LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-5274)

2021-04-07 Nr. 104-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys.

Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM TD Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, LRV Viešojo valdymo grupės patarėjas Valdas Kiveris, VSD Žvalgybos pareigūnė Asta Aleknienė, VSD Žvalgybos pareigūnas Tomas Šilobritas, AOTD atstovė Audronė Jakučionienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-15	21			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteikiamas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašomas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka”. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad juo siekiama sudaryti prielaidas sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą visiems tiekėjams, kurie patys arba su jais susiję asmenys įtariami ar kaltinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte numatomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, kadangi asmuo formalų įtariamojo statusą baudžiamajame procese gali įgyti ne tik įteikus pranešimą apie įtarimą, bet ir esant kitiems Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip: „Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu”.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-15	21			2. Remiantis projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, sprendimas atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą būtų priimamas tais atvejais, kai „šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja išteisinamasis teismo nuosprendis ar baudžiamoji byla yra nutraukiama”. Įmanomos situacijos, kai asmuo toje pačioje byloje būtų išteisinamas dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau pripažįstamas kaltu dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Tokiais atvejais, kai asmuo yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl kai kurių iš jų yra išteisinamas, o dėl kitų pripažįstamas kaltu, teismas priima tik vieną nuosprendį, kuris yra laikomas apkaltinamuoju. Siūlytina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį patikslinti ir jos pradžią suformuluoti taip: „Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas arba įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama”.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06				Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimas tikrinti fizinius asmenis, pretenduojančius gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra perteklinis, sukeliantis didelę administracinę naštą VSD bei kitiems paslapčių subjektams ir neteikiantis pridėtinės vertės. Nuo 2016 m. VSD atliko 3383 tiekėjų darbuotojų, pretendavusių gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimus ir tik 29 jų tokia teisė nebuvo suteikta. Absoliuti dauguma neigiamų sprendimų buvo priimti nustačius, kad asmenys turi psichikos sutrikimų, numatytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše. Paslapčių subjektams vykdant Įstatymo reikalavimą tikrinti savo darbuotojus dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo, negalima užtikrinti, kad visose institucijose ir įstaigose toks patikrinimas bus atliekamas vienodai kokybiškai. Be to, resursai skiriami asmenų tikrinimui galėtų būti skiriami kitų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimų užtikrinimui. VSD ne kartą yra pažymėjęs, kad tik labai nedidelė dalis NATO ir Europos Sąjungos šalių taiko reikalavimą tikrinti asmenis dėl susipažinimo su „Riboto naudojimo“ informacija. Kyla ypač daug sunkumų sudarant sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos su valstybėmis, kurių nacionaliniai teisės aktai nenumato minėto reikalavimo, diskriminuojami Lietuvos tiekėjai, pretenduojantys dalyvauti įslaptintuose sandoriuose, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu. VSD nuomone, geopolitiškai Lietuvos Respublika yra labai panašioje padėtyje, kaip ir kaimyninės ES valstybės narės, kurių teisės aktai nebenumato asmenų patikrinimų prieš suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Be to, tikrinant asmenis dėl šios teisės suteikimo bet kokiu atveju nėra nustatinėjami galimi asmenų ryšiai su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nors geopolitiškai bei siekiant apsaugoti krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos, kitų valstybės institucijų interesus minėtas aspektas ir būtų labai svarbus. Lojalumo ir patikimumo vertinimas atliekamas pagal Įstatymo 17 straipsnį, tačiau suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmuo yra tikrinamas pagal Įstatymo 16 straipsnį, numatantį kitokius teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo pagrindus, nei Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.	