LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 322
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos žmonės. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu paskelbti gautus pareiškimus. Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 38 ir 39 straipsniais, pranešame, kad nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Seime įkuriama frakcija „Lietuvos gerovei“. Frakciją sudarys Seimo nariai: V. Kamblevičius, A. Dumbrava, R. Andrikis, O. Valiukevičiūtė, K. Bartkevičius, J. Imbrasas ir A. Butkevičius.“
Kitas prašymas ir pranešimas – A. Jankuvienės. Ji rašo: „Prašau mane nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. priimti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.“ Ir yra frakcijos nutarimas. Posėdžio pirmininkė A. Norkienė pasirašo protokolą, kad tas prašymas yra patenkintas bendru sutarimu.
V. Simulikas taip pat nori padaryti trumpą pareiškimą.
V. SIMULIK (LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamas Pirmininke, mielieji kolegos. Prieš keletą dienų, prieš keletą savaičių minėjome išskirtinį socialinį, politinį, pilietinį reiškinį, tai yra „Baltijos kelią“. Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Latvija. Latvijos Saeimos pirmininkė ir Latvijos delegacija Baltijos Asamblėjos vardu dovanoja šią simbolinę dovaną Lietuvos Respublikos parlamentui, Seimui. Čia yra 30 metų senumo originalus ženklelis, kuris buvo naudojamas prieš 30 metų, kai buvo organizuojamas Baltijos kelias. Tą ženklelį dėvėjo Lietuvos pusėje buvę žmonės. Taigi, mielieji kolegos, švelni, maloni dovana Lietuvos parlamentui nuo Baltijos Asamblėjos. (Plojimai)
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. rugsėjo 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Posėdžių darbotvarkė. Dėl darbotvarkės – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Liberalų sąjūdžio vardu norėtume pateikti tris prašymus dėl darbotvarkės.
Visų pirma darbotvarkės 2-10 klausimas dėl Ilgalaikės sveikatos strategijos, vienuolikos metų. Manome, toks svarbus dokumentas neturėtų būti pristatomas ketvirtadienį vienu paskutinių klausimų, ir prašytume perkelti į popietinio posėdžio pradžią arba pradinį posėdį.
Antrasis prašymas yra dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, paketo, teisingumo ministro pristatomo projekto Nr. XIIIP-3803. Teisės departamento išvadoje rašoma…
PIRMININKAS. Koks darbotvarkės klausimas?
S. GENTVILAS (LSF). 2-5 klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Teisės departamento išvadoje rašoma apie galimą neatitiktį konstitucinėms nuostatoms dėl nuosavybės gynimo. Labai prašytume Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirma įvertinti Teisės departamento pastabas.
Trečiasis prašymas būtų įtraukti papildomai į darbotvarkę du projektus, tai yra Vyriausybės įstatymo pakeitimą, projektą Nr. XIIIP-3771, ir projektą Nr. XIIIP-3772 – Energetikos ministerijos steigimo įstatymo panaikinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Tada nuosekliai. Pirmasis pasiūlymas buvo 2-10 klausimą pakelti į pateikimų aukščiausią vietą, taip? Pateikimų pradžioje. Gerbiami kolegos, ar turite kitų nuomonių, ar galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl projekto Nr. XIIIP-3371 Teisės departamentas išvadoje yra parašęs, kad gali prieštarauti Konstitucijai, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų svarstyti šį projektą. O dėl 2-5 klausimo patikslinkite savo prašymą.
S. GENTVILAS (LSF). Prašyčiau iš darbotvarkės išbraukti 2-5 klausimą su visais lydimaisiais, nes Teisės departamentas, cituoju: „Turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu.“ Konkrečiai pasisako Teisės departamentas, tad taip pat norėčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto įvertinimo ir šiandien nesvarstyti, net nepateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, dėl to prieštaravimo Konstitucijai. Kadangi Teisės departamentas nepasakė, kad prieštarauja tais atvejais, kai jie aiškiai įvardija prieštaravimą, tekste yra dedamas pajuodinimas ir automatiškai siunčiama į mūsų komitetą. Šiuo atveju nei pajuodinimo nėra, nei buvo atsiųsta į komitetą. Tai jie nemato prieštaravimo, jie pateikia tik bendro pobūdžio svarstymus. Šiuo atveju pateikimas tikrai gali vykti, ir komitetas neturi svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašymas buvo frakcijos vardu, vis tiek turiu teikti balsuoti, nes nuomonės yra išsiskyrusios. Kas už tai, kad S. Gentvilui pasiūlius frakcijos vardu būtų išbrauktas iš darbotvarkės 2-5 klausimas su lydimaisiais, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 41, prieš – 26, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta. Pritarta pateikimui, kad pateikimas įvyktų.
Visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
10.08 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530(2)VK, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1531(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1532(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1530. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo tęsinys. Kviečiu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį patobulino. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ar galėčiau klausti jūsų dėl lydimųjų projektų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Lydimųjų projektų taip pat situacija yra ta, kad arba buvo 9 už, susilaikiusių ir prieš nebuvo, arba buvo priimti sprendimai bendru sutarimu dėl tų variantų, kuriuos komitetas patobulino.
PIRMININKAS. Projektai Nr. XIIIP-1531 ir Nr. XIIIP-1532. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą paskelbs A. Kupčinskas.
Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, Pirmininke, kolegos. Ekonomikos komitetas kaip papildomas svarstė ir iš esmės pritarė šiam projektui, tačiau taip pat pasiūlė ir tobulinti. Ekonomikos komiteto pasiūlymas yra toks: nustatyti mažesnį, tai yra ne 75 %, o 50 %, reikalavimą dėl socialinių įmonių grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno panaudojimo socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. Tokiam pasiūlymui buvo pritarta. Komitetas pritarė: 9 – už, o 2 pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėl lydimųjų projektų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Lydimuosius reikia man tada dar pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Projektai Nr. XIIIP-1531 ir Nr. XIIIP-1532.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl projekto Nr. XIIIP-1531 vyko balsavimas, komitetas pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai tokie patys: 9 – už, 2 pasiūlė įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
Dabar projektas Nr. XIIIP-1532. Analogiškai. Siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIIIP-1532. Balsavimo rezultatai tokie patys: 9 – už, o 2 pasiūlė iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J. Džiugelis NTK išvadą. Prašau įjungti J. Džiugelį.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, neturiu Sekretoriato paduotos išvados. Gal galėtų Sekretoriatas įgarsinti? (Balsai salėje) Neįgaliųjų teisių komisija svarstė ir siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1. Dėl lydimųjų taip pat.
PIRMININKAS. Kalbėjote dėl visų trijų projektų?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Kalbėjau dėl visų trijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis… Prašau? J. Džiugelis dar apie lydimuosius pasakys išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Projektas Nr. XIIIP-1531. Komitetas lydimuosius taip pat svarstė. Kaip ir minėjau, siūlo iniciatoriams grąžinti tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir…
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ir dėl kito lydimojo analogiškai – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Analogiškai dėl visų trijų projektų. Dėkoju.
Ir J. Džiugelį kviečiu diskutuoti.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, jums leidus kalbėsiu diskusijoje iš vietos, bet labai norėčiau paprašyti minutėlės jūsų dėmesio, nes tikrai nekalbėsiu visas penkias minutes. Noriu pasakyti keletą pagrindinių akcentų.
Gerbiami kolegos valdantieji, aš noriu ypač atkreipti jūsų dėmesį, nes šitas projektas ir šita, tiksliau, reforma buvo įkelta ir pažadėta įgyvendinti Vyriausybės programoje. Taip pat į šią reformą buvo sudėta daug neįgaliųjų bendruomenės lūkesčių, todėl prašau mane išgirsti. Iš esmės šitas projektas… Šita reforma buvo pradėta įgyvendinti pačioje Seimo kadencijos pradžioje ir, kaip pamenate, tikrai sulaukė pakankamai didelio pasipriešinimo dėl to, kad, ko gero, komunikacija buvo ne visai teisinga. Ir be abejo, kitas dalykas – kur dideli pinigai, ten ir didelis pasipriešinimas.
Šita socialinių įmonių sistema, arba neįgaliųjų įdarbinimo, buvo įkurta 2004 metais gerbiamos V. Blinkevičiūtės, kuri pati patvirtina, kad ši sistema šiuo metu funkcionuoja ne taip, kaip turėtų funkcionuoti. Tai jinai man yra sakiusi ir privačiai, tai jinai yra sakiusi ir viešai. Šiuo metu Lietuvoje dirba 47 tūkst. neįgaliųjų. 7 tūkst. neįgaliųjų dirba socialinėse įmonėse, iš kurių 4 tūkst. dirba valytojais. 40 tūkst. žmonių taip pat dirba Lietuvoje, kuria pridėtinę vertę šaliai, bet jie nedirba socialinėse įmonėse. Praeitais metais socialinės įmonės, kurių Lietuvoje yra apie 190 ir kurios, kaip jau minėjau, įdarbinusios 7 tūkst. žmonių, pasidalino 30 mln. eurų valstybės pinigų, tai yra visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, kai tuo tarpu 40 tūkst. žmonių įdarbinusios įmonės neturėjo galimybės iš valstybės biudžeto tokių pinigų pasiimti arba, kitaip tariant, valstybė jų nerėmė.
Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tų 30 mln. valstybės pinigų socialinės įmonės 97 % dotacijų panaudojo darbo užmokesčio subsidijai. Ką tai sako? Tai sako, kad žmonės, teikdami valymo paslaugas, būna įdarbinti realiai valstybės, o socialinių įmonių akcininkai pasiima pelną. Tai nėra sąžininga visų neįgaliųjų atžvilgiu, nes 40 tūkst. žmonių, taip pat dirbančių ir, kaip ir minėjau, kuriančių pridėtinę vertę mūsų šaliai, yra užmiršti ir neremiami, kitaip tariant, neremiami jų darbdaviai, kurie pasiryžo juos įdarbinti.
Gerbiamas Mykolai, paprašysiu… Ačiū. Ši sistema yra žalinga ir dėl to taip pat aiškiai pasisako STT. STT pasisako, kad socialinių įmonių statuso suteikimas yra būtent ta piktnaudžiavimo terpė, kuria labai daug kas ir pasinaudoja. Aš šiek tiek daugiau informacijos atskleisiu artimiausiomis dienomis, bet, gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad mes turėtume būti lygiai teisingi visiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms ir sukurti tokią sistemą, kuri galėtų remti arba, tiksliau tariant, paskatinti žmones dirbti arba darbdavius neįgaliuosius priimti vienodai, nesvarbu, kokia tai yra įmonė, ar tai yra socialinė įmonė, ar tai yra akcinė bendrovė, ar yra uždaroji akcinė bendrovė, ar viešoji įstaiga. Visi žmonės, o ne tiktai ta maža dalelė žmonių, kurie taip pat nusipelnė pagarbos, nes dirba, turi būti remiami.
Todėl iš esmės ši reforma, kuri dabar yra, kurią mes svarstome, arba, kitaip tariant, šį įstatymo projektą, kurį dabar svarstysime, neatliepia sąžiningumo ir lygiateisiškumo principo. Ši sistema veikia išskirtinai siaurai interesų grupei. Todėl labai kviečiu jus nepalaikyti šio įstatymo projekto ir nebalsuoti už. Visa Europa jau seniai nuėjo lygiateisiškumo ir vienodų teisių keliu. Manau, kad ir Lietuva darbo rinkoje turėtų remti visus neįgaliuosius vienodomis sąlygomis. Šiuo metu taip nėra ir šie įstatymo pakeitimai to neužtikrins, kad taip būtų. Todėl kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (LGF). Laba diena, gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos. Tikrai, skirtingai negu kolega Justas, aš nebūčiau toks kategoriškas ir nesakyčiau, kad tas įstatymas yra labai blogas, neatspindi daug ko. Aš už tai, kad nebūtų tokių didelių revoliucijų, ypač dėl socialiai jautrių žmonių, kuriems reikalinga parama. Manau, kad daugelis dalykų į šį įstatymą yra įdėta, ir jie yra sveikintini, tai yra neterminuotas subsidijavimas pirmos vadinamosios grupės, antros grupės, tai yra ir papildomas neapmokestinamojo pajamų dydžio įvedimas. Tai yra labai svarbūs dalykai, kurie, aišku, padėtų socialinėms įmonėms.
Tačiau man didelį nerimą kelia subsidijavimas vadinamąją lengviausią negalią turinčių žmonių, kurių darbingumas šiuo metu yra 45–55 %. Labai drastiškas sumažinimas. Jeigu iki šio laiko mes turėjome neterminuotą jų subsidijavimą, tai nuo įstatymo įsigaliojimo jis bus tik vos tik pusę metų. Ką tai sako? Kad nei darbdaviai, nei patys darbuotojai, atėję į socialinę įmonę, tikrai nesugebės tinkamai pasirengti darbo rinkai. Ir dar, darbdaviai bus nesuinteresuoti ieškoti tų žmonių, kadangi subsidijavimas yra terminuotas, jie geriau ieškos tų žmonių, kurie priklauso antrai grupei. O skirtumas tarp antros ir trečios grupės yra labai nedidelis – penki procentai, taigi tie skaičiai gali labai varijuoti. Aš labai nerimauju, kad didelė grupė būtent trečią neįgalumo grupę turinčių žmonių atsidurs gatvėje. Tikrai, manyčiau, viskas tas yra daroma galbūt iš mūsų taupumo arba iš mūsų skurdo, kad mes tiktai tuos pinigėlius kažkaip perdedame, o nežiūrime esmės. Manyčiau, kad mes turėtume būti jautresni. Aš suprantu, kad galbūt negali būti neterminuota trečioji grupė, nors iki šio laiko Lietuva taip gyveno ir nebankrutavo, tačiau nors pailgintą subsidijavimą iki vienerių metų, kas valstybei kainuotų apie 7 mln. eurų, galbūt ir mažiau, tikrai mes galėtume tai padaryti.
Aš norėčiau pakviesti Seimą, kad mes būtume truputį socialiai jautresni neįgaliems žmonėms, nes neįgalumo Lietuvoje į kairę ir į dešinę, kaip žinome, niekas nedalija. Dažniausiai būna taip, jeigu turėjo antrą grupę, tai, žiūrėk, jau po kurio laiko atėjęs žmogus sako, klausyk, gerbiamas Seimo nary, turėjau antrą grupę, turėjau antrą neįgalumą, man komisija pasakė, kad viskas, aš pasveikau ir dabar jau trečia grupė. Valstybė taupo lėšas, tas yra suprantama, tačiau tokių atvejų yra labai daug. Iš esmės pritardamas visam įstatymui, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes visi būtume jautresni būtent lengviausią negalią turintiems asmenims. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitas įstatymas sukėlė pakankamai daug emocijų ir, man atrodo, kartais visiškai nepagrįstų. Visi sutarė nuo pat pradžių, kad pertvarkyti tą sistemą reikia, nes ji turi tam tikrų susikaupusių problemų. Bet kaip pertvarkyti, tai mes iš tikrųjų turime visiškai skirtingas, absoliučiai skirtingas pozicijas. Vienoje pusėje, aišku, buvo noras nieko nekeisti, o keisti iš tikrųjų tokį dalyką tikrai reikėjo, padaryti sistemą lankstesnę, bet, iš kitos pusės, buvo liberalizmo toks modelis, kad visus tiesiog paleidžiame į laisvą rinką ir jie ten laisvoj rinkoj viską sudėlios. Jis buvo labai artimas tam, ką mes turėjome, visi senesni kolegos prisimena, iki 2002 metų, kai užaugo net kai kurie prekybos centrai būtent pasinaudodami tomis įvairiomis mūsų lengvatomis, dotacijomis ir panašiai. To proceso mes visiškai nesukontroliavome ir vargu ar dabar mes galėtume sukontroliuoti.
Aišku, šita (…) turėjo kelias ydas. Žiūrėkime į realybę, o ne taip, kaip mes įsivaizduojame. Yra labai sunkios žmonių negalios, tai yra pirmos, antros kategorijos žmonės su negalia. Jie tikrai, jeigu mes paleisime konkuruoti į laisvą rinką, tikrai niekam bus nereikalingi. Sunaikinsime tas įmones, kurios iš esmės dabar yra palaikomos tos sistemos, tai tie žmonės tiesiog užsidarys savo namuose, bus ant patalo ir niekur jie nesiintegruos. Niekur! Niekur jūs jų nesurasite. Jie tiesiog yra tokios negalios, kad jie nieko negali daryti. Tai tame jungtiniame projekte tie žmonės yra išskirti ir paliekama ta sistema, tos neįgaliųjų įmonės, dabar kitaip jos vadinsis, visos socialinės įmonės, bet faktiškai jos veiks pagal tą sistemą ir joms užtikrinamas tas žmogiškas egzistavimas, tų žmonių, kurie niekur negali integruotis. Jeigu mes naikintume juos, tai būtų antžmogiškas požiūris, visiškai.
Ir paleidžiama trečia grupė, kur tikrai galėtų mūsų verslas mėginti sukurti tam tikrą jų integracijos sistemą. Bet vėlgi šiuo atveju reikia žiūrėti ne tik mūsų norų, bet ir realybės. Kol kas to socialiai atsakingo verslo, kuris norėtų padėti, o ne pasinaudoti sistema, iš tikrųjų nėra ganėtinai daug. Jis vystosi, viskas gerai, aš matau tikrą perspektyvą, bet šiuo atveju turim matyti realybę, ir man šiek tiek kelia tam tikrų abejonių šis mūsų dabartinis projektas.
