Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 271
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Po sekundės pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Jo pradžioje paminėsiu, kad jūs tribūnose šiuo metu matote šaunų jaunimą. Tai Pasaulinio robotikos čempionato vicečempionai – Kauno Jėzuitų gimnazijos robotikos komanda. (Plojimai) Nuoširdžiai pasidžiaugėme jų pasiekimais, plojimai tikrai buvo stiprūs.
Dabar registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Trumpai paaiškinsiu, kaip organizuosime darbą šiame posėdyje. Kaip jau aš minėjau baigiantis rytiniam posėdžiui, į posėdžio pradžią yra įrašomi tie projektai, dėl kurių padaryta pertrauka. Tai Valstybės tarnybos įstatymo paketas, Statutas, farmacijos reikalai. Bet dėl jų visi veiksmai bus per balsavimo intervalą, nes ten yra likę tik balsavimo procesai. Tai tas įrašymas tik labai formalus. O toliau nagrinėsime projektus, kaip jie surašyti darbotvarkėje. Pirmąjį darbotvarkės projektą, teikiamą L. Kasčiūno, kaip žinote, išnagrinėjome iki pietų.
Dabar dėl vedimo tvarkos A. Butkevičius pageidauja.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pratęsti klausimą, kurį uždaviau vidaus reikalų ministrei. Daugelis Suvalkijos krašto žmonių žiūrėjo, koks bus atsakymas dėl to, kad Vilkaviškio rajone, pasienyje, 5 kilometrų atstumu yra uždrausta įvažiuoti į tą teritoriją, jei tavo gyvenamoji vieta nedeklaruota. Atsakymas buvo visiškai netikslus. Žmonės tikrai yra sunerimę, nes nebus galima įvažiuoti į Vištytį, kitiems žmonėms – į Kybartus ir Gudkaimio gyvenvietę. Buvo paprastas pavyzdys. Kybartų futbolo klubas „Sveikata“ artimiausiu metu žais rungtynes. Tos kitos komandos, kurios norės atvykti, turi skambinti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, užsiregistruoti, po užsiregistravimo, kai Sienos apsaugos tarnyba patikrins, jos galės atvykti į tuos miestelius.
Siūlyčiau greitai pakeisti nutarimą, paprasčiausiai išbraukti keletą miestelių. Tikrai net sovietiniais laikais tvarka buvo geriau reglamentuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Suprantu, klausimas jautrus ten gyvenantiems jūsų minėtiems žmonėms. Jeigu ministrė norės ką nors pakomentuoti, aš kokiu nors momentu galėsiu suteikti žodį. Pasakysite, ministre, kai pageidausite. Dabar tiesiog dirbkime pagal patvirtintą darbotvarkę.
14.03 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549(2) (priėmimas)
Pradedame nagrinėti įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-2549(2). Priėmimo stadija.
Vienas straipsnis. Pritariame jam bendru sutarimu. Balsavimas per numatytą intervalą, nes dėl motyvų niekas čia nepageidauja kalbėti.
14.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1869(2)ES (priėmimas)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimų projektas Nr. XIVP-1869(2) iš eilės. Aš tik paminėsiu, kad dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitete pritarta iš dalies. Mes balsuoti neturime. Turėsime omenyje.
Dėl 10 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas visiškai pritarė ir paredagavo.
Iki 44 straipsnio jokių pastabų nebuvo. Dėl 44 straipsnio Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Taip pat turėsime tą omenyje. Ir dėl 2 dalies taip pat yra pastaba, jai komitetas pritarė.
Turbūt niekas nereikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nematau tokių reikalavimų. Pritariame bendru sutarimu. Balsuosime dėl viso projekto per numatytą intervalą, nesant užsirašiusių kalbėti dėl motyvų.
14.06 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1870(2) (priėmimas)
Lydimasis – Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1870(2). Vienas straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Balsuosime per numatytą intervalą. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti.
14.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2572(2) (priėmimas)
Kitas projektas yra darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2572(2). Taip pat priėmimas. Jokių pastabų nėra. Iš viso čia penki straipsniai. Niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti. Pritariame jiems bendru sutarimu ir balsuosime dėl viso projekto per balsuoti numatytą intervalą.
14.07 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.2 lydimasis klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574(2). Taip pat priėmimo stadija. Taikoma skubos tvarka. Du straipsniai. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl viso per numatytą balsavimo intervalą.
14.08 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2). Taip pat priėmimas. Čia jau… Gal nekviesiu komiteto atstovo, nes dėl 1 straipsnio jokių pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario, paties projekto autoriaus A. Žukausko, pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo. Komitete pritarta bendru sutarimu. Įsigaliotų įstatymas sausio 1 dieną. Galime pasiūlymą gal ir mes priimti bendru sutarimu? Matau, kad pritariama.
Tada dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame abiem straipsniams bendru sutarimu. Balsuosime dėl projekto per numatytą balsavimo intervalą.
14.09 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 1, 2, 3, 12, 13, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais, V1, V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo kitais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279(2). Taip pat priėmimas. Čia yra daugiau Teisės departamento pastabų. Gal komiteto atstovas?.. Bet, atrodo, kad visiems pritarta, tai tada taupydamas laiką aš pats paminėsiu, kad dėl 1 ir 2 straipsnių pastabų nėra. Pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, komitetas jai visiškai pritarė, paredagavo. Kita pastaba, iš viso trys pastabos, visoms pritarta. Turime omenyje, kad straipsniai atitinkamai pakoreguoti pagal tas pastabas, ir pritariame. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių pastabų nebuvo. Galime pritarti jiems bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio vėl Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu, straipsnis atitinkamai pakoreguotas. Pritariame su ta Teisės departamento pastaba. Dėl 9, 10 ir 11 straipsnių taip pat pastabų nėra. 12 straipsnis. Jokių… 12, taip. Kadangi čia ilgas straipsnis, tai yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pritariame šiems minėtiems straipsniams, įskaitant ir 12 straipsnį su Teisės departamento pastaba, bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ir 14 straipsnis – dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas vėlgi pritarė bendru sutarimu. Šiam straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Ir dėl viso projekto yra norinčių pasisakyti. Prašom, pirma – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Lietuva yra viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje ir daugybę skaitmeninių paslaugų mes priimame lygiai taip pat kaip vandenį, liaudiškai tariant, iš krano. Tai yra labai labai gerai, tačiau mes turime nestovėti vietoje, turime daugiau investuoti į pokyčius, į naujausias technologijas. Ir tai, ką šiandien naudojame, jungdamiesi kiekvieną dieną prie savo banko paslaugų, prie Elektroninių valdžios vartų, prie įvairių deklaracijų formų ir registro, mes naudojame elektroninės atpažinties priemones. Tų priemonių yra ne viena, ne tik elektroninis parašas, jų gali būti ir daugiau. Dėl to mums reikia jas vystyti, mums reikia konsoliduotai žiūrėti atsižvelgiant į viešąjį valdymą ir nuosekliai vystyti šią rinką. Kartu su Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija ir kitomis Vyriausybės institucijomis mes tikimės, jog, priėmę šį įstatymą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikę visą atsakomybę, mes galėsime sparčiau eiti į priekį.
Dabar kodėl tai yra svarbu. Pirmiausia, tai yra svarbu gyventojams, nes būtent jiems bus galima pasiūlyti daugiau įvairesnių paslaugų internete, bus galima tobulinti elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo būdus. Tai yra labai svarbu verslui, nes ši konsolidacija leis greičiau vystytis elektroninės atpažinties rinkai, suteiks jai daugiau stabilumo. Aišku, tai ir valstybei yra svarbu, nes ši konsolidacija mums leis nuosekliai formuoti, įgyvendinti ir kontroliuoti tokią politiką. Taigi, eikime į priekį, atverkime kelią naujausioms technologijoms ir palaikykime šiuos įstatymo pakeitimus.
PIRMININKAS. Ir A. Kupčinskas taip pat nori pasisakyti už. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų, ką ir ministrė Aušrinė kalbėjo, konsolidacija Elektroninės atpažinties įstatyme tikrai reikalinga ir reikia, kad Lietuvoje rūpintųsi viena institucija. Šiuo žingsniu, šiais įstatymo pakeitimais tai ir daroma – viskas koncentruojama į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Iš skaičių galima paminėti, kad išties pandemijos laikotarpis sudarė tą terpę, kai daugelis piliečių būtent perėjo į internetinę erdvę, kad naudotųsi daugeliu valstybės ir savivaldybių paslaugų. 2019 metais buvo tik 19 mln. prisijungimų Lietuvoje, užsisakant vienokias ar kitokias paslaugas per Elektroninius valdžios vartus, o jau 2021 metais – 53 mln. prisijungimų. Akivaizdu, kad reikia tobulinti tą tvarką. Išties mane žavi estų pavyzdys, kai yra sukurta trijų žingsnių prisijungimo autentifikavimo politika. Aš labai tikiuosi, kad konsolidavus tas paslaugas Ekonomikos ir inovacijų ministerija irgi taip pat imsis rimtos lyderystės, tobulins esamas tvarkas, nes, reikia pripažinti, iki šiol pas mus elektroninė atpažintis dominavo ir, galima sakyti, ją kuravo dvi ministerijos. Tikiuosi, viena ministerija tam skirs daugiau dėmesio.
Mes pirmadienį taip pat Ekonomikos pakomitetyje apie tai kalbėjome. Aš galvoju, kad ne tik prisijungimai per bankus, bet ir kitos priemonės, kurios kol kas nėra populiarios Lietuvoje, taip pat bus notifikuotos, valstybė taip pat turės savo rimtesnius autentifikacijos instrumentus ir tam turėtų būti naudingi būtent šie įstatymo pakeitimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui išsakiusiems motyvus. Apsispręsime dėl projekto per numatytą balsavimo intervalą.
14.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2280(2) (priėmimas)
Lydimasis šio projekto yra Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-2280(2). Keturi straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl viso projekto balsuosime per numatytą intervalą. Turbūt dėl motyvų užsirašiusių nėra. Man sufleruoja, kad nėra.
14.16 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372(2) (priėmimas)
Toliau pagal darbotvarkę kitas projektas, darbotvarkės 2-7 klausimas – Aviacijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372(2). Priėmimas. Du straipsniai. Jokių pastabų ir pasiūlymų negauta. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Pritariame jiems bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso projekto A. Kupčinskas pasisakys už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties Aviacijos įstatymo pakeitimas yra gana techninis, susijęs su tuo, kad ultralengvieji orlaiviai galėtų būti lengviau įregistruojami Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje, numatyta, gali būti registruojami tik 475 kilogramų masės orlaiviai, o dažniausiai gamyklinės specifikacijos yra iki 600 kilogramų. Tai lemia, kad arba Lietuvos lengvųjų orlaivių savininkai dažniau registruoja savo priemones Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje ar kitose kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse, arba yra gudraujama lengvinant savo orlaivius ir taip stengiantis juos akredituoti Lietuvos aviacijos erdvėje.
