LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMYNŲ ĮSTATYMO NR. XI-681 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1978

 

2022-10-19  Nr. 103-P-43

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Mindaugas Skritulskas – Seimo narys, Milda Masteikienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Jovita Kuzmickienė – Socialinių paslaugų grupės patarėja, Violeta Toleikienė – Socialinių paslaugų grupės vadovė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Mindaugas Guščius – Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas, Aivaras Raišys –  Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas; Ingrida Volosova – Volosovų šeimynos "Fiesta" mama, atstovaujanti Lietuvos šeimynų asociaciją, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

2

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.                   Projekto 1 straipsnyje dėstomo Šeimynų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio  1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendras savų vaikų, šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir prižiūrimų vaikų skaičius – ne daugiau kaip aštuoni, išskyrus atvejus, kai vaikų gali būti daugiau, jei neišskiriami broliai ir seserys, arba mažiau, jei globojamas (rūpinamas) ar prižiūrimas laikinai apgyvendintas vaikas su negalia”. Šios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Iš jos turinio nėra  aišku, ar tuo atveju, kai šeimynoje globojami (rūpinami) ar prižiūrimi laikinai apgyvendinti vaikai su negalia, tai bendras laikinai šeimynoje apgyvendintų vaikų skaičius galėtų būti mažesnis nei keturi vaikai, kaip yra nurodoma keičiamas įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje, ar nuostata ,,mažiau” sietina su bendru šeimynoje galinčių gyventi savų ir kitų globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičiumi. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo bei išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškus jos turinys ir teisinio reguliavimo tikslai.

Be to, tuo atveju, jeigu siekiama nustatyti, kad kai šeimynoje globojami (rūpinami) ar prižiūrimi laikinai apgyvendinti vaikai su negalia, tai bendras laikinai šeimynoje apgyvendintų vaikų skaičius galėtų būti mažesnis nei keturi vaikai, svarstytina, ar bendras šeimynoje laikinai apgyvendintų vaikų skaičius galėtų būti mažesnis nei keturi ir tuomet, kai šeimynoje laikinai apgyvendinami ir specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai.

Nepritarti.

Argumentai: Aptariama sąvoka derinama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.260 straipsnio nuostatomis. Detalesnis šios nuostatos taikymas bus aptartas poįstatyminiuose teisės aktuose.

Dėl specialiųjų ugdymo poreikių pažymėtina, kad šių poreikių turinčiam vaikui nebūtinai nustatomas neįgalumo lygis. Ne visiems vaikams, kuriems nustatomas specialusis ugdymo poreikis, reikalinga išskirtinė, daug papildomo dėmesio reikalaujanti globa, lyginant su negalios atvejais. Todėl manytina, kad šeimynoje apgyvendintų vaikų mažesnio skaičiaus nustatymas turėtų būti vertinamas negalios, o ne specialiųjų ugdymosi poreikių aspektu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad yra numatomi teisės aktų pakeitimai, susiję ir su specialiųjų ugdymo poreikių sąvokos pakeitimais.

 

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

4,

5

3,

7

 

N

2. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šeimynos dalyvis negali būti kitos šeimynos dalyviu. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jeigu būtų nustatyta, kad yra pažeistas šis reikalavimas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Pritarti.

Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome papildyti Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Šeimynų įstatymo projekto (toliau – Projektas) 5 straipsnį 7 dalimi.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šeimynos teikiamą socialinę globą prižiūri Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (toliau – SPPD) Socialinių paslaugų įstatymo, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamų Socialinės globos normų aprašo bei Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šią nuostatą, SPPD, tikrindamas šeimynos teikiamą socialinę globą ir nustatęs bet kokį su socialinės globos teikimu susijusį pažeidimą, atlieka veiksmus, nurodytus minėtuose teisės aktuose.