Mes dabar pasakome, kad žmonės, anksčiau vadinamosios trečios grupės neįgalieji, jiems išsaugomas statusas maždaug šešis mėnesius, po to jie turi eiti… tose įmonėse gali dirbti iki šešių mėnesių, o po to eiti per bendrą užimtumo sistemą. Kaip siekiamybę galima tą priimti, bet dabar pažiūrėkime, kokia yra jų situacija. Iki šiol žmonės buvo visiškai toje sistemoje ir tokią savo ateitį matė. Mes dabar staiga pasakome: šeši mėnesiai iš karto. Ar tikrai mes esame įsitikinę, kad spėsime, kad mūsų sistema tikrai spės adaptuotis taip greitai? Mes žinome, kaip mes įgyvendiname įstatymus. Ar mūsų verslas spės adaptuotis ir priimti šitą? Ir ar negausime to paties, ką gavome iki 2000 metų, bus pinigai įsisavinti, o rezultato neturėsime.
Kai mūsų kolegos europiečiai tokius įstatymus įveda, tai jų pereinamasis laikotarpis matant tikslą paprastai būna kur kas ilgesnis, kad žmonės spėtų susiorientuoti, tarnybos susiorientuoti. Galų gale norminiai aktai turi būti parengti. Aiškumas. Mes jau darėme kai kurias tokias skubotas reformas ir matome, kuo baigėsi. Štai ta pati vaiko teisių reforma kiek sulaukė kontroversijos, nes tiesiog nebuvo pasirengta jai deramai. Daug klausimų iš čia ir kilo. Tai čia liko abejonė.
Bet iš principo dabar komitetas rado tokį vidurio kelią, išsaugodamas tą, ką reikia, tikrai išsaugoti būtų rizikos, ir kartu paleisdamas tą pagrindinę, daugiausia žmonių turinčią dalį į tą socialinę… per bendrą užimtumo sistemą, per bendras rėmimo programas. O viskas atsiremia į mūsų pinigus. Atiminėti iš neįgaliųjų specialiųjų įmonių, aklųjų įmonių ir panašiai…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (MSNG). …pinigus vien tam, kad būtų finansuoti laisvo verslo poreikiai, nemanau, kad pats geriausias būdas ir tikrai su žmogiškumu kartais kertasi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas yra Seimo narės G. Skaistės. Prašom pristatyti.
Dėl 2 straipsnio.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano visi pasiūlymai, ir šitas, ir visi kiti, kuriuos pristatysiu vėliau, yra atsiradę iš Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo ataskaitos, kurioje jie pateikė pastabas, kas yra taisytina šiame įstatyme, kur yra pagrindinės problemos ir pagrindinės galimos problemos ateityje įgyvendinant įstatymą. Kaip pagrindiniai dalykai buvo išskirti šio įstatymo tikslai, taip pat paties socialinės įmonės statuso suteikimas ir atsižvelgdama į jų pastabas pateikiau tam tikrus pasiūlymus. Man labai keista, kad komitetas nusprendė jiems nepritarti, nors iš tikrųjų visa tai buvo tam, kad įstatymas būtų įgyvendinamas efektyviai. Šis pasiūlymas yra susijęs su pačiu įstatymo tikslu, kad socialinių įmonių tikslas būtų ne tik įdarbinti neįgalius asmenis, bet taip pat užtikrinti, kad jie ateityje galėtų įsidarbinti ir atviroje darbo rinkoje. Todėl tikslindama įstatymo tikslus, kaip ir siūlė STT, pasiūliau, kad vienas iš tikslų aspektų būtų užtikrinti šių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimą. Todėl man iš tikrųjų keista, kad nepaisydamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymų komitetas nepritarė šiam mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui. Argumentai, kad remiamų asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo užtikrinimo kaip socialinių įmonių veiklos tikslo išskirti netikslinga, nes kaip tikslas jis yra per smulkus, jis yra sudėtinė dalis socialinių įmonių tikslo – skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Reikia balsuoti. Kas už G. Skaistės pasiūlymą, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 37, prieš – 14, susilaikė 48 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas, gautas jau po komiteto išvados, Seimo narės R. Šalaševičiūtės, R. J. Dagio. Gerbiami kolegos, dėl tokių pasiūlymų reikės 29 pritariančiųjų. Gal galime sutarti bendru sutarimu, kad dėl visų tų pasiūlymų… Turime 29 ir to klausimo nekeliame. Dešimt pasiūlymų, taip, dešimt pritariančiųjų. Kas pristatys, ar R. J. Dagys, ar R. Šalaševičiūtė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes nesitarėme. Gerai, pristatau. Mūsų pasiūlymas yra pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalimi dėstomo įstatymo 2 straipsnį, būtent iš socialinių įmonių veiklos tikslų išbraukti ekonomiškai neaktyvius asmenis įdarbinimo metu. Mes tiesiog manome, kad tiksluose tai visiškai nereikalingas nurodymas, ir manome, kad mūsų pasiūlymas tikrai reikalingas, ir prašome pritarti jam.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 7 straipsnio – Seimo narės G. Skaistės. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šis pasiūlymas, kaip ir prieš tai, atsirado iš Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo ataskaitos, kuri kalba apie tai, kad šiame įstatyme yra numatyta, kad socialinės įmonės, norėdamos gauti socialinės įmonės statusą, privalo parengti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos planą, tačiau nekalbama apie tai, kad būtų už to plano įgyvendinimą atsiskaitoma. Specialiųjų tyrimų tarnyba sako: jeigu yra nurodymas, kad toks planas turi būti parengtas, tai turi būti ir atskaitomybė, kad būtų nurodyta pačiame įstatyme, kad šio plano įgyvendinimo ataskaita taip pat turi būti parengta ir pristatyta institucijai, kuri ją turėtų vertinti.
Aš tokį pasiūlymą ir pateikiau. Man labai keista, kad komitetas vieną kartą svarstęs pritarė, tačiau po kelių savaičių apsigalvojo ir nusprendė nebepritarti. Siūlau įsiklausyti į Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonę ir pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Iš tiesų ne vieną kartą buvo svarstomas šis pasiūlymas, tačiau komitetas apsisprendė nepritarti dėl tokių argumentų, kad pasiūlymas yra perteklinis. Socialinės įmonės teikia Užimtumo tarnybai socialinės integracijos plano įgyvendinimo metines ataskaitas pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu patvirtintą Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo…
PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo dėl motyvų yra užsirašęs Seimo narys R. J. Dagys. Motyvai prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, man atrodo, šitas pasiūlymas ne tiek aiškumo suteikė, kiek sukėlė tam tikro neapibrėžtumo. Todėl komitetas ir pakeitė savo nuomonę, nes jeigu mes dabar priimtume tokią redakciją, tai tos ataskaitos jau būtų kelios. Įmonės žino – tos ataskaitos vyksta pagal ministro patvirtintą planą. Ir dar jiems papildomai kažką rašyti, na, tai tada jie rašys tik ataskaitas ir nieko nedarys, o rezultatas bus tas pats. Komitetas ir nusprendė nesukelti tokio papildomo chaoso. Mes patys kalbame, kad reikia stengtis nuo visų struktūrų nuimti papildomą nereikalingą darbą, bet šiuo atveju mėginame užkrauti dar papildomai jiems darbo, nors jau tas darbas yra atliekamas pagal kitą nurodymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Pritariantieji G. Skaistei balsuoja už.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 30, prieš – 19, susilaikė 47 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio. Pristatys R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šituo straipsniu, dėl kurio mes pateikėme pasiūlymą papildyti, yra nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos, o metams pasibaigus – iki kitų einamųjų metų kovo 1 dienos pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos apraše nurodytą iš visų šaltinių gautos ir panaudotos valstybės pagalbos ataskaitą. Mes papildome: „bei iki kitų einamųjų metų liepos 1 dienos – apie pelno panaudojimo socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, ataskaitą.“ Prašom pritarti mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskelbkite komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Čia kaip tik ir yra tai, ką mes turėtume pasiekti, kai svarstėme prieš tai klausimą. Tai yra ką mes ir norime žinoti, kaip tos lėšos eina, kaip jos yra panaudojamos, ir kitos gautos lėšos, ir dotacijos. Čia vienas iš tų dalykų, kuris ir buvo vienas iš būtinų reformos tikslų. Mes tiesiog tą detalizuojame, kad būtų tiksliau ir aišku, kas turi būti prižiūrima ir kontroliuojama.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsiprašau, ne dėl šito užsirašiau.
PIRMININKAS. K. Masiulis atsiima. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nebuvo dėl šio pasiūlymo, jam komitetas pritarė. Dėkoju. Pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties 7 straipsnio yra Seimo narės G. Skaistės. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat teigia, kad pagalba turi būti skiriama ir orientuota ne į paramą pačioms įmonėms, bet į konkrečią paramą tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, ir dėl to, jų nuomone, įgūdžių, darbinių įgūdžių, lavinimas ir socialinės integracijos priemonės turėtų būti orientuotos ne apskritai į įmonės darbuotojus, bet pritaikytos konkrečiam asmeniui pagal jo turimus gebėjimus ir galimybes. Todėl mano siūlymas, atsižvelgiant į jų siūlymą, buvo siūlyti, kad darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas būtų individualizuotas, tai yra pritaikytas konkrečiam žmogui, taip pat numatant, kad metų eigoje, įdarbinus tikslinėms grupėms priklausantį asmenį, jam taip pat būtų parengtas individualus įgūdžių lavinimo planas, kad kiekvienam tikslinėms grupėms priklausančiam asmeniui, kuriam reikalinga tam tikra integracija, konkrečiai būtų pritaikytas įgūdžių lavinimas ir socialinės integracijos lavinimo galimybės.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasiūlymas yra perteklinis, ir čia analogiškai kaip ir dėl nepritarimo 7 straipsniui komiteto nuomonė buvo, kad socialinės integracijos plano sudarymas turėtų būti patobulintas ne šiuo įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu, būtent jau minėtu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo. Pritariantieji balsuoja už. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 33, prieš – 13, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo narės G. Skaistės dėl 8 straipsnio. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šitas pasiūlymas, kaip ir visi kiti, yra pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą antikorupcinio vertinimo išvadą, kuri sako, kad pagrindinė problema dabartinėje sistemoje yra suteikiant socialinės įmonės statusą. Ir problema ta, kad nėra vertinamas verslo planas, ir suteikimo aplinkybės dažnai yra priklausančios nuo suteikiančių asmenų įsivaizdavimo ir nuomonės, todėl siūlymas buvo, kad kiekviena įmonė, norinti gauti socialinės įmonės statusą, privalėtų pateikti 36 mėnesių veiklos ir verslo planą. Kad tas planas būtų įvertintas, privalėtų gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos, šiuo atveju tai yra Užimtumo tarnyba, teigiamą išvadą, kad jų verslo ar veiklos planas yra įgyvendinamas ir turi perspektyvą. Todėl siūlymas buvo toks, kad ne tik turėtų ir privalėtų pateikti būsimas vykdomas veiklas, bet taip pat kas nors įvertintų atsakingą instituciją, ar jų siūlomos veiklos iš tikrųjų yra tokios, kurios galėtų atnešti pelną, atnešti papildomas darbo vietas, ir ta veikla galėtų būti tvari.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Šiuo metu galiojančiame įstatyme juridiniam asmeniui yra nustatyta pareiga teikti Užimtumo tarnybai verslo veiklos planą trejiems metams. Vyriausybės pateiktame projekte juridiniam asmeniui nustatoma pareiga teikti ne verslo veiklos planą, o pažymą apie planuojamą valstybės pagalbos lėšų poreikį ir numatomas vykdyti veiklas trejiems metams. Parengti šią pažymą būtų ženkliai paprasčiau nei verslo planą. Be to, įvertinta ir tai, kad Užimtumo tarnyba neturi kompetencijų jo vertinti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl pasiūlymo. Pritariantieji G. Skaistės pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 27, prieš – 7, susilaikė 57 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo narės G. Skaistės dėl 11 straipsnio. Prašom pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi prieš tai buvo nubalsuota, kad ataskaita nereikalinga, tai šiuo atveju tada netikslinga svarstyti, kad ir čia reikia įvesti įgyvendinimo ataskaitą. Atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė. Komiteto nuomonė – socialinės įmonės statuso panaikinimas…
PIRMININKAS. Gerbiama pirmininke, Seimo narė atsiėmė tą pasiūlymą, tai jau jo ir nereikia.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerai. Aišku.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas taip pat Seimo narės G. Skaistės dėl 14 straipsnio. Pristatykite.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad šitas pasiūlymas yra svarbiausias. Ir čia turbūt yra esmė, apie kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, kad socialinėse įmonėse turėtų dirbti tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, tai yra neįgalūs asmenys. Šiuo metu reglamentuojama taip, kad žmonės, kurie dirba ne mažiau kaip puse etato, tikslinėms grupėms priklausantys, tai yra neįgalieji, turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę visų dirbančių asmenų. Taigi sudėjus visą socialinės įmonės darbuotojų darbo laiką išeina taip, kad neįgalieji gali dirbti realiai trečdalį viso darbo laiko, o du trečdalius darbo laiko gali dirbti sveikieji. Tuo tarpu tai įmonei taikomos visos lengvatos, kurios taikomos socialinei įmonei. Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžia tai, kad turėtume užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 % viso įmonėje sudaromo darbo laiko turėtų dirbti neįgalūs asmenys. Iš pradžių komitetas mano pasiūlymui pritarė, tačiau vėliau dėl labai keistų argumentų to pasiūlymo buvo atsisakyta. Man atrodo, tokia yra socialinės įmonės esmė. Ir mūsų parama, skirta tai įmonei, būtent todėl, kad ten turėtų dirbti neįgalūs asmenys. Tuo tarpu dabartinė tvarka ir kitas pasiūlymas, kurį svarstysime vėliau, sudaro galimybę, kad neįgalūs asmenys, kuriems mes labiausiai norime padėti, gali dirbti vos trečdalį viso darbo laiko toje įmonėje. Todėl man atrodo, kad šitas pasiūlymas yra kertinis, esminis. Jeigu jūs jam nepritarsite, aš manau, kad pats visas įstatymas netaisys situacijos iš esmės.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Jis nėra atmestas…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad jūsų pritarimas visiškai neturi nieko bendro su mano pasiūlymu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). …visiškai. Komitetas patobulino pasiūlymą. Mūsų kartu su Seimo nariu R. J. Dagiu yra pateiktas kitas, kuriam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Taip, iš tikrųjų šitas pasiūlymas svarbus. Jeigu mes neteisingai jį suformuluosime kalbėdami apie socialines įmones ir jų integraciją, žmonių likimus, tiesiog veidmainiškai manysime… padarysime sąlygas, kad jos tiesiog užsidarys. Tai yra esmė. Puikiai suprantame, kad socialinėse įmonėse turi dirbti kuo daugiau neįgalių žmonių, toks yra tikslas. Bet jeigu jūs kada nors, kolega, lankėtės kokioje nors socialinėje įmonėje, jūs matėte, kokie tenai žmonės yra šalia, be kitų pagalbos ir be kitų tenai dirbančių žmonių jie tiesiog negalės dirbti, nes tai yra socialiai neįgalūs žmonės, vos pajudantys, nematantys, ir taip toliau. Tai tas balansas tarp tų, kurie gali jiems padėti normaliai funkcionuoti kaip įmonei ir būti kartu atliekant kitus darbus, ir tų žmonių (…), turi būti labai jautriai pamatuotas. Todėl su ministerija ir kitais buvo ieškoma kompromiso, kaip tą dalyką padaryti, ir tas kompromisinis siūlymas būtent ir išplaukia iš ekonominių ir kitų paskaičiavimų, o ne užslėpto noro tiesiog sunaikinti tas įmones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių nėra. Gerbiama Seimo nare Gintare Skaiste, ar jūs sutinkate su komiteto patobulinta nuomone, ar reikalaujate balsuoti dėl savo formuluotės?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš kategoriškai nesutinku su komiteto nuomone. Manau, kad tai joks nepritarimas iš esmės ir iš esmės tikrai nesprendžia klausimo, apie kurį aš kalbu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada skelbiu balsavimą dėl šio pasiūlymo. Tie Seimo nariai, kurie pritaria G. Skaistės pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 23, prieš – 11, susilaikė 50 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio. Pristato R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega R. J. Dagys iš dalies kaip ir pasakė mūsų pasiūlymo esmę. Iš tiesų mūsų pasiūlyme yra išbraukiama… Aš įvardijau, kad G. Skaistei buvo pritarta iš dalies, kad reikia nustatyti tam tikrus kriterijus, ir būtent tie 50 % įmonės darbuotojų yra išbraukiami, tačiau kompromisinis variantas yra – nurodoma, kad neįgaliųjų socialinėje įmonėje dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 50 % metinio vidutinio sąrašuose esančių neįgaliųjų socialinės įmonės darbuotojų skaičiaus. Įvertindami tai, kad neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbs neterminuotai pirmos ir antros grupės neįgalieji, manome, kad 80 darbo valandų privalomumas dirbti per mėnesį yra normalus kriterijus, todėl prašome pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę pasakykite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarti – komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Pritarti. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik siūlau atkreipti dėmesį, jeigu ne šį kartą, tai bent ateityje, dėl ko buvo šis straipsnis taisomas. Tam, kad tų neįgaliųjų, kurie negali dirbti puse etato, tai yra 80 valandų per mėnesį, darbo laikas taip pat būtų įskaičiuojamas į socialinėms įmonėms… tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbo laiką. Tuo tarpu jeigu žmogus negali dirbti bent puse etato, jis yra diskriminuojamas ir jį įdarbinti į socialinę įmonę yra neprasminga ir netikslinga. Tai aš manau, kad toms grupėms, kurioms sunkiausia įsidarbinti, kurie negali dirbti puse etato, šiuo atveju yra sudaromos blogesnės sąlygos.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio pasiūlymo. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 14 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 23 straipsnio. Yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio pasiūlymas. Pristatote.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Svarstant projektus komitete, iš tiesų neįgaliųjų organizacijos atkreipė dėmesį, kad, vertindami įdarbinimo galimybes, mes neišskiriame proto negalią turinčių neįgaliųjų, kurių įsidarbinimas atviroje darbo rinkoje yra tikrai labiau ribotas negu kitą negalią turinčių neįgaliųjų. Todėl mūsų pasiūlymas yra susijęs su proto negalią turinčiais neįgaliaisiais.
