LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 603 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir lietuvos respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nr. viii-2043 33 straipsnio pakeitimo
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 603 straipsnis numato, kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę ne tada, kai padarytas administracinis nusižengimas, bet tik tada, kai padarius administracinį nusižengimą trukdoma saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, keliama grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatyta ne be pagrindo, bet todėl, kad daromi nusižengimai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Dėl šios priežasties ANK 603 straipsnyje naudojami žodžiai „kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises“ yra pertekliniai, sudarantys prielaidas manyti, kad tokiu teisiniu reguliavimu valstybė tarsi toleruoja tam tikrus nusižengimus, o tu neturėtų būti.
Pagal ANK policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų) numatytų administracinių nusižengimų. Policijos pareigūnai taip pat turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Savivaldybių administracijų pareigūnai neturi teisės priverstinai nuvežti transporto priemonę, nors dėl tų pačių ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas. Esamas reglamentavimas lemia, kad poveikio priemonės kalto asmens atžvilgiu priklauso ne nuo jo padaryto nusižengimo, bet nuo to, kuri institucija (savivaldybės administracija ar policija) užfiksavo nusižengimą. Teisinėje valstybėje, kurioje laikomąsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygybės prieš įstatymą principo, įstatymai neturėtų sudaryti prielaidų tokioms situacijoms.
ANK 603 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslai:
- atsisakyti perteklinio reglamentavimo ir sudaryti prielaidas efektyviau užtikrinti saugų eismą keliuose;
- suteikti teisę savivaldybių administracijų pareigūnams priverstinai nuvežti transporto priemones, kai padaryti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu ANK 603 straipsnis nustato:
Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomu įstatymo projektu savivaldybių administracijų pareigūnams, kaip ir policijos pareigūnams, būtų suteikta teisė priverstinai nuvežti transporto priemones, kai jos pastatytos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Taip pat būtų aiškiau reglamentuota, kada policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę bei taip būtų užtikrintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo laikymasis.
Siūlomi pakeitimai sudarytų galimybę savivaldybių administracijų ir policijos pareigūnams efektyviau kovoti su piktybiniais Kelių eismo taisyklių pažeidėjais, užtikrinti saugų eismą, o policijos pareigūnai galėtų skirti daugiau dėmesio sunkesnių administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veiksmų prevencijai bei tyrimui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymo Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kartu turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis. Priėmus įstatymų pakeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarkos aprašą, patvirtintą 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 (2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 993 redakcija) "Dėl Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo", o Lietuvos policijos generalinis komisaras – Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašą, patvirtintą 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-1124 redakcija) "Dėl policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo".
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarkos aprašą, patvirtintą 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 (2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 993 redakcija) "Dėl Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir uždraudimo toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo", o Lietuvos policijos generalinis komisaras – Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašą, patvirtintą 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-1124 redakcija) "Dėl policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo".
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Transporto priemonių nuvežimas, administraciniai įgaliojimai.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai
Mykolas Majauskas
Gediminas Vasiliauskas
Gintaras Vaičekauskas