Nepritarti	Poreikis Įstatyme turėti fizinių asmenų, pretenduojančių gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrinimo procedūrą yra grindžiamas šiais argumentais: 1) Lietuvos Respublikos paslapčių subjektuose kuriamos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kiekis yra didžiausias lyginant su informacija, žymima kitomis slaptumo žymomis. Šia slaptumo žyma žymimos informacijos turinys taip pat yra reikšmingas ir svarbus užtikrinant krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos ir kitų valstybės institucijų interesų apsaugą. 2) Lietuvos geopolitinė situacija reikalauja adekvačių šios informacijos apsaugos priemonių. Nepatikimas ir nepatikrintas personalas būtų viena iš silpniausių ir itin pažeidžiamų šios apsaugos vietų. 3) Nėra pagrįstai objektyvių skirtumų ir priežasčių, kodėl vieni asmenys (valstybės tarnautojai) turėtų būti tikrinami, o kitų (tiekėjo darbuotojų) tikrinimo būtų galima atsisakyti. 4) Nėra teisinga sulyginti atrankos ir priėmimo į tarnybą sąlygų, keliamų asmenims, kuriems yra nustatytas reikalavimas dirbti su įslaptinta informacija, su sąlygomis, keliamomis asmenims, kuriems toks reikalavimas netaikomas. Valstybė, suteikdama asmeniui teisę susipažinti su tarnybos paslaptimi, turi turėti galimybę patikrinti ne tik jo tinkamumą konkrečioms pareigoms, bet ir lojalumą bei patikimumą. Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad personalo saugumo procedūros turi būti tokios, kad būtų vertinama, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija be nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui. 5) Kiti įstatymai (Valstybės tarnybos įstatymas ar Darbo kodeksas) neužtikrina priimamo į darbą ar tarnybą asmens lojalumo ir patikimumo įvertinimo. 6) NATO ir ES saugumo politika nedraudžia valstybėms narėms nustatyti asmenų, pretenduojančių dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikrinimo procedūrų.
2.	LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06				Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ apsaugos reikalavimai administravimo, įslaptintų sandorių bei įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų (toliau - ĮIRIS) apsaugos srityse yra pernelyg griežti lyginant su apsaugos reikalavimais taikomais kitose NATO ir ES valstybėse narėse. VSD įsitikinęs, kad didžiausias dėmesys privalo būti skiriamas įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“, „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“, apsaugai. VSD nuomone, siekiant užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą būtina įvertinti ir taikomų priemonių proporcingumą, ypač įslaptintų sandorių srityje, kai tiekėjai dėl pernelyg griežtų reikalavimų yra diskriminuojami kitų panašioje geopolitinėje situacijoje esančių valstybių tiekėjų atžvilgiu.	Nepritarti	Atsižvelgiant į didelį Lietuvos Respublikos paslapčių subjektuose kuriamos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kiekį, šia slaptumo žyma žymimos informacijos turinį ir Lietuvos geopolitinę situaciją, vertintina, kad Įstatyme nustatyti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimai administravimo, įslaptintų sandorių bei įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos srityse yra būtini ir pakankami efektyviai šios informacijos apsaugai.
3.	LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06				VSD teikė vertinimą, kad yra ydinga Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vadovaujantis šia nuostata, paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo tarsi turi galimybę išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netgi tuo atveju, kai asmens tikrinimą atlikusi institucija nustato aplinkybes, kai toks leidimas negali būti išduotas. Nors Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokio sprendimo apskundimas, sustabdo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad paslapčių subjektai apie išduotus leidimus turi informuoti VSD iki kiekvieno mėnesio pabaigos, toks teisinis reglamentavimas kelia realią grėsmę, kad asmeniui, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, bus patikėta įslaptinta informacija. Be to, asmuo skundžia paslapčių subjekto vadovo sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Toks sprendimas priimamas išimtinai asmenį tikrinančios institucijos išvados pagrindu, todėl paslapčių subjektas teisme iš principo turi ginti tikrinančiosios institucijos išvadą, nedisponuodamas visa tikrinimo medžiaga. Tikrinančiųjų institucijų atstovai