LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Sveikatos reikalų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS
ĮSTATYMO NR. XIII-3222 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIIIP-5066
2020-10-28 Nr. 111-P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas.
Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė.
Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrai K. Garuolienė, A. Šešelgis, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovai N. Ribokienė, D. Giruckas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma nustatyti, kad Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d., o minėtosios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šios nuostatos užtikrintų nepertraukiamą ir laiku teikiamų paslaugų, tokių kaip suaugusiųjų skiepijimas, teikimą, nes išplėstinės praktikos vaistininkas jau nuo minimos datos vaistinėje galėtų skiepyti gyventojus gripo, erkinio encefalito vakcinomis, o biomedicinos technologai, medicinos biologai, medicinos genetikai šiuo metu be licencijų dirba laboratorijose (tiriančiuose ir COVID-19 mėginius), todėl būtų taip pat tikslinga paspartinti jų praktikuojamos veiklos licencijavimą (paspartinimas būtų 6 mėnesiais) taip sudarant prielaidas kelti šių specialistų teikiamų paslaugų kokybę. Siūlomas reguliavimas ir aiškinamajame rašte nurodyti argumentai kritikuotini ir ginčytini keliais aspektais. Pirma, pažymime, kad ankstesnis licencijų asmens sveikatos priežiūros specialistams išdavimas niekaip neįtakos jų turimos kvalifikacijos ir to pagrindu įgytų kompetencijų apimties ir turinio. Kitaip sakant, licencijos turėjimas ar neturėjimas asmens, kuris iki įstatymo įsigaliojimo turėjo atitinkamą profesinę kvalifikaciją ir teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgytų kompetencijų ir po įstatymo įsigaliojimo jo galimų vykdyti funkcijų tiesiogiai niekaip neįtakos. Juk ir paties įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatyta, kad asmenys, turintys šio įstatymo 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse nustatytą profesinę kvalifikaciją, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo teikė atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gali teikti šias paslaugas neturėdami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos galiojančios asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos iki 2022 m. birželio 30 d. Taigi, lieka neaiškus siūlomo reguliavimo, pagal kurį, iš vienos pusės, siūloma paankstinti galimą tam tikrų asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijų išdavimą, tačiau, iš kitos pusės, nustatant, kad jos ir toliau nereikalingos dar daugiau nei pusantrų metų teikiant atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tikslingumas. Antra, teisiškai ydinga pati projekto 1 straipsnio nuostata, keičianti įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir nustatanti, kad: „Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.“ (pabraukta mūsų). Tokiu būdu įstatymo įsigaliojimo apimtį siūloma nustatyti aprašomuoju nenorminiu būdu, nurodant tam tikras įstatymo reguliavimo sritis, kurios įsigaliotų, ar neįsigaliotų nuo tam tikros datos. Pažymime, kad tokio pobūdžio nuostatų įvardinimas, sietinas su įstatymo įsigaliojimu, yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principų kontekste, nes siūlomų nuostatų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai. Tokioje situacijoje įstatymo turinį, jo galiojimą, taikymą ar netaikymą nulemtų poįstatyminiai teisės aktai, nes tik šiuose teisės aktuose, praktiškai taikant įstatymą, būtų konkrečiai nurodoma, kokie įstatymo straipsniai ir nuo kurios datos įsigaliojo ir turi būti taikomi. Šiame kontekste pažymime, jog oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą yra nurodyta, kad: „poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt. nutarimai). Todėl minėtoje straipsnio dalyje turėtų būti išvardinti konkretūs įstatymo straipsniai, straipsnių dalys ir punktai, kurie įsigaliotų nuo konkrečios datos. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projektu siūlomos keisti įstatymo 14 straipsnio 2 dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas yra netikslingas, perteklinis bei neatitinkantis teisėkūros principų, o projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – pakelti specialistų teikiamų paslaugų kokybę, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo įsigaliojimo datos paankstinimu pasiektas nebus, nes licencijos išdavimas ar neišdavimas asmeniui, kuris iki įstatymo įsigaliojimo jau buvo įgijęs reikalingą profesinę kvalifikaciją ir teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jo kompetencijų ir teikiamų paslaugų kokybės niekaip neįtakos.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5066(2) ir Komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Martinėlis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) V. Valainytė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėjas A. Astrauskas