendimas dėl įstaigos likvidavimo buvo aptartas ir derintas su vaikais ir (ar) kitais įstaigos
bendruomenės atstovais, komunikacija su interesų grupėmis buvo nepakankama. Kontrolierė atkreipė
Vilniaus miesto savivaldybės dėmesį, jog priimant sprendimus, susijusius su vaikais, būtina įvertinti visas
priimamų sprendimų pasekmes  geriausių vaiko interesų užtikrinimo aspektu, užtikrinti konstruktyvų

64
  Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2020 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 504 „Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

64
dialogą su vaikais bei didesnį švietimo įstaigų bendruomenių į(si)traukimą į sprendimų priėmimo
procesus.
Švietimo įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas
(biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai. Teisės aktai reglamentuoja tik
bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo, bendruomenių dalyvavimo sprendimų priėmime ir kt.
aspektus, tačiau atitinkami reikalavimai nėra taikomi neformaliojo švietimo įstaigų reorganizavimo,
likvidavimo ar pertvarkos procesams (nenumatyta reorganizuojamų neformaliojo švietimo mokyklų
bendruomenių ar kitų institucijų, įskaitant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pritarimo (sutikimo)
būtinybė).
Kontrolierė pasiūlė  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai svarstyti galimybę tobulinti  teisinį
reglamentavimą, susijusį su valstybinių ir savivaldybių biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų
reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarkymu. Pažymėtina, kad Seime buvo iniciatyvos
65
  keisti Švietimo
įstatymo 44 straipsnį, nustatant, kad ir reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant neformaliojo
ugdymo įstaigą būtų informuojama įstaigos bendruomenė ir būtų konsultuojamasi su ja. 

2.9.2. Vaiko teisė reikšti nuomonę
Konvencijos nuostatos, reglamentuojančios  vaiko teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir teisę
naudotis informacija yra svarbios išankstinės sąlygos, siekiant efektyviai vaikui naudotis teise būti
išklausytam. Teisė laisvai reikšti nuomonę yra susijusi su
teise turėti ir reikšti nuomonę, ieškoti ir gauti
informaciją, pasinaudojant žiniasklaidos priemonėmis;
valstybė negali apriboti vaiko teisės turėti arba reikšti
nuomonę; ši teisė nereikalauja valstybės dalyvavimo ar
jos reakcijos. Vaiko teisė būti išklausytam, reikšti
pažiūras jį liečiančiais klausimais ir dalyvauti jo
gyvenimui įtakos turinčiuose veiksmuose ir
sprendimuose, įpareigoja valstybę numatyti teisinę sistemą ir mechanizmus, kurie sudarytų šios vaiko
teisės įgyvendinimo sąlygas. Aplinkos, kurioje gerbiama vaiko teisė būti išklausytam, reikšti pažiūras,
sukūrimas padeda ugdyti vaiko  gebėjimus pasinaudoti savo teise reikšti nuomonę.
66

Vilniaus mieste 2020 m. birželio mėn. vyko „The Black Lives Matters“ eitynės, kuriose dalyvavo ir
nepilnamečiai. Įstaigoje buvo gautas skundas, kuriame pareiškėjas teigė, kad nepilnamečiai darė teisės
pažeidimus bei, kad eitynėse buvo pažeidinėjamos vaikų teisės (daroma neigiama įtaka jų
psichosocialiniam vystymuisi ir kt.). 
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos vaiko teisės sudaro prielaidas
kiekvienam vaikui būti aktyviu  visuomenės nariu, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime įvairiomis
formomis, būdais. Vaikas turi pagrindines pilietines laisves, įskaitant teisę užsiimti taikia veikla susibūrus
į grupę, dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir kt. Vieninteliai galimi šios laisvės apribojimai galimi, kurie
taikomi pagal įstatymą ir yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo,
viešosios tvarkos, gyventojų sveikatos, dorovės arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugai. Tėvams tenka
prioritetinės teisės, pareigos ir atsakomybė už vaikų priežiūrą, auklėjimą, sąlygų visapusiškam ir
harmoningam vystytis sudarymą ir kt., taip pat ir dėl vaiko teisių, pareigų ir atsakomybės šeimoje  bei
visuomenėje. Tėvai turi taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo
teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, teisės aktų nuostatų bei tinkamai
vykdytų pagrindines savo pareigas.
Kontrolierės nuomone, bendro pobūdžio taisyklės, kaip vaikui elgtis masinio renginio metu,
turėtų būti aiškinamos jau ankstyvoje vaikystėje. Tėvai, reikšdami savo nuomonę dalyvavimu eisenoje ir
(ar) pasiimdami vaikus į renginį, gali pažeisti vaiko teises dėl jo amžiui ir brandai neatitinkančios aplinkos,
laiko ar saugumo stokos, arba priešingai, tai gali būti žmogaus teisių gynimo pavyzdys vaikui. Įstatyminiai

65
 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501, Nr. XIIIP-4501(2).
66
 JT VTK Bendrasis  komentaras Nr. 12 (2009) „Dėl vaiko teisės būti išklausytam“, CRC/C/GC/12.
„2020-06-05 Vilniuje vyko <...> eisena, kurioje
dalyvavo daug nepilnamečių vaikų“;
„išsiaiškinti mergaitės <...> asmenybę,
nubausti jos tėvus dėl nepriežiūros“
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

65
atstovai, prieš priimdami sprendimą dėl vaiko dalyvavimo viešame renginyje, taikiame susirikime ar
pan., turi įvertinti vaiko saugumo ir kitas galimas rizikas, pavojus bei pasekmes, renginio tikslą, turinį ir
kitas aplinkybes. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, dalyvavimą taikiuose susirinkimuose ir kt., negali būti
ribojama tik tėvų ir (ar) kitų asmenų subjektyv ia nuomone.
Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bei kitų institucijų išvadas, buvo konstatuota,
jog trūksta objektyvių duomenų, kad eitynių metu buvo sudarytos sąlygos vaiko teisių pažeidimui. Tuo
pačiu Kontrolierė pažymėjo, kad aktyvus vaikų dalyvavimas visose visuomenės gyvenimo srityse,
renginiuose, nuomonės reiškimas yra skatintinas, tačiau neturi būti sudaromos prielaidos manipuliuoti
vaikais, piktnaudžiauti jų patiklumu ir nepakankama socialine branda. Tiek renginių organizatoriai, tiek
dalyviai privalo imtis priemonių, kad nebūtų sudaromos sąlygos minėtiems piktnaudžiavimams, vaiko
teisių pažeidimui.

2.9.3. Vaikų dalyvavimo moksliniuose tyrimuose aspektai
Kiekvienam vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis teise būti išklausytu, taip pat turi būti
rimtai žiūrima į vaiko dalyvavimą
67
 sprendimų priėmime visais su juo susijusiais klausimais, atsižvelgiant į
jo amžių ir brandą. Vaikas, kuris naudojasi šia teise, turi būti apsaugotas nuo rizikos, žalos ar galimų
neigiamų pasekmių. Jis  turėtų būti informuojamas apie dalyvavimo apimtį, įskaitant dalyvavimo
apribojimus, laukiamus ir tikruosius dalyvavimo rezultatus, kaip yra atsižvelgta į jo nuomonę. Tam, kad
dalyvavimas būtų efektyvus, prasmingas ir tvarus, jis turėtų būti suprantamas kaip procesas,
reikalaujantis nuolatinio įsipareigojimo laiko ir išteklių atžvilgiu, o ne kaip vienkartinis renginys.
68

Vis dažniau svarstoma galimybė dėl dažnesnio vaikų įtraukimo į įvairaus pobūdžio tyrimus, kartu
rimčiau (ne formaliai), įdėmiau ir atsakingiau vertinamas vaikų dalyvavimas tyrimuose (ypač etiniai
aspektai). Visgi, tarptautiniame lygmenyje nėra nuoseklaus, išsamaus ir (ar) vieningo reglamentavimo.
Valstybių praktika, teisės aktų reikalavimai ir kitos nuostatos (praktika) dėl vaikų dalyvavimo tyrimuose
yra skirtingi.
Ataskaitiniu laikotarpiu, Įstaiga teikė pasiūlymus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus
tarnybos rengtam Atitikties mokslinių tyrimų etikai vertinimo gairių projektui (toliau  – Projektas).
Kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra išsamiai bei nuosekliai
reglamentuota vaikų teisių ir interesų apsauga bei kiti jų dalyvavimo moksliniuose ar kituose tyrimuose
aspektai. Išsamiau reglamentuotas bei tam tikra praktika yra susiformavusi dėl vaikų dalyvavimo
biomedicininiuose tyrimuose. Įstaigoje 2014 m.  atliktas  tyrimas
69
  ir diskusijos, vykusios svarstant
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimus ir kitų šios srities dokumentų įgyvendinimo klausimus,
leido konstatuoti, kad vaiko gerovės, jo teisių ir interesų apsaugai bei tinkamam įgyvendinimui nėra
skiriamas reikalaujamas dėmesys. Tikėtina, kad praktikoje galimi atvejai, kai vaiko dalyvavimui tyrimuose
nustatyti reikalavimai, vertinami kaip nepagrįstai apsunkinantys tyrimo vykdymą, į jų įgyvendinimą
žiūrima formaliai, o vaiko nuomonės išklausymui, jo dalyva vimui nėra suteikiama reikiama reikšmė.
Pritariant, kad atliekant mokslinius ar kitus tyrimus, kuriuose dalyvauja vaikai bei kiti dėl įvairių
priežasčių pažeidžiamų asmenų grupei priskirtini  asmenys, labai svarbu užtikrinti tinkamą tiriamųjų
teisių ir interesų apsaugą, jų gerovę bei etikos principų laikymąsi, buvo pateikti konkretūs siūlymai
Projekto tobulinimui ir atkreiptas dėmesys, kad nėra konkrečios (universalios) amžiaus ribos, kada vaikas
gali (iš dalies) savarankiškai priimti sprendimą dėl dalyvavimo tyrime, todėl vertinant vaiko dalyvavimo
šiame procese galimybes ir apimtį, turi būti atsižvelgiama į vaiko gebėjimą suformuluoti savo pažiūras, jo
amžių ir brandos lygį bei vaiko interesus .

67
  „Dalyvavimas“ tai asmenų ir asmenų grupių turima teisė, priemonės, erdvė, galimybė ir, jeigu reikia, pagalba jiems laisvai
reikšti savo nuomonę, būti išklausytiems ir dalyvavimas sprendimų, su jais susijusiais klausimais, priėmime, jų nuomonei skiriant
tinkamą dėmesį, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą.
68
 Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2012 m. kovo 28 d. rekomendacija CM/Rec(2012)2 dėl vaikų ir jaunų asmenų iki 18 metų
dalyvavimo.
69
 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2014  m. liepos 31 d.  pažyma Nr. (6.1-2013-157/158)PR-143 „Dėl
biomedicininiuose tyrimuose dalyvaujančių vaikų teisių ir  teisėtų interesų užtikrinimo“. Prieiga internete:
http://vtaki.lt/lt/teisine-informacija/vaiko-teisiu-padeties-vertinimas/atlikti-tyrimai-ir-apibendrinimai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

66
Moksliniuose tyrimuose gali dalyvauti įvairaus amžiaus ir brandumo vaikai, tačiau kiekvienu
atveju turėtų būti priimamas sprendimas dėl vaiko sutikimo (pritarimo) dalyvauti tyrime gavimo.
Pažymėta, kad net ir tais atvejais, kai vaikas nėra veiksnus, brandus ar pan. duoti sutikimą dalyvauti
tyrime, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą turi būti išsiaiškinamas vaiko noras, jo nuomonė dėl
dalyvavimo tyrime – pritarimas ar nepritarimas.
Kontrolierės nuomone,  kiekvienu konkrečiu atveju, atlikus išsamų planuojamo atlikti tyrimo
poveikio vaikui, jo gerovei vertinimą, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu ir kitais
reikalavimais, turėtų priimamas individualus sprendimas, ar konkrečiame tyrime yra pakankamas tik
vaiko sutikimas (galima apsiriboti tik vaiko sutikimo gavimu), ar būtina informuoti vaiko atstovus pagal
įstatymą dėl vaiko dalyvavimo tyrime, suteikiant jiems atitinkamą informaciją apie tyrimą, ar būtina
gauti ir vaiko atstovų sutikimą (pritarimą) dėl vaiko dalyvavimo tyrime ir t.t. 
Įvertinant galimą tėvų ir vaiko interesų konfliktą dėl vaiko dalyvavimo tyrime, išsakyta abejonė
dėl tyrėjo teisės (galimybės) neprašyti vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, apsiribojant abstrakčia
nuoroda dėl vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą vertybių ir interesų išsiskyrimo. Kontrolierė svarstė, ar
Gairėse, atsižvelgiant į šio dokumento teisinę galią, gali būti reglamentuoti atitinkami vaikų dalyvavimo
moksliniuose tyrimuose aspektai, taip pat, ar šie aspektai neturėtų būti reglamentuoti aukštesnės galios
teisės aktuose.
Taip pat buvo atkreiptas rengėjų dėmesys į tai, jog Projekte nėra aptarti visi (dauguma) vaikų
dalyvavimui moksliniuose tyrimuose svarbūs aspektai, pvz., informacijos vaikui suteikimas, reikalavimai
informacijos pateikimui, informacijos kalbai, jos įvairovei, atsižvelgiant į tyrime dalyvaujančių vaikų
amžių, brandą ir kitas svarbias aplinkybes; informacijos vaiko atstovams pagal įstatymą suteikimas, jos
pobūdis ir apimtis; laiko susipažinimui ir galimybių pasiteirauti, apsispręsti dėl sutikimo (pritarimo)
sudarymas; vaiko, jo atstovų pagal įstatymą kalbos, kultūrinių, religinių ir kitų aspektų svarba; vaiko teisė
atšaukti sutikimą (pritarimą) dalyvauti tyrime, pasitraukti iš tyrimo bei šio vaiko noro, valios
išsiaiškinimas, ne tik, kai vaikas tiesiogiai išsako norą nutraukti dalyvavimą tyrime, bet kai vaiko nenoras
dalyvauti (tęsti dalyvavimą) tyrime yra aiškus iš pokalbio su vaiku, matomas iš vaiko elgesio; vaiko
sutikimo (pritarimo) galiojimas (tęstinumas), jeigu moksliniame tyrime vaikas dalyvauja tam tikrą laiką ar
pan.; duomenų rinkimo būdai,  sutikimų tipai, kurie (ne)gali būti taikomi atliekant mokslinius tyrimus,
kuriuose dalyvauja vaikai; tyrėjo lytis; galimybė vaikui gauti pagalbą, jeigu kyla neigiamos dalyvavimo
moksliniame tyrime pasekmės (pvz., vaikui gali būti reikalinga psichologo pagalba) ir kt. 


2.9. Vaiko teisė būti išklausytam
ir reikšti nuomonę
P A S I Ū L Y M A I:
  Imtis priemonių privalomam mokyklos bendruomenės narių, ypač vaikų,
įtraukimui į sprendimų priėmimą visais aktualiais formalaus ir neformalaus
ugdymo organizavimo klausimais.
  Skatinti ir remti visuomenės informavimo bei kitas priemones (socialinius
tinklus), kitas iniciatyvas, užtikrinančias galimybę vaikams išreikšti nuomonę
bei veiksmingai dalyvauti diskusijose visais aktualiais visuomenės gyvenimo
klausimais.

2.10. VIEŠOSIOS INFORMACIJOS IR SOCIALINĖS APLIKOS POVEIKIO VAIKUI ASPEKTAI

2.10.1. Vaikas – viešosios informacijos gavėjas ir skleidėjas
Pripažindama svarbų masinės informacijos priemonių vaidmenį, valstybė turi rūpintis, kad vaikas
galėtų naudotis įvairių nacionalinių ir tarptautinių šaltinių informacija bei medžiaga, kuri prisideda prie
vaiko socialinės, dvasinės ir dorovinės gerovės ir skatina jo fizinį bei psichinį vystymąsi. Remiantis

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

67
Konvencija, valstybei tenka pareiga skatinti formuoti principus, padedančius apginti vaiką nuo jo gerovei
kenkiančios informacijos ir medžiagos; padėti tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams užtikrinti,
kad jie gaus pakankamai informacijos apie viešosios informacijos t urinį. 
Vaiko ir visuomenės informavimo priemonių bei kitų medijų santykis tiriant vaiko teisių ir jo
teisėtų interesų pažeidimus dvejopas: vienu atveju –  vaikas yra viešosios  informacijos vartotojas; kitu
atveju – vaikas yra viešosios informacijos objektas (pvz., kai skelbiama informacija apie vaiką, kaip apie
pažeidėją ar pažeidimo auką, kt.).
Viešosios informacijos turinio, asmens duomenų panaudojimo ir apsaugos, taip pat kitos vaiko
privataus gyvenimo apsaugos problemos nepraranda ir, Kontrolierės nuomone, nepraras aktualumo,
kadangi teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą apsaugai yra skiriamas vis didesnis dėmesys bei keliami
aukštesni reikalavimai. Asmenų skundai ir konsultacijos, bendradarbiavimas su visuomenės informavimo
priemonių veiklos priežiūrą vykdančiomis institucijomis rodo, jog tradicinėje žiniasklaidoje mažėja vaiko
teisių pažeidimų, tačiau jie „persikelia“ į kitas medijas. Pavojai virtualiose socialinėse erdvėse yra
išskiriami ir projekto „Saugesnis internetas“ patariamosios tarybos, kurios veikloje dalyvauja ir Įstaigos
atstovas, susitikimuose.
Nors apskritai stebimi teigiami pokyčiai –  visuomenė didesnį dėmesį skiria vaiko asmens
duomenų saugumui, skaitmeniniam raštingumui ir kitiems klausimams, visgi, tiek patys vaikai, tiek jų
tėvai skelbia dar gana daug asmeninės, su jų šeimyniniu gyvenimu susijusios informacijos. 
Visuotinio karantino metu, kai didžioji dalis veiklų vyko nuotoliniu būdu, išaugo įvairių grėsmių
skaičius ir lygis, kilo kitos problemos (asmens duomenų apsauga internete, elektroninės patyčios,
kibernetinis saugumas, informacinis raštingumas
ir t.t.), taip pat suaugusiųjų pagalbos vaikams ir
jų priežiūros, aktyvaus reagavimo į incidentus
virtualioje erdvėje poreikis. Pažymėtina, kad
karantino metu vaikai mokėsi specifinėmis
sąlygomis  –  namuose, todėl vaikų priežiūros ir
atsakomybės už jų elgesį našta teko ne tik
mokyklai, bet ir tėvams (globėjams). Siekiant
užtikrinti kompetentingą reagavimą ir problemų
sprendimą,  atsakingos institucijos teikė
informacinę bei kitą pagalbą nuotoliniu mokymo,
vaikų apsaugos kibernetinėje aplinkoje ir kitais
klausimais (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Vilniaus miesto
savivaldybės ir kitose interneto svetainėse skelbtos įvairios rekomendacijos, pvz., „Rekomendacijos
tėvams ir globėjams dėl vaikų saugumo internete“, „Rekomendacijos mokytojams dėl saugumo
internete nuotolinio mokymosi metu“, „Smurto ir patyčių prevencija mokantis nuotoliniu būdu“ ir kt.).
Prevencinės priemonės galimai sumažino, bet praktikoje neeliminavo vaiko teisių pažeidimo
atvejų. Pvz., vienu atveju, bendradarbiaujant su Ryšių reguliavimo tarnyba bei „karštąja“ interneto linija,
Įstaigoje buvo tiriama situacija dėl mokykloje  kilusio incidento, kai nuotolinės pamokos metu buvo
galimai platinama žalingo turinio (galimai erotinio pobūdžio) informacija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad
nuotolinėje pamokoje dalyvavę mokiniai galėjo stebėti (apie 1 min.)  netinkamo turinio medžiagos
paviešinimą. Mokykla teigė, kad incidentas yra išsiaiškintas, bendrauta su mokinių tėvais, aptartos
galimos pasekmės, mokiniams skirti įspėjimai, tačiau mokinių tėvai buvo susirūpinę vaikų saugumu bei
galimu mokyklos neveikimu. Informaciją apie incidentą interneto karštajai linijai perdavė ne mokykla, o
patys mokinių tėvai. Teisėsaugos institucijos, įvertinusios aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą,
kadangi nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių.
Kontrolierė atkreipė mokyklos dėmesį į tai, kad Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose
70
 yra
nustatyta aiški tvarka bei veiksmai, kurie turi būti atlikti, gavus informaciją apie smurtą (patyčias)

70
 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23
1
 straipsnis; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d.
įsakymas Nr. V-190 „Dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“; Rekomendacijos
mokytojams dėl saugumo internete nuotolinių mokymų metu. Prieiga internete:
„mokykloje iki šiandien prie programos galėjo
prisijungti bet kas, kas turėjo prisijungimo kodą <...>
kas vyksta toje mokykloje ir kas platino šią medžiagą.
Ar aš, kaip mama, galiu jaustis rami? Juk neaišku kas
ten prisijungia. Neaišku kokiais tikslais iš vaikų
prašoma įjungti kamerą (pagal tai net gyvenamąją
vietą galima nustatyti, sužinoti asmeninę info apie
vaiką) <...> klasės vadovas žadėjo, kad mokykla
kreipsis į policiją <...> Ar tai buvo padaryta?
Nemanau. Pati vakar išsiunčiau pranešimą policijai“.
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

68
mokykloje, tarp jų, kad: mokytojas pastebėjęs nepageidaujamą elgesį virtualioje aplinkoje turi
informuoti savo mokyklos vadovą, kuris, įvertinęs visas aplinkybes, priima  sprendimą dėl kreipimosi į
policiją; susidūrus su neteisėtu ar žalingu turiniu internete, būtina pranešti interneto karštajai linijai,
užpildant anketą svetainėje www.svarusinternetas.lt, kt. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą,
mokykla turi atsakingai ir operatyviai reaguoti į bet kokį incidentą bei ne tik imtis priemonių pažeidimą
nutraukti, bet ir apie incidentą  informuoti atsakingas institucijas. Kontrolierė taip pat pažymėjo, kad
mokykla, neatlikdama teisės aktuose nustatytų veiksmų (algoritmo) ir (ar) netinkamai juos atlikdama,
gali tik pagilinti konfliktą mokyklos bendruomenėje, nesaugumą dėl interneto naudoj imo.