Pasiūlymas. Papildyti Projekto 5 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Šeimyna savo veiklą gali pradėti tik gavusi licenciją teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) vaikams šeimynoje Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.“

1.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

5

4

 

3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimynos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, o pagal vertinamo straipsnio 1 dalyje siūlomą reguliavimą galima manyti, kad šeimyna steigiama ir veikia tik konkrečios savivaldybės teritorijoje. Vertinant šias abi nuostatas kartu neaišku, ar šeimyna gali veikti vienos savivaldybės teritorijoje, o buveinę turėti kitos savivaldybės teritorijoje. Taip pat iš projekto nuostatų neaišku, ar šeimyna gali, o jeigu taip, tai kokia tvarka, persikelti iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos savivaldybės teritoriją.

Pritarti.

Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome pakeisti Projekto 5 straipsnio 4 dalį.

Be to pažymėtina, kad vertinant šeimynų veiklą reguliuojančių įstatymų (CK ir Šeimynų įstatymas) nuostatas matyti, kad šeimynos buveinė ir veiklos vykdymo vieta turi sutapti. Šeimynos organas yra dalyvis (-iai), vaiko globėjas yra šeimyna (šeimyna savo teises ir pareigas, įskaitant ir globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, įgyvendina per šeimynos dalyvius), o pagal CK 3.243 straipsnio 4 dalį globėjas (rūpintojas) turi gyventi kartu su globojamais (rūpinamais) vaikais.

Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šeimynos pavadinime turi būti jos teisinę formą apibrėžiantis žodis „šeimyna. Šeimynos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.“

1.4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

5

5

 

4. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šeimyna galėtų turėti sąskaitą banke, bet negalėtų turėti sąskaitos kredito unijose. Svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų papildyti, nurodant, kad šeimyna gali turėti sąskaitą banke ar kitoje kredito įstaigoje.

Pritarti.

Pasiūlymas. Pakeisti Projekto 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šeimyna gali turėti antspaudą ir turi turėti sąskaitą banke ar kitoje kredito įstaigoje.“

1.5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

6

2

5

5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad šeimynos įstatuose nurodoma ,,šeimynos valdymas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas juridinio asmens įstatuose turi būti nurodyta juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka bei juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, – juridinio asmens dalyvis. Nėra aišku, ar nuostata ,,šeimynos valdymas“ apimtų aukščiau nurodytas Civilinio kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą reikėtų suderinti su Civiliniame kodekse nustatytu teisniu reguliavimu, o šeimynos įstatuose turėtų būtų nurodyti šeimynos organai, jų kompetencija ir pan.

Nepritarti.

Argumentai: Projekto 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto turinys nurodytas Projekto 9 straipsnyje, kuriame reglamentuotos šeimynos valdymo nuostatos, iš kurių matyti šeimynos valdymo sampratos turinys, kuriame ir numatomi organai, jų skyrimas ir atšaukimas, tai apima ir juridinio asmens organo skyrimo ir atšaukimo tvarką.

 

1.6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

6

2

6

6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad šeimynos įstatuose turi būti nurodyti šeimynos dalyviai (vardai, pavardės). Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos. Svarstytina, ar šeimynos dalyvio (dalyvių) teisės sudaryti šeimynos vardu sandorius ribos neturėtų būti nustatytos šeimynos įstatuose, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinkamai papildytas.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) šeimynos dalyviai (vardai, pavardės) ir jų kompetencija;“

1.7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

8

3

1

7. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad šeimynai draudžiama verstis ūkine komercine veikla. Atkreipiame dėmesį, kad ūkinės veiklos rūšys yra nurodytos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“  patvirtintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šeimynos įstatuose turi būti nurodyti šeimynos veiklos tikslai (veiklos sritys ir rūšys).  Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kuri ūkinė veikla galėtų būti vertinama kaip komercinė veikla ir ja šeimynai būtų draudžiama užsiimti. Atkreipiame dėmesį, kad nei teikiamame įstatymo projekte, nei projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose sąvoka ,,ūkinė komercinė veikla” nėra apibrėžta. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų aišku, kokia konkrečiai ūkine veikla šeimynoms būtų draudžiama užsiimti.

