LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 2 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-25 Nr. XIVP-3930

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Turizmo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnį 3¹  punktu ir jame nustatyti, kad „kaimo turizmo paslaugų teikėjas ne rečiau kaip kartą per mėnesį nuo asmens apgyvendinimo dienos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis elektroniniu būdu Nacionalinei turizmo informavimo sistemai pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis apie apgyvendintus užsieniečius, išskyrus kartu su jais atvykusius nepilnamečius vaikus, ir duomenis apie apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekį ir jų nakvynių skaičių;“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatyti kitokie reikalavimai nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiant informaciją apie apgyvendintus asmenis į Nacionalinę turizmo informavimo sistemą (toliau – NTIS), o būtent: 1)  kitoks duomenų apie apgyvendintus asmenis pateikimo į NTIS terminas –  vietoj 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo dienos) termino, galiojančio Turizmo įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kaimo turizmo paslaugų teikėjams būtų nustatytas iki vieno mėnesio terminas; 2) kitoks apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, ratas ir kitokia NTIS pateikiamų duomenų apimtis – kaimo turizmo paslaugų teikėjai turėtų teikti ne visų apgyvendintų asmenų, o tik apgyvendintų užsieniečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, o duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečius teikimas apsiribotų Lietuvos Respublikos piliečių kiekio ir jų nakvynių skaičiaus nurodymu. Toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių keliais aspektais.

Dėl kitokio termino nustatymo ir jo trukmės. Kaip minėta, projektu vienai iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų grupei – kaimo turizmo paslaugų teikėjams – būtų nustatytas kitoks, nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams reikiamų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančių duomenų pateikimo į NTIS terminas – iki vieno mėnesio. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, toks teisinis reguliavimas būtų grindžiamas įvairiomis priežastimis – kaimo turizmo sodybų geografine padėtimi, kaimo turizmo paslaugų teikėjų veiklos forma, kaimo turizmo paslaugų teikėjų amžiumi, kaimo turizmo paslaugų kompleksiškumu ir pan. Projekto rengėjų nuomone, visos šios aplinkybės apsprendžia kaimo turizmo paslaugų teikėjų išskirtinumą ir leidžia jų atžvilgiu nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei visiems kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kontekste. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29  straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisės departamentas nedisponuoja faktiniais objektyviais duomenimis, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai, lyginant juos su kitais apgyvendinimo paslaugų teikėjais, negalėtų būti vertinami skirtingai, vis tik, įvertinus projekto rengėjų pateiktus argumentus, kyla abejonių, ar tarp kaimo turizmo paslaugų teikėjų ir kitų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, o ypač kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, privataus apgyvendinimo paslaugų, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugų, turistinės stovyklos paslaugų teikėjų yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Kiek tai susiję su kitokio termino, per kurį kaimo turizmo paslaugų teikėjai reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis turėtų pateikit į NTIS, trukme (iki vieno mėnesio terminas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens duomenų pateikimas į NTIS nėra savitikslis dalykas. Kaip buvo nurodyta Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871), kurį Seimui teikė Vyriausybė, aiškinamajame rašte, įstatyme nustačius 24 valandų (nuo asmens apgyvendinimo) duomenų pateikimo į NTIS terminą, buvo siekiama, be kita ko, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą ir įgyvendinti 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punktą („užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti <..>). Atsižvelgiant į tai, manome, kad projektu kaimo turizmo paslaugų teikėjams nustačius asmens duomenų pateikimo į NTIS terminą, kuris galėtų būti iki 30 kartų ilgesnis nei kitiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, abu minėti tikslai/ siekiai iš esmės būtų paneigti.

Dėl kitokio apgyvendintų asmenų, kurių tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis reikėtų pateikti į NTIS, rato ir kitokios į NTIS pateikiamų duomenų apimties. Kaip minėta, pagal projektą kaimo turizmo paslaugų teikėjai į NTIS teiktų asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris ir pan. – paaiškinimas mūsų) tik apie užsieniečius, o apie Lietuvos Respublikos piliečius būtų teikiami ne asmeniniai, o tik statistiniai duomenys – apgyvendintų Lietuvos Respublikos piliečių kiekis ir jų nakvynių skaičius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 43 straipsnį  NTIS, į kurią teikiami apgyvendintų asmenų duomenys, be kita ko, yra skirta „rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis, <...>“, o asmens duomenų tvarkymo NTIS tikslas  –  „keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti tikslai.“ Pažymėtina, kad pagal galiojančio Turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktą „turisto“ sąvoką turistai nėra skirstomi į užsieniečius ir Lietuvos Respublikos piliečius – jie apibrėžiami kaip fiziniai asmenys, kurie naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita ar kitomis turizmo paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871) projekto aiškinamajame rašte kaip tik ir buvo nurodyta, kad vienas ir projekto tikslų yra nustatyti, kad NTIS būtų kaupiami apgyvendinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudojusių turistų duomenys, t. y. toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalėtų užtikrinti, kad visi asmenys, nepaisant to, iš kur jie yra atvykę – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos konfederacijos ar trečiųjų valstybių – pateiktų savo asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas nedera su galiojančiu Turizmo įstatymu ir tikslais, kuriuos buvo įvardijusi Vyriausybė, teikdama minėtą Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIVP-1871) projektą. Jeigu būtų apsispręsta nepritarti šiai pastabai ir vis dėlto nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nebūtų renkami tik Lietuvos Respublikos piliečių asmeniniai duomenys, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų pažeistas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimo diskriminuoti pilietybės pagrindu principas, kuris yra detalizuotas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB 24 straipsnyje, pagal kurį kitų valstybių narių piliečiai, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, ir jų šeimos nariai turi teisę į vienodą traktavimą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

2. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3¹  punktas sistemiškai nedera su kitomis keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, nes šio straipsnio atskiruose punktuose yra nustatomi bendrieji reikalavimai visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, tuo tarpu aptariamajame keičiamo įstatymo punkte siūloma nustatyti ne kokį nors naują reikalavimą visiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams, bet keičiamo  įstatymo 32 straipsnio 3 punkte nustatyto reikalavimo (užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys pateiktų apgyvendinimo paslaugų teikėjams galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) įgyvendinimo išimtis.

3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje tikslintini jame nurodytų įstatymų pavadinimai – vietoj Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo įrašytinas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, vietoj Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties – Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Be to, pastebėtina ir  tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2) (jo priėmimas numatytas 2024 m. birželio 25 dieną), kuriuo siūloma aptariamoje projekto nuostatoje nurodytą Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais pripažinti netekusiu galios.

4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“ įrašytini žodžiai „Ekonomikos ir inovacijų ministras“.

5. Atsižvelgiant į Turizmo įstatyme nustatytą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetenciją, formuojant valstybės politiką turizmo srityje, dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]