Mes siūlome, kad, įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis bei šio įstatymo, čia jau yra mūsų papildymas, 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, kuriems nustatyta diagnozė žymima kodu F00-99 pagal tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos 10-ąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“, Australijos modifikacija – TLK-10-AM, toliau TLK-10-AM, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama visą jų darbo socialinėje įmonėje laikotarpį. Įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančius asmenis, išskyrus asmenis, kuriems pagal TLK-10-AM nustatyta diagnozė žymima kodu F00-99, ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, valstybės pagalba yra skiriama ir mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius po to, kai pirmą kartą įsidarbino pirmoje socialinėje įmonėje.
Kaip matote, mes proto negalią turintiems neįgaliesiems savo pasiūlymu sudarome galimybę, nepriklausomai nuo neįgalumo grupės, dirbti socialinėse įmonėse. Prašome pritarti mūsų pasiūlymui. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, šitas punktas iš tikrųjų yra svarbus, ir mums reikės, ne kartą susidursime, kai į mus kreipsis žmonės, tai aš gal pamėginsiu paprasčiau paaiškinti, ką mes padarėme. Ta pataisa reikalinga, nes mes paleidžiame trečią (mums įprasčiau, jeigu procentų neminėtume) neįgalumo grupę turinčius žmones per Užimtumo tarnybą į bendrąją rinką. Bet mes puikiai visi suprantame, kad yra tam tikros rūšies ligų, nepaisant to, kad yra lengvesnės kategorijos neįgalumas, kaip protinė psichinė negalia, ir jie tikrai neturi jokio patrauklumo mūsų verslui ir vargu ar artimiausiu metu turės, todėl mes iš tos trečios kategorijos, grupės šitą dalį išskiriame, kad pasirūpintume jais žinodami mūsų realią padėtį. O jeigu kada nors keisis situacija ir mūsų verslas taps gerokai sąmoningesnis, tada galima bus ją ir peržiūrėti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl 27 straipsnio. Atsiprašau, dar yra vienas. Dar yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, Pirmininke. Tai, ką komiteto pirmininkė pristatė, yra tikrai labai svarbu turintiems psichinę proto negalią žmonėms, reiškia neterminuotą subsidijavimą. Tačiau tokiu būdu, aš manau, mes truputį suskaldome bendruomenę, turinčią trečią neįgalumo grupę. Vienus išskiriame, neva jų negalia yra sunkiausia, priklauso šitai grupei, kitų žmonių yra mažiau sunki.
Aš manau, tai nėra visiškai teisinga, juo labiau kad proto negalią ir psichinę negalią turinčių žmonių darbo rinkoje yra labai nedaug. Mums ir ministras pasakė, kad tikrai tų žmonių yra labai nedaug, tačiau mes parodėme tokį gerą gestą. Ir aš nieko prieš, aš už tai. Bet man labai rūpi kiti trečios grupės žmonės, kurių pagrindinė masė dirba socialinėse įmonėse, mes vėlgi labai drastiškai mažiname tą subsidijavimo laikotarpį. Matote, parašyta, kad greičiau integruotųsi į darbo rinką. Vadinasi, anksčiau jiems integracija buvo neterminuota, o dabar mes sutrumpiname integracijos laiką iki pusės metų. Tai kas pasikeitė: ar žmonės pasikeitė, ar darbdaviai pasikeitė? Kažkas atsirado tokio, kad jie nuo neterminuoto iki pusės metų, staiga jie integruosis? Tai man yra neaišku. Tikrai mano siūlymas yra, kad bent iki metų jie būtų subsidijuojami, būtent trečia grupė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Komiteto argumentai. Yra siekiama, kad neįgalieji, turintys lengvą neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 45 %–55% darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis, greičiau integruotųsi į atvirą darbo rinką ir, jei reikėtų, būtų remiami pagal Užimtumo įstatymą.
Aš atkreipiu dėmesį, kad įstatymo įsigaliojimas numatomas nuo 2020 m. liepos 1 d., yra pereinamojo laikotarpio taip pat reglamentavimas, įstatymo projektas, už kurį balsuosime. Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad neįgalūs, turintys 40–55% neįgalumo, tai yra trečios grupės neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirba 2 tūkst. 700 su trupučiu. O atviroje darbo rinkoje dirba to paties neįgalumo 24 tūkst. neįgaliųjų. Vadinasi, tikrai prisitaikyti šitos grupės neįgaliesiems atviroje darbo rinkoje yra didesnės galimybės. Todėl, komiteto nuomone, tas terminas, kuris nustatytas, tikrai yra realus ir galimybės…
Be to, niekas nesako, kad asmuo, dirbantis socialinėje įmonėje, subsidijuojamas pusę metų, negalės likti dirbti toje pačioje įmonėje gaudamas priedą prie atlyginimo. Projektą mes dar svarstysime dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Visa tai suponuoja komiteto nuomonę ir tokie būtų argumentai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Negali kalbėti. Mikrofonas neveikia.
R. J. DAGYS (MSNG). Ačiū. Iš tikrųjų tai, ką aš minėjau svarstymo metu, aš nesu prieš tų šešių mėnesių įvedimą. Tiktai klausimas, kada ir kokiu būdu mes darome. Mes susimąstykime, apie ką mes kalbame. Tai yra mūsų žmonės, kurių apskritai integracija ir pasikeitimai… Kur kas lėčiau žmonės keičiasi. Jie turi tam tikrų negalių. Mes patys nespėjame per pusę metų susiorientuoti. Mes kalbame apie tą žmonių grupę. O mūsų įstatymo, mano galva, mes nepaliekame… tas pereinamasis laikotarpis yra pernelyg trumpas. Jis turėtų būti arba laipsniškas… Vienu žodžiu, reikia palikti daugiau laiko pasiruošti.
Iš kitos pusės, ir toms socialinėms įmonėms, kaip jos veiks, kokiu būdu veiks, kol mes išaiškinsime, irgi bus tam tikro chaoso. Šitai tikrai reikėtų peržiūrėti. Todėl kolegos A. Dumbravos siūlymas yra pateiktas ta linkme. Nežinau, ar būtinai turi būti 12 mėnesių įrašyta, bet tada bent jau diferencijavimas turėtų būti. Jeigu dabar kolegos ir nepritartų, priėmimo stadijoje mes dar turėtume ieškoti sprendimo šiuo atveju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, prisiminkime, dėl ko mes apskritai pradėjome peržiūrėti šitą įstatymą – nes pinigų pareikalavimas vykdant šitą įstatymą augo tiesiog geometrine proporcija. Kai mes kalbame apie tai, kad čia kažkas bus visiškai naujo, netiesa. Mes jau vien šito įstatymo versiją svarstome trejus metus. Jau treji metai, mes jau galime švęsti, greitai bus.
Kaip ir sakė pirmininkė, yra pereinamasis laikotarpis. Noriu atkreipti dėmesį – čia naujai priimtiems darbuotojams šešis mėnesius. Kiti, kurie jau dirba, tai jau dirba, jie jau seniai turėjo įgyti įgūdžių. Kam jie tada eina į darbą, jeigu… Jie gi ne mechaniškai dirba. Mes, man atrodo, labai suaktualiname. Aš suprantu, kad socialinėms įmonėms tai yra pinigai, kuriuos jie gaudavo iš mokesčių mokėtojų. Ne veltui mes matome santykį, kad valstybė duoda tiek pat pinigų iš biudžeto, kiek pelnas tų įmonių. Diskusija daugiausia ir buvo apie tai, kaip subalansuoti pinigų poreikį ir suderinti tų neįgaliųjų žmonių, kurie yra laisvojoje rinkoje, poreikius, jų yra septynis kartus daugiau nei tų, kurie dirba socialinėse įmonėse. Aš manau, kad šito įstatymo tikslas – pirmiausia padėti tiems žmonėms, kurie turi didelį nedarbingumo lygį arba mažą darbingumo lygį. Tai yra senoji pirma ir antra grupė, o ne trečia grupė.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti. Seimo nariai, kurie pritaria A. Dumbravos pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 25, prieš – 13, susilaikė 54 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 27 straipsnio yra Seimo narės G. Skaistės. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi svarstant Socialinių įmonių įstatymo tikslus buvo nepritarta, tai manau, kad netikslinga ir šioje vietoje įrašyti. Aš atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate, dėkoju. Kitas pasiūlymas yra Ekonomikos komiteto. Gal A. Kupčinskas galėtų pristatyti Ekonomikos komiteto pasiūlymą? Iš vietos, iš vietos, jūsų mikrofonas įjungtas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Galiu pakartoti, siūlytina „nustatyti mažesni, tai yra ne 75 %, o 50 %, reikalavimai dėl socialinių įmonių grynojo ataskaitinio finansinių metų pelno panaudojimo socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu“. Toks mūsų siūlymas. Aišku, komitetas kaip papildomas daugiau žiūrėjo per verslo ir ekonominės plėtros prizmę, mes daugiau iš to taško žiūrėjome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies. Komitetas nepritarė būtent dėl to, kad būtų reinvestuota bent 50 % pelno, pasiliko prie savo, prie Vyriausybės teikto projekto – 75 %, tačiau savo sprendimą patobulino atsižvelgdamas į kitus Ekonomikos komiteto siūlymus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš pasisakau prieš tą formuluotę dėl 50 %, nes čia dabar yra procedūrinis neaiškumas, kam pritarta iš dalies, kam ne. Mano pasisakymas prieš yra dėl reinvestuojamo pelno procento. Aš siūlau laikytis Vyriausybės pateikto projekto, Vyriausybės nustatyto dydžio ir atkreipiu dėmesį, kad socialinės įmonės yra specifinė veiklos rūšis, su jos pagalba yra siekiama tam tikrų socialinių tikslų. Jūsų žiniomis, šiandien Ūkio ministerijoje yra rengiamas įstatymas dėl socialinio verslo, toks madingas, visame pasaulyje apie tai kalbama, tai irgi bus parašyta, kad socialinis verslas privalo 80 % savo pelno investuoti į socialinę veiklą. Socialinės įmonės pagal faktą yra socialinis verslas ir visa tai, ką mes darėme, kaip teisingai kalbėjo A. Sysas. Iš tikrųjų labai parodys šitas balsavimas, ar ta dešinioji pusė buvo labai nuoširdi, norėdama išskaidrinti šią sistemą, Labai labai raginu nesuklysti ir balsuoti teisingai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš tik patikslinu. Aš ir sakiau, kad komitetas nepritarė būtent dėl 50 % ir pasiliko prie Vyriausybės projekto. (Balsas salėje: „Tai kaip balsuoti?“)
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas tam projektui iš dalies… (Šurmulys salėje) Nesutinkate su ta nuomone?
Ten nėra dalies. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes turėtume pasiaiškinti, kuris balsavimas už dabar ką reikš, nes tai yra labai svarbu. Kadangi yra pritarimas iš dalies, nelabai aišku, ką mes balsuodami už arba prieš nusprendžiame. Tiesiog patikslinkite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš galiu patikslinti, kad komitetas… Dar sykį, rodos, aiškiai pasakiau: pritarimas buvo iš dalies, tačiau nepritarta buvo esminiam dalykui – dėl 50 %, pasiliekama prie 75 %. Kodėl yra mūsų pritarimas iš dalies? Todėl, kad mes pačią formuluotę, kai kuriuos žodžius įdėjome iš Ekonomikos komiteto siūlymo. Iš esmės mes nepritarėme Ekonomikos komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiami kolegos, nedarykime precedento. Papildomų komitetų nuomonės dažnai yra skirtingos, bet sprendžia pagrindinis komitetas. Jeigu pagrindinis komitetas nusprendė, tai ir balsuokime už pagrindinio komiteto nuostatą, nes mes tada reikalausime balsuoti visais atvejais, kai trijų komitetų nuomonės skiriasi.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas siūlė 75 %, tai yra 50 %, Socialinių reikalų ir darbo komitetas liko prie Vyriausybės nuomonės. Bet siūlymas yra Ekonomikos komiteto, ir mes turime arba pritarti jam, arba nepritarti. Balsuoti teikiu Ekonomikos komiteto siūlymą, kuriam komitetas nepritarė, esminiam skaičiui, pagrindinis komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, dabar teisingai.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 9, prieš – 32, susilaikė 46 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Lieka pagrindinio komiteto nustatyti rodikliai ir redakcija.
Toliau, kitas pasiūlymas dėl 29 straipsnio – Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio. Pristato R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mūsų šitas pasiūlymas patikslina, už ką konkrečiai turi atsiskaityti socialinės įmonės, teikdamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ataskaitas. Mes tiksliname taip: „Vertina socialinių įmonių pateiktas iš visų šaltinių gautos ir panaudotos valstybės pagalbos (ir jau buvo akcentuota) bei pelno panaudojimo socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu (…).“ Taip pat papildome ir tuo, kad būtų atsiskaitoma apie pelno panaudojimą socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu. Būtent šita formuluotė būtų aiški socialinėms įmonėms, už ką jos ataskaitose turi atsiskaityti ministerijai. Komitetas pritarė, prašau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš labai trumpai. Galiu pasakyti, būtent čia ir atsižvelgiam į tai, ką STT ir visos kitos… už ką mes turėtume atsiskaityti. Būtent šitoje vietoje, o ne ten, kur buvo ankstesnės teikiamos pataisos. Tai faktiškai ta informacija čia ir atsiras.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Prieštaraujančių nebuvo. Gal galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, svarstėme pasiūlymus, redakciją, kuri įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. Dabar – tuos pasiūlymus, kurių redakcija įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 d.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visi siūlymai dėl šios redakcijos yra analogiški, dėl jų mes jau balsavome balsuodami dėl anksčiau įsigaliojančios redakcijos. Todėl dėl visų pasiūlymų prašau nebalsuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, aš tą patį norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų pereinamasis yra daugmaž analogiškas, ir visus pasiūlymus apsvarstėme, balsavome ir balsavimo rezultatai bus, aš manau, tokie pat. Ko gero, netikslinga mums yra balsuoti, nes Seimas jau pareiškė nuomonę dėl visų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nebus prieštaraujančių, kad būtų pritarta iš karto tokiai bendrai nuomonei, kad visi pasiūlymai yra suderinti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tas pats absoliučiai, taip.
PIRMININKAS. Absoliučiai tas pats.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tiesa, aš atkreipiu dėmesį – yra čia dėl datų pasiūlymai mūsų su R. J. Dagiu.
PIRMININKAS. Dėl įgyvendinimo datų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl įgyvendinimo datų. Mes pasiūlėme kai kur sutrumpinti, kai kur pratęsti. Čia būtų dėl įgyvendinimo, 2 straipsnis. Pasiūlėme, kad būtų taikomas ne nuo 2020 m. liepos 1 d., kaip buvo projekte, o nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Nuo gruodžio 31 dienos?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Nuo 2020 m. sausio 1 d., taip, vietoj liepos. Čia yra prie 7 punkto, tai yra dalies. O prie 10 dalies mes manome, kad tikslinga pratęsti terminą. Buvo numatyta nuo 2019 m. gruodžio 1 d., mes siūlėme iki 2020 m. balandžio 1 d. Pratęsėme trims mėnesiams galimybes socialinėms įmonėms. Mūsų komitetas dėl įgyvendinimo tvarkos šiems pasiūlymams pritarė, prašome ir jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada nuosekliai paprašysiu Seimo apsispręsti dėl pirmojo pasiūlymo, kad įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Tam pasiūlymui komitetas pritaręs, galime pritarti bendru sutarimu, taip?
Kitas pasiūlymas buvo, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d., taip pat galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui.
