Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 244
STENOGRAMA
2023 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame kovo 10 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravus galima ir padirbėti.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2523, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2489 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo projektas. Kviečiu J. Razmą į tribūną pristatyti. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt aš pristatysiu kaip kompleksinį klausimą, nes du projektai yra susiję: dėl komitetų narių skaičiaus ir dėl komitetų sudėties. Kai kurių komitetų narių skaičius keičiamas dėl to, kad mes privalome išbraukti buvusį Seimo narį K. Bartoševičių iš Ateities ir Kultūros komitetų narių sąrašo, o į Teisės ir teisėtvarkos komitetą bus siūloma įrašyti šiandien prisiekusį Seimo narį V. Semešką. Kvota Seniūnų sueigoje buvo nustatyta ir nėra kliūčių jį skirti į šį komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti O. Leiputė. Prašau. Nenori. Daugiau klausimų nėra dėl šių projektų. Gal mes po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Negalime? Reikės balsuoti. Gerai. Balsuosime balsuoti numatytu laiku. Aš gal J. Razmos paprašyčiau, yra su tuo susijusių… ne susijusių, bet iš to ateinančių rezervinių klausimų dėl komisijų sudarymo, delegacijų sudarymo ir komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo.
14.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2490 (pateikimas)
Darbotvarkės rezerviniai 6, 7, 8 klausimai. Gal, Jurgi, galėtumėte irgi trumpai juos pristatyti? Tai yra formalūs pakeitimai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tų formalių pakeitimų priežastis ta pati – dėl vieno Seimo nario išėjimo iš Seimo ir naujo Seimo nario atėjimo. Pirmiausia dėl komisijų sudarymo. Siūloma V. Semešką įrašyti į Antikorupcijos komisiją. Čia A. Vyšniauskas jam užleidžia vietą, taip galima pasakyti, o K. Bartoševičių formaliai išbraukiame iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudėties.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Gal dėl rezervinio 6 klausimo po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Negalime. Reikės balsuoti. Gerai.
14.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2491 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada prašau pristatyti rezervinį 7 klausimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia būtų dėl delegacijų sudarymo. Taip?
PIRMININKAS. Taip, dėl delegacijų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia labai paprastas projektas. Tiesiog iš Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pavaduotojų būtų išbraukiamas K. Bartoševičius. Ir viskas, visas turinys. Bent šitam, aš tikiuosi, po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti, nes neturime kitos išeities.
PIRMININKAS. Rezervinis 7 klausimas. Matau, kad net ir socialdemokratai gali pritarti bendru sutarimu. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nematau. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2524 (pateikimas)
Rezervinis 8 klausimas – dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šis projektas yra susijęs su pirmaisiais mano jau pateiktais projektais dėl komitetų sudėties koregavimo. Atitinkamai čia yra siūloma šiek tiek pakeisti ir komitetų narių pavaduotojus. Tai liečia tik Tėvynės sąjungos frakcijos narius. Išbraukiamas atitinkamai iš pavaduotojų sąrašo K. Bartoševičius ir jo pavaduotojai, kai kur įrašomas V. Semeška kaip pavaduotojas, atitinkamai įrašomi jo pavaduotojai Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu patvirtinsime jį šio komiteto nariu pagal anksčiau pateiktus nutarimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių nematau. Gal darbotvarkės rezerviniam 8 klausimui galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlyčiau tuomet čia nepritarti, nes jeigu nepritarta dėl komitetų sudėties koregavimo, tai bus keista, jeigu čia mes taip judėsime į priekį su pavaduotojais. Šis projektas priklauso nuo pirmųjų dviejų.
PIRMININKAS. Gerai, tai Jurgis nepritaria. Balsuosime dėl šių projektų balsuoti numatytu laiku.
14.36 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2207GR) (pateikimas)
Grįžtame šiek tiek į eilę. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207. Buvo Prezidento veto. Kviečiu pranešėją J. Neverovičių, Prezidento vyriausiąjį patarėją, pristatyti šį klausimą. Prašom.
J. NEVEROVIČ. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1712 grąžinimo pakartotinai svarstyti. Ūkininko ūkio įstatymas nustato ūkininko ūkio teisinį statusą, ūkininko ir jo partnerių veiklos pagrindus, registravimo bei išregistravimo sąlygas ir tvarką, ūkininkui teikiamą paramą ir ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų statybos sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 87 tūkst. ūkių, o jų skaičius svyruoja, priklauso nuo savivaldybės, iki kelių šimtų per metus kiekvienoje savivaldybėje.
Suprantama, kad šis įstatymas yra svarbus ne tik jau veikiantiems ūkininkams, bet ir tiems, kurie pradeda naują veiklą žemės ūkio sektoriuje, jauniesiems ūkininkams, tiems, kuriuos valstybė bando pritraukti į šią veiklą. O žemės ūkio veiklos skatinimas savo ruožtu svarbus regionams stiprinti ir įsikūrimui regionuose skatinti. Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas siekia tvarios Lietuvos žemės ūkio ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą ūkininkavimui ir verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
Todėl Prezidentas supranta Seimo narių siekį stabdyti procesus, kai praktikoje pasinaudojama šiuo įstatymu nekilnojamojo turto vystymo tikslais. Tuo pat metu Prezidentas atkreipia dėmesį į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, tai yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės. Bet kokius valstybės institucijų pareigūnų, taip pat savivaldybių sprendimus ar veiksmus, kuriais neleidžiama reikštis, plėtotis asmenų iniciatyvai, užkertamas kelias tam tikroms ūkinėms pastangoms, turi lemti atitinkamos iniciatyvos ar ūkinių pastangų žalingumas visuomenei, priešingu atveju būtų nukrypta nuo Konstitucijos reikalavimų.
Pagal šiuo metu galiojantį Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininku tapti gali bet kuris fizinis asmuo, turintis žemės ir profesinį pasirengimą ūkininkauti. Sąlygose ūkininko ūkiui registruoti nėra nustatytas reikalavimas įrodyti, kad asmuo, norintis registruoti ūkį, iš tikrųjų siekia užsiimti šia ūkine veikla. Būtent tokios ūkio registravimo taisyklės egzistavimas galimai sukūrė sąlygas, leidžiančias žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose nei 0,5 hektaro, statyti gyvenamosios paskirties pastatus praktiškai nesiverčiant žemės ūkio veikla. Įstatymo 11 straipsniu keičiamos sąlygos ūkininko sodybai statyti nurodant, kad ūkininko sodybą leidžiama statyti tik tokiam ūkininkui, kuris pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus yra deklaravęs kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos ir kurio ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai. Tokiu būdu neva yra ribojamos galimybės ūkininko veikla neužsiimantiems asmenims statyti gyvenamosios paskirties pastatus žemės ūkio žemėje.
Prezidentas sutinka su pakeitimų tikslais ir pasiūlytu šios problemos sprendimo būdu, tačiau pasirinkti konkretūs reikalavimai kelia abejonių dėl jų proporcingumo ir būtinumo. Tokių pačių tikslų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, kartu neužkertant ir neapsunkinant galimybių vystyti žemės ūkio veiklą realiai žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, jauniesiems ūkininkams. Ribojimas, kuriuo nustatoma ne tik pareiga įrodyti, kad asmuo bent trejus metus užsiima tokia veikla ir gauna iš jos pajamas, bet ir reikalavimas pasiekti tam tikrą pajamų lygį, šiuo atveju 50 %, yra nebūtinas ir neproporcingas, ypač kalbant apie jaunuosius ūkininkus, smulkiuosius bei vidutinius šeimos ūkius, kuriems tokią kartelę pasiekti, ypač veiklos pradžioje, būtų itin sudėtinga.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos yra pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, paslaugų žemės ūkiui teikimo ar pajamos, gautos realizuojant iš savo žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus. Pajamos iš žemės ūkio veiklos dažnai yra gaunamos po kelerių metų intensyvaus darbo. Vadinasi, ūkininkai, norintys gauti 50 % ir daugiau nuo visų savo pajamų iš žemės ūkio veiklos, turės ūkininkauti nuotoliniu būdu, negalėdami įkurti ne tik ūkininko sodybos savo nuosavybės teise valdomame sklype, bet ir statyti kitų pagalbinių ūkio ar kitos paskirties pastatų. Tai neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas, pabrangins ūkininkavimo kaštus ir mažins žmonių motyvaciją įsitraukti į aktyvią žemės ūkio veiklą.
Atsižvelgdamas į tai, Prezidentas siūlo įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, ne mažiau kaip trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, ir patikslinti, kad toks reikalavimas nebūtų taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai. Tam tikros žemės ūkio veiklos gali būti ir šiuo metu yra sėkmingai vystomos ir mažesniuose negu 2 hektarų žemės ūkio paskirties sklypuose. Priimtu įstatymu nuo 0,5 hektaro iki 2 hektarų padidintas žemės ūkio plotas, kuriame leidžiama pastatų statyba, būtų taikomas ne tik gyvenamųjų pastatų, tačiau ir ūkinių pastatų statybai. Tai reiškia, kad mažesniame negu 2 hektarų žemės sklype nebūtų galima statyti ne tik ūkininko sodybos, bet ir priklausinių bei kitos paskirties ūkinių pastatų, pavyzdžiui, šiltnamių. Tai neabejotinai apsunkins ūkininkavimo sąlygas tiek pradedantiems ūkininkauti, tiek jau ūkininkaujantiems asmenims. Todėl Prezidentas siūlo labiau proporcingus apribojimus, leidžiant statyti ūkinius pastatus mažesniame negu 2 hektarų žemės ūkio paskirties sklype, o 2 hektarų apribojimą palikti gyvenamųjų namų statybai.
Taip pat, nustačius kur kas griežtesnes sąlygas ūkininko sodyboje statyti ir nenumačius įstatymo įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio, būtų pažeisti teisėti asmenų, neatitinkančių naujojo teisinio reguliavimo sąlygų, lūkesčiai, todėl Prezidentas siūlo atidėti ūkininkų sodybas statyti ribojančių sąlygų taikymą iki liepos 1 dienos.
Apibendrinsiu. Prezidentas pritaria pagrindiniam įstatymo keitimo tikslui, tačiau konkretūs nustatyti apribojimai turi būti koreguojami. Reikia atkurti teisingesnę visuomenės ir ūkininko interesų pusiausvyrą, teisėtus asmenų lūkesčius ir matyti žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginius tikslus. Todėl Prezidentas siūlo palikti reikalavimą pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, tačiau neriboti jų tam tikru dydžiu, palikti reikalavimą statyti ūkininko sodybą ne mažesniame negu 2 hektarai sklype, tačiau ūkinius pastatus leisti statyti ir mažesniame nei 2 hektarai sklype. Taip pat numatyti įstatymo įsigaliojimą nuo šių metų liepos 1 dienos.
Ačiū už dėmesį. Prašau svarstyti ir patvirtinti Prezidento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas klausiančiųjų. Aš tik iš pradžių norėčiau gauti Seimo leidimą. Gerbiamasis A. Vinkus kviečia Aleksandro Stulginskio žvaigždės komisiją 15 valandą trumpai susitikti. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). 15 valandą, gerbiami Seimo nariai, aš atsiprašau Prezidento patarėjo, mes buvome numatę Aleksandro Stulginskio komisiją ir mūsų žmonės susirinktų. Ar negalėtumėte leisti? Iki pusės valandos tik užtruktų. Aš būčiau labai dėkingas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Tie, kurie galėtų apsitarti, tikrai ši komisija taip pat yra labai svarbi. Labai ačiū.