2.10.2. Vaikams skirtų laidų plėtra
Vaiko teisių konvencija daug dėmesio skiria viešosios informacijos vaidmeniui stiprinant vaiko
gerovę bei nustato valstybei pareigą užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę gauti informaciją ir medžiagą
iš įvairiausių šaltinių, ypač tokių, kuriais siekiama didinti gerovę ir stiprinti fizinę bei dvasinę sveikatą.
Žiniasklaida turi būti skatinama skleisti teigiamą, vaikui naudingą ir jo lavinimo tikslus atitinkančią
informaciją (visapusiškai ugdyti vaiko asmenybę, talentą; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje
visuomenėje; ugdyti vaiko pagarbą tėvams, kultūrai, kalbai; kt.).
Visuotinio karantino metu ypač išryškėjo vaikų užimtumo, jų ugdymo organizavimo, nuotoliniam
ugdymui skirtos medžiagos trūkumo problemos. Europos vaikų teisių gynėjai (ombudsmenai) atkreipė
dėmesį, kad ne visi vaikai turi priemones ir galimybes prisijungti prie nuotolinio mokymo; kad ypač
trūksta arba net nėra pritaikytos informacijos vaikams su negalia, tautinių mažumų vaikams; kad
valstybės skirtingai sprendžia nuotolinio ugdymo organizavimo problemas – vienose ugdymo procesas
vyksta internetu, kitose – pasitelkiant televiziją.  
Valstybė, Kontrolierės nuomone, turėtų skirti didesnį dėmesį bei skatinti žiniasklaidos atstovus
(finansuojant ir kt.) skirti daugiau dėmesio vaikų poreikiams, informacijos, susijusios su Konvencija ir
vaiko gerove, sklaidai, taip pat sudaryti galimybę patiems vaikams būti žiniasklaidos dalyviais,
informacijos skleidėjais, ne tik informacinės medžiagos vartotojais. Visuomenės informavimo
priemonėse, ypač komercinėse, vis dar trūksta įvairiapusę naudą vaikui duodančios informacijos, todėl
turėtų būti didesnė Vaiko teisių konvencijos principų ir nuostatų sklaida turėtų būti daugiau
profesionalių edukacinių ir pan. laidų, skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Paminėtina, kad pandemijos metu Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija skyrė didesnį dėmesį
vaikams ir transliavo jiems skirtas specialias laidas bei projektus, tačiau Kontrolierė, turėdama omenyje
visuomeninio transliuotojo misiją bei vaiko gerovės užtikrinimo aspektus, laidų, skirtų tautinių mažumų
vaikams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, trūkumą, pasiūlė svarstyti klausimą dėl vaikams skirtų
programų plėtros.

2.10.3. Vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos
▪  Alkoholinių gėrimų reklama renginyje
Alkoholio reklama yra draudžiama, tačiau tiriant situaciją dėl galimai draudžiamos ir ribojamos
nepilnamečių atžvilgiu viešosios informacijos skleidimo, tapo žinoma, kad vieno muzikos festivalio metu
vaikai galėjo pasidaryti nuotraukas su alkoholinio gėrimo reklama, nors festivalio organizatoriai skelbė,
kad renginyje asmenys iki 18 m. turi dalyvauti su suaugusiųjų priežiūra. 
Tyrimo metu paaiškėjo, kad  skaitmeniniu būdu apdorotos nuotraukos su grafiniu elementu,
kuriame vaizduojamas alkoholinio gėrimo butelis ir alkoholinio kokteilio receptas, buvo įteikiamos
nusifotografavusiems asmenims (neskelbiamos viešai), todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarny ba šiuo
konkrečiu atveju nuotraukų nelaikė viešąja informacija bei nurodė, kad nebuvo pažeisti Visuomenės
informavimo įstatymas ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
įstatymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba konkrečiu atveju nustatė Alkoholio kontrolės

https://www.smm.lt/uploads/documents/Rekomendacijos%20mokytojams%20dėl%20nuotolinių%20mokymų.pdf.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

69
„priėjo prie spalvingo „(alkoholinio gėrimo
pavadinimas)“ stendo (reiktų atkreipti dėmesį į jo,
vaikus traukiantį, spalvingumą)“
„galutinė nuotrauka <...> visu grožiu „(alkoholinio
gėrimo pavadinimas)“ butelis, taurė ir dar plius
alkoholio kokteiliuko receptas“
(iš skundo)
įstatymo pažeidimus (alkoholio reklamos draudimas; draudimas organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus
ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus) ir konkrečioms bendrovėms skyrė
ekonomines sankcijas. 
Viešųjų renginių tvarką ir apribojimus,
susijusius su renginio metu skleidžiama informacija ir
vaikų apsauga, reglamentuoja Susirinkimų įstatymas,
detalizuoja savivaldybių patvirtintos viešųjų renginių
organizavimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Viešųjų
renginių, kuriuose numatoma skleisti neigiamą
poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią viešąją
informaciją, organizatoriai privalo iš anksto
informuoti dalyvius ir lankytojus apie minėtos
informacijos turinį ir užtikrinti, kad nepilnamečiai negalėtų dalyvauti tuose renginiuose. Viešosios
informacijos rengėjai, platintojai privalo patys įvertinti, ar skleidžiama  informacija priskirtina
informacijos, kuri ribojama skelbti ir platinti, kategorijai. Jeigu konkreti informacija atitinka nurodytą
kategoriją, ją viešai platindami ar kitaip skelbdami, rengėjai, organizatoriai, privalo laikytis teisės aktuose
nustatytų reikalavimų, t. y. informaciją tinkamai pažymėti, taip suteikiant pakankamai informacijos, kuri
leistų vaikui ir jo įstatyminiams atstovams spręsti dėl  dalyvavimo konkrečiame renginyje.
Nors tyrimo metu nebuvo gauta kitų skundų dėl konkretaus festivalio metu viešai skleistos
viešosios informacijos, kuri galėtų būti priskirtina ribojamos informacijos nepilnamečių asmenų atžvilgiu
kategorijai, Kontrolierė atkreipė renginio organizatorių dėmesį, jog jie privalėjo imtis visų priemonių, kad
nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, t. y. turėjo atidžiau ir rūpestingiau
rinktis partnerius; imtis prevencinių priemonių, jog būtų užkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams;
vertinti bei spręsti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių renginys būtų skirtas tik pi lnamečiams asmenims. 
▪  Suaugusiems skirtų prekių parduotuvės veikla
Ataskaitiniu metu išnagrinėtas gyventojų skundas dėl gyvenamajame name veikiančios sekso
prekių parduotuvės, kuri, pareiškėjų teigimu,  viešai transliuoja dviprasmiško turinio reklamą,  „savo
amoralia ir galimai nelegalia komercine veikla gali daryti žalojantį poveikį namo gyventojų vaikams“ .
Tyrimo metu nustatyta, kad juridinis asmuo veikia teisės aktuose nustatyta tvarka ir turi visus
būtinus leidimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos  tarnyba konstatavo, kad skleidžiama reklama ir
rodomi reklaminiai filmukai niekuo neišsiskiria, parduotuvė neskelbia informacijos, kuri galėtų pažeisti
namo gyventojų, praeivių ir (ar) jų vaikų interesus.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos įstatyme nustatyta, jog erotinio
pobūdžio informacija („kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks
seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys“) draudžiama tiesiogiai skelbti ar
platinti nepilnamečiams ir ji gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti ir kt.
Pagal Mažmeninės prekybos  taisykles (toliau  – Taisyklės)
71
, sekso reikmenimis, išskyrus kontraceptines
priemones, prekiaujama specializuotose (tik sekso reikmenims skirtose) parduotuvėse. Teisės aktai
aiškiai reglamentuoja reikalavimus sekso reikmenų prekybai ir viešosios informacijos, priskirtinos
erotinio pobūdžio informacijos kategorijai, prieinamumo nepilnamečiams ribojimus. Konkrečiu atveju,
parduotuvės įėjimo durys nebuvo pažymėtos įspėjamuoju ženklu, tačiau tyrimo metu pažeidimas buvo
pašalintas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kompetentingų institucijų išvadas, buvo
konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimas buvo nutrauktas tyrimo metu, o kita juridinio asmens veikla
nesudaro sąlygų vaiko teisių pažeidimui. 
Vertinant galiojantį teisinį reglamentavimą buvo atkreiptas  dėmesys, kad teisės aktuose nėra
įtvirtintas aiškus draudimas pirkti ir (ar) parduoti sekso reikmenis nepilnamečiams asmenims; nėra
reglamentuota prekyba sekso, erotinėmis prekėmis mažmeninėse prekybos vietose, į kurias gali patekti

71
  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 738 „Dėl  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
birželio 11 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

70
nepilnamečiai. Ribojimai yra nustatyti tik viešosios informacijos aspektu, Visuomenės informavimo bei
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymuose.
Pažymėtina, kad Seimui buvo teikti teisės aktų projektai, kuriais buvo siekiama reglamentuoti
(nustatyti), kad į sekso reikmenų ir (ar) erotikos prekių parduotuves ir skyrius asmenys iki 18 m.
neįleidžiami ir sekso reikmenys bei  erotikos prekės asmenims iki 18 m. neparduodami
72
. Kontrolierė
pritarė teisės aktų projektams ir teikė siūlymus jų tobulinimui, tačiau Seimas pasiūlytam teisiniam
reglamentavimui nepritarė (teisės aktai nebuvo priimti). 


2.10. Viešosios informacijos ir
socialinės aplinkos poveikio
vaikui aspektai
P A S I Ū L Y M A I:
  Skirti didesnį dėmesį informacijos sklaidai apie vaiko teises bei skatinti ir
remti iniciatyvas, teikiant kokybiškas paslaugas ir informaciją naudingą vaiko
socialiniam, kultūriniam ir visaverčiam vystymuisi. Informacija apie vaiko
teises, kita naudinga vaiko vystymuisi medžiaga (pvz. mokslas, sveikata ir kt.)
bei jos ištekliai turi būti sukurti ir pritaikyti vaikams, atsižvelgiant į jų amžių,
brandą, kalbą ir kt.

2.11. VAIKO TEISĖ Į SVEIKATĄ

2.11.1. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teisinio reglamentavimo
tobulinimas
Įstaigoje buvo nagrinėjami suinteresuotų sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų kreipimaisi dėl
sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekto, kuriuo būtų tvirtinamas Vaikų abilitacijos paslaugų
teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas bei keičiamas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios
reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas
73
.  Teisės akto projektą rengė
darbo grupė, sudaryta iš šioje srityje kvalifikuotų ekspertų bei tėvų, auginančių raidos sutrikimų turinčius
vaikus, atstovų.
Valstybės kontrolės atliktas tyrimas
74

parodė, kad dėl nepakankamo ankstyvosios
reabilitacijos paslaugų prieinamumo ir kokybės
objektyviai įvertinamas ne visų raidos sutrikimų
turinčių vaikų paslaugų poreikis, ne visiems tokiems
vaikams laiku ir kokybiškai suteikiamos paslaugos,
nesudarytos pakankamos sąlygos teikti kokybiškas
ankstyvosios reabilitacijos paslaugas. Įstaigoje atlikti
tyrimai  dėl vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios
reabilitacijos paslaugų taip pat rodo poreikį tobulinti šių paslaugų teikimo prieinamumą.
Kontrolierės pastebėjimu,  Sveikatos apsaugos ministerija skyrė nepakankamą dėmesį
suinteresuotų subjektų dalyvavimui rengiant  projektą, diskusijose dėl jo, taip pat kuriamo būsimo
paslaugų teikimo tinklo viešinimui ir galimų naujos sistemos veiklos iššūkių sprendimui.  
Projekto rengėjui  –  Sveikatos apsaugos ministerijai –  buvo pasiūlyta atlikti numatomo teisinio
reguliavimo poveikio vertinimą projektu reguliuojamoms sritims. Kontrolierei abejonių sukėlė projekte
numatyta nuostata, nustatanti mechanizmą, jog gydytojas siunčia pacientą į vieną iš penkių regioninių

72
 Reikalavimų, keliamų atskirų rūšių prekių mažmeninei prekybai ir prekybos vietomis, įstatymo projektas Nr. 17 -9066(2).
73
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 728 „Dėl vaikų raidos sutrikimų
ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
74
 Valstybinio audito 2016 m. gruodžio 8 d. ataskaita Nr. VA-P-10-4-27 „Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusias
ugdymas atitinka neįgaliųjų vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integracija“.
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos
paslaugos – tai specialistų komandos teikiamos
asmens sveikatos priežiūros paslaugos,
užtikrinančios ankstyvą vaikų raidos sutrikimų
nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą raidos
sutrikimų ar jų rizikos veiksnių turintiems vaikams,
jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

71
abilitacijos centrų, o regioninis abilitacijos centras organizuoja ambulatorinių vaikų abilitacijos paslaugų
teikimą jo aptarnaujamoje teritorijoje. Įvertinant tai, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos teiktą
informaciją, kai kuriose savivaldybėse nėra vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas
teikiančių įstaigų, manyta, jog tokia planuojama nuostata gali apsunkinti paslaugos vaikui gavimą arčiau
gyvenamosios vietos esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, sukuriama papildoma našta vykti į
regioninį centrą. Taip pat buvo pažymėta, kad abilitacijos plano įgyvendinimui ugdymo įstaigoje
reikalingas papildomų teisės aktų parengimas bei jų derinimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,
o tai turėjo būti atlikta projekto rengimo stadijoje.
Įvertindama sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaiko raidos vystymosi laikotarpiu
įgyvendinimo svarbą, paslaugų savalaikiškumo poreikį, paslaugų kokybę, įvairovę ir pan., Kontrolierė dar
kartą atkreipė dėmesį į paslaugų tinklo plėtros būtinybę, subjektų, dalyvaujančių paslaugų teikimo
procese, įtrauktį bei jų pakankamumą, siekiant ilgalaikio rezultato ir kt. Taip pat išreiškė nuomonę, jog
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas projektas dėl vaikų abilitacijos paslaugų nebuvo pakankamai
išdiskutuotas su suinteresuotomis grupėmis. 

2.11.2. Kontracepcijos kompensavimo tikslingumo klausimai
Įstaigos atstovas ataskaitiniais metais dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje
darbo grupėje
75
, skirtoje įvertinti vaistinio preparato intrauterininės spiralės su levonorgestreliu
kompensavimo tikslingumą ir poreikį lytiškai aktyvioms 15–20 m. merginoms. Atsižvelgiant į
nagrinėjamo klausimo jautrumą ir kompleksiškumą bei skirtingą 15–20 m. merginų sprendimų dėl
sveikatos priežiūros paslaugų priėmimo teisinį reglamentavimą, darbo grupės metu buvo išskirtas ir
vėliau nagrinėtas vaistinio preparato kompensavimo tikslingumas ir poreikis atskiroms merginų amžiaus
grupėms (18–20 m., 16–17 m. ir 15 m.).
Įstaiga, teikdama nuomonę dėl poreikio kompensuoti preparatą levonorgestrelį  nurodytoms
dviem amžiaus grupėms priklausančioms nepilnametėms, atsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministerijos,
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno
klinikų, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Lietuvos psichiatrų asociacijos ir kitų įstaigų
išreikštas pozicijas, jog kompensavimas laikytinas teigiamu sveikatos ir socialinės politikos pokyčiu dėl
nepasiturinčių ir atskirties grupių merginų, anksti pradėjusių lytinį gyvenimą; dėl pernelyg dažnų
neplanuotų nepilnamečių nėštumų; dėl paauglių dažnai rizikingo elgesio nėštumų metu, rizikos bei
komplikacijų gimdymo metu ir po jo, stebimo didesnio perinatalinių mirčių skaičiaus ir kt. Be minėto,
buvo vadovautasi ir Vaiko teisių komiteto nuomone
76
, kad „atsižvelgdamos į paauglių nėštumų skaičių ir
papildomas su sergamumu ir mirtingumu susijusias rizikas, valstybės turėtų užtikrinti, kad sveikatos
sistemos ir paslaugos atitiktų konkrečius paauglių seksualinės ir reprodukcinės sveikatos poreikius,
įskaitant šeimos planavimą; „trumpalaikės kontracepcijos būdai <...> turėtų būti lengvai prieinami
seksualiai aktyviems paaugliams. Ilgalaikės ir nuolatinės kontracepcijos priemonės taip pat turėtų būti
numatytos“; „valstybės turėtų užtikrinti, kad visos vaikų sveikatos paslaugos atitiktų pakankamumo,
prieinamumo, priimtinumo ir kokybės kriterijus“; „galimybės sumokėti už paslaugas, reikmenis ar vaistus
nebuvimas neturėtų būti kliūtis pasinaudoti paslaugomis.“

Įstaigos atstovas atkreipė darbo grupės narių dėmesį į etinius, teisinius ir socialinius aspektus, į
kuriuos būtina atsižvelgti skiriant intrauterininę spiralę su levonogestreliu nepilnametėms, taip pat
pateikė siūlymus, kokios nuostatos turėtų būti įtrauktos į Paslaugos teikimo aprašą, skirtą preparatą
skiriančiam gydytojui užtikrinti tinkamą jau galiojančių teisės aktų nuostatų laikymąsi ir užtikrinti 16–17
m. ir 15 m. pacienčių gerovę bei visapusišką jų interesų apsaugą. 
Pateikti siūlymai:

75
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. V-1807 „Dėl darbo grupės įvertinti
vaistinio preparato levonorgestrelio kompensavimo tikslingumą ir poreikį lytiškai aktyvioms 15–20 m. merginoms sudarymo“.
76
  JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 13 (2013) „Dėl vaiko teisės naudotis tobuliausiomis sveikatos  sistemos paslaugomis“,
CRC/C/GC/15.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

72
  dažnesnis ginekologinis sveikatos patikrinimas, siekiant laiku pastebėti ir įvertinti vaistinio
preparato galimą neigiamą poveikį sveikatai ir kitus, su šios hormoninės kontracepcijos naudojimu
susijusius, individualius situacijos ypatumus; 
  atidesnis nepilnametės pacientės emocinės būsenos stebėjimas ir vertinimas kiekvieno iš
periodinių vizitų metu  bei, esant poreikiui –  nukreipimas psichologo ar psichiatro konsultacijai,
atsižvelgiant į tai, jog vienas iš medicininės priemonės vartojimo nepageidaujamų poveikių gali būti
„slogi nuotaika ir depresija“;
  ilgesnis konsultacijos laikas, siekiant pateikti visapusišką informaciją apie ilgalaikės
hormoninės kontracepcijos rizikas (galimus šalutinius poveikius), padarinius ilgalaikėje perspektyvoje,
įtaką psichikos sveikatai, procedūros atlikimo ypatumus ir kt. 
  informuoti pacientes apie jaunimo konsultaciniuose centruose (taškuose) galimą gauti
pagalbą, informaciją šeimos planavimo, reprodukcinės sveikatos klausimais, t. y., užtikrinti, kad
nepilnametei būtų pateikiama kaip įmanoma platesnė informacinė medžiaga, siekiant ją edukuoti
lytiškumo ugdymo klausimais.
Iškilus abejonėms dėl galimai nepakankamos nepilnamečių pacienčių interesų apsaugos, buvo
suformuluoti įpareigojimai gydytojams: privalomas nepilnametės informavimas, jog intrauterininė
levonorgestrelio sistema neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų,  supažindinimas su reikalingomis
apsaugos priemonėmis ir jų naudojimu; privalomas neatidėliotinas policijos ir (ar) Tarnybos ar jos
teritorinių skyrių informavimas apie atvejus, kai pacientės priežiūros metu paaiškėja apie daromą ar
galimai padarytą nusikalstamą veiką jos atžvilgiu, išsiaiškinami duomenys, susiję su nepilnametės
elgesiu, keliančiu pavojų jos sveikatai ar gyvybei, būtinumas ginti nepilnametės teises ir teisėtus
interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto, seksualinės prievartos ir kt.).  Įstaigos siūlymams
buvo pritarta, suformuojant atitinkamus reikalavimus gydytojui Paslaugos teikimo apraše, kada skiriama
intrauterininė spiralė su levonogestreliu nepilnametėms. 