Gerbiami kolegos, antros redakcijos 45 puslapyje yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašau jį pristatyti, ir turime apsvarstyti dėl procentų. Aštunto…
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia vėlgi komitetas mano pasiūlymui pritarė. Derinant, ieškant kompromiso, kad įmonės iš veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių remtinų veiklų sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė, galėtų užsidirbti papildomai lėšų ne 10, o 15 % nuo pajamų. Mes puikiai suprantame, kad turbūt neturėtume uždrausti kelio užsidirbti toms socialinėms įmonėms, kurioms paskyrėme 75 % investuoti į socialinę infrastruktūrą, kad jeigu jie užsidirbtų daugiau pinigų, kad irgi galėtų tų pinigų – 75 % paskirti tiems tikslams. Tai jeigu jie… Tikrai tos įmonės užsiima ne tik tuo, kas yra remtinos veiklos, bet ir šalimais kažką užsidirba. Tad mes, nepamesdami proto, siūlome tą 10 % padaryti 15 %. Tai ir buvo kompromisas, kuriam komitetas pritarė. Čia tiesiog toks yra pasiūlymas, paskaičiuotas racionalumu ir tikrai nekeičiantis esmės, nes mes palikome 75 % per praėjusį balsavimą. Jeigu būtų atsiradę 50 %, tada 10 % būtų logiška, bet mes dabar radome tokį kompromisą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė dėl 15 %. Prašome ir Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū. (Balsai salėje) Dėkoju pranešėjai.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, dėl šito įstatymo diskusijos užsitęsė. Tai vienas pirmųjų įstatymų, net pagal numerį galite sekti, apie kurį kalbėjo pradėjus šią kadenciją, įrašyta ir į Vyriausybės programą. Aš manau, mes per ilgai diskutuojame, sprendimai jau turėjo būti padaryti vakar. Išlaidos kasdien tik auga, o ar tikrai tai padeda ir duoda tą naudą, kurią mokesčių mokėtojai panaudoja, yra diskutuotina. Todėl kviečiu paprasčiausiai pritarti tiems kompromisams, kurie surasti. Aš manau, laikui bėgant galima grįžti ir žiūrėti. Manau, kad mokesčių mokėtojų pinigai turi būti panaudoti kaip galima racionaliau, o ne kai kurių įmonių pelnui gauti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia vienas Seimo narys sakė, kad reikia jautrumo. Tai aš noriu atkreipti dėmesį, kad neįgaliesiems ne gailesčio reikia, neįgaliesiems reikia lygiai teisingai veikiančios sistemos. Iš tiesų tie kolegos, kurie važinėja po socialines įmones ir neįgaliesiems glosto galvytes, būtent ir nori, kad šita sistema toliau išliktų. Aš esu kategoriškai prieš žmonių rūšiavimą, aš esu kategoriškai prieš suinteresuotų grupių išlaikymą. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tos pataisos, kurios dabar buvo, iš esmės yra kosmetinio pobūdžio, nėra orientuotos į tai, kad žmonės, turintys vienokią ar kitokią negalią, turėtų geresnes sąlygas apskritai įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Reikia suvokti, kad atskirtis Lietuvoje prie nieko gero neprives. Mes turime eiti lygiateisiškumo keliu, o šita reforma prie to neveda. Mes ir toliau išlaikysime segreguotas įmones, kuriose dirba žmonės statistiniai vienetai, panaudojami tam, kad būtų gaunamos valstybės lėšos. Aš pakartosiu. 7 tūkst. žmonių, dirbančių socialinėse įmonėse, yra įrankiai, kad tos socialinės įmonės gautų valstybės lėšas, bet 40 tūkst. žmonių taip pat dirba ir jie negauna nieko, jų darbdaviai negauna nieko.
Ir paskutinis dalykas. Aš manau, ne įmonės turi gauti pinigus už tai, kad įdarbina neįgaliuosius, o neįgaliesiems, norintiems dirbti, turi būti skiriamas paslaugų ir pinigų krepšelis kaip motyvuojanti priemonė. Visiškai nesvarbu turėtų būti, kokioje įmonėje jie dirba, socialinės įmonės statusą turinčioje ar ne.
PIRMININKAS. Laikas.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Paskutinis sakinys. Gerbiami kolegos, tie, kurie dabar balsuos už pritarimą šiam įstatymui, nepagerins neįgaliųjų sąlygų. Jūs ir toliau išlaikysite tą sistemą, kuri yra korumpuota ir orientuota į verslą, bet ne į žmones. Todėl šis balsavimas yra jūsų sąžinės lakmuso popierėlis. Aš labai raginu balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Laikas.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po svarstymo balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 32 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1530 pritarta.
Motyvai dėl kito lydimojo projekto Nr. XIIIP-1531. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 25. Taip pat šiam projektui po svarstymo pritarta.
Trečias projektas Nr. XIIIP-1532. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. Projektui Nr. XIIIP-1532 po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia vis nuskamba toks argumentas, kad kažkokios įmonės siekia pelno. Visa šita sistema turi tokį polinkį. Tie, kurie dabar kalba apie atvirą rinką, kukliai nutyli, kad šita sistema irgi yra dotuojama ir verslas pasiima tą dalį kompensacijos iš valstybės tam, kad tie žmonės galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti. Tai yra sukuriamos papildomos darbo jėgos, paimama ta pelno dalis. Tik ginčas vyksta, kaip teisingai ir racionaliai sutvarkyti visą šitą sistemą, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir kad tie žmonės, kuriems nesiūlė glostyti galvų gerbiamas J. Džiugelis, tikrai neatsidurtų išmesti iš jos ir nerastų išeities gyvenime. Toks skirtumas ir tėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke.
11.28 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617 (svarstymas)
Mielieji kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2617. Svarstymas. R. Šalaševičiūtė. Kviečiame, gerbiamoji pirmininke, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmetė. Argumentai. Komitete pritarta Vyriausybės pateiktam ir komiteto patobulintam Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1530, kuriuo sistemiškai tobulinamas socialinių įmonių teisinis reguliavimas siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę.
Taip pat atsižvelgta į dėl šio projekto svarstyti paskirto papildomo Seimo Ekonomikos komiteto sprendimą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2617 atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Už – T. Tomilinas. Už komiteto sprendimą atmesti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip jums visiems žinoma, politika yra kompromisų menas. Tai yra mano projektas, tiksliau tariant, tai yra pirminis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas. Deja, Seime jam visiško pritarimo mes negavome. Mes galime, aišku, nedaryti nieko, palikti dabar galiojantį įstatymą, kaip siūlo kolega J. Džiugelis. Aš manau, kad tai yra klaidingas kelias. Šiuo atveju raginu patvirtinti jau prieš tai mūsų surastą kompromisą. Ryžtingesniam žingsniui tiesiog neužteko daugumos, todėl mes dabar turime, ką turime. Manau, kad kompromisas nėra labai blogas.
Aš labai džiaugiuosi, kad mes palikome atvirą klausimą dėl kvotų neįgaliesiems viešajame sektoriuje, apie tai dar diskutuosime. Taip pat manau, kad labai daug racijos buvo G. Skaistės pasiūlymuose. Apie juos galime kalbėti tolesniuose diskusijų etapuose. Dėl socialinių įmonių šiandien reikėjo ryžtingų ekonominių sprendimų, biudžetinių sprendimų, jie yra padaryti jūsų prieš tai buvusiu balsavimu.
Mano projektas buvo labai reikalingas tam, kad ta kita pusė taip pat darytų kompromisus, aš turiu omenyje socialines įmones. Diskusijoje nelaimėjo niekas. Laimėjo demokratija, kompromisai, derybos. Viskas gerai, taip visada būna.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kitų nuomonių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti atmetimui? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.32 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2618 (svarstymas)
Kitas lydimasis – Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2618. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė energingai ateina į tribūną ir perskaitys komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas įstatymo projektą atmetė. Argumentas iš esmės yra tas pats, kaip ir prieš tai buvo: įstatymo projektas yra lydimasis Socialinių įmonių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2617, kurį komitetas siūlė atmesti, todėl šito projekto svarstymas buvo netikslingas ir mes jį atmetėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju, norinčių dalyvauti…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių sakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti? Galime. (Balsai salėje) Dėkoju.
11.33 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2619(2) (svarstymas)
Vėl kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę, nes svarstysime Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2619(2). Svarstymas. Jūsų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Prašome perskaityti komiteto išvadą,
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas projektui pritarė bendru sutarimu neženkliai jį patobulinęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Prašome perskaityti savo komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2619, pritarė ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. J. Džiugelis perskaitys Neįgaliųjų teisių komisijos išvadą, nes jūs irgi svarstėte.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, išvados perskaitytos. Norinčių diskutuoti nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Seniai balsavome, gal balsuojame po svarstymo. Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
11.35 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 471, 472, 473, 474 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2621 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Užimtumo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2621. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pasiūlė įstatymo projektą atmesti. Argumentas lygiai toks pats, kaip ir prieš tai, kur komitetas atmetė, kad būtent tai yra lydimasis Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta bendru sutarimu atmesti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui atmesti? Galime pritarti. Dėkoju.
11.36 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3705 (pateikimas)
Mūsų laikas jau leidžia kviesti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3705 pateikti ministrą L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui; taip pat įteisinti galimybę gauti ligos išmokas asmenims, kurie gydosi nuo patologinio potraukio azartiniams žaidimams; taip pat siekiama pailginti ligos išmokos mokėjimo trukmę asmenims, besigydantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų; įteisinti galimybę gauti ligos išmokas budintiems globotojams, kurie slaugo globojamus vaikus; bei įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją.
Pakeitimais yra nustatoma, kad motinystės socialinio draudimo išmoka mokama moterims, kurios yra apdraustos motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai moteris nėštumo laikotarpiu tapo neapdraustu asmeniu. Šis pakeitimas sudarys palankesnes sąlygas moterims gauti motinystės socialinio draudimo išmoką, kai nėštumo metu, nepaisant jų darbinės veiklos formos, dėl objektyvių priežasčių – atleidimo, pasibaigusių darbo santykių, darbdavio bankroto, nutrūkusio sportinės ar kitos savarankiškos veiklos, jos nebeatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos sąlygos būti apdraustai motinystės socialiniu draudimu.
Taip pat įstatymo pakeitimais įteisinami pakeitimai, užtikrinantys asmenų, kuriems nustatytas patologinis potraukis azartiniams žaidimams, teisę į laikiną nedarbingumą gydymosi specializuotame stacionare metu. Taip pat siūloma pailginti ligos išmokos mokėjimą nuo 14 iki 28 kalendorinių dienų asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarinės priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės sindromo vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
Taip pat įstatymo projektu siūloma įteisinti galimybę budintiems globotojams gauti ligos išmokas už vaikus, kuriais jie rūpinasi, jeigu šie serga. Šiuo metu budintys globotojai gali gauti ligos išmoką tik tuo atveju, jeigu patys serga arba slaugo šeimos narius.
Taip pat įstatymu įgyvendinama Valstybės kontrolės rekomendacija papildyti socialinio draudimo apibrėžimą, nurodant, kad motinystės socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais ne tik kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį, bet ir padengia šiame įstatyme numatytas išmokas.
Įstatymo projektui įgyvendinti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto papildomai reikėtų apie 700 tūkst. eurų, iš jų apie 174 tūkst. eurų motinystės išmokoms mokėti, 120 tūkst. – ligos išmokoms mokėti besigydantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, 355 tūkst. – ligos išmokoms mokėti besigydantiems nuo patologinio lošimo ir apie 36 tūkst. eurų ligos išmokoms mokėti budintiems globotojams. Prašome įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. V. Aleknaitė-Abramikienė klausia pirmoji. Ruošiasi E. Pupinis.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai smagu matyti, kad ministerija atkreipia dėmesį į moteris, būsimas motinas, tačiau kyla klausimas, ar labai daug bus tų moterų, kurios jau turėjo darbo stažą ir nėštumo metu jo neteko. Ačiū Dievui, kompensuosite. Tačiau ar nėra taip, kad kur kas daugiau yra tokių moterų, kurios yra verčiamos dirbti pagal verslo liudijimą, nors turi nuolatinį darbą? Kaip suprantu, į jūsų siūlomo įstatymo akiratį jos nepatenka. O kaip tik čia turbūt ir yra didžioji problema, nes tikrai ne visos savo noru renkasi tą veiklos formą. Kaip jūs manote, ką reiktų daryti, kad nebūtų diskriminacijos? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų čia yra didžiulė problema, kai kalbame apie motinystės išmokas ir apskritai motinų socialinį draudimą. Apie trečdalį motinų neturi reikiamo stažo, kad gautų socialinio draudimo išmokas. Į jas patenka tiek tos, kurios nedirba, bet taip pat ir tos, kurios, kaip jūs ir sakote, dirba pagal kitą veiklos formą. Jeigu tai yra vertimas arba kitaip yra spaudžiama darbdavių, tai turime spręsti kitais būdais, nes Socialinio draudimo įstatymas, taip pat ir pats principas tai yra sąsajos su įmokomis. Jeigu yra mokamos įmokos, tada gali būti ir išmokos. Mums reikia daryti, kad kiek galima mažiau žmonių dirbtų pagal nedraudžiamas pajamas arba nepakankamai draudžiamas pajamas, kad jos gautų socialines garantijas. Šia prasme čia daugiau reiktų spręsti verslo liudijimo problematiką mažinant jų skaičių, o ypač ten, kur yra samdomo darbo požymių. Vyriausybė kiekvienais metais svarstydama biudžetą šį pratimą atlieka. Taip pat ji turėtų atlikti ir šiemet.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi M. Majauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia įtraukiami nauji asmenys dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams. Kaip tas vedama, kokia yra statistika, kiek jų yra ir ar prevenciškai bus apsaugota sistema nuo to, kad atsiras daugiau, nes cheminį poveikį galima įrodyti, o čia, tarkime, nieko nekainuoja. Svarbiausia padaryti tam tikrą išvadą ir gali gauti 24 apmokamas dienas dėl nedarbingumo. Ar tas mechanizmas iki galo suderintas ir ar nemanote prevenciškai, kad reikėtų kažkaip daugiau užtikrinti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Iš tiesų reikia pasidžiaugti, kad ir šią grupę įtraukėme į galinčių gauti ligos išmokas. Šiuo atveju priklausomi patologiniai lošėjai neturi tokių išmokų, jei gydosi stacionare. Mano galva, prevencija yra stacionaras. Išmokos mokamos tik tuo atveju, jeigu savanoriškai gydaisi stacionare. O į stacionarą turbūt nepakliūsi be reikiamos diagnozės, įvertinimo, ar tu turi priklausomybę, ar ne. Žinome, kad kol kas į stacionarus, ypač į Minesotos programas ir taip toliau, mes turime gana dideles eiles.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi M. Navickienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, aiškinamajame rašte nurodyta, kad besigydantiems nuo patologinio lošimo bus skirta 355 tūkst. eurų. Mano klausimas, kas finansuos šią sumą ir ar jūs nesvarstėte didinti lošimų mokesčio taip, kad eksternalitetas, kurį kuria lošimo bendrovės augdamos, kurdamos savo verslą, iš to uždirbdamos ir sukurdamos neigiamą pasekmę visuomenei – žmones, priklausomus nuo lošimų, turėtų susimokėti už tų žmonių integravimą atgal į visuomenę ir reikalingą pagalbą – sveikatos priežiūrą?
L. KUKURAITIS. Dėkui. Iš tiesų į šį fondą, iš kurio bus mokama, tai yra Socialinio draudimo fondą, pajamos patenka per mūsų mokamus darbo tarifus ir yra įtraukiamos visos ligos, kurios yra kompensuojamos, taip pat ir kitos priklausomybės. Jeigu mes uždedame akcizą alkoholiui, tai automatiškai neįdedame lėšų į Socialinio draudimo fondą. Lygiai tuo pačiu būdu, kalbant apie tuos 355 tūkst., kurie kol kas yra menami, kad tiek kainuos, iš tikrųjų reikia stebėti situaciją. Jeigu matome, kad auga gydymo ir šitų žmonių grąžinimo į visuomenę poreikis, turbūt galima mąstyti apie tai, bet tai nebus tiesioginė įmoka į Socialinio draudimo fondą, tai bus daugiau į valstybės biudžetą tam, kad būtų subalansuotas siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi A. Sysas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar, jūsų žiniomis, yra papildomai daugiau priklausomybių, ligų ar kitų specifinių situacijų, kuriose atsiduria tėvai, globėjai, kuomet nėra vis dar mokamos išmokos? Ar jums yra žinomos tokios ir kokios jos būtų?
L. KUKURAITIS. Iš tiesų, kadangi globėjų institutas yra besivystantis ir budintys globėjai yra visai naujas darinys mūsų visuomenėje, tai su socialinėmis garantijomis einame iš paskos. Tai yra viena iš neteisingų situacijų, kurias mes turėjome iki šiol, kad globėjai negali pasiimti vaiko slaugymo, priežiūros dienų todėl, kad negauna išmokų, ir jas sprendžiame. Dėl kitų kol kas negaliu pakomentuoti, bet galėtume tai aptarti Socialinių reikalų ir darbo komitete, pateiktume išsamesnę medžiagą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mane nustebino skaičiai, kurie bus panaudoti. Šiek tiek užsiminė mano kolega, mes tikrai žinome, kad psichoaktyvias medžiagas Lietuvoje vartoja gana daug žmonių, yra gydymas, apskaita ir net daug mirčių. Bet jiems skiriame papildomai 120 tūkst., o priklausantiems nuo lošimų – 355 tūkst., tai yra tris kartus daugiau. Ar tikrai priklausančių nuo lošimų Lietuvoje yra daug daugiau negu priklausančių nuo psichoaktyvių medžiagų?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų tas išaugimas besigydantiems nuo psichoaktyvių medžiagų yra dėl to, kad didinamas skaičius dienų, už kurias yra apmokama. Vadinasi, dabar suma jau yra skiriama kiekvienais metais ir turbūt imama pagal faktą – 14 dienų reikia apmokėti, kiek tai kainuoja, ir atitinkamai pridedama dar 14 dienų. Kaip 355 tūkst. apskaičiuoti, mes galėsime pristatyti komitete. Tai yra hipotetiniai skaičiai, kiek tokių diagnozuota asmenų, bet klausimas, ar jie tikrai savanoriškai rinksis gydytis stacionare.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Atsakėte į visus klausimus. A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu, kaip nurodė ir pats ministras, siekiama spręsti jautrias ir aktualias mūsų gyvenimo problemas. Be to, pranešėjas pažymėjo, kad tai daroma ne tik ministerijos iniciatyva, bet ir įgyvendinant praėjusių metų Konstitucinio Teismo sprendimą ir Valstybės kontrolės rekomendacijas. Siekį nustatyti, kad motinystės ir socialinio draudimo išmoka mokama ir moterims, kurios nėštumo laikotarpiu tapo neapdraustu asmeniu, galima laikyti viena iš priemonių, padėsiančių tam tikru laipsniu skatinti gimstamumą.
