LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žmogaus teisių komiteto
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1591 11, 17, 18, 19, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XIVP-2416
2023-05-24 Nr. 112-P-19
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytaustas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Jurga Grečienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giegraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė ir Vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, Finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė; Seimo kanceliarijos teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė; Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. |
|
|
|
1.1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
1 |
|
|
1. Projekto 1 straipsniu siūlomo keičiamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo siūlytume atsisakyti, kaip perteklinio ir klaidinančio. Galiojančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje yra išdėstytos bendrosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuostatos. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, įskaitant ir atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o 13 straipsnyje – tokiais atvejais pateikiami asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai. Taigi, jeigu 11 straipsnio 8 dalyje būtų nurodytas tik vienas iš 12 straipsnyje nurodytų atvejų, taptų neaiškus 11 ir 12 straipsnių nuostatų tarpusavio santykis kitais 12 straipsnyje nurodytais atvejais. |
Pritarti |
|
|
1.2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
2 |
1 |
|
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies teisinis reguliavimas neaiškus, nes vienu sakiniu siūloma sureguliuoti tris skirtingus santykius – advokato sutikimo pateikimą, advokato ir pareiškėjo susitarimą ir sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje sudarymą. Siūlytume šį sakinį išskaidyti į kelis sakinius. Pagal siūlomą reguliavimą, pareiškėjo ir advokato susitarimas dėl pareiškėjo mokamo advokatui papildomo užmokesčio už teisinės pagalbos teikimą įforminamas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Manytume, kad advokato sutikimas, kaip vienašalis pareiškimas, kuriame išreiškiama advokato valia (įsipareigojimas) sudaryti sutartį su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – tarnyba), nėra tinkamas dokumentas pareiškėjo ir advokato susitarimui įforminti. Siūlytume nustatyti, kad advokatas kartu su sutikimu dėl atstovavimo konkrečioje byloje gali pateikti tarnybai susitarimą su pareiškėju, kuriuo šis įsipareigoja mokėti papildomą užmokestį advokatui už teisinės pagalbos teikimą byloje, kurioje advokatas teiks antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taip pat manytume, kad ir šiuo atveju tarnyba turėtų sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį tik su advokatu, o ne trišalę, kaip siūloma projekte. Pareiškėjas susitarime su advokatu įsipareigoja mokėti advokatui už teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje, bet ne už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, o tarnyba niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pagal susitarimą su advokatu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, išbrauktinas žodis „trišalė“, nes pagal Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 7 dalį, daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia, t. y. daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną bendrą tikslą, pvz. tokia yra jungtinės veiklos sutartis. Taip pat pastebėtina, kad iš projekto nėra aišku, kokia forma „susitarimas“ tarp advokato ir pareiškėjo dėl „papildomo, pareiškėjo mokėtino užmokesčio už teisines paslaugas“ turėtų būti sudaromas ir įtraukiamas į advokato sutikimą – kaip sudėtinė sutikimo dalis, sudėtinė prašymo dalis ar kaip atskiras rašytinis susitarimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas savo lėšomis apmokėti advokato sutikime nurodytą užmokestį už teisines paslaugas“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo 17 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad įsipareigojimas dėl pareiškėjo papildomai mokamo užmokesčio advokatui įforminamas „susitarimu, kuris turi būti išreikštas sutikime, nurodant pareiškėjo advokatui mokamą užmokestį“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai derintinos tarpusavyje. |
Pritarti |
|
|
1.3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
2 |
2 |
|
3. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus, „už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma, kad advokatams, kurie prireikus teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo atveju kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, būtų mokamas dvigubas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis. Pažymėtina, kad ir kiti advokatai gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, užmokestis turėtų būti būtent dvigubinamas, o ne didinamas kitokiu dydžiu. |
Nepritarti |
Lietuvos advokatūros nuomonė, kad būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą ir latentiškumą, manytina dvigubinamas atlygis būtent seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylose būtų adekvatus. |
|
1.4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
3 |
|
|
4. Projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies siūlytume atsisakyti, kaip perteklinės, nes joje siūlomi reguliuoti visuomeniniai santykiai yra sureguliuoti galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. |
Pritarti |
|
|
1.5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
4 |
|
|
5. Projekto 4 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios advokato pareigą supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, nėra 19 straipsnio, kuris reguliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės pagalbos išlaidų dalį, reguliavimo dalyku. Todėl jos arba dėstytinos atskiru straipsniu, arba perkeltinos į 17 straipsnio 5 dalį, kur nustatoma advokato ir pareiškėjo susitarimo sudarymo tvarka. Jeigu nurodytos nuostatos būtų dėstomos atskiru straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nekartoti 17 straipsnio 5 dalies nuostatų. Manytume, jog šias nuostatas galima būtų išdėstyti, pvz., taip: „Pareiškėjui su advokatu sudarant šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą susitarimą, advokatas turi supažindinti pareiškėją su galima preliminaria išlaidų teisinėms paslaugoms suma, apskaičiuota teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apmokėjimą už advokato teikiamas paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, todėl gali būti neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su Advokatūros įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, „Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.“ Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat į Advokatūros įstatymo 50 ir 60 straipsnių nuostatas, svarstytina galimybė projekte nustatyti, jog išlaidų teisinėms paslaugoms suma apskaičiuojama teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatūra nustatyta tvarka. |
Pritarti |
|
|
1.6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
5 |
|
|
6. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoje nuorodos „šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje“. |
Pritarti |
|
|
1.7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
|
|
|
7. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. |
Pritarti iš dalies |
Sutinkant, kad specialiosios žinios advokatams reikalingos visais atvejais dirbant su nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiais vaikais, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, tačiau būtina įvertinti ir seksualiniais nusikaltimais sukeliamą ilgalaikę žalą vaiko psichinei sveikatai, dėl psichinės traumos sukeliamą pakitusią vaikų elgseną, lemiančią vaiko užsisklendimą, esamą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus latentiškumą. Tokiais atvejais būtinos gilios žinios apie šios nusikalstamos veikos specifiką ir poveikį vaikui Taigi būtina užtikrinti sąlygas seksualinių nusikaltimų aukoms gauti specializuotas advokato (taip pat psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų) paslaugas. Jei būtų galimybė valstybės biudžete numatyti didesnias lėšas, skiriamas platesniam vaikų ratui ginti (taip pat ir nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, vaikui ir šeimai, dorovei), užtikrinant atitinkamą advokatų darbo užmokestį ir specializuotų mokymų prieinamumą, pastabai pritartina. |
|
1.8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
6 |
2 |
|
8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo19 straipsnio 4 dalies nuostatas teisingumo ministras turėtų priimti poįstatyminį teisės aktą, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 6 straipsnio 2 dalį, tarp subjektų, kurie turėtų priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, įrašant teisingumo ministrą, o jeigu būtų pritarta šios išvados 5 pastabai – ir Lietuvos advokatūrą. |
Pritarti |
|
|
1.9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
6 |
3,4 |
|
9. Siūlytume projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas derinti tarpusavyje, kadangi jos viena kitai prieštarauja. Be to, vietoje formuluotės „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje.“ |
Pritarti |
|
|
1.10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
5 |
|
1,2 |
10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. |
Pritarti |
|
|
1.11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
4 6 |
1 |
|
11. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 11.1. projekto 4 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis ,,nauja“; 11.2. projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašytina išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas; |
Pritarti |
|
|
1.12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08
|
|
|
|
12. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2414), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“ |
Pritarti |
|
|
2. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-01 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[1] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.
Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357). |
Pritarti iš dalies |
Žr. argumentus TD 7 pastabai. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos advokatūra 2023-03-21 |
|
|
|
Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas. Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu[1] reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti. Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami. Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu. Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui[2] (toliau – Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir lutais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.). Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teildamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį sielų didinti advokatrj, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento[3] , kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr. 2 siūlomas V G T P| 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, 2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad tiek nuolat tiek prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose. Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą[4], kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams." Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetencijų neturi. |
Pritarti iš dalies |
Dėl siūlymo išplėsti nusikalstamų veikų ratą, kuriam būtų taikomas svarstomas įstatymas: žr. argumentus TD 7 pastabai. |
|
2. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
Įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2416) (toliau – Projektas), teikiamos šios pastabos: |
|
|
|
2.1. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
1. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas nėra pakankamas, tiek prieinamumo, tiek kokybės aspektu“ ir kad vaikus atstovaujančių advokatų „teikiamos pagalbos apimtis bei kokybė neatitinka <...> būtino įsigilinimo bei žinių lygio“. Šie teiginiai grindžiami 2023 metų vasario 1 dienos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio vaizdo įrašu ir jame pateikta medžiaga[5] (toliau – Įrašas). Įvertinus Įrašą, pasigesta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija nėra pakankami. Įraše nepateikiama, pvz., nepalankių teismo sprendimų, kuriuos būtų lėmęs nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, taip pat nėra pateikiama tyrimų, analizių, skaičiavimų ar bet kokio kitokio pobūdžio duomenų, leidžiančių pagrįsti Projekto rengėjų teiginius dėl nepakankamo vaikų teisinio atstovavimo ir advokatų specializacijos. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto rengėjai įvertino, ar vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija yra pakankami, nepakankami ar pertekliniai. Nesant reikiamos metodikos, nėra galimybės įvertinti Projekto rengėjų teiginių pagrįstumo. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomas pataisas paskatino nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ir juos atstovaujančių advokatų specializacija, svarstytina, ar reali šios teisėkūros iniciatyvos priežastis nėra susijusi su generalinės prokurorės prašymu panaikinti vieno iš Seimo narių teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio smurto prieš vaikus[6]. Šią aplinkybę Įraše aptarė Komisijos nariai (pvz., 3 min 28 s), po šios naujienos paskelbimo per ateinančias savaites Seime registruotas ne vienas įstatymo projektas, susijęs su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (pvz., reg. Nr. XIVP-2411, XIVP-2413, XIVP-2414, XIVP-2416, XIVP-2419, XIVP-2488, XIVP-2570), o Seimas buvo sušauktas į neeilinę sesiją (reg. Nr. XIVP-2417), kurios metu siekta sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo minėtame ikiteisminiame tyrime (reg. Nr. XIVP-2415). Savotiškas bejėgiškumo ir kolektyvinės kaltės jausmas, noras padėti, daryti daugiau yra suprantama ir humaniška reakcija į tokius įvykius, tačiau tai nepaneigia įstatymo leidėjo pareigos teisėkūros procesą grįsti įrodymais ir teisiniais pagrindais bei užtikrinti šio proceso skaidrumą, sąžiningumą ir kokybę. Šiuo atveju primintinas 2010 metais vadinamųjų Garliavos įvykių kontekste Prezidentės teiktas įstatymo projektas, griežtinantis bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (reg. Nr. XIP-1715). Priėmus siūlytas pataisas ir sugriežtinus bausmę už mažamečio asmens tvirkinimą (įstatymas Nr. XI-989), mažamečio asmens tvirkinimu kaltintas asmuo po mirties buvo išteisintas[7]. Jei Projekto rengėjų teiginiai apie vaikų teisinės apsaugos trūkumus yra nuoširdūs ir nėra susiję su pastarųjų kelių mėnesių įvykiais Seime, siūlytina Projekto aiškinamajame rašte pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, pvz., numerius tų baudžiamųjų bylų, kuriose buvo nustatytas nepakankamas vaikų teisinis atstovavimas ar advokatų specializacija, arba kitus ekvivalenčius duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad dabartinis vaikų teisinis atstovavimas ir advokatų specializacija nėra pakankami. Jei Projekto rengėjai neketina registruoti naujo įstatymo projekto su papildytu aiškinamuoju raštu, jų teiginius pagrindžiantys įrodymai kartu su vaikų teisinės apsaugos vertinimo kriterijais gali būti pateikiami atitinkamo komiteto išvadoje dėl Projekto.
|
Pritarti iš dalies |
Ne viename Seimo komitetų ir komisijų posėdyje ekspertų buvo akcentuotas dirbančiųjų su aptariamomis bylomis specialiųjų žinių trūkumas užtikrinant nuo seksualinio smurto nukentėjusių vaikų teises. Aptartas ir mokslinių tyrimų šioje srityje trūkumas. |
|
2.2. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
2. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 8 dalį ir nustatyti, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ne tik tiems asmenims, kurie negali gauti reikiamų teisinių paslaugų nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, bet ir tiems asmenims, kurie gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba, jei jie yra nuo seksualinio smurto nukentėję nepilnamečiai (ar jų atstovai). Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas jau šiuo metu yra nustatytas Įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, todėl nėra pakankamai aišku, kokių pokyčių siekiama šiuo konkrečiu siūlymu. Kaip jau minėta 1 pastaboje, jei Projekto autoriai identifikavo realias, praktikoje aptinkamas vaikų teisinės apsaugos spragas, siūlytina šiais duomenimis pasidalyti su visuomene. Priešingu atveju gali būti sudaroma prielaida kilti savitikslės teisėkūros rizikai. |
Pritarti iš dalies |
Žr. argumentus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms. |
|
2.3. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
2 |
2 |
|
3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti Įstatymo 17 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokato užmokestis būtų dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui. Kitaip tariant, siūloma nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (grupių) atžvilgiu. Pirma, siūloma nustatyti, kad advokatų, atstovaujančių nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius, užmokestis būtų dvigubinamas, tačiau advokatų, atstovaujančių nepilnamečius bet kuriose kitose bylose, užmokestis išliktų nepakitęs. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Projekto autoriai nustatė, kad (tik) nuo seksualinio smurto nukentėjusius nepilnamečius atstovaujantys advokatai turėtų būti pripažįstami kaip vertingesni. Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis „lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos“. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[į]statymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[k]onstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Turint omenyje, kad Projekto aiškinamajame rašte skirtingas advokatų (jų kompetencijų, specializacijų) traktavimas nėra pagrįstas ar motyvuotas, manytina, kad toks Projekto rengėjų siūlymas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Antra, siūloma nustatyti, kad dvigubą užmokestį gaunančio advokato pagalba būtų teikiama tik (čia ir toliau – išskirta pasiūlymo teikėjo) nuo seksualinio smurto, bet ne nuo kitų nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams (ar jų atstovams). Tai reikštų, kad ši pagalba būtų teikiama, pvz., 15-mečiui, kuriam teta papasakojo gašlią istoriją (BK 153 str. 1 d.), bet ne šeimai, kurios kūdikiui buvo sulaužyta kaukolė (BK 135 str. 2 d. 1 p.). Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų, kuriais būtų grindžiama tokia selektyvi pagalbos teikimo sistema. Manytina, kad nepagrįstas diferencijuotas teisinis reguliavimas galimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Trečia, siūloma nustatyti, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo seksualinio smurto nukentėjusiam nepilnamečiui būtų dvigubinamas. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama skaičiavimų ar kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad advokato užmokesčio dvigubinimas (o ne keturgubinimas ar mažinimas perpus) pašalins vaikų teisinės apsaugos trūkumus. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „[a]dvokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos“. Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad „[v]alstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis <...> kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo“ principais. Nesant advokatų užmokesčio dydžio nustatymo metodikos, nėra įmanoma patikrinti jo atitikties Įstatymo nuostatoms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valdžios institucijų̨ „priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti“ (Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs vaikų teisinės apsaugos trūkumai Projekto aiškinamajame rašte nėra įvardyti (1 pastaba), svarstytina, ar vaikus atstovaujančio advokato užmokesčio keitimas nėra savitikslis. Manytina, kad nepagrįstas, selektyvus užmokesčio didinimas tam tikroms pareigybėms galimai prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui.
|
Pritarti iš dalies |
Žr. argumentus TD ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms. Seksualinių nusikaltimų bylos prieš vaikus išsiskiria savo sudėtingumu dėl jų latentinio pobūdžio ir ilgalaikės žalos vaikui. |
|
2.4. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
4. Projekto aiškinamajame rašte pasigendama poveikio lytims vertinimo. Poveikio lytims vertinimas – tai „[k]onkretaus politikos pasiūlymo (įstatymo, kito teisės akto, programos ir kt.) tikrinimui skirtas įrankis, kuriuo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti pastarojo (galimą) poveikį ar įtaką moterims ir vyrams, siekiant numatyti ir išvengi lygiavertės naudos abiems lytims pusiausvyros sutrikimų ir (ar) ją atstatyti prieš siūlymą patvirtinant“[8]. 2021 metais Lietuvoje buvo nuteisti 13 763 vyrai ir 1 247 moterys[9], t. y. 91,7 % nuteistųjų buvo vyrai, o Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose buvo kalinami 4 869 vyrai ir 217 moterų[10], t. y. 95,7 % kalinamųjų buvo vyrai. Remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis[11], analogiškoje teisinėje padėtyje esantiems vyrams skiriamos 63 % ilgesnės laisvės atėmimo bausmės nei moterims, o nuteisti vyrai įkalinami dvigubai dažniau nei nuteistos moterys. Manytina, kad Projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai gali padidinti lyčių pusiausvyros sutrikimus baudžiamojo teisingumo sistemoje. Siekiant išsiaiškinti galimą Projekto įtaką įvardytiems kriterijams, siūlytina atlikti poveikio lytims vertinimą.
|
Nepritarti |
Ne šio įstatymo projekto dalykas. |
|
2.5. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
5. Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyta, kad nuo tam tikrų nusikalstamų veikų (pvz., smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto) nukentėjusiems asmenims valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, tačiau šiomis nusikalstamomis veikomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems tokia pagalba nėra teikiama. Įstatymo 12 straipsnio 1 punkte numatytos galimybės gauti pagalbą Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje nustatytais pagrindais yra gana ribotos. Turint omenyje, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo interesus atstovauja valstybės garantuojami advokatai, prokurorai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, o teisėjai įpareigojami vadovautis nukentėjusiojo interesus įgyvendinančiais teisės aktais (pvz., Lansarotės konvencija, Direktyva 2011/93/ES), svarstytina, ar toks procesas laikytinas nešališku. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „[š]alių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises <...>. Šis principas yra labai svarbus, nes tik lygiateisės ginčo šalys gali lygiais pagrindais tarpusavyje rungtis. Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijose, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Siekiant išvengti galimų prieštaravimų konstituciniams asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principams, siūlytina Įstatymo 12 straipsnio 2 ir 12 punktuose nustatyti, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į asmenų finansinę padėtį, būtų teikiama ne tik nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, bet ir jomis įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir už jas nuteistiesiems.
|
Nepritarti |
Ne šio įstatymo projekto dalykas. |
|
2.6. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
6. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamoms teisinėms paslaugoms siūloma skirti papildomus 186 000 eurų per metus, manytina, kad tokia aplinkybė gali paveikti ir verslą (pvz., privačias advokatų kontoras). Siūlytina pateikti įrodymais grįstą galimos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai vertinimą.
|
Nepritarti |
Toks vertinimas pareikalautų per didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių numatoma suma nėra reikšminga privačių advokatų kontorų verslui, galvojant apie bylas, susijusias su verslo santykiais. |
|
2.7. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
7. Nors šis klausimas Projekte nėra aptariamas, manytina, kad lytinis švietimas turėtų būti kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis. Lansarotės konvencijos 6 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis, tarp jų ir Lietuvą, imtis „būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai bendrojo ugdymo lygmeniu gautų informaciją apie seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos pavojų ir apie priemones, kuriomis jie galėtų apsisaugoti, atsižvelgiant į jų besikeičiančius gebėjimus“. Apgailestautina, kad nė vienas iš per pastaruosius kelis mėnesius Seime registruotų įstatymo projektų, susijusių su seksualinio smurto prieš vaikus prevencija (1 pastaba), nėra susijęs su lytiniu švietimu, jo kokybe, turiniu ar siekiu jį tobulinti. Ikibrendiminio amžiaus vaikams gali būti nelengva savaime suprasti jų atžvilgiu atliekamų lytinių veiksmų pobūdį ir esmę. Visapusiško lytinio švietimo ir supažindinimo su seksualinio smurto formomis stoka gali padidinti riziką nukentėti nuo seksualinio smurto, todėl siūlytina šioms temoms skirti daugiau dėmesio, įskaitant ir teisėkūros iniciatyvas.
|
Pritarti iš dalies |
Pritartina, kad lytinis ugdymas yra kertinė seksualinio smurto prieš vaikus prevencijos dalis. Šis klausimas išsamiai svarstytas Žmogaus teisių komiteto 2023 m. kovo 15 d. posėdyje. Tačiau lytinis ugdymas nėra šio įstatymo projekto dalykas. |
|
2.8. |
Informacinis vyrų teisių tinklapis 2023-04-04 |
|
|
|
8. Kita itin aktuali ir Projekte nenagrinėta tema yra prevencinės intervencijos programos. Lansarotės konvencijos 7 straipsnis įpareigoja Lietuvą užtikrinti, kad „asmenys, bijantys, kad jie gali padaryti kurį nors šioje Konvencijoje nurodytą nusikaltimą, prireikus turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis nusikaltimo padarymo rizikai įvertinti ir jos išvengti“. Nepanašu, kad šiuo metu Lietuvoje tokios paslaugos apskritai būtų teikiamos. Manytina, kad tokio pobūdžio programas galėtų vykdyti Lietuvoje veikiantys vyrų krizių centrai, teikiantys elgesio keitimo paslaugas. Nors finansavimo klausimai visuomet yra opūs, manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte minimi 186 000 eurų per metus galėtų būti panaudojami strategiškiau ir veiksmingiau, jei jie būtų skiriami prevencinės intervencijos programoms.
|
Pritarti iš dalies |
Manytina, kad prevencinėms programoms lėšos turėtų būti skiriamos atskira eilute, o ne efektyvaus vaiko atstovavimo seksualinių nusikaltimų bylose, sąskaita. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
2023 m. kovo 15 d. sprendimo Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414)
ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto <...> |
Pritarti iš dalies |
Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti projektu numatomą teisinį reguliavimą. |
|
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
|
|
|
2. Dėl Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų: |
|
|
|
1.2 |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
1 |
|
|
2.1. Projekto Nr. XIVP-2416 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui. Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose, be kita ko, ir nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje. Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba minėto straipsnio nustatyta tvarka parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, kurį paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje nėra numatytas antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (ar kitų aplinkybių) vertinimas, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį. 2.2. Projekto Nr. XIVP-2416 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitimas tikslintinas arba jo atsisakytina, atsižvelgiant į šias pastabas: 2.2.1. Dėl numatomo papildomo užmokesčio mokėjimo advokatui už teisines paslaugas, apmokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, gali kilti abejonių šiais aspektais: 2.2.1.1.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslas –
užtikrinti teisinių paslaugų teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti
pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką,
antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką,
efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų
asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (pvz., Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje 2.2.1.2. Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte akcentuojamas advokatų, kurie teikia teisinę pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specializavimosi skatinimas, tačiau siūlomame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pakeitime nenumatyta, kad papildomas užmokestis yra mokamas asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba, tik tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikia nurodytoms byloms nagrinėti specializaciją turintis advokatas. Toks reguliavimas iš esmės neskatins specializuotis advokatų, kurie įrašyti į antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus, ir gali lemti situaciją, kai apskritai nebus galimybės užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą tiems nukentėjusiems nepilnamečiams, kurių atstovų pagal įstatymą turtinė padėtis mokėti papildomo užmokesčio advokatams neleidžia. 2.2.1.3. Antrinė teisinė pagalba nurodytu atveju teikiama nepilnamečiui, todėl tikėtina, kad siūlomą papildomą užmokestį advokatui mokėtų nepilnamečio nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą interesai baudžiamojoje byloje gali būti skirtingi. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ir teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Taigi kyla abejonių, ar tokiu atveju atstovų pagal įstatymą advokatui mokamas papildomas užmokestis nesudarytų pagrindo abejoti advokato nepilnamečiui teikiamų paslaugų efektyvumu ir neprieštarautų Įstatymų projektų tikslui užtikrinti tinkamą nepilnamečių nukentėjusiųjų interesų atstovavimą baudžiamosiose bylose. Be to, nėra įvertinta, kaip teisinių paslaugų teikimas nepilnamečiui turėtų būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo), baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžioje sutikęs mokėti papildomą užmokestį, šį sutikimą vėliau atšauktų. Pabrėžtina, kad, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje byloje būtinybė. 2.2.2. Siūlymas numatyti, kad dėl papildomo užmokesčio su advokatu sudaromas susitarimas, kuris turi būti išreikštas advokato sutikime dėl atstovavimo konkrečioje byloje, nurodant asmens advokatui mokamą užmokestį, taip pat jog sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti numatomas papildomas užmokestis advokatui už teisines paslaugas ir kad tokiu atveju sudaroma trišalė sutartis tarp pareiškėjo, advokato ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuoseklumo ir aiškumo principams dėl šių aspektų: 2.2.2.1. Advokato sutikimas atstovauti konkrečioje byloje yra advokato vienašalis įsipareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje nustatytomis sąlygomis, jame negali būti nurodomos ne šio sutikimo šalies pareigos. 2.2.2.2. Siūlomas pakeitimas numatytų galimybę advokatui gauti papildomą atlygį tik tam tikrose baudžiamosiose bylose, kai antrinė teisinė pagalba teikiama nepilnamečiui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, taip pat ir advokato, šią pagalbą teikiančio pagal sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, pareigą jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta (teikiama) antrinė teisinė pagalba (antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje pavyzdinė sutartis tvirtinama teisingumo ministro). Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte trūksta motyvų ir argumentų, kodėl tokia papildomo mokėjimo priemonė išskirtinai siūloma tik tais atvejais, kai baudžiamosiose bylose atstovaujami nepilnamečiai, nukentėję nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 2.2.2.3. Trišalės sutarties modelis yra netikslingas ir nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaro su antrinę teisinę pagalbą teiksiančiu advokatu ir įsipareigoja jam mokėti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį, taip pat apmokėti arba kompensuoti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Jeigu pagal Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) įsipareigotų advokatui mokėti papildomą užmokestį, šis užmokestis būtų nesusijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. įsipareigojimas būtų vykdomas dvišalio susitarimo pagrindu ir vyktų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos ribų. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įtraukimas į nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens), kuris mokėtų papildomą užmokestį advokatui, ir advokato dvišalį susitarimą yra neracionalus. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) įtraukimas į advokato, kuris teiks antrinę teisinę pagalbą, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sutartinius santykius taip pat nėra tikslingas. 2.2.2.4. Siūlomas apmokėjimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas modelis, kai valstybė moka užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą (ar kitas asmuo) moka advokatui jų sutartą papildomą užmokestį, sukurtų sudėtingą apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas sistemą, sukeltų neaiškumų advokatui vykdant suteiktų teisinių paslaugų apskaitą, nes būtų neaišku, kokios advokato paslaugos būtų laikomos antrinės teisinės pagalbos dalimi, o už kurias būtų sumokama pagal advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) susitarimą dėl papildomo užmokesčio. Be to, šiuo atveju galėtų būti kvestionuojamas ir tinkamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimas advokatui sumokant už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kai šios paslaugos tam tikra dalimi jau buvo apmokėtos kito asmens. Siūlomas modelis sukeltų neaiškumų ir tais atvejais, jeigu dėl suteiktų teisinių paslaugų turinio kiltų ginčas, nes būtų neaiškios iš kelių skirtingų sutarčių kylančios sutartinės atsakomybės apimtys ir ribos, pavyzdžiui, ar už procesinį dokumentą, pateiktą praleidus įstatymų nustatytus terminus, ar nedalyvavimą atliekant procesinį veiksmą advokatui kiltų atsakomybė pagal sutartį, sudarytą su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ar pagal sutartį, sudarytą su nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą (ar kitu asmeniu). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taigi, siūlomas apmokėjimo modelis keltų neaiškumų ir taikant šią nuostatą, nes, teismui priteisus dalį šių išlaidų, kiltų abejonių, ar priteistos išlaidos skirtos užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą ar sumokėtam papildomam užmokesčiui padengti. 2.3. Projekto Nr. XIVP-2416 2 straipsnio 2 dalimi siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas kelia abejonių atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 ir 1.3.3 papunkčiuose nurodytus argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte nurodoma, jog didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėjimui galėtų prireikti papildomų 186 000 eurų biudžeto lėšų per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į Taisyklėse nurodytą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką atskirose proceso stadijose, tačiau nėra įvertinta, kad pagal Taisyklių 11 punktą konkrečiai stadijai (procesiniam veiksmui) gali būti skiriamas papildomas laikas, kuris neturi viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko. Jeigu, kaip nurodoma Projekto Nr. XIVP-2416 aiškinamajame rašte, didesnis užmokestis advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas 300 atvejų, kai advokatai antrinę teisinę pagalbą teiktų nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prie nurodytos 186 000 eurų sumos turėtų būti pridėta 93 000 eurų suma papildomam faktiniam antrinės teisinės pagalbos teikimo laikui (15,5 val. × 20 × 300). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektu Nr. XIVP-2416 pateiktiems teisinio reguliavimo pakeitimų siūlymams įgyvendinti būtina užtikrinti pakankamą papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skyrimą. 2.4. Projekto Nr. XIVP-2416 3 straipsniu siūlomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimai yra netikslingi ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šio nutarimo 1.3 papunktyje nurodytų priežasčių. 2.5. Projekto Nr. XIVP-2416 4 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio papildymas 4 dalimi yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnis nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus, kai pareiškėjas turi apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas) ir valstybė šiuo atveju apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis). 2.6. Projekto Nr. XIVP-2416 5 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas yra netikslingas atsižvelgiant į tai, kad papildomo užmokesčio mokėjimas, jeigu būtų pritarta tokiam Projektu Nr. XIVP-2416 siūlomam teisiniam reguliavimui, nebūtų susijęs su užmokesčiu už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.2.3 papunktyje, t. y. valstybė nebūtų šio teisinio santykio dėl papildomo užmokesčio šalis. Be to, kaip nurodyta šio nutarimo 2.2.1.3 papunktyje, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas tik Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsisakymas mokėti papildomą užmokestį galėtų būti advokato ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) sudaryto susitarimo dėl papildomo užmokesčio nutraukimo pagrindas, tačiau ne antrinės teisinės pagalbos teikimo nepilnamečiui nukentėjusiajam nutraukimo pagrindas. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą (ar kito asmens) atsisakymas mokėti papildomą užmokestį advokatui, kuris teikia antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui, nesuponuoja, kad išnyko įgaliotojo atstovo dalyvavimo baudžiamojoje bylose būtinybė.
|
Pritarti iš dalies |
Dėl 2.2.2.2. siūlymo žr. TD 7 pastabą. |
|
1.3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
|
|
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu. Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties.
|
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui.
6.2. Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir XIVP-2357 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, pereinamąsias nuostatas ir vėlesnę įsigaliojimo datą.
7. Balsavimo rezultatai: „už“– 6, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ – nėra. (Vienas komiteto narys balsavime nedalyvavo).
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Eglė Lukšienė,
Inga Strazdė