2.11.3. Globojamų vaikų hospitalizavimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose aspektai
Įstaigoje pastaruoju metu dažniau  nagrinėjama pakartotinės globojamų vaikų hospitalizacijos
tema. Pokalbių su sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atstovais metu, pastarieji informavo
Kontrolierę, kad globojami vaikai, turintys elgesio ir emocijų problemų, neretai į stacionarą atvyksta dėl
galimai netinkamo pateiktų gydymo rekomendacijų vykdymo. Taip pat dažnai viliamasi, jog per sąlyginai
trumpą laiką sveikatos priežiūros įstaigoje pavyks išspręsti įsisenėjusias institucijose globojamų vaikų
elgesio problemas. Neretai šios paslaugos laikomos vieninteliu galimu sprendimo būdu, neišnaudojant
pagalbos priemonių vaiko gyvenamojoje vietoje. Tokia
ydinga praktika paskatino iš esmės analizuoti situaciją dėl
galimai per dažno vaiko hospitalizavimo, ieškoti ją
lemiančių priežasčių bei galimų sprendimo būdų.  
Tiriamieji atvejai rėmėsi vaikų, patiriančių elgesio
ir emocijų sunkumus,  problemas, duomenimis. Į
duomenų analizę nebuvo įtraukti atvejai, apimantys
sunkius lėtinius psichikos sutrikimus. Keturios iš penkių
stacionarines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančios įstaigos pateikė informaciją apie jų įstaigose
paslaugas gavusius paauglius, kurie per kelerius metus paslaugas gavo pakartotinai. Vaikų socialinės
globos įstaigos pateikė išsamią informaciją apie globotiniams taikytą gydymą, rekomendacijas, kliūtis jas
įgyvendinant ir kitus iššūkius, su kuriais tenka susidurti globėjams.  
Analizuojant gautus duomenis, pastebėti regioniniai skirtumai ir netolygumai dėl paslaugų pagal
gyvenamąją vietą prieinamumo, tačiau kaip viena iš aktualių problemų, stabdančių ir kliudančių
rekomendacijų įgyvendinimą, buvo nurodomas gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų trūkumas (psichikos
sveikatos priežiūros paslaugas teikia suaugusių gydytojai psichiatrai), sunkumai gauti metodinę pagalbą
nedelsiant, teikiamų rekomendacijų abstraktumas, ugdymo įstaigų specialistų kompetencijos trūkumas
„buvau ne kartą išvežta į vaikų psichiatrijos
skyrių už tai, kad negrįždavau namo. Kai
vaikų teisėms pasakiau, kad mane veža ten
be jokios psichiatro apžiūros, kad mane
traumuoja, bijau naktim miegot ir kad nuo
to tik blogiau, jos, atsakė, kad: „Tai čia
nereikia apžiūros, visi čia tave žino“ 
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

73
ir pan. Pastebėta ir tai, jog globos įstaigų darbuotojams neretai tampa iššūkiu medikamentinio gydymo
paaugliams užtikrinimas. 
Dėl galimai nepagrįsto nukreipimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigas  gaunami  ir pačių,
elgesio problemų turinčių, vaikų kreipimaisi (paklausimai) .
Individualus tyrimas dėl dažno paauglės hospitalizavimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose
sukėlė abejones dėl teiktų paslaugų kokybės ir nukreipimo stacionariam gydymui pagrįstumo, nes
paauglė buvo hospitalizuojama būtent po pabėgimų iš vaikų globos įstaigos.  
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba  prie Sveikatos apsaugos
ministerijos  pateikė  išvadą, jog hospitalizavimas buvo pagrįstas, tačiau  Kontrolierės nuomone, šių
veiksmų būtų buvę galima išvengti aktyviai bei sistemingai taikant kompleksines paslaugas vaikui,
analizuojant ir peržiūrint pasiektus rezultatus, neįgyvendintų priemonių priežastis. Esant komplikuotoms
psichosocialinėms aplinkybėms, reikalinga itin aktyvi kompleksinė psichosocialinė pagalba pagal
gyvenamą vietą, užtikrinant mokyklos lankymą, tinkamą, saviraišką ir savivertę skatinančią, užklasinę
veiklą, impulsų kontrolės, savireguliacijos įgūdžių mokymus. Tyrimo metu nustatyta, jog paauglė nebuvo
prirašyta prie pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro, vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra
nebuvo sisteminga, psichologo pagalba nereguliari,  ji  nelankė neformalaus ugdymo užsiėmimų,
nedalyvavo elgesio keitimo programose.
Kontrolierė pastebi, jog tėvams (globėjams)  trūksta specialių žinių darbui su elgesio ar (ir)
emocijų sutrikimų turinčiais, krizines ar panašias situacijas  išgyvenančiais  vaikais, tačiau
nebendradarbiaujama su specializuotomis Lietuvoje veikiančiomis institucijomis –  mokyklomis–
metodiniais centrais, siekiant profesionaliai suplanuoti ir nuosekliai įgyvendinti priemones, būtinas
teigiamiems vaiko elgesio pokyčiams pasiekti. Hospitalizavimu tikimasi greito vaiko, turinčio elgesio ar
(ir) emocijų sutrikimų, problemų išsprendimo, neieškant sprendimo būdų artimiausioje gyvenamojoje
aplinkoje.

2.11.4. Ankstyvojo amžiaus vaiko sveikatos tikrinimo įtaka jo saugumo užtikrinimui
Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina pareigą atsakingoms
institucijoms (specialistams) mažo amžiaus vaikų padėtį ir interesus vertinti ypa č atidžiai.
VTAP įstatyme nustatyta švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko t eisių apsaugos, socialinių
paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, kurių darbas
yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ir jų saugumo užtikrinimu, pareiga informuoti policiją
ir (ar) Tarnybą  ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, jei turi pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai
padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus
interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo,
tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydy mo įstaigų ar panašių priežasčių). 
Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkoje
77

nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga informaciją apie pacientą pateikia savo iniciatyva (nesant
prašymo ar sutarties) ir be paciento sutikimo Tarnybai turint duomenų apie galimą vaiko teisių
pažeidimą (psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaiką, vaiko nepriežiūrą, apie likusius be tėvų
globos nepilnamečius vaikus, būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus dėl tėvų ligos,
mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš gydymo įstaigų ar panašių priežasčių).  
Kontrolierės atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirminės sveikatos priežiūros centre kūdikį
apžiūrėjęs gydytojas pastebėjo galimus smurto vaiko atžvilgiu požymius. Apie vaiko atžvilgiu galimai
panaudotą smurtą gydytojas ketino nedelsiant pranešti Tarnybai ir nedelsdamas nuėjo  į pirminės
sveikatos priežiūros centro administracines patalpas, kur buvusios darbuotojos paprašė išsiųsti
elektroninį pranešimą, tačiau informacija buvo išsiųsta tik sekančią dieną. Pirminės sveikatos priežiūros
centro veiksmai buvo įvertinti kaip nepakankamai rūpestingi ir neatitikę geriausių vaiko interesų.  

77
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą
valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

74
„kodėl ir kuo remiantis bei neinformavus
teisėtų mažametės atstovų bei
pažeidžiant mažamečio teises buvo
atimta teisė mažametei dukrai gydytis
pas visapusiškai ją žinančią gydytoją“
(iš skundo)
Tyrimo metu nustatyta, kad gydytojas apžiūrėjęs vaiką ir pastebėjęs galimus smurto prieš vaiką
požymius (hematomas veido srityje), neinicijavo išplėstinės specialistų konsultacijos. Tačiau jau sekančią
dieną po gydytojo apžiūros pirminės sveikatos priežiūros centre vaikas buvo konsultuotas traumatologo
ir neurologo, išduotas skubus siuntimas trečiojo lygio specialisto konsultacijai, vaikas greitosios pagalbos
automobiliu pristatytas į gydymo įstaigos skubios pagalbos skyrių, kur jį nuspręsta stacionarizuoti, atlikta
neurochirurginė operacija.
Kontrolierė pirminės sveikatos priežiūros centrui pasiūlė tobulinti ne tik vidaus tvarką dėl
panašaus pobūdžio informacijos operatyvaus pateikimo, tačiau taip pat kelti medicinos personalo
kvalifikaciją, skatinti bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais (kitomis medicinos įstaigomis) siekiant
užtikrinti geriausius vaikų, ir ypatingai mažo amžiaus vaikų, teises ir teisėtus interesus.  Taip pat buvo
kreiptasi  į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos
ministerijos, kuri, pagal Kontrolierės kreipimąsi, atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumo ir kokybės patikrinimą  bei  nustatė, kad kūdikiui asmens sveikatos priežiūros paslaugos
pirminės sveikatos priežiūros centre buvo suteiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos norminių teisės
aktų ir paties centro vidaus dokumentų reikalavimus. Išvadose taip pat pažymėta, kad pirminės s veikatos
priežiūros  centras  neužtikrino, kad gydytojo pranešimas apie įtariamą smurtą laiku pasiektų
kompetentingas institucijas. 

2.11.5. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą
Siekiant realizuoti kiekvieno asmens prigimtinę teisę turėti kuo geresnę sveikatą, Pacientų teisių
ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas,
teisė nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir teisė pasirinkti sveikatos priežiūros
specialistą.
Vienu iš nagrinėtų atvejų, pareiškėjas kreipėsi į Kontrolierę  dėl  jam nesudaromos galimybės
pasirinkti tą patį sveikatos priežiūros specialistą, pastarajam perėjus dirbti į kitą poliklinikos filialą.
Pareiškėjo medicininė vaiko priežiūra buvo priskirta kitam poliklinikoje dirbančiam gydytojui. Paprašius
perrašyti  vaiko medicininę priežiūrą nuo kūdikystės ją prižiūrėjusiam gydytojui, buvo paaiškinta, jog to
padaryti neįmanoma, nepaisant aplinkybės, jog gydytojas ir toliau dirbo toje poliklinikoje, tačiau kitame
filiale.
Pagal Pirminės ambulatorinės  asmens
sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir
šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą
78
,
įstaiga turi užtikrinti šeimos gydytojo komandos narių
(taip pat vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų) darbo krūvį,
neviršijantį maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.
Šeimos gydytojas dirba apylinkės principu – tai šeimos
gydytojo (arba vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų
gydytojo, gydytojo akušerio ginekologo ir gydytojo
chirurgo kartu) komandai priskirta aptarnauti prisirašiusiųjų asmenų grupė.
Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkoje
79
, nustatyta,
kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau
pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat reglamentuoti  asmens sveikatos
priežiūros įstaigos veiksmai gydytojui nutraukus darbo santykius  su įstaiga  arba  pakeitus specialybę.
Abiem nurodytais atvejais įstaigos administracija turi pasirūpinti gyventojų aptarnavimu paskirdama kitą
gydytoją ir atitinkamai pateikdama informaciją pacientams. 

78
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės
asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.
79
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie
pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“. 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

75
Minėta tvarka nenurodo, kaip turi būti sprendžiamas asmenų prisirašymo klausimas gydytojams
pakeitus apylinkę, tačiau konkrečiu atveju poliklinika, paskirdama gydytoją pacientams, taikė panašius
santykius reguliuojančius teisės aktus, t. y. kaip sprendžiami asmenų prisirašymo klausimai gydytojui
nutraukus darbo santykius ar specialybės pakeitimo atveju. Poliklinikos vidaus dokumentuose  taip pat
buvo numatyti nurodyti atvejai.
Siekdama aiškumo panašiose situacijose, Kontrolierė siūlė įstaigai apsvarstyti tikslingumą vidaus
dokumentuose aptarti asmenų prisirašymo  atvejus, kai gydytojas dėl kitų objektyvių priežasčių negali
aptarnauti jo apylinkėje prisirašiusių gyventojų , bei numatyti šių klausimų sprendimo eigą. 
Tyrimo metu pareiškėjo prašymas palikti medicininę  vaiko priežiūrą konkrečiam gydytojui buvo
įvertintas ir patenkintas. 

2.11.6. Nepagrįstas atsakomybės už galimus vaiko sveikatos sutrikimus perkėlimas
Vaiko interesų sąvokos paskirtis –  užtikrinti visapusišką ir veiksmingą naudojimąsi visomis
Konvencijoje pripažintomis teisėmis bei visokeriopą vaiko raidą. Visos Vaiko teisių konvencijoje
numatytos teisės gina „vaiko interesus“ ir jokios teisės negalima mažinti negatyviai interpretuojant  vaiko
interesus
80
.  Vaiko teisių komitetas  pripažįsta
81
, jog pareigos ir atsakomybės gerbti žmogaus teises
taikomos ne tik valstybių ir valstybinių veikėjų kontroliuojamose paslaugose ir institucijose, bet ir
privatiems veikėjams ir verslo įmonėms. 
Įstaigoje buvo nagrinėjamas kreipimasis dėl nuotykių parko parengtoje formoje nurodytų
nuostatų, vaiko įstatyminiams atstovams prisiimti atsakomybę dėl nepilnamečio vaiko patirtos žalos,
teisėtumo. Formoje (toliau – Leidimas ir sutikimas), kurią privalo pasirašyti vaiko įstatyminis atstovas, jei
vaikas nori dalyvauti pramoginėje veikloje be suaugusiojo priežiūros, be kitų nuostatų, buvo nurodyta,
jog pastarasis:  „Nieko neverčiamas ir prisiimdamas visą atsakomybę dėl savo nepilnamečio vaiko /
globotinio patirtos žalos ar tretiesiems asmenims mano vaiko / globotinio padarytos žalos, patvirtinu,
kad leidžiu savo vaiką / globotinį dalyvauti <...> nuotykių parke be suaugusiojo priežiūros“. Pareiškėjas
išsakė nuomonę, kad „reikalavimas tėvams pasirašyti šį dokumentą yra neteisėtas, <...>, [t]ai tiesiog
visos atsakomybės už galimą nelaimingą įvykį permetimas tėvams“. 
Kontrolierė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl Leidime ir sutikime
įtvirtintų sąlygų įvertinimo nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. 
Tarnyba, Leidimo ir sutikimo atitinkamų punktų sąlygas, kurių pagrindu visa atsakomybė už
galimus vaiko ar globotinio sveikatos sutrikimus perkeliama tik vartotojui, tokiu būdu apribojant
nuotykių parko atsakomybę, pripažino atitinkančiomis sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus,
t. y. jos panaikina arba apriboja verslininko civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės
atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą
vartotojo turtui. 
Nagrinėjamo klausimo kontekste Kontrolierė
atkreipė dėmesį į Leidimo ir sutikimo formos punktą,
kuriame skelbiama, jog „[m]an ir mano nepilnamečiui
vaikui / globotiniui yra išaiškinta, suprantama ir žinoma,
jog laipynių metu reikia elgtis atsakingai ir atsargiai,
įvertinti savo galimybes ir sugebėjimus, nekeliant pavojaus ir rizikos sau ir tretiesiems asmenims“. 
Atsižvelgdama į Įstaigoje nagrinėtus panašaus pobūdžio kreipimusis, Kontrolierė pakartotinai
atkreipė dėmesį, jog teikiant aktyvaus laisvalaikio (laipynes ir kt.) paslaugas vaikams, turi būti sudarytos
tinkamos sąlygos gauti išsamią informaciją iš įvairių šaltinių dėl šių paslaugų pobūdžio, rizikos ir pan.
Informacija turi būti pateikta, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad jis galėtų suprasti, įvertinti
situaciją bei kitus svarbius su jų interesais susijusius aspektus.  

80
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 14 (2013) „Dėl vaiko teisės pirmiausia atsižvelgti į jo (jos) interesus (3 straipsnio 1 dalis)“,
CRC/C/GC/14. 
81
  JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 16 (2013)  „Dėl valstybės įsipareigojimų, susijusių su verslo sektoriaus poveikiu vaiko
teisėms“, CRC/C/GC/16. 
„reikalavimas tėvams pasirašyti šį dokumentą
yra neteisėtas, <...>, [t]ai tiesiog visos
atsakomybės už galimą nelaimingą įvykį
permetimas tėvams“
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

76
Būtina pažymėti, jog prieš naudojantis paslauga, vaikams būtina skirti deramą dėmesį ir
atitinkamą laiką: instruktuojant juos, aiškiai išdėstant draudžiamus atlikti veiksmus, rizikingą elgesį,
atsakomybę už šių draudžiamų veiksmų atlikimą ir pan. Svarbu įsitikinti, kad vaikas ne tik susipažino su
taisyklėmis, bet ir suprato jų turinį, t. y. kas yra saugus elgesys, kaip elgtis įvykus nenumatytam atvejui ar
pan.
Kontrolierė atkreipė nuotykių parko dėmesį, kad teikiant paslaugas vaikams, būtų skiriamas
ypatingas dėmesys vaikų saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimui ir sklandžiam jų veikimui, būtų
įvertinami kiti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo aspektai.


2.11. Vaiko teisė į
sveikatą
P A S I Ū L Y M A I:
  Užtikrinti sveikatos priežiūros, ugdymo, vaikų socialinės globos įstaigų
specialistų bendradarbiavimą dėl paslaugų  ir pagalbos  vaikams, patiriantiems
elgesio ir (ar) emocijų sunkumus, individualizavimo bei rekomendacijų dėl jų
teikimo praktinio įgyvendinimo.
  Tobulinti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų
sistemos teisinį reglamentavimą.

2.12. VAIKO TURTINIŲ TEISIŲ APSAUGA

2.12.1. Globojamo vaiko turto apsauga
Vaikas, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Nuosavybės teisę į tam tikrą
turtą vaikas gali įgyti įvairiais būdais: gauti kaip dovaną, darbo užmokestį, stipendiją, išlaikymą, laimėti
loterijoje ir kt. Nepriklausomai nuo būdo, kuriuo vaikas  įgijo nuosavybę, jo nuosavybės teisė turi būti
ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Būtinybė traktuoti vaiką kaip lygiavertį turtinių
teisinių santykių dalyvį bei užtikrinti jo materialinių ir procesinių teisių apsaugą pabrėžiama EŽTT
praktikoje, taikant ir aiškinant  EŽT Konvencijos nuostatas.
Civilinis kodeksas nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai (kiti
įstatyminiai atstovai) uzufrukto teisėmis. Pažymėtina, kad išlaikymą tvarkantys asmenys išlaikymui
skirtas pinigų sumas ir turtą turi tvarkyti remdamiesi apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio
standartu. Vaikų poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos
išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje, arba saugiai
investuojamos. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. 
Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Tinkamai
vykdydamas pareigas, vaiko globėjas privalo vaiko turtą ir iš jo gaunamas pajamas,  vaisius tvarkyti
apdairiai, sąžiningai ir išimtinai vaiko interesais. 
Įstaigoje buvo nagrinėtas netinkamai administruojamo globojamo vaiko paveldėto turto atvejis
bei nustatyta, kad vaiko globėjas neapgalvotai ir neatsakingai panaudojo globotiniui priklausančias lėšas,
kai  didžioji dalis vaiko lėšų buvo panaudotos prabangos dalykams apmokėti (kelionei, brangiai
kainuojantiems drabužiams,  avalynei, kt.). Vertinant tokį lėšų panaudojimą vaiko interesų atitikimo
aspektu, pažymėtina, kad lėšos galėjo būti panaudotos  daugiau  reikšmingesniems ir reikalingesniems
dalykams (būsto nuomai ateityje, pradiniam įnašui, studijoms ar pan.). 
Remiantis Vaiko globos organizavimo nuostatų normomis, Tarnybos teritorinis skyrius,
vykdydamas vaiko globos priežiūrą: aplanko globojamą vaiką ir surašo globojamo vaiko aplankymo aktą;
atlieka globos peržiūrą ir užpildo globos peržiūros aktą; dalyvauja pagalbos vaikui ir šeimai plano
sudarymo procese ir jo įgyvendinimo peržiūrose, vykdant vaiko laikinąją globą; išsiaiškina, ar išnyko
priežastys, dėl kurių vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa, ir ar jis gali grįžti pas savo tėvus. Teritoriniam

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

77
skyriui lankant globojamą vaiką, išsiaiškinama, kaip vykdomos vaiko globėjo pareigos. Tinkamas globėjo
pareigų atlikimo vertinimas taip pat apima  ir globėjo vykdomo globojamo  vaiko  turto administravimo
atitikimo vaiko interesams vertinimą, tačiau praktikoje stebimas nepakankamas Tarnybos teritorinių
skyrių dėmesys globojamo vaiko turto administravimo vertinimui bei vaikų turtinių teisių apsaugai. 
Kontrolierė, atlikdama vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą, 2019 m.  prašė Tarnybos
atkreipti teritorinių skyrių dėmesį į poreikį, įgyvendinant vaiko globos priežiūros funkciją, atidžiau
vertinti globėjo pareigų vykdymo aspektus, susijusius su vaiko turtinių teisių užtikrinimu.
Reaguojant į Kontrolierės prašymą, 2020 m. buvo patvirtinta atnaujinta Globojamo (rūpinamo)
vaiko aplankymo akto forma
82
, kurioje informacija apie globojamo vaiko turto administravimą yra
išskirta atskiru punktu, o teritorinių  skyrių  darbuotojams pavesta įvertinti / pateikti įžvalgas dėl vaikui
priteisto išlaikymo, gaunamų išmokų naudojimo bei iš vaiko turto gaunamų pajamų ir išlaidų valdymo
(jei globojamas vaikas tokio turto turi). Tokiu būdu, pateikiant individualizuotus klausimus, išklausoma
gebančio ją reikšti vaiko nuomonė, taip pat išsiaiškinama globėjo nuomonė dėl globotinio  turto
administravimo. 
Ataskaitiniais metais Tarnyba taip pat informavo, kad baigiamos rengti Globojamo (rūpinamo)
vaiko turto globos (rūpybos), administravimo ir palikimo priėmimo rekomendacijos, su kuriomis bus
supažindinti ne tik Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojai, tačiau ir globos centrai, siekiant kuo platesnės
informacijos sklaidos tarp globėjų. Tarnyba įsipareigojo užtikrinti, kad globos priežiūros metu globėjai
papildomai būtų informuojami apie atsakingą globojamo vaiko lėšų naudojimą.