Dabar klausiančiųjų yra keletas. E. Pupinis pirmas klausia. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų ganėtinai suprantamas reikalavimas dėl 2 hektarų. Savaime suprantama, ten buvo turbūt kai kur piktnaudžiaujama, specialiai įsigyjama žemės ūkio paskirties žemės, kad būtų galima pasistatyti gyvenamąjį namą. Tačiau man ne visai suprantama, kad mes leidžiame praktiškai ūkininkauti, tačiau neleidžiame pasistatyti gyvenamosios vietos vien todėl, kad žmogus galbūt nedirba tos žemės. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turėdamas gerą intenciją įsigyja žemės, tai faktiškai jis neturėdamas kur gyventi bent trejus metus turės ūkininkauti tam, kad įrodytų savo ūkininkavimą. Vis dėlto šiuo atveju, aš manyčiau, nereikėjo tokių sankcijų, galbūt kokių nors paprastesnių, nes priešingu atveju žmogus paprasčiausiai turės apgaudinėti. Jis pradės statyti kaimo turizmo pastatą, paskui galbūt pakeis paskirtį ir taip apgavystėmis įgyvendins savo tikslus. Tai ar šiuo atveju nemanote, kad vis dėlto tas privalomas ūkininkavimas arba pajamos iš žemės ūkio dar ten negyvenant iš tikrųjų perteklinės? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Prezidentas konstatuoja, kad problema yra ir kad yra apsimestinių ūkininkų, kurie net negalvoja tokią veiklą vykdyti ir taip apeina kitus principus, organizuodami nekilnojamojo turto projektus. Tam, kad toks darbas būtų apsunkintas, ir yra įvedamas būtent šis kriterijus. Prezidentas vertina, kad jis yra teisingas.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau gerbiamojo Prezidento patarėjo vis dėlto paklausti esminio klausimo. Juk Konstitucija aiškiai įtvirtina piliečių nuosavybės neliečiamumą ir laisvą disponavimą ja. Mes grįžtame kažkur į sovietmetį, aš kalbu apie iniciatyvą įstatymo, kurį jūs vetavote, bet iš tikrųjų pažvelgėte vėl paviršutiniškai. Juk nesvarbu, kaip žmogus disponuos savo turimu turtu – žeme. Nustatomi visokiausi apribojimai: galbūt taip skaičiuosime tavo pajamas, galbūt anaip, tau neleisime to, galbūt neleisime ten turizmo, galbūt tau šiltnamio pastatyti ten neleisime. Man teko daug kartų lankytis kažkada, kai dirbau versle, Olandijoje. Ten išspaudžia iš mažo lopinėlio didžiules pajamas. Kodėl mes einame kažkur kaip postsovietinė valstybė ir nežvelgiame iš esmės į piliečių laisvių suvaržymą disponuoti savo turtu?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų pastebėjimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas kalba apie ūkininkų ūkių reglamentavimą ir nekalba apie visus kitus procesus, kurie reglamentuoja disponavimą žeme, taip pat ir žemės ūkio paskirties. Vetavęs šitą įstatymą, Prezidentas taip pat viešai pasisakė, kad kviečia Aplinkos ministeriją, ypač savivaldybes, ypač tas žiedines savivaldybes, kur ta problema yra aktualiausia, aktyviau vykdyti teritorijų planavimo politiką tam, kad nereikėtų apeiti ir būtent naudoti kitų tokių ne iki galo teisingų sprendimų ūkininkų atžvilgiu. Tada viskas būtų daug tvarkingiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų iš dalies E. Pupinio klausimas buvo panašus, bet aš irgi keliais žodžiais sureaguosiu. Matyt, tam tikri žmonės, naudodamiesi ūkininko ūkiu, steigdami ir statydami gražiose mūsų gamtos teritorijose, sakykime, pasinaudoja tuo ir ne visuomet tikrieji ūkininkai ten statosi. Aš tikrai šiandien noriu padėkoti Prezidento patarėjui gerbiamam Jaroslavui už išsakytus rimtus argumentus, jų tikrai buvo daug, ir aš tikiuosi, kad jungsimės toliau į įstatymų leidybą, na ir komitete turbūt dar rasime tam tikrų kompromisų. Ačiū Jaroslavui.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nematau. Ačiū gerbiamam Prezidento patarėjui. Dabar turime du – už, du – prieš. G. Surplys kalbės už, suprantu, už svarstymą iš naujo. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Taip, gerbiamas Vytautai, ačiū. Dėkoju Prezidento patarėjui už pristatymą. Iš tikrųjų įstatymo iniciatyva buvo gera siekiant pažaboti vadinamųjų sofos ūkininkų veiklą. Visiems, kurie galvoja, kad tai yra kišimasis į privačią nuosavybę, norėčiau atsakyti, kad mes kalbame apie žemės ūkio paskirties žemę, jos paskirtis pagal esmę yra žemės ūkio veikla. Iš tikrųjų, jeigu mes norime, kad Lietuvos kaimas gyvuotų ir Lietuvos žemės ūkis išliktų ir netgi galbūt atsigautų, mes turime padaryti taip, kad žmonės žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkautų, kad žmonės, kurie gauna Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui, užsiimtų žemės ūkiu, o ne dar kažkuo. Taigi iš tikrųjų pritariu. Noriu pasakyti, kad turbūt mes šiek tiek paskubėjome Seime priimdami tą įstatymą, ir tikrai dėkoju prezidentūrai ir Prezidentui, kuris, kiek žinau, išgirdęs ūkininkų pastabas, pakoregavo mūsų įstatymą. Taigi tikrai kviečiu kolegas pritarti šiam prezidentūros pateiktam variantui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Gentvilas kalbės už.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimas iš tikrųjų yra nevienareikšmiškas, nes jeigu mes tikime savivalda, saugomų teritorijų administracijomis, tai visas erdvinis valstybės planavimas vyksta per bendruosius specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Ir štai atsiranda išimtis, kad viena verslo grupė gali nesilaikyti šitų dokumentų ir statyti sau pastatus ne pagal teritorijų planavimo dokumentus. Gerbiamieji, mes čia prieš Kalėdas turėjome labai daug diskusijų apie SAZʼus – paukštynų SAZʼus, kiaulynų SAZʼus. Kur yra pagrindinė problema, kad aplink tuos paukštynus esančiuose SAZʼuose įsikūrė kažkas, kas vadinasi ūkininko sodyba, yra gyvenamoji paskirtis ir nesilaiko atstumų. Atrodo, ūkininkai turėtų ūkininkauti, bet staiga tai yra faktiniai gyventojai ir Vilniaus rajone, ir kitur, nepaisant teritorijų planavimo dokumentų, sanitarinių apsaugos zonų, atsiranda gyvenamoji paskirtis ten, kur jos neturėtų būti. Labai nemalonu sugriežtinti tai, bet jeigu mes turime ilgus procesus (bendrieji planai, saugomų teritorijų tvarkymo sienos), tai visuomenė deda daug pastangų, kad susitartų, kur vis dėlto bus gyvenamoji paskirtis. Ir staiga mes turime tą išimtį, kurią… Na, reikia ją siaurinti, ji yra nemaloni, nes kai kuriems tai tiesiog paveikia plėtros planus. Aš pripažįstu, kad diskusiją reikėtų grąžinti į Seimą, Prezidento veto yra gal ir savalaikis, bet turime grįžti į Seimą su intencija siaurinti šitą išimtį, nes tai yra absoliuti išimtis ir ji yra nepateisinama. Pavyzdžiui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme vis dar yra draudimas ant žemės ūkio paskirties žemės, derlingos žemės, statyti saulės parkus. Žemės ūkio paskirties žemėje…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …pats ūkininkas negali sau saulės parko pastatyti. Mes saugome žemę nuo paties ūkininko. Aš manau, kad tokių disproporcijų vis dar yra, tai kviesčiau pritarti grąžinimui į Seimą, iš esmės padiskutuoti apie tą susiaurinimo intenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tiktai primenu, kad pagal Seimo statuto 165 straipsnį Prezidentui grąžinus įstatymą yra du už, du prieš. Būtent dėl to ministras kalbėjo. Ar gal bendru sutarimu mes galime priimti tą alternatyvą, kad Seimas pakartotinai svarstys šį įstatymo projektą? Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Nes alternatyva yra laikyti įstatymą nepriimtu. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš pritariu pačiai esmei, bet dabar nėra balsavimo langas.
PIRMININKAS. Nėra balsavimo langas.
E. GENTVILAS (LSF). Salėje sėdi šiek tiek žmonių. Palaukime, kol susirinks visi. Aš manau, kad tikrai pritars tam, ką jūs siūlote, bet procedūriškai dabar nevyksta balsavimas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerai, gerbiamieji kolegos. Jeigu yra toks noras, palauksime balsavimo lango ir apsispręsime dėl šio klausimo tolesnio likimo.
14.55 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatymas bus labai labai trumpas. Esmė tokia. Kas yra siūloma šiuo įstatymo projektu? Tai yra nustatyti, kad naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos yra pradedamos taikyti, kai 2023 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį, o iki pirmojo 2023 metų naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžio taikomos iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.
Kam to reikia? Reikia tam, kad būtų daugiau aiškumo, kad nebūtų to neapibrėžtumo. Ir susitikimų metu su savivaldos atstovais mačiau, kad to reikia. Man atrodo, tai užtikrins aiškumą ir vieningą interpretavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar nėra norinčių klausti? Ačiū už šio klausimo pristatymą.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. G. Surplys – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiamas Vytautai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad rytiniame posėdyje vykstant Seimo narių pareiškimams mano pareiškimas neįsirašė, mano pareiškimo garsas neįsirašė. Kadangi Statute numatyta, kad transliuojama per Lietuvos radiją, aš nežinau, kaip čia mes galime dabar tą klausimą išspręsti.
PIRMININKAS. Teks kažkada pakartoti artimiausiame Seimo posėdyje. (Balsai salėje)
G. SURPLYS (LVŽSF). Nežinau, ar tai yra pakartojama, bet prašyčiau tokios galimybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar dėl darbotvarkės 2-2 klausimo nėra norinčių pasisakyti. Manau, kad po pateikimo mes tikrai pritarsime, bet apsispręsime balsavimo metu.
14.57 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2383, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pateikimas. Taip pat A. Bilotaitę prašau juos pristatyti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolegos. Priešiškų režimų naudojama instrumentalizuota migracija tapo nauju normalumu bei hibridinės agresijos ir politinio spaudimo įrankiu. Gyvename tikrai didelių geopolitinių įtampų apsuptyje. Lietuva yra atakuojama informacinėmis, hibridinėmis, kibernetinėmis atakomis ir tikrai nėra prielaidų teigti, kad situacija artimiausiu metu pasikeis. Dėl tos priežasties ir reikia tobulinti dabartinius mūsų teisinius įrankius, nes realybė sienos apsaugą šiandien keičia į sienos gynybą. Todėl ir teikiu šį įstatymo projektą.
Pusantrų metų vykstanti migracijos instrumentalizacija ir mūsų valdymo patirtis, ir analizė rodo, jog neteisėtų migrantų tikslas yra jėga kertant Europos Sąjungos valstybių sienas patekti į Vakarų Europos valstybes. Jų tikslas nėra prieglobstis Lietuvoje. Tai rodo ir skaičiai: iš tų 4 tūkst. 500 asmenų, kaip matome, beveik visi išvyko. Šiuo metu mes apgyvendinimo centruose turime 162 užsieniečius. Todėl neturėtume apsigauti ir suabsoliutinti prieglobsčio sampratų. Dabar vykstantys procesai yra piktnaudžiavimas Europos Sąjungos prieglobsčio sistema, o ne objektyvus prieglobsčio poreikis.
Tarptautinė prieglobsčio teisė, kuri buvo priimta XX amžiaus viduryje, tikrai, ką matome, nebeatitinka šio amžiaus aktualijų ir neįvardina šio naujo fenomeno – instrumentalizuotos migracijos reiškinio, tačiau per šiuos metus tikrai keičiasi Europos Sąjungos požiūris. Reikia pasakyti, kad prie to labai ženkliai prisideda ir Lietuva.
Turime mes daugybę fiksuotų faktų, kai Baltarusijos režimo pareigūnai tiesiogiai organizuoja migrantų tiek privežimą, tiek stūmimą, padeda jiems, instruktuoja, kaip reikia kirsti sieną, aprūpina juos fizinio barjero gadinimo priemonėmis. Nuo 2022 metų fiksuota apie 500 tokių gadinimo atvejų.