Todėl šis pakeitimas, kaip ir sakiau, daugiau techninis, bet norėtųsi, kad mūsų oro parkas būtų žymimas Lietuvos tapatybės sistema, numeriais, ir siūlome, kad būtent šis pakeitimas būtų priimtas. Susisiekimo ministerija tam pritaria ir aš tikiuosi, kad daugiau orlaivių bus registruojama būtent Lietuvos aviacijos erdvėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Šiuo momentu baigiame šio projekto aptarimą. Balsuosime per numatytą intervalą.
14.18 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2). Taip pat priėmimas. Du straipsniai šio įstatymo. Dėl 1 straipsnio buvo gauta Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė bendru sutarimu. Tai 1 straipsniui pritariame su Teisės departamento priimta pastaba. Ir pritariame 2 straipsniui.
Dėl viso projekto yra nemažai norinčių kalbėti. J. Urbanavičius kalba už.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą. Iš tikrųjų miškuose, urėdijose bus galima įsteigti mažuosius karjerus vietiniams patvarkymams, sakykime, pavasarinio atlydžio metu, rudeninio, kur truputį sudėtingiau pravažiuojami keliai, galės pasipilti žvyro. Tas žvyras bus naudojamas tik vidinėms reikmėms tam tikru metu, kai poreikis didesnis kyla. Dėl kelių tiesimo, stambių darbų bus skelbiami konkursai, ateis rangovai su savo ištekliais ir jie tikrai pirks iš tų didžiųjų karjerų. Juo labiau urėdija šiandien turi mažosios technikos, ekskavatorių, kuriuos tikrai galėtų ekonomiškai panaudoti, patvarkydama kelius.
Na, tai iš tikrųjų labai toks svarbus ir reikšmingas būtų projektas, jis prisidėtų ir ekologiniu požiūriu, ir ekonominiu, ir visais kitais. Tikrai kviesčiau palaikyti ir įsiklausyti į pastabas. Būčiau dėkingas.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys K. Navickas, bet jo, regis, salėje nėra šiuo metu. Tai tada prieš kalbės S. Gentvilas, jis yra salėje ir skuba prie savo mikrofono.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, iš tikrųjų Vyriausybės išvada yra neigiama šio įstatymo atžvilgiu. Vienas iš argumentų yra, kad urėdija turi didžiuosius karjerus ir urėdijai visai nereikia mažųjų karjerų. Jeigu mažuosius karjerus įteisinsime urėdijai, tada pasiprašys ir Kelių direkcija, ir „Lietuvos geležinkeliai“, pasiprašys gal ir uostas turėti savo karjeriuką. Mažieji karjerai savo specifika yra ydingi, nes jie neapskaitomi, jiems nedaromas poveikio aplinkai vertinimas, nemokami valstybiniai išteklių mokesčiai ir jie nerekultivuojami taip, kaip rekultivuojami didieji karjerai. Todėl urėdijos strategijoje yra apsibrėžta, kad urėdija nebeeksploatuos mažųjų karjerų, ir įmonės strategijoje, lūkesčių laiške, kuris parašytas iš ministerijos, yra nesiūloma to daryti.
Kviesčiau nedaryti išimčių, kurios grąžins neapskaitomą valstybės išteklių naudojimą, ir balsuoti prieš arba susilaikyti projekto atžvilgiu.
PIRMININKAS. Už turėtų kalbėti K. Mažeika, bet salėje, regis, jo taip pat nėra. K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų urėdijos turi ir didesnių, ir mažesnių karjerų, bet 2020 metais jų galimybė buvo apribota įstatymiškai ir naudą gaudavo tik privačių karjerų savininkai. Valstybė dėl to patirdavo nemažų nuostolių, nes reikėdavo pirkti tą resursą, kuris yra visai šalimais. Ir tie mažesnieji karjerai buvo tikrai prižiūrimi, kai išeksploatuojami – sulyginami. Tie mažieji karjerai yra tikrai ne daugiau kaip 3 metrų gylio ir ne daugiau kaip 0,5 hektaro.
Tikrai šiuo įstatymo projektu valstybei yra grąžinamos ne tik lėšos, bet urėdijoms grąžinama didesnė galimybė efektyviai tvarkyti miško keliukus. Kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ir paskutinis V. Semeška prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kolegos, tikrai siūlau įsiklausyti ir į aplinkos ministro motyvus, ir į Vyriausybės išvadą. Dar daugiau, yra labai svarbi Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada ir labai aiškūs pastebėjimai, kad (cituoju) miškų urėdijos ūkio reikmėms neva planuoja, bet tai gali būti interpretuojama kur kas plačiau, todėl tai galimai sudarytų sąlygas žemės gelmių išteklius naudoti ir kitoms su Miškų įstatymu miškų urėdijoms perduotų valstybinių funkcijų atlikimu nesusijusioms reikmėms.
Akivaizdu, kad ne tik pridarysime žaizdų savo miškuose, visiškai nereikalingų, nemažą skaičių, o miškai yra mūsų didžiausia vertybė, tačiau dar ir sudarysime tam tikras sąlygas nebūtinai naudoti pagal paskirtį karjero išteklius. Dėl to siūlysiu susilaikyti arba balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Nors pasakiau, kad V. Semeška paskutinis, bet užsiregistravo dar pasisakyti V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Naudodamasis Statutu užsiregistravau pasisakyti taip, kaip noriu. Noriu pasisakyti už šio įstatymo priėmimą ir pasakysiu kodėl.
K. Navickas, būdamas aplinkos ministru, buvo interpeliuotas tada Konservatorių frakcijos iniciatyva ir už tai, kad uždarinėjo tuos karjerus. Jo iniciatyva buvo uždaryti tie mažieji karjerai, kurie labai sėkmingai veikė ir galėjo toliau tęsti tą veiklą.
Kai kalbame apie ŠESD išmetimą, tai kalbame apie tai, kad transporto turėtume naudoti mažiau, kad arčiau viską darytume. Šiuo atveju ir yra, kad jeigu yra duobė miške, kur galima pasikasti žvyro, tai žvyro ir pasikasame.
Bet dar ką girdžiu. Tai yra valstybės nepasitikėjimas valstybės įmone. Valstybės įmonėmis turėtume pasitikėti arba skirkime žmones, kuriais pasitikime, o jeigu pagal savo kurpalių galvojame, kad būtinai vogs, tai galvokime iš naujo. Linkiu nevogti, linkiu naudoti išteklius racionaliai ir leisti egzistuoti tiems karjerams, kurie jau yra, ir jokios jų plėtros čia nebus.
PIRMININKAS. Matau, kad ministras nori, atseit, dėl vedimo tvarkos, bet spėju, kad realiai kalbės dėl motyvų. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS (LSF). Jau kalbėjo.
PIRMININKAS. Ministre, sąžiningai tada, ar dėl vedimo tvarkos, ar dėl motyvų? Gerai, įjungiu mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tik primenu, kad Konstitucijoje valstybės ištekliai yra išskirtinė valstybės nuosavybė ir pasikasinėjimas iš tikrųjų nėra apibrėžtas Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Matau, neišvengiamai mes tęsime diskusijas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Neišvengiamai. Valstybės įmonė ir naudotų valstybės išteklius.
PIRMININKAS. Gerai. Buvo papildomų motyvų, ką padarysi. Dabar darome pauzę ir apsispręsime per balsuoti numatytą intervalą.
14.26 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410(2) (priėmimas)
Pradedame svarstyti kitą projektą – Sodininkų bendrijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2410(2). Taip pat priėmimas. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu. Atsižvelgiame. Ir buvo A. Butkevičiaus pasiūlymas, bet komitete autorius pasiūlymą atsiėmė. Mes taip pat jo nesvarstome, nes pasiūlymas atsiimtas. Taip pat buvo dar viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu. Atsižvelgiame. Ir galime pritarti 1 straipsniui su paminėtomis Teisės departamento pastabomis? Priimame bendru sutarimu. Dėl 2, 3 straipsnio nėra pastabų. Pritariame jiems bendru sutarimu. Dėl viso projekto bus kalbančių dėl motyvų. R. Žemaitaitis kalbės už.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties klausimas yra gana senas ir, matau, kolegė, kuri yra užsirašiusi prieš, praėjusią kadenciją kaip tik kėlė šitą klausimą, kaip tik mes diskutavome. Matyt, gal yra kokių nors dar argumentų, dėl ko kolegė nepritars, bet aš iš esmės tikrai kviečiu, nes tie, kurie mes esame rajonų, regionų vienmandatininkai ir atstovai, ypač didžiųjų miestų, kur sodai buvo nutolę nuo miesto 5, 7, 10 kilometrų… Žmonėms infrastruktūra šiandien nėra išvystyta, todėl tiek savivaldos, tiek sodų bendrijų gyventojai su šitais dalykais labai stipriai susiduria. Aš manau, kad esant tokiai nuostatai, kad, esant sodininkų bendrijų iniciatyvai, atlikus kadastrinius matavimus, būtent būtų sudaromas žemės sklypas, kad ten būtų galima vystyti infrastruktūrą. Tikrai kviečiu pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Kubilienė kalbės prieš.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai tikriausiai labiausiai taisomas įstatymas, tačiau niekada neįsigilinama iki esmės. Man iš tikrųjų kelia abejonių šitas įstatymo projektas dėl to, kad ir šiame projekte nėra numatyto finansavimo ir nėra jokių valstybės įsipareigojimų dėl vykdymo terminų. Vadinasi, geriausiu atveju rezultatų mes galime tikėtis kitoje kadencijoje. Kodėl aš susilaikysiu balsuodama dėl šio įstatymo, todėl, kad projekte palikta spraga. Kalbu apie tai, kad įstatymas nenumato, kokiu konkrečiu sandoriu bus perleisti keliai, kurie yra registruoti sodininkų bendrijų vardu. Turėsime akylai stebėti kiekvieną iš šitų sandorių, nes tai yra galimybė nesąžiningai asmenims pasipelnyti valstybės sąskaita. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Mažeika kalbės už. Nėra kol kas Seimo nario. V. Pranckietis – už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Šis įstatymas vėl apie sodininkų bendrijas ir, kaip paminėjo A. Kubilienė, daug kartų yra keičiamas. Aš manau, kad jį reikėtų keisti iki tol, kol tie žmonės galėtų tapti vieną kartą tikrais Lietuvos Respublikos piliečiais, o ne anklavų gyventojais. Tas įstatymas veda link to, kad sklypai, kurie nepriklauso sodininkų bendrijai, arba keliai, kurie nepriklauso sodininkų bendrijai, galėtų būti įteisinami ir ta infrastruktūra galėtų būti gerinama. Ir dar ko nenorėčiau. Nenorėčiau, kad būtų kalbama iš Vilniaus tribūnos apie vilnietiškus sodus, kurie seniai yra tapę Vilniaus miesto dalimi, dar atstovaujant saviems interesams, kalbėti apie kažkokias lengvatas arba kelių pardavimą. Balsuojame už įstatymą ir tęsiame sodininkų pozicijų gerinimo klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi, kas pageidavo pasisakyti, pasisakė. Balsuosime dėl projekto per numatytą intervalą.