2.12.2. Teisinio reglamentavimo tobulinimas dėl vaiko turtinių teisių užtikrinimo 
Ataskaitiniais metais Kontrolierė teikė pastabas teisinio tobulinimo dėl vaiko turtinių teisių
užtikrinimo iniciatyvoms.
▪   Teismo leidimo instituto atsisakymas  nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas,
sandoriams, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų 
Kontrolierė  pakartotinai išreiškė nepritarimą  Teisingumo ministerijos  inicijuotiems  Civilinio
proceso kodekso bei Civilinio kodekso pakeitimų projektams
83
  –  siūlymams  atsisakyti teismo leidimo
instituto nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų,
bei minėtus įstatymų projektus šioje santykių reguliavimo dalyje įvertino kaip neatitinkančius geriausių
vaiko interesų ir sukuriančius sąlygas vaiko teisių pažeidimams atsirasti.
Neginčijant projektų rengėjų argumentų dėl tėvų pareigos užtikrinti nepilnamečių vaikų teises,
atkreiptas dėmesys į Vaiko teisių konvencijoje  įtvirtintą valstybės pareigą, siekiant apginti vaiką nuo
priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors
kitos jį globojančio asmens, imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.
Taip pat aktuali ir Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga suteikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios
reikia jo gerovei, atsižvelgiant į tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už vaiką pagal įstatymą, teises ir
pareigas, ir vertintina kaip atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp teisėtų vaiko atstovų
bei valstybės.
Teikiant išvadą pažymėta, kad Konvencijos normų taikymas buvo įvertintas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato
84
. Teismas pakartojo Konvencijos nuostatas dėl kiekvieno vaiko teisės
turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi,
bei tėvų prioritetinės atsakomybės už šios teisės įgyvendinimą, tačiau pastebėjo ir valstybės pareigą,

82
  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2020 m.
vasario 21 d. įsakymas Nr. BV-62 „Dėl Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto ir vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto
formų patvirtinimo“.
83
  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektas (Nr. 20-4493); Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.61, 3.64, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144 ir 5.7 straipsnių
pakeitimo, kodekso papildymo 3.54-1, 3.76-1, 3.115-1 straipsniais įstatymo projektas (Nr. 20-4495).
84
  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje,
nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“. 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

78
atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti
sveikam.
Kontrolierė nesutiko su projekto rengėjų teiginiu, kad teismo leidimų instituto atsisakymas
nurodytais atvejais, neigiamos įtakos nepilnamečių teisėms ir teisėtiems interesams nepadarys, ir šio
teiginio argumentavimu, jog, remiantis Civiliniu kodeksu, priemonių vaiko teisėms užtikrinti gali imtis
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, jei tėvai ar globėjai pažeidinėja vaikų teises, ir,
kad vaikas turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14
metų – į teismą. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, aukščiau cituotos projekto rengėjų nurodytos
teisės nuostatos  leis spręsti tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimą ar netinkamą tėvų valdžios
įgyvendinimą klausimą, tačiau šios priemonės, po turto perleidimo, nesudarys galimybių pašalinti vaiko
teisių pažeidimo, o pagal aiškinamajame rašte cituojamas VTAP  įstatymo nuostatas valstybės ir
savivaldybės institucijos turės teikti paslaugas ir paramą (socialinis būstas, piniginė socialinė parama). 
Reaguodama į projektų autorių aiškinamajame rašte pateiktus argumentus dėl įgyvendintos
vaiko teisių apsaugos sistemos reformos ir jos metu įdiegtų kompleksinių vaiko teisių užtikrinimo ir
apsaugos mechanizmų, sąlygų teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai, Kontrolierė pažymėjo, kad
kompleksiniai vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmai negali ir neturi būti suprantami tik kaip
išimtinai socialiniai (paslaugų ir pagalbos) instrumentai reaguojant į jau padarytą vaiko teisių pažeidimą.
Vaiko teisių užtikrinimas ir priemonių kompleksiškumas reiškia visų pirma prevencinių priemonių
taikymą užtikrinant visų vaiko teisių įgyvendinimą bei apsaugą.  Nagrinėjamų santykių reguliavimo
kontekste yra reikšmingas teismo (valstybės, įgyvendinančios pozityvią pareigą) prevencinis vaidmuo
užtikrinant vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, reiškiantis realų vaiko teisių ir interesų užtikrinimo
bei apsaugos kompleksiškumą.
Kontrolierės nuomone, Projektų autorių argumentas dėl siekio atsisakyti kai kurių teismų
vykdomų funkcijų, nesusijusių su tarp šalių kilusio teisinio ginčo sprendimu, yra nepagrįstas, nes nėra
siūloma atsisakyti teismo leidimo instituto iš esmės − jis bus taikomas ir kitiems teisiniams santykiams,
nesusijusiems su teisinio ginčo sprendimu, teismas ir toliau nagrinės bylas, nesusijusias su teisinio ginčo
sprendimu, pvz., tvirtins santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu pasekmių sutartis bei sutartis dėl
gyvenimo skyrium pasekmių, jei yra nepilnamečių vaikų. Paminėtina, kad šiais atvejais teismas netvirtina
sutarčių, jei jos iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir interesus. Todėl
pritarus  aptariamiems siūlymams, kurių tikslas mažinti teismų krūvį, didinti bylų nagrinėjimo
operatyvumą bei kokybę, sumažinti asmenų laiko sąnaudas, skirtas numatytam klausimui spręsti, teisinis
reguliavimas nebus nuoseklus vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos aspektu bei sumažins vaiko teisių ir
teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos garantijas.
▪  Dėl Vaikų išlaikymo fondo įstatymo
Kontrolierė teikė išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Vaikų išlaikymo
fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui bei pakartotinai atkreipė dėmesį, kad, nors vaiko nuolatinė
gyvenamoji vieta nustatoma pagal jo tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą) gyvenamąją vietą, praktikoje gali
pasitaikyti ir pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ar
rūpintojas gali gyventi užsienyje (vaiko laikinoji priežiūra tėvų prašymu, vaikui duodamas sutikimas
gyventi skyrium nuo rūpintojo), todėl siūlė svarstyti tikslingumą tobulinti projektą ir teisę į išmokas sieti
su vaiko, o ne jo atstovų pagal įstatymą nuolatine gyvenamąja vieta.


2.12. Vaiko turtinių teisių
apsauga
P A S I Ū L Y M A I:
 Atliekant vaiko globos priežiūrą, vertinti globėjo pareigų vykdymo aspektus,
susijusius su vaiko turtinių teisių užtikrinimu.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

79
  Priimant sprendimus dėl Civilinio proceso kodekso bei Civilinio kodekso
pakeitimų įstatymo projektų, kuriais siūloma atsisakyti teismo leidimo instituto
nekilnojamojo daikto (kaip šeimos turto) sandoriams, jei šeimoje yra
nepilnamečių vaikų, įvertinti galimą neigiamą šių siūlymų poveikį geriausių
vaiko interesų užtikrinimui.

2.13. EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR KARANTINO ĮTAKA VAIKO TEISIŲ UŽTIKRINIMUI

2.13.1. Vaiko teisių užtikrinimo problemos ekstremalios situacijos ir karantino metu 
Ekstremalios situacijos ir karantino metu vaiko teisių užtikrinimo įvairiose jo gyvenimo srityse
klausimai kelia daug diskusijų ir yra ypatingai aktualūs organizuojant paslaugas bei užtikrinant jų
prieinamumą, kokybę, užtikrinant vaikams saugią aplinką ir kt. 
Pandemijos kontekste vaikai tampa viena  labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, kuriems
reikalingas ypatingas ir didesnis nei įprastai dėmesys. Itin pažeidžiamais tampa vaikai, susidūrę su jų
teisių pažeidimu ir atskirti nuo savo šeimos (tėvų), todėl valstybės ir savivaldybių institucijos turi
užtikrinti, kad nebūtų pablogintos jų sąlygos. 
Kontrolierė, stebėdama vaiko teisių užtikrinimo padėtį izoliacijos priemonių įgyvendinimo metu,
atkreipė kompetentingų institucijų dėmesį, kad būtina numatyti specialias priemones vaikams, kurie yra
pažeidžiami ir kuriems reikalinga priežiūra už šeimos ribų, siekiant užtikrinti jų saugumą bei fizinį bei
emocinį vystymąsi. Labai svarbu įvertinti ir tai, kad izoliavimo priemonės gali pagilinti jau įtemptas
situacijas ir susilpninti šią ir taip pažeidžiamą vaikų grupę. Globojamiems (įskaitant izoliuotus) vaikams
turėtų būti užtikrintas nuolatinis mokymasis, priežiūra ir kai kurių laisvalaikio pramogų prieinamumas.
Globos įstaigose ar kitose savivaldybių laikino apgyvendinimo (saugios aplinkos) vietose turi būti
užtikrinta vaikų ir personalo apsauga, o izoliuotiems vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Užsikrėtusiems (potencialiai užsikrėtusiems) vaikams turi būti skiriamos tos pačios paslaugos, tokia pačia
apimtimi, išlaikant tokius pačius kokybės reikalavimus teikiamoms paslaugoms, kaip ir kitiems be tėvų
globos likusiems vaikams. Įvertinant be tėvų globos likusių vaikų pažeidžiamumą, taip  pat izoliavimo
neigiamas pasekmes,  Kontrolierės nuomone, reikia numatyti papildomas ir specialias emocinio bei
psichologinio palaikymo priemones, kurios, atsižvelgiant į izoliacijos aplinkybes ir anksčiau patirtą
emocinę žalą, padėtų sumažinti emocinės sveikatos ir stabilumo riziką.
Atliekama vaiko teisių užtikrinimo stebėsena parodė, kad karantino laikotarpio pradžioje nebuvo
aiškių mechanizmų, vienodos praktikos visose savivaldybėse dėl vaikų, netekusių tėvų globos, teisių ir
interesų užtikrinimo. Bendro  pobūdžio reglamentavimas buvo nepakankamas, jis nenustatė aiškių ir
visoms savivaldybėms privalomų mechanizmų užtikrinant užsikrėtusių (potencialiai užsikrėtusių) tėvų
globos netekusių vaikų, taip pat vaikų, kuriems dėl jų teisių pažeidimų reikalingos apsaugos priemonės,
tinkamas izoliavimo bei socialinių paslaugų (įskaitant socialinę globą) teikimo sąlygas. 
Įvertinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybėms išplatintas rekomendacijas
85
,
Kontrolierė pažymėjo, kad vaiko izoliavimas yra jo teisių ir laisvių suvaržymo priemonė, kurios taikymas
turi būti proporcingas siekiamam tikslui, todėl šios priemonės įgyvendinimo aspektai turi būti aptarti ne
rašte (kuris savivaldybėse interpretuojamas skirtingai), o teisės akte (tvarkoje, apraše ar pan.).
Kontrolierė keturis kartus (2020  m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, spalio mėn.)  kreipėsi į Socialinės
apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama per įmanomai trumpiausią laiką parengti tvarką (aprašą ar kitą
tokio pobūdžio dokumentą), kurioje būtų įtvirtintos aiškios ir visoms savivaldybėms privalomos
procedūros dėl užsikrėtusių vaikų izoliacijos vietos, sąlygų, visų jiems reikalingų paslaugų (įskaitant
personalą) teikimo bei kitų vaiko teisių užtikrinimui reikšmingų aspektų, taip pat nustatyti vaiko teisių
įgyvendinimo bei užtikrinimo mechanizmai, institucijų, dalyvaujančių šiame procese, kompetencijos bei
atsakomybė ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu.

85
  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020  m. kovo 23  d.  raštas Nr. (16.3 E-34)SD-1564 ,,Dėl vaikui saugios aplinkos
užtikrinimo karantino metu“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

80
Nuo pirmojo karantino laikotarpio (įskaitant ir laikotarpį tarp karantinų) savivaldybių praktika dėl
vaikų, paimtų iš atstovų pagal įstatymą ar nesaugios aplinkos, privalomo testavimo dėl COVID-19
infekcijos yra (buvo) skirtinga, pvz., yra savivaldybių, kuriose visi vaikai, paimti iš atstovų pagal įstatymą,
pristatomi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl privalomo testavimo. Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad
asmenų izoliavimą dėl COVID-19 infekcijos reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas
86
. Nei
minėtas įsakymas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės izoliuoti namuose, kitoje gyvenamojoje
vietoje ar savivaldybės administracijos numatytoje patalpoje asmenų (vaikų), jei jie neserga COVID-19
liga, nėra  įtarimų, kad jie serga šia liga ar neturėjo sąlyčio su sergančiais šia infekcija asmenimis.
Pripažintina, kad šiuo laikotarpiu yra svarbios infekcijos plitimo prevencijos ir kontrolės priemonės
teikiant paslaugas vaikams, tačiau tėvų globos ir šeimos aplinkos netekę vaikai negali būti
stigmatizuojami ir diskriminuojami kitų vaikų atžvilgiu, taikant jiems neproporcingas infekcijos plitimo
prevencijos bei kontrolės priemones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik  2020  m. lapkričio 27  d.  (praėjus  23  dienoms nuo
antrojo karantino paskelbimo) raštu savivaldybių administracijoms išplatino rekomendacijas dėl
veiksmų, susijusių su vaikų priežiūros, izoliacijos organizavimu ir (ar) vaikų paėmimu iš nesaugios
aplinkos arba iš jų atstovų pagal įstatymą, COVID -19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. 
Kontrolierė, susipažinusi su rekomendacijomis, išreiškė viltį, kad pasirinkta  Kontrolierės
sprendimo (atlikus individualaus atvejo tyrimą) bei kreipimųsi įgyvendinimo forma ir būdas iš dalies
prisidės prie  teikto  siūlymo  tikslų  –  formuoti vieningą praktiką šalyje ir efektyvaus vaiko teisių
užtikrinimo  –  įgyvendinimo.  Raštu išplatintos ir teisės aktu nepatvirtintos rekomendacijos vertintinos
kaip aplinkraštis, nes nesukuria pareigų subjektams, nenustato privalomojo pobūdžio elgesio taisyklių,
todėl kyla rizika, kad pasirinkta priemonė (išplatintas raštas), nors ir sumažins kylančių klausimų kiekį,
bus nepakankama siekiamam tikslui –  užtikrinti vienodą praktiką šalyje dėl pandemijos paskelbtos
ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu.
Kalbant apie vaikų, izoliuotų savivaldybių
administracijų paskirtose vietose, teisių užtikrinimą,
labai aktualu, kad Tarnyba, atlikdama vaiko teisių
gynimo ir užtikrinimo bei atstovavimo vaiko teisėms ir
teisėtiems interesams funkciją
87
, ne tik reaguotų į
pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bet ir
rinktų bei analizuotų duomenis apie izoliuotų vaikų
skaičių, jų teisių užtikrinimo bei apsaugos priemones
(apgyvendinimo vietą, sąlygas, teikiamas paslaugas
(įskaitant, bet neapsiribojant švietimo (nuotolinio
ugdymo) paslaugomis). Vykdant stebėseną paaiškėjo, jog pirmojo karantino metu Tarnyba neturėjo
duomenų apie izoliuotų vaikų skaičių savivaldybių patalpose, nerinko duomenų apie nuotolinio
mokymosi jiems užtikrinimą.
Įstaigoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vaikų socialinės globos įstaigoje vaikai buvo izoliuoti
patalpose, kurios neatitiko elementarių higienos normų. Globos namų administracija nesiėmė savalaikių
veiksmų įrengiant tinkamas izoliacijos patalpas globos įstaigoje, šį klausimą ėmė spręsti tik tuomet, kai
tam atsirado poreikis bei tuo pažeidė vaikų teises ir t eisėtus interesus. 
Su karantino laikotarpiu taip pat yra susijusi vaikų elgesio ir emocijų pokyčių problema,
padidėjęs vaikų jautrumas bei suicidinio elgesio apraiškos, reaguojant į kurias labai svarbu užtikrinti
paslaugų ir pagalbos teikimą, tačiau kai kuriems vaikams nėra priimtina psichologinė pagalba
(konsultacijos) nuotoliniu būdu. 
Stebint ir vertinant vaiko teisių užtikrinimo padėtį ekstremalios situacijos (karantino) metu,
pažymėtina, kad šis laikotarpis dar labiau išryškino sisteminio požiūrio į bendradarbiavimą, sprendžiant

86
 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-532 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19
liga (koronaviruso infekcija),  asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ar turėjusių sąlytį su
sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklių patvirtinimo“. 
87
 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
,,Kambaryje stovėjo tik lova, kėdė, spinta,
nebuvo stalo, kompiuterio, taip pat tualeto ir
dušo nusimaudymui. Gamtinius reikalus
atlikdavo į kibirą, kuris buvo atneštas į
kambarį. Pasišlapinus kibiras su šlapimu
būdavo išnešamas kas pusę dienos, o
pasituštinus – reikėdavo paskambinti
darbuotojai, kuri kibiro turinį išnešdavo.“
(iš tyrimo medžiagos)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

81
vaiko teisių užtikrinimo klausimus, trūkumą. Socialinė bei švietimo sistemos, vykdomosios valdžios ir
savivaldybių institucijos veikia atsietai viena nuo kitos, trūksta apsikeitimo informacija, veiksmų
koordinavimo, išteklių naudojimas turi žinybiškumo požymių. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko
teisių užtikrinimu, pasigendama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lyderystės – informacijos visais
vaiko teisių užtikrinimo aspektais rinkimo ir analizės, valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinio
sektoriaus veiksmų koordinavimo, kas sudarytų prielaidas nedubliuoti paslaugų ir pagalbos, nustatyti
didesnio dėmesio reikalaujančias sritis ir pan.  
Švietimo, socialinių ir kitų vaikui bei jo šeimai reikalingų paslaugų teikimas nuotoliniu būdu ne
visada pilna apimti atliepia paslaugos gavėjo poreikius, dėl paslaugos teikimo formos yra sudėtingiau
pasiekti tikslus, dėl kurių šios paslaugos teikiamos. 
Pastebėtina ir tai, kad karantino metu dėl nuotolinio darbo ir nuotolinio paslaugų teikimo
pobūdžio, keičiasi reagavimo į vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių užtikrinimo situacijos vertinimo
algoritmai, nustatyti įstatyminio ir poįstatyminio lygmens teisės aktuose, kurie, Kontrolierės nuomone,
negali būti keičiami vykdomosios valdžios institucijų informaciniais raštais. Neneigiant būtinybės
užtikrinti darbuotojų sveikatos saugumą karantino metu, turi būti įvertinta kokios funkcijos ir kokia
apimtimi gali būti atliekamos, taip pat kokios paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu, kaip tai
veikia teikiamų paslaugų kokybę, vaiko teisių užtikrinimo padėtį.  
Užtikrinant vaikų apsaugą nuo smurto šeimos aplinkoje ir mažinant jo riziką, karantino
laikotarpiu būtina visais prieinamais būdais didinti informuotumą apie pozityvias auklėjimo priemones,
smurtinio auklėjimo žalą, pagalbos tėvams ir vaikams linijas, užtikrinti jų paslaugų prieinamumą.  

2.13.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos organizavimas karantino
metu
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2020 m. kovo 16 d. išplatino raštą, kuriuo
informavo, kad reaguodama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207
„Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau  –  Nutarimas) imasi griežtų
prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (COVID – 19) plitimo priemonių ir, vykdant Nutarime nustatytą
pavedimą dėl viešojo sektoriaus veiklos, Tarnybos darbas karantino režimo laikotarpiu organizuojamas ir
besikreipiantys asmenys aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai užtikrinamos ir atliekamos
būtinosios neatidėliotinos funkcijos.
Būtinosiomis neatidėliotinomis funkcijomis Tarnyboje karantino laikotarpiu, dėl kurių atlikimo
Tarnybos darbuotojai vyksta į įvykio vietą, laikytini atvejai, kai pranešimą  apie galimai pažeidžiamas
vaiko teises ir geriausius interesus Tarnyba arba jos teritorinis skyrius gavo iš: 
 policijos dėl: vaiko, kuris patyrė abiejų jo atstovų pagal įstatymą (arba vienintelio turimo) fizinį
ir (ar) seksualinį smurtą ir (ar) nepriežiūrą;  vaiko, kai abu jo atstovai pagal įstatymą (arba vienintelis
turimas) negali užtikrinti jam saugios aplinkos bei nėra kitų asmenų (-ens),  kurie (-is) galėtų laikinai
pasirūpinti vaiku, kuriam dėl amžiaus ar (ir) būklės, reikalinga vyresnio nei 14 m. arba suaugusio, fiziškai
galinčio pasirūpinti vaiku, asmens priežiūra.
  iš asmens, laikinai prižiūrinčio vaiką, kuriam nustatytas apsaugos poreikis, dėl:  prižiūrimo
vaiko, kuriam būtina užtikrinti saugią aplinką, nes prižiūrintis asmuo atsisako jį prižiūrėti ir (ar) negali
užtikrinti vaikui saugios aplinkos dėl vaiko atstovų pagal įstatymą (ar vienintelio turimo) netinkamų
veiksmų (neveikimo). 
Taip pat Tarnyba nurodė, kad karantino  režimo laikotarpiu pagal galimybes, organizuos ir
dalyvaus kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių,
susitikimuose, pasitarimuose, bylų, atvejų nagrinėjimo posėdžiuose ir kt., vengiant tiesioginio kontakto:
teikiant reikalingą informaciją, nuomonę, sprendimą ar kt. raštu ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis;
žodžiu naudojant nuotolinio vaizdo ir (ar) garso priemones; teiks prašymą nagrinėti atvejus, bylas ar
vykdyti  apklausas ir pan. Tarnybos atstovui nedalyvaujant arba nukelti (ar atšaukti) suplanuotus
susitikimus, komisijų, komitetų, darbo grupių, teismų ir kt. posėdžius iki karantino režimo laikotarpio
pabaigos. 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

82
Minėtu raštu Tarnyba kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydama teikti savivaldybėms
metodines rekomendacijas, konsultacijas ir (ar) imtis kitų aktyvių veiksmų, kad kiekvienoje
savivaldybėje, tėvų globos ar priežiūros netekusiems vaikams būtų užtikrintos laikino apgyvendinimo
(saugios aplinkos)  vietos, atitinkančios karantino sąlygoms keliamus reikalavimus dėl izoliacijos, esant
rizikai dėl užsikrėtimo bei aktualios informacijos Tarnybos teritoriniams skyriams dėl įstaigų, kuriose
vykdoma vaikų laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas, pateikimo ir atnaujinimo nedelsiant, jei  šios
įstaigos keistųsi. 
Savivaldybių kreipimaisi į Kontrolierę parodė, kad paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino
laikotarpiu savivaldybių administracijų ir įstaigų atstovams kilo daug klausimų ir neaiškumų dėl įvairių
vaiko teisių užtikrinimo aspektų, Tarnybos teritorinių skyrių bei savivaldybių administracijų ir institucijų
specialistų sąveikos ir  bendradarbiavimo, nesuformuotos ir neformuojamos vieningos įstatymų,
reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, taikymo praktikos. 
Vienos savivaldybės administracijos kreipimosi  dėl Tarnybos teritorinio skyriaus neveikimo
pagrindu, Kontrolierė  atliko  tyrimą  savo  iniciatyva.  Tyrimo duomenys patvirtino, kad savivaldybės
administracija ne darbo laiku (savaitgalį) susidūrė su sunkumais užtikrindama  vaikų saugumą dėl jų
vienintelio iš žinomų atstovų (tėvo) hospitalizavimo dėl COVID-19.  Vaikai (12 ir 14 m.  amžiaus) nuo
penktadienio buvo likę vieni namuose, kol šeštadienį savivaldybės administracija gavo informaciją apie
susidariusią situaciją. Tarnybos teritorinis skyrius atsisakė imtis veiksmų užtikrinti be įstatyminio atstovo
vienų likusių vaikų teises ir  teisėtus interesus, savivaldybės vadovai ir administracija savarankiškai
sprendė susiklosčiusią situaciją (priėmė sprendimą paimti vaikus iš namų ir apgyvendinti saugioje
aplinkoje savivaldybės patalpose nesant tėvo prašymo), nors savaitgaliais jų darbo laikas nenustatytas,
jie neturi įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimus. Vaikų motinos vieta nebuvo žinoma. 
Atlikus tyrimą konstatuota, kad vaikai parą laiko buvo likę be tėvų priežiūros dėl objektyvios
priežasties  –  vaikų atstovo pagal įstatymą ligos ir hospitalizavimo. Aplinkybė, kad vaikai buvo likę be
priežiūros savo gyvenamojoje vietoje, jų amžius, vaikų patikinimas, kad jie turi maisto, nepatvirtina, kad
aplinka jiems buvo saugi, ypač įvertinant aplinkybę, kad Tarnybos ir jos teritorinio skyriaus specialistai
neturėjo informacijos bei duomenų kiek truks tėvo hospitalizavimas (vaikai bus be priežiūros), nebuvo
įsitikinta, ar tikrai vaikai turi maisto. Pažymėtina, kad vaiko ir suaugusiojo vertinimai dėl saugumo,
maisto ir kitų reikšmingų aplinkybių gali skirtis iš esmės. Teritorinio skyriaus specialistai nenurodė
teiravęsi kokio maisto ir, kiek turi vaikai;  o vaikų saugumo užtikrinimo vertinimas telefoninio ryšio
pagalba (įvertinant aplinkybę, kad šeima anksčiau buvo įrašyta į socialinę riziką patiriančių šeimų sąrašą,
tėvas pateikė informaciją, kad vaikai dažnai lieka vieni ir savimi rūpinasi patys) kritikuotinas net ir esant
ekstremaliai situacijai ir karantinui. 
Tarnybos teritorinio skyriaus vertinimu, 12 ir 14 m. vaikai nepatenka į VTAP įstatymo įtvirtintos
teisės normos reguliavimo sritį, kuri nurodo, kokio amžiaus vaikai negali būti palikti be suaugusiųjų
priežiūros. Tačiau, Kontrolierės nuomone,  teisės normos turi būti taikomos ir aiškinamos remiantis
protingumo kriterijumi, įvertinant priežiūros  nebuvimo trukmę (nebuvo žinoma tėvo hospitalizacijos
trukmė, sveikatos būklės pokyčiai, dėl vaikų sąlyčio su sergančiu COVID-19 infekcija tėvu  nebuvo
galimybių taikyti laikinosios priežiūros institutą). Priešingu atveju būtų neaišku, kodėl taikant teisės
analogiją (šiuo argumentu Tarnybos teritorinio skyriaus vedėja grindė ir motyvavo savo sprendimus)
vaikai paimami iš šeimos ar taikomas laikinosios priežiūros, vaiko laikinojo apgyvendinimo institutas (t. y.
pripažįstama, kad vaikui nėra sudaryta saugi aplinka) tais atvejais, kai tėvai apsvaigę (policijos
pranešimai), tėvai nukenčia eismo įvykyje ir hospitalizuojami, taip pat kitose situacijose, kuriose būtina
užtikrinti vaiko teises nuo gręsiančių pažeidimų. 
Teritorinio skyriaus vedėja neveikimą motyvavo tuo, kad nebuvo vaiko teisių pažeidimo ir
pagrindo paimti vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą (tėvo), nes tėvas tinkamai įgyvendino tėvų valdžią.
Sutiktina su teritorinio skyriaus nuomone, kad nebuvo pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kaip vaikų
teisių pažeidimą, atsiradusį dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaikų
interesams, vaikų nepriežiūrą,  nes vaikai namuose vieni liko dėl objektyvių priežasčių. Tačiau
pažymėtina, kad savivaldybė kreipėsi ne dėl vaiko teisių pažeidimo, o poreikio užtikrinti vaiko teises ir
apsaugoti juos nuo pažeidimo. 

