|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-10-18
|
|
|
|
Įvertinę
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos
teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771 išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant
įstatymo pavadinimą ir jį išdėstant taip: ,,Lietuvos Respublikos teisėjų
darbo apmokėjimo įstatymas”. Įstatymo pavadinimo keitimas kelia abejonių dėl
šių priežasčių:
Pirma, Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d., 2006
m. rugpjūčio 8 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimuose pažymėjo, kad sąvoka
„teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto.
Be to, nutarimuose pažymima, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius,
susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas
– teisėjo socialinė (materialinė) garantija – susideda ne iš vienos, o iš
kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų,
priemokų. Atsižvelgiant į tai, bei į projekto 1 straipsnyje dėstomo
keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, sąvoka
,,teisėjų atlyginimas” apimtų visas įstatymo projekte siūlomas nustatyti
išmokas teisėjams. Todėl, svarstytina, ar įstatymo pavadinimo keitimo
nereikėtų atsisakyti.
Antra, Teismų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Tuo atveju, jeigu būtų keičiamas
įstatymo pavadinimas, manytina, kad atitinkamai turėtų būti keičiamas Teismų
įstatymo 96 straipsnio pavadinimas ir šiame straipsnyje nustatytas teisinis
reguliavimas.
Trečia, pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose yra
pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą.
Pakeitus įstatymo pavadinimą, įstatymuose dėstomos nuorodos turėtų būti
patikslintos, nurodant naują įstatymo pavadinimą.
|
Nepritarti.
|
Tokių įstatymų kaip LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo
apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, LR valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas
pavadinimuose taip pat minima „darbo apmokėjimo“ sąvoka.
Be to, Darbo
kodekse taip pat yra vartojama sąvoka darbo apmokėjimas (ne atlyginimas),
kuri apima ne vien darbo užmokestį ar pareiginę algą, bet ir apmokėjimo
sąlygas, formas, dydžius, tvarką, kitus darbo apmokėjimo ypatumus.
Atlyginimas =
darbo užmokestis, jį gali sudaryti pareiginė alga, kintamoji dalis, priedai,
priemokos, kt., tačiau kai kalbame platesniu konteksu, numatydami atlyginimo
ar darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, sąlygas, dydžius, vartotina darbo
apmokėjimo sąvoka.
Keisti Teismų
įstatymo 96 str. nereikėtų, kadangi Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme ir yra
nustatyti teisėjų atlyginimai (1, 2, 3, 4 str., įstatymo priedas).
Antra, Teismų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Tuo atveju, jeigu būtų keičiamas
įstatymo pavadinimas, manytina, kad atitinkamai turėtų būti keičiamas Teismų
įstatymo 96 straipsnio pavadinimas ir šiame straipsnyje nustatytas teisinis
reguliavimas.
|
|
2.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-10-18
|
3
|
|
|
2. Projekto 1 straipsniu teikiamo Teisėjų darbo
apmokėjimo įstatymo (toliau – teikiamo įstatymo) 3 straipsnyje siūloma nustatyti:
,,Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos Seimo
patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų,
teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių
biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis
(toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis,
atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant
nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir
kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui
poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje
kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje
kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas. Jeigu
nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba nepakeista iki einamųjų metų
birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Lietuvos
Respublikos Vyriausybės teikimu,
įvertinęs ir atsižvelgęs į šiame straipsnyje numatytas aplinkybes, tvirtina
Seimas. <...>“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą
teisėjų atlyginimų dydis priklausytų nuo Vyriausybės ir profesinių sąjungų
organizacijų derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo
rezultatų, t.y. susitarimo dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisėjas, kuriam
tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat asmens
konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos
bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus
dėl savo ateities (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m.
spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisėjo atlyginimo ir kitų
socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla
iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto
teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą
vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios
valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir
visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir
fizinių asmenų įtakos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d., 2007
m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. 2011 m. vasario 14 d. nutarime
pažymėjo nutarimuose konstatavo, kad valstybei tenka pareiga nustatyti tokį
teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą,
vykdomas funkcijas ir atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau
išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal
kurį teisėjų atlyginimų dydis priklausytų nuo Vyriausybės ir profesinių
sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) susitarimo,
atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl teisėjų ir teismų
nepriklausomumo, jų atlyginimų nustatymo principų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys
į tai, kad pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymo 4 straipsnį, Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant
pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kurį Vyriausybės
teikimu, įvertinus valstybės politikams ir valstybės pareigūnams
atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę
infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų
vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį
turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo
pavasario sesijos pabaigos.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau
išdėstytas pastabas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina
projektą papildyti, nurodant, iki kada Seimas turi patvirtinti bazinį dydį,
kaip tai yra nustatyta kituose pareiginės algos bazinio dydžio skaičiavimo
tvarką reguliuojančiuose įstatymuose (iki Seimo pavasario sesijos pabaigos).
