AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO Nr. XI-2017 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 (toliau – įstatymas) 35 straipsnio 12 dalis, kurioje nustatoma, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau, kaip vienas vaistininkas (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2017, Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 8, 10, 12, 14, 15, 17, 18, 35, 62, 64, 66, 67, 69 straipsnių, 11 skirsnio, įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2376, Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1906 redakcijos).
Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1906 keičiamos nuostatos įsigaliojimas buvo atidėtas, kadangi „dėl personalo trūkumo dalis vaistinių negalėtų tęsti savo veiklos ir privalėtų užsidaryti. ˂...˃ Farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas) įgijęs savo kvalifikaciją turi reikalingą kvalifikaciją saugioms farmacijos paslaugoms teikti, kaip ir iki šiol teikė, o pereinamuoju laikotarpiu farmacijos paslaugų kokybė nenukentėtų“.
Kaičiama įstatymo nuostata buvo įtvirtinta 2012 metais atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 20 d. Europos Komisijos raštą „Atsakymas – vaistininkų veiklos vykdymas Lietuvoje“, kuriuo, kaip teigia projekto autoriai buvo konstatuota, kad Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalis prieštarauja Direktyvos nuostatoms ir prašoma panaikinti minėtą nuostatą, kuria farmakotechnikams, iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo gavusiems farmacijos praktikos licenciją, arba asmenims, pradėjusiems farmakotechniko studijas iki minėto įstatymo įsigaliojimo ir įgijusiems vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją šiam įstatymui įsigaliojus, suteikiama teisė teikti farmacinę paslaugą iki 2015 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 4, 5, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2017 aiškinamasis raštas).
Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad “kadangi farmakotechnikai, ˂...˃ neturi vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymo, atitinkančio pirmiau išvardytus Direktyvos reikalavimus, jie negali vykdyti visa apimtimi vaistininkams priskiriamų funkcijų, t. y. neprižiūrimi vaistininko negali teikti farmacinės paslaugos. Tačiau tai nereiškia, kad šios veikos, t. y. teikti farmacinę paslaugą, negali vykdyti vaistininko prižiūrimi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai)“, „nustatyti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. vaistinės darbo laiku vaistinėje dirbtų ne mažiau kaip vienas vaistininkas, kuris užtikrintų tinkamą vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) tam tikrų veiklų (farmacinės paslaugos teikimo, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo), ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos) priežiūrą. ˂...˃ tačiau vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) jau nuo įstatymo įsigaliojimo galės teikti farmacinę paslaugą, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus ir gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus tik prižiūrimas vaistininko, t.y. vaistininkas turės patikrinti receptus, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) išdavė (pardavė) vaistinius preparatus, prireikus konsultuos (žodžiu ar ryšio priemonėmis) vaistininko padėjėją (farmakotechniką), šiam teikiant farmacinę informaciją (pvz., parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus), gaminant ekstemporalius vaistinius preparatus“; „Jei farmacinę paslaugą teiks vaistininko padėjėjas, jį privalės prižiūrėti vaistininkas – taip bus užtikrinama tinkama ir kokybiška farmacinė paslauga“.
Per pastarąjį laikotarpį situacija beveik nepasikeitė – nuo 2013 m. iki 2018 m. kiekvienais metais paruošiama tik apie 118-181 farmacijos specialistų, atitinkamai 30-48 farmakotechnikos specialistų (karjera.lt duomenys), o vaistinių, kuriuose vaistininko padėjėjas (-jai) dirba be vaistininko (tiesiogiai) nesumažėjo, ypatingai regionuose.
Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl ko ne tik padidėtų bedarbystė (ypatingai regionuose), išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti.
Per pastarąjį laikotarpį ištobulėjo nuotolinio ryšio priemonės, kurios sudaro pilnas sąlygas betarpiškai, tiesiogiai ir nepertraukiamai bendrauti asmenims nutolusiems vienas nuo kito – ką patvirtina ir pvz., telemedicinos priemonės, kurios leidžia ne tik konsultuoti ligonius, tačiau ir tiesiogiai bendrauti su operuojančiu personalu (http://www.santa.lt/index.php?option=com content&view=article&id=2398&catid=50<emid=129).
Nuotolinio ryšio priemonių efektyvumas leidžia ir prekybą vaistiniais preparatais nuotoliniu būdu, kuomet registruotus nereceptinius vaistinius preparatus veistinės gali parduoti gyventojams net neapsilankius vaistinėje (Farmacijos įstatymo 35¹ straipsmis). Atitinkamai įstatyme nustatant, kad kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio priemonėmis (Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalis).
Primintina, kad Europos Komisija 2010 m. gruodžio 20 d. raštu Lietuvos Respublikos ūkio ministrą informavo, kad „nereiškia, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko prižiūrimi vaistininko padėjėjai“.
Kaip buvo minėta priežiūros forma gali būti ne tik tiesioginė – fiziškai būnant drauge vienoje darbo vietoje (vaistinėje), tačiau esant šiuolaikinėms ryšio priemonėms – ir pastarųjų pagalba.
Todėl pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes naudojantis efektyviomis ryšio priemonėmis vaistininkui prižiūrėti vaistininko padėjėjo veiklą nuotolinio ryšio priemonėmis, nekeliant reikalavimo jiems būti fiziškai vienoje vaistinėje.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Antanas Matulas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje 35 straipsnio 12 dalyje nustatoma, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pakeitimo projektu nustatoma, kad įstatymo reikalavimas, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas netaikomas, kai joje dirba ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) ir jo veiklą naudojantis ryšio priemonėmis, Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas.
Tikimasi, kad įtvirtinus šią išimtį bus išsaugotos esamos darbo vietos, o nuotolinio ryšio priemonių pagalba vykdoma pastovi vaistininko padėjėjo veiklos priežiūra sudarys sąlygas efektyviai veiklai, atitinkamai nebus pažeistos ir Europos Sąjungos teisių aktų nuostatos ir reikalavimai.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturi įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neleis nuo 2021 m. sausio 1 d. pabloginti verslo sąlygų, jo plėtros. Užtikrins veiklos stabilumą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, Sveikatos apsaugos ministerijai reikės parengti ir priimti teisės aktą reglamentuojantį vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros tvarką.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Sveikatos apsaugos ministerija iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datos.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto asignavimų napareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„vaistinė“, „vaistininkas“, „vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas)“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narys Antanas Matulas