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

83
VTAP įstatymas
88
 nustato Tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus pareigą gavus informaciją
apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus nedelsiant pradėti nagrinėti pranešimą šio įstatymo
nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir aukščiau cituotomis jų normomis, turėjo būti
atliktas situacijos vertinimas. Neatlikus situacijos vertinimo (abejotina, ar pokalbis telefonu su vaikais gali
būti prilyginamas teisės aktuose nustatytai situacijos vertinimo procedūrai),  specialistai neturėjo
pagrindo teigti „jog nėra pagrindo nustatyti vaikų apsaugos poreikį  ir paimti vaikus iš tėvo“. Atlikus
situacijos vertinimą (net jei jis būtų atliktas nuotoliniu būdu), ypač nagrinėjamu atveju galėjo ir turėjo
būti nustatytas ne apsaugos vaikams poreikis, o būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir
tuo teisiniu pagrindu (nebuvo tėvo prašymo, nes būdamas izoliuotas hospitalizacijoje jis jo ir negalėjo
pateikti) vaikus apgyvendinti laikinoje savivaldybės nustatytoje izoliacijos vietoje ar (ir) jiems teikti kitas
reikalingas paslaugos.
Sprendimų priėmimo procesas, institucijų bendradarbiavimas, kompetencijų (įgaliojimų)
paskirstymo klausimai nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo aptarti, todėl teigtina, jog apgyvendinant vaikus
saugioje jiems aplinkoje turėjo būti vadovaujamasi VTAP  įstatymo nuostatomis, kiek tai objektyviai
įmanoma Tarnybos ir jos teritorinių skyrių funkcijas vykdant nuotoliniu būdu.  
Atlikusi tyrimą,  Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino
laikotarpiu viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas  nebuvo sustabdytas, visų viešųjų ir
administracinių paslaugų teikimas buvo apribotas jų teikimo būdu, t. y. paslaugos, kiek įmanoma pagal
jų pobūdį, buvo teikiamos nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus)
atlikti darbo vietoje ir privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. 
Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ekstremalios padėties ir karantino laikotarpiu nebuvo
sustabdytas teisės aktų galiojimas. Susidariusi padėtis įpareigojo sukurti teisės aktų  įgyvendinimo
mechanizmus, įvertinant padėtį ir sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos
valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. V-351 „Dėl koronaviruso valdymo
priemonių“, kuriuo pavesta visoms valstybės  ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms
maksimaliai teikti gyventojams aptarnavimo paslaugas nuotoliniu būdu, vengiant tiesioginio kontakto.
Institucijos priėmė sprendimus dėl to, kurios paslaugos bus teikiamos tiesiogiai, kurios  –  nuotoliniu
būdu, tačiau tokie sprendimai reiškia tik funkcijų (paslaugų) vykdymo formos pasikeitimus, tačiau ne jų
atlikimo suspendavimą.
Karantino metu net nuotoliniu būdu nebuvo reaguojama į pranešimus, gautus ne iš policijos
įstaigų, buvo reaguojama tik į ribotą pažeidimų grupę. Tokia padėtis ne tik neigiamai vertintina vaiko
teisių užtikrinimo ir valstybės pozityviosios pareigos šioje srityje įgyvendinimo kontekste, tačiau ir
neleidžia pilna apimtimi įvertinti vaiko teisių užtikrinimo (apsaugos) padėties šalyje aptariamu
laikotarpiu.
Tarnybos neatidėliotinų ir būtinųjų funkcijų apimtis, iš to sekantys (ne)reagavimo į pranešimus
apie vaiko teisių pažeidimus ir būtinybę užtikrinti vaiko teises mechanizmai kelia abejonių dėl vaiko
teisių užtikrinimo karantino metu efektyvumo. 

2.13.3. Nuotolinio vaikų ugdymo(si) problemos bei iššūkiai karantino laikotarpiu
Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje paskelbus
89
  karantiną, per trumpą laiką turėjo
persiorientuoti visa švietimo sistema –  mokinių mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo
būdu tapo visuotiniu reiškiniu, t. y. kasdienį mokymąsi klasėse pakeitė retai ugdymo praktikoje taikytas
nuotolinis mokymas. Šis staigus pokytis paveikė mokinių, tėvų ir mokytojų sąveikas, jų vaidmenis
ugdymo procese, pasikeitė ir ugdymo aplinka, mokymo strategija. 
Įstaigos  duomenimis, buvo atvejų, kai ugdymo proceso vykdymas nuotoliniu būdu šeimai
nebuvo priimtinas ir (ar) patogus, tačiau bendru šeimos ir ugdymo įstaigos sutarimu, ugdymo procesas
buvo užtikrinamas vaikams į namus pristatant atspausdintas užduotis bei surenkant jau atliktas. Pirmojo

88
 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 punktas.
89
  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje
paskelbimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

84
karantino laikotarpiu dažniausiai kylantys sunkumai buvo techniniai nesklandumai dėl interneto ryšio,
vyresnio amžiaus globėjų prastas kompiuterinis raštingumas, vaikų nenoras mokytis,  motyvacijos stoka,
per didelis mokymosi krūvis, dalijimasis mokymosi priemonėmis su kitais vaikais (broliais, seserimis),
fizinės aplinkos, pagalbos užtikrinimo mokymosi procese ir kitos problemos.
Nors 2020 m. lapkričio mėn. vėl paskelbus
90
 karantiną mokyklų bendruomenės jau buvo geriau
pasiruošę nuotolinio ugdymo būtinybei (daugeliu atvejų išspręstos techninės bei technologinės
problemos; pagerinta komunikacija su mokyklų bendruomenių nariais ir kt.), tačiau dalis nurodytų
problemų išliko aktualios. Nuotolinis ugdymas sukėlė nemažai sunkumų, susijusių su teikiamų švietimo
paslaugų kokybe (tėvai skundėsi, jog nuotolinėse pamokose trūksta nuoseklumo, informacija teikiama
nestruktūruotai, mokytojai  negeba sutelkti dėmesio į reikšmingą dalykinį turinį, trūksta pagarbos
mokiniui ir pan.). Įstaigoje  gauti ir kreipimais, dėl galimai pernelyg didelės  vaikų kontrolės  nuotolinių
pamokų metu („mokytoja liepia mokiniams jungtis su vaizdu iš anksto neįspėjusi (čia ir dabar)“;
elektroniniame dienyne pažymėta, jog vaikas nedalyvavo pamokoje, nes jis piešė neprisijungęs prie
mokymosi platformos).  Kilo  klausimai ir dėl to, ar prisijungimas prie mokymosi platformos su vaizdu
nepažeidžia vaiko ir kitų su juo gyvenančių asmenų teisės į privatų gyvenimą, ypač, kai  visa šeima
karantino laikotarpiu gyvena vienoje mažoje erdvėje. Įstaigoje gauti duomenys, taip pat atskleidė, kad
nuotolinis ugdymas, apribojęs mokinių tarpusavio bendravimo galimybes, pablogino vaikų emocinę
savijautą, apribojo socialinių, emocinių kompetencijų vystymo galimybes, sumažino mokymosi
motyvaciją, įsitraukimą į ugdymos(si) procesą ir kt. 

2.13.4. Neformaliojo švietimo užtikrinimas karantino laikotarpiu
Karantino paskelbimas Lietuvoje tapo iššūkiu užtikrinti ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo
vaikų švietimo veiklas. Vyriausybei sustabdžius
91
 ugdymo bei švietimo veiklą visose švietimo įstaigose ir
leidus ugdymo procesą organizuoti tik nuotoliniu būdu, kai kuriose savivaldybėse neformaliojo švietimo
veiklos ir toliau sėkmingai buvo įgyvendinamos perkėlus jas į nuotolinę erdvę, tačiau dalies jų teikimo
procesas sutriko. Kai kuriais atvejais neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą
papildančio ugdymo mokyklų veikla buvo apribota (sustabdyta) dėl savivaldybių priimtų sprendimų.
Vienas iš ataskaitiniais metais paaiškėjusių atvejų, dėl kurio Įstaigoje buvo gauta beveik  300
vaikų tėvų skundų  –  Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimai
92
, kuriais buvo sustabdyta
neformalųjį švietimą vaikams teikiančių įstaigų ir kultūros bei sporto įstaigų veikla (nesudarant sąlygų
vaikams gauti paslaugas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu) ir, kurie Kontrolierė vertinimu
buvo priimti pernelyg skubotai bei pažeidžiant vaikų teis ėtus interesus.
Tyrimas paskatino išsiaiškinti, kaip karantino laikotarpiu savivaldybėse buvo išspręsti klausimai,
susiję su biudžetinių neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų
veiklos aspektais, įvertinti neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo karantino laikotarpiu stipriąsias ir
silpnąsias puses,  atsivėrusias galimybes bei iškilusias grėsmes ir pan., siekiant paskatinti priimti
sprendimus, nukreiptus į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo
(FŠPU) mokyklų veiklos tobulinimą, kompetencijų stiprinimą, galimybių plėtrą.
Išsiaiškinta, jog nuo karantino paskelbimo pradžios NVŠ:  visa apimtimi buvo užtikrintas 53
savivaldybėse;  iš dalies  –  5 savivaldybės (Mažeikių, Pasvalio, Prienų, Šilutės ir Širvintų rajonuose;  iki
karantino  pabaigos atidėtas  sporto mokyklų paslaugų teikimas);  2 savivaldybėse (Kauno miesto ir
Ukmergės rajono) buvo sustabdyta pilnai.

90
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje
paskelbimo“.
91
  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje
paskelbimo“.
92
  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. A-1073 „Dėl Kauno miesto
savivaldybės biudžetinių kultūros ir sporto įstaigų veiklos karantino laikotarpiu“; Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. A-1113 „Dėl Kauno miesto savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų (išskyrus
ikimokyklinio ugdymo įstaigas) veiklos 2020 m. balandžio 1 – 30 d.“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

85
Apibendrinus tyrimo metu gautą medžiagą, buvo išskirtos šios karantino laikotarpiu išryškėjusios
neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo (ugdant vaikus  nuotoliniu mokymo proceso organizavimo
būdu) stipriosios ir silpnosios pusės, atsivėrusios galimybės bei kilusios (ateityje galimos kilti) grėsmės: 
Stiprybės
  Sustiprėjusi komunikacija, bendradarbiavimas tarp mokyklos bendruomenės narių
(atitinkamai kokybiškesnis grįžtamasis ryšys).
 Padidėjęs bendruomeniškumas ir partnerystė, sustiprėjęs socialinis palaikymas. 
 Daugumos tėvų, mokinių, mokytojų pozityvus nusiteikimas, atsakingumas ir darbštumas. 
  Galimybė mokiniams ugdyti kognityvinius, savarankiško mokymosi, laiko planavimo
gebėjimus, pajausti didesnę asmeninę atsakomybę už savo mokymąsi, stiprinti individualią pažangą. 
  Papildoma patirtis mokytojams užtikrinant vaikų ugdymą nuotoliniu mokymo proceso
organizavimo būdu.
 Papildoma patirtis vaikams, platesnės saviraiškos  galimybės.
 Galimybė tėvams išsamiau susipažinti, įvertinti vaikų mokymosi ypatumus, aktyviau prisidėti
prie vaikų tobulėjimo skatinimo.
 Aktyvesnė mokytojų komunikacija su tos pačios (panašios) srities specialistais, platesnis
dalijimasis gerąja patirtimi ir pasiekimais.
Silpnybės
 Iš dalies (per ilgesnį laiką) pasiekiami ugdymo(si) tikslai dėl vaikų mokymosi ir mokytojų darbo
sąlygų: namuose trūkstant įrangos ar erdvės, ribojamas mokinių įsitraukimas į veiklas, prastėja
mokymosi kokybė.
  Sunkumai sudarant tinkamą vaikų mokymosi dienotvarkę, paskirstant mokymosi krūvius –
suderinant bendrojo ugdymo mokyklų mokymo programą (mokymosi krūvį) su neformaliojo švietimo
įstaigų veikla.
 Sutrikęs kokybiškas kai kurių sričių neformalusis vaikų ugdymas dėl kontaktinio komandinio,
kolektyvinio darbo ribojimų, apribotas techninis ir taktinis pasirengimas. 
 Didelės laiko sąnaudos (kaštai) mokytojams atrenkant medžiagą ir paverčiant ją interaktyvia,
įgūdžių trūkumas.
  Mokinių kompiuterinio raštingumo, kitų įgūdžių stoka, dalies vaikų negebėjimas dirbti
savarankiškai ir įtaka siektiniems rezultatams. 
 Sudėtingesnis vaikų įgyvendintų veiklų vertinimas.
  Neužtikrintas betarpiškas mokytojo ir mokinio bendravimas, dėl ko suprastėja mokymosi
motyvacija.
 Dažniau iškylančios grėsmės mokiniams ir mokytojams dirbant internetinėje erdvėje.
  Šeimų, turinčių socialinių problemų, vengimas dirbti videokameromis, taip slepiant
problemas.
Galimybės
  Parengti nuotolinio mokymo proceso organizavimo tvarką, kuri leistų: pritaikyti patirtį
organizuojant nuotolinį mokymą vaikų ligos, karantinavimosi ar pan. atveju; organizuoti informacinius
susirinkimus, konsultacijas nuotoliniu būdu; užtikrinti, esant por eikiui, lankstumą pasirenkant užsiėmimų
laiką; organizuoti nuotolinį mokymą  esant nenumatytiems atvejams; užtikrinti mišraus (suderinto,
hibridinio) ugdymo galimybes.
 Išplėsti neformaliojo ugdymo veiklų turinį, mokymosi medžiagą paverčiant interaktyvia, kurti
skaitmeninį turinį.
 Išplėsti informacines ir komunikacines galimybes .

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

86
  Stiprinti kompetencijas –  sąmoningumą, gebėjimą mokytis savarankiškai, kūrybiškumą,
kognityvinį lankstumą, gebėjimą planuoti, kitas asmenines ir emocines kompeten cijas.
  Tėvams išsamiau susipažinti su ugdymo turiniu, įvertinti kiekvieno mokytojo dedamas
pastangas, taip pat savo vaikų krūvį ir motyvaciją. 
Grėsmės
 Gali susilpnėti mokymosi motyvacija sutrikus „gyvam“ bendravimui, taip pat nesant galimybei
visapusiškai tobulinti įgūdžius komandinėse (grupinėse) veiklose ir pan. 
 Gali nukentėti kai kurių vaikų mokymosi rezultatai (pasiekimai) (neįsisavinta meno, sporto ir
kt. veiklų atlikimo technika ir metodai; nepasiektas reikalingas fizinio aktyvumo lygis; ugdymo(si)
netolygumas).
 Mokinių fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimas dėl ilgesnio prie kompiuterio praleidžiamo
laiko, „gyvo“ bendravimo galimybės neturėjimo .
  Mokytojų fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimas dėl padidėjusio darbo krūvio
skaitmeninant medžiagą, darbo tik kompiuteriu.
 Vaikų bendravimui persikėlus į elektroninę erdvę  – suintensyvėjęs patyčių mastas.
Tyrimo metu paaiškėjo ir kiti  savivaldybių priimti sprendimai, skirti užtikrinti didesnes
neformaliojo vaikų švietimo veiklos vykdymo nuotoliniu mokymo organizavimo būdu galimybes:
  mokestis už mokslą  –  15 savivaldybių tarybų priėmė sprendimą karantino laikotarpiu
neskaičiuoti mokesčio už visose (kai kuriais atvejais – dalyje) savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo
mokyklose ir formalųjį švietimą papildančiose ugdymo įstaigose organizuojamą neformalųjį vaikų
ugdymą; 7 savivaldybių tarybos – mokestį karantino laikotarpiu sumažino 50 proc.;
 siekiant užtikrinti nenutrūkstamą neformaliojo švietimo veiklą, užtikrinti visų vaikų lygiavertes
galimybes tęsti ugdymą(si) ir tobulėti, dalyje savivaldybių vaikams buvo išdalinti mokyklų turimi muzikos
instrumentai, sporto inventorius, vaikai aprūpinti dailės priemonėmis (pvz., molbertais ir kitais meno
užsiėmimas reikalingomis priemonėmis) ir pan.
Kontrolierės nuomone, daugeliu atvejų programų įgyvendinimas nuotoliniu būdu yra įmanomas,
kaip yra įmanomas ir konkrečių ugdymo tikslų pasiekimas, jei tokio pobūdžio vaikų ugdymui yra
atsakingai ruošiamasi –  sukaupiant skaitmeninę mokomąją medžiagą ir užduotis, skirtas mokiniams
mokytis nuotoliniu būdu, susitariant iš anksto su mokiniais dėl mokymo nuotoliniu būdu taisyklių ir pan.
Švietimo įstaigų valdymas turi būti pagrįstas jos bendruomenės narių informavimu ir dalyvavimu.
Priimant sprendimus dėl neformaliojo vaikų švietimo įstaigų ir formalųjį švietimą papildančias
programas įgyvendinančių įstaigų veiklos karantino laikotarpiu,  taip pat buvo svarbu kuo plačiau į
diskusiją dėl atitinkamų ugdymo programų organizavimo (vykdymo) tvarkos ir kitų klausimų, sietinų su
vaiko teisės į mokslą įgyvendinimu, įtraukti atitinkamų švietimo įstaigų bendruomenes, kartu užtikrinant
ir vaiko teisę į dalyvavimą, priimant jį liečiančius sprendimus. 
Kontrolierė, atsižvelgdama į paaiškėjusias aplinkybes, pasiūlė: 
  imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų ir priimant su vaiko teisių ir teisėtų interesų
įgyvendinimu susijusius sprendimus, atkreipti dėmesį į geriausių vaiko interesų prioriteto principo
svarbą, įvertinti atitinkamų veiksmų įtaką vaikui ir suteikti jam tinkamą pirmenybę; 
  užtikrinti didesnį švietimo įstaigų bendruomenių (administracijos, mokytojų, tėvų ir vaikų)
įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus, tokiu būdu užtikrinant geresnę komunikaciją su įvairiomis
interesų grupėmis;
  atlikti neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas
įgyvendinančių įstaigų veiklos karantino laikotarpiu analizę –  įvertinti stipriąsias ir silpnąsias ugdymo
organizavimo nuotoliniu mokymo proceso būdu puses, atsivėrusias galimybes bei kilusias (ateityje
galimas kilti) grėsmes ir, priklausomai nuo paaiškėjusių duomenų, imtis priemonių, nukreiptų į įstaigų
veiklos tobulinimą, kompetencijų stiprinimą, galimybių plėtrą.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

87
2.13.5. Užsieniečių registracijos centre gyvenančių vaikų ugdymas tam tikru karantino
laikotarpiu
Vaikams migrantams ugdymas yra esminis veiksnys jų socialinės integracijos procese. Ugdymas
suteikia vaikams galimybes bendrauti, pažinti kultūrą, tobulinti įgūdžius, vėliau padidina įsidarbinimo
galimybes. Remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi
teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo
programas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 
Šalyje paskelbus karantiną
93
, Užsieniečių registracijos centre buvo nustatyti apribojimai, tarp jų,
draudimas centre apgyvendintiems prieglobsčio prašytojams, turintiems teisę judėti Lietuvos
Respublikos teritorijoje, išeiti iš jo ilgiau kaip 2 val. per parą. Šiame centre gyvena prieglobsčio prašytojų
(kitų užsieniečių) šeimos su mažamečiais vaikais, kurie turi teisę į ugdymą. Ikimokyklinis, priešmokyklinis
ir pradinis ugdymas  minėtu  laikotarpiu buvo vykdomas kontaktiniu būdu, užtikrinant valstybės lygio
ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo
laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis
asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Užsieniečių registracijos centre gyvenantiems vaikams
ugdymas(is) nebuvo įmanomas, nes jie negalėjo palikti savo gyvenamosios vietos ilgiau nei 2 val.  per
parą. Mažai tikėtina, jog šiems pažeidžiamiems asmenims, nuotolinis ugdymas būtų tinkamiausias
sprendimas dėl kalbos barjero, naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis galimybių ir socializacijos
reikmės.
Kontrolierė atkreipė dėmesį į neigiamą nuotolinio ugdymo poveikį  vaikų raidai, socializacijai.
Europos Parlamentas
94
  priminė valstybėms labai svarbų socialinį mokyklų ir kitų švietimo įstaigų
vaidmenį, pvz., teikiant reguliaraus maitinimo paslaugas ir papildomą paramą; atkreipė jų dėmesį į
neigiamą izoliavimo priemonių poveikį besimokančiųjų psichikos sveikatai ir gerovei, taip pat į įtampą,
susijusią su vertinimu ir izoliacija nuo bendraamžių; ragino valstybes nares daryti tai, ko reikia, kad
visiems būtų užtikrintas mokymasis gyvai; pabrėžė, kad neįmanoma pakeisti tiesioginio mokytojų ir
besimokančiųjų bendravimo ir kad tik mokymasis gyvai gali veiksmingai užtikrinti socialinių ir
bendravimo įgūdžių formavimą; taip pat išsakė nuomonę, kad nors tikėtina, jog pandemija paskatins
perėjimą prie mišraus švietimo modelio, kuriame mokymasis gyvai klasėje bus derinamas su e.
mokymosi sprendimais, mokymasis gyvai turi išlikti švietimo ir mokymo pagrindu.
Kontrolierė prašė Vidaus reikalų ministerijos, kaip atsakingos institucijos už už sieniečių buvimo ir
gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje įgyvendinimą ministerijai pavaldžiose įstaigose,
apsvarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybes, nustatant aiškesnį teisinį reglamentavimą dėl
vaikų, gyvenančių Užsieniečių registracijos centre, ugdymo(si) teisės bei judėjimo teisės (išėjimo iš
centro) COVID-19 pandemijos kontekste. 2020 m. gruodžio mėn. buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas
dėl karantino sąlygų ir jame nustatyta, kad draudimas išeiti iš Užsieniečių registracijos centro ilgiau kaip
2 val. per parą netaikomas prieglobsčio prašytojams, kuriems švietimo veiklos teikiamos kasdieniu būdu.  