Ginant Europos Sąjungos išorės sieną neįleista beveik 20 tūkst. neteisėtų migrantų. Metų pradžioje sumažėjęs migracijos srautas, sakyčiau, yra apgaulingas, galima tai sieti su sezoniškumu, taip pat reikėtų vertinti, kas vyksta pas mūsų kaimynus, nes tiek prie Lenkijos, tiek prie Latvijos sienos tie skaičiai yra tikrai ženklūs – siekia šimtus. Vadinasi, instrumentalizuota migracija kaip reiškinys neišnyko, o vertinant visą pasikeitusį saugumo kontekstą ir mūsų neprognozuojamus Rytų kaimynus akivaizdu, kad instrumentalizuota migracija bus nuolat šalia mūsų, todėl turime būti atsparūs ir privalome turėti atitinkamai atsparią teisinę bazę.
Tikrai girdime nevyriausybinių organizacijų susirūpinimą ir į daugumą pasiūlymų atsižvelgiame, tačiau būtina pasakyti, kad šios hibridinės atakos kontekste itin gajus priešiškų režimų bandymas intrumentalizuoti ir žmogaus teisių naratyvą. Tai nulemta to, kad mes esame įsipareigoję teisės viršenybei, o priešiški režimai – ne. Jie išnaudoja tai prieš mus, o mes, žinoma, neturime tam pasiduoti. Taip pat negalime visiškai atsisakyti ir savo gynybos įrankių – sutapatinti instrumentalizuotą ir teisėtą migraciją, ypač dabartiniame saugumo kontekste. Esame gavę Teisės departamento pastabų, pabrėžtina, kad kritinių ir kategoriškų pastabų nesulaukta. Patikinu, kad tikrai ieškosime sprendimų, nes mūsų, man atrodo, tikslas yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesas.
Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes esminė teikiamo įstatymo projekto nuostata, kad jis bus taikomas tik esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Tik tokiu atveju Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, kertantys arba ketinantys patekti į Lietuvą tam nenustatytose vietose arba pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, į Lietuvos Respublikos teritoriją bus neįleidžiami.
Keli akcentai dėl šios nuostatos. Pirmas dalykas, mes aiškiai atskiriame natūralią ir instrumentalizuotą migraciją. Šis įstatymas bus taikomas tik tokiai instrumentalizuotai migracijai valdyti. Antra. Įstatymo nuostatos netaikomos automatiškai, tai yra siejama tik su ekstremaliosios situacijos trukme ir tik esant Vyriausybės sprendimui, kuris priimamas visapusiškai įvertinus situaciją ir gali būti atšauktas pasikeitus aplinkybėms; taip pat išlieka tarptautinės apsaugos turinys, išlieka galimybė kreiptis prieglobsčio, siejant su teisėtu atvykimu, tai yra per diplomatines atstovybes pasienio kontrolės punktuose. Taip pat nustatomi saugikliai, tai yra pirmiausia individualus taikymas, humanitarinis įleidimas, privalomas pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.
Kiti įstatymo projektu siūlomi pakeitimai: tobulinama asmenų buvimo pasienyje tvarka, taip pat įteisinamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutas, tikslinami teisiniai Valstybės sienos apsaugos priedangos plano tvirtinimo ir įgyvendinimo pagrindai, lydimuoju Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu tikslinamas sienos kontrolei reikalingų patalpų panaudojimo mechanizmas.
Taigi teikiamas pasiūlymas yra tikrai subalansuotas, numatyti visi reikiami saugikliai. Svarbu ir tai, kad priėmus įstatymą nebeliks nuolatinės nepaprastosios padėties poreikio. Mūsų kolegos estai ir suomiai analogiškas įstatymines nuostatas jau priėmė 2022 metais, latviai ketina jas priimti artimiausiu metu, ketina sekti mūsų pavyzdžiu. Svarbu, kad nacionalinių sprendimų teisinis režimas būtų vienodas visame regione, nes atsakomybė už Europos Sąjungos išorės sieną yra bendra, neturi likti silpnų grandžių.
Ir pabaigai du akcentai. Dėl 2021 metais priimto sprendimo mes turime fizinį barjerą, tačiau norint apsiginti nuo priešiškų jėgų mums reikalingas ir teisinis barjeras. Jei hibridinės atakos metu neišlaikome vienybės ir pasidavę priešiškų režimų įtakai atsiduriame susiskaldymo situacijoje, vadinasi, hibridinės atakos organizatorių tikslas yra pasiektas. Todėl aš norėčiau pakviesti mus tikrai vieningai susitelkti ir parodyti, kad esame atsparūs ir vieningi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas klausimų. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, Valstybės sienos apsaugos tarnybai šiandien trūksta lėšų ne tik įsigyti būtinoms priemonėms vykdyti veiklai, bet net ir elementariems degalams, tarnybai trūksta ginklų, atitinkančių NATO standartus, ir panašiai. Kodėl valstybė nesprendžia pačios problemos, o perkelia atsakomybę Valstybės sienos tarnybai? Kadangi konservatoriams nauja struktūra paprastai tampa milijoniniais projektais, kuo jūs garantuojate, kad šiais metais skirti 10 tūkst. eurų rėmėjams neišaugs į žymiai ženklesnę sumą? Kodėl Šiaulių sąjunga, kuriai yra skiriamas biudžetas (Balsas salėje: „Šaulių.“) ir veikla koordinuojama, negali atlikti šių funkcijų? Ačiū.
PIRMININKAS. Šaulių.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Pirmiausia norėčiau paprašyti, kad jūs neklaidintumėte, nes biudžetas, skiriamas viešojo saugumo sričiai, tikrai yra rekordinis, kalbant ir apie darbo užmokestį, ir kitas sritis. Kalbant apie tai, ką pavyko atkovoti ir pasiekti iš europinių finansavimo galimybių, tai yra 110 mln. eurų, jie keliauja mūsų pasieniui stiprinti. Man atrodo, tai yra labai ženklūs pinigai, atkovoti Lietuvos tikrai nuosekliu darbu. Už juos bus perkama reikalinga įranga ir technika tam, kad mūsų pasieniečiai galėtų vykdyti savo funkcijas dar geriau.
Kalbant apie ginkluotę. Šiai Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai vadovaujant, mes pasiekėme rezultatus, kad perginklavimas prasidėjo, iki tol to nebuvo. Pirmas dalykas, už 3,5 mln. eurų ginkluotės jau yra perduota VSAT pareigūnams. Taip pat šių metų biudžete yra numatyta dar 7 mln. eurų, skirti VSAT pareigūnų apginklavimui ginkluote, atitinkančia NATO standartus. Taigi, mes judame, mes nekalbame, mes imamės konkrečių veiksmų ir darbai kalba patys už save.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, žinote, taip dviprasmiškai šitas įstatymas, ypač aš kalbu apie 2 straipsnio, papildomo, visiškai naujo 13 punkto įvedimą – dėl apgręžimo. Bet kuris asmuo, kuris patenka į mūsų teritoriją, nors ir galbūt jis jau įžengė į teritoriją, bus vis tiek apgręžiamas, jeigu jisai neatitiks kai kurių nustatytų kriterijų. Jūs įvardinote, kada bus neįleidžiama. Prašom pasakyti, ar mes nepažeisime kai kurių Europos Sąjungos nuostatų, žmogaus teisių nuostatų ir ar tam neprieštaraus Europos Sąjunga?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kalbama apie šio mechanizmo įjungimą, kai yra ekstremali situacija, – dėl užsieniečių antplūdžio. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Mes atskirkime du dalykus. Vienas momentas, kai yra šiaip migracijos procesai, ir antras skirtingas atvejis, kai migracija yra instrumentalizuojama, – kai šiuo atveju mūsų kaimynai, Baltarusijos režimas, organizuoja prieš mus ataką. Kaip jūs žinote, Baltarusijos režimas suteikdavo turistines vizas, organizuodavo tiesioginius skrydžius. Mes turime filmuotos medžiagos, mūsų pareigūnai fiksavo Baltarusijos pareigūnų veiksmus, kai jie tuos žmones organizuotai priveždavo, suteikdavo jiems įrankius tam, kad gadintų mūsų fizinį barjerą, ir tuos žmones stumdavo į mūsų šalį. Tai mes kalbame apie tokią situaciją. Kitais atvejais šita nuostata neveiktų.
Kalbant apie europinį kontekstą, prasidėjus šiai krizei, mes buvome tie, kurie inicijavome ir pradėjome procesus, siekdami pakeisti Europos Sąjungos reglamentavimą. Kaip ir minėjau, visa ši prieglobsčio sistema, visas tas reglamentavimas susiformavo XX amžiaus viduryje, tikrai pasikeitė ir tas instrumentalizavimo momentas nebuvo įvertintas. Tai vyksta procesai, pokyčiai. Tikimės, kad turėsime europinius sprendimus. Jie tikrai juda iš lėto, norėtume, kad greičiau judėtų. Bet jei kalbėtume, ar Lietuva yra pasmerkta dėl šito sprendimo, ar kažkaip esame gavę kokių nors įspėjimų, tai to nėra.
Kalbant apie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, jais galima remti savo sprendimą, kad Europos Sąjungos šalys narės turi teisę priimti derogacijas, arba tokius išimtinius reglamentavimus, kai prieglobsčio prašytojai neturi intereso toje šalyje paprašyti prieglobsčio. O ką mes ir matome? Mes matome, kad šis skaičius, 4500 žmonių, tiesiog pasirinko mūsų šalį kaip tranzito šalį. Mes nebuvome tikslo šalis. Ir tai plius dar buvo organizuota Baltarusijos režimo.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Mano klausimas būtų toks. Aišku, jūs čia minite, kad siekiate pakeisti Europos Sąjungos teisę, bet kol kas jūs jos nepakeitėte. Ir, kiek mums teko bendrauti susitikimuose su Europos Sąjungos politikais, tokiam jūsų pasiūlymui… į tokį pasiūlymą žiūrima labai labai skeptiškai, nes tai reikštų ne tik pasitraukimą iš Europos Sąjungos teisės. Toks siūlymas apgręžti migrantus, prašančius prieglobsčio, reikštų pasitraukimą iš Jungtinių Tautų konvencijų, tai yra konkrečiai konvencijos dėl pabėgėlių statuso, kuri draudžia apgręžti arba išstumti, kaip tai darote jūs su žmonėmis, kurie bėga nuo karo ir kurie ieško prieglobsčio.
Dėl instrumentalizavimo taip pat nėra naujiena. Tarp Turkijos ir Graikijos yra panaši problema, ten šimtai tūkstančių migrantų plūsta į Europą ir ieško prieglobsčio, bet net Turkija ir Graikija tokių sprendimų nesiima.
Mano klausimas yra toks: ar vis dėlto jūs nemanote, kad toks pasiūlymas faktiškai reikštų, kad Lietuva traukiasi iš Jungtinių Tautų konvencijų ir apskritai žmogaus teisių sistemų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėčiau jums dar kartą priminti, kad kolegos Estijoje ir Suomijoje 2021 metais priėmė tokias įstatymo pataisas. Latviai paprašė mūsų projekto ir artimiausiu metu taip pat pateiks tokį projektą.
Kalbant apie mūsų pokyčius, mūsų pasiūlymai atsirado Šengeno kodekse, tai pirmiausia migracijos instrumentalizavimo sąvoka, jos nebuvo anksčiau. Taip pat mes, aišku, siekiame, kad atsirastų derogacijos. Ir norėčiau dar kartą pabrėžti, kad mūsų priemonės, kurių ėmėsi Lietuva valdydama šitą instrumentalizuotos migracijos krizę, tai yra fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistemos, mūsų neįleidimo sprendimas ir visas kitas kompleksas priemonių, tikrai davė rezultatą. Nes jeigu mes šiandien stebime migracijos srautus, tai mes matome ženklų išaugimą visų kitų migracijos kelių, tuo tarpu Rytų kelias yra uždarytas. Ir tai yra efektyvios priemonės. Mumis seka mūsų kaimynai, mūsų pavyzdžiu, ima mūsų algoritmus, ima mūsų teisės aktus, ima mūsų fizinio barjero pavyzdį ir stato pas save analogiškai. Aš tiesiog norėčiau, kad jūs irgi neklaidintumėte.