|
Nepritarti.
|
Beveik viso viešojo
sektoriaus darbuotojų, kurių yra virš 200 tūkstančių (valstybės tarnautojų,
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų ir valstybės
pareigūnų, teisėjų, karių) darbo užmokesčiui skaičiuoti yra naudojamas
bazinio dydžio vienetas, dėl kurio dydžio susitariama Nacionalinėje
kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje
kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas. Tvirtinamas
naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus
atvejus, kai LR fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme
nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. Nacionalinėje kolektyvinėje
sutartyje yra susitariama tik dėl konkretaus bazinio dydžio, tačiau jį
tvirtina Seimas savo įstatymu.
Šiuo metu galiojančioje Teisėjų
atlyginimų įstatymo redakcijoje (3 straipsnyje) taip pat yra numatyta, kad
bazinis dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės (vykdomoji valdžia)
teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (įstatymų leidžiamoji
valdžia).
Nei Teisėjų taryba, nei
Nacionalinė teismų administracija, nei Teisingumo ministerija dėl to pastabos
neteikė.
Nuostatos, kad bazinis dydis
tvirtinamas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos atsisakome, kadangi
praktikoje ši nuostata neįgyvendinama. Bazinio dydžio tvirtinimo įstatymas
teikiamas Seimui kartu su Valstybės biudžeto tvirtinimo įstatymo rudens
sesijai. Pavasarį vyksta Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybos dėl
bazinio dydžio, kurios dažnai užsitęsia. Nuostatos, kad bazinis dydis
tvirtinamas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos atsisakoma ir kituose
įstatymuose (teikiant šių įstatymų pakeitimus kartu su kitais pakeitimais).
|
|
3.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-10-18
|
4
6
|
|
|
3. Projektu teikiamo įstatymo 4 ir 6 straipsniuose siūloma reguliuoti
bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų apmokėjimą už darbą
bei budėjimą poilsio ir švenčių dienomis. Neaišku, kodėl nėra siūloma
nustatyti apmokėjimo už viršvalandžius, jeigu teisėjas, norėdamas nepažeisti
bylų nagrinėjimo terminų, yra priverstas dirbti po darbo valandų.
Pastebėtina, kad specialieji įstatymai nustato palyginti trumpus bylų
nagrinėjimo terminus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, Konkurencijos
įstatymas ir kt.). Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas
2011m. vasario 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos
Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d.
redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6
straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog „pagal Konstituciją, inter
alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės
principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį
teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse
bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai
atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis.“
Taigi abejotina, ar projektu teikiamu įstatymu yra tinkamai įgyvendinamas
nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas.
|
Nepritarti.
|
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. balandžio 27 d. Teisėjų
tarybos apraše teisėjų viršvalandinio darbo apmokėjimas nereglamentuojamas.
Teisėjų viršvalandinis darbas šiuo metu neapskaitomas ir už jį nemokama.
Teisėjai savo darbą planuoja ir organizuoja savarankiškai (Teismų įstatymo 441 str.
1 d.). Teisėjų darbo laiko norma nenustatyta, todėl nėra atskaitos taško, nuo
kurio būtų skaičiuojami viršvalandžiai. Teisėjai,
organizuodami ir planuodami savo darbo laiką savarankiškai, gali vienos
dienos viršytą įprastą teismo darbo tvarkos taisyklėse nustatytą darbo
valandų skaičių kompensuoti, kitą dieną dirbdami
trumpiau. Be to, viršvalandžiai dažniausiai gali atsirasti dėl padidėjusio
darbo krūvio, išaugus bylų skaičiui, arba dėl to, kad tenka pavaduoti kitą
teisėją. Šiuos klausimus Įstatymo projekte aptarėme, numatydami galimybę
teisėjui gauti priemoką (už
padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant kito to paties
bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų)
teisėjo funkcijas (jei laikinai neužimtos to paties bendrosios kompetencijos
ar specializuoto teismo teisėjo pareigos bendrosios kompetencijos ar
specializuotame teisme (ar tuose pačiuose teismo rūmuose) arba jei to paties bendrosios
kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų
pačių teismo rūmų) teisėjas laikinai negali eiti bendrosios
kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo
pareigų) arba kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių yra žymiai padidėjęs
gaunamų atitinkamos kategorijos bylų skaičius per mėnesį) bei padidintą apmokėjimą už pavadavimą.
Paminėtina, kad dėl viršvalandžių apmokėjimo savo išvadose pastabų
nepateikė nei Teisėjų taryba, nei Nacionalinė teismų administracija – teismus aptarnaujanti institucija.
|
|
4.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-10-18
|
4
|
|
|
4. Projektu
teikiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bendrosios
kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro: pareiginė alga; priedas už tarnybos Lietuvos
valstybei stažą; darbo
bei budėjimo poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimo apmokėjimas; priemoka už padidėjusį darbo
krūvį. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas
atitinkamą atlyginimo koeficientą, nustatytą šio įstatymo priede, padauginus
iš bazinio dydžio. Taigi
Konstitucinio Teismo teisėjams jokie priedai nenumatyti. Galbūt
priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Konstitucinio Teismo teisėjams
nenustatytas, nes jų atlyginimas yra apie 30 procentų didesnis nei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareiginė alga, kita vertus, Konstitucinio
Teismo teisėjo atlyginimas ir maksimalų priedą gaunančio už tarnybos Lietuvos
valstybei stažą Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjo atlyginimas yra
panašaus dydžio. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo teisėjai yra bene
vieninteliai Lietuvos valstybei tarnaujantys pareigūnai, kuriems priedas už
tarnybos Lietuvos valstybei stažą nemokamas (toks priedas numatytas valstybės
tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės politikams ir valstybės
pareigūnams - Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme, diplomatams – Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.).Taip pat
neaišku, kodėl Konstitucinio Teismo teisėjams neturėtų būti apmokama už
viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pastebėtina, kad
Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime paminėjo, „kad gali
susidaryti tokios situacijos, kad vykdant kai kurias Konstitucinio Teismo
teisėjų funkcijas, siekiant nepažeisti Konstitucinio Teismo įstatyme
nustatytų terminų, Konstitucinio Teismo teisėjams gali reikėti dirbti poilsio
ar švenčių dienomis. Antai pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį
paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau
kaip per septyniasdešimt dvi valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui;
į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.“. Be to, Konstitucinis Teismas
2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter
alia vienodo teisėjų statuso principą, teisėjų, kad ir kokios teismų
sistemos teisėjai jie būtų, atlyginimų įtvirtinimo principai, inter
alia jų sudedamosios dalys, turi būti tokie patys. Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, kiek tai susiję su
Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimo struktūra, neturėtų būti tobulinamas.
|
Nepritarti.
|
Konstitucinio
Teismo pirmininko ir teisėjų atlyginimų koeficientai yra vidutiniškai
50 proc. didesni už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar teisėjų
pareiginės algos koeficientus. Todėl Konstitucinio Teismo teisėjai negauna
priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ar kitų papildomų mokėjimų. Konstitucinio
Teismo teisėjo atlyginimo koeficientas (29,35) yra beveik 53 procentais
didesnis už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareiginės algos
koeficientą (19,2). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo, galinčio
gauti maksimalų priedą už stažą (30 proc.), pareiginės algos
koeficientas būtų 24,96. O tai nėra daugiau ar panašiai tiek pat nei
Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimo koeficientas be stažo (29,35).
Atlyginimų skirtumas būtų apie 800 eurus (skaičiuojant pagal kitų metų
siūlomą bazinį dydį – 181 eur.).
Taip pat, paminėtina, kad Konstitucinis Teismas
bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai. O tai yra viena iš esminių priežasčių, kodėl Konstitucinio Teismo
teisėjai negauna priedo už stažą ar kitų papildomų mokėjimų – nes tai galėtų
turėti įtakos jų nešališkumui.
|
|
5.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-10-18
|
|
|
|
5. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingais įstatymais
nustatant pareiginės algos koeficientus teisėjams ir teismuose dirbantiems
valstybės tarnautojams trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, projektu teikiamu
įstatymu siūlomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareiginės algos
koeficientas – 19,2, apylinkės teismo teisėjo – 16,2, o pagal Valstybės
tarnybos įstatymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kanclerio pareiginės algos
koeficientas – 19,5-21,5, apylinkės teismo kanclerio– 17-19,5.
|
Įvertinta.
|
Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestis nuo 2014 m., kai buvo
atkurti prieš ekonominę krizę galioję pareiginių algų dydžiai, nė karto
nebuvo sistemiškai didintas. Sutinkame, kad reikia kelti
teisėjų atlyginimus, nes nėra nuoseklumo su Valstybės tarnybos įstatyme
nustatytais teismų kanclerių pareiginės algos koeficientais, tačiau šiame etape teisėjų atlyginimų / pareiginės algos
koeficientų didinti nesiūlome (biudžete tam nėra numatytų lėšų).
|