14.30 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196(2) (priėmimas)
Toliau pradedame svarstyti Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat priėmimo stadija. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio dėl įstatymo įsigaliojimo datų yra Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymų, jiems komitetas pritarė bendru sutarimu. Manau, kad nelaukdami balsavimo intervalo galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl projektų balsuosime per numatytą intervalą, bet yra pasisakančių dėl motyvų. M. Ošmianskienė. Jos nėra. K. Adomaitis – už.
K. ADOMAITIS (LF). Matau, kad nėra Monikos pasisakyti. Mes, frakcija, gavome…
Noriu pabrėžti, kad įspūdinga situacija
būdavo iki šiol, ir labai džiugu, kad Monika tą situaciją pastebėjo,
atrado ir pateikė pakeitimus, nes žmonėms, kurie turi nulinį darbingumą,
nebūdavo užtikrintos netgi absoliutaus skurdo lygio dydžio pajamos.
Šitas įstatymas tai iš dalies taiso.
Monikos pasiūlymas buvo kur kas ambicingesnis,
kad visiems, kurie neturi net 25 % darbingumo, absoliutus
skurdo pajamų lygis būtų užtikrinamas dar didesnis, šalpos pensijos
siektų bent jau tiek.
Iš ministerijos grįžo pasiūlymas, jis yra kompromisinis. Nelabai suprantama, kam čia tokių kompromisų reikia ieškoti, kai žmonės apskritai negali dirbti ir reikia dar kažkokius koeficientus įvesti. Tų žmonių nėra daug, tų, kurie apskritai neturi, turi nulinį darbingumą, yra 400 ir mes iš esmės ginčijamės dėl kelių milijonų eurų tikrai sudėtingai gyvenantiems žmonėms. Bet nepaisant to, situacija tikrai pagerės, be abejo, šiam įstatymui palaikymas bus. Tik, aišku, labai gaila, kad vis dėlto buvo priimta kažkokių tokių keistų kompromisų ir dar tarpinių koeficientų, priklausomai nuo kiekvieno 5 % darbingumo lygio.
PIRMININKAS. Dėkui už išsakytus motyvus. Daugiau pasisakančių nėra. Balsuosime per numatytą intervalą.
14.33 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334(2) (svarstymas)
Toliau pagal mūsų darbotvarkę – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334(2). Svarstymo stadija. A. Vyšniauskas – dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi einame žymiai greičiau, norėčiau frakcijos vardu parpašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Siūlymas frakcijos vardu daryti pusvalandžio pertrauką. Balsuojame už pasiūlymą. (Balsai salėje) Kad nebūtų ginčų, geriau balsuokime. Dėl pertraukų, kaip žinote, visada balsuojama tuomet, kai jų paprašoma. Niekas nelaukia balsavimo intervalo. Balsuojame, ar darome pertrauką.
Balsavo 43: už – 26, prieš – 10, susilaikė 7. Su atsarga balsų pakanka, kad darytume pertrauką. Pusvalandžio pertrauka, kuri gal bus ir šiek tiek ilgesnė, nes mes, matyt, pradėsime balsuoti dėl kitų projektų. Taip, sakykime, sąlyginai ta pusė valandos.
Manau, nespėjome paploti, ką tik tribūnoje buvo A. Valujavičius, perplaukęs Atlantą. Bet labai trumpai buvo balkone, tai aš net nespėjau paskelbti. (Plojimai)
Pažiūrėsime, jeigu grįš, tai mes pakartosime plojimus. (Balsai salėje) Tai va, kol jūs kalbėjote dėl motyvų ir dėl pertraukų, aš, deja, neįvertinau, kad gali tik trumpai užtrukti. Gerai, tęsiame darbą. Jeigu sugrįš, tikrai dar kartą paskelbsiu. (Balsas salėje) Ne, ne, matome, kad ne tas asmuo čia balkone.
14.36 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18, 19, 23 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685 (pateikimas)
Iki balsavimo intervalo liko dar beveik 20 minučių, tuomet mes iš eilės nagrinėsime kitus klausimus. Tai būtų darbotvarkės 2-13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685. Pateikimas. Pranešėjas – A. Žukauskas.
Ar būtų pasirengęs pranešėjas? (Balsas salėje) Matyt, į kažką įsigilinęs pranešėjas, nes net negirdi mano prašymo. Ar gerbiamas A. Žukauskas galėtų pateikti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-2685? (Balsai salėje) Kaip? Darbotvarkės 2-16 klausimas? Ne, čia yra 2-13 klausimas. Darbotvarkės 2-16 klausimas yra Pakuočių atliekų įstatymo projektas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Jūsų dėmesiui siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuris yra susijęs su 59 straipsniu. Čia yra apibrėžiama stojimo tvarka. Pagrindinė esmė yra ta, kad…
PIRMININKAS. Aš truputį atsiprašau, kad mes nesuklystume. Jeigu kalbate apie 59 straipsnį, čia yra darbotvarkės 2-14 klausimas, tai yra vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Aš paskelbiau 2-13 klausimą, čia yra kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Tai ar jūs nenorite to pirmojo pristatyti? (Balsas salėje: „Nenori.“)
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ne. Ai, čia kitas yra. Čia dėl tyrėjų karjeros. Pagrindinis dalykas yra atidėti tą karjeros įgyvendinimą iki 2024 m. sausio 1 d., nes Mokslo taryba nespėjo parengti būtinų kompetencijų, o aukštosioms mokykloms reikia laiko, kad tos kompetencijos būtų aprašytos jų dokumentuose.
PIRMININKAS. Trumpas pristatymas. Nori paklausti V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Dėkui. Čia yra ne tas. Projekte Nr. XIVP-2685 yra įrašytos ne tik mokslo darbuotojų kvalifikacijos, bet ir kompetencijos.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, kompetencijos.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Tai yra klausimas ir Teisės departamento, ir mano: kodėl reikia įrašyti kompetencijas, kurias paskui nustato Lietuvos mokslo taryba? Užtenka įrašyti kvalifikacijas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, čia yra siūlymas Teisės departamento, tai bus taip ir padaryta. Kompetencijos bus minimos tik tame straipsnyje, kur tyrėjams yra būtina, nes kvalifikacijos yra kompetencijų visuma pagal Teisės departamento… Mes galime konkrečias kompetencijas apibrėžti, bet kai kalbame apie visumą, užtenka žodžio „kvalifikacija“, nes apima visas kompetencijas. Į tai atsižvelgsime, matyt, svarstydami.
PIRMININKAS. Kol kas ačiū pranešėjui. Bet jūs gal pasilikite tribūnoje, nes toliau yra taip pat kitas jūsų projektas.
Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą.
14.40 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2679 (pateikimas)
Dabar būtų 2-14.1, 2-14.2 klausimų paketas – Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tai kompleksinis paketas. Pateikimas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, šios pataisos liečia priėmimo tvarką. Iki šiol buvo parašyta, kad priėmimą vykdo valstybės įgaliota institucija, tai yra turėta omenyje LAMA BPO, ta bendroji sistema. Bet dabar vyksta transformacija tos LAMA BPO, jos pagrindu bus įkurta jau valstybės institucija vietoj Universitetų rektorių konferencijos nuosavybės, ir tai sukelia universitetų autonomijos problemų. Iš tikrųjų ji nevykdo priėmimo, ji tik techniškai aptarnauja, tai ten pagrindinis dalykas, kad reikia pakeisti tuos žodžius, kad nebūtų prieštaravimo universitetų autonomijai.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori dvi Seimo narės. Pirmoji klausia L. Nagienė. Kortelės, ko gero, neįdėjote.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prašom pasakyti, kas būtent pasikeistų ir kas dabar buvo blogai, kad vykdė viena institucija, o dabar tas priėmimas būtų kitaip organizuojamas?
A. ŽUKAUSKAS (LF). LAMA BPO priklausė Universitetų rektorių konferencijai, tai yra universitetams, ten dar viena kolegija buvo sąjungininkas, tai buvo asociacija. Kadangi tai jų buvo, tai tas neprieštaravo autonomijai, bet jeigu dabar yra jau sutarimas su universitetais, kad tai taps valstybės institucija, nes ir iki šiol ją finansavo valstybė daugiausia, tai tuomet iškyla problema, kad negali valstybės institucija vykdyti priėmimo. Ji iš tikrųjų ir nevykdė priėmimo, ji vykdė techninį aptarnavimą, o stojančiųjų sutartis vis tiek pasirašė universitetai. Tai tiesiog patikslinamas tas žodis, nes kilo diskusijų tarp rektorių, kad tokiu būdu būtų pažeista autonomija, reikėtų visų senatų pritarimo, kad jie perduotų tą teisę tai valstybinei institucijai. Iš tikrųjų ta institucija ir nevykdo priėmimo, ji techniškai sudėlioja, suskaičiuoja balus, eiles sudaro, bet priėmimą vykdo vis tiek universitetai.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Taupydama laiką neskaitysiu Teisės departamento išvadų, bet kaip jūs galvojate jas sutvarkyti, nes iš tikrųjų formuluotės yra netikslios ir klaidinančios? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tai Vyriausybė tą atlieka, ten vyksta derybos su Rektorių konferencija ir jie ieško variantų. Iš tikrųjų ten buvo prieštaravimų ir daugiau. Tą asociaciją finansavo valstybė, bet iškilo klausimas tada dėl viešųjų pirkimų, kodėl ne konkurso tvarka ir taip toliau. Jeigu ji taps valstybinė, tai išliks valstybės finansavimas ir nereikės ginčytis, ar čia reikia viešųjų pirkimų, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Balsuosime per numatytą intervalą.