O kalbant apie politikus, su kokiais jūs kalbatės? Aš kalbuosi su Komisija, konkrečiai su atsakinga komisare ir politikais, kurie atsakingi už sienų apsaugą. Matyt, čia išsiskiria tos nuomonės. Ir jos gali būti skirtingos, požiūriai išsiskiria. Mano kaip ministrės atsakomybė yra užtikrinti mūsų ir Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą ir užtikrinti mūsų nacionalinį saugumą. Tą mes ir darome, ir darysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Pirmiausia norėčiau padėkoti už pateiktus projektus, kuriais yra įgyvendinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas praėjusių metų birželio mėnesį. Man atrodo, turime unikalią galimybę sureguliuoti migracinius procesus ekstremalios situacijos metu taip, kad jie būtų suderinami su Europos Sąjungos teise. Tačiau vertinant šiuos aspektus kyla du konkretūs techninio pobūdžio klausimai ir norėčiau iš jūsų, gerbiama ministre, labai konkretaus atsakymo, kaip jūs vertinate ir skaitote įstatymų nuostatas.
Pirmas klausimas yra toks: ar apgręžimo praktiką, kai asmuo yra grąžinamas į tą valstybę, iš kurios neteisėtai atvyko, bus galima vykdyti tik pasienio teritorijoje arba neteisėtai kirtus sieną, ar bet kurioje valstybės teritorijoje, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, Kauno Laisvės alėjoje ir panašiai?
O antra klausimo dalis būtų tokia. Įstatymo nuostatose yra numatyta išimtis, kad apgręžimo praktika nebus taikoma tiems asmenims, kurie bėga nuo karinės agresijos ar persekiojimo arba į Lietuvą nori patekti dėl humanitarinių priežasčių. Man atrodo, šituos aspektus galima įvertinti tik nagrinėjant prieglobsčio prašymą. Jeigu prieglobsčio prašymas nebus nagrinėjamas, kas įvertins šitas aplinkybes? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Kaip jūs žinote, mes taip pat atsižvelgdami į teismo sprendimą pateikėme Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurios iš tikrųjų labai aiškiai reglamentuoja, kur gali būti priimamas prieglobsčio prašymas. Iki šiol galioja nuostata, kad, jeigu asmuo patenka neteisėtai į Lietuvą, mes tų prieglobsčio prašymų galėdavome nepriimti. Jei dabar tas asmuo, užsienietis atsidurs Lietuvos teritorijoje, tą prieglobsčio prašymą jis galės pateikti. Atsiranda galimybė pateikti prieglobsčio prašymą tiek Migracijos departamentui, tiek VSATʼui.
O antras klausimas yra susijęs su individualiu vertinimu. Man atrodo, kad tas individualus vertinimas tikrai leis įvertinti situaciją ir sveikatos būklę ar kitus aspektus ir pareigūnams priimti sprendimą šiuo atveju. Bet noriu dar kartą pažymėti, kad šitas įstatymas yra susijęs su išimtinai instrumentalizuota migracija, ne šiaip su migracijos procesais, kurie vyksta, ir suprantama, kad žmonės turi teisę pateikti dėl prieglobsčio, bet turiu pažymėti, kad vis dėlto lieka galimybė pateikti nustatytose vietose, ambasadose, pasienio kontrolės punktuose. Pasinaudoti šia galimybe tikrai galima ir dabar, bet, kaip matome, skaičiai nėra tokie dideli ir dažniausiai, kai bandome susisiekti su tais asmenimis, kurie pateikė savo prašymus, nėra galimybių tai padaryti.
PIRMININKAS. Kadangi paketas dviejų klausimų, T. Tomilinui dar duosime klausimą paklausti. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, mes girdime pastabas Lietuvai, jas galima vienu sakiniu apibūdinti taip: net ir instrumentalizavus migraciją, tą padarė mūsų kaimynai ir priešai, turiu omeny Lukašenkos režimą, tas instrumentalizuotas migrantas yra žmogus. Yra didžiulė mūsų klaida, jeigu mes jo nelaikome žmogumi ir laikome tik įrankiu, priešo įrankiu, jeigu taip atsitinka. Kartais iš jūsų pasisakymų pradeda taip atrodyti.
Dabar mano klausimas, kiek iš tų žmonių, penki ar kiek tų tūkstančių buvo, vis dėlto gavo prieglobsčio statusą, vadinasi, buvo tikri realūs pabėgėliai? Tai čia viena dalis klausimo.
O kita dalis klausimo, kaip šitos pataisos pagerina žmonių, pabėgėlių, ir jų poreikių identifikavimo procesus? Nes aš matau, kad du trečdaliai teksto yra apie tuos pagalbininkus, kaip ten vadinamas tas naujas statusas, rėmėjas, kurie iš esmės įgalinami taikyti įvairiausias jėgos priemones. Bet kalbant apie situaciją, kai priešingai, kai reikia…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …atpažinti poreikius, kaip pagerės ta situacija?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Buvo pateikta 3 tūkst. 815 prašymų suteikti prieglobstį, iš jų 142 asmenims jis buvo suteiktas. Tai tokia statistika. Virš 1 tūkst. asmenų buvo sugrąžinti į jų kilmės šalis ir šiuo atveju Lietuva tikrai išsiskiria, matyt, pagal… 1 tūkst. 226 užsieniečiai buvo grąžinti į kilmės šalis. Šiuo atveju, man atrodo, Lietuva tikrai išsiskiria pagal tą skaičių, procentą išsiųstų, grąžintų į savo šalis. Bet kadangi procesas buvo susijęs su tuo, kad asmenys turėdavo tai padaryti savanoriškai, matyt, todėl buvo pateiktas skaičius – 1 tūkst. 88 grąžinti savanoriškai ir 138 buvo išsiųsti. Būtume turėję, matyt, jį dar didesnį, jeigu būtų pasirašytos sutartys su kilmės šalimis ir būtų galimybė grąžinti ne tik savanoriškai norinčius.
Bet kalbant apie tą požiūrį į žmones, noriu pažymėti, kad mes suteikiame tiems asmenims humanitarinius paketus. Jų išdalinta per visą laikotarpį 4 tūkst. 500. Tuose humanitariniuose paketuose yra tiek maisto, tiek rūbų, tiek medikamentų ir kitų būtinų priemonių. Jeigu reikalinga, suteikiama ir medicininė pagalba, jeigu tokių situacijų būna. Tikrai mes imamės visų priemonių, bet klausimas apie instrumentalizavimą turėtų būti adresuojamas Baltarusijos režimui. Aš pati kreipiausi į tarptautines organizacijas, kad imtųsi daugiau iniciatyvos spręsti problemas Baltarusijoje, kurios režimas tuos žmones padaro kaip įrankius. Aš šiuo atveju kreipiuosi į jus, prašau pagalbos – darykime spaudimą, kad tie žmonės nebūtų instrumentalizuojami, nebūtų naudojami kaip įrankiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus dėl šių įstatymų projektų paketo.
Už nori kalbėti L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Vytautai. Aš labai trumpai. Aš manau, kad darome labai teisingą sprendimą. Jis yra reikalingas, nes apgręžimas, viena vertus, mus išgelbėjo nacionalinio saugumo požiūriu, manau, apgynė mūsų valstybės garbę ir orumą, kai šalia esantis diktatorius nusprendė mus pažeminti, mus suskaldyti. Visi prognozavome ir žinojome, prasidės migracija, taip, instrumentalizuota, organizuota. Tikrai įskaičiavo tai, kad atsiras ir žmogaus teisių gynėjų, kurie tam prieštaraus, ir parlamentarų, kurie tam prieštaraus. Natūralu. Bet, kita vertus, akivaizdu, kad sprendimas buvo būtinas ir neišvengiamas.
Aš netgi gal kitaip paklausčiau. Ministrė įvardijo 20 tūkst. apgręžimų. O kiek migrantų, nelegalių, instrumentalizuotų, likimų būtų buvę paaukota, jeigu mes būtume to nepadarę? Juk tai yra traukos faktorius važiuoti ir tokiu būdu vežti savo vaikus, savo vyresnius žmones, senjorus, rizikuoti jų sveikata. Visa tai juk buvo daroma. Apgręžimas, aš manau, kaip tik pasiuntė signalą, kad to nereikėtų daryti. Ir dabar kai ta statistika yra, ar prie Lenkijos sienos, ar kur kitur, mes matome, kad senjorų nebeliko, vaikų nebeliko. Tai rodo, kad stipresnė sienos apsauga padeda šiuo atveju galbūt iš dalies net ir apsaugoti tų žmonių likimus.
Aš manau, kad tai yra, taip, su visomis išlygomis, su visais humanitariniais kriterijais, individualiu vertinimu, tie aspektai, kurie yra įtvirtinti įstatymo projekte, aš manau, kad jie yra adekvatūs situacijai, ir gerai, kad mes judame šia kryptimi. Aš tikiuosi, kad mes parlamente rasime sutelktą pritarimą šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Humanizmas gerai, tačiau bet kokią invaziją reikia stabdyti dar griežčiau. Tegul nelenda, kur nereikia.
PIRMININKAS. Kviečiu kitą kartą nerėkti.
Prieš kalbės V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Žinote, gerbiami kolegos, iš tiesų Lukašenkos režimas instrumentalizavo migraciją, bet man labiau rūpi, ar mes instrumentalizuosime mūsų balsais paremtą kovą prieš tarptautinę žmogaus teisių sistemą. Tai, kad migrantai buvo atstumiami, priešingai, nei teigia ministrė, nesustabdė jų noro ir toliau eiti į Vakarų Europą, ar per Pietų sieną, ar per Rytų sieną. Tai reiškia, kad visi šitie veiksmai per dvejus su puse metų iš esmės patyrė fiasko, pažemino Lietuvą tarptautinėse organizacijose.
Bet mano klausimas ministrei apie priemones, kurios tikrai padarytų poveikį instrumentalizuojantiems migraciją: kur yra sankcijos tiems, kurie juos veža, kur yra sankcijos tiems, kurie padeda pereiti sieną (kalbu Baltarusijos režimo atstovams), kur yra tikrasis tarptautinis spaudimas, kuris atgrasytų nuo instrumentalizavimo? To nėra. Ir čia šis sprendimas, kuris yra siūlomas, siūloma ne ministrės rankomis kaip iki šiol vykdyti žmonių, ieškančių prieglobsčio atstūmimą, naudoti smurtą prieš juos stovyklose, bet siūloma Seimui legalizuoti tokius ministrės veiksmus, kurie niekaip nedera su jokia ligšioline tarptautine praktika ir iš esmės Lietuvą išstumia iš tarptautinės žmogaus teisių sistemos. Tokiam pasiūlymui pritarti tikrai negalime ir mane stebina, tiesą sakant, mūsų Žmogaus teisių komiteto pirmininko tokia pozicija.
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Taip pat stebina Teisės departamento išvados, kuriomis jis nemato, nepaisant visų pastabų Lietuvai, jokių problemų dėl teikiamų teisės aktų projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš trumpai norėčiau sureaguoti dėl žmogaus teisių aspekto ir noriu atkreipti dalies kolegų dėmesį, kad per migrantų, neteisėtų migrantų krizę į Lietuvą buvo atvykusi eurokomisarė, atsakinga už žmogaus teises, ir tuomet buvo pradėta įgyvendinti apgręžimo politika. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymo projektas yra derintas su europinėmis institucijomis ir nėra prieštaravimo žmogaus teisėms. Todėl siekiant apsaugoti rytinio flango sienas, kviečiu iš tiesų pritarti šiam įstatymo projektui, kuris yra suderintas ir atliepiantis taip pat ir žmogaus teises. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime per balsuoti numatytą laiką dėl šių projektų paketo.
15.26 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2385ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kelių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kviečiu A. Bilotaitę į tribūną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolegos, turbūt daugelis yra girdėjęs, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. pateikė išaiškinimą, kad įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ neatitinka direktyvos nuostatų. Atkreipiu dėmesį, kad šis Teismo išaiškinimas tiesiogiai nepasisako dėl Lietuvos vykdomos neteisėtų migrantų neįleidimo politikos instrumentalizuotos migracijos metu. Jame pateikiamas išaiškinimas, susijęs su galimybe pateikti prieglobsčio prašymą ir sulaikymo pagrindus. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Teismo sprendimą, yra pateiktas šis įstatymo projektas, kuris atitinka direktyvų nuostatas.