Nepritarti.

Argumentai: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civiliniame kodekse. CK yra vartojama sąvoka ūkinė komercinė veikla, todėl jos apibrėžti ir suprasti kitaip, nei ji vartojama kodekse, nėra siekio.

Taip pat pažymėtina, kad bet kokia šeimynos veikla, kuria būtų siekiama pelno, nėra leidžiama.

1.8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

5,

9

1,

1

2c

8. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyti asmenys šeimynos dalyviais tampa nuo šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos”. Siūlytina nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje siūlomu teisiniu reguliavimu dar prieš įsteigiant šeimyną, steigėjui yra nustatoma pareiga gauti kartu su steigėju gyvenančio ir būti šeimynos dalyviu pageidaujančio vyresnio nei 21 metai asmens sutikimą. Taigi galimi atvejai, kai dar iki šeimynos įsteigimo, asmenų galinčių ir norinčių būti šeimynos dalyviais būtų trys ar daugiau, pavyzdžiui steigėjas, jo sutuoktinis ir kartu gyvenantis steigėjo sūnus ar dukra. Vadovaujantis projekto 1 straipsnyje dėstomo  keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, visi trys minėti asmenys (steigėjas ir jo suaugę šeimos nariai) taptų šeimynos dalyviais nuo šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies sakinyje šeimynos dalyvių skaičius yra susiejamas su globojamų (rūpinamų) ir (ar) prižiūrimų vaikų skaičiumi, nustatant, kad „šeimyna turi vieną arba 2 šeimynos dalyvius. Jei šeimynoje globojami (rūpinami) ir (ar) prižiūrimi daugiau kaip 6 vaikai, šeimyna gali turėti ir 3 šeimynos dalyvius”. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, nustatant, kad šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną šeimynoje galėtų būti iki dviejų dalyvių.

Pritarti

1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) gauti kartu su šeimynos steigėju gyvenančio vieno ne jaunesnio nei kaip 21 metų asmens rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu, jeigu šis asmuo ketina juo tapti ir turi dokumentus, patvirtinančius jo atitiktį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytiems nustatytiems reikalavimams;“.

 

2. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šeimynos steigėjas, įregistravęs šeimyną Juridinių asmenų registre, tampa šeimynos dalyviu. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyti asmenys šeimynos dalyviais nurodytas asmuo šeimynos dalyviu tampa nuo šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Šeimyna,  įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną, turi vieną arba 2 šeimynos dalyvius. Jeigu šeimynoje globojami (rūpinami) ir (ar) prižiūrimi daugiau kaip 6 vaikai, šeimyna ji gali turėti ir 3 šeimynos dalyvius. Visais atvejais šeimyna turi turėti bent vieną dalyvį, atitinkantį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.“

1.9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

9,

9

1,

2

 

9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kokia tvarka šeimynos dalyvis gali atsisakyti juo būti, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinama šeimynos dalyvių pareiga sumažinti šeimynos dalyvių skaičių įstatyme nustatytu atveju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias šeimynos steigėjas, kuris įsteigus šeimyną tampa šeimynos dalyviu, turi atitikti daugiau sąlygų nei kiti šeimynos dalyviai. Siūlytume projektą papildyti nuostata, jog visais atvejais šeimyna turi turėti bent vieną dalyvį, atitinkantį 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Taip pat nustatyti, kokios pasekmės kiltų tada, jeigu nė vienas šeimynos dalyvis nebeatitiktų 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

Pritarti iš dalies.

Argumentai: Pritarta siūlymui projektą papildyti nuostata, jog visais atvejais šeimyna turi turėti bent vieną dalyvį, atitinkantį 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Žr. komiteto pasiūlymą Projekto 9 straipsnio 1 daliai (lentelėje aukščiau).