14.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. XIII-2791 „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686 (pateikimas)
Jeigu A. Petrošius yra salėje, tai galėtų pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą Nr. XIVP-2686. Pateikimas. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia iš tikrųjų atrodo kaip gana smulkus projektas, tačiau praėjusioje kadencijoje Šv. Jono bažnyčiai Klaipėdos mieste Seimo nutarimu buvo suteiktas valstybei svarbaus objekto statusas. Klaipėda laikosi pozicijos, kad tas statusas jau atliko savo funkciją. Iš esmės valstybei svarbaus objekto statuso suteikimui tada sąlygos nebuvo tinkamos. Paprastai šis statusas yra suteikiamas Vyriausybės nutarimu, o tą kartą buvo padaryta išimtis ir statusas suteiktas Seimo nutarimu. Tikslas buvo pritraukti daugiau dėmesio, pabandyti pritraukti investicijų iš liuteronų fondų Vokietijoje. Laikomasi pozicijos, kad tą projekto viešinimo funkciją šitas nutarimas kaip ir atliko. Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybė ir projekto organizatoriai yra susidūrę su biurokratinėmis kliūtimis, nes projektas iš esmės neatitinka valstybei svarbaus objekto reikalavimų. Vyriausybė negali pradėti detalaus plano korektūros organizavimo procedūros, Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat, nes šitas statusas, nors ir butaforinis, bet uždeda tam tikrus pančius, lygiai taip pat negali pradėti procedūrų. Tikrai yra atlikti archeologiniai tyrimai, remiantis šiuo suteiktu statusu, yra atlikti tam tikri žingsniai. Šiandien po archeologinių tyrimų yra poreikis vis dėlto startuoti su detaliojo plano korekcijomis, jas Klaipėdos miesto savivaldybė yra pasiruošusi atlikti, yra davusi, kaip suprantu, tokį pažadą bendruomenėms, todėl buvo gautas poreikis šitą statusą panaikinti su galimybe ateityje, jau atitinkant reikalavimus, nustatyta tvarka galbūt tą statusą gauti iš naujo.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori klausti. Pirma klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Žinokite, visai nesupratau jūsų paaiškinimo, nes, viena vertus, jūs sakėte, kad statusas yra butaforinis, tarsi jokių pareigų ir teisių nesukuria, paskui sakėte, kad jisai uždeda savivaldybei neva kažkokias pareigas. Vienu metu jūs sakėte, kad nutarimas atliko savo funkciją, bet siūlote jį naikinti. Tų nutarimų, kurie atliko savo funkciją, Teisės aktų registre yra labai daug. Ar reikia suprasti, kad dabar dėl kiekvieno nutarimo, kuris jau yra nenaudingas, jūs registruosite to nutarimo panaikinimą ir gaišinsite Seimo laiką, ar vis dėlto reikėtų suprasti, kad yra kokios nors kitos gilesnės priežastys, nes jūsų paaiškinimuose yra tikrai labai daug prieštaravimų pačiam sau?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Reikia remtis ne vien mano paaiškinimais, bet perskaityti, matyt, ir patį nutarimo projektą. Iš esmės ten viskas gana aiškiai atspindėta. Tikrai jokių paslėptų dalykų čia nėra. Jeigu vis dėlto tie nutarimai bus tokie, kurie trukdys atitinkamoms institucijoms, organizacijoms, šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybei, tęsti ar vykdyti kokias nors funkcijas, tai, taip, su tokiais projektais ateisiu ir ateityje, jeigu bus toks poreikis.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ar tai yra gražaus bendradarbiavimo su Klaipėdos savivaldybe pavyzdys, šis jūsų teikiamas projektas?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Be jokios abejonės. Iš tikrųjų Klaipėdos miesto savivaldybė yra dėkinga už tas pastangas suteikti šitą statusą praėjusioje kadencijoje. Kaip minėjau, poreikis panaikinti šitą statusą dabartiniame etape yra būtent Klaipėdos miesto savivaldybės ir liuteronų bendruomenės, kuri yra atsakinga už šito projekto rengimą ir vystymą, prašymo rezultatas. Apie tai yra ir straipsnių viešojoje erdvėje. Tikrai yra įkalinti biurokratiniuose mechanizmuose. Savivaldybė nori tęsti projektą ir tesėti pažadus bendruomenei, tačiau šiandien tikrai tos biurokratinės kliūtys neleidžia judėti iš mirties taško.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš kažkaip labai giliai turiu abejonių, ar Seimo narys turi savivaldybės įgaliojimus šnekėti savivaldybės vardu. Labai prašyčiau frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio, o mes jau tikrai susisieksime su meru ir paklausime apie jūsų įgaliojimus kalbėti už Klaipėdos miesto savivaldybę. Tikiuosi, kad merą pasveikinote, beje, šiandien su jubiliejumi, jeigu jau įgaliojimus turite.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, mes būtume galėję tą spėti išsiaiškinti iki svarstymo stadijos, bet jūsų valia. Jeigu prašote pertraukos iki kito posėdžio, mes turime balsuoti, čia nėra galimybės ką nors svarstyti. (Balsai salėje) Paprašyta pertraukos, balsuojame dėl… (Šurmulys salėje) Aš suteiksiu žodį A. Petrošiui, kad paaiškintų, bet pertraukos prašymas nuskambėjo, čia nėra galimybės jo kaip nors paneigti.
Už – 29, prieš – 35, susilaikė 9. Opozicijos frakcijos prašymui balsų pakanka, pertrauka iki kito posėdžio. Ir A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš norėjau savo argumentus išdėstyti dar prieš balsavimą. Yra viešų straipsnių, „Vakarų eksprese“ vakar ar užvakar buvo paviešintas straipsnis, buvo kalbinti tiek savivaldybės atstovai, tiek bendruomenės atstovai. Jie sakė, kad nėra kitos išeities, kaip tik tokiu būdu judėti į priekį. Tai būtų smagu, kad mes nevilkintume tų procedūrų ir savo aklais prašymais netrukdytume tiems subjektams vis dėlto vystyti projektą, o pasidomėtume, paskaitytume ar bent jau paklaustume. Būčiau parodęs.
PIRMININKAS. Galbūt jūs nusiųskite kolegei to straipsnio nuorodą, kad ji giliau susipažintų ir išsklaidytų abejones. Antradienį pratęsime, nieko tokio.
14.51 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2354 (pateikimas)
Dabar dar 5 minutės iki balsavimo intervalo. Ilgai svarstomo projekto nenorėčiau siūlyti, galbūt darbotvarkės 2-18 klausimą – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą galėtume panagrinėti. Pateikimas. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, leiskite jums pristatyti įstatymo projektą, kuris, turiu pripažinti, nėra mano vienos iniciatyva. Tiesiog Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstydami Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo kitas pataisas išsiaiškinome, jog direktyva yra įgyvendinta ne visos apimties, nors ji turėjo būti įgyvendinta jau 2005 metais. Tuomet diskutavome ir tarpusavyje, ir su Teisingumo ministerija, ir su teisingumo ministre. Išties labai dėkoju, kad Teisingumo ministerija padėjo tą įstatymo projektą parengti, o visi komiteto nariai pasirašė.
Projekto esmė, kaip jau minėjau, įgyvendinti 2005 metų direktyvą visa apimtimi ir leisti žmonių, kurie yra nukentėję nuo smurtinių nusikaltimų, artimiesiems paveldėti kompensacijas ir žalos atlyginimą. Šiuo metu dalis artimųjų gali paveldėti, jeigu smurtinis nusikaltimas įvyko iki 2019 metų birželio 30 dienos, kita dalis artimųjų negali paveldėti, nebent tik tais atvejais, kai dėl smurtinio nusikaltimo žuvęs asmuo spėjo pareikalauti kompensacijos. Kaip žinome, tokiais atvejais dauguma žmonių miršta ir to padaryti nespėja.
Atitinkamai artimieji, turėdami direktyvos garantijas į žalos atlyginimą, į žalos kompensaciją, būna priversti bylinėtis teismuose, nes, kaip žinome, direktyva, jeigu ji yra neįgyvendinta visa apimtimi, taikoma tiesiogiai, savo teises teisme ginti galima. Tačiau manyčiau, kad vis dėlto būtų šaunu, jeigu įstatymas žmonių neverstų bylinėtis teismuose ir tiesiog įgyvendintų direktyvą visa apimtimi.
Labai kviečiu palaikyti, kartu dėkoju praėjusią kadenciją dirbusiam Seimo nariui V. Gailiui, kuris labai principingai visada komitete kapsėjo, kad reikia sutvarkyti būtent šios direktyvos įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Dėl motyvų, pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. Yra. Gerbiamas A. Vinkus turi galimybę pasisakyti už.
A. VINKUS (LVŽSF). Kaip mes girdėjome iš ponios Agnės pristatymo, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas priklauso nuo smurtinio nusikaltimo padarymo datos. Mano galva, nereikia būti nei teisininku, nei ekspertu, kad suvoktum, jog tikrai neteisinga ir nelogiška, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nėra kompensuojama, jeigu nusikaltimas padarytas iki tam tikros datos. Šiuo atveju data susieta su įstatymo nuostatos galiojimo data, nes teisė į kompensaciją ir teisė kreiptis dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo nuo 2019 metų vidurio galioja tik į priekį. O išeina, kad aukos, patyrusios žalą iki tol, lieka ant ledo.
Taigi palaikau siūlymą pakeisti įstatymo nuostatas taip, kad tiek teisė į kompensaciją, tiek teisė kreiptis dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos kompensavimo nepriklausytų nuo nusikaltimo padarymo datos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip tik jūsų motyvai leido mums pasiekti numatytą balsavimo intervalą. Galime dabar ir apsispręsti dėl šio projekto, ar pritariame po pateikimo, nes jis liko mūsų švieslentėje. Balsuojame, ar pritariame ką tik kolegės A. Širinskienės pateiktam įstatymo projektui.
Balsavo 110, už visi 110. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – birželio 15 diena. Pritariame bendru sutarimu.
Dabar grįžtame prie tų projektų, kur buvo padaryta pertrauka rytiniame posėdyje. Pastebėsiu, kad dėl visų trijų projektų daugiau pertraukų prašyti nebegalima. Mes pasižiūrėjome, dėl visų jų yra jau dvi pertraukos imtos. Jei kiltų tokių sumanymų, iškart pasakau, kokia situacija.
14.56 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(5) (svarstymo tęsinys)
Mes esame sustoję prie 35 straipsnio. Seimo narys A. Sysas pateikė savo pasiūlymą, buvo išklausyta komiteto pozicija. Aš vis tiek į tribūną kviečiu sugrįžti A. Petrošių, nes bus daugiau pasiūlymų.
Dabar motyvai už, prieš. Buvo užsirašęs už Seimo narys T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, noriu pratęsti, nors po pietų gal ne visi dar atsigavę, bet noriu pratęsti diskusiją apie tai, ar gali profesinės sąjungos ir jų… ir papildomos garantijos atsirasti įstatymuose. Mano galva, tai konceptuali diskusija. Tikrai šis projektas dvelkia ir tečerizmu, ir mūsų ne visai garbingu įvairiausių institucijų optimizavimu. Todėl mes turime, įvertinę ir Darbo kodekso priėmimo, ir paskui – kaitaliojimo praktiką, turime labai rimtai pažiūrėti į šį klausimą.
Negalima sakyti, kad socialinės garantijos kolektyvinėse sutartyse, o čia, įstatymuose, tik pagrindinės nuostatos ir… Mes negalime išmesti į šiukšlių dėžę jau esamų pasiekimų to socialinio dialogo, tų kolektyvinių derybų, tų politinio proceso rezultatų ir tiesiog iš naujo sukurti naujos valstybės tarnybos. Taip tiesiog nebus. Istorinė atmintis, istoriniai pasiekimai turi būti fiksuojami ir minimaliai koreguojami. Kitaip mes tikrai atbaidysime žmones nuo valstybės tarnybos.
Privataus verslo socialiai atsakingose įmonėse tikrai yra daugybė papildomų socialinių garantijų, daugybė įvairiausių palengvinimų ir darbuotojų įgalinimo taisyklių. Tai čia, įstatymuose, jeigu yra poreikis, o poreikis numatyti tam tikrus profsąjungų veiklos ypatumus valstybės tarnyboje yra, didžiulis poreikis, tai traktuokime šį įstatymą kaip didelį kolektyvinį susitarimą. Bet koks įstatymas pagal savo esmę ir yra susitarimas – visuomeninis susitarimas dėl kažko. Man labai keista, kad mes nenorime pritarti gerai A. Syso iniciatyvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ryte dėl motyvų prieš buvo užsirašęs K. Masiulis. Jam pirmenybė, jeigu pageidauja. Jeigu…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar čia kalbame apie A. Syso?