2.13.6. Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisių užtikrinimas karantino laikotarpiu
Paskelbus šalyje valstybės lygio ekstremalią situaciją ir įvedus karantiną
95
, dėl įvestų apribojimų
ir numatytų specialiųjų priemonių, kuriomis buvo siekiama suvaldyti koronaviruso (COVID-19) infekcijos
plitimą nebuvo užtikrintas logopedų ir specialiųjų pedagogų pagalbos prieinamumas vaikams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių, pvz., turintiems klausos ir (ar) regos negalią.  Situacijai keičiantis ir
mažėjant naujų užsikrėtimų atvejų skaičiui, buvo priimti sprendimai dėl  įstaigų  (taip pat ir ugdymo)

93
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1126 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje
paskelbimo“.
94
 Europos Parlamento 2020 m. spalio 22 d. rezoliucija dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (2020/270(RSP).
95
  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos
paskelbimo“;  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos
teritorijoje paskelbimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

88
veiklos  atnaujinimo,  parengiant  būtinąsias  sąlygas
96
,  pagal kurias turėjo būti organizuojamos  ugdymo
paslaugos.
Šiame kontekste paminėtina  Vaiko teisių komiteto  nuomonė
97
, jog Konvencijos 23 straipsnio 1
dalis turi būti laikoma svarbiausiu principu įgyvendinant vaikų su negalia teises: vaikas su negalia turi
gyventi pilnavertį ir prideramą gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų
aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Valstybių dalyvių taikomos priemonės, susijusios su vaikų su
negalia teisių įgyvendinimu, turėtų būti nukreiptos į šį tikslą. Pagrindinė šios dalies žinutė yra ta, kad
vaikai su negalia turėtų būti įtraukti į visuomenę. Šio tikslo įgyvendinimui yra skiriamos įvairios
priemonės, numatytos švietimo ir sveikatos srityse – kuo labiau įtraukti šiuos vaikus į visuomenę. 
Dar neatnaujinus ugdymo įstaigų veiklos,  į Įstaigą kreipėsi tėvai dėl savivaldybės parengtų
ugdymo įstaigoms būtinųjų sąlygų įgyvendinimo. Tėvai nerimavo, jog vaikams, ypač su negalia, gali kilti
emocinių sunkumų prie įėjimo susitikus veido kaukes dėvinčius įstaigos darbuotojus, jog  vaikams gali
būti sunku juos atpažinti.  Buvo viliamasi ugdymo įstaigų supratimo, jog bus atsižvelgiama į individualius
atvejus ir, laikantis saugumo priemonių, bus  leista  palydėti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigos
patalpas.
Atsižvelgdama  išreikštą susirūpinimą dėl būtinų sąlygų įgyvendinimo, Kontrolierė kreipėsi į
savivaldybės administraciją ir prašė įvertinti vaikus su negalia auginančių tėvų skundus, apsvarstyti vaikų
palydėjimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpas galimybes.
Inicijavus klausimo sprendimą, Įstaigoje buvo gautas skundas, kuriame pareiškėja teigė, kad
karantino, atnaujinant ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklą, susidūrė su kliūtimis dėl vaiko  palydėjimo į
darželio patalpas. Pareiškėja nurodė, jog nuvykusi su vaiku į darželį, negalėjo pateikti iš anksto pasirašyto
susitarimo su darželio administracija, o galimybė pasirašyti susitarimą vietoje jai nebuvo sudaryta; vaikas
su negalia  buvo stumdomas nuo durų prie durų tik dėl administracijos sprendimo atnešti pasirašytą
susitarimą.  Nagrinėjant informaciją, paaiškėjo, jog pareiškėjai, išreiškus pageidavimą lydėti vaiką iki
darželio grupės, buvo parengtas  susitarimas dėl atvykimo ir išvykimo iš specialiojo lopšelio–darželio
karantino laikotarpiu. Susitarime buvo nurodyta, jog vaikas į įstaigą priimamas p ro atskirą įėjimą į įstaigą,
kartu su vaiku į įstaigą gali užeiti tik vienas iš vaiką lydinčių tėvų. Grupės rūbinėje persirengimo ir
atsisveikinimo su vaiku procedūrai skiriama 15 min., tačiau lydinčiam vaiką tėvui  ar  mamai į grupės
patalpą užeiti griežtai  draudžiama. Susitarime buvo  nurodyta, jog tėvai privalo jį pasirašyti ir atsiųsti
dieną prieš atvykstant į ugdymo įstaigą. Nepaisant prieštaringai vertintino pareiškėjos elgesio, jog
galimai susipažinusi su išimtinai jai parengtu susitarimu, į darželį ji atvyko neįvykdžius nurodytų sąlygų:
neinformavo raštu  ar  telefonu, neatsiuntė pasirašyto  susitarimo el. paštu dieną prieš atvykstant,
išreikšta nuomonė, kad  konkreti  situacija galėjo būti sprendžiama  atsižvelgiant  į konkretaus  vaiko
interesus, įvertinant, kad vaikui po karantino laikotarpio atvykus į ugdymo įstaigą galėjo kilti emocinių
sunkumų pasilikti patalpose su medicinines kaukes dėvinčiais darželio darbuotojais, todėl pareiškėjos
išreikštas pageidavimas leisti sudaryti sąlygas vaikui apsiprasti su aplinka kartu su ja  patalpose  buvo
pagrįstas. Darželio veiksmai: ieškojimas būdų įgyvendinti pareiškėjos pageidavimą palydėti sūnų į grupę;
individualaus susitarimo parengimas, vertinti teigiamai, tačiau atkreiptas darželio dėmesys, jog tam tikri
veiksniai, pvz., darbuotojų išsamus informavimas, situacijos aptarimas apie lankančių (ketinančių lankyti)
vaikų tėvų planuojamą atvykimą, aptarimas ir galimų sprendimų numatymas esant kritiniams,
nenumatytiems  atvejams (lydintis asmuo  atvyko neinformavęs  darželio, neatsiuntęs  pasirašyto
susitarimo ir pan.), galėjo turėti įtakos konflikto atsiradimui ir jo valdymui. Kontrolierė atkreipė darželio
dėmesį į veiklos trūkumus ir siūlė imtis veiksmų, siekiant išvengti  panašių atvejų ateityje.

2.13.7. Dėl galimai neigiamo kaukių poveikio vaikų sveikatai ugdymo(si) proceso metu
Reaguojant į Įstaigoje  gautus  tėvų kreipimusis  dėl  2020 m. lapkričio 7–11 d. galiojusio
reikalavimo švietimo įstaigose visiems vyresniems nei 6 m. vaikams dėvėti nosį ir burną dengiančias

96
 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020
m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. V-1116 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinųjų sąlygų“.
97
 JT VTK Bendrasis komentaras Nr. 9 „Dėl vaikų su negalia teisių“, CRC/C/GC/9.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

89
apsaugos priemones tikslingumo bei veido kaukių galimos žalos vaikų sveikatai – tėvai nuogąstavo, jog
kaukės padidina CO
2
  koncentraciją organizme, todėl didėja rizika vaikams dažniau sirgti įvairiomis
kvėpavimo sistemos ligomis, kyla  galvos skausmai, nuovargis  ir pan.;  jog  vaikams dėl jų natūralaus
aktyvumo dėvint kaukę sutrinka normalus širdies ritmas ir pan.; jog ugdymo įstaigos negebės užtikrinti
teisingą veido kaukių dėvėjimą ir jų pakeitimą, atsižvelgiant į ribotą (2–4 val.) veido kaukių nešiojimo
laiką, buvo atliktas tyrimas.
Vertindama  tyrimo  duomenis,  Kontrolierė pabrėžė,
jog  šalyje susidarius ekstremaliajai situacijai valstybės teisė
imtis būtinų priemonių padėčiai suvaldyti –
nekvestionuotina. Iš kitos pusės, taikomos priemonės,
remiantis oficialia konstitucin e doktrina, turi būti
proporcingos, būtinos ir tinkamos, o atskiri atvejai –
individualizuoti. Vaikai yra visuomenės dalis,  ir nors jie dėl
savo nebrandumo yra labiau pažeidžiami, tačiau atskiroms
vaikų grupėms taikomi ribojimai, susiję su privalomu
apsauginių veido kaukių dėvėjimu (tokiu būdu stabdant viruso perdavimą ir išsaugant gyvybes),
nepaisant tuo sukeliamų nepatogumų,  Kontrolierės nuomone, yra suprantami, įvertinus šios prievolės
tikslą – žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą.
Tyrimo metu surinkta informacija atskleidė, kad apsauginių veido kaukių dėvėjimas vaikams
neabejotinai sukelia nepatogumus (vaikai, dėvėdami kaukes, skundžiasi dilginimu, šiluma, nepatogumu,
sunkiu kvėpavimu ir pan.), turi įtakos vaikų, ypač pradinio mokyklinio amžiaus, psichoemocinei sveikatai
(mažina galimybę atpažinti veidus ir, atitinkamai, konkrečius asmenis; apsunkina bendravimą ir
perduodamos  informacijos supratimą; kt.). Iš kitos pusės, skirtingai nei teigė  pareiškėjai, kaukių
dėvėjimas net ir ilgesnį laiką nesukelia jokių kliniškai reikšmingų cirkuliuojančio O2 ar CO2 koncentracijos
pokyčio ir neturi įtakos srauto kiekiui ar kvėpavimo dažniui;  nebuvo gauta ir konkrečių bei moksliškai
pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, jog dėvėdami kaukes vaikai susiduria su didesne rizi ka dažniau sirgti
įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis ir pan. Dėl  emocinio  diskomforto paminėtina, kad tai gali būti
nesunkiai kompensuojama  rūpestingų ir atsakingų suaugusiųjų pagalba (tinkamai ir paprastai
paaiškinant, kad kaukių dėvėjimas svarbus dėl kitų žmonių sveikatos), taip pat  leidžia ugdytis vaikams
prosocialų elgesį, mokėjimą atsižvelgti į kitų žmonių poreikius, g erbti ir priimti socialines normas, kt.
Vertinant švietimo įstaigų gebėjimą užtikrinti, kad vaikai tinkamai dėvėtų kaukes ugdymo(si)
proceso metu, buvo pripažinta, kad gali pasitaikyti situacijų, kai mokytojai ne visada pastebi, jog mokinys
nepasikeitė kaukės, kaip kad rekomenduojama kas keletą valandų, kad kyla kitos problemos, susijusios
su kaukės dėvėjimu (neteisingai dėvima, kyla sunkumų dėl nešiojamų akinių ir pan.), tačiau, kartu,
įvertinus gautą medžiagą, išsakyta Kontrolierės pozicija, jog tai daugi au pavieniai atvejai (išimtys), kurių
buvimas nepaneigia, jog daugeliu atvejų laikomasi reikalavimų, o kilusios problemos nedelsiant
sprendžiamos. 
Kontrolierė atkreipė  dėmesį, kad nors žiniasklaidos priemonėse ne kartą buvo skelbiama
sveikatos  ekspertų, gydytojų (hematologų, vaikų neurologų ir kt.) nuomonė bei įžvalgos, paneigiančios
visuomenėje plintančią tikrovės neatitinkančią informaciją dėl kaukių galimo neigiamo poveikio vaikų
sveikatai, oficialiuose šaltiniuose nagrinėtu klausimu informacijos trūksta. Su vaikų sveikatos apsaugos
užtikrinimu susiję klausimai yra ypač jautri tema visuomenėje, todėl apsiribojimas informacijos apie
šalyje taikomus karantino reikalavimus (įvestus ribojimus, įpareigojimus) pateikimu atitinkamų valstybės
institucijų oficialiuose interneto portaluose yra nepakankamas.
Atlikusi tyrimą Kontrolierė pateikė šiuos siūlymus: 
  Sveikatos apsaugos ministerijai ir  kitoms suinteresuotoms institucijoms pasiūlė  ne tik
informuoti apie atitinkamus sprendimus įtakojusias priežastis, bet ir paaiškinti apie pasirinktų priemonių
(ypač tuo atveju, kai jos siejamos su atitinkamais vaiko teisių suvaržymais) reikalingumą bei pagrįstumą,
nurodyti kaip konkreti teisė buvo gerbiama sprendime (t. y. kas atitiko vaiko interesus, kokiais kriterijais
buvo remtasi, kaip vaiko interesai buvo įvertinti, atsižvelgiant į kitas aplinkybes); 
„kaukių privalomas dėvėjimas
pradinių klasių moksleiviams
reikšmingai prisidės prie vaikų
fiziologinės ir psichologinės
sveikatos suluošinimo“
(iš skundo)

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

90
 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendavo skatinti mokyklas užtikrinti kuo didesnį
tėvų įtraukimą į sprendimų, sietinų su vaikų gerovės užtikrinimu pandemijos metu ir ugdymo(si) proceso
mokyklose saugumu, paieškos ir priėmimo procesus, tokiu būdu užtikrinant geresnę tarpusavio
komunikaciją ir glaudesnį bendradarbiavimą.

2.13.8. Karantino metu taikytų sveikatos priežiūros paslaugų apribojimų poveikis
Įstaigoje buvo pradėtas nagrinėti kreipimasis dėl galimo vaiko teisių pažeidimo pirmojo
karantino laikotarpiu apribojus galimybę vaikams gauti svei katos priežiūros paslaugas.
Kreipimesi nurodyta, jog paskelbus karantiną, nuo 2020 m. kovo 16 d. laikinai buvo pakeista
asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, pagal kurią dalis sveikatos priežiūros paslaugų
buvo neteikiamos ar teikiamos tik nuotoliniu būdu, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus
atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų pacientų būklė. Be kitų
kreipimesi nurodytų aplinkybių bei jų vertinimo, buvo padarytos išvados, jog COVID-19 pandemijos
nulemto karantino laikotarpio bei ekstremalios padėties metu galioję sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo apribojimai pažeidė žmogaus teisę į sveikatą, diskriminavo skirtingas pacientų grupes be
objektyvių priežasčių bei pažeidė vaiko teises.  Taip pat  Kontrolierės  prašoma įvertinti, ar operacijų
vadovo sprendimais įvestų paslaugų teikimo apribojimai, pilna apimtimi taikyti ir vaikams teikiamoms
sveikatos priežiūros paslaugoms, nepažeidė vaiko teisių.  
Kreipimosi pagrindu atliktas Kontrolierės vertinima s bus pateiktas kitų metų veiklos ataskaitoje.

2.13.9. Vaikų bendravimo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų sunkumai
„Prašau man išaiškinti, ar turiu išleisti savo vaiką pas tėvą (teismo nutartimi nustatytu laiku)
visoje šalyje įvesto karantino metu?“, „ar užtektų leisti skyrium gyvenančiam tėvui pabendrauti su vaiku
nuotolinio ryšio priemonėmis karantino laikotarpiu“, „ar gali mama vienašališkai priimti sprendimą
drausti susitikti su vaiku dėl užsikrėtimo COVID – 19 baimės“ – dėl šių ir panašaus pobūdžio klausimų
Įstaigoje ataskaitiniais metais daug kartų buvo sulaukta paklausimų telefonu ir elektroniniais laiškais.
Atsižvelgdama į problemos mastą ir matydama poreikį užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą,
šviesti visuomenę vaiko teisių užtikrinimo klausimais, išvengti atvejų, kai vaiko bendravimas su skyrium
gyvenančiu vienu iš tėvų tampa piktnaudžiavimo įrankiu argumentuojant galimybe užsikrėsti (perduoti)
virusą ir pan., Kontrolierė, be atsakymų individualiais atvejais, taip pat pateikė šiuo klausimu išaiškinimą
Įstaigos internetiniame puslapyje
98
.
Atsakydama pareiškėjams Kontrolierė laikėsi nuomonės, jog, nepaisant kylančio nerimo ir
baimių dėl vaiko gerovės pandemijos metu, teisė bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu vienu iš
tėvų privalo būti užtikrinta, o „gyvas“ bendravimas, kaip vienas iš būdų, galėtų būti kurį laiką pakeistas į
bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis ar pan. tik susidarius atitinkamoms aplinkybėms, pvz., vaikui
ar skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų sergant, esant izoliacijoje dėl buvusio kontakto su kitu COVID-19
sergančiu asmeniu ir kt. Kontrolierė ne kartą pabrėžė, kad vaikams labai svarbu išlaikyti emocinį ryšį su
artimais žmonėmis, todėl tėvai karantino režimo laikotarpiu turi ieškoti tarpusavio kompromisų, veikti
lanksčiai, tačiau svarbiausia – visų pirma atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus, sietinus su identiškumo,
šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimu, tarpusavio santykių palaikymu.


2.13. Ekstremalios situacijos ir
karantino įtaka vaiko teisių
užtikrinimui
P A S I Ū L Y M A I:

98
 Prieiga internete: http://vtaki.lt/lt/naujienos/tevai-raginami-atsakingai-spresti-bendravimo-su-vaiku-klausimus-karantino-
laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

91
 Užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų įvertinami geriausių vaiko interesų
užtikrinimo bei valstybės prisiimtų įsipareigojimų vaiko teisių apsaugos srityje
aspektu, o priemonės, ribojančios galimybę vaikams naudotis savo teisėmis,
būtų proporcingos ir taikomos ne ilgiau nei yra būtina.
  Informuoti visuomenę  apie  sprendimų,  turinčių  įtakos  vaikams,  priėmimo
priežastis ir paaiškinti pasirinktų priemonių reikalingumą.
  Vertinti nuotolinio ugdymo galimas neigiamas pasekmes vaikų  ugdymo
pasiekimams ir numatyti priemones kompensuojančias ir (ar) mažinančias
ugdymo(si) spragas.

2.14. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS INSTITUCIJOS
2.14.1. Vaiko teisių apsaugos institucijų sistema
Kelerius metus veikianti centralizuota vaiko teisių apsaugos institucijų sistema bei naujos
redakcijos VTAP įstatymas, kuriais buvo siekiama išspręsti teisinio reglamentavimo ir institucijų veiklos
bei sąveikos spragas, leidžia tikėtis kokybiško, kvalifikuoto ir kompetentingo vaiko teisių ir teisėtų
interesų atstovavimo, gynimo bei apsaugos. Lyginamoji ataskaitiniais ir ankstesniais metais atliktų
tyrimų bei jų metu nustatytų pažeidimų analizė bei kiti stebėsenos duomenys leidžia vertinti pokytį, kurį
lėmė ne tik sistemos centralizavimas, bet ir kiti su tuo susiję teisin io reguliavimo pokyčiai.
Apibendrinant besiformuojančią praktiką stebima, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos veikla, nepaisant VTAP įstatyme nustatytų funkcijų ir jų vykdymo reglamentavimo
bei Tarnybai skiriamo didelio finansavimo, gali tapti orientuota tik į pranešimų apie galimą vaiko teisių
pažeidimą šeimoje reagavimą, ignoruojant pareigą imtis veiksmų ginti ir užtikrinti visas vaiko teises. Kyla
akivaizdus pavojus, kad Tarnybos veikla bus nukreipta ne į visų vaikų teisių užtikrinimą ir gynimą, o tik į
atvejus, kai tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia, smurtauja prieš vaikus ar kitaip pažeidžia vaiko teises ar
interesus.
Ataskaitiniai metai COVID-19 pandemijos ir taikytų  karantino priemonių kontekste buvo
išskirtiniai dėl naujų iššūkių bendradarbiavimo, teisės aktuose nustatytų vaiko teisių užtikrinimo
algoritmų įgyvendinimo bei išryškino problemines vaiko teisių apsaugos ir užtikrinimo sritis, vis dar gajų
žinybiškumą.
Institucijų veiksmų koordinavimo, tarpžinybinių ir geriausių vaikams sprendimų paieškose,
tolimesnių veiklos gairių nustatymo procese buvo reikšminga aktyvi Tarpžinybinės vaiko gerovės
tarybos, atskirais laikotarpiais organizavusios kassavaitinius reguliarius susitikimus, veikla. Taryboje buvo
aktyviai diskutuojama ir ieškoma sprendimų dėl paslaugų teikimo vaikams ir šeimoms, vaikų maitinimo ir
švietimo pagalbos užtikrinimo, vaikų dienos centrų veiklos, nuotolinio ugdymo iššūkių, psichologinės
pagalbos prieinamumo karantino sąlygomis ir laikotarpiu, centrų vaikams su negalia steigimo, vaikų
socializacijos centrų koncepcijos, paslaugų raidos (funkcionavimo) sutrikimų turintiems vaikams ir jų
šeimoms organizavimo, pagalbos organizavimo ypač sudėtingą autizmo spektro sutrikimą turintiems
vaikams ir jaunuoliams, tarpinstitucinio bendradarbiavimo reaguojant į vaizdo įrašus, propaguojančius
smurtą elektroninėje erdvėje, tarpinstitucinio bendradarbiavimo savivaldybėje reaguojant į smurtinį
elgesį mokykloje ir kt.
Veiksmingam vaiko teisių užtikrinimo padėties vertinimui, institucijų, dalyvaujančių vaiko teisių
užtikrinimo ir gynimo procesuose veikimo efektyvumui, savalaikiam probleminių sričių identifikavimui ir
tikslų išsikėlimui, kokybiškai institucijų tarpusavio sąveikai reikšmingi aktualūs statistiniai duomenys apie
vaikus. Kontrolierė jau kelerius metus ragina vykdomosios valdžios institucijas peržiūrėti ir atnaujinti
Statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašą
99
.