įtraukiami į procesą trečiaisiais asmenimis, tačiau tokiu būdu yra švaistomi paslapčių subjektų žmogiškieji ir laiko resursai. VSD siūlė keisti minėtą Įstatymo nuostatą ir numatyti, kad leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda tikrinimą atliekančios institucijos. Asmens tikrinimą atliekanti institucija, priėmusi sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, galėtų prisiimti visą atsakomybę už tokį sprendimą bei tiesiogiai atstovautų teisme sprendžiant jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Toks pakeitimas taip pat eliminuotų šiuo metu dažnai pasitaikančias leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo apskaitos klaidas, kai paslapčių subjektai nepraneša VSD apie išduotus leidimus. Be to, VSD siūlė Įstatyme palikti 2 fizinių asmenų tikrinimą atliekančias ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančias institucijas (VSD – civilinėje srityje ir AOTD – karinėje srityje). Pažymėtina, kad esant didesniam asmenų, pretenduojančių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimą atliekančių institucijų skaičiui, didėja rizika, kad tos pačios aplinkybės apie asmenis vertinamos skirtingai priimant sprendimus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VSD vertinimu, papildoma galimybė paslapčių subjektams įvertinti patikrinimo metu nustatytų aplinkybių reikšmę yra abejotina dėl to, kad paslapčių subjektai nedisponuoja visa tikrinimo metu surinkta informacija.	Nepritarti	Įstatymo nuostatos, numatančios paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui teisę išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra grindžiamos šiais argumentais: 1) Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paslapčių subjekto vadovas atsako už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą ir būklę. Personalo patikimumo užtikrinimas (ir leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimas) yra viena iš įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo sričių. 2) Atsižvelgiant į tai, kad dalis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija negali būti išduotas, yra vertinamojo pobūdžio, sprendžiant leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija klausimą paslapčių subjekte sudaroma papildoma galimybė (svarstant specialiojoje ekspertų komisijoje, paslapčių subjekto vadovui priimant sprendimą) įvertinti nustatytų aplinkybių reikšmę ir svarbą. Taip užtikrinamas išsamesnis išvados įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas. 3) Nėra objektyvių skirtumų ir priežasčių, kodėl sprendimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išdavimo paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti, o sprendimo dėl leidimo išdavimo – jau negali. Vidaus reikalų ministerija nepritaria siūlymui palikti 2 fizinių asmenų tikrinimą atliekančias ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančias institucijas (VSD – civilinėje srityje ir AOTD – karinėje srityje). VSD nurodytos rizikos, kad tos pačios aplinkybės apie asmenis skirtingose tikrinančiose institucijose gali būti vertinamos skirtingai priimant sprendimus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, gali būti sprendžiamos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2016 m. gruodžio 15 d. protokolu Nr. 56-8 sudarytoje darbo grupėje personalo patikimumo klausimams spręsti. Šio darbo grupės tikslas ir buvo vienodinti tikrinančių institucijų praktiką.
4.	LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06				Įstatymo 8 arba 10 straipsniuose VSD siūlė aiškiai numatyti, kad kol nėra priimtas sprendimas dėl įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar „Riboto naudojimo, IPSS“, išslaptinimo, nepriklausomai nuo to, kad įslaptinimo terminas yra pasibaigęs ir nepratęstas, informacija laikoma įslaptinta. Kartais yra klaidingai suprantamas informacijos išslaptinimo momentas ir manoma, kad, jei yra suėjęs informacijos įslaptinimo terminas ir nėra priimtas sprendimas dėl jo pratęsimo, informacija nebelaikoma įslaptinta.	Nepritarti	Siūloma nuostata iš esmės nesukuriama nieko nauja, Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje jau numatyta, kad pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, išslaptinama įslaptintos informacijos rengėjo sprendimu, o 10 straipsnio 4 dalyje pasakoma, kad, pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, laikoma išslaptinta nepriimant atskiro sprendimo, jeigu informacija neturi papildomos nuorodos „IPSS“ (išslaptinama paslapčių subjekto sprendimu) ir įslaptintos informacijos rengėjas nepranešė apie informacijos įslaptinimo termino pratęsimą.