PIRMININKAS. Taip.
K. MASIULIS (TS-LKDF). A! Gerbiamo Syso, Algirdo. Aš manau, kad Algirdas prieštaravo ir pasisakydamas, ir argumentuodamas. Jis sakė, jog mano, kad perdėta reglamentacija nereikalinga ir kad tos reglamentacijos, jis sutinka, jog nereikia perdėti, tačiau pats kitu veiksmu siūlo tą reglamentaciją perdėti. Tai jeigu jau yra pakankamai reglamentuota, tai didesnė laisvė, manau, netgi naudinga ir profsąjungoms yra.
PIRMININKAS. Pasitiksliname, kad komiteto pozicija ir motyvai vis dėlto nebuvo pasakyti rytiniame posėdyje, tai suteikiu žodį pranešėjui tą padaryti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aišku, jau dabar išklausėme argumentus, bet iš esmės, matyt, toks jausmas, kad ne apie tai argumentai kai kuriose vietose buvo. Iš esmės įstatymo projektas yra papildytas nuostata, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių. Maža to, kaip jau minėjau, prie ankstesnių punktų 194 straipsnyje yra numatyti ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumai. Profesinių sąjungų atstovų garantijos įstatymais turi būti nustatytos vienodai ir čia iš esmės dauguma sutikome ir komitete su šia nuostata. Taip pat įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio, viešojo ar privataus, sektoriaus dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Na ir dėl didesnių garantijų profesinės sąjungos turi susiderėti kolektyvinėse sutartyse. Tai šiuo atveju mes turėjome situaciją, kuomet yra bandoma iš Darbo kodekso perkelti tikrai nemažą skirsnį. Teisės aktai vis dėlto turi būti trumpi, aiškūs ir perkelti nuostatų, kurios jau yra surašytos, nėra tikslinga. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl aptarto A. Syso pasiūlymo.
Balsavo 121: už – 53, prieš – 21, susilaikė 47. Pasiūlymui yra nepritarta.
Toliau dėl 36 straipsnio yra Seimo narių K. Vilkausko ir kitų pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Aš klausiu, ar tenkina dalinis pritarimas?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, tenkina iš dalies, nes šio pasiūlymo esmė, kad buvo teiktas pasiūlymas dar anksčiau Valstybės tarnybos departamentui dėl jų funkcijų sustiprinimo, būtent sprendžiant įvairius klausimus, kad nereikėtų dėl tokių smulkesnių klausimų valstybės tarnautojams kreiptis į teismą. Tenkina. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuoti dėl visos apimties pasiūlymo nebereikia.
Toliau dėl kitų straipsnių pasiūlymų nėra. Pasiekėme to bendro projekto 2 straipsnį. Čia buvo mano paties pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš sutinku su tuo pritarimu iš dalies, neprašau balsuoti. Yra A. Syso pasiūlymas taip pat dėl šio straipsnio, jam pritarta iš dalies. Aš klausiu, ar tenkina pritarimas iš dalies?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš noriu padėkoti, yra rastas dar geresnis sprendimas, nes įvairiai gali susiklostyti žmonių likimai. Aš nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Čia buvo dar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies, bet jis čia bendro pobūdžio, ne konkretus, ir čia balsuoti dėl kažko nereikia. Apsvarstėme visus pasiūlymus.
Toliau nagrinėsime kitus projektus, dėl kurių yra pasiūlymų, ir galiausiai balsuosime po svarstymo už visą paketą. Prašau man pateikti projektus, dėl kurių yra kokių nors pasiūlymų. Čia Sekretoriatas šiek tiek turi…
15.05 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(4) (svarstymo tęsinys)
Tada imame Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2068(4). Dėl 1 straipsnio yra Kultūros komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Aš klausiu, ar tenkina. Žiūriu į Kultūros komiteto pirmininką, ar tenkina pritarimas iš dalies? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Tuoj įjungsime.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL) Pirmininke, tiesiog pasitikslinsiu dėl vedimo tvarkos. Mes galvojome, kad jau yra balsavimo laikas prasidėjęs ir dabar balsuosime. Čia dėl lydimųjų dabar?
PIRMININKAS. Dabar pereisime lydimuosius, dėl kurių yra kokių nors pasiūlymų, ir balsuosime dėl viso paketo jau finale. Dabar Kultūros komiteto pirmininko klausiu, ar tenkina pritarimas iš dalies 1 straipsniui?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Balsuoti nereikia. Taip pat 2 straipsniui irgi yra pritarta iš dalies.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Netenkina, bet pritariame.
PIRMININKAS. Tenkina. Ir 3 straipsniui taip pat iš dalies pritarta. Ir čia tenkina. Gerai, kad išvaduojate nuo balsavimo ir motyvų.
Baigiame su šiuo lydimuoju projektu.
15.06 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069(4) (svarstymo tęsinys)
Dabar kitas lydimasis – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069(4). Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Kultūros komiteto pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Tai vėl, matau, komiteto pirmininkas linksi, dalinis pritarimas tenkina. Balsuoti nereikia. (Balsai salėje) Galbūt mes pavardinsime, kad būtų aiškumas. Eilės tvarka. (Balsai salėje)
Eilės tvarka dėl kitų įstatymų projektų pasiūlymų nėra. (Balsai salėje) Man duokite tuos, dėl kurių yra pasiūlymų.
15.08 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(4) (svarstymo tęsinys)
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(4). G. Burokienė – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, mes nelabai susigaudome, kas čia vyksta. Perėjome vieną įstatymą, balsuojame už įstatymą ir einame prie kitų įstatymų, kad ir lydimųjų. Kas čia yra per šokinėjimas?
PIRMININKAS. Aš paaiškinau, kad mes…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Bet ar yra… Kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs dabar ištraukinėjate vieną po kito įstatymus, pasiūlymus ir balsuojame? Mes nesigaudome, kas čia vyksta. Čia kažkoks naujas vedimo būdas.
PIRMININKAS. Visada taip darome, kai yra daug lydimųjų. Mes nagrinėjame tuos projektus, dėl kurių yra pasiūlymų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nagrinėjame įstatymą, po įstatymo – lydimuosius.
PIRMININKAS. Taip.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes dabar svarstėme vieną įstatymą, taip pabaigiame su tuo vienu ir paskui einame prie lydimųjų, vieną paskui kitą. O jūs dabar per visus lydimuosius norite perbėgti greitai.
PIRMININKAS. Ir balsuoti dėl viso paketo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne dėl kiekvieno atskirai?
PIRMININKAS. Ne, projektai yra susiję, nėra taip, kad… Jeigu jie būtų kažkokie nepriklausomi, jų nebūtų pakete. Svarstymo stadijoje mes paprastai…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Palaukite, kiekvienas ten yra ir paketo, ir išimtų, vis tiek paketas eina. Už kiekvieną atskirai galime balsuoti, čia nesusiję vienas su kitu.
PIRMININKAS. Prašau – A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pirmininke, aš nelabai suprantu, kuo jie yra susiję. Tarkime, gali būti, kad Seimo narys nenorės balsuoti už teisės aktą, kuriuo jam yra didinamas atlyginimas, bet galbūt jis norės paremti kitą įstatymo projektą iš paketo. Kaip mes galime už visus 20 ar 30 projektų balsuoti vienu ypu? Gal eikime nuosekliai.
PIRMININKAS. Tikrai esame balsavę ir už dar daugiau projektų svarstymo stadijoje vienu ypu, čia nėra nieko naujo. Bet jeigu yra skirtingų siūlymų – ar numatyti balsavimą už visą paketą, ar balsuoti už kiekvieną atskirai – gali būti tokie siūlymai. Aš tuomet pateikiu alternatyvų balsavimą, ką darome. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad galiausiai balsuosime už visą paketą, kas balsuoja prieš, pageidauja balsuoti už kiekvieną projektą atskirai.
Dar kartą A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, neverskite rašyti Etikos ir procedūrų komisijai skundo. Jeigu būtų bendras sutarimas, tai būtų bendras sutarimas. Dabar jeigu bent vienas Seimo narys paprašo balsuoti už kiekvieną ir išreikšti savo valią, tai koks gali būti kitoks balsavimas?
15.11 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(5) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerai, kad nebūtų čia ginčų, svarbus paketas, iš tikrųjų būtų gaila, jeigu mes įsiveltume į procedūrinius aiškinimusis Etikos ir procedūrų komisijoje. Tuomet iš eilės. Grįžtame prie Valstybės tarnybos įstatymo projekto. Pasiūlymus aptarėme. Motyvai už, prieš. Ir balsuosime. Dėl Valstybės tarnybos… Dėl motyvų reikėjo leisti, atsiprašau, nepaleiskite balsavimo. Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Tuomet balsuosime. V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, turbūt nėra pastaruoju metu labiau su nacionaliniu saugumu susijusio klausimo negu šis įstatymų paketas. Ir čia yra tikroji jo svarba. Man atrodo, mes visi matome ir visi suprantame, kad valstybės tarnyba dažniausiai, vis dažniau remiasi iš idėjos dirbančiais, idealistais, tais žmonėmis, kurie yra pasišventę dirbti šį darbą. Bet ta konkurencija, apie kurią mes kalbėjome, su privačiu sektoriumi, galima ar negalima, neišvengiamai vyksta. Ir todėl valstybė turi taip pat gebėti, viešasis sektorius turi taip pat gebėti kokybiškai konkuruoti kitomis sąlygomis, kitomis galimybėmis, bet vis dėlto konkuruoti su privačiu sektoriumi, pritraukti darbuotojus, mokėti jiems konkurencingą atlyginimą, skatinti už pasiekimus, skatinti už pasiektus darbo rezultatus ir būtent dėl to taip stiprėti iš vidaus.
Aš vertinu šitą įstatymų paketą labai rimtai, kaip vieną svarbiausių šios kadencijos darbų. Tikiuosi, jam pavyks pereiti visas stadijas iki pat priėmimo ir būti sėkmingai priimtam. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė – prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, įvyko diskusija svarstymo metu. Čia, kaip sakoma, priėjo K. Masiulis ir tarė. Žmogus tikrai bandė rasti pagyros žodžių šiam įstatymo projektui, ilgai ieškojęs, gerą definiciją rado šiam Valstybės tarnybos įstatymui, tai yra miksas. Iš tiesų tai yra miksas, toks suplaktas kokteiliukas, labai dietinis valstybės tarnautojams, šiek tiek riebesnis įstaigų vadovams, kalbant apie jų galias ir augantį darbo užmokestį. Miksas. Čia primiksuota įstatyme ir įgyvendinimo terminų. Vienaip mes traktuojame prokurorus, kitaip teisėjus, vienaip mes kalbame apie merus ir jų atlyginimus, kitaip apie savivaldybių tarnautojus.
