LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 186, 280 IR 283 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-02-07  Nr. XIIIP-330

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1, 2 ir 3 straipsniuose dėstomose Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio 4 dalies, 280 straipsnio 1 dalies ir 283 straipsnio 3 dalies nuostatose siūloma nustatyti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, dalyvaujantis nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje, stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti vykdomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo „stebėjimas“ ir kokios šio atstovo teisės.

2. Projektu siūloma nustatyti privalomą psichologo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimą nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje bei aiškiai atskirti jų funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma keisti BPK 188 straipsnio 5 dalies ir 272 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nustatytos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos taisyklės. Taigi ir priėmus siūlomas pataisas, apklausiant nepilnametį įtariamąjį ar kaltinamąjį valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas nebūtų privalomas, o tais atvejais, kai proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą ar nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į nepilnamečio kaltinamojo apklausą būtų kviečiami psichologas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, jų funkcijos nebūtų atskirtos. Todėl taikant įstatymą gali kilti neaiškumų, ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo funkcijos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos metu yra analogiškos jo funkcijoms apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį.

3. Projekto 1 straipsniu keičiamoje BPK 186 straipsnio naujoje 2 dalyje žodis „paprastai“ perkeliamas į kitą sakinio vietą. Tokiu būdu, pritarus teikiamam projektui, nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ikiteisminiame tyrime be jokių išimčių privalės būti atliekamos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Svarstytina, ar visos ikiteisminio tyrimo institucijos galės tinkamai užtikrinti šią imperatyvią įstatymo nuostatą; taip pat ar ji yra proporcinga proceso operatyvumui ir greitumui.

4. Projekto 1 straipsniu keičiamoje BPK 186 straipsnio naujoje 3 dalyje įtvirtinama, kad „įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą arba nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa“. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinama su ankstesniuoju sakiniu nederanti nuostata, kad į nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą kviečiamas „<...> valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 186 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti suderintos tarpusavyje, apsisprendžiant leisti ar ne nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui.

5. Svarstytina ar teikiamo projekto priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos taisyklės būtų taikomos visiems be išimčių asmenims, kuriems proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų, visose be išimčių baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, tiek bylose, kuriose seksualiai išnaudojamas mažametis ir psichologo dalyvavimas iš tiesų yra būtinas, tiek nepilnamečių paauglių muštynių bylose, kuriose vienas asmuo gali turėti ir keleriopą procesinį statusą). Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į naująją BPK 27¹ straipsnio 2 dalies taisyklę: „Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.“ Vadinasi, jeigu bus bent menkiausia abejonė dėl nukentėjusiojo ar liudytojo amžiaus, psichologo dalyvavimas tokiose bylose bus būtinas, kaip ir būtina vaikų apklausai specialiai pritaikyta patalpa.

6. Projektu nustatomas absoliutus draudimas nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti įtariamajam ir kaltinamajam, manytina, neatitinka teisės į gynybą principo reikalavimų. Akcentuotina, kad imperatyviais draudimais negalima suvienodinti visų bylų, kurias vienija vienintelis faktorius – nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo buvimas, nes jos savo esme gali būti labai skirtingos. Tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų teisių bei pareigų procese, taip pat tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausų taisyklių turi būti išlaikytas balansas, kuris teikiamu projektu yra pažeidžiamas.

Be to, neleidus nukentėjusiojo ar liudytojo apklausoje dalyvauti įtariamajam ar kitiems proceso dalyviams, ši apklausa gali būti atlikta neišsamiai. Dėl tos priežasties nepilnametį asmenį gali tekti apklausti pakartotinai, kviesti į teisiamąjį posėdį, nors galiojančiomis BPK nuostatomis stengiamasi šių dalykų išvengti dėl traumuojančio apklausų ir teismo proceso poveikio nepilnamečiams.

7. Pritarus teikiamam projektui, nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų atveju iš esmės nebūtų įmanoma realizuoti BPK 190 straipsnyje numatytos apklausos rūšies – akistatos.

8. Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, svarstytina. Įsigaliojus įstatymui, nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusių apklausas bus galima vykdyti tik dalyvaujant psichologui. Taigi teismuose turėtų būti steigiamos psichologų pareigybės arba psichologų paslaugos turėtų būti perkamos viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Manytume, kad psichologų pareigybės galėtų būti steigiamos ir psichologų paslaugų viešieji pirkimai galėtų vykti tik priėmus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatyta atlyginimo už psichologų paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarka, ir tik šiems tikslams gavus papildomus biudžetinius asignavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė tikslinti nurodytų teisės aktų priėmimo terminą.

Departamento direktorius                                                                                   Andrius Kabišaitis

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]

P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]