Pirma. Įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai. Prašymai suteikti prieglobstį galės būti teikiami pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai; užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, – Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai; ir užsieniečiai, esantys užsienio valstybėse, – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
Taip pat įstatymo projektu yra panaikinamas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kalbėdama apie šitą nuostatą, noriu pasakyti, kad ji atsirado tuo metu, kai mes matėme grėsmes, kad gali būti didžiulis masinis skaičius žmonių, todėl ta nuostata atsirado, bet praktikoje ji nė karto nebuvo panaudota.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, aš norėčiau patikslinti savo anksčiau užduotą klausimą. Mane domina, kadangi akivaizdu iš šio projekto, kad mes padarėme teisinę klaidą ir mūsų įstatymas prieštaravo europiniam teisynui, jis niekaip nepasikeitė… Mes negalime nepriimti prieglobsčio prašymo. Iš jūsų pateiktos statistikos buvo akivaizdu, kad 134 ar 138 žmonės buvo tikrieji pabėgėliai ir rūpinimasis jų teisėmis tai yra mūsų… Demokratinės ir humanistinės filosofijos pagrindu mes privalome tai daryti, nes tuo ir skiriamės nuo Lukašenkos, Putino ir kitų jo draugų. Mano klausimas, kaip pagerės nustatymas tų prieglobsčio sąlygų prie sienos, kokie kriterijai atsiras? Papildomi, ne papildomi, kaip tie kriterijai bus atpažinti, kas tai darys, kas padės pasieniečiui tai daryti? Ar nevyriausybininkams bus daugiau erdvės darbui ir laisvės tai daryti, padėti pasieniečiams?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kaip aš minėjau pristatydama pirmąjį mūsų pateiktą Valstybės sienos apsaugos įstatymo projektą, tikrai bus įvertinami humanitariniai aspektai. Vertinimas kiekvienu atveju yra individualus. Tai yra pabrėžiama ir tarptautiniuose teisės aktuose, kad kiekvienas atvejis turi būti įvertinamas individualiai. Jie bus patvirtinti ir jais vadovausis mūsų pasienio apsaugos pareigūnai. Man atrodo, tai tikrai bus užtikrinama. Bet noriu dar kartą pabrėžti, kad šis įstatymas, kuris buvo teikiamas, mano pristatytas pradžioje, yra apie tai, kad mes kalbame apie instrumentalizuotą migracijos procesą, nekalbame apie įprastinius procesus, kai turi būti suteikta galimybė kiekvienam užsieniečiui pateikti prieglobsčio prašymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Noriu paklausti ministrės apie tai, kaip dera šitas įstatymas su Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsniu, kuris sako, kad draudžiama išsiųsti pabėgėlius arba juos priverstinai grąžinti. Pagal šitą įstatymą, kurį jūs čia teikiate, jeigu asmuo kirs valstybės sieną ne punkte, jis bus laikomas neteisėtai kirtusiu, kaip suprantu, valstybės sieną ir pasienietis galės jį išstumti, grąžinti atgal. Nors tarptautinė teisė tokius dalykus draudžia, žmogus gali kirsti bet kur sieną ir paprašyti pareigūno prieglobsčio, įteikti jam prieglobsčio prašymą. Tai aš noriu paklausti, kaip dera tokie pasiūlymai su minėtu konvencijos straipsniu?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau grįžti prie tarptautinės jurisprudencijos ir teismų sprendimų, kurie įvardina tokias situacijas ir šalių, nacionalinių šalių, teisę, jei užsieniečiai neturi tikslo pateikti prieglobsčio prašymą toje šalyje (asmenys, matyt, turi kitokių tikslų), turi teisę naudoti išimtines priemones, kaip šiuo atveju mes ir darome, tai tokia teisė valstybėms narėms yra suteikta. Ir kaip minėjau aš savo pirmojo pristatymo metu, daugiau kaip iš 4 tūkst. atvejų mes tikrai matome, kad Lietuva nebuvo tikslo šalis, Lietuva pasirinkta kaip tranzito šalis, plius tai yra A. Lukašenkos organizuoti procesai ir mūsų šalis turi gintis, nes mūsų atsakomybė ne tik saugoti mūsų sieną, bet kartu atsakomybė saugoti Europos Sąjungos išorės sieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiama ministre, ar jūs nemanote, kad išties mes patys kaip valstybė prisidarėme problemų? Iš pradžių vengėme, bijojome apgręžti neteisėtus migrantus, infrastruktūrai ir visam šiam reikalui buvo išleista dešimtys milijonų mokesčių mokėtojų pinigų. O tikslas yra juk tų migrantų – ne Lietuva, galbūt ir ne Lenkija, o Vokietija, Skandinavijos valstybės. Tai gal mums reikėjo pažvelgti realistiškai į problemą? Taip, aš suprantu, sienų apsauga, išorinės Europos sienos, bet tikslas yra Vakarų Europa, Skandinavijos valstybės, o ne Lietuva. Mes patys prisidarėme sau problemų ir iš jų negalime išlipti. Ir jūsų tas teikiamas įstatymas dabar yra būtent tolesnis mindžikavimas toje klampynėje.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, prasidėjus migracijos krizei, instrumentalizuotai krizei, tikrai nemindžikavome ir ieškojome sprendimų nuo pat pirmos dienos. Pirmiausia vertinome teisinį reglamentavimą, konsultavomės su kolegomis europiniu lygmeniu, nes, suprantate, sprendimai nėra lengvi. Šitoje pozicijoje vidaus reikalų ministrui tikrai nėra lengva, nes iš vienos pusės yra kaltinimai, kodėl jūs dabar visus įsileidote, iš kitos pusės – kodėl jūs dabar jų neįleidžiate. Tai, matyt, tą vidurio kelią nėra lengva rasti.
Bet kalbant apie tai, kaip Lietuva atrodo europiniu lygmeniu, Lietuva yra įvardijama kaip pavyzdingai susitvarkiusi su šita krize, radusi tą vidurio kelią. Man atrodo, tai yra susiję su tuo, kad nuo pat krizės pradžios mes labai atvirai pristatinėjame situaciją, pristatinėjame savo sprendimus ir kodėl tai yra. Reikia pripažinti, kad supratimo, kas yra instrumentalizacija, kad gali būti tokio pobūdžio dalykai organizuojami, nebuvo. Ir apskritai įvyko pokytis dėl fizinio barjero, nes prieš dvejus metus apskritai tokios sąvokos „fizinis barjeras“ nebuvo. Šiandien europiniu lygmeniu kalbama apie sienos apsaugos infrastruktūrą ir kad būtina finansuoti tą infrastruktūrą, kad turime stiprinti savo sienų apsaugą.
Reikia pažymėti, kad tikrai prie to pokyčio supratimo ženkliai prisidėjo Lietuva. Nuo pat pradžių mes ėmėme keisti ir daryti pokyčius ir dėl europinio reglamentavimo. Ėmėmės priemonių nacionaliniu lygmeniu, tuo paskui pasekė mūsų kaimynai, tai yra lenkai, latviai, estai, suomiai. Man atrodo, reikia kažkaip įsivertinti, kad sprendimai buvo teisingi ir reikia dabar turėti, kaip ir sakau, ne tik kad fizinį barjerą, bet ir teisinį barjerą, kad galėtume toliau būti saugūs.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Jūs atsakėte į visus klausimus šia tema. Dabar pasisakymai. Už kalbės L. Kasčiūnas ir toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas J. Jarutis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Vytautai. Labai ačiū ministrei už labai akcentuotus ir atsakymus į klausimus, ir pateiktus įstatymų projektus. Visi juk mes esame nacionalinio saugumo pusėje pirmiausia ir turime sukurti situaciją. Aš manau, ir autoritarai, totalitarai galvojo, kaip pasirinkti geriausią pažeminimą Europai. Jautriausia tema visą laiką bus migracija, nes ji supriešina, nes ji ideologiškai labai jautri ir taip toliau. Jie tikrai skaičiavo, kad atsiras kas nors iš vidaus ir bandys išsprogdinti valstybių pamatus.
Mielieji, aš tikrai noriu pasakyti, kad mes šiais įstatymais parodome vietą pirmiausia totalitariniam lyderiui, kad jis to nebegalės tęsti. Aš taip siūlyčiau galvoti, tikrai. Mielieji, aš tikrai gerbiu ir T. Tomiliną, ir V. Baką, bet tai, ką jūs dabar sakote, gaila, S. Skvernelio nėra salėje, man atrodo, jums reikėtų pasvarstyti pervadinti partiją: ne demokratai, o vardan nelegalios migracijos. Tikrai adekvačiau būtų, atitinkamai, ką jūs čia siūlote ir kalbate. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Prieš kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Žinote, aš tikrai nesitikėjau iš pono L. Kasčiūno tokio ad hominem. Bet tada, pone Kasčiūnai, aš galbūt siūlyčiau tokiu atveju prisijungti jūsų buvusius kolegas iš fašistų partijos prie konservatorių ir čia nereikės slėptis už kažkokių saugumo idėjų. Pasvarstykite apie tai.
O dabar kalbant rimčiau, be abejo, to režimo tikslas buvo ne tik pažeisti mūsų sieną, bet ir priversti mus savo rankomis būti pradininkais, griaunančiais tarptautinę žmogaus teisių sistemą. Jeigu jūs to nematote, labai gaila. Ir šitas projektas yra visiškai paviršutiniškas projektas, kuriuo remiantis žmonės, migrantai, bus kaupiami Baltarusijos teritorijoje, jie vėl ir vėl bus atstumiami, jų bus daugiau, jie bus prie mūsų sienų nuolat ir taip bus nustumiama kitoms valdžioms.
Mes iš tikrųjų galėtume suteikti galimybę įvertinti tuos, kam reikia iš tiesų prieglobsčio, o tuos, kurie siekia kitų tikslų, susodinti į lėktuvus ir išskraidinti. Bet ne, mes darome kitus veiksmus. Reikia visuomenėje palaikyti įtampą, kad nuolat prie sienų būtų migrantų grupės, nes nieko kito, pone Kasčiūnai ir Bilotaite, nesugebate padaryti. Ir, aišku, dar yra galimybė nuolat skelbti nepaprastąją padėtį ir varžyti visuomenės teises.
Aš abejoju, ar visuomenė norėtų gyventi tokioje aplinkoje. Procesai yra kur kas gilesni ir aš siūlyčiau vis dėlto iš tikrųjų imtis rimtų priemonių, kad nepažeisdami, nenaikindami mūsų žmogaus teisių sistemos savo rankomis darytume spaudimą A. Lukašenkos režimui, kad nekiltų noro ar neapsimokėtų užsiimti migrantų gabenimu prie Vakarų Europos sienų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ačiū, kolegos, už išsakytas nuomones. (Balsas salėje)
Kitas klausimas. Po vieną. Pateikimo stadija. (Balsai salėje) Buvo kitokie pristatymai. (Balsai salėje) Prezidento veto buvo tik… Gerai, nesiginčykime.
15.39 val.
Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2493, Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2494, Administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2495, Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2493 ir lydimieji. Pranešėja – užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė. Prašau.
J. NELIUPŠIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų, Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnio pakeitimo, Administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymų projektus, taip pat Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.
Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti. Papildomai prie Europos Sąjungos nustatytų sankcijų reikalingos nacionaliniu lygiu nustatytos ribojamosios priemonės, nukreiptos į priešiškų užsienio valstybių režimus. Kartu efektyvus sankcijų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei ribojamosios priemonės. Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, todėl būtina sugriežtinti poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teikiamų įstatymų pakeitimo tikslai yra įtvirtinti teisinį pagrindą, Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti ribojamąsias priemones nacionaliniu lygiu, nustatyti konkrečias ribojamąsias priemones dėl agresijos Ukrainoje, nustatyti efektyvų poveikio priemonių skyrimo mechanizmą už sankcijų pažeidimus.