Manytina, kad papildomai apibrėžti pasekmių, jeigu nė vienas šeimynos dalyvis nebeatitiktų Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, nėra tikslinga, kadangi tai susiję su socialinės globos teikimo priežiūra, kurią atlieka Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, kaip numatoma Projekto 21 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atžvilgiu aiškumo suteiks Projekto 5 straipsnio papildymas 7 dalimi, kurioje nustatoma, kad šeimyna savo veiklą gali pradėti tik gavusi licenciją teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) vaikams šeimynoje Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka (žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.2).

1.10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

11

1

7

10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimyna įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo dalyvius. Ši nuostata, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinama taip, kad bet kuris iš šeimynos dalyvių galėtų veikti šeimynos vardu ir šeimynos vardu sudaryti sandorius ar šeimynos vardu atlikti kitus veiksmus. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo  11 straipsnio  1 dalies 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą viena iš šeimynos dalyvių pareigų yra įgalioti vieną iš dalyvių atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus šeimynos vardu. Pastaroji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad tik vienas iš šeimos dalyvių būtų įgaliotas šeimos vardu atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant tai, siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, ar šeimos vardu veikti galėtų tik vienas šeimos dalyvis, kuris būtų įgaliotas atlikti konkrečius veiksmus, ar visi dalyviai, pavyzdžiui, pagal šeimynos įstatuose nustatytą kompetenciją.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) įgalioti vieną iš šeimynos dalyvių atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus šeimynos vardu atlikti pareigas pagal jiems šeimynos įstatuose nustatytą kompetenciją;“

1.11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

9

4

 

11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šeimynos vienasmenis valdymo organas - šeimynos dalyvis, o kolegialus valdymo organas – šeimynos dalyviai“. Tačiau iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kokia tvarka nustatoma, kuris iš kelių šeimynos dalyvių vykdo vienasmenio valdymo organo funkcijas. Siūlytume projektą patikslinti,  nustatant, kad tuo atveju, kai šeimynoje yra tik vienas dalyvis, tuomet jis yra vienasmenis valdymo organas, o tuo atveju, kai šeimynoje yra du arba trys dalyviai, tai vienasmenis valdymo organas išrenkamas bendru sutarimu arba visi šeimynos dalyviai kartu sudaro vieną kolegialų valdymo organą (valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas). Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, kolegialus šeimynos organas neturėtų būti įvardinamas ne kaip ,,šeimynos dalyviai“, bet šeimynos dalyvių susirinkimas.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šeimyna turi vienasmenį arba kolegialų valdymo organą. Šeimynos vienasmenis valdymo organas – šeimynos dalyvis, o kolegialus valdymo organas – šeimynos dalyviai. Jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, ji turi vienasmenį valdymo organą – šeimynos dalyvį. Jeigu šeimynoje yra 2 arba 3 dalyviai, ji turi kolegialų valdymo organą, kurio nariai yra visi šeimynos dalyviai. Šeimynos valdymo organas atlieka ir šeimynos dalyvių susirinkimo funkcijas.“

1.12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

9

5

 

12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviai sprendimus priima bendru sutarimu šio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimynos dalyvių sprendimų priėmimo tvarkos projekte nėra siūloma nustatyti. Todėl svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame tokia tvarka būtų nustatyta.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šeimynos dalyvis veikia šeimynos vardu vienasmeniškai pagal šeimynos įstatuose nustatytą kompetenciją, o šeimynos dalyviai sprendimus priima bendru sutarimu šio įstatymo Šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka.“

1.13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

10

1

 

13. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad ,,šeimynos dalyviai tik bendru sutarimu turi teisę:“. Atkreipiame dėmesį, kad šeimynoje gali būti tik vienas dalyvis, todėl nuostata ,,bendru sutarimu“ taikytina tik tuo atveju, kai šeimynoje yra daugiau kaip vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo  10 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti taip, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai šeimyna turi tik vieną dalyvį, o jis priima vienasmeniškus sprendimus.

Pritarti .

