Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje
pateiktas pastabas ir siūlymus, taip pat siekiant patikslinti nuostatas,
kuriomis apibrėžiamos sostinės statusą turinčios teritorijos Kauno mieste ir
Širvintų rajono savivaldybėje, reikalinga keisti įstatymo projekto Nr.
XIVP-429 1 straipsnį.
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,1
straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1.
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3
straipsnis. Lietuvos Respublikos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ir
gyvenamųjų vietovių bei
sodininkų bendrijų teritorijų samprata
Seniūnijos
aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš
gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo
aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą.
Miestai yra
kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3
tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo
bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.
Mažiau kaip
3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei
miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės
yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.
Miesteliai
yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000
gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei
gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai
miesteliai.
Kaimai yra
gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių.
Viensėdžiai
yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos
arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų
skirtingu adresu.
Gyvenamosios
vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių
gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus
mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali
infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir
poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą.
Kurorto
statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga.
Gyvenamosios
vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir
speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir
poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės
teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms
arba jų dalims.
Reikalavimus
kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Gyvenamosios vietovės
ar gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys, kuriose remiantis istoriniais,
architektūriniais ir urbanistiniais planais, archyviniais ir archeologiniais
tyrimais, rašytiniais istoriniais šaltiniais yra kultūros paveldo objektų
(kraštovaizdžiai, istorinę sostinę formuojantys objektai, istoriškai
vertingas etnokultūrinis, archeologinis, paleontologinis, antropologinis
paveldas) ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių
objektų, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui,
valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su
tuometinių sostinių vertingiausia istorine aplinka bei turinčių specialią
infrastuktūrą naudotis šiais objektais ir vertybėmis, gali turėti istorinės
sostinės teritorijos statusą.
Istorinės sostinės
teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su
Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis.
Reikalavimus
istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Sodininkų
bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės teritorijos dalis, turinti
savo ribas ir pavadinimą.
1. Papildyti 3
straipsnį nauja 11 dalimi:
,,11. Gyvenamosios
vietovės ar gyvenamųjų vietovių dalys, kuriose yra Lietuvos Respublikos
kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių,
svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei
kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su Lietuvos
istorinių sostinių istorine aplinka, taip pat speciali infrastruktūra, skirta
naudotis šiomis vertybėmis, gali turėti istorinės sostinės teritorijos
statusą.“
|