Taip pat mes nežinome ir ministrės nuomonės apie Valstybės tarnybos įstatymą. Tikėtina, aš darau tokią prielaidą, kad gal tik iš dalies ministrė A. Bilotaitė pritarė I. Šimonytės pasiūlytai reformai. Iš tiesų po svarstymo negaliu pritarti įstatymo projektui, kuris iš tiesų mažina valstybės tarnautojų socialines garantijas, nepasiūlo jiems papildomų adekvačių garantijų ir nebus priemonė, kuri didins patrauklumą. Tiesiog mes naikiname valstybės tarnybą, kitaip kalbant, ir pereiname į režimą, žvelgiant į Darbo kodekso aprėptį. Net profsąjungos – ir tos – derybose lieka kaip Darbo kodekso dalis, kitaip, negu, tarkime, Vidaus tarnybos statute numatytais atvejais. Iš tiesų iki Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo mes tikimės dar tokio prasmingo dialogo, socialinio dialogo, koks įvyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kad jis bus pratęstas ir surasime dar geresnius sprendimus dėl šio įstatymo projekto. Po svarstymo aš negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, matome tikrai daug užsirašiusių kalbėti. Taip, svarstymo stadija, kalba paprastai po vieną, bet, man rodos, matome, kad užsirašiusi ir vidaus reikalų ministrė, kurios nuomonės tarsi viešai ir nesame girdėję, tai siūlome suteikti žodį bent jau, kad dar po vieną kalbėtų už ir prieš ir kad galėtų pasisakyti ministrė.
PIRMININKAS. Na, jūs griežtai pareikalavote balsuoti dėl kiekvieno atskirai. Tai dėl atskiro projekto, deja, pagal Statutą vienas kalba už, vienas – prieš. Paskui apskųsite mane, kad leidau daugiau kalbėti. (Triukšmas salėje) Jeigu jau čia griežtai sutarėme… (Balsai salėje) Kas nori dar išsakyti kokius nors motyvus, tegul užsirašo dėl lydimųjų. Balsuojame dėl to pagrindinio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 121: už – 74, prieš – 9, susilaikė 38. Projektui po svarstymo pritarta.
15.17 val.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIVP-2067(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIVP-2067(4). Svarstymas. Ar yra pageidaujančių dėl motyvų? A. Širinskienė – prieš. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, girdėdama tokius skambius pareiškimus, kaip šimtmečio reforma ar kadencijos reforma, vis dėlto tikrai norėčiau išgirsti ministrės A. Bilotaitės balsą. Galbūt užtenka slėptis už premjerės, už Vyriausybės pečių ir tiesiog pačiai paraginti reikėtų Seimo narius balsuoti už įstatymo projektą, kuris, manyčiau, tikrai nėra šimtmečio ar dešimtmečio reforma, bet tai yra projektas, kuris griauna valstybės pamatus. Ir valstybės pamatus, kurie yra esminiai, tai yra valstybės tarnyba. Jūs kuriate valstybės tarnybą, kurios atrankos bus, supraskime, vėl necentralizuotos, kur vadovas galės labai lengvai disponuoti atlyginimu ir duoti didesnį atlyginimą tam, kuris labiau patinka. Kai atsimename tuos laikus, kada buvo decentralizuotos atrankos, turėjome didžiulę problemą su nepotizmu, kitais reiškiniais, tai tokią vaivorykštinių bebrų valstybės tarnybą jūs bandote sukurti. Bet tikrai labai raginu ministrę A. Bilotaitę turėti drąsos atsistoti prie mikrofono ir pagaliau pasakyti pačiai, o ne premjerės lūpomis, kad tai yra puiki reforma, kuriai ji, kaip ministrė, pritaria.
PIRMININKAS. Kaip tik ir turėsite galimybę išgirsti tą išsvajotą ministrės balsą. Už kalba A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi, kad mūsų Vidaus reikalų ministerijos parengta reforma sulaukė tiek dėmesio, ir aš suprantu kodėl. Todėl, kad svarstome ypatingos svarbos projektą. Tikriausiai visi šioje salėje sutariame, kad situacija valstybės tarnyboje yra grėsminga. Man atrodo, nėra šiandien nė vieno žmogaus, kuris manytų kitaip.
Iki krizių akis tikrai badė tai, kokia sudėtinga situacija yra mūsų valstybės tarnyboje. Jeigu žiūrėtume į rodiklius, ką rodo tarptautiniai tyrimai, tai pagal mūsų efektyvumo indeksą Lietuva yra 20 vietoje iš 38 valstybių, pagal gebėjimus mūsų valstybės tarnyba yra 36 iš 38. Taip pat krizės parodė, kad mums katastrofiškai trūksta profesionalų, į kuriuos galima atsiremti. Tikrai laukti daugiau negalime, valstybei išgyvenant krizę po krizės reikalingi stipriausi protai. Tai yra sudėtinga padaryti, nes čia yra dvigubai mažesni atlyginimai negu privačiame sektoriuje. 60 % šiuo metu yra nepatenkinti valstybės tarnyboje esama situacija, kasmet mažėja apskritai norinčių ateiti į valstybės tarnybą, mažėja ir pačios visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba.
Taigi ieškodami geriausių sutarimų turėjome ne vienus debatus, tikrai turėjome daug debatų, daug aptarimų, daug formatų ir buvo rastas kompromisas – mes išgirdome kitokias nuomones, susitarėme tam, kad turėtume lanksčią, modernią, profesionalią valstybės tarnybą. Kviečiu palaikyti. Man atrodo, šitas sprendimas yra labai svarbus, nes nuo to priklausys ir mūsų visos valstybės raida, ir žmonių gyvenimo kokybė. Suprantu – emocijos yra emocijos, bet, man atrodo, visi suprantame, kad tas pokytis yra reikalingas. Yra buvę daug bandymų, yra buvęs ne vienas bandymas daryti pokyčius, bet kažkaip pritrūkdavo politinės valios, užsispyrimo tą pokytį įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ar premjerė nori pasinaudoti teise kalbėti be eilės? Ne. Gerai. Balsuojame, ar pritariame Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektui Nr. XIVP-2067(4).
Balsavo 124: už – 74, prieš – 6, susilaikė 44. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ne visi salėje sutinka su jūsų nuomone apie valstybės tarnybą. Jūs naudojate tuos skaičius ketverių ar trejų metų senumo, bet niekada nepaminite, kelintoje vietoje Lietuvos valstybė yra pagal valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Va jeigu jūs paminėsite šitą faktorių, tada suprasime, kodėl mes esame vienoje vietoje, kuri prasideda raide š.
15.22 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(4) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2068(4). Svarstymas. Pažiūrėsime, ar yra dėl motyvų. Nėra. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 123: už – 78, prieš – 5, susilaikė 40. Pritarta. Toliau…
A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (MSNG). Balsą prašau įskaityti, susilaikiau.
PIRMININKAS. Kaip balsavote?
A. GEDVILAS ( MSNG). Susilaikiau.
PIRMININKAS. Susilaikė A. Gedvilas. Fiksuojame dėl protokolo.
15.23 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2069. Nėra dėl motyvų užsirašiusių. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Už – 76, prieš – 4, susilaikė 41. Po svarstymo pritarta.
15.24 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 28, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2070(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2070(4). Dėl motyvų už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš suprantu, kad kai kurias koleges erzina mano balsas, bet ką jau dabar padarysi, čia turbūt abipusis jausmas. Vis dėlto norėčiau referuoti į tai, ką sakė ką tik gerbiamas Algis. Galbūt įvairūs reitingų duomenys yra ir pavėlavę, ir labai dažnai netikslūs, bet yra pakankamai gerų duomenų, kur labai gerai matosi situacija dabar. Statistika periodiškai skelbia laisvas darbo vietas ir kur yra jų didžiausias procentas. Kad ir kaip būtų gėda, didžiausias jų procentas yra viešajame valdyme ir administravime. Tai patvirtina tik tai, ką sakė Agnė, nes konkursų statistiką mes turime aktualią ir visą šitą situaciją matome ir dabar tokią pačią.
Aš tikrai labai gerbiu valstybės tarnautojus. Man jų negerbti tiesiog neišeitų pagal savo darbo praktiką, nes pati daugybę metų tokia buvau ir tikrai žinau, kaip sunku kartais būti iniciatyviam ir drąsiam ir turėti savo nuomonę, ir nebijoti, kad tave kokia nors viena ar kita politinė konjunktūra gali priversti daryti dalykus, kurių tu nenori daryti. Bet mes bent jau pradėkime keisti tą situaciją. Čia yra ta reforma, kuri būtent ir pradeda keisti, būtent tą atlyginimą priartindama prie rinkos atlyginimų, kai jau nebereikės žmonių žeminti, išsigalvojant jiems papildomų darbų, išsigalvojant kokių nors papildomų krūvių ir visų kitų dalykų, kurių nėra ir kuriuos mes darome tik tam, kad kažkaip žmonėms padoriau atlygintume už darbą, kurį jie dirba.
Nors su šiuo konkrečiai projektu tai nėra susiję, bet labai ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš taip pat suprantu, kad salėje yra Seimo narių, kuriuos mano balsas labai erzina. Tačiau noriu pasakyti esminį dalyką, kad viso šito įstatymų paketo autorius yra V. Vasiliauskas, buvęs D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadas, buvęs premjerės patarėjas, buvęs Lietuvos banko valdytojas, kuris pasakė sparnuotąją frazę: moralė – ne šio pasaulio dimensija. Štai čia viskas sudėta į šitą įstatymą, visos pono V. Vasiliausko mintys. Šitas įstatymas dabar ne skatins žmones, tarnautojus geriau dirbti, bet skatins gerai prisitaikyti ir pataikauti savo viršininkui. Štai kokia yra V. Vasiliausko mintis, todėl aš prieš šitokią jo sparnuotąją frazę, kad moralė – ne šio pasaulio dimensija.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Už – 76, prieš – 5, susilaikė 40. Projektui pritarta.
15.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 32, 67 ir 70 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2071(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2071(4). Svarstymas. A. Širinskienė pasisako prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto premjerei, kuri čia sako, kad labai erzinasi kai kuriuos balsus girdėdama, galiu pasakyti, kad, žinote, visą laiką galima ir nesierzinti, o tiesiog mokėti girdėti ir įsiklausyti. Tie jūsų žodžiai, kurie skambėjo iš ministrės A. Bilotaitės lūpų, kad jūsų idealas yra lanksti, moderni, profesionali valstybės tarnyba, tai geriausia iliustracija, kaip jūs lanksčią, profesionalią ir modernią valstybės tarnybą suprantate, yra konkursas į „Lietuvos geležinkelius“, kurį laimėjo A. Armonaitės klasiokė ar kursiokė. Čia yra tas idealas, prie ko veda visa valstybės tarnybos reforma su galimybe lengviau įdarbinti savus, su galimybe lengviau saviems paskirti geresnį atlyginimą, ir tai yra jūsų žadamas skaidrumas. Tikrai labai siūlau nesierzinti, reaguoti ramiai, tiesiog nedarykite tokių darbų ir jūsų niekas nebekritikuos.
PIRMININKAS. Premjerė I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nežinau, gerbiama kolege, kodėl jūs asmeniškai mano pasisakymą priėmėte, tikrai aš jūsų neminėjau.
O kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, aš netikiu, kad tokia kompetentinga teisininkė kaip jūs neskiriate, kuo skiriasi valstybės valdomos įmonės nuo valstybės tarnybos. Siūlau palaikyti šitą Statuto pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Statuto pataisos.