99
 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 695 „Dėl statistinės informacijos apie vaikus rodiklių
sąrašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

92
Ataskaitiniais metais, teikdama pastabas bei pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos parengtam Statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo pakeitimų projektui
100
 (toliau
– Projektas), Kontrolierė siūlė įvertinti, ar siūlomi pakeitimai yra pakankami užtikrinti tinkamą Jungtinių
Tautų Vaiko teisių komiteto pateiktų rekomendacijų dėl Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvai
įgyvendinimą, ypač dalyje dėl duomenų apie vaikus rinkimo (CRC/C/LTU/CO/3 -4). 
Derinant Projektą buvo atkreiptas dėmesys į statistinių duomenų apie vaikus ir jų pateikimo
savalaikiškumo svarbą, todėl, įvertinant tai, kad  dauguma duomenų yra kaupiami ir analizuojami
informacinėse sistemose (ar pan.), pasiūlyta peržiūrėti ir objektyviai įvertinti galimybę numatyti
ankstesnius suvestinės informacijos parengimo laikus. Priešingu atveju išliks situacija, kai oficialūs ir
išsamūs statistiniais duomenys apie vaikus konkrečius metus paskelbiami tik kitų metų pabaigoje (liepos,
rugpjūčio, rugsėjo mėn.).
Taip pat Kontrolierė pateikė konkrečius siūlymus dėl Projekte vartojamų sąvokų suderinimo su
galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir vartojamomis sąvokomis, renkamų statistinių duomenų apimties,
rodiklių bei parametrų apibrėžčių, Projekto papildymo naujais rodikliais ir jų parametrais, įvertinant
naujų institutų (pvz., ugdymo šeimoje, atvejo vadybos, vaiko laikinosios priežiūros, budinčių globotojų,
Globos centrų ir kt.) atsiradimą, paslaugų ir pagalbos vaikui ir šeimai plėtrą (siūlyta Rodiklių sąrašą
papildyti nauja dalimi, kurioje būtų pateikiami pagrindiniai rodikliai atspindintys pagalbos, paslaugų
vaikams teikimą (koordinuotai teikiamos paslaugos, švietimo pagalba ir kt.).
Statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašas iki šiol nėra atnaujintas. 

2.14.2. Dažniausiai pasikartojančių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos neveikimo ir
(ar) netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo atvejų apžvalga
Vykdant kontrolės ir priežiūros funkcijas, buvo atlikta Kontrolierės ataskaitiniais  metais
nustatytų ir dažniausiai pasikartojančių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir jos teritorinių
skyrių pažeidimų ir (ar) netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo atvejų analizė
101
. 
Statistiniai duomenys rodo neženklų, bet tolygų, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, tyrimų dėl
Tarnybos ir jos teritorinių skyrių veiklos mažėjimą. Galima daryti prielaidą, kad aiškesnis ir išsamesnis
vaiko  teisių užtikrinimo ir gynimo aspektų (procedūrų) reglamentavimas, teismų įtraukimas į vaiko
paėmimo iš šeimos procesą bei aiškus institucijų kompetencijų atskyrimas, padidino visuomenės
informuotumą ir procesų skaidrumą. Neatmestina, kad nežymų skundų sumažėjimą lėmė ir tai, kad
pertvarkius vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, Tarnybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus
(neveikimą) galima apskųsti Tarnybos administracijai.
Analizuojant 2020 m. statistinius duomenis, tikslinga įvertinti retrospektyviai skundų bei tyrimų
dinamiką lyginamuoju aspektu. Pažymėtina, kad tyrimų skaičiaus augimas 2018 m.  buvo susijęs su
padidėjusiu visuomenės aktyvumu vaiko teisių apsaugos srityje bei iššūkiais ir nesklandumais, susijusiais
su naujos institucijų sąrangos funkcionavimo ir praktikos formavimosi aspektais. Visgi, procentinis
pradėtų ir atliktų tyrimų bei tyrimų, kuriuose nustatyti pažeidimai, santykis išlieka stabilus nuo 20 18 m.
Apibendrinant Įstaigoje ataskaitiniais metais atliktuose tyrimuose nustatytus Tarnybos
(teritorinių skyrių) veiklos trūkumus, dažniausiai nustatomi ir atkreipiamas dėmesys į:
▪  Viešojo administravimo principų ir nuostatų nesilaikymą (prašymų nagrinė jimo trūkumus):
 neišsamiai išnagrinėjami pareiškėjų prašymai (nevertinamos visos n urodytos aplinkybės, jos
neišsamiai įvertinamos ir išnagrinėjamos); 
netinkama atsakymų forma (į rašytinius prašymus neatsakoma raštu); 
nepakankamas tėvų informavimas apie priimamus sprendimus ir jų priežastis; 

100
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo  „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 695
„Dėl statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. 20-9584.
101
  Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. nustatytų ir dažniausiai pasikartojančių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnybos neveikimo ir (ar) netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo atvejų apžvalga 2021 m. sausio 22 d. Nr. (6.7.-2020-51)PR-5.
Prieiga internete: http://vtaki.lt/lt/teisine-informacija/vaiko-teisiu-padeties-vertinimas/atlikti-tyrimai-ir-apibendrinimai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

93
informacijos nesuteikimas apie galimybes skųsti priimtus sprendimus ir sprendimų
nepateikimas pareiškėjams
Pastebėta tendencija, kad išnagrinėjus pareiškėjų prašymus, apie jų nagrinėjimo rezultatus
informuojama informacinio pobūdžio raštais, kuriuose nurodoma ne paties sprendimo, o atsakymo
(informacinio rašto) apskundimo tvarka. Informacinio pobūdžio raštas nėra ir negali būti prilyginamas
administraciniam sprendimui, jiems nėra taikoma administracinių sprendimų apskundimo tvarka, todėl
yra suvaržomos asmenų teisės apskųsti pačius sprendimus. 
  pareiškėjų prašymai nagrinėjami nepagrįstai ilgą laiką, pažeidžiant teisės aktų nustatytus
terminus
Vienu atveju į asmens prašymą dėl skyrimo globėju nebuvo atsakyta 7 mėn., nenurodant jokių
prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežasčių ir (ar) pagrindų.
 administracinio nusižengimo teisena atliekama nesilaikant teisės aktų reikalavimų. 
Vienu atveju, pagal pateiktą prašymą Tarnyba nepradėjo administracinės teisenos  ir šiuo
klausimu nepriėmė procesinio sprendimo (nutarimo atsisakyti pradėti administracinę teiseną),  atsakymą
pareiškėjui pateikė informacinio pobūdžio raštu. Nepriėmus procesinio sprendimo buvo apribota
asmens teisė ir galimybė pasinaudoti procesine teise apskųsti nutarimą (informacinio pobūdžio raštas,
priešingai nei nurodoma, negali būti prilyginamas  nutarimui ir apskųstas), taip pat suvaržyta asmens
teisė į teisminę gynybą.
▪   Pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo ir vaiko situacijos vertinimo
trūkumus
  VTAPĮ nuostatų dėl pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą interpretavimas ir jų
įgyvendinimas
Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, ne visais atvejais jie buvo nagrinėti ir
atliekamos VTAPĮ nustatytos procedūros. Tarnybos teigimu, gavusi pranešimą apie (galimai) pažeistas
vaiko teises, Tarnyba vertina „gautos informacijos apie vaiką ir joje nurodytų aplinkybių visumą, su tikslu
nustatyti, ar gauta informacija yra pranešimas“. Nenustačius, kad gautoje informacijoje, Tarnybos
specialistų vertinimu, yra duomenų, „sudarančių pagrindą vertinti informaciją kaip vaiko teisių
pažeidimą“, informacija nepriskiriama pranešimui ir nenagrinėjama VTAPĮ nustatyta tvarka, vaiko
situacijos vertinimas neatliekamas.
Kontrolierės vertinimu, VTAP įstatymas nustato aiškią ir nedviprasmišką pranešimų nagrinėjimo
procedūrą. Vaiko situacijos vertinimo aprašas
102
 taip pat nenumato galimybių nevertinti vaiko situacijos
ir remiantis subjektyviu darbuotojo vertinimu priskirti informaciją pranešimų  kategorijai, ar ne, neatlikus
vaiko situacijos vertinimo subjektyviai vertinti, ar yra vaiko teisių pažeidimas, ar ne. Nurodytos  teisės
nuostatos priskirtinos viešosios teisės sričiai, kurioje galioja principas, kad leidžiama tai, kas nustatyta
įstatymu. Teigtina, kad siekiant nustatyti, ar pateikta informacija yra pagrįsta (nustatyti vaiko teisių
pažeidimo (ne)buvimo faktą), tinkamai reaguoti į pranešimus apie būtinumą ginti vaiko teises, taip pat
siekiant eliminuoti subjektyvaus gautos informacijos vertinimo galimybes, turi būti atliktos įstatymu
nustatytos procedūros.
  Nereagavimas ar nesavalaikis reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimus, įskaitant
pranešimus apie smurtą, atvejo vadybos metu 
 Vaiko situacijos vertinimo ir anketų pildymo trūkumai
▪  Nepakankamą vaidmenį pagalbos vaikui ir šeimai teikimo procese  
 Pasyvus atvejo vadybos proceso stebėjimas
  Paviršutiniškas dalyvavimas atvejo vadybos procese ir fragmentiška (tik paskutiniu metu
paaiškėjusios, o ne visos turimos) informacijos analizė v ertinant vaiko situaciją
Kontrolierės tyrimų analizė leidžia teigti, kad kaip ir ankstesniais laikotarpiais, Tarnybos ir (ar) jos
teritorinių skyrių darbuotojai ne visada tinkamai įvertina bei supranta savo vaidmenį atvejo vadybos ir

102
 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos
vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

94
pagalbos vaikui bei šeimai teikimo procese. Jų surinkta informacija apie vaiką ir jo šeimą, šios
informacijos analizė ir vertinimas laiku, taip pat darbuotojų profesinė kompetencija, jų patirtis yra itin
svarbūs individualizuojant teikiamas paslaugas ir pagalbą, o šis veiksnys reikšmingas socialinio darbo su
šeima rezultatams. Tarnybos specialistų dalyvavimas šeimos atvejo vadybos procese negali būti
suprantamas vien tik kaip vadybos procesą koordinuojančio vadybininko ir kitų jo organizuojamuose
posėdžiuose dalyvaujančių specialistų sprendimų ir jų atitinkamų veiksmų pasyvus stebėjimas. 
Tyrimuose nustatyti atvejai, kai Tarnybos  (teritorinių skyrių) dalyvavimas atvejo vadybos
(pagalbos vaikui ir šeimai teikimo procese) buvo paviršutiniškas, pasyvus ir nevisapusiškas, vertinant
vaiko situaciją analizuojama ne visa turima, o fragmentiška (paskutiniu metu paaiškėjusi) informacija.
Pastebėta ir tai, kad teritorinių skyrių specialistų kaita konkretaus vaiko (šeimos) atvejo vadybos procese
taip pat turi įtakos atvejo vadybos procese iškeltų tikslų įgyvendinimui.
Vienu iš atvejų, dėl reikiamos pagalbos teikimo globėjui ir globotiniui kreiptasi tik po mėnesio
nuo globėjo pagalbos prašymo. Teritorinio skyriaus specialistai nesidomėjo situacija globėjo ir globotinio
šeimoje, teikiamomis paslaugomis ir jų efektyvumu bei tik tada, kai globėjas informavo atsisakantis
globėjo pareigų vykdymo, priėmė sprendimą organizuoti vaiko neeilinę globos peržiūrą.  
▪  Nepakankamą dėmesį ir  naudojimąsi suteiktais įgaliojimais užtikrinant vaiko teisę bendrauti
su skyriumi gyvenančiais tėvais, tėvų teisinės (administracinės, civilinės) atsakomybės klausimo nekė limą
Kontrolierės nuomone, institucijos, spręsdamos įvairius su tėvų valdžios įgyvendinimu susijusius
klausimus, turi atidžiai ir lygiaverčiai vertinti abiejų tėvų galimybes bei pastangas, kiekvienam iš jų skirti
tolygų dėmesį, taip pat padėti tėvams geriau suvokti tėvų valdžios lygybės principo turinį, tinkamo jo
įgyvendinimo naudą vaikui bei keisti požiūrį į netinkamą šio principo įgyvendinimą.
Kilus sunkumams dėl vaiko teisių įgyvendinimo, viena iš institucijų, kuriai pagal kompetenciją
priskirta imtis priemonių susidariusiai situacijai spręsti, yra Tarnyba ir jos teritoriniai skyriai.  
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, nustatyti teritorinių skyrių veiklos trūkumai, pasireiškiantys
aktyvumo trūkumu užtikrinant vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu  vienu iš tėvų, formaliu
veikimu, siekiant vaiko ryšio su tėvais (ar kitais vaiko artimaisiais giminaičiais) palaikymo (atstatymo,
stiprinimo).  Tokiais atvejais paprastai nėra vertinama, ar tėvų elgesys, bendravimas su vaiku atitinka
geriausius vaiko interesus, išlieka pakankamai pasyvi pozicija, siekiant tėvų tarpusavio
bendradarbiavimo, siūlant pagalbos būdus. Kitais atvejais, ir pasiūlius tam tikrus sprendimus (pvz.,
lankyti pozityvios tėvystės kursus), nėra duomenų, kad teritoriniai skyriai domėjosi pateiktų siūlymų
įgyvendinimo rezultatais. Tėvų tarpusavio nesutarimus ir konfliktus dar labiau pagilino laikotarpio
specifiškumas  –  dėl pandemijos  šalyje įvestos karantino priemonės, Tarnybos veiklos formos bei
apimtys. Taip pat tokiais atvejais, net ir labai konfliktinėse situacijose, į kurias įtraukiami vaikai, nėra
keliamas ir sprendžiamas teisinės atsakomybės tėvams klausimas. 
▪  Globos vaikams organizavimo trūkumus
Tyrimų rezultatai rodo, kad Tarnybos veiklos tobulinime ir toliau turėtų būti skiriamas didesnis
dėmesys veiklos trūkumams vaiko globos organizavimo sityje. 
Ši nustatytų pažeidimų grupė išskirtina į:
 įstatyme nustatytų terminų nesilaikymą
 formalią globos priežiūrą
 brolių ir seserų neiškyrimo principo pažeidimus
 netinkamą globėjų ir budinčių globotojų pareigų atlikimo (Globos centrų paslaugų kokybės)
vertinimą
 globos tėvų prašymu organizavimo trūkumus
 laikinosios globos nustatymas asmenų, siekiančių įsivaikinti, šeimose 
 vaiko turtinių teisių užtikrinimo nep akankamą vertinimą globos priežiūros procese
▪  Vaiko teisių atstovavimas teismo procese

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

95
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas
103
  išaiškino, jog nagrinėjantis bylą teismas  turi
pareikalauti, kad vaiko teisių apsaugos institucijos pateikiamoje išvadoje būtų nurodyti visi teisiškai
reikšmingi faktai, būtini sprendžiant ginčą ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš skyrium
gyvenančių tėvų. Teismui pateikta išvada turi būti suformuluota aiškiai bei motyvuotai. Vaiko teisių
apsaugos institucijos pozicija bylose, kuriose nagrinėjami vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų
nustatymo ir kiti su svarbiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvi, o teismai turi reikalauti
ne formalios, tačiau išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios iš vados
104
.
Kontrolierė taip pat laikosi nuomonės, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, siekdamos tinkamai
įgyvendinti savo teises ir pareigas, privalo kruopščiai ruoštis bylai, o siekdamos teismui pateikti nešališką
ir objektyvią išvadą (nuomonę, siūlymus) – užtikrinti, kad, rengiant išvadą ir atstovaujant vaiko teises ir
teisėtus interesus teisme, būtų remiamasi visa gauta objektyviai išvadai (nuomonei) pateikti reikalinga
informacija iš suinteresuotų institucijų. 
Nustatyti atvejai, kad teritoriniams skyriams pateikus preliminarią išvadą teismui ir vėliau gavus
papildomą informaciją, išvados ne visais atvejais yra papildomos proceso metu. Taip pat nustatyti
atvejai, kai teismui pateikiama netiksli, tikrovės neatitinkanti ar neišsami informacija, nepaaiškinama ir
neargumentuojama pozicija teisme, dėl ko sudaromos prielaidos vaiko teisėms pažeisti. 
Kontrolierė pastebi, jog darbe su šeimomis nesilaikoma sisteminio požiūrio į vaiko teisių
pažeidimų prevenciją, nors vaiko teisių pažeidimai šeimoje kartojasi, nesikreipiama dėl administracinės
atsakomybės taikymo tėvams.
Kontrolierė, apžvelgusi 2020 m.  atliktuose tyrimuose nustatytus dažniausiai pasikartojančius
Tarnybos ir jos teritorinių skyrių veiklos trūkumus, pateikė siūlymus Tarnybos direktorei dėl veiklos
organizavimo procesų tobulinimo, numatant ir įgyvendinant priemones, reikalingas tinkamam funkcijų
įgyvendinimui ir nustatytų veiklos trūkumų pašalinimui. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į
besiformuojančias neigiamas VTAPĮ bei poįstatyminių teisės aktų, susijusių su  Tarnybos pareigų bei teisių
reglamentavimu, įgyvendinimo tendencijas, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir būtinybę
ginti vaiko teises nagrinėjimo, globos organizavimo, administracinės teisenos atlikimo, viešojo
administravimo ir kitose, ne mažiau svarbiose, srityse.


2.14. Vaiko teisių apsaugos
institucijos
P A S I Ū L Y M A I:
 Atnaujinti Statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašą. 
  Užtikrinti  centralizuotą  duomenų  (informacijos)  kaupimą,  sisteminimą  ir
analizę  bei  prieinamumą  atsakingoms  institucijoms  (specialistams)  Socialinių
paslaugų informacinėje sistemoje (SPIS).
  Teisėkūros procese užtikrinti, kad poįstatyminiais teisės aktais nebūtų
keičiamos (išplečiamos, siaurinamo,  interpretuojamos)  įstatyminio lygmens
teisės normos ir jų reguliuojamų santykių apimtis.
  Numatyti ir įgyvendinti priemones, reikalingas tinkamam įstatymų bei
poįstatyminių teisės aktų, susijusių su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos funkcijų, pareigų bei teisių (pranešimų apie galimus vaiko
teisių pažeidimus ir būtinybę ginti vaiko teises nagrinėjimo, globos
organizavimo, administracinės teisenos atlikimo, viešojo administravimo ir
kitose, ne mažiau svarbiose, srityse) reglamentavimu, įgyvendinimui.   

103
  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje,
nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ .
104
 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje R.S. v. K.S.,
bylos Nr. 3K-3-141/2011.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

96
III. KITOS VEIKLOS

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslas –  gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko
teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių
ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę
Lietuvoje. Siekiant užtikrinti, kad vaikų teisių įgyvendinimui įvairiose srityse būtų skiriamas ypatingas
dėmesys,  Kontrolierius bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis
organizacijomis bei kitais asmenimis. Dalyvaujant įvairiuose praktinio ir švietėjiško pobūdžio renginiuose
–  susitikimuose, pasitarimuose, diskusijose, konferencijose, siekiama įvardinti teisinio reglamentavimo
bei praktinio įgyvendinimo spragas bei iššūkius, išryškėjusius Įstaigos veikloje, skatinama peržiūrėti
susiklosčiusios praktikos įvairiais vaiko teisių užtikrinimo klausimais veiksmingumą, skatinamas
bendradarbiavimas ir dalijimasis gerąja patirtimi. 
    
Kontrolieriaus veikloje svarbus vaidmuo tenka vaikams aktualioms problemoms, klausimams, jų
nuomonei. Vaikai gali kreiptis į Kontrolierių jiems priimtinu būdu – rašyti elektroninį ar įprastą
laišką, paskambinti, atvykti į Įstaigą. Svarbu paminėti, kad vaikų skundams nėra taikomi jokie
reikalavimai.
Siekiant  vaikams  sudaryti galimybę susisiekti su Kontrolieriumi, ne vienerius metus  Įstaigoje
veikia vaikams skirta nemokama telefono linija 8 800 01230.
Siekiant didinti vaikų informuotumą, ataskaitiniais metais buvo sukurti du plakatai „Vaiko teisių
apsaugos kontrolieriui svarbios tavo teisės“. Vienu jų  siekiama informuoti vaikus apie vaiko teisių
apsaugos kontrolieriaus veiklą, paskatinti vaikus pačius dažniau kreiptis į kontrolierių, teikti siūlymus.
Kitas plakatas skirtas informuoti vaikus apie jų teises sveikatos priežiūros įstaigose: teisę būti
išklausytam ir dalyvauti priimant sprendimus, teisę į tinkamą priežiūrą, teisę į privatumą, pan. 
Įstaiga  dvyliktus metus,  kartu su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru E. Bičkausku ir
Plytinės kartodromu,  organizavo kartingo varžybas vaikų globos įstaigų auklėtiniams. Dėl karantino
ribojimų,  turnyras vyko ne vieną dieną  (vienas, didelis renginys), tačiau tęsėsi  visą vasarą. Geriausių
rezultatų pasiekę vaikai iškovojo teisę varžytis turnyro finale spalio mėn. 
Kontrolierė ataskaitiniais metais buvo apdovanota „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimu. Šie
NVO Vaikams konfederacijos apdovanojimai įteikiami asmenims,  kurie ženkliai prisidėjo prie vaiko
gerovės įgyvendinimo Lietuvoje. Apdovanojimą  yra  gavę  rašytojai, poetai, mokytojai, gydytojai,
bankininkai, mokslininkai, Seimo nariai, valstybės tarnautojai.
Ataskaitiniais metais Kontrolierė ir Įstaigos atstovai dalyvavo per 60 posėdžių, pasitarimų,
diskusijų įvairiais vaiko teisių apsaugos klausimais.
    
