PASIŪLYMAS

DĖL ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2766(2)

 

2023-06-23

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.     

1

(7)

1

(7)

Argumentai:

pirma – sistemingai laikantis dar praėjusiais metais Seimo priimtos pozicijos, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi derinti su Aplinkos ministerija atitinkamus sprendimus dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo, būtų sudarytos galimybės turėti papildomus saugiklius, užtikrinančius didesnę valstybinės žemės kontrolę bei atskaitomybę. Be to, tai sudarytų galimybes Aplinkos ministerijai, kaip šios srities politikos formuotojui, realiu laiku valdyti informaciją apie atsilaisvinusius valstybinės žemės plotus.

antra – nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemės patikėtinių ratas ženkliai išauga, nes visos 60 savivaldybių tampa valstybinės žemės patikėtiniais jų teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose. Taigi, toks minėtų sprendimų susiderinimas tarp Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos itin svarbus ir prasmingas įsigaliojus aptariamo įstatymo projekto nuostatoms, nes tai būtų įrankis ministerijai įvertinti ir pasitikrinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai yra pagrįsti.

Tikėtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai, Aplinkos ministerija turės galimybes peržiūrėti visus veiksmus, atliekamus su valstybine žeme. Todėl tik sudarius tokias galimybes ir numačius aiškius kriterijus, pagal kuriuos Aplinkos ministerija pasirinktų kuriuos sprendimus ji derintų, aptariamų įstatymo projekto nuostatų galėtų būti atsisakoma. Tačiau kol šie veiksmai nėra atlikti, manytina, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi derinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės pasibaigimo, kai:

§ savivaldybė jai perduoto sklypo nenaudoja;

§ viešosios transporto infrastruktūros valdytojas jam tokio perduoto sklypo nenaudoja įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

2.     

1

(7)

1

(10)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus prie 1 pasiūlymo, siūlytina keisti ir kitą projektuojamo reguliavimo nuostatą.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

3.     

1

(7)

1

(12)N,

(13)N,

(14)N

 

Argumentai:

Šis siūlymas siejasi su pasiūlymais Nr. 1 ir 2, ir juo siūlytina nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo, numatančio, dėl kokių priežasčių Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti aukščiau aptartus sprendimus su Nacionaline žemės tarnyba.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„12. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“

2. Papildyti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“

3. Papildyti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„14. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

4.     

1

(8)

2

(7)

 

Argumentai:

pirma – pritarus Projekto rengėjų siūlymui nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandorio teisėtumo gaunama po tokio sandorio sudarymo, lieka neaišku, kokiu tikslu toks tarnybos tikrinimas yra atliekamas, ar yra reikalingas bei prasmingas.

Įtvirtinus ex ante valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių valstybinės žemės panaudos ir nuomos sandorių turėtų nelikti. Jeigu valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandoris būtų sudarytas dėl netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos derinimo veiksmų, turėtų būti vadovaujamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu, numatančiu, kad kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.

antra – siūlomas reguliavimas yra nelogiškas, nes pirmiausiai sudarius valstybinės žemės panaudos ar nuomos sandorį, o tik tuomet tikrinant jo teisėtumą programuojami teisminiai ginčai tarp savivaldybių ir kitų sandorių šalių, bei neapsaugomi teisėti sandorio šalių lūkesčiai, be to gali kilti nuostolių valstybei. Tokie ginčai gali kilti, nes kita sandorio šalis, rengdamasi sandorio sudarymui ir planuodama atitinkamą savo veiklą valstybinės žemės sklype, gali būti patyrusi tam tikrų išlaidų, todėl ateityje gali kilti klausimų dėl tų patirtų išlaidų kompensavimo.

Todėl siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės panaudos sandorį gauti iki sutarties sudarymo, o ne po sutarties sudarymo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybės, sudariusios iki panaudos sandorį sandorio, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties planuojamo sudaryti sandorio teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

5.     

1

(9)

4

(11)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus prie 4 pasiūlymo, siūlytina keisti ir kitą projektuojamo reguliavimo nuostatą dėl nuomos sandorių.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Savivaldybės, iki sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios planuojamos sudaryti sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

6.     

1

(9)

3

(25)

 

(1),

(2),

(3)

Argumentai:

Specialiųjų tyrimų tarnyba[1] ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau praktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Dar daugiau, pritartus Projekto iniciatorių pasiūlymui, galimybių piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma bus dar daugiau, nes neliks ribojimų dar ir statinio paskirties keitimui. Taigi, sudaromos galimybės valstybinės žemės, t. y. valstybės turto, nuomos sutartyse iš esmės įrašyti bet kokias nuostatas, kurių pageidauja statinių nuomininkas.

Taip pat akcentuotina, kad kiekvienas statinių, stovinčių ant valstybinės žemės, įgijėjas, prieš įsigydamas statinius turi visas galimybes įvertinti statinio būklę, sužinoti, kokia yra žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, taip pat kokia yra statinio paskirtis. Taigi, jam sudaromos visos galimybės įvertinti, ar ant valstybinės žemės stovintys statiniai atitinka tą paskirtį, kuri reikalinga jo planuojamai veiklai vykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio nuostatų.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį:

„25. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“

 

 

Teikia:

Seimo nariai                                                                                       

 


[1] https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analizes/atliktos-korupcijos-rizikos-analizes/7471/act817; https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analizes/atliktos-korupcijos-rizikos-analizes/7471/act943.