LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 11, 13, 19 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-01-08  Nr. XIIIP-1542

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija (čia ir toliau išskirta mūsų). Pastebėtina, kad vadovaujantis pastarąja nuostata Vyriausybė 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“ yra įgaliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įgyvendinti šiame nutarime nurodytų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas. Be to, Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas<...>“ nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tobulinti.

2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies tekste vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „2“.

3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 31 straipsnį nauja 2 dalimi: „Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.“  Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad  nustatant asmens finansines galimybes, mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas to asmens turtas, kuris apskaitomas pagal straipsnio pirmoje dalyje nustatytas taisykles, t.y. taikoma taisyklė, kad įvertinamas tik tas turtas, kuris turėtas 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo. Nes pirmoji straipsnio dalis imperatyviai įtvirtina turto įvertinimo taisyklę, susietą su 12 mėnesių laikotarpio terminu. Tokiu atveju straipsnio nereikėtų pildyti nauja dalimi, nes siūloma nauja straipsnio dalis kartoja straipsnio 1 dalies tekstą ir toks teksto kartojimas laikytinas pertekliniu. Šiuo atveju straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma nauju 7 punktu, jame nustatant, kad įskaitomas ir šios straipsnio dalies 1–6 punktuose nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

Kitu atveju – jei siekiama nustatyti, kad svarbus yra tik turto perdavimo kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis faktas, neatsižvelgiant į tai, prieš kiek laiko toks turtas yra perduotas – siūloma straipsnio dalis, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti papildyta, kad tokia sąlyga įstatyme aiškiai būtų deklaruota ir būtų aiški nuostatos taikymo tvarka.

Antra, kelia abejonių, jog nuostatoje siūloma įvertinti tik tokį turtą, kuris buvo perduotas fiziniams asmenims. Pažymėtina, jog Civilinis kodeksas nenustato draudimo sudaryti rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su juridiniais asmenimis, todėl asmenys, kurie yra rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos gavėjai, sudarę sutartis su juridiniais asmenimis, atsidurtų kitokioje teisinėje padėtyje, nes toks jų turtas nebūtų vertinamas. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp vienų ir kitų rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos gavėjų nebūtų jokio objektyvaus skirtumo, dėl kurio juos reikėtų vertinti skirtingai.

Trečia, pastebėtina, jog turtas rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos atvejais yra perduodamas ne pagal sąlygas, o pagal atitinkamas sutartis, todėl manytina, kad siūloma nuostata turėtų būti patikslinta. Teigtina, kad derinant siūlomą reguliavimą su Civiliniu kodeksu, siūlomos nuostatos žodžiai „su sąlyga, kad jis mokės kitam asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos“ turėtų būti pakeisti žodžiais „pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis“.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]