Balsavo 120: už – 77, prieš – 7, susilaikė 36. Projektui pritarta.
15.29 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2072(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas yra Nr. XIVP-2072(4). Čia buvo mano paties pasiūlymas palikti prievolę kandidatams deklaruoti turtą. Įvertinęs komiteto argumentus, aš pasiūlymą atsiimu ir sutaupau laiko. Galime spręsti dėl viso projekto, jeigu yra norinčių kalbėti. Nėra. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui.
Už – 77, prieš – 4, susilaikė 40. Projektui pritarta.
15.31 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 16, 18, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2073(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Lygių galimybių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2073(4). Čia yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas dėl 1 straipsnio, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina? Tenkina, tada daugiau nenagrinėjame. Taip pat yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Vėlgi pritarta iš dalies. Tenkina? Nenagrinėjame. Viskas. Dėl viso šio projekto nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuojame.
Už – 80, prieš – 5, susilaikė 40. Pritarta.
Aš paskelbsiu, kad balsavimo intervalą pratęsiu iki šio posėdžio pabaigos, kadangi iš esmės visi likę projektai, dėl kurių turime balsuoti. Galbūt pora projektų, kur dar nebuvo pateikta, tai dėl jų daryti dar vieną atskirą balsavimo intervalą tikrai nėra prasmės. Tęsiame tada numatydami, kad balsuosime ištisai dabar.
15.32 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2074(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Korupcijos prevencijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2074(4). Pasiūlymų nėra. Motyvai. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Jeigu leisite, pasisakysiu bendru klausimu, ne konkrečiai dėl šio projekto. Manęs visiškai neerzina jokie nei premjerės, nei valdančiųjų balsai, bet vis dėlto norisi pasakyti, kad jeigu jūs taip moralizuojate, kad čia šis projektas išgelbės valstybės tarnybą, kad suteiks žmonėms daugiau orumo, tai kur pinigai?
Nejaugi visiems neaišku, kad pinigai turi eiti paskui reformas. O kur yra jūsų žadėta reforma viešojo sektoriaus finansavimo, kur yra mokesčių reforma? Ar ji iš viso bus priimta? Sprendžiant iš to, ką mes girdime, – jokio plano realiai nėra ir pinigų nebus.
Gana ciniškai atrodo, kad Seimo nariai, jeigu jie pasididins tuos koeficientus, tai tikrai kitoje kadencijoje gaus žymiai daugiau, kas yra… Aš sutinku su tuo, kad turime gauti didesnius atlyginimus, tačiau mūsų tie koeficientai garantuoti, o daugybės dešimčių, šimtų įstaigų algos negarantuotos, nes paskui turi eiti asignavimai. O asignavimai turi atsirasti iš visiškai kitokios mokesčių sistemos. Tai pirmiausia reikėjo padaryti mokesčių reformą, padidinti BVP perskirstymą ir jau tada imtis tokių žiaurių reformų.
Mano buvęs dėstytojas D. Žeruolis, kaip suprantu, yra tas mastermind tos reformos. Viskas gerai, bet tai yra labai liberali naujosios viešosios vadybos reforma, kai patys skęstantys turės save gelbėti ir prasidės visų kovos prieš visus tose įstaigose, kur pinigų nebus.
PIRMININKAS. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kadangi ponas T. Tomilinas pradėjo cituoti kino filmus, tai aš irgi turiu tada jam atsakyti: Tomai, kam jums pinigai, jeigu neturite fantazijos? O šiaip, man atrodo, čia tikrai yra subalansuotas dalykas. Tikrai raginu pritarti mokesčių reformai. Ji yra tikrai subalansuota ir tikrai turėsite pinigų viešojoje sferoje. (Balsai salėje) Ne, dabar valstybės tarnyboje, atsiprašau, gerbiamasis.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos.
Už – 74, prieš – 4, susilaikė 38. Pritarta po svarstymo.
15.35 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2075(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2075(4). Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. I. Haase pasakys, ar teikia pasiūlymą, nes pagrindinis komitetas nepritarė.
I. HAASE (TS-LKDF). Sutinkame su pagrindinio komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Priimate pagrindinio komiteto poziciją? Neprašote balsuoti?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip. Ne.
PIRMININKAS. Taip, tai prie to nesustojame. Buvo dar pasiūlymas dėl 2 straipsnio, čia pritarta iš dalies. Ar tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina, taip pat nebenagrinėjame. Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti, balsuojame.
Už – 97, prieš – 2, susilaikė 26. Pritarta projektui po svarstymo.
15.36 val.
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2076(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2076(4). Jokių pasiūlymų čia nėra. Dėl motyvų nėra užsirašiusių, balsuojame.
Už – 111, prieš – 1, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
15.37 val.
Kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2077(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Kultūros tarybos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2077(4). Yra Kultūros komiteto du pasiūlymai. Pasiūlymui dėl 4 straipsnio nepritarta.
5 straipsniui pritarta iš dalies. Klausiu Kultūros komiteto pirmininko, ar prašysite balsuoti dėl kurio nors pasiūlymo, ar priimate pagrindinio komiteto poziciją?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pritariame. Priimame.
PIRMININKAS. Priimate pagrindinio komiteto poziciją, tai nebalsuojame dėl buvusių pasiūlymų.
Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, ar… Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Už – 110, prieš – 1, susilaikė 13. Kuo toliau, tuo daugiau palaikymo.
15.38 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 7, 9, 19, 22, 25 ir 28 straipsnių, V skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2078(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Seimo kontrolierių įstatymo pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-2078(4). Dėl 2 straipsnio yra T. V. Raskevičiaus pasiūlymų. Pritarta iš dalies. Taip pat 6 straipsniui pritarta iš dalies. Ar tenkina? Autorių tenkina pritarimas iš dalies. Mes neturime ką svarstyti ir galime apsispręsti dėl viso projekto. Nėra užsirašiusių kalbėti, balsuojame.
Už – 112, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta.
15.39 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 6, 8, 12, 26, 27 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2079(4) (svarstymo tęsinys)
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2079(4). Čia yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų dėl 5 straipsnio. Čia pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Klausiu, ar tenkina pritarimas iš dalies. Tenkina. Tuomet motyvai dėl viso. Nėra. Balsuojame.
Už – 117, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo projektui pritarta.
15.40 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2080(3) (svarstymo tęsinys)
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2080(3). Yra siūlymas projektą atmesti. Balsuojame dėl išvados, nes dėl motyvų nėra pasisakančių. Balsuojame, ar pritariame atmetimui.
Už – 117, prieš – 2, susilaikė 5. Projektas atmestas.
15.41 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2082(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2082(4). Pasiūlymų, pastabų nėra. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl šio projekto.
Už – 114, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
15.42 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 26, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2084(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Regioninės plėtros įstatymo pataisų projektas XIVP-2084(4). Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Balsavo 123: už – 113, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
15.42 val.
Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 22, 23, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2087(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Valstybės kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2087(4). Pasiūlymų nėra, bet yra užsirašiusių dėl motyvų. R. Budbergytė kalbės prieš.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau jus informuoti apie tai, kad Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai, jau beveik dvejus metus netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Dabar tai, kaip yra pasiūlyta reglamentuoti jų nepriekaištingą reputaciją, jų negali tenkinti. Labai svarbus dalykas, kad Valstybės kontrolėje galėtų dirbti ne tik tokie nepriekaištingą reputaciją turintys žmonės, kurie nėra padarę nusikaltimo ar nusižengimo valstybės tarnybai, bet labai svarbu, kad nebūtų padarytas nusižengimas finansų sistemai. Todėl reikėtų išplėsti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir įrašyti, kad negali būti padarytas nusižengimas finansų sistemai.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal INTOSAI standartus reikia nuorodos į atskirą jų etikos kodeksą, todėl projektas irgi turėtų būti papildytas. Prašyčiau nepalaikyti šio projekto, susilaikyti, registruosime siūlymus priėmimo metu, kad galėtume teisingai reglamentuoti šiuos svarbius nepriekaištingos reputacijos klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Na, su visa pagarba gerbiamai Rasai, tikrai tuos dalykus galima įregistruoti kaip projekto pataisymus ir apsvarstyti priėmimo stadijoje, todėl patį projektą atmesti tikrai yra netikslinga. Labai raginčiau kolegas palaikyti svarstymo stadijoje. Girdžiu, ką sakote, galima buvo prieš svarstymą įregistruoti pasiūlymus, bet jei jau nėra svarstyme pasiūlymų, tai įregistruokite prieš priėmimą. Tikrai tuos dalykus galima suderinti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Už – 81, prieš – 2, susilaikė 41. Pritarta.
15.44 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2088(4) (svarstymo tęsinys)
Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2088(4). Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Už – 96, prieš – 2, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
15.45 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 22, 26, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2089(4) (svarstymo tęsinys)
Vyriausybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2089(4). Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Už – 106, prieš – 2, susilaikė 17. Po svarstymo projektui pritarta.
15.46 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2090(4) (svarstymo tęsinys)
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-2090(4). Nėra pasiūlymų. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Už – 99, prieš – 2, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
15.46 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 148 straipsnio pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2091(4) (svarstymo tęsinys)
Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2091(4). Nėra pasiūlymų. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuojame.
Balsavo 124: už – 95, prieš nėra, susilaikė 29. Pritarta po svarstymo.
15.47 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 35, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2092(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2092(4). Taip pat nėra pasiūlymų. Dėl motyvų kalbėti irgi nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Už – 93, prieš – 1, susilaikė 27. Pritarta po svarstymo.
15.47 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2093(3) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2093(3). Taip pat nėra pasiūlymų. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsuojame. (Balsai salėje) Taip, kad nebūtų nesusipratimų, balsuosime iš naujo, nes buvo pasiūlymas projektą atmesti. Galėjo kai kurie Seimo nariai to nepastebėti, nes visada balsuojame dėl komiteto išvados. Šiuo atveju turėjome balsuoti dėl komiteto išvados, kad projektą atmestume. Aš pakartosiu balsavimą, kad viskas būtų tvarkingai. Balsuojame, ar atmesti projektą.
Už – 112, prieš nėra, susilaikė 8. Projektas atmestas.
15.49 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2094(4) (svarstymo tęsinys)
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2094(4). Nėra pasiūlymų. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 20. Pritarta po svarstymo.
15.49 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2095(4) (svarstymo tęsinys)
Dar vienas Viešojo administravimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2095(4). Čia buvo mano pasiūlymai dėl 1 ir 2 straipsnių. Komitetas pritarė iš dalies. Aš neprašau balsuoti dėl visos apimties, tai galime pritarti taip, kaip komitetas pritarė – iš dalies. Ir tada dėl viso projekto prieš – R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš labai atsiprašau, atsisakau dėl šito.
PIRMININKAS. Atsisako. Tada galime iš karto balsuoti dėl viso projekto.
Už – 105, prieš – 2, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
15.51 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(4) (svarstymo tęsinys)
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2096(4). Čia nėra konkrečių pasiūlymų, tik galbūt pagrindinio komiteto atstovas gali pakomentuoti. Čia buvo Audito komiteto tam tikrų pastabų. Prašom pakomentuoti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėl Audito komiteto pasiūlymo balsuoti nėra tikslinga, nes Seimas pritarė Viešojo administravimo įstatymo (projektas Nr. XIVP-2094(4) siūlomiems pakeitimams, jame vidaus audito funkcijų atlikimas priskiriamas vidaus administravimui.