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šeimynos dalyviai tik bendru sutarimu, o kai šeimyna turi tik vieną dalyvį – vienasmenišku sprendimu, turi teisę:“

1.14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

14

2

 

14. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nereikėtų atsisakyti nuostatos ,,jis neperleistas tretiesiems asmenims“, nes tuo atveju, jeigu šeimynos dalyviai savo turtą perleidžia kitiems asmenims, tai jis jau nėra jų nuosavybė ir dalyviai tokio turto negalėtų perduoti šeimynai nuosavybėn arba panaudos pagrindais.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šeimynos dalyviai jiems sau nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, reikalingą šeimynos veiklai vykdyti, jeigu jis neperleistas tretiesiems asmenims, neišnuomotas, nesuteiktas neatlygintinai naudotis, neareštuotas, neįkeistas, nėra teisminio ginčo objektas, gali perduoti šeimynos nuosavybėn arba panaudos pagrindais.“

1.15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

20

1

1

15. Tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda, nes globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičius reglamentuojamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) atkurti pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 1 dalyje nustatytus reikalavimus globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičių šeimynoje;“

1.16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

20,

11

3,

1

 

8

16. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu šeimynos dalyviai Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pasiūlymų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pasiūlymų, teisės aktų nustatyta tvarka pradedamas šeimynos likvidavimas”. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį šeimyna privalėtų atsakyti savivaldybės administracijai dėl jos pateiktų pasiūlymų. Kitu atveju, šeimynos likvidavimo procedūra galėtų būti pradėta per labai trumpą terminą po to, kai savivaldybės administracijos pasiūlymai šeimynai būtų pateikti, o šeimynos atsakymas į juos nėra gautas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu šeimyna (juridinis asmuo) būtų likviduojama tuo atveju, jeigu ji neatsakytų į savivaldybės administracijos pateiktus pasiūlymus arba jų atsisakytų. Pažymėtina, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 2.106 straipsnyje, tačiau projekte minimas likvidavimo pagrindas minėtame Civilinio kodekso straipsnyje nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Civilinio kodekso 2.106 straipsnio nuostatomis, projekte nurodant konkretų Civiliniame kodekse nustatytą šeimynos likvidavimo pagrindą.

Pritarti.

Argumentai: Pritariant pastabai, siūlome atsisakyti Projekto 20 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes CK nėra nustatytas toks juridinio asmens likvidavimo pagrindas.

Pažymėtina, kad šiuo metu yra rengiamas Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame bus siūloma nustatyti naują licencijos panaikinimo pagrindą, susijusį su šeimynų veikla. Kadangi Socialinių paslaugų įstatyme yra nustatytos socialinės globos licencijavimo sąlygos, taip pat licencijos sustabdymo ar panaikinimo pagrindai bei tvarka, manytina, kad tam, jog būtų išlaikytas sistemiškumo principas, visi socialinės globos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai bei tvarka turi būti viename teisės akte – Socialinių paslaugų įstatyme.

1. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 20 straipsnį atsisakant 3 dalies, atitinkamai buvusią šio straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi:

„3. Jeigu šeimynos dalyviai Vaiko globos organizavimo nuostatuose nustatyta tvarka atsisako šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pasiūlymų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, ar nepateikia jokio atsakymo dėl savivaldybės administracijos pateiktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pasiūlymų, teisės aktų nustatyta tvarka pradedamas šeimynos likvidavimas.“

2. Pasiūlymas: Pasikeitus numeracijai atitinkamai pakeisti Projekto 11 straipsnį 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) sumažinti šeimynos dalyvių skaičių, jeigu šeimynoje globojama (rūpinama) ir (ar) prižiūrima 6 ir ar mažiau vaikų, šio įstatymo 20 straipsnio 4  3 dalyje nustatyta tvarka;“

1.17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-16

2

 

P

17. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, tačiau iš šio straipsnio pavadinime nurodoma, kad šio paskirtis reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti, jį išdėstant taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas“.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Žmogaus teisių komitetas,

2022-10-12

 

 

 

*

Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą.