5.	LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06				2. VSD atkreipia dėmesį į Įstatymo spragą, susijusią su galimybe naujai išrinktam Lietuvos Respublikos Prezidentui iki priesaikos davimo susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal pareigas susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis gali Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsnis nustato, kad išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai prisiekia Tautai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime konstatavo, kad per laikotarpį, kai kadenciją baigiantis Respublikos Prezidentas rengiasi valstybės vadovo pareigų perdavimui, o naujai išrinktasis – rengiasi pareigų priėmimui, kadenciją baigiantis Respublikos Prezidentas tebėra valstybės vadovas, o naujai išrinktasis Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi. Dėl to, formaliai Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostata nesuteikia galimybės naujai išrinktam Respublikos Prezidentui iki priesaikos davimo susipažinti su įslaptinta informacija. Siekiant ištaisyti Įstatymo spragą bei įvertinus poreikį naujai išrinktam Respublikos Prezidentui iki priesaikos davimo susipažinti su įslaptinta informacija, VSD siūlo atitinkamai papildyti Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį.	Nepritarti	Naujai išrinktas Respublikos Prezidentas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo iki priesaikos davimo valstybės vadovo įgaliojimų dar neturi, pareigas pradeda eiti tik rytojaus dieną pasibaigus Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijai ir davus priesaiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, todėl jokių įstatymu numatytų funkcijų, dėl kurių išrinktajam Respublikos Prezidentui reikėtų susipažinti su įslaptinta informacija, nevykdo.
6.	LR Valstybės saugumo departamentas 2021-04-06				VSD siūlė papildyti Įstatymo 33 straipsnį numatant, kad šio straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimai yra privalomi paslapčių subjektams ir tiekėjams ir tuo atveju, kai įslaptintas sandoris nesudaromas, tačiau įslaptinta informacija perduodama ar rengiama įslaptinto sandorio organizavimo procedūrų metu, siekiant perkančiajai organizacijai pateikti komercinį pasiūlymą. Šiuo metu Įstatymas nereglamentuoja įslaptintos informacijos, kuri perduodama įslaptinto pirkimo organizavimo procedūrų metu, apsaugos.	Nepritarti	Siūloma nuostata nesukuriama nieko nauja. Įstatymo 33 straipsnio 8 ir 9 dalyse aiškiai nurodyta, kad šiose nuostatose numatytos pareigos taikomos ne tik įslaptintus sandorius sudariusiems paslapčių subjektams ir tiekėjams, bet ir ketinantiems juos sudaryti.
7.		9			VSD taip pat nepritaria Įstatymo projekto 9 straipsnio numatomam Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pakeitimui, kuriuo vadovaujantis nebūtų naikinamas asmens turėtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jį perkėlus į kitas pareigas, kurias vykdant toks leidimas nėra būtinas. Pažymėtina, kad pritarus siūlomam reglamentavimui, taptų nebeaktualūs paslapčių subjektų vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalimis sudaromi pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei asmenų, kuriems išduoti tokie leidimai, sąrašai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, atliekamas saugumo instruktažas. Įstatymo 21 straipsnyje numatyta asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiga pranešti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui apie asmens duomenų, pateiktų jį tikrinančioms institucijoms, pasikeitimą. Tokie asmenys kasmet turi būti supažindinami su teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, nuostatomis. Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nenaikinimas asmenims, kuriems toks leidimas nėra būtinas, didintų skaičių asmenų, turinčių tokius leidimus, didintų administracinę naštą tikrinimą atliekančioms institucijoms bei patiems asmenims. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Pritarus siūlomam reglamentavimui, asmenis tikrinanti institucija privalėtų teikti informaciją apie asmenis, kurių atžvilgiu atsirastų aplinkybių, dėl kurių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti naikinami, nors tokiems asmenims šie leidimai nebus reikalingi darbinėms funkcijoms vykdyti. VSD siūlo palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą.	Nepritarti	Dėl asmens užimamų pareigų keitimosi (karių atveju – vykstančio kas 3 metus) bei skirtingo šioms pareigoms eiti reikalaujamo slaptumo lygio atsiranda perteklinė administracinė našta paslapčių subjektams naikinti ir išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinamajam asmeniui iš naujo pildyti klausimynus, o tikrinimą atliekančioms institucijoms šiuos asmenis tikrinti. Šios administracinės naštos sumažinimas vertintinas kaip reikšmingesnis už padidėjusį galiojančių leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija skaičių ir naštą, kylančią dėl jų administravimo. Pagrindinis Įstatyme įtvirtintas personalo patikimumo užtikrinimo principas – asmuo negali susipažinti su įslaptinta informacija, su kuria susipažinti neturi leidimo. Tai, kad asmuo formaliai turės teisę (iki leidimo galiojimo pabaigos) susipažinti su aukštesne slaptumo žyma pažymėta informacija, negu reikalinga šiuo metu jo užimamoms pareigoms, nepažeidžia šio personalo patikimumo užtikrinimo principo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5274(2) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-04-07	1			Argumentai: Projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 4 straipsnio 