PIRMININKAS. Kadangi turime atsižvelgti į ankstesnį projektą, tai balsuoti neteikiame. Taigi, dėl viso projekto, prašom, R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Iš tiesų aš norėčiau vis tiek pasisakyti, kad pritarus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimui, atrodo… Vadinasi, mes tikrai, matyt, klystame ir reikės tą situaciją ištaisyti, nes priskirti vidaus administravimo funkcijas vidaus audito tarnyboms yra tikrai, matyt, nedovanotina klaida, kurią galime padaryti, vis tiek tai yra viešosios finansų kontrolės funkcijos. Vidaus auditoriai turi tam tikrą išskirtinę vietą valdymo sistemoje, kontrolės sistemoje. Jie atlieka ir priežiūrą, ir vertinimą, ir kontrolę, todėl traktuoti, kad jie yra vidaus auditas, kaip vidaus administravimo padaliniai, būtų vis dėlto neteisinga. Jie turi turėti galimybę būti valstybės tarnautojais. Matyt, tokiems registruotiems siūlymams priėmimo metu reikėtų pritarti. Aš tikiuosi, pagrindinis komitetas taip pat išgirs, ką sakė ir Audito komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Šimonytė – už projektą
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad vis dėlto konkrečią funkciją atliekančio asmens statusas (ar tai yra valstybės tarnautojas, ar darbo sutartininkas) niekaip nedaro įtakos jo nepriklausomumui. Geriausias to įrodymas turbūt yra Valstybės kontrolė – ji visa dirba pagal darbo sutartis.
Dabar jeigu mes grįšime prie vidaus tarnybos, jau atitinkamai prie vidaus audito, tai vidaus audito funkciją dabar institucijose atlieka maždaug 50 % valstybės tarnautojų, 50 % žmonių, dirbančių pagal darbo sutartis. Tai turbūt geriausiai ir paliudija, kad nėra niekuo ypatingas šitas statusas, dėl ko šitas statusas turėtų būti užfiksuotas kaip valstybės tarnybos statusas. Todėl šita diskusija čia buvo tikrai labai ilga, labai daug buvo diskutuota apie tai, kiek yra pagrįstas ar nepagrįstas vienos ar kitos funkcijos priskyrimas valstybės tarnybai, bet vis dėlto vidaus auditas yra pirmiausia skirtas vadovui ir todėl tai yra iš tikrųjų vidaus funkcija. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui taip, kaip jis yra suformuluotas.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 71, prieš – 7, susilaikė 48. Projektui pritarta. R. Budbergytė – replika po balsavimo. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiama premjere, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visas Valstybės kontrolės nepriklausomumo statusas yra įtvirtintas mūsų Konstitucijoje. Čia reikia nemaišyti tokių dviejų institucijų kaip vidaus auditas ir Valstybės kontrolė – iš tiesų pagal funkcijas tai yra priskyrimas vidaus administravimo funkcijoms. Tai nelabai reikia sieti su tuo nepriklausomumu, o su tuo, kad jie vykdo tikrai tokias funkcijas, kurios nėra nei ūkinės ar techninės, nei vidaus administravimo funkcijos.
PIRMININKAS. Replikas išklausėme.
15.54 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2097(4) (svarstymo tęsinys)
Nagrinėjame toliau projektus. Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2097(4). Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Už – 99, prieš – 2, susilaikė 22. Projektui po svarstymo pritarta.
15.56 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2098(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2098(4). Čia jau turime pasiūlymų. Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių K. Vilkausko ir kitų pasiūlymai. Čia yra pritarta iš dalies. Aš klausiu, ar tenkina, ar prašote balsuoti dėl visos apimties?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlau balsuoti dėl visos apimties. Iš tikrųjų mes apie tai visi kalbėjome daug ir vis dėlto dar norėtume pateikti balsuoti, kad prokurorai irgi būtų sulyginti su teisėjais ir galėtų dalyvauti šiame procese. Dėkoju.
PIRMININKAS. Tada išklausome komiteto poziciją.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas išties turėjo rimtą diskusiją ir ieškojo šios situacijos dėl prokurorų sprendinio, tačiau prokuroro institucija, matyt, dar nėra pasirengusi pokyčiui esamoje situacijoje, todėl komitetas, sutikdamas su pasiūlymo autorių idėja, kad prokurorams turi būti didinamas pareiginės algos koeficientas, taip pat sistemiškai įvertinęs visus gautus pasiūlymus, iš esmės pakoregavo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą prokurorų pareiginės algos koeficientus peržiūrėti, tačiau padaryti tai šių metų rudens sesijoje. Todėl mes laikomės pozicijos, kad pritarimas iš dalies ir šiuo atveju.
PIRMININKAS. Motyvai. Prieš pasiūlymą pasisako I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vėlgi su visa pagarba Generalinei prokuratūrai, visiems prokurorams ir visoms prokuratūroms… Kai prasidėjo ši diskusija komitete, buvo padėtas ant stalo vienas vienintelis argumentas – prokurorų atlyginimai turi būti 90 % nuo teismų. Tokią taisyklę tiesiog kažkas paskelbė kaip kažkokią duotybę ir nusprendė, kad ji tokia turi būti.
Aš labai nesiginčiju, gal taip ir turi būti, bet tokiu atveju reikia atsisėsti ir padaryti labai rimtą analizę prilyginant konkrečios prokuratūros pareigybės atsakomybę konkrečiai jau teisminės sistemos pareigybei pagal naują darbo apmokėjimo sistemą. Tikrai tam reikia šiek tiek daugiau laiko, todėl rudenį Vyriausybė pateiks kaip ir kitus teisės aktus, kurie dabar su paketu nėra svarstomi – dėl vidaus tarnybos, dėl diplomatinės tarnybos, dėl kai kurių kitų institucijų; paketą, kuris įsigalios nuo sausio 1 dienos.
Man atrodo, kad dabar tas svarstymas yra tiesiog neparengtas, nes nėra ir lydimojo šiandien, mes jo nesvarstome, nes komitetas jį atidėjo vėlesniam laikui. Dėl tos priežasties tikrai prašyčiau neimprovizuoti, nes gero pasiūlymo niekas nėra pateikęs ir nėra sugalvojęs ir pati generalinė prokurorė gero pasiūlymo kol kas neturi. Turiu mintyje – pagrįsto pasiūlymo, tik galbūt šiek tiek tokią derybinę poziciją, dėl kurios, matyt, dar reikės padiskutuoti ir sudėlioti normalią ir logišką schemą. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – už pasiūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Esu labai nustebusi, kad premjerė nežino, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vienodumas yra tarptautinis standartas. Tokia yra realybė tarptautine plotme ir toks susitarimas. Tiesiog to standarto anksčiau buvo siekiama laikytis, bet aš tikrai suprantu, kad dabar, matyt, prokuratūra neįtinka Vyriausybei, juo labiau, kaip matome, ir tyrimai yra pradėti dėl kai kurių ministrų tam tikrų lėšų panaudojimo. Matyt, čia ir yra tas šuo pakastas, kodėl prokuratūra yra diskriminuojama. Iš tikrųjų yra gėdinga, kai mes kalbame ne tik apie prokurorų atlyginimus, bet kalbame ir apie prokuratūros aprūpinimą, kuomet komitete prokurorai kalba apie tai, kad bijo važiuoti tarptautiniais… savo tarnybiniais automobiliais dėl tos priežasties, kad jie jau yra nebesaugūs, o lėšų pakeisti negauna. Tai aš tikrai raginu bent jau prokuratūrai suteikti adekvatų finansavimą ir įvertinti jų pastangas kovojant su nusikalstamumu, ir šiek tiek tas asmenines nuoskaudas ir ambicijas, na, pasidėti į stalčių.
PIRMININKAS. Premjerė be eilės turi teisę pasisakyti. Prašau, įjungsiu tuoj mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai privalau pasisakyti be eilės, kadangi ką tik nuskambėjo melas ir kažkokios asmeniškos insinuacijos.
Tai dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai Vyriausybė sieks pagerinti prokuratūros tiek materialinį aprūpinimą, tiek ir darbo užmokestį, bet vis dėlto pasiūlymai turi būti paremti kokia nors logika. Tai, ką jūs kalbate apie tarptautinę praktiką, aš norėčiau, kad jūs tą tarptautinę praktiką kitą kartą tiesiog man parodytumėte, kur ji yra parašyta. Bet net jeigu tokia yra, tai Lietuvoje ji veikia išvirkščiai, nes teisėjų darbo užmokestis nebuvo keičiamas nuo 2008 metų, jis didėjo tik tiek, kiek didėjo bazinis darbo užmokestis. Taip, kaip ir Seimo narių.
Prokuratūros darbo užmokesčiai buvo peržiūrėti 2018 metais, buvo padidintas prokuratūrai finansavimas. Prokuratūra neišsiteko, galbūt šį kartą pavyks geriau, bet tai reiškia, kad tokiam dalykui reikia tiesiog gerai pasiruošti. Su visa pagarba, kaip ir sakiau, prokuratūrai norėčiau, kad Seimo nariai nebūtų klaidinami ir kad nebūtų kažkokios insinuacijos keliamos, kad čia yra kažkokie asmeniškumai ar panašūs dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galime apsispręsti dėl aptarto pasiūlymo. Kas balsuoja už K. Vilkausko ir kolegų pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš ar susilaiko – atitinkamai. Pastebėsiu, kad balsuojame už kompleksinį pasiūlymą, nors čia parašyti kaip du pasiūlymai, bet vienoje vietoje išbraukiamas, kitur įrašomas. Turbūt autoriai sutinka, kad čia yra vienas pasiūlymas.
Už – 56, prieš – 33, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
M. Skritulskas. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mano balsą prašau įskaityti už. Ne už, o prieš.
PIRMININKAS. Prašom atidžiau dalyvauti posėdyje, būti darbo vietose, kad mums nereikėtų protokolo pildyti be reikalo. Fiksuojame, kad M. Skritulsko balsas už.
Dabar galime dėl viso projekto apsispręsti. Dėl motyvų yra kalbančių prieš. Pirmas – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šis konkrečiai projektas, kaip ir visa reforma, tarsi užšaldo dabartinį status quo ir net neleidžia dvejus metus derėtis dėl geresnių asignavimų tam tikroms sritims. Na, nežinau, aš matau tokį cementavimą dešiniųjų mito, kad visa valstybės tarnyba iš esmės veikia neefektyviai, yra kažkoks neribotas stebuklingas rezervas kiekvienoje įstaigoje ir ten daugiau yra imituojamas darbas, o ne dirbama, ir tikrai iš kažkur atsiras pinigų.
Ne, kolegos, neatsiras pinigų. Mūsų žmonės, mūsų valstybės tarnautojai yra tikrai prie išsekimo ribos ir dirba tikrai už mažus atlyginimus. Esminė diskusija čia vