PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 9, 37 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-3477

 

                                                                       2024-02-12                                                                      

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.        

3(39)

 

 

 

 

Argumentai:

Galiojantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas yra viena iš Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) priemonių.

Europos Komisijos pateiktame atnaujinto NEKSVP vertinime[1] nurodoma, kad su esamomis ir papildomomis priemonės Lietuva nepasieks 2030 m. nustatyto ŠESD mažinimo tikslo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Todėl Europos Komisija rekomenduoja NEKSVP suplanuoti papildomas priemones, skirtas užpildyti 0,1 procentinio punkto atotrūkį, kad būtų pasiektas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas – 21 proc. 2030 m., palyginti su 2005 m. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai numatyti papildomas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje absorbentų tikslams per 2026–2030 m. laikotarpį vykdyti.

Papildomai Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai prašo:

1) paaiškinti, kaip Lietuva ketina skatinti dujų paklausos mažinimą iki 2030 m.;

2) pateikti politikos kryptis ir priemones, kuriomis būtų skatinama plėtoti nulinės taršos projektus, įskaitant tuos, kurie aktualūs energijai imlioms pramonės šakoms;

3) numatyti politiką ir priemones, skirtas su švariąja energija susijusiems įgūdžiams ugdyti, ir sudaryti palankesnes sąlygas atvirai prekybai, kad būtų sukurtos atsparios ir tvarios pagrindinių „net zero“ energijos suvartojimo komponentų ir įrangos tiekimo grandinės.

4) išsamiau paaiškinti, kaip ir iki kada Lietuva ketina laipsniškai atsisakyti likusių subsidijų iškastiniam kurui.

Preliminariai vertinant, priėmus Įstatymo projektus (dėl sušvelninto žaliojo dyzelino vartojimo ir sumažinto suskystintųjų naftos dujų (toliau – SND) akcizo tarifo), reikės numatyti papildomas priemones NEKSVP plane, kurios užtikrintų 164 tūkst. tonų CO2 ekv. sumažinimą. Palyginimui galime pažymėti, kad NEKSVP numatyta kurą deginančių katilų keitimas į efektyvesnius ar naudojančius atsinaujinančių energijos išteklius sukuria 245 tūkst. t CO2 ekv. sumažinimą, tačiau reikalauja 135 mln. Eur viešųjų lėšų (551 Eur viešųjų lėšų norint sumažinti 1 toną CO2 ekv.). Nenumačius papildomų priemonių ŠESD kiekio trūkumui kompensuoti, reikės skirti apie 10 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (vertinant, kad įsigyjamų kompensavimui skirtų kreditų kaina atitiks rinkoje vyraujančią ATL kainą (2024 sausio 23 d. duomenimis, 1 ATL = 60 Eur) trūkstamoms kvotoms įsigyti rinkoje. Šią sumą būtų galima panaudoti darnioms investicijoms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skatinti atsisakyti iškastinio kuro arba numatyti finansinės paramos priemones ir paskatas verslui – naftos dujų ir dujinių angliavandenilių vartotojams, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir sąnaudas. Pažymime, kad sumokėję už trūkstamas kvotas nebūsime atleisti nuo pareigos užtikrinti ŠESD tikslų pasiekimą. Prievolė įtraukti naujas priemones išliks, kol bus pasiekti ŠESD mažinimo tikslai.

Atsižvelgdami į Europos Komisijos rekomendacijas, pažymime, kad suskystintųjų naftos dujų akcizų tarifo mažinimas būtų žingsnis atgal ir pareikalautų dar daugiau papildomų priemonių nacionaliniams ŠESD mažinimo ir absorbentų tikslams įgyvendinti. Jei būtų svarstoma mažinti, panaikinti arba atidėti CO2 dedamąją, tai neleistų tinkamai, su mažesnėmis neigiamomis socialinėmis–ekonominėmis pasekmėmis vartotojams ir verslui, pasiruošti įgyvendinti nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, pagal kurią reguliuojamieji subjektai, tiekiantys iškastinį kurą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, nuo 2028 m. privalės atsiskaityti apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL) už minėtuose sektoriuose bendrai vartoti per ankstesnius kalendorinius metus išleisto iškastinio kuro ŠESD kiekį įsigyjant ATL aukcione.

Pažymime, kad Įstatymų projektais siūlomas fiksuotas 41 Eur/t SND akcizo tarifas palieka neapibrėžtumą dėl Valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo siekiant klimatui neutralios ekonomikos, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtintoje Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje ir Europos klimato reglamente (ES) 2021/1119. SND akcizo tarifo reikšmingas mažinimas siunčia signalą, kad tokia kuro rūšis yra skatinama, nors atsinaujinančių alternatyvų jai nėra (priešingai nei vartojant gamtines dujas, SND negalima maišyti su biodujomis ir taip mažinti poveikį klimato kaitai). Todėl siekiant aiškaus signalo verslui pereiti nuo iškastinio kuro deginimo, neinvestuoti pereinamuoju laikotarpiu į neperspektyvias technologijas ir paskatinti jau dabar investuoti į atsinaujinančią energijas naudojančias technologijas, privaloma nustatyti laipsnišką SND akcizo tarifo augimą.

Pažymime, kad nors naftos dujos sąlyginai „švaresnis“ kuras, tačiau tai toks pats iškastinis kuras, kurio vartojimo mažinimas siejamas ir su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisija ir jos mažinimu. Todėl jos, kiek įmanoma, turėti būti keičiamos gamtinėmis dujomis, kurios gali būti maišomos su biodujomis (arba visiškai pakeisti gamtines dujas) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. Tokiu būdu galima būtų labai sumažinti poveikį klimato kaitai. Biodujų gamyba ir vartojimas skatinami per Klimato kaitos programos priemones ir kitomis finansinėmis priemonėmis, todėl, mūsų nuomone, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais.

Aplinkos ministerijos vertinimu, SND akcizo tarifas turėtų būti konkurencingas žymėto (raudono) dyzelino tarifui, kadangi šios dvi kuro rūšys naudojamos ir žemės ūkyje džiovinant grūdus, ir kaip šildymui skirtas kuras. Atsižvelgiant į tai, SND tarifas turėtų siekti 70,58 Eur/t. Toks SND akcizo tarifas atsižvelgiant į CO2 būtų kiek mažesnis už taršesnio žymėto (raudono) dyzelino akcizo tarifą (60 Eur/1000 l = 72,07 Eur/t). Siekiant užtikrinti ilgalaikį ES priimto 12–ojo ekonominių ir individualių sankcijų paketo Rusijai įgyvendinimą, būtina įvesti laipsnišką SND akcizų tarifo didinimą.

Manome, kad įstatymo projektu nustatomos nuostatos skatintų šešėlinę ekonomiką, kadangi SND CO2 dedamoji netaikoma buitiniam šildymui. Grėsmė skatinti šešėlinę ekonomiką atsiranda vykdant individualią veiklą, kai fiziniai asmenys, įsigydami SND dujų balioną, gali fiktyviai nurodyti, kad SND bus vartojamos buitinėms reikmėms,  tokiu būdu išvengdami prievolės sumokėti CO2 dedamąją.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas.

2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas.

3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

2.        

4

 

 

Argumentai: Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti  naujų 4 straipsniu.

 

Pasiūlymas

Papildyti įstatymą nauju 4 straipsniu

„4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas.

2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 70,58 100 euroų už toną produkto akcizų tarifas.

3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 70,58 100 euroų už toną produkto akcizų tarifas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

 

 

3.        

5

 

 

Argumentai: Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti  naujų 5 straipsniu.

 

Pasiūlymas

Papildyti įstatymą nauju 5 straipsniu

„5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas.

2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 100 150 eurų už toną produkto akcizų tarifas.

3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 100 150 eurų už toną produkto akcizų tarifas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

 

 

4.        

6

 

 

Argumentai: Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti  naujų 6 straipsniu.

 

Pasiūlymas

Papildyti įstatymą nauju 6 straipsniu

„6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas.

2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 150 230 eurų už toną produkto akcizų tarifas.

3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 150 230 eurų už toną produkto akcizų tarifas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

 

 

5.        

7

 

 

Argumentai: Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma įstatymą papildyti  naujų 7 straipsniu.

 

Pasiūlymas

Papildyti įstatymą nauju 7 straipsniu

„7 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas.

2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas.

3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 70,58 euro už toną produkto akcizų tarifas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

6.        

4

 

 

Argumentai: Siekiant įgyvendinti perėjimą prie laipsniško akcizo didinimo siūloma pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį.

 

Pasiūlymas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2024 m. kovo 1 d.

2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

5. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.

2. 6. Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. 7. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) iki 2024 m. kovo 31 d. patvirtina energetikos įmonių, turinčių leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, perskaičiuotas centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas dėl naftos dujoms taikomo akcizo dydžio pasikeitimo. Jeigu energetikos įmonė per Tarybos nurodytą terminą nepateikia jai suskystintų naftos dujų kainos projekto, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas. Patvirtintos kainos galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d.“

 

Teikia

Seimo nariai                            Simonas Gentvilas

                                                Kasparas Adomaitis                                                      


[1] https://commission.europa.eu/publications/commission-recommendation-assessment-swd-and-factsheet-draft-updated-national-energy-and-climate-8_en