Pritarti iš dalies.

Argumentai: Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui nepritarta.

1.2

Žmogaus teisių komitetas,

2022-10-12

15

 

1

 

 

 

Argumentai: Atsižvelgtina į išsakytą Lietuvos šeimynų asociacijos nuomonę, jog Šeimynos yra atsidūrusios diskriminacinėje finansinėje padėtyje lyginant su laikinaisiais globėjais, nors dažniausiai šeimynos globoja daugiau nei 2 kartus didesnį vaikų skaičių. Svarstomo įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustačius, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Šeimynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nauja  redakcija, kuria būtų suteikiamos jau adekvačios šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, taigi galimai diskriminacinė šeimynų dalyvių padėtis tęstųsi dar metus. Atkreiptinas dėmesys ir į šeimynų instituto kuriamą finansinę naudą ir visuomeninį gėrį valstybei: vaikų išlaikymas šeimynose yra gerokai pigesnis, nei globos namuose, o šeimos aplinka yra žymiai geriau atitinkanti geriausius vaiko interesus, sukuria geresnes sąlygas išaugti savarankiškiems, visuomenės gėrį kuriantiems, piliečiams. Pastebėtina, kad ir Įstatymo projekto  Aiškinamajame rašte nurodyta, jog kad dauguma šeimynos dalyvių gauna Šeimynų įstatyme nustatytas minimalias šeimynos dalyvio išlaikymo pajamas (849,5 eurų), todėl šių pajamų dydis yra neadekvatus ir diskriminuojantis palyginus su kitomis globos formomis.   Todėl siūloma pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 15 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir nustatyti adekvačiai veiklos pobūdžiui ir kuriamai vertei visuomenei didesnes Šeimynos ir šeimynos dalyvio pajamas jau 2023 metams.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šeimynai mokamos šeimynos išlaikymo pajamos, kurios apskaičiuojamos ir mokamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka. Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, dydis negali būti mažesnis negu 2 3,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, mažesnis negu 1,5 2,4 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai, ir mažesnis negu 1 1,8 Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai. Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, dydis nepriklauso nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.“

Nepritarti.

 

Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) argumentus bei į tai, kad iniciatorių pateiktas įstatymo projektas suderintas su savivaldybių biudžetų galimybėmis (šeimynos išlaikymo pajamos finansuojamos savivaldybių biudžetų lėšomis), teikiamam pasiūlymui nepritarė. Manytina, jog pritarus siūlomoms nuostatoms, tai būtų didelė našta savivaldybėms, ypač toms, kurių teritorijoje veikia didesnis skaičius šeimynų. Siūlytina laikytis iniciatorių pateiktame įstatymo projekte siūlomo subalansuoto sprendimo, kuriuo numatoma jau ir nuo 2023 m. šeimynos išlaikymo pajamas ženkliai didinti (pvz., esant vienam šeimynos dalyviui būtų nustatyta beveik dvigubai didesnė minimali šeimynos pajamų riba, nei yra šiuo metu).

LSA teigimu, reali savivaldybių situacija rodo, kad 2023 m. dėl augančių šilumos, elektros kainų drastiškai didės savivaldybių išlaidos visoms socialinėms paslaugoms. Juolab, kad ateinantiems metams savivaldybių biudžetai jau planuojami, o papildomoms lėšoms numatyti šeimynoms kol kas nėra net teisinio pagrindo. Todėl ženkliai didesnių lėšų skyrimas 2023 m. šeimynų finansavimui savivaldybėms sukeltų problemų ir būtų sunkiai įgyvendinamas. Savivaldybės ir pasiūlė laipsnišką šeimynos dalyvio pajamų didinimą, kuris, LSA nuomone, yra tinkamesnis ir realesnis.