Pagrindiniai teikiami pakeitimai. Tarptautinių sankcijų įstatymas papildytas nauju II skyriumi, reglamentuojančiu ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymą, kiek tai neprieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams ir ES teisei, ir jų įgyvendinimą. Siūloma nustatyti konkrečias ribojamąsias priemones reaguojant į karinę agresiją Ukrainoje, priimant atskirą specialųjį Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymą. Didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresijos karinius veiksmus, nesiima veiksmų, kad sustabdytų savo šalies režimo agresiją, todėl atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams. Siekiant pakeisti jų elgesį yra tikslinga nustatyti ribojamąsias priemones, susijusias su galimybe Rusijos ir Baltarusijos piliečiams lankytis Lietuvoje ir atvykti į Europos Sąjungos teritoriją.
Jau daugiau kaip metus įgyvendinant nustatytas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai įvertinta, kad griežtesnės poveikio priemonės galėtų sumažinti sankcijų pažeidimo skaičių. Tam pirmiausia keičiamas Tarptautinių sankcijų įstatymo V skyrius, įvedant visiškai naują reglamentavimą, nustatantį veiksmingą baudų skyrimo juridiniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus mechanizmą.
Antras. Užtikrinant, kad baudos būtų ne tik proporcingos padarytam pažeidimui, bet ir paveikios bei atgrasančios, keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnis, reglamentuojantis administracinę atsakomybę už sankcijų pažeidimus, numatomos didesnės baudos už pakartotinius pažeidimus ir galimybė konfiskuoti turtą.
Pagrindiniai dalykai, kurie būtų nustatyti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatyme: prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas ne Lietuvoje; Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės teikėjus. Stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėjus užsienyje, išskyrus užsieniečius, dėl kurių Lietuvos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respubliką taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, jei tai atitinka Europos Sąjungos teisę. Taip pat stabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų dėl e. rezidento statuso suteikimas.
Taip pat yra numatytas atskiras skyrius, kaip bus taikomos baudos ir kokios bus atgrasančios priemonės. Galbūt trumpai. 15 straipsniu bus nustatyta bauda nuo 50 % iki 100 % prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, bet ne mažesnė negu 10 tūkst. bauda nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų, jeigu pakartotinis pažeidimas. Taip pat, kai juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių santykių pažeidimą paskyrimo, būtų galima taikyti didesnę nei 100 tūkst. eurų baudą, baudą iki 5 % bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę nei 100 % prekių vertės ir ne mažesnę nei 20 tūkst.
Taip pat keičiami Baudžiamojo kodekso 1231 straipsnis ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnis, numatantis, kad bausmė skiriama ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Tikslinamas jų dydis, taip pat atitinkamai patikslinamas straipsnis dėl institucijų, kurios bus atsakingos ir galės atlikti administracinių nusižengimų tyrimus, surašyti protokolus pagal ANK 515 straipsnį. Prašome svarstyti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Laba diena, gerbiama viceministre. Ačiū už pristatymą. Iš tiesų čia Lietuva ir vėl imasi rimtų priemonių, bet aš jūsų norėčiau paklausti šiek tiek plačiau. Štai pasigirsta tokių pranešimų ir žiniasklaidoje, ir iš analitikų, kad visgi tų tarptautinių sankcijų apėjimo mechanizmų yra labai daug. Pavyzdžiui, kai kurių stambių Vakarų Europos šalių verslas dalyvauja schemose, kai prekiauja rusiškomis suskystintomis dujomis, ar ne, apeinami sankcijų mechanizmai. Į Rusijos biudžetą patenka Vakarų pinigai, kuriais vėliau remiamas karas prieš Ukrainą. Jūsų nuomone, ko iš principo trūksta galbūt Lietuvos Respublikos Seime, kad mūsų partneriai Europoje būtų labiau solidarūs tiek su tuo, ką darome mes, tiek su pačia Ukraina?
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad atsakymas yra pačiame klausime. Kadangi sankcijos dažniausiai svarstomos Ministrų Taryboje, jie atvažiuoja su mandatais. Parlamentinė diplomatija visą laiką yra labai svarbus elementas užtikrinant, kad tie ministrai, kurie atvažiuoja svarstyti sankcijų ir priima sprendimus dėl griežtesnių sankcijų, atvažiuotų su atitinkamais mandatais, kuriuos gauna iš savo parlamentų.
Iš tikrųjų tik tenka apgailestauti, nes mes tikrai stengiamės būti aktyvūs dėl šito klausimo ir teikiame labai daug pasiūlymų, ką dar būtų galima sankcionuoti – kad būtų sankcionuojamos visos prekių grupės, o ne mažais elementais, nes kai sankcionuoji tik labai mažus elementus arba tik kai kuriuos siaurus prekių kodus, tada ir atsiranda didelė galimybė apeiti, nes reikia labai tikrinti, kad atitiktų viskas, kas yra dokumentuose ir kas yra krovinyje. Kai esi tolėliau nuo sienų, kartais ne taip kruopščiai yra atliekamas darbas. Tų apėjimo schemų tikrai yra įvairių. Jos kai kuriais atvejais yra labai paprastos, o kai kuriais atvejais labai sudėtingos. Dėl to labai didelė dalis atsakomybės tenka ir mūsų institucijoms. Tai ir reikia tikriausiai komunikuoti tiek vykdomuoju, tiek parlamentiniu lygiu, nes be griežtesnių sankcijų, be aiškesnių sankcijų ir be plačių sankcijų mes to elgesio, režimo nepakeisime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti S. Tumėnas. Ruošiasi A. Skardžius.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama viceministre, turbūt girdėjote, kad mes šiandien vieningai priėmėme rezoliuciją, kuria išsakėme savo požiūrį į valstybių agresorių sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos sporto vadovybė, federacijų vadovai nesusitvarko su situacija ir neturi vieningo požiūrio į sankcijas. Ir dabar dalyvauja agresorių valstybių atstovai, sportininkai, Lietuvoje vykstančiose varžybose. Ką jūs, kaip patyręs Europos Sąjungos erdvėse žmogus, galėtumėte jiems patarti? Pavyzdžiui, 1980 metų Maskvos žaidynes, kai vyko karas Afganistane, tiesiog JAV ir kitos demokratinės valstybės boikotavo, tiesiog nedalyvavo jose. Ką patartumėte mūsų sporto vadovams?
Antras dalykas trumpas. Tikslinamas 11 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija tarsi turi per mažus įgaliojimus, tik poįstatyminiame akte, ir jūs teikiate, kad atsirastų pagrindiniame įstatyme. Tai dabartiniai priimti įstatymai tebegalios ar reikės juos iš naujo peržiūrėti? Nes ir dabar juk taikome sankcijas, neleidžiame kai kurių programų rodyti ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, ačiū.
J. NELIUPŠIENĖ. Iš tikrųjų gal nuo antro klausimo pradėsiu. Dabar kituose įstatymuose, ne tik Tarptautinių santykių įstatyme ir siūlomame specialiajame įstatyme dėl karinės agresijos… prieš Rusiją yra numatytos sankcijos. Taip pat yra numatytos ribojamosios priemonės ir dėl kanalų uždraudimo, ir, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų. Tikrai turime daugiau tų ribojamųjų priemonių. Čia yra keičiama tai, kad Radijo ir televizijos komisija turėtų galimybę pritaikyti priemones užkardydama sankcijų pažeidimus. Tai yra visas apribojimas lieka. Čia yra tik apie tai, kad turėtų atitinkamus instrumentus.
O kalbant apie sportininkus ir sportininkų dalyvavimą tenka tik apgailestauti, kad mes tos vieningos nuomonės neturime, nes tik visiška Rusijos ir Baltarusijos režimų izoliacija pasiųs labai aiškią žinią. Kaip matome iš apklausų, tikrai nėra taip, kad karą remtų tik 5 %. Matome gana didelę visuomenės paramą agresijai Ukrainoje, todėl, matyt, ir mūsų poveikio priemonės, ir mūsų veiksmai turėtų būti atitinkami reaguojant į visokias tokias iniciatyvas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius. Ruošiasi L. Kasčiūnas. Prašom, gerbiamasis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties jūs ryžtingai kalbate ir teikiate pasiūlymus dėl kaimyninių valstybių izoliacijos, bet mane domina vienas klausimas, apie kurį mažai kalbama, ypač valdantieji, Energetikos ministerija apie tai kažkaip nutyli, tai yra apie gamtinių dujų tranzitą per Lietuvą ir gaunamas pajamas už šį tranzitą. Ar jūs nemanote, kad tai yra, sakykime, toks nutylimas toleravimas šito veiksmo ir nesiimama jokių priemonių? Ar vėl neišlįs taip, kaip išlenda trąšos ar kitokie, sakykime, nafta, dujos ir visa kita? Ačiū. Kiek Lietuva gauna pajamų už tai? Ačiū.
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Kiek Lietuva gauna pajamų už tai, negalėčiau atsakyti, bet bet koks rusiškų prekių tranzitas, nepriklausomai nuo to, kokios jos yra, galimas tik tiek, kiek jos yra nesankcionuotos Europos Sąjungos ar tarptautinių sankcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama miela viceministre, turiu klausimą. Aišku, pirmiausia aš labai sveikinu šitą įstatymą, tikrai reikia stiprinti įvairias ribojamąsias priemones. Noriu pasakyti, kad ir praeitoje kadencijoje mes pirmieji, dar būdami opozicijoje, tą siūlėme. Aišku, ištobulinti mechanizmą – ne taip paprasta tą padaryti nepasitelkus mūsų vykdomosios valdžios protų. Bet prašom pasakyti, tokie aspektai kaip sandorių ribojimai, turiu omenyje Rusijos Federacijos piliečių nuosavybės įsigijimą… Noriu pasakyti, kad mes dabar sutvarkėme Nepaprastosios padėties įstatymo projektą ir būtų galima nepaprastosios padėties atveju taikyti papildomus ribojimus. Kol kas netaikome, bet teoriškai tai būtų galima padaryti. Įmonių steigimas ir visi kiti dalykai. Aš suprantu, ką jūs atsakysite dėl europinio reguliavimo ir išskirtinės ES kompetencijos, bet vis dėlto gal galima būtų paieškoti būdų, kad būtume mes dar ir čia stipresni? Kaip jūs manote?
J. NELIUPŠIENĖ. Kiekvienas iš tų jūsų paminėtų atvejų yra gana skirtingas. Apriboti ir taikyti ribojamąsias priemones, pavyzdžiui, įsigyti turtą – tikriausiai galima svarstyti. Riboti atskirai prekybą ar kažkokius nustatymus, kas patenka į Europos Sąjungos išskirtinę kompetenciją… Kaip ekonomikoje, tas, kas patenka į vidaus rinkos reguliavimą, iš tikrųjų mes negalime tokių priemonių taikyti vien patys kaip Lietuva. Bet, žinoma, stengiamės visus tuos pasiūlymus, kurie yra teikiami, pateikti ir svarstant sankcijas Briuselyje ir esame pasiruošę įstatymo svarstymo kontekste aptarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre, jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Nuomonės už ir prieš. Kadangi nėra prieš, gal susilaikykime nuo kalbėjimo, nes mes gerokai vėluojame pagal darbotvarkę. Pritariate? Ačiū.