Pritariu ir siekiui įteisinti pakeitimus užtikrinant asmenų, kuriems nustatytas patologinis potraukis azartiniams žaidimams, teises ir laikiną nedarbingumą gydantis specializuotame stacionare. Išduodant jiems nedarbingumo pažymėjimą ir kompensuojant jų gydymosi metu prarastas pajamas, bus sudarytos vienodos sąlygos kitų psichikos sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu ir tokie asmenys bus skatinami gydytis.
Palaikau ir siekį pailginti ligos išmokų mokėjimą nuo 14 iki 28 kalendorinių dienų asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės sindromo vartojant psichoaktyviąsias medžiagas. Tikėtina, kad šis pakeitimas taip pat paskatins asmenis gydytis nuo minėtų ligų, nustatant dvigubai didesnį apmokamų dienų skaičių jų gydymosi metu prarastoms pajamoms kompensuoti. Taigi palaikau teikiamo projekto idėją ir prašau gerbiamus Seimo narius jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš irgi taip pat palaikau projektą ir balsuosiu už, tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną rimtą problemą, jog verslas, kuris organizuoja lošimus, pelnosi iš lošimų ir tai darydamas sukuria neigiamas pasekmes visuomenėje pripratindamas žmones prie lošimų iki tokio lygio, kad jie tampa priklausomi. Už tų žmonių gydymą, už pagalbą tiems žmonėms dabar turi susimokėti visi mokesčių mokėtojai, kurie nei yra susiję su lošimo bendrovėmis tiesiogiai, nei apskritai yra kažkada gyvenime lošę ar užėję į lošimų namus. Mano giliu įsitikinimu, jei vis dėlto reikalinga pagalba (o pagalba tikrai yra reikalinga), už tą pagalbą turi susimokėti tie, kurie sukelia šias neigiamas pasekmes – kaip kad tiesiogiai lošimų namai, organizuojantys lošimus. Vėlgi kviesčiau ministrą pagalvoti apie papildomo įstatymo projekto teikimą, kuriuo būtų didinamas apmokestinimas lošimo namų, kurie ir sukelia šias neigiamas pasekmes. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 80 Seimo narių: vienbalsiai – 80 pritarė įstatymo projektui po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 22 dieną. Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Dėkoju už pritarimą.
11.52 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755 (pateikimas)
Vėl kviečiu ministrą L. Kukuraitį – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3755.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamo įstatymo tikslas – suteikti teisę Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams atlikti kontrolinius pirkimus. Įstatyme siūloma nustatyti Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams teisę Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka atlikti kontrolinius pirkimus, kurių tikslas – nustatyti nelegalų, nedeklaruotą darbą ar nedeklaruotą savarankišką veiklą. Nustatyti, kad atliekant kontrolinį pirkimą apie inspektavimą darbdaviui, darbuotojų atstovams nepranešama.
Įstatymas įsigaliotų 2020 m. gegužės 1 d. ir šios priimtos nuostatos padėtų mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir dėl nelegalaus arba nedeklaruoto darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos patiriamus valstybės biudžeto pajamų netekimus, skatintų sąžiningą ir skaidrų verslą.
Kitoms institucijoms, vykdančioms nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę (Valstybinei mokesčių inspekcijai, policijai) jau yra suteikta teisė neplaninių patikrinimų metu atlikti kontrolinius pirkimus. Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. Prašom projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Suprantama, dar vienas žingsnis į tokį persekiojimą, į tokią policinę valstybę. Galbūt tai ir nepuošia mūsų šalies.
Kita vertus, ar neįsivels šiuo atveju Darbo inspekcija į teismus, nes kai kada sudėtinga įrodyti, tarkim, ar čia išprovokuotas veiksmas, ar čia, tarkim, iš tikrųjų toks veiksmas, o galbūt kažkokio kvituko neišdavė. Negalėtumėte pasakyti analogiškų situacijų, pavyzdžiui, kitose srityse, kurias jūs minėjote, ar yra, ar nėra, ir ar iš tikrųjų tai ne brangiau kainuos valstybei, negu galbūt skatinti žmones nepirkti įmonėse ir įstaigose, kurios dirba nelegaliai ir slepia mokesčius? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Taip, iš tiesų tai yra pačios Valstybinės darbo inspekcijos inicijuota įstatymo pataisa siekiant, kad tais atvejais, kai jie apsilanko, turėtų faktinių įrodymų, kad iš tiesų komercinė veikla yra vykdoma, bet jinai yra nedeklaruojama ar slepiama. Tam pritrūksta įrodymų. Dėl to yra ta kontrolinio pirkimo galimybė, kad būtent tų įrodymų būtų, ir tada būtų galima priimti atitinkamus adekvačius sprendimus. Šiuo požiūriu faktų daugėtų naudai… nelegaliam verslui skaidrinti.
Dabar apie kitas institucijas. Pats duomenų neturiu, bet galėtume tikrai pateikti informaciją. Manau, kad Valstybinė darbo inspekcija taip pat darė analizę, kaip sekasi toms institucijoms, kurios turi teisę, ir kiek čia yra teisinio proceso kaštų ir žmogiškųjų resursų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. J. Dagys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, noriu šiek tiek pasiteirauti jūsų dėl tikslingumo. Aš suprantu, kai Mokesčių inspekcija bando užfiksuoti kvito neduodančius prekybininkus, suprantu aplinkosaugos inspektorius, kurie galbūt daro slaptus pirkimus siekdami nusipirkti, pavyzdžiui, iškamšas gyvūnų, kurie neleidžiami Lietuvoje, bet prekiaujama internetu. Bet ką gali darbo inspektoriai pirkti? Kokią konkrečią praktinę situaciją jūs įsivaizduojate įtikinėdami Seimą paleisti dar vieną verslo, taip sakant, potencialų tokį… na, kad verslas vėl kiekvieną dieną turėtų jausti, kad juos kas nors iš užkulisių stebi?
Antras klausimas yra grįstas aiškinamuoju raštu. Kaip jūs rašote aiškinamajame rašte, 80 % nelegalių darbuotojų Darbo kodekso pažeidimų įvyksta statybose. Jau šiandien Statybininkų asociacija yra sukūrusi statybininko kortelę. Darbo inspekcijos pareigūnai sako, kad…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega.
S. GENTVILAS (LSF). …tai yra unikali inovacija, galinti išgydyti statybų sektorių nuo nelegalaus darbo. Kodėl imamasi kažkokių verslo, sakyčiau, kontrolės atvejų, kai pats verslas jau iš tikrųjų yra suradęs receptus? Kodėl jų nepritaikote tiesiogiai? Ačiū už atsakymus.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų ir dėl darbo pažeidimų yra tikrai didelių problemų, kai kalbame apie nelegalų darbą arba mažai deklaruotą darbą, arba savarankišką darbą ten, kur turėtų būti samdomas darbas. Taip pat dėl piktnaudžiavimo bedarbio statusu, kai žmonės yra priimami, gauna išmokas, bet įdarbinami mokant į rankas tam, kad žmogų motyvuotų, pasiliktų darbo vietoje ir taip toliau. Todėl reikia, kad šiuos pažeidimus Darbo inspekcija identifikuotų, ir čia tie kontroliniai pirkimai prisidėtų.
Kalbant apie statybininko kortelę, taip, iš tiesų Vyriausybėje pastarąjį pusmetį vyko labai intensyvios diskusijos su Statybininkų asociacija. Po labai ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad vis dėlto Vyriausybė teiks pasiūlymus… įstatymų projektus, kad tik sukurtume statybininko kortelę, tačiau valstybės valdomą, tuo metu, kai ateisime su įstatymais ir paaiškinsime, kodėl Vyriausybė apsisprendė, kad operatorius būtų valstybė, tai yra Valstybinė darbo inspekcija, o ne asocijuota struktūra, nors suprantu, kad čia yra teisingų klausimų.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys. Prašom klausti. Ruošiasi M. Majauskas.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, turbūt jūs patys vertinote, kaip tas pasiūlymas atrodytų Europos Sąjungos kontekste, kokia yra praktika? Gal galėtumėte truputį detalizuoti, ar jau yra tokie modeliai, tokios galimybės kitose valstybėse, ar jos pasiteisino, ar ne? Ar čia mūsų lietuviška inovacija?
L. KUKURAITIS. Dabar konkrečių šalių, kur tai vyksta, tikrai neįvardysiu. Galėsime pristatyti komitete, jeigu bus svarstomas šis projektas. Manau, kad tikrai Valstybinė darbo inspekcija ir ministerijos kolegos vertino ir tarptautinę patirtį, mes ją pristatysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų darbo rinkoje darbo užmokesčio šešėlis yra didžiausia problema ir sudaro didžiausią dalį šešėlio, ypač vokeliai, ir čia jūsų priemonės ir pastangos tikrai yra prasmingos ir labai sveikintinos. Aš tiesiog norėjau paklausti vėlgi, ką ir kolegos užsiminė, kokias praktikas analizavote, kodėl nusprendėte būtent tokią priemonę pasirinkti? Galbūt analizavote, kaip buvo daromi neplaniniai, kontroliniai, slapti pirkimai, pavyzdžiui, vaistinėse, kokį tai efektą davė, galbūt kokią nors kitą praktiką žiūrėjote?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Tikrai Valstybinė darbo inspekcija, kaip ir sakau, rėmėsi jau dabar vykdančių kontrolinius pirkimus įstaigų patirtimi ir priėjo prie išvados, kad ir jiems yra reikalinga ši priemonė. Tai yra tik viena iš priemonių viso paketo, kur stengiamasi mažinti šešėlį.
Statybininko kortelė, apie kurią užsiminė gerbiamas Simonas, irgi yra kita priemonė, dėl kurios ateisime rudenį ir pristatysime projektus. Tikiuosi, kad turėsime Seimo sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu? Nori kalbėti S. Gentvilas. Motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, vadovaujant D. Kreiviui Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, buvo atlikta valstybės kontroliuojančių institucijų pertvarka ir buvo tartasi, kad, rodos, iš 120–130 institucijų… institucijos koordinuotų savo veiksmus ir maksimaliai verslą per metus trikdytų bent keletą… ne daugiau negu 9 kartus. Šiandien matome dar vieną iniciatyvą, kai Darbo inspekcijai iš tikrųjų sunku identifikuoti atvejus, praktinius atvejus, kada ji turi lankytis ir fiksuoti. Tą patį galėtų daryti Mokesčių inspekcija, fiksuodama kvito neišdavimą, arba aplinkosaugininkai, kurie irgi turi, vaistininkų, farmacijos tarnybos. Ir čia atrodo tik dar viena perteklinė priemonė.
Tie atvejai, kurie yra pagrindiniai nelegalaus darbo atvejai, yra būtent statybų sektoriuje. 80 % nelegalaus darbo yra statybų sektoriuje. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip šito slapto pirkėjo galimybė Darbo inspekcijai pasitarnaus, kad sukontroliuotų statybų sektorių. Valstybė, užuot kūrusi naujus dalykus, tokius kaip statybinė kortelė, investavusi du papildomus milijonus… Skaidrus verslas jau šiandien turi receptą, kaip išgydyti statybų sektorių nuo nelegalaus darbo, tai yra leisdamas Statybininkų asociacijai, suteikdamas įgaliojimus kažkuria prasme atlikti viešojo administravimo funkcijas ir iš esmės kontroliuoti nelegalų darbą, kurio yra labai gausu statybų sektoriuje. Dabar imamės kažko šalutinio, kas iš tikrųjų neišspręs esminių problemų, o atrastus receptus mes ignoruojame, sakydami, kad investuosime papildomai du milijonus ir tik tada galimai mistiškai pasieksime rezultatus. Esu skeptiškas ir balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomų kolegos nesiūlo. Siūloma svarstyti spalio 15 dieną.
12.03 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji Seimo nariai, jau yra laikas Vyriausybei valandai, 12 valandų. Noriu jus tik informuoti ir susitarti, kad Seimo nutarimų dėl teisėjų atleidimo priėmimo procedūrą pradėtume tuoj po Vyriausybės valandos, o po to – slaptas balsavimas. Dėkoju už pritarimą.
Vyriausybės valanda. Gerbiamieji ministrai, gerbiami Seimo nariai, pirmasis klausia opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Jums du klausimai. Pirmasis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Klausimas būtų gerbiamam premjerui. Sveikinu jus apsilankius Seimo posėdyje, tiesą sakant, nesitikėjau. Pirmas klausimas – dėl Kauno miesto ir Kauno rajono. Visi girdėjome, kaip Kauno miesto meras išsakė savo siekį perimti dalį Kauno rajono teritorijos, kreipėsi į Vyriausybę, siekdamas organizuoti apklausas, nors peržiūrėjus Vietos savivaldos įstatymą aiškiai matyti, kad apklausas organizuoja pati tos teritorijos savivaldybė. Čia panašu, kaip aš įsigijau butą daugiabutyje ir man būtų patogu įsigyti visą daugiabutį, ir aš klausčiau kai kurių butų atstovų, savininkų, ar jie ne prieš. Kaip tokie viduramžiški metodai, jūsų galva, gerbiamas premjere, ar jūs manote…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kad užtenka tokio dalyko, ar vis dėlto žiedinių savivaldybių klausimas yra nacionalinio masto klausimas ir bandomasis projektas jau buvo?
PIRMININKĖ. Klausti – minutė.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, ačiū už pasveikinimą. Noriu taip pat jus pasveikinti tapus opozicijos lyderiu, palinkėti jums sėkmės ir glaudaus bendradarbiavimo.
Dėl iniciatyvų, kurios yra teikiamos. Jos atitinka teritorijų ribų pakeitimo procedūras. Turi tokią teisę teikti gyventojų iniciatyvinė grupė, savivaldybės taryba. Manau, mes šiuo atveju laikysimės griežtai įstatymo. Tai yra pirma procedūra, turi būti atitinkamai įformintas kreipimasis į Vidaus reikalų ministeriją. Tik tuomet prasidėtų procesas, būtų laikomasi, kaip minėjau, griežtai teisės aktų reikalavimų.
Mūsų pozicija yra labai paprasta. Tai yra žmonių valia. Tik žmonių valia, išreikšta demokratiniu būdu, galima inicijuoti arba keisti savivaldybių ribas. Jeigu tokia žmonių valia bus ir bus atitinkamai laikomasi griežtai numatytų įstatymų, tai bus vieni sprendimai. Bet kokiu atveju galiausiai sprendimai bus priimami čia, bet pagrindinis esminis dalykas yra vietos gyventojų valia. Ne kas kur nori ką nors prisijungti, bet jeigu vietos gyventojai išreiškė tokią valią, norėdami patys keisti savo savivaldos ribas. Tokios pozicijos mes ir laikomės.
Dėl žiedinių savivaldybių ta diskusija, matyt, visą laiką būna, nuslopsta, vėl pakyla. Ji turi pagrindo. Bent jau šiame etape aš matau, kad daug centrinės valdžios institucijų, kurios buvo dubliuojamos miesto savivaldybėje ir rajono savivaldybėje, iš tikrųjų po įvairiausių pertvarkų yra konsoliduotos. Taigi aš nematau didelio efekto. O visa kita, kaip jau minėjau, žmonių valia, demokratiniu būdu, taip, kaip numato mūsų įstatymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų antras klausimas. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Antras klausimas taip pat premjerui dėl miškų. Prezidentas G. Nausėda jau išsakė kai kurias iniciatyvas, tiesa, jos dar nėra registruotos įstatymų projektų pavidalu, dėl miškų plyno kirtimo. Jis lyg ir siūlo perpus mažinti. Mūsų frakcijos kolega L. Balsys pasiūlė apriboti tuos plynus kirtimus saugomose teritorijose. Kaip, jūs manote, reikėtų daryti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes palauksime konkrečių siūlymų, kurie bus. Kaip sakėte, kai bus įregistruoti, tada ir svarstysime. O aš remiuosi visą laiką specialistų ir mokslininkų pasakymais, kaip mišką tvarkyti, kad jis atitiktų visus tiek pirmiausia gamtosauginius reikalavimus, tiek ekonominės ūkinės veiklos reikalavimus.
Gal aplinkos ministras gali papildyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš patikslinsiu, kad iš tiesų mūsų siūlymai lygiai taip pat yra mažinti plynų kirtimų biržes, ir Vyriausybės yra pritarimas. Kalbant apie saugomas teritorijas, taip pat kalbame apie atvejo ir būtinuosius kirtimus, kurie susiję tiek su vabzdžių invazijomis, tiek su medynų tam tikrais kataklizmais – tai po audrų, po vėtrų, kai yra išvartoma. Tik tuo atveju vykdyti plynus kirtimus. Ta pozicija tiek mūsų, tiek prezidentūros turbūt panaši. Jei bus kokių nors konkrečių pasiūlymų, tikrai jie bus svarstomi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Nematau kultūros ministro. (Balsas salėje) Prašau? Komandiruotėje. Tada atsiprašau, bet kreipiuosi, nematau ir finansų ministro. Komandiruotėje. Tai belieka tada Ministras…
PIRMININKĖ. Atsiprašau Vytauto, tiesiog suteiksiu jums laiko. Informuoju: V. Šapoka, V. Sinkevičius, M. Kvietkauskas, A. Veryga ir L. A. Linkevičius yra išvykę. Ačiū. Dabar klauskite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Lieka tik premjeras. Gerbiamas premjere, rodos, rugpjūčio 20 dieną meno kūrėjų… ne meno kūrėjų, bet teatrų, valstybinių įstaigų asociacija kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentą, Kultūros komitetą, dar kažką su laišku, kuriame nuogąstauja dėl būsimo dar neregistruoto, bet iš žiniasklaidos girdėto Kultūros pagrindų įstatymo projekto. Jame išreikšta didžiulių abejonių.