Kontrolierė,  Įstaigos  atstovai  dalyvavo susitikimuose su įvairiais,  vaiko gerovės srityje
dirbančiais specialistais, atstovaujančiomis grupėmis, tarp jų paminėtini:
  Kontrolierė lankėsi nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios vaikų  su  negalia  teises,
organizuotoje psichosocialinės reabilitacijos stovykloje, skirtoje šeimoms, auginančioms negalią turinčius
vaikus. Susitikimo metu su šeimomis buvo aptartos jiems kylančios problemos, susijusios su vaikų su
negalia teisės į mokslą ir sveikatą įgyvendinimu, išklausyti siūlymai dėl poreikio tobulinti vaikų su negalia
teises užtikrinančius teisės aktus, gerinti su šeimomis dirbančių specialistų (gydytojų, mokytojų, vaiko
teisių apsaugos specialistų, atvejo vadybininkų ir kt.) kompetencijas, inicijuoti ir įgyvendinti trūkstamų
švietimo pagalbos specialistų pritraukimo į ugdymo įstaigas programas, stiprinti pagalbos  priemonių ir
paslaugų teikimą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir pan. 
  Kontrolierė lankėsi Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kur susitikimo su savivaldybės meru,
Socialinės paramos skyriaus, Socialinė  paramos centro, Švietimo pagalbos tarnybos vadovais ir
specialistais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi,  Tarnybos teritorinio ir regioninio skyrių
atstovais diskutavo apie socialinių paslaugų prieinamumą  savivaldybėje, socialinio darbo bei atvejo
vadybos procesus,  šiuose bei kituose vaiko teisių užtikinimo ir apsaugos procesuose kylančius iššūkius,

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

97
besiformuojančią praktiką, aptarė bendradarbiavimo su kitomis institucijomis klausimus. Taip pat buvo
lankytasi Kybartų vaikų globos namų bendruomeniniuose namuose.
  Susitikimas su Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos atstovais.
Kontrolierė pasveikino tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių iniciatyvą susiburti į asociaciją,
kuri gali prisidėti prie pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje. Susitikime  Asociacijos atstovai pristatė
Asociacijos veiklos tikslus ir  planuojamas veiklos kryptis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo
koordinatorių veiklas mikro (darbas su vaiku ir jo šeima: savivaldybės ir mokyklų vaiko gerovės komisijų
posėdžiai, individualių minimalios priežiūros priemonių planų sudarymas ir šių priemonių vykdymo
priežiūra, atvejo vadybos posėdžiai, šeimų konsultavimas), mezo (darbas su grupėmis, komandomis,
tarybomis, institucijomis  (vadovavimas, organizavimas, advokatavimas, koordinavimas, derybos,
moderavimas, bendradarbiavimo vystymas)  ir makro  (darbas su bendruomenėmis ir sistemomis
(dalyvavimas socialinės, švietimo politikos planavime ir vystyme, pokyčių inicijavime, teisėkūroje ir pan.)
lygmenyse. Taip pat buvo aptarti pagrindiniai iššūkiai: darbas skirtinguose lygmenyse; plataus spektro
žinių, gebėjimų, kompetencijų ir patirties poreikis; rekomendacinio pobūdžio pavaldumas
administracijos direktoriams; emocinis krūvis; dideli darbo krūviai; darbas su sunkiais, apleistais,
komplikuotais atvejais; vaikų, šeimų, specialistų, įstaigų, savivaldos ir vyriausybės motyvacijos pokyčiams
trūkumas; teisės aktų nesuderinamumas, jų trūkumas; vieningos pagalbos vaikui ir šeimai sistemos
nebuvimas; ministerijų bendradarbiavimo poreikis bei stoka; resursų, pagalbos priemonių ir paslaugų
trūkumas. Susitikimo metu Asociacija jungė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius iš 43
savivaldybių.
Kontrolierė susitiko ir aptarė vaikų gerovės klausimus su NVO Vaikams konfederacijos, Unicef,
VšĮ „Savanoriai vaikams“, Šiaurės ministrų tarybos, Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ ir kitų
organizacijų atstovais.  Įstaiga taip pat bendradarbiauja su Vilniaus universiteto  bei Mykolo Romerio
universiteto studentais, konsultuojant juos pastariesiems renkantis tolimesnės karjeros kryptis. 
    
Siekiant teigiamų permainų vaiko teisių apsaugos srityje, svarbi informacijos sklaida, diskusijos
aktualiais  vaiko  teisių klausimais,  sprendimų paieška ir  dalijimasis gerąja praktika.
Ataskaitiniais metais Kontrolierė ir (ar) Įstaigos atstovai dalyvavo šiose konferencijose (skaitė
pranešimus, dalyvavo diskusijose, pan.):
  Konferencijoje „Lietuvos vaikų balsas“, organizuotoje Mykolo Romerio universiteto, VO
„Gelbėkit vaikus“, UAB „Šviesa“. Konferencija skirta paminėti Tarptautinę vaikų gynimo dieną,
primenant visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, kuriant ir formuojant humanišką,
teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Kontrolierė tarė sveikinimo žodį vaikams ir kitiems konferencijos
dalyviams.
  Kasmetinėje  globos centrų konferencijoje „Sėkmingos globos link“, organizuotoje Tarnybos,
Kontrolierė  skaitė pranešimą „Tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas
Lietuvoje“. Konferencijos tikslas –  aptarti globos centrų veiklos aktualijas, dalintis gerąja patirtimi
užtikrinant globos centrų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, ypač skiriant dėmesį paauglystės
iššūkiams ir pagalbos teikimui globojamam, įvaikintam vaikui ir jo globėjams, įtėviams. Kontrolierė
apžvelgė atliktų tyrimų metu nustatytas problemas dėl nepakankamai išplėtoto savivaldybių teritorijose
paslaugų tinklo šeimoms ir  vaikams,  kai  savivaldybės teikia paslaugas besivadovaudamos savo
galimybėmis, tačiau ne šeimų ir vaikų tikraisiais poreikiais,  aptarė trūkumus, susijusius su globos centrų
darbo laiku, kai tėvams nėra sudaromos galimybės bendrauti su vaikais savaitgaliais, atkreipė dėmesį į
tėvų globos netekusių vaikų teisių pažeidimus jų stacionaraus gydymo ir (ar) reabilitacijos laiku; taip pat
atvejus, kai  būsimi globėjai (įtėviai), nesilaikydami teisės aktuose nustatytos tvarkos, patys globos
įstaigose susiranda vaikus, atitinkančius jų poreikius bei lūkesčius, o ne kompetentingi specialistai
parenka šeimą (asmenį) geriausiai atitinkančią vaiko poreikius.
  Konferencijoje  „Sisteminis  požiūris  į  lyčių  lygybę.  Priemonės  smurto  lyties  pagrindu
prevencijai  ugdymo  įstaigose“,  organizuotoje  Vilniaus universiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo,
Kontrolierė tarė sveikinimo žodį bei dalyvavo diskusijoje. Konferencijos tikslas –  aptarti bei pristatyti
smurto lyties pagrindu prevencijos problemas bei galimybes Lietuvos švietimo sistemoje.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

98
  Nacionaliniame  socialinio  ir  emocinio  ugdymo  forume  Kontrolierė tarė sveikinimo žodį bei
dalyvavo diskusijoje.  Forumas buvo  baigiamasis tarptautinio švietimo projekto „Learning to Be“
renginys, kuris buvo organizuotas Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijos bei Socialinio ir emocinio ugdymo instituto, įgyvendinant tarptautinį švietimo politikos
bandymų projektą „Learning to Be“, bendrai finansuojamą pagal Europos sąjungos programą Erasmus.
 Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tėvystė įkalinimo vietose: ribos ir galimybės“ skaitytas
pranešimas „Tėvų įkalinimas – vaiko teisių užtikrinimo dilemos“. Vilniaus kolegijos, Pedagogikos fakulteto
organizuotos konferencijos tikslas –  aptarti nuteistųjų tėvystės įgūdžių lavinimo svarbą resocializacijos
kontekste; tėvystės lavinimo metodus; pasidalinti gerąja patirtimi. Konferencijoje pranešimus skaitė
atstovai iš Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų ir Suomijos pagal dvi tematikas: nuteistųjų
resocializacijos ir tėvystės įgalinimo bausmės atlikimo vietose.
  Konferencijoje aktualiais nepilnamečių teisės  pažeidimų prevencijos klausimais, kurią
organizavo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Kontrolierė dalyvavo diskusijose dėl
bėgančių vaikų klausimo sprendimo. Konferencijoje pristatyta apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų
Kriminalinės policijos informacijos analizės padalinių pareigūnų, vykdančių nepilnamečių padarytų teisės
pažeidimų informacijos analizę, veikla, taip pat  skirtas dėmesys vaikų, kurie pakartotinai dingsta be
žinios, pabėga iš namų, globos įstaigų ar vaikų socializacijos centrų, problematikai. Po konferencijos
suformuota darbo grupė, kurioje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Policijos
departamento, Dingusių žmonių šeimų paramos centro bei Kontrolieriaus įstaigos atstovai. Darbo grupė
tobulino Policijos departamento parengtą Reagavimo į pranešimą dėl dingusio be žinios, pabėgusio iš
namų ar vaikų socializacijos centrų ar kitų globos įstaigų vaiko algoritmą.
  Įstaiga dalyvavo organizuojant Nacionalinį žmogaus teisių forumą  (NŽTF)  „Įvairovių Lietuva
Europoje“ bei organizavo forumo dalį – diskusiją „Covid-19 ir švietimas: (ne)išmoktos pamokos“, kurioje
aktualūs švietimo klausimai pandemijos kontekste buvo aptarti su Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijos, mokslo bei ugdymo įstaigų atstovais, abiturientais. Kontrolierė taip pat dalyvavo NŽTF
diskusijoje apie LGBT vaikų bei paauglių patiriamas patyčias ir emocinės paramos platformų bei pagalbos
linijų teikiamas galimybes. NŽTF  –  tradicinis kiekvienais metais tarptautinę žmogaus teisių dieną
vykstantis renginys, kurio metu visuomenė kviečiama į diskusijas apie esamą situaciją ir apie  tai, ką
galima padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių,
įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms –  visiems. 2020  m.  forumas buvo skirtas 70-osioms  EŽT  Konvencijos
metinėms.  NŽTF  yra unikalus reiškinys, po vienu stogu suvienijantis akademinę, valstybinio ir
nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes. Forumo temos: pandemijos poveikis
visuomenės psichikos  sveikatai ir švietimu, tėčių įsitraukimas į ankstyvą vaikų gyvenimą, efektyvus
atsakas į neapykantos nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje, lyčių lygybė, duomenų
apsauga, teisė į privatumą ir kitos.
  Konferencijoje, skirtoje Konstitucijos dienai paminėti „Konstitucinis valdžių padalijimo
principas“. Kontrolierė skaitė pranešimą apie Ombudsmeno institucijos prigimtį ir santykį su valstybės
valdžiomis.
  Socialinės iniciatyvos „Talentas keisti“ baigiamajame renginyje, kuriame buvo apdovanotos
socialinio verslo idėjos. Tai konkursas, kurio metu ieškoma išskirtinių idėjų ir asmenybių, galinčių pakeisti
vaikų gyvenimą švietimo, lyčių lygybės, skurdo ir atskirties mažinimo, svei katos ir daugelyje kitų sričių.
    
Siekiant pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje, aktyviai dalyvauta įvairių institucijų  –  Seimo,
Vyriausybės, ministerijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų organizacijų (asmenų)
organizuojamuose posėdžiuose, pasitarimuose, svarstant įvairius vaiko teisių apsaugos, vaikų
padėties gerinimo Lietuvoje klausimus ir pan. Ataskaitiniais metais Kontrolierė ir Įstaigos
atstovai dalyvavo per 60 posėdžių, pasitarimų, diskusijų įvairiais vaiko teisių apsaugos klausimais.
Paminėtini šie susitikimai, kuriose dalyvavo Kontrolierė ar Įstaigos atstovai:
  Seimo komitetuose: Žmogaus teisių komitete pristatyta ir svarstyta Kontrolierės pateikta
informacija apie žmogaus teisių užtikrinimą karantino metu, svarstytas Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstatymo pakeitimo projektas, vaiko teisių apsaugos  reformos įgyvendinimo klausimai,

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

99
vaiko teises reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo klausimai, kiti aktualiausi klausimai vaiko teisių
užtikrinimo srityje; Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstyti Kontrolieriaus metinės veiklos ataskaitos
klausimai; Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstyti VTAP įstatymo pakeitimo klausimai;
  Vyriausybėje organizuotose  diskusijose, pasitarimuose  aptarti: pokyčiai  pertvarkius vaiko
teisių apsaugos sistemą, patobulinus teisinį reglamentavimą;  savivaldybių pasirengimas pereiti nuo
institucinės vaikų globos prie bendruomenėje ir šeimos aplinkoje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų
globos vaikams; institucinės vaikų globos pertvarkos eiga ir rezultatai; tarpinstitucinio bendradarbiavimo
koordinatorių veikla  savivaldybėse;  teismo psichiatrijos, teismo  psichologijos  ekspertizių vaikams
atlikimo terminai;
  Teisingumo  ministerijos  organizuotuose  tarpinstituciniuose  pasitarimuose  aptartos  nuteistų
motinų galimybės auginti vyresnius vaikus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu;
  Socialinės  apsaugos  ir  darbo  ministerijos  organizuotuose  pasitarimuose  aptarti  paslaugų
plėtros  galimybių  negalią  turintiems  vaikams;  Vaiko  teisių  konvencijos  fakultatyvinio  protokolo  dėl
individualių peticijų ratifikavimo galimybių klausimai;
 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje organizuotose diskusijose svarstyti vaikų socializacijos
centrų  veiklos,  ugdymo  šeimoje  įgyvendinimo  tvarkos  klausimai;  viešojoje  konsultacijoje  savivaldybių
administracijų  atstovams  „Įtraukties  švietime  keliu“,  skirtoje  stiprinti  savivaldybės  administracijos
pozityvų požiūrį į įtrauktį švietime, aptarti svarbiausi artimiausių ketverių metų darbai, kad iki Švietimo
įstatymo  pakeitimo  įsigaliojimo  2024  m.  rugsėjo  1  d.  visos  savivaldybės,  visos  mokyklos  būtų
pasirengusios  užtikrinti  tinkamas  ugdymosi  sąlygas  kiekvienam  mokiniui  ir  suteikti  jo  poreikius
atitinkančią švietimo pagalbą;
  Tautinių  mažumų  departamento  prie  Vyriausybės  organizuotoje  diskusijoje  aptarti  tautinių
mažumų vaikų teisių įgyvendinimo aspektai;
 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos organizuotame susitikime,
aptarti vaiko teisių užtikrinimo aspektai Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikloje.
Tai yra dalis pasitarimų, susitikimų, kuriuose dalyvavo Įstaigos atstovai. Pažymėtini ir kiti
susitikimai, apskrito stalo diskusijos aktualiais vaiko teisių užtikrinimo klausimais –  dėl vaikų ugdymo
nuotoliniu būdu situacijos ir iššūkių, prieglobsčio prašytojų šeimų priėmimo sąlygų, kurčneregių vaikų,
saugesnio interneto, smurto artimoje aplinkoje, pagalbos ir priežiūros likusiems be tėvų globos vaikams
ligoninėse, kt. 
    
Įstaigos atstovai dalyvavo darbo grupių (komisijų) veikloje:
  Vyriausybės sudarytos Šeimos politikos komisijos veikloje. Komisija atsakinga už šalyje
formuojamos ir įgyvendinamos šeimos politikos analizę, stebėseną bei vertinimą, veikloje.
Pagrindinis komisijos veiklos tikslas –  apsvarstyti teisės aktų projektus, sietinus su gyvenimui  šeimoje
palankios aplinkos kūrimu, pateikti siūlymus dėl reikalingų pokyčių, užtikrinti šeimos politiką
formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos koordinavimą. Ataskaitiniais metais Komisijoje
buvo iškelti ir svarstyti klausimai, susiję su šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimu, kiekvieno vaiko
teisės į ugdymo paslaugas užtikrinimu, neformalaus vaikų švietimo paslaugų prieinamumu, šeimos
politikos (paslaugų šeimai aprėpties) plėtra. Taip pat susipažinta su nacionalinės iniciatyvos „Auginu
Lietuvą“ tikslais bei siekiais, aptarti nevyriausybinių organizacijų siūlymai dėl Ilgalaikės 2020–2028 metų
šeimos stiprinimo programos įgyvendinimo ir kt.
 Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, kurioje svarstyti klausimai dėl prieinamos pagalbos bei
paslaugų plėtros vaikams, turintiems elgesio iššūkių, vaikų emocinės gerovės, tarpinstitucinio
bendradarbiavimo savivaldybėje reaguojant į smurtinį elgesį mokykloje, paslaugų centrų vaikams
veiklos, vaikų socializacijos centrų veiklos bei pagalbos vaikams iššūkių, pagalbos organizavimo ypač
sudėtingą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams, vaiko raidos paslaugų plėtros,
pagalbos ir paslaugų teikimo rizikingai besielgiančioms nėščiosioms bei šeimoms, kuriose auga mažo
amžiaus vaikai, kurių tėvams buvo apribota tėvų valdžia kitų vaikų atžvilgiu.
 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl priemonių, skirtų didinti
įtrauktį  ugdyme, plano sudarymo. Priemonių planas susijęs su Švietimo įstatymo pakeitimo projekto

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaita 

100
nuostatų, įgyvendinančių įtrauktį švietime, įgyvendinimu. Plano tikslas – pašalinti fizines, informacines,
socialines kliūtis kiekvienam vaikui mokytis drauge su savo  bendraamžiais jam artimiausioje ugdymo
įstaigoje ir suteikti reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą. Parengtas priemonių planas
apima priemones, skirtas įvairių  poįstatyminių teisės aktų tobulinimui, pedagogų kompetencijų
didinimui, specialistų veiklos reglamentavimo tobulinimui; ugdymo aplinkos pritaikymui bei kitas
priemones, padėsiančias sukurti  prielaidas įtraukčiai švietime.
  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytoje darbo grupėje Ugdymosi šeimoje
įgyvendinimo tvarkos aprašui parengti. Aprašas susijęs su Švietimo įstatymo 31
1
straipsnio nuostatų dėl
vaiko ugdymo šeimoje įgyvendinimu bei reglamentuoja prašymų dėl ugdymo šeimoje pateikimą, tėvų
(globėjų, rūpintojų) pareigas, ugdymosi šeimoje sąlygų, vaiko kompetencijų (brandos) ir mokymosi
pasiekimų (žinių) lygio įvertinimą, mokymo sutarties dėl ugdymosi šeimoje sudarymo ir nutraukimo
pagrindus, mokinių konsultavimą, aprūpinimą mokomąja medžiaga, mokymosi pažangos ir pasiekimų,
vaiko socializacijos užtikrinimo periodinį vertinimą ir kt.
  Socialinės apsaugos  ir darbo ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje Jungtinių Tautų vaiko
teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl pranešimų procedūros ratifikavimui pasirengti. Darbo grupei
pavesta parengti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl
pranešimų procedūros ratifikavimo projektą.
 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu sudarytose darbo grupėse: atlikti Vaiko garantijų
užtikrinimo Lietuvoje analizę ir rengti rekomendacijas  –  Lietuva yra viena iš valstybių narių,
dalyvaujančių Europos Sąjungos parengiamųjų veiksmų III etape „Vaiko garantijų išbandymas Europos
Sąjungos valstybės narėse);  Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų
paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2023 metų veiksmų plano stebėsenos
grupės veikloje (grupė vertina priemonių plano priemonių įgyvendinimą).
 Projekto „Saugesnis internetas“ patariamosios Tarybos veikloje, svarstant klausimus susijusius
su projekto veiklomis, užtikrinant saugesnį internetą, dalinantis gerąją praktika, bendradarbiavimo
plėtros galimybėmis, rengiant Saugesnio interneto dienos renginius. Patariamojoje  taryboje taip pat
svarstyti aktualūs klausimai, susiję su saugesnio interneto projekto ateities planais ir perspektyvomis,
atsižvelgiant į saugesnio interneto tematiką (saugumas komunikuojant virtualioje erdvėje, edukacijos ir
priemonės, užtikrinančios vaikų saugumą ir kt.).
 Filmų indeksavimo komisijos veikloje.
    
Įstaiga yra  Europos vaikų ombudsmenų tinklo (ENOC) narė ir aktyviai dalyvauja šios
organizacijos veikloje.  Tai  ne pelno siekianti organizacija, kurią sudaro nepriklausomos
vaiko teisių institucijos. Ji siekia palengvinti vaikų teisių sklaidą ir apsaugą, kaip tai numatyta Vaiko teisių
konvencijoje. 2020 m. organizacija jungė 43 institucijas 34 Europos Tarybos šalyse.
Ataskaitiniais metais susitikimų metu vaikų ombudsmenai dalinosi gerąja vaiko teisių užtikrinimo
karantino metu praktika, aptarė kylančius iššūkius bei galimus problemų sprendimo būdus. Organizacija
savo veikoje siekia atkreipti šalių vyriausybių, Europos institucijų dėmesį į egzistuojančias vaiko teisių
apsaugos užtikrinimo problemas.  2020 m.  priimtas  pareiškimas  dėl vaikų teisių užtikrinimo COVID-19
pandemijos metu. Kasmetinė  ENOC konferencija buvo skirta poveikio vaiko teisėms vertinimo
mechanizmams aptarti. Šalys dalinosi patirtimi priimant ir įgyvendinant poveikio vaiko teisėms vertinimo
institutus. Vaikų ir jaunų žmonių dalyvavimas konferencijoje leido užtikrinti, kad jų nuomonė būtų
išgirsta ir įvertinta poveikio vaiko teisėms vertinimo mechanizmo kūrime. 




Vaiko teisių apsaugos kontrolierė                  Edita Žiobienė