Dabar jau balsavimo langas, numatytas mūsų darbotvarkėje, bet, prieš paskelbdamas balsavimą dėl šio paskutinio apsvarstyto klausimo, noriu pakviesti gerbiamą Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą į tribūną. Perskaitys trumpą pranešimą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rytoj Kovo 11-oji. Manau, visi šią dieną iškilmingai minėsime – kas čia, Seime, kas savo gyvenamosiose vietose ar apygardose, kur esame išrinkti. Rytoj jau šiuo formatu kaip šios kadencijos Seimas nesusirinksime. Manau, kad pasinaudodami šios dienos mūsų bendru buvimu privalome atkreipti dėmesį, kad tarp mūsų yra du Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, tai yra E. Zingeris ir E. Gentvilas. (Plojimai) Leiskite jūsų visų vardu nuoširdžiai juos pasveikinti su šia svarbia data, padėkoti už jų indėlį tą lemtingą dieną ir įteikti po gėlių puokštę. (Plojimai)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Galima? Eugenijau, ateik čia. (Juokas salėje) Viena laimė, kad mes laiku suvyniojome meškeres, aš paprastai kalbu. 1990 metais ir visą laiką, tuos visus 50 okupacijos metų, visi galvojome, kad ateis ta diena, kai galėsime išeiti iš tos nesąmonės su tais raudonais plakatais ir penkmečiais per trejus metus, taip buvo parašyta. Mes tai padarėme laiku. Islandija mus pripažino dar esant Sovietų Sąjungoje, dar geram M. Gorbačiovui esant. Dabar Ukraina moka už tuos 1990 metus, ne tik už savo revoliucijas, bet už 1990 metus. Mes turime stogą: NATO ir Europos Sąjungą (ačiū Dievui, suspėjome). Juos užpuolė. Tai priimkime jų kovą kaip mūsų Kovo 11-ąją. Taip aš norėčiau pasakyti. Labai ačiū jums. Eugenijau!
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, apie kokias meškeres čia Emanuelis kalbėjo, aš žvejybos nedidelis specialistas, nedaug išmanau, tačiau aš žinau, Lietuva ir 33 jos metai yra sėkmės istorija, kurios pavydi daugelis kraštų ir daugelis valstybių. Ir protingi Lietuvos piliečiai supranta, kad tai yra didžiulė sėkmė Lietuvai.
O šiaip šiame rate noriu prisiminti, kad šią kadenciją pradėjome keturi signatarai. K. Glaveckas, amžinąjį jam atilsį, kitą trečiadienį Lankytojų centre knygos pristatymas apie K. Glavecką. Na, o L. L. Andrikienė, patys balsavome, patys kalti, kad ji yra šiandien ne su mumis, o Liuksemburge, Audito Rūmuose. Su švente, kolegos! (Plojimai)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Su švente! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiems signatarams. Sveikiname ir visus kitus Lietuvoje gyvenančius signatarus. Dabar žygiuojame į balsavimo langą.
Paskutinis pristatytas klausimas – Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2493 ir keletas lydimųjų įstatymų projektų. Kas palaikote, balsuojate už.
Užsiregistravo 99, balsavo 98 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl Tarptautinių sankcijų įstatymo projekto. Dėl Baudžiamojo kodekso yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso – taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Vyriausybė prašo skubos tvarkos. Galime pritarti siūlomiems komitetams ir skubai bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Svarstymo data yra kovo 23 diena.
16.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2523, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2489 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Dar mes turime iš rytinės darbotvarkės porą klausimų nebalsuotų ir ne visai užbaigtų. Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2523. Buvo padarytas pateikimas. Balsavimo nebuvo pateikimo stadijoje. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Ne? Yra noras balsuoti. Gerai, balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 80, prieš – 9, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ne. Gerai. Nuomonių už, prieš taip pat nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 80, prieš – 9, susilaikius 13 po svarstymo pritarta. Čia turime mintyje 1-12.1 ir 1-12.2 klausimus.
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2489 (priėmimas)
Ir priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galima pritarti? Nuomonių… Galima bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
3 straipsnis. Ačiū, pritarta. Ir dėl viso balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 77, prieš – 9, susilaikė 16. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas… Atsiprašau. Taip, dėl projekto Nr. XIVP-2489, dėl sudėties. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Tai mes ne tą…
16.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2523 (priėmimas)
Dėl narių skaičiaus, atsiprašau. (Balsai salėje) Nebalsavome, mes dėl sudėties balsavome, iš tikrųjų taip. Pateikimas. Priėmimas, atsiprašau. Balsuojame dėl skaičiaus.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102: už – 80, prieš – 9, susilaikė 13. Priimtas. (Gongas)
Na, pagaliau užbaigėme rytinę darbotvarkę.
16.06 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2207GR) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207GR. Turime apsispręsti pagal Statuto 165 straipsnį „Seimo sprendimai dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo“. Turime nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kas už tai, kad grąžintume įstatymą svarstyti iš naujo, balsuoja už, kas už tai, kad įstatymą laikytume nepriimtu, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: kad svarstytume iš naujo, balsavo 102, kad laikytume nepriimtu, – 1. Nutarta svarstyti iš naujo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.08 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2474. Prašau. Pateikimas.
Balsavo 93: už – 92, prieš – 1. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ir siūloma svarstyti kovo 16 dieną.
16.09 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2383, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384 (pateikimo tęsinys)
Įstatymų projektų paketas. Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2383 ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384.
Užsiregistravo 103, balsavo 99: už – 71, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti kovo 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.09 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2385ES (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2385.
Užsiregistravo 100, balsavo 97: už – 80, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstyti siūloma kovo 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2490 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2490. Priėmimas. Atsiprašau, pateikimas.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 94, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimas. Nuomonės už, prieš. Nėra. Balsuojame.
Dar kartą grįžtame, dar balsavimas neįjungtas. Yra trys straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis – patvirtinti komisijos sudėtį. Pritarta. Ir 3 straipsnis. Pritarta. Ačiū. Prašau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 82, susilaikė 21. Priimta. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Nežinau, tai nėra turbūt reglamentuota Statute. Mes esame įpratę, kad balsavimas trunka pusę minutės. Dabar mes tikrai su kolegomis atkreipėme dėmesį, kad žymiai sparčiau. Greitosiomis paskaičiavau – apie 15 sekundžių. Kodėl čia taip padaryta? Ar čia nauja tvarka? Nes kartais, žinome, balsavimo trukmė yra svarbu, kad subėgtų iš salės kampų. Kol kas čia jokios reikšmės neturi, bet jeigu tokie sprendimai kažkieno valia padaromi, tai kas draudžia 3 sekundžių trukmės balsavimą padaryti? Nueisime toli.
PIRMININKAS. Kolega, jūs siūlote palikti seną, 30 sekundžių?
E. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, kur tai reglamentuota ir kas nusprendė. Man įdomu, kas priėmė sprendimą.
PIRMININKAS. Nėra reglamentuota. Tiesiog pabandėme padaryti. Suveikė, bet jeigu manote, kad nereikia, tai… (Triukšmas salėje) Gerai. M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Analogiškai aš irgi dėl balsavimo tvarkos, nes, žiūrėkite, iš tikrųjų aš viską suprantu – gal tas 30 sekundžių šiek tiek per ilgas, bet dabartinis jau ženkliai per trumpas, nes kiek čia…
PIRMININKAS. 15.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kad, atrodo, dabar 7 sekundės buvo.
PIRMININKAS. Ne, ne, 15.
M. PUIDOKAS (MSNG). Nes čia taip staigiai praeina, kad…
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Gerai, tebūnie 30. Tvarka. (Balsai salėje) Paskutinis – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš ne paskutinis, aš trečias.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega.
V. PRANCKIETIS (LSF). Žiūrėkite, labai gerai, daug greičiau bėgiosime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi vieningos nuomonės nėra, kaip pirmininkas priimu sprendimą – šiandien 15 sekundžių balsavimas. (Plojimai) Būkite atidesni ir… (Balsai salėje)
Rezervinis 6 klausimas priimtas. Dabar priėmimas. Buvo priimta. (Balsai salėje)
16.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2491 (priėmimo tęsinys)
Dabar rezervinis 7 klausimas. Yra priėmimas. Likusi tik priėmimo stadija. Balsavimas. Tos 15 sekundžių ir bandome. (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103: už – 91, susilaikė 12. Priimta. (Gongas)
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2524 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 8 klausimas – projektas Nr. XIVP-2524. Buvo tik pateikimo stadija. Prašom balsuoti. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas.
Balsavo 98: už – 87, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Tik 15 minučių, galiu nespėti perskaityti. Nepykite.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Ir priėmimas. Balsuojame. (Balsas salėje: „Oi, pastraipsniui.“) Nutraukite. Vėl čia mes per skubėjimą truputį klaidų darome. (Juokas salėje) Taip jau būna. Taip, straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti? 2 straipsnis. Galime pritarti? 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Balsuojame dabar jau tikrai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100: už – 90, susilaikė 10. Priimta. (Gongas)
Visi balsavimai dėl klausimų, kuriuos apsvarstėme, atlikti. Grįžtame į darbotvarkę. Kviečiu L. Kasčiūną. (Balsai salėje) Dabar siūlau balsuoti po kiekvieno pristatyto klausimo, nedarykime pertraukų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Jonai. Aš suprantu, kad…
PIRMININKAS. Minutėlę, Laurynai, aš tuoj, neperskaičiau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atleiskite.
16.17 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1272 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2444 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2444. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Visiškai techninis dalykas, susijęs su Nepaprastosios padėties įstatymo suderinimu su Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis, jas mes priėmėme dar metų pabaigoje. Nenoriu eiti labai į turinį, tiesiog noriu pasakyti, kad jas reikia suderinti, ir labai prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Nepaisant to, kas čia buvo išsakyta prieš pusvalandį, grįžtame prie įprastinių reikalų, prie pažadų ir panašiai. Noriu paklausti, kada bus teikiamas projektas dėl Civilinės saugos įstatymo pakeitimų, susijusių su tuo, kad Seimas turėtų bent kokią nors rolę, diskreciją, kai Vyriausybė paskelbia nepaprastąją… ekstremalią situaciją ilgesniam laikui negu pusė metų. Jūs tai žadėjote, būtent todėl ir atsirado dabartinis Civilinės saugos įstatymas, kokį jūs parengėte. Opozicija nubalsavo, jūs pažadėjote, kad teiksite, laukiame jūsų pažado patvirtinimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Tomai, nepaisant to, kad Seime didėja demokratų vardan nelegali imigracija, frakcijos dydis, iš balsavimų mačiau, aš jums pažadu per 2 savaites pateikimą padaryti.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū už pristatymą. Nuomonių už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstyti siūloma kovo 21 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.19 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2462.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jonai. Irgi labai trumpai bandau pasakyti esmę. Siūlome sustiprinti strateginių prekių kontrolę, griežtinant juridiniams asmenims keliamus reikalavimus ir juos suvienodinant su fiziniams asmenims keliamais reikalavimais, susijusiais su atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, ir užtikrinti, kad licencijų ar leidimų importuoti, eksportuoti strategines prekes tokia pačia apimtimi neįgis ne tik fiziniai asmenys, kuriems yra įsiteisinę apkaltinamieji nuosprendžiai, bet ir dėl tų pačių nusikalstamų veikų nuteisti juridiniai asmenys. Suvienodiname.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti D. Griškevičius. Nebeklausite? Ačiū. Už ir prieš. Nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 21 dieną.
16.20 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1390 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406. Pateikimas. J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Su sesijos pradžia visus. Trumpas Užimtumo įstatymo projekto pakeitimas. Esmė yra ta, kad kai priėmėme socialinių įmonių reformą ir perėjome prie Užimtumo įstatymo, buvo palikta maža spraga, kad jeigu žmonės, kurie dirbo subsidijuojamoje vietoje, išsiima individualios veiklos pažymą, netenka galimybės būti subsidijuojami jų darbdaviai. Šis pakeitimas šią spragą ištaiso ir nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija būtų pakoreguota. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, iš tikrųjų taisome klaidas. Prašom pasakyti, kiek tai gali kainuoti ir ar numatytos lėšos? Kiek dabar mes subsidijuojame, gal galite pasakyti, kiek teikiame subsidijų?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiandien negaliu patikslinti, kokios tai bus pinigų sumos. Noriu tik patvirtinti, kad valstybės biudžete yra numatytos lėšos Užimtumo įstatymui finansuoti. Šiandien pagal individualią veiklą nuo šių metų sausio 1 dienos dar nėra dirbančių žmonių, kurie kartu yra ir subsidijuojami. Bet mes turime tiesiog pataisyti tą spragą, kad žmonės, išsiėmę individualią veiklą, turėtų galimybę gauti valstybės paramą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori pasisakyti gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš palaikau pono J. Džiugelio pateiktą pasiūlymą. Man irgi gyvenime teko ketverius metus dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir bendrauti su žmonėmis su negalia. Kai iš tiesų yra subsidijuojama, jie praranda galimybę į individualią veiklą, o individuali veikla – tai ir papildomas jų pragyvenimo šaltinis, ir profesinis meistriškumas. Įgūdžiai, kuriuos jie įgavę, išnyksta ir neduoda naudos tai sričiai. Mes turime juos visiškai panaudoti. Pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti kovo 28 dieną. Norite kalbėti? Atsiprašau. Prašom, J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Komiteto vardu prašyčiau skubos.