5 dalis pridėti nuorodą į 33 straipsnio 9 dalies 9 punktą, kuris numato tiekėjams pareigą pranešti VSD apie darbo santykių nutraukimą su darbuotojais, kuriems išduoti leidimai. Tiek VSD, tiek kitiems paslapčių subjektams yra svarbu turėti aktualų darbuotojų, kuriems gali būti pateikta įslaptinta informacija, sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, aviacijos saugumo srityje veikiantiems subjektams, kuriems, vykdant įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, būtina susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti, įslaptinta informacija perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, tačiau šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ar atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą. Šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1–4, 7–9 punktuose nustatyti reikalavimai.“	Pritarti
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-04-07	20			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo 21 straipsnio, siūloma siekiant suvienodinti formuluotes ir papildyti 20 straipsnį nauju pakeitimu, kuriuo būtų keičiama 37 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba, jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Jeigu tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, tiekėjui ar su juo susijusiems asmenims yra įteiktas pranešimas apie įtarimą atliekamame ikiteisminiame tyrime ar dėl tokių veikų yra surašytas kaltinamasis aktas, ar prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiekėjo patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama ~~ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, leidžiantis priimti sprendimą dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo~~.	Pritarti
3.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-04-07	21			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl projekto 21 straipsnio, siūloma 21 straipsnį kuriuo būtų keičiamas įstatymo 38 straipsnis atitinkamai patikslinti nurodant, kad asmuo formalų įtariamojo asmuo formalų įtariamojo statusą baudžiamajame procese gali įgyti ne tik įteikus pranešimą apie įtarimą, bet ir esant kitiems Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Taip pat nurodant, kad sprendimas atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą būtų priimamas tais atvejais, kai „šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja išteisinamasis teismo nuosprendis ar baudžiamoji byla yra nutraukiama”. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas 38 straipsnis. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimas ~~ir įslaptinto sandorio nutraukimas~~ 1. Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. 12. Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma panaikinama ~~ir sudarytas įslaptintas sandoris nutraukiamas~~, kai: 1) tiekėjas ar jo darbuotojas šiurkščiai pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę ~~arba tiekėjas ar jo darbuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus~~; 2) paaiškėja bent viena šio įstatymo 37 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyta aplinkybė. 23. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 ~~dalyje~~ ir 2 dalyse numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos ~~panaikina~~ priima sprendimą sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą arba panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ir apie tai informuoja ~~įslaptintą sandorį sudariusį paslapčių subjektą~~ tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nepabaigtų vykdyti įslaptintų sandorių. 4. Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per 5 15 darbo ~~dienas~~ dienų nuo informacijos apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos sustabdo sudaryto sandorio vykdymą, o gavęs informaciją apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos panaikinimą, per šioje dalyje numatytą terminą ~~gavimo dienos~~ nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį. 4 5. Sustabdžius tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, arba pasibaigus tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galiojimo terminui, sudaryto įslaptinto sandorio vykdymas gali būti nestabdomas ar sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu sandoris ~~jau baigiamas vykdyti~~ yra vykdomas ir žala dėl sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, paslapčių subjekto teikimu priima Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, o sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija. 6. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama, Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą atnaujinti tiekėjui išduoto patikimumo pažymėjimo ir tiekėjo darbuotojams išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktų teisių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galiojimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių, kurių vykdymas yra sustabdytas. 57. Valstybės saugumo departamento sprendimai sustabdyti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“	Pritarti
4.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2021-04-07	25			Argumentai: Projekto 25 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir priėmimo data jau yra praėjusios todėl reikia atnaujinti aukščiau paminėtus laiko terminus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. ~~sausio~~ spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki ~~2020 m. gruodžio 31 d.~~ 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius, Andrius Mazuronis.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Nortautas Statkus