Koks jūsų asmeninis požiūris ir kaip premjero, ar jūs susipažinęs su tuo dokumentu? Labai gaila, kad ir buvusi ana ministrė nesitarė su kultūros lauku, jai nepasisekė baigti kadencijos, ir dabar panašu, kad tokie dokumentai ruošiami už uždarų durų, ir kultūros laukas, kuris yra pagrindinis tų gairių įgyvendintojas, sužino apie numatomas kokias nors pertvarkas iš tokių projektų, kurie galimai virs taip pat dokumentais ir vėl sukels didelį erzelį. Ar nevertėtų vis dėlto kaip nors, na, plačiau diskutuoti ir nedaryti tos klaidos dar kartą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs labai teisingai pasakėte, pažymėjote dėl dviejų teisės aktų, kurie buvo ilgai įstrigę. Vienas iš jų yra šitas svarbus įstatymas. Mes preliminariai esame jį neformaliai apsvarstę, bet ministro patikinimą turiu ir galiu lygiai taip pat patikinti, kad į Vyriausybę net formaliam svarstymui, derinimui jis nebus pateiktas tol, kol nebus supažindintas ir platus kultūros visuomenės laukas. Jeigu reikia, mes tokią praktiką turime. Jeigu yra nuomonių išsiskyrimų ar abejonių, kviečiame diskutuoti į Vyriausybės kanceliariją ir tada išklausome visas nuomones ir priimame galutinį sprendimą. Taigi ta diskusija tikrai dar bus ir nebus taip, kad bus Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas, kuris nebuvo derintas, diskutuotas ir nebuvo matytas kultūros bendruomenės. Tikrai to nebus.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, tikėsimės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Savo klausimą norėjau adresuoti finansų ministrui, bet šiandien, atrodo, premjerui tenka atidirbti už visus išvykusius ministrus. Gerbiamas premjere, finansų ministras pastarąsias savaites pavartojo visas įmanomas metaforas kalbėdamas apie ekonomikos ateitį, kad temdo debesys, kad baigiasi vasara, kad artėja žiema ir panašiai, ir taip toliau. Numatant tą artėjančią žiemą, tiek Vokietijoje, tiek ir JAV jau kalbama apie konkrečius planus palengvinti mokestinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui, kaip nors ieškoti būdų skatinti ekonomiką. Mano klausimas jums ir finansų ministrui. Ar įmanoma ir kaip įmanoma suderinti tą nesibaigiančią mūsų visų vasarą su priešrinkiminiu biudžetu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Viskas yra įmanoma ir galiu patikinti, kad Vyriausybė tikrai pateiks biudžetą, kuris yra atsakingas, subalansuotas, laikomasi ir griežtos fiskalinės drausmės ir paisoma tų „gamtinių“ pokyčių, kurie pirmiausia palietė tiek pasaulinės rinkos, tiek Europos ekonomiką. Lietuvoje vasara tikrai į pabaigą, bet žiemos mes dar nematome ir tikrai artimiausius trejus metus nematysime. Bet, nepaisydami to, mes ruošiamės. Aš jau minėjau, ir finansų ministras minėjo, įvertinus paskutines prognozes, visgi dar trejus artimiausius metus augsime. Šiemet augsime sparčiau, negu buvome prognozavę. Tačiau ruošiamės iš tikrųjų, kalbant ir apie rezervus, ir apie žmonių perkamosios galios ir pajamų didinimą, kas susiję su mokestinės aplinkos pakeitimu, nes artimiausiu metu, matyt, mes matysime, taip ir yra, mūsų ekonomikos vienas iš augimo variklių bus vidaus vartojimas, mūsų žmonių perkamosios galios išnaudojimas. Toliau – sėkmingos tiesioginės užsienio investicijos, kur mes tikrai matome geras tendencijas. Aišku, ir iššūkis yra, bet tai jau kiekvienos Vyriausybės iššūkis būna, – tikslingas šio finansinio periodo Europos Sąjungos lėšų investavimas. Ne panaudojimas, bet investavimas.
Tai štai šiuos momentus mes tikrai matome, sveriame. Prognozės dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo tikrai yra palankios tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, jeigu niekas nesikeis, jeigu neištiks kokių nors kataklizmų. Ir, aišku, rezervo kaupimas, ką mes ir toliau nuosekliai darome.
Jeigu reikės ir atsiras tas šaltukas, mes tikrai naudosime tą priemonę, kurią neišvengiamai reikės naudoti, tai yra skatinti dar daugiau vidaus vartojimą, ir tokias priemones turėsime padaryti iš sukauptų rezervų. Na, nieko čia naujo nesugalvosi. Svarbiausia, kad nepadarytume iš tikrųjų… neužsidėtume, ką ministras ne kartą minėjo, rožinių akinių ir nematytume realybės.
Aš suprantu, kad tai bus labai sunku kalbant apie kitus metus, bet gyvenkime ne tik 2020 metais, gyvenkime ir kitą laikotarpį ir prisiminkime, kad niekas irgi nežino, kaip čia bus, kam teks atsakomybė 2020 metais. Tai mes liksime atsakingi ir paliksime valstybę, valstybės finansus ir ekonomiką tik tvarią ir atsakingai valdomą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, neklausiu nieko naujo, aš klausinėju ir klausinėju tą patį per tą patį. Gaunu atsakymus, bet negaunu rezultato. Aš neklausiu apie „Sodros“ darbuotojų darbo užmokestį, kur nevykdote jau 9 mėnesius įstatymo, nors prisiekėte ir iš stalčiaus į stalčių dėliojate, ir ministrą pakeitėte, bet vis tiek nevykdote.
Aš paklausiu labai konkretaus klausimo, kurio irgi nevykdote. Ar galite pasakyti, kiek darbuotojų atstovų yra valstybės valdomose įmonėse, tą mes nustatėme naujame patobulintame Darbo kodekse prieš dvejus metus? Čia sėdi vienas ministras, kuris tikrai gali pasakyti, kad vienoje nėra.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš nieko naujo jums ir nepasakysiu į abudu klausimus. Kokie klausimai, tokie ir atsakymai. Ministras turbūt jau ne kartą minėjo Visagino atominę elektrinę ir vykstantį procesą. O apie „Sodrą“ aš galiu dar paminėti, kad buvo priimtas sprendimas, kuris buvo nepagrįstas finansais. „Sodrai“ norint įgyvendinti tuos rezultatus tiesiog reikia susitvarkyti savo struktūrą ir kitokio varianto nėra. Negali kitaip būti ir kitaip nebus. Aš suprantu, kad mes turime visokių labiau mėgstamų institucijų dėl įvairiausių priežasčių, bet kai priimame tokį sprendimą, be politinio sprendimo, visą laiką reikia pagalvoti ir apie finansinį. Vien formalus įstatymo priėmimas nesprendžia tų klausimų, jeigu iki to laiko nebuvo sutarti ir surasti finansavimo šaltiniai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia naujos frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas Algirdas Dumbrava, Algimantas Dumbrava. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Premjerui tikrai norėčiau duoti laiko trupučiuką pailsėti, daug klausimų jam šiandien.
Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrės. Gerbiama ministre, tikrai džiaugiuosi jūsų spaudoje išdėstytais prioritetais pagelbėti ugniagesiams gelbėtojams tiek savivaldoje, tiek statutiniams pareigūnams. Galbūt galite pasakyti, kokie kontūrai ryškėja, kokie jūsų matymai dėl kitų metų, kuo mes galėtume nudžiuginti šiuos pareigūnus? Labai ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Kontūrai tikrai ryškėja. Yra priimtas sprendimas pirkti cisternas, reikalingas ugniagesių gelbėtojų darbui, ir kitą įrangą atlikti jų funkcijoms. Tai bus daroma iš Europos Sąjungos lėšų. Šiuo metu jau baigiamos derybos su Europos Komisija, pirkimas pajudės. Taigi bus ugniagesių gelbėtojų aprūpinimas ir pagerintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbo sąlygos.
Taip pat kalbame apie darbo užmokesčio kilimą, kuris numatytas trejų metų laikotarpiu. Dar yra vieni metai, kai tas kilimas turi įvykti.
Taip pat vis dėlto praeitais metais savivaldybių ugniagesių komandoms nebuvo tos atskiros eilutės biudžete jų priskirtoms funkcijoms užtikrinti, tai ta biudžeto eilutė, mes labai tikimės, atsiras bendrame biudžete ir savivaldybių ugniagesių komandos taip pat gaus užtikrintą atlyginimą už savo atliekamas pareigas. Tikimės, kad jiems nereikės nebudėti kas trečią parą, kaip jie bandė taupyti lėšas, o iš tikrųjų viešasis saugumas yra vienas iš valstybės prioritetų. Bet taip pat reikia įvertinti tai, kad pačios organizacijos savo viduje turėtų priimti sprendimus, nes kai kurie sprendimai, mūsų vertinimu, ne visada yra racionalūs ir daug kainuoja mokesčių mokėtojų lėšų. Taip pat labai tikimės geranoriško bendradarbiavimo ir paieškos bendrų sprendimų, kurie tas organizacijas taip pat įgalintų priimti sprendimus ir pagerinti jų darbą ir kartu apmokėjimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Kirkutis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui apie gerovės valstybę ir konkrečiai apie vaiko pinigus. Vaiko pinigai buvo tapę centrine neva ašimi koalicijos derybose ir, man atrodo, tai ypač gali tapti didele ašimi prieš rinkimus dalinant ir barstant visiems pinigėlius. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog, mano požiūriu, tai nėra iki galo taikli socialinė parama, nes ją gauna visi. Ji nėra susieta netgi su tam tikromis galbūt paslaugomis – švietimo, sveikatos, nes pinigai juk ne tiesiai vaikui keliauja, o tėvams. Mes nežinome, ką jie daro. Ar jūs vis dėlto planuojate kaip nors keisti vaiko pinigų tikslingumą, kad tai taptų tikslingesne, jeigu galima taip pasakyti, socialine parama, o ne tik pinigų dalinimu visiems gatvėje?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Vaiko pinigai iš tiesų, kaip rodo mūsų turimi instrumentai, sprendžia vaikų skurdo problemą gana ženkliai. Faktiškai nuo tokios vienos paskutinių vietų pagal skurstančių vaikų skaičių Europoje mes jau 2019… o 2020 metais, jeigu padidinsime vaiko piginus, turėtume pasiekti netgi Europos vidurkį. Tuos duomenis mes gausime tuo metu, kai bus atlikti Eurostato tyrimai.
Vaikų skurdą sprendžia vaiko pinigai. Tai nėra vien tik vaikų skurdo problemos sprendimas, yra ir šeimų stiprinimo, todėl universali išmoka yra tam, kad padėtume visoms šeimoms, ne tik toms, kurios atitinka tam tikrus pajamų kriterijus, kad gautų tuos vaiko pinigus, nes vaikus užauginti kainuoja, ir kainuoja brangiai, ir tą mes žinome, ir dėl to visos šalys aplinkui mus skiria universalią vaiko išmoką. Ir tai turbūt yra vienas iš gerovės valstybės bruožų.
Bet, kaip jūs klausėte, mes tikrai daug dirbame su vaiko pinigų dizainu žiūrėdami, kaip galima stiprinti šeimas, bet kartu ir dar labiau spręsti vaikų skurdo problemą, taip pat nelygybės tarp vaikų problemą. Todėl tas Vyriausybės siūlomas sprendimas 60 plius 40 apima du naujus dalykus. Pirma, tai išplečia grupę. Prie tų, kurie gautų galimybę gauti tą papildomą išmoką, vadinasi, 60 plius 40, patektų daugiau šeimų, kad gautų didesnes pajamas iki 100 eurų.
Antras dalykas. Didėja skirtumas tarp universalios išmokos ir tos papildomos dalies, nes dabar mes turime 50 plius 20. 60 plius 40 – procentais skirtumas būtų didesnis ir tokiu būdu mes pataikytume labiau, kaip jūs sakote, į skurdo ir tas situacijas, kur pinigų reikia.
Turime visus išpjaustymus įvairių vaiko pinigų dizainų, galėtume, jeigu būtų poreikis, pristatyti, kaip tie vaiko pinigai sprendžia ne tik vaikų skurdo problematiką, bet ir nelygybės mūsų šalyje problematiką. Ir atrodo, kad vaiko pinigai turi išlyginamąjį dėmenį tam, kad mūsų visuomenė taptų lygesnė, kad būtų daugiau tos socialinės gerovės, dėl ko ir uždavėte klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Klausia A. Kirkutis. Ruošiasi A. Vinkus.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi esu pasiruošęs klausti konkrečiai sveikatos apsaugos ministro, o jo nėra salėje, aš pasiliksiu klausimą kitai Vyriausybės valandai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi R. Martinėlis. Minutėlę, tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Buvau pasiruošęs užduoti klausimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kadangi nėra ministro ir finansų ministro, aš drįsiu atsisakyti šiandien, kitą kartą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi J. Varkalys.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų arba ekonomikos, arba sveikatos ministrui, bet aš neatsisakysiu, paklausiu premjero. Dėl lauko kavinių, dėl prekybos alkoholiu lauko kavinėse diskusijos vyksta įvairios jau senokai, įvairiais aspektais, kad tie draudimai galbūt pertekliniai. Norėčiau paklausti, kokia būtų nuomonė. Sakykite, ar pritartumėte iniciatyvai visiškai išbraukti iš įstatymo draudimus, susijusius su prekyba alkoholiu lauko kavinėse?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Būčiau linkęs pritarti su atidėjimu protingam terminui, galbūt dvejiems metams, ir toliau stebėti situaciją, kaip kinta mūsų vartojimo įpročiai šalyje, kokius mes turime rezultatus ir pasekmes. Ir, be abejo, būčiau linkęs deleguoti dėl lauko kavinių, stacionarių lauko kavinių daugiau funkcijų savivaldybėms, kurios galėtų pačios spręsti. Ir būčiau linkęs svarstyti variantą, kaip ir kompromisinį variantą, dėl vadinamųjų lauko kavinių, nestacionarių lauko kavinių, pabrėžiu. Dėl asortimento galbūt procentuotės tam tikros… vertinti, ką galėtų nustatyti savivaldybė, sakykim, kaip pavyzdys – ne mažiau kaip 60–70 % pardavimų turėtų būti vaisvandeniai, maisto produktai, užkandžiai ir 30 % alkoholis. Tai yra riba, kuri liaudyje vadinamąsias girdyklas išskirtų.
O dėl viso kito, dėl kavinių atstumų 40 metrų ir paplūdimiuose, manau, turime atidėti porai metų ir padaryti tuos saugiklius, ką aš paminėjau, kompromisinius, ir suteikti daugiau teisių savivaldai pačiai apsispręsti. Aš manau, kad tos priemonės, kurios buvo čia kartu priimtos, davė rezultatus, tai akivaizdžiai matyti, ar dabartinės, kitos priemonės tikrai bus paveikios, manau, kad kol kas skubėti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Varkalys. Ruošiasi R. Popovienė.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas aplinkos ministre, norėjau klustelėti tokio dalyko dėl sklindančios žinios apie vandens tiekimo įmonių stambinimą. Gyventojai savivaldybėse yra sunerimę, matyt, per mažai informacijos turi tuo klausimu. Ir sunerimę dėl to, kad gali pablogėti paslaugos tiekimo kokybė, kad gali tekti mažiau investicijų į rajonų centrus ir kaimus, gyvenvietes. Ar tai pagrįsta? Ar tie dalykai bus grindžiami kaštų ir naudos analize? Kokia to nauda ir kokia stadija dabar tų dalykų yra? Ačiū už atsakymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu nuraminti gyventojus – tikrai niekas nėra daroma nepagrįstai. Dėl to, kas vyksta, yra užsakyta studija, būtent kaip išspręsti situaciją, kai per tiek metų kai kurių savivaldybių nuotekų ir vandens tvarkymo įmonės taip neefektyviai dirbo, kad šiandien Lietuvai gresia Europos Sąjungos sankcijos dėl nepanaudotų lėšų ir nepasiektų rodiklių. Tikslas yra būtent padėti patiems gyventojams, kad nebūtų vien tik savivaldybės pozicija ir rodymas pirštu ar į Seimą, ar į Vyriausybę dėl tų problemų, kurios jau yra pačios savivaldybės reikalas.
Ta studija turbūt ir atskleis, koks yra efektyviausias valdymo modelis. Ką mes dabar darome, tai kviečiame dar iki spalio mėnesio savivaldybių įmones teikti paraiškas, jos galėtų padėti pasiekti tuos rodiklius ir gautų papildomą finansavimą projektų, kurie padėtų tiems patiems žmonėms turėti kokybišką vandenį, ir būtų tinkamai sutvarkytos nuotekos. Tai turbūt mūsų visų bendras tikslas paskatinti.
O koks bus priimtas sprendimas, kai turėsime konkrečios studijos rezultatus, kai matysime, kiek įmonių dirba efektyviai, kiek neefektyviai, kai bus galima nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos ir kaštų pagrindimą, turbūt tada galėsime kartu ir priimti sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Popovienė. Prašom, klauskite. Ruošiasi A. Mazuronis.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti vidaus reikalų ministrės. Išties Lietuvoje turime precedento neturintį atvejį, kai viena savivaldybė perbraižo žemėlapius, skelbia referendumą kitoje savivaldybėje ir taip nori pasiimti pačius gardžiausius kąsnelius. Ir kol nėra valstybinio požiūrio į žiedines savivaldybes, nėra regioninės politikos, ir vyksta toks chaotiškas Lietuvos perbraižymas. Galbūt ir rajonas galės skelbti referendumą, pavyzdžiui, Kauno miesto dėl Šančių seniūnijos, kur yra 6 tūkst. žmonių parašų, ir į juo niekas nekreipia dėmesio.
Bet mano klausimas yra toks, ar iš tiesų šiandien galite garantuoti, kad referendumas bus organizuotas demokratiškai, kaip sakoma Vietos savivaldos įstatyme, ir balsuos viso rajono žmonės. Patikslinu, kad inicijuojama pertvarka palies viso rajono žmones, bet ne tik tų siūlomų ir dar per pusę draskomų seniūnijų gyventojus.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų toks atvejis, sakykime, išskirtinis, kadangi vis dėlto intervencija yra į kitos savivaldybės teritoriją, bet įstatymiškai tas nėra draudžiama. Pirmiausia mes galbūt per anksti pateikėme tokią nuomonę, kadangi dar negauta Kauno rajono savivaldybės nuomonė, ir dabar ant svarstyklių lėkštelės mes turime tik Kauno miesto savivaldybės planus. Tačiau mes privalome taip pat gauti Kauno rajono savivaldybės tarybos nuomonę šiuo klausimu ir tik tuomet organizuoti gyventojų apklausą.
Yra nustatyti reikalavimai, kaip turi būti organizuojama gyventojų apklausa, ir pagal tuos reikalavimus ji ir bus organizuojama. Be abejo, jūs labai teisi, pastebėjusi, kad vis dėlto tos regioninės politikos stoka galbūt ir suponavo tokią situaciją.
Rengiamas naujas Regionų plėtros įstatymas ir įgalins savivaldybes tarpusavyje bendradarbiauti, spręsti problemas, aktualias gyventojams tiek vienos, tiek kitos savivaldybės, kurių ribos yra susijusios, – tai infrastruktūros, viešojo transporto, paslaugų dalykai. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų valstybiškai pažiūrėti, ar mes perbraižome visų savivaldybių ribas, tokia iniciatyva gali kilti iš įvairių kitų savivaldybių, ypač iš didžiųjų miestų, kurie realiai nori ne tiek teritorijos, kiek GPM mokesčio surinkimą pasididinti savo savivaldybėje. Manau, ir jums, gerbiami Seimo nariai, bus pateiktas naujas visiškai, kokybiškai parengtas požiūris į regionų politiką naujame įstatyme. Labai tikimės taip pat tos plačios diskusijos. Ministerija dabar skiria didžiausią dėmesį parengti tam įstatymui, o juo visai kitaip mes įgalinsime dirbti regionų tarybas, spręsti bendras problemas. Galbūt nekils noro pretenduoti į kito rajono savivaldybę, bet bus siekiama bendrų rezultatų, kurie bus iškelti iš tos savivaldybės ribų, ir taip įgalins spręsti gyventojų keliamas problemas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi premjerui šiandien ir taip daug klausimų buvo, tai jam leisiu pailsėti ir neklausiu. O paklausiu neseniai pradėjusio eiti pareigas susisiekimo ministro ne Jaroslavo Neverovičiaus, bet Narkevičiaus.
Gerbiamas ministre, jūs einate pareigas jau beveik mėnuo. Norėčiau pratęsti savo klausimą, kurio aš jūsų klausiau, kai pradėjote eiti pareigas, apie jūsų buvusio pirmtako labai skambius žodžius. Ar per tą mėnesį, kurį dirbate, jūs jau esate pradėjęs arba atidavęs medžiagą ikiteisminiam tyrimui pradėti į Generalinę prokuratūrą? Jeigu taip, kokiais atvejais? Ar tie tyrimai jau yra pradėti? Ar yra nustatyti kažkokie kaltinamieji? Ir kokios visų tų vagysčių pasekmės toliau, kas buvo prieš tai ministrui ministraujant? Ministre, atsakykite, kas vagia, kur vagia ir kur materialų, valstybei priklausantį turtą padėjo? Iš tiesų buvusio jūsų kolegos pareiškimai buvo labiau negu skambūs.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Darbo mėnuo dar nepraėjo, vienas dalykas. Antras dalykas, į teisėsaugos institucijas kol kas jokios medžiagos nėra pateikta. Vykdoma audito analizė. Aš tiek pasakyčiau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, klausia S. Tumėnas. Ginčus asmeniškai galbūt pratęsite. Dabar klausia S. Tumėnas. Ruošiasi G. Skaistė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pirmiausia sveikinu tris naujus ministrus, kurie iš kalbinančiųjų tapo kalbinamaisiais, tik dar senbuviai, matyt, truputį juos skriaudžia, kad į antrą eilę visus pasodino.
Noriu kreiptis į švietimo ministrą. Gerbiamas ministre, jūs paveldėjote daug dalykų, tarp jų ir universitetų finansavimo metodiką. Kaip jūs žinote, finansavimas skiriamas atsižvelgiant į valstybės studijų krepšelius, kiek skiriama. Tai yra naudinga dideliems universitetams ir pražūtinga mažiems, kuriuose po beveik 50 % yra patys mokantys už studijas, pinigų jie negauna už tai. Ar jūs dabar, formuodamas naują biudžetą, darysite kokių nors pakeitimų? Ar galima tikėtis, kad keisis ta tvarka, kad nebūtų skiriama atsižvelgiant vien į valstybės finansuojamas vietas? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Klausimas taiklus. Atsakymas yra taip. Vyriausybė vakar patvirtino Mokslo ir studijų įstatymo pokyčius, kuriais numato iš esmės keisti finansavimo sistemą, orientuojant į, pirma, socialiai teisingesnį prieinamumą studijų visoms studentų kategorijoms, antra, į kokybę ir efektyvumą. Būtent ši dalis numato pakeisti pačią finansavimo sistemą taip, kad bazinis finansavimas išliktų orientuotas, na, tikrai nėra abejonių, kad vis dėlto labai priklausys nuo studentų skaičiaus, bet sudaromos galimybės įstoti į registruotas ir patvirtintas esančias programas visiems studentams, kurie tenkina minimalius nustatytus reikalavimus. Maža to, universitetams sudaroma galimybė iki 25 % turėti nubyrėjimą, tai yra nesilaikyti būtinai galvų ir priklausyti nuo šito finansavimo. Taip pat numatyti ir kiti pokyčiai, kurie dėl antrosios pakopos numato lankstesnį priėmimą ir jų išlaikymą. Kartu, aišku, universitetai turi įsipareigoti dėl kokybės ir numatomos sutartys su universitetais tam tikros apimties, jos nuo 2022 metų pradėtų veikti. Kai kurie kokybės rodikliai yra objektyvūs ir kai kurie priklauso pagal specifiką, tarkime, gali būtų palankūs regioniniams universitetams, kurie yra kitokie negu didieji štai tie klasikiniai universitetai.
Aš manau, kad Seimas, svarstydamas šiuos projektus, turėtų iš esmės palaikyti, nes tam pritaria ir patys universitetai ir, mano galva, tai yra labai svarbu visiems sektoriams, tarp jų mums, mūsų ministerijai, ir jums, kurie rūpinasi mokytojų rengimu. Mes numatome daug priemonių, kaip būtų galima tiems universitetams, kurie rengia mokytojus, padėti pritraukti gabiausius studentus, juos išlaikyti, ir iš tikrųjų finansavimas neturėtų būti susijęs vien tik studentų pritraukimui. Tai liečia ir, tarkim, tą patį Šiaulių universitetą. Aišku, gal klausimų kils ir reikės tartis su šakinėmis ministerijomis, kaip pritraukti studentus ten, kur reikia šakinėms ministerijoms, tarkime, inžinierių, technologų, žemės ūkio specialistų ir panašiai. Finansavimas ir dabar yra, ir vietų yra, tačiau jos neužpildomos tik todėl, kad studentams tos studijų programos yra nepatrauklios. Kaip skatinti, irgi tariamės su šakinėmis ministerijomis. Kitų metų biudžete ir šakinėms ministerijoms apie tai pagalvoti finansiškai. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra žemės ūkio ministrui dėl ministerijos perkėlimo į Kauną. Jūs turėjote šiek tiek abejonių, ar verta tą daryti, vėliau pasirodė pranešimai žiniasklaidoje, kad, įvertinę aplinkybes, nusprendėte, kad vis dėlto verta ministeriją perkelti, tačiau dėl jūsų abejonių išėjo taip, kad pirmos vietos nugalėtojas SBA koncernas atsiėmė savo pasiūlymą. Dabar išeina tokia situacija, kad arba rinktis antros vietos nugalėtoją „Vičiūnų“ grupei priklausantį „Magnum“ verslo centrą, arba skelbti naują konkursą. Tai vienas klausimas būtų, ar prisiimate atsakomybę, kad vis dėlto dėl jūsų abejonių buvo atsiimtas optimaliausias pasiūlymas? Kitas klausimas. Ką planuojate daryti, ar skelbti naują konkursą, ar pasirinkti antros vietos nugalėtoją „Vičiūnų“ grupei priklausantį „Magnum“ verslo centrą?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Visų pirma norėčiau, kad kalbėtume faktais. Mano abejonių nebuvo, mano buvo natūralus klausimas, kadangi yra atsakomybė pasirašyti sutartį nedalyvaujant visame procese. Buvo natūralus procesas, kad įvertintų visą procedūrą. Suprantama, kad vertinimo metu tiekėjas atsiėmė pasiūlymą, ir tas vertinimas, kuris baigėsi rugsėjo 6 dieną, iš esmės prarado prasmę, nes, ką jūs minite apie antros ir trečios vietos likusius dalyvius, nei antros, nei trečios vietos dalyvių nėra, nes jie buvo išbraukti iš konkurso pagal techninių reikalavimų neatitikimą. Dabar vienintelis laimėtojas, kuris buvo, atsiėmė, tai konkursas yra taip ir neįvykęs, ir mes negalime kviesti nei antros, nei trečios vietų laimėtojų.
Apie ministerijos ateitį man sunku viską tiksliai pasakyti, kadangi visa komanda dar nesuformuota, bet mes turime Kaune veidrodinę ministeriją, kur yra priimti žmonės. Susirinks visa komanda ir aš manau, ką ir anksčiau ne kartą esu sakęs, kad Vyriausybės programos 235 punktas kalba apie regioninės politikos stiprinimą, tai mes jį ir įgyvendinsime, kad būtų neveidrodiniai skyriai Kaune, bet dar būtų ir pavaldžios įstaigos ir kituose regioniniuose miestuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi G. Steponavičius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimą norėčiau adresuoti vidaus reikalų ministrei. Jūsų pavaldumo… arba jūsų lyderystė iš tikrųjų turi rodyti pavyzdį visiems 60 tūkst. valstybės tarnautojų. Norėčiau, gerbiama Rita, paklausti jūsų, kaip jūs vertinate šiandien „Transparency International“ paskelbtą informaciją, kad kaip seniūnė, vadovaudama Seimo narių frakcijai, jūs nedeklaravote nė vieno susitikimo per pavasario sesiją, nė vienas jūsų frakcijos narys nedeklaravo nė vieno susitikimo. Šitą atsakymą jūsų labai norėtųsi matyti kontekste popietinės sesijos, kai mes narpliosime NSGK komisijos veiklos pradžią. Ar tai yra jūsų partijos politinė pozicija nedeklaruoti susitikimų, ar tai yra tiesiog atsitiktinumas, kad nė vienas susitikimas nebuvo deklaruotas nė vieno jūsų frakcijos nario? Labai ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Aš atsakysiu taip, kaip ir atsakėme organizacijai, tvarkančiai tą statistiką. Mūsų frakcijos posėdžio metu mes nusprendėme, kad mes nesusitikinėjame individualiai, nes labai sudėtinga įvertinti lobistus arba asmenis, kurie nori susitikti, o pasikviečiame (ir tuos susitikimus paskelbiame) organizacijas ar jų atstovus į frakcijos posėdžius. Taip yra vykdoma jau, rodos, pusantrų metų, gal daugiau – dvejus metus ir tos praktikos buvo laikomasi.
O Seimo nariai atskirai tikriausiai nedeklaravo susitikimų, bet frakcija susitikdavo… Mes kartu susitikdavome ir tada galėdavo, frakcijai dalyvaujant, visiems nariams išdėstyti savo poziciją vienu ar kitu klausimu, kelti problemas ar vertinti įstatymų projektus.
Neteko man taip pat matyti jūsų frakcijos narių deklaruotų susitikimų su „MG Baltic“ atstovais. Tikriausiai irgi pataisėte situaciją savo frakcijoje. Iš to konteksto išplaukia: tam, kam skauda, tas ir guodžiasi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi R. Šarknickas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, aš sveikinu ir jus, ir Vyriausybę su politinio sezono pradžia. Politinis sezonas sutampa ir su mokslo metų pradžia, tad mano klausimas, natūralu, bus susijęs su švietimu.
Gerovės valstybės siekis yra neatskiriamas ir nuo švietimo kokybės atskirties mažinimo. Mano rankose, gerbiamas premjere, yra Vyriausybės nutarimas dėl mokyklos tinklo taisyklių kūrimo. Jis, jūsų sprendimais, iki šiol leido turėti jungtines klases Lietuvos mokyklose. Prieš metus tokių mokyklų Lietuvoje buvo daugiau kaip 300 – beveik trečdalis Lietuvos mokyklų turėjo jungtines klases. Dabar kartelė yra sumažinta iki aštuonių vaikų, dar žemiau – tų mokyklų su jungtinėmis klasėmis šiek tiek sumažėjo.
Ar, gerbiamas premjere, jūs pasiruošęs pakeisti vieną sakinį šitame nutarime, kad Lietuvoje nebeliktų kokybės imitacijos ir mes galų gale nebe pagal XIX amžiaus kategoriją gyventume, o vaikų labui rūpintumės kokybe?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tendencijas geras pastebėjote. Norisi tikrai, net neabejoju, tuo keliu eiti, jeigu mes matome vaiką ir jo interesą pirmiausia. Bet, deja, šiandien turime situaciją, kad, be vaiko, dar nemažai, daug, kolegų politikų, tarybų narių mato mokyklą – pastatą, tinklą, darbo vietas ir vaikas yra antrame plane. Dėl to mes tikrai nuosekliai einame ir darome viską, kad šią situaciją pakeistume.