PIRMININKAS. Komiteto vardu kolega prašo skubos. Galime pritarti? Galime pritarti. Tada reikėtų numatyti datą, nes čia numatyta kovo 28 diena. (Balsas salėje) Ketvirtadienis. Kokia būtų diena? Kovo 16 diena. Tinka? Ačiū, kolegos.
16.24 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380 (pateikimas)
Ir rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2380. Pranešėjas – gerbiamas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes rudens sesijoje padarėme Bausmių vykdymo kodekso pataisas ir numatėme tam tikras galimybes taikyti prevencijos priemones nuteistajam. Tačiau nebeturėjome laiko Baudžiamojo proceso kodekse numatyti, kaip tos prevencijos priemonės yra taikomos, kai asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši Baudžiamojo proceso kodekso pataisa skirta, bausmės atlikimo vietos teismas, apylinkės teismas šį klausimą „kaip“ išsprendžia. Tik tiek. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų niekas nenori paklausti. Pasisakyti už, prieš? Nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 28 dieną. Neprieštaraujate? Ačiū.
16.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883, 2172 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1660 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2432 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2432. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tik vienas skaičiukas yra įrašomas. Taip jau nutinka, kai eina didžiulis srautas ANK pataisų. Projektas, kuris buvo priimtas vėliau, įsigalioja anksčiau, negu anksčiau priimtas projektas. Taigi kertasi redakcijos, reikia jas sutvarkyti ir įrašyti vieną skaičiuką į 589 straipsnio 40 punktą. Viskas.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti niekas nenori. Nuomonių už, prieš turbūt taip pat nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Taip pat siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 28 dieną. Ačiū, pritarta.
16.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2458 ir Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2459 (pateikimas)
Dabar yra tokia problema – rezervinis 4 klausimas (4.1 ir 4.2) yra mano paties registruotas. Ar leisite pristatyti, ar kitąkart? (Balsai salėje) Leisite. Ačiū.
Minimalios Civilinio ir Administracinių nusižengimų kodeksų korekcijos. Tiesiog Civiliniame kodekse nebuvo įrašytos tam tikros frazės – „kitos paskirties“. Galima? Gerai. Ačiū. Kolegos, svarstymo metu turbūt, jeigu bus klausimų, tikrai rasime. Yra Teisės departamento tam tikros korekcinės pataisos. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Komitetus dar reikia paskirti. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.28 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2407 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2407. Ponia R. Tamašunienė. Gerbiama kolege, prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mielieji kolegos, pasistengsiu trumpai. Yra suderinti su Aplinkos ministerija, dabar koordinuoja Nacionalinė žemės tarnyba, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projekto pakeitimai. Tai yra pratęsimas ir galimybė piliečiams, kuriems neatkurta nuosavybės teisė į turėtą žemę miestuose, tai liečia Vilnių, Grigiškes, patį Vilnių, miestą, Trakų šiek tiek yra rajono gyventojų, kad būtų galimybė pasirinkti būdą ir pretenduoti į žemės grąžinimą mišku. Siūlome atidėti tą terminą iki metų pabaigos.
Aplinkos ministerija ir darbo grupė, sukurta ministerijoje, dirba ir ieško kompleksinių sprendimų, bet visi kartu priėjome prie išvados, kad tai iš tiesų nuramins piliečius, kad nebus siūloma labai menka piniginė kompensacija, o bus galimybė už turėtą žemę mieste bent jau gauti kažkokį sklypą, pasirinkti miško paskirties žeme.
Taip pat lydimasis įstatymo projektas yra suderintas su vykdoma Miškų urėdijos reforma ir neprieštaraus tiems sprendimams, kurie jau mūsų Seime priimti įgyvendinant Valstybinių miškų urėdijos kompleksinės miško ūkio veiklos… Šiuo metu tas procesas vyksta ir taip pat urėdijos signalizuoja, kad tos miško paskirties žemės yra laisvos. Siekiant gero, ūkiško miško valdymo taip pat tikslinga, kad būtų nustatytas savininkas, ar urėdija, ar šiuo atveju skirta fiziniams asmenims. Siūlau pritarti ir labai noriu padėkoti, kad suradome bendrą sprendimą bent laikinai palikti tą galimybę žmonėms pasirinkti žemės sklypą mišku ir nesiūlyti, nes tai sustabdo siūlymą tos labai menkos finansinės kompensacijos, na, kuri Vyriausybės neperžiūrima, neindeksuojama.
Realiai už žemę gaunama tik šimtais eurų, kai miestuose, žinome, žemė kainuoja jau 450 kartų daugiau, negu žmonėms yra pasiūloma. Piliečiai nesutinka su tokia kompensacija, nepasirašo sutikimo su NŽT. Mano vertinimu, iš tikrųjų mes dabar jau kalbame apie 3 tūkst. piliečių, kurie siekia teisingesnio restitucijos proceso.
Nors šis mano siūlymas taip pat ir spartina žemės proceso pabaigą. Labai siūlau pritarti ir taip pat labai prašyčiau, jeigu įmanoma, suteikti skubą dėl šio įstatymo Kaimo reikalų komitete. Įstatymo projekto pataisas yra pasirašęs ir pats aplinkos ministras, tiek Aplinkos apsaugos, tiek ir Kaimo reikalų komitetų pirmininkai. Manau, jau maksimaliai esame su tuo susipažinę. Ne taip seniai toks analogiškas įstatymo projektas buvo teikiamas ir sudaryta galimybė žmonėms pasinaudoti tokia teise – atkurti nuosavybę miško sklypu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašom pasakyti, gerbiama kolege, pasakėte – 3 tūkst., kaip bus skaičiuojama vertė, nes žemė ir miškas yra skirtingos vertės? Kaip iš tikrųjų numatote ir kiek tai sudarys? Jeigu 3 tūkst. ir žinote, kiek reikėtų, kiek kreipsis, kiek mes miško turėtume atiduoti savininkams? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija dabar sudaro plotus ir tuos laisvus Valstybės žemės fonde esančius miškų plotus nori apskaityti, kad jie nebūtų niekieno plotai. Todėl ta galimybė yra, jeigu mes kalbame, ar nebus priešpriešos su miškų valdymu ir valstybiniu požiūriu.
O antras dalykas, kad iš tikrųjų ekvivalentas yra skaičiuojamas kitaip. Jeigu mieste turėjai, tarkime, hektarą, tai miško plotą gausi didesnį, bet reikia vertinti tai, kad yra pasiūloma visoje Lietuvoje tokie likučiai, ir tai nėra labai vertingi miškai. Tai nėra, sakykime, gražūs Dzūkijos pušynai. Tikrai jų vertė rinkoje taip pat yra ne kažin kokia didelė. Todėl nėra ir žmonių, kad apsispręstų taip greitai pasirinkti šį būdą. Vis dėlto laukia dar mieste.
Noriu informuoti, kad iš tikrųjų procesas įgauna pagreitį. Šiuo metu, kovo mėnesį, vyks visuotinis susirinkimas ir pirmą kartą yra pasiūloma žmonėms tiek daug Vilniaus mieste sklypų pasirinkti kaip kompensaciją už turėtą žemę mieste, kur nėra įmanoma jiems grąžinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, noriu paprašyti palaikyti projektą. Kita vertus, mes akivaizdžiai matome, kad per metus galime baigti žemės restitucijos projektą. Kaip paminėjo R. Tamašunienė, šiandien yra Vilniuje suformuota pakankamai sklypų, kad gyventojai atgautų nuosavybę. Alternatyviai šiuo įstatymu sukuriama galimybė pasiimti mišku, bet gyventojams mes tikrai negalime pažadėti piniginės kompensacijos, nes būtų pažeistas konstitucinis lygiavertiškumo principas, vieni jau būtų atgavę vienas sumas, o kitiems, kurie vėliau, negalime tų sumų padidinti.
Naudodamasis proga labai noriu tuos 3 tūkst. gyventojų, kurie dabar stovi eilėje, paraginti: nepasiduokite šantažui, vaikščioja tarpininkai, gąsdina jus, kad jūs negausite žemės. Susisiekia valanda po jūsų prašymo. Tikrai tai praneškite specialiosioms tarnyboms, jeigu su jumis susisiekia tarpininkai ir sako: valstybės mastu jūs negausite nei miško, nei žemės, sudarykite preliminarias sutartis. Apie preliminarias sutartis ir jų išpirkėjus mes girdėjome spaudos tyrimuose, kai kuriuose kituose didmiesčiuose. Nepasirašykite, perduokite specialiosioms tarnyboms. Žemės ir miško yra pakankamai. Ateisite, būsite pakviesti, tikrai jums bus pasiūlyta, nepasiduokite šantažui arba šmeižtui ir tiesiogiai tarnyboms praneškite šitą informaciją. Per metus mes baigsime šitą procesą. Būkite saugūs, kad tikrai visiems tiek miško, tiek žemės sklypų užteks.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Tikiuosi, kad įstatymo rengėjų prašymas svarstyti kiek įmanoma skubiau Kaimo reikalų komitete, kartu matau parašus ir Kaimo reikalų komiteto pirmininko, manau, neužtruks. Siūlomas pagrindiniu komitetu, kaip ir minėjau, Kaimo reikalų komitetas ir svarstyti siūloma balandžio 6 dieną. Manau, kad susitvarkys.
Prašau, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Jeigu frakcija prašo, tada… Galime pritarti skubai? Ačiū, pritarta. Tada būtų kovo… Tinka 22? Gerai, kovo 22 dieną. Tvarka.
16.36 val.
Seimo savaitės (2023-03-13 – 2023-03-17) – 2023 m. kovo 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dar vienas rezervinis 9 klausimas – savaitės, prasidedančios kovo 13 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, antradienį pradėsime apsispręsdami dėl nepaprastosios padėties, taip pat dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininkės kandidatūros. Seimo Pirmininkė pateiks kandidatą į žvalgybos kontrolierius. Turėsime dviejų ministrių atsakymus į klausimus. Ministrė A. Armonaitė atsakys į raštu pateiktus klausimus, o ministrė G. Skaistė į klausimus, kurie bus teikiami per Vyriausybės pusvalandį žodžiu.
Toliau įvairūs projektai nuo finansinių įstaigų reikalų iki pirotechnikos priemonių ir taip toliau. Čia daugiausiai Vyriausybės projektai, bet kruopščiai yra įrašomi tų pačių įstatymų keitimo projektai, kuriuos yra įregistravę ir Seimo nariai. Trukmė gal ne pati mažiausia, tai turbūt natūralu, per mūsų laikotarpį tarp sesijų tų projektų susikaupė daugiau, dirbsime antradienį maždaug iki 19 valandos, jeigu viskas bus taip, kaip numatyta.
Toliau ketvirtadienį apsispręsime dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, dėl Prezidento vetuoto Ūkininko ūkio įstatymo pataisų. Turbūt čia ypač opozicijos lauktos Seimo statuto pataisos, jų priėmimas dėl Vyriausybės išvadų gavimo sugriežtinimo.
Taip pat bus apsisprendimas dėl Mokslo tarybos pirmininko ir kiti projektai. Ketvirtadienį planuojamas šiek tiek trumpesnis posėdis. Tai natūralu dėl paprastos priežasties, nes ketvirtadienį ne vienas Seimo narys vyksta į savo apygardas ar gyvenamąsias vietas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nenori niekas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Skelbiu 2023 m. kovo 10 d. posėdį baigtą. (Gongas) (Balsas salėje) Jau po gongo… Namo greičiau. Namo.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.