LSA pažymi, kad dauguma savivaldybių jau įvykdė globos namų pertvarką ir savivaldybėse įsteigė bendruomeninius vaikų globos namus, kurių išlaikymas savivaldybėms kainuoja dvigubai brangiau nei buvę vaikų globos namai. Į bendruomeninius vaikų globos namus dažniausiai pateko vyresnio amžiaus vaikai ir vaikai su negalia iš uždaromų vaikų globos namų, ir tik labai maža dalis jų pateko pas globėjus ar į šeimynas. Todėl abejotina, ar situacija šioje srityje keisis ir padidinus šeimynos išlaikymo pajamas.

Be to, LSA pažymi, kad pernelyg staigus atlygio kėlimas šeimynų dalyviams nebūtų socialiai teisingas lyginant su globėjams, vaikus globojantiems šeimose, skiriamomis lėšomis.

1.3

Žmogaus teisių komitetas,

2022-10-12

2,

2

3,

4

 

P,

P

Pasiūlymas:  Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, atitinkamai 4 dalį laikyti 3 dalimi ir įstatymo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių administracijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Šeimynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Šeimynai mokamos šeimynos išlaikymo pajamos, kurios apskaičiuojamos ir mokamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka. Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, dydis negali būti mažesnis nei 3,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, mažesnis nei 2,4 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai, ir mažesnis nei 1,8 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai. Šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto lėšų, dydis nepriklauso nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus.“

4 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos šeimynos steigimo procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo nuostatas.“

 

Nepritarti.

Argumentai: Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) argumentus bei į tai, kad iniciatorių pateiktas įstatymo projektas suderintas su savivaldybių biudžetų galimybėmis (šeimynos išlaikymo pajamos finansuojamos savivaldybių biudžetų lėšomis), teikiamam pasiūlymui nepritarė. Manytina, jog pritarus siūlomoms nuostatoms, tai būtų didelė našta savivaldybėms, ypač toms, kurių teritorijoje veikia didesnis skaičius šeimynų. Siūlytina laikytis iniciatorių pateiktame įstatymo projekte siūlomo subalansuoto sprendimo, kuriuo numatoma jau ir nuo 2023 m. šeimynos išlaikymo pajamas ženkliai didinti (pvz., esant vienam šeimynos dalyviui būtų nustatyta beveik dvigubai didesnė minimali šeimynos pajamų riba, nei yra šiuo metu).

LSA teigimu, reali savivaldybių situacija rodo, kad 2023 m. dėl augančių šilumos, elektros kainų drastiškai didės savivaldybių išlaidos visoms socialinėms paslaugoms. Juolab, kad ateinantiems metams savivaldybių biudžetai jau planuojami, o papildomoms lėšoms numatyti šeimynoms kol kas nėra net teisinio pagrindo. Todėl ženkliai didesnių lėšų skyrimas 2023 m. šeimynų finansavimui savivaldybėms sukeltų problemų ir būtų sunkiai įgyvendinamas. Savivaldybės ir pasiūlė laipsnišką šeimynos dalyvio pajamų didinimą, kuris, LSA nuomone, yra tinkamesnis ir realesnis.

LSA pažymi, kad dauguma savivaldybių jau įvykdė globos namų pertvarką ir savivaldybėse įsteigė bendruomeninius vaikų globos namus, kurių išlaikymas savivaldybėms kainuoja dvigubai brangiau nei buvę vaikų globos namai. Į bendruomeninius vaikų globos namus dažniausiai pateko vyresnio amžiaus vaikai ir vaikai su negalia iš uždaromų vaikų globos namų, ir tik labai maža dalis jų pateko pas globėjus ar į šeimynas. Todėl abejotina, ar situacija šioje srityje keisis ir padidinus šeimynos išlaikymo pajamas.

Be to, LSA pažymi, kad pernelyg staigus atlygio kėlimas šeimynų dalyviams nebūtų socialiai teisingas lyginant su globėjams, vaikus globojantiems šeimose, skiriamomis lėšomis.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

Patarėja Asta Kazlauskienė