Vertiname realybę. Vertiname ir tą situaciją, su kuria susiduria mokyklos. Šiandien kai kurie sprendimai, kurie būtų priimti, tikrai sukeltų tam tikros įtampos dėl įvairių priežasčių: dėl pasiekiamumo, dėl galimybių gauti kokybišką išsilavinimą kitoje vietoje. Bet tikslas, manau, yra vienas – noras jį pasiekti kuo greičiau. Bet kartais tenka šiek tiek išdėstyti laike, norint pasiekti galutinį rezultatą be didelių aistrų ir emocijų, nes sistema tikrai yra jautri ir nuomonės čia yra įvairios. Kryptis yra aiški. Mes jos laikomės ir laikysimės.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi J. Razma.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei, džiugu matyti jus, premjere, sveiką, linkiu jums sveikatos. Norėčiau pasakyti apie kritinę redakcijų situaciją, kuri šiuo metu yra Lietuvoje. Tai pasekmės… daugelį jau metų pasekmė viso to yra dėl 21 % PVM tarifo, taikomo spausdinimui. Šiuo metu iš Lietuvos išvažiavo spausdintis per 120 redakcijų į Lenkiją ir į Latviją, virš 70 – Lenkijoje, virš 30 – Latvijoje. Mūsų ketinimas tada buvo taikyti PVM tarifą nuo 9 iki 5 % pardavimui ir pirkimui, o spausdinimui išliko 21 %. Ir kas įvyko, kad Lietuva, mes šiuo metu padarėme analizę, neteko apie 40 mln., o Lietuvoje iš viso redakcijų liko virš 30. Aš jūsų, kaip gero meistro, premjero, prašyčiau, turbūt ir susitikimo, ir pasiūlymo…
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …ką jūs apie šitą situaciją galvojate ir kokios galimybės galėtų būti sprendimo? Dėkoju jums.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Šiandien tikrai aš jums neatsakysiu, kokie galėtų būti sprendimai. Siūlymas yra, mes turime svarstyti. Kokie tai būtų nuostoliai, praradimai biudžetui arba kaip tai sugrįžtų, kaip jūs sakėte, galbūt įvedus tą lengvatinį tarifą, grįžtų galbūt tie užsakymai į Lietuvą. Tiesiog svarstytinas klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma, ruošiasi E. Gentvilas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas aplinkos ministre, turbūt sutiksite, kad politikai įformindami statybas ar tvarkydami savo sklypus turi būti teisėto veikimo pavyzdžiu visuomenei, ir neabejoju, kad jūs skaitėte publikacijas apie R. Karbauskio nusipirktą iš savo koncerno rezidenciją ir ten įvykdytas statybas, aptvėrimus. Buvo keliamos abejonės dėl observatorijos statybos be leidimo, dėl užtvertos gatvės, kai nebegalima patekti per ją prie marių, dėl užtverto aukšta tvora miško auginant kelis danielius. Sakykite, ar jūs ir jūsų tarnybos tokiais atvejais galite principingai viską išsiaiškinti ir atsakyti visuomenei, ar viskas yra padaryta teisėtai? Ir ką jūs nuveikėte aiškindamasis šitą istoriją? Ar jūs, sakykite, galite atskirti, kai iš tikrųjų veisiami laukiniai gyvuliai ir dėl to reikia apsitverti mišką ir kai yra tik imitacija, norint apriboti žmonių lankymąsi miškuose?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Manau, kad ši istorija jau yra išdiskutuota ir gauta pakankamai atsakymų, iš kurių galima daryti išdavas, tiek specialistų išvadas, kurios yra pateiktos, na ir politines išvadas, kurias jūs… ką čia dabar teigiate. Istorija, kaip aš sakau, pasibaigusi, išsisėmusi,. Jeigu yra naujų faktų, naujų aplinkybių, visada galima kreiptis, ir jūs, kaip Seimo narys, galite kreiptis į atsakingas institucijas. Mano žiniomis, leidimas laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje buvo gautas, tie laukiniai gyvūnai ir yra tenai. Viskas yra teisėta. Jie prižiūri… atitinka Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas ir gerokai viršija dar tą gerovę tų gyvūnų. Aš manau, kad iš tiesų kokių nors naujų aplinkybių, naujų faktų nėra, viskas yra atsakyta. Jeigu bus kokių nors… Dėl observatorijos, ką paminėjote jūs, tai ne mūsų specialistų kompetencija vertinti, ar ten galima statyti, ar negalime, tai yra turbūt paties savininko sprendimas pasirinkti, koks objektas bus. O dėl statybų leidimų, tikrai kokių nors pastabų ar pastebėjimų nebuvo. Čia turbūt toks individualus klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi L. Staniuvienė.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas ministrui J. Narkevičiui, bet norėčiau ir premjero nuomonę po to išgirsti. Vakar įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo aš esu išteisintas byloje su Uosto direkcija. Trejus metus mane politikuojantis buvęs uosto generalinis vadovas A. Vaitkus persekiojo, pradedant nuo 2016 metų pretenzijos, baigiant ieškiniu, kurį laimėjau. Beje, teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad E. Gentvilo veiksmai visada buvo apgalvoti, atidūs, įvertinant komercines rizikas, o štai A. Vaitkaus veiksmai buvo tie, kurie atvedė prie galimų Uosto direkcijos praradimų. Bylinėdamasis su manimi A. Vaitkus padarė Uosto direkcijai 55 tūkst. eurų nuostolį, tai yra žyminis mokestis, mokestis Uosto direkcijos advokatams ir mano advokato išlaidų apmokėjimas. 55 tūkst. eurų. Ar jūs, kaip įmonės steigėjas, pareikalausite iš dabartinės Uosto direkcijos vadovybės, kad iš A. Vaitkaus būtų išieškoti praradimai, kuriuos jis sukėlė su šita politine byla. Norėsiu ir premjero nuomonės, kaip valdysime valstybės valdomas įmones.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų Klaipėdos jūrų uosto direkcija teiravosi, kokių veiksmų imtis toliau, ar skųsti, ar teistis toliau. Ministerijos pozicija buvo ta, kad tai yra būtent direkcijos prerogatyva. Jie priėmė savarankiškai šitą sprendimą. Dėl tolesnių veiksmų jų pozicija dabar irgi fiksuojama ir ministerija toliau pareikš savo nuomonę. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). O valstybės įmones mes valdysime pagal aukščiausius EBPO standartus, kaip ir įstojome į šią organizaciją, padarydami valstybės įmonių valdymo pertvarką. Tai buvo vienas iš pagrindinių reikalavimų Lietuvai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi J. Liesys.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrui. Ministre, kas jums žinoma, kaip startuoja naujosios šeimos kortelės. Kiek man teko kalbėtis su šeimomis, kurios jau užsiregistravo, parsisiuntė, kalba, kad jos regionuose neveikia, nes nėra stambių įmonių, kurios norėtų registruotis į bendrą tinklą ir padėti šeimoms. Kortelė veikia tik didžiuosiuose miestuose. Kas jums žinoma ir ką jūs manote šituo klausimu? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų kortelė vystosi, ji galioja nuo liepos 1 dienos, nuo rugsėjo 1 dienos šeimos jau turi ir dabar yra jau virš 40 tiekėjų, kurių dalis yra nacionalinių, turinčių savo centrus, prekybos sistemas visose savivaldybėse, bet nemažai yra ir vietos savivaldos lygmens vietinių tiekėjų. Yra atskiras puslapis seimos-kortele.lt, kur galima pažiūrėti pagal savivaldybę, kiek kiekvienoje savivaldybėje yra draugiškų šeimai įmonių. Skaičius gana sparčiai auga. Šiuo metu, kaip sakiau, jau yra pasirašyta virš 40 sutarčių, dar dėl 60 šiuo metu mes deramės ir tikrai pasirašysime. Džiugu, kad pastaruoju metu gana ženklus proveržis yra regionuose, savivaldybėse – įmonės, įmonėlės pačios kreipiasi ir nori būti šitos kortelės dalyvės. Tik tokio aktyvumo ir nacionaliniame lygmenyje… tai stengiamės kiek galima reklamuoti, kviesti. Bet taip pat ir savivaldos lygmeniu to reikia ir kai kurie merai labai aktyviai ėmėsi, patys kviečia verslo įmones, kad jos taptų draugiškos šeimai. Kai kurios savivaldybės jau yra pačios bepasirašančios būti kortelės partnerėmis. Tokiu būdu, aš manau, įtrauksime visą Lietuvą ir tikrai šeimos, nuvažiavusios į vieną ar kitą savivaldybę, įvedusios šitame puslapyje savivaldybės pavadinimą, matys, kurios parduotuvės arba paslaugos, arba pramogų tiekėjai yra draugiški jiems. Tikrai šeimos naudojasi. Pačių šeimų yra jau virš 10 tūkst., gavusių kortelę. Tai yra nuo 70 tūkst. galimų gavėjų. Tai pakankamai ženklus skaičius ir kas savaitę tas skaičius auga, mes tas korteles gaminame, siunčiame, taip pat ir plečiame tinklą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamai pirmininkei. Gerbiamam premjerui sveikatos, trims naujiems ministrams gerų darbų Lietuvai. O klausimas būtų švietimo ministrui.
Gerbiamas ministre, sakykite, man teko per žinias girdėti ir jūs tą patį tvirtinate, kad bakalauro studijų valstybės apmokamas skaičius bus padidintas. Bet jūsų komentaro specialistė yra pasakiusi štai tokius žodžius, kad švietimo ir mokslo studijos, kur tikrai reikia pedagogų, ir medicinos studijos yra brangios, ko gero, to Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nedarys. Toks vienas klausimėlis.
Ir antras. Yra nutarimas 15 % vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, integruoti į klases. Kaip jūs žiūrite į tai? Ar tokie vaikai, tėvai, gali prašyti, kad juos integruotų į individualias arba privačias mokyklas?
A. MONKEVIČIUS. Nelabai aš supratau to klausimo. Mes kaip tik numatome, kad būtų galimybė jau nuo kitų metų, nuo rugsėjo mėnesio, stoti į bakalauro visas programas, išskyrus labai siaurą spektrą ribojimų, kur akivaizdžiai studijos yra brangios ir būtų perteklinės. Visur kitur pagal tai, kaip pasirengę, jie gali stoti laisvai. Tai yra naujovė. Į mokytojų rengimo studijų programas, kaip ir į kai kurias kitas, kurių reikia mūsų verslui, mūsų pramonei arba viešajam sektoriui, yra numatytos skatinimo priemonės, kurios orientuotų rinktis tas programas, kurių mums reikia. Būtent tai būtų nemokamos studijos, maža to, su paskatinimu rinktis tas studijų programas, kurių akivaizdžiai visi duomenys rodo, kad mums labai trūksta.
Dabar dėl integravimo. Kaip suprantu, nerimas dėl to, kad renkasi privačias mokyklas? Turite mintyje aukštąsias? Ar galite garsiau pakartoti klausimą? Nesupratau. Jeigu galite, garsiau trupučiuką.
PIRMININKĖ. Jonai Liesy, dar patikslinkite savo klausimą. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū. Tas 15 %, tai buvo priimtas įstatymas Seime, kad integruotų vaikus į mokymą, aš turiu minty, iki vidurinio mokymo programų. O privačios mokyklos, aišku savaime, tokių vaikų nenori priimti.
A. MONKEVIČIUS. Mes siekiame, kad kiekviena mokykla. Bet pirmiausia negalime užtikrinti, kad kiekviena mokykla tinkamai galėtų integruoti vaikus. Kai kalbame apie viešąsias mokyklas, apie valstybės išlaikomas, tai pirmiausia yra sutelktas dėmesys į pagalbą, kad tos mokyklos, kurios turi švietimo pagalbos specialistus, galėtų tinkle, toje savivaldybėje tinkamai tą daryti, ir tėvai turėtų tą galimybę.
Aišku, ateityje siektume, kad kiekviena mokykla būtų maksimaliai pajėgi integruoti. Nevalstybinės mokyklos tai daro savo nustatyta tvarka. Aš žinau patirties, kad jos tą siekia daryti, skiria tam finansavimą. Bet valstybės kokių nors papildomų lėšų, išskyrus, kas yra numatyta pagal bendrą finansavimo metodiką, jos, aišku, daugiau negauna. Tai daro savo iniciatyva. Ir tėvai, žinodami tas sąlygas, gali rinktis. Tokia yra teisinė situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, Vyriausybės valandą baigiame, bet posėdis nesibaigia.
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kęstutį Jucį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3776(2) (priėmimas)
Dėkojame gerbiamiems ministrams, premjerui už dalyvavimą, už atsakymus į klausimus. Grįžtame prie darbotvarkės klausimo, kaip jau buvome sutarę, prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Kęstutį Jucį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3776(2). Priėmimas. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto… (Balsai salėje) Viskas gerai? Minutėlę! Jūs dėl vedimo tvarkos?
M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis Seimo narių, matyt, nesitikėjo, kad suspėsime grįžti, aš suprantu…
PIRMININKĖ. Tikėjosi, nes prieš tai buvo pranešta.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik pabaigsiu sakinį. Aš manau, kad daugumos kolegų nėra, net ir tų, kurie užsirašė kalbėti. Suprantu, galima tai pravaryti greituoju būdu, bet galbūt verta būtų palaukti, kol sugrįš, nes tikrai gana svarbūs klausimai. Tai toks yra prašymas, bet suprantu, kad jūs galite jo ir nepaisyti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi prieš Vyriausybės valandą aš informavau, kad šiuos klausimus mes svarstysime po Vyriausybės valandos, dėl šio klausimo priėmimo slaptas balsavimas ir jis yra numatytas taip, kaip mes tvirtinome darbotvarkę, nustatytas laikas 13 val. ir 13 val. 20 min. Gerbiamieji, darbotvarkę tvirtindami visa tai matėme. Dar kartą primename seniūnams, kad pakviestų kolegas Seimo narius atlikti savo pilietinę pareigą. Šiuo atveju yra Seimo nutarimas.
Motyvai. J. Razma. Jo nematau salėje. V. Bakas. Yra. Atsisako kalbėti.
Gerbiami kolegos, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime jį patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Slaptą balsavimą pradėsime tuoj po šio plenarinio posėdžio pabaigos.
13.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3775(2) (priėmimas)
Ir antrasis slapto balsavimo reikalaujantis Seimo nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ Nr. XIIIP-3775(2). Motyvai. J. Razma. Nėra. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Nors, kaip minėjo ponas M. Majauskas, Seimo nariai nesusikoncentravę į šį klausimą, bet bent jau dėl protokolo ir istorijai turbūt liks. Aš tik noriu pasakyti, kad mes priimdami šį nutarimą…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji ministrai ir Seimo nariai, prašom truputėlį tylos! Vytautai, prašom tęsti.
V. BAKAS (MSNG). Priimdami šį nutarimą tikrai vykdome ne tautos valią ir ne Konstituciją. Pagal Konstituciją Seimas turėtų surengti apkaltą. Vykdome net ne savo valią. Mes įgyvendiname planą, mano įsitikinimu, mano nuomone, kuriuo tiesiog siekiame lokalizuoti teisėjų korupcijos skandalą, kuo greičiau nukreipti nuo jo dėmesį.
Mums siūloma teismų sistemos gangreną arba eroziją gydyti vitaminais, kai mažų mažiausiai reikia antibiotikų. Juk mes puikiai žinome, kad ir šis teisėjas, ir kiti teisėjai Aukščiausiajame ir Apeliaciniame teisme sprendimus priima ne vienasmeniškai, o kolegialiai. Yra priežiūros, yra kontrolės, yra sprendimų peržiūrėjimo mechanizmai, kurie turėjo veikti, bet neveikė. Negi jūs manote, kad žinojimas apie neteisėtus teisėjų, kuriuos mes šiandien svarstome, veiksmus, apie nepranešimą nėra grubus teisėjų etikos pažeidimas? O juk tų žinojusių tikrai buvo daugiau, nes tuose teismuose sprendimai priimami kolegialiu būdu. Ir mes nenorime to aiškintis. Negi jūs manote, kad šie keturi teisėjai, dirbantys Apeliaciniame ir Aukščiausiajame Teisme, galėjo vieni pažeminti teisėjo vardą? Mano intuicija sako, kad galėjo būti dešimtys teisėjų, kurie galėjo žinoti apie šių teisėjų veiklas, bet tylėjo. Galbūt stengėsi nematyti, nereaguoti. Yra daugybė žmonių, kurie ieškojo teisingumo, bet nesurado, jie prarado įmonės turtą, vardą. Tokie žmonės po truputėlį kreipiasi į Seimo narius.
PIRMININKĖ. Laikas, Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). Aš šiek tiek buvau nutrauktas, tai galiu kelias sekundes. Aš jus kviečiu, bent jau frakcijų seniūnus, kolegas, nedaryti, nelaužyti patiems Konstitucijos, nepaleisti teismų sistemos vėl į vadinamąją ūką, į uždarumą. Mes turime progą ją išvalyti ir valykime. Aš nebalsuosiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai gaila: kai mes sprendžiame tokį klausimą, Seime yra ne daugiau kaip 20 Seimo narių. Bet vis dėlto noriu kai ką pasakyti. Šiandien ryte mes frakcijoje labai rimtai svarstėme šitą susiklosčiusią situaciją. Be abejo, mes sveikiname Prezidento iniciatyvą ir savo balsais mes paremsime ją, bet lygiai taip pat mes girdime ir pono V. Bako argumentus, taip pat mes girdime ir autoritetingų teisininkų nuomonę, kad yra du keliai. Yra kelias, kurį siūlo Prezidentas, tai yra remiantis nuostata dėl teisėjo vardo pažeminimo, bet lygiai taip pat yra kitas kelias – apkaltos procesas Seime. Noriu priminti, kad šioje Seimo salėje prieš keletą savaičių, kai buvo pristatytas Prezidento dekretas, aš paklausiau tuo metu čia buvusios Prezidento patarėjos, ar ji gali garantuoti, kad šitas pasirinktas kelias, kuriuo mes einame šiandien, yra teisiškai tvarkingas ir ar nekils kokių nors teisinių kolizijų ir iššūkių ateityje. Garantijų jokių duota nebuvo. Todėl noriu pasakyti – taip, mes šiandien remsime šią Prezidento iniciatyvą, bet esame pasirengę bet kada grįžti ir prie apkaltos proceso Seime, kuris leis mums įtvirtinti teisingumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti savo kolegą Lauryną, žinoma, čia ne daug klausančių, tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Taip, kolegos, mes palaikysime Prezidento iniciatyvą, nes pareigūno vardo pažeminimas, be abejo, yra, bet greičiausiai mes to negalime konstatuoti, mes nesame teismas, greičiausiai yra priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos šiurkštus pažeidimas. Šitą gali konstatuoti tik Konstitucinis Teismas. Dabar mes lyg ir perimame šitą funkciją. Ir pažiūrėkime, kiek mūsų ateis balsuoti. Keliasdešimt žmonių. Ir mes išspręsime, ar žmogus sulaužė priesaiką, iki galo to neišsiaiškinę. Yra argumentas, kodėl negalima apkalta. Todėl, kad šitas teisėjas ar kitas asmuo, kuriam taikoma apkalta, bet kada gali apkaltos atsisakyti. Kitaip sakant, atsistatydinti ir apkalta toliau nebevyksta. Bet tada ir galima pareigūno vardo pažeminimo modelį taikyti, nes mes jau turėtume Konstitucinio Teismo išvadą, surinktus papildomus įrodymus greičiausiai, nes Konstitucinis Teismas gali paimti daugiau informacijos. Dabar mes tos informacijos turime labai mažai, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga yra slapta. Užtai yra tam tikros rizikos. Mes užtat ir atkreipėme dėmesį, kad jeigu šitos bylos, jeigu kreipsis į teismus kolegos teisėjai, kuriuos mes atleisime už pareigūno vardo pažeminimą, nueis iki Konstitucinio Teismo ir bus priimti kitokie sprendimai, mes iš tiesų būsime pasielgę nekonstituciškai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo iš pareigų. Galime? Dėkoju.
Balsavimo grupė: A. Armonaitė, A. Baura, A. Gedvilienė, M. Mackevičius, A. Sysas, A. Skardžius ir G. Vaičekauskas.
Gerbiami seniūnai, kreipiuosi dar kartą ir prašau visiems priminti Seimo darbotvarkę, kurią mes patvirtinome Seime ir numatėme slapto balsavimo procedūrą tuoj po Vyriausybės valandos. Dabar šiek tiek užsitęsė laikas, bet 13 val. 10 min. pradedame ir 13 val. 30 min. baigiame slapto balsavimo procedūrą dėl Seimo nutarimų priėmimo. Prašome pasirūpinti, kad Seimo nariai prisimintų darbotvarkę, kurią patvirtino. (Balsai salėje)
Registruotis negalime. Rytinis posėdis nebaigtas, gerbiamas Antanai. Na, tarpinis registravimas. Prašau užsiregistruoti. Tarpinis registravimas. Leidžiu tai padaryti. Įrašysime į mūsų protokolą, kad prieš slapto balsavimo procedūrą plenarinių posėdžių salėje dalyvavo ir užsiregistravo 28 Seimo nariai. Manau, kai kurie tiesiog kelyje dar. Prašome atlikti slapto balsavimo procedūrą.
Rytinio posėdžio nebaigėme. Jį baigsime paskelbę slapto balsavimo rezultatus. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Taigi, gerbiami kolegos, įvyko slaptas balsavimas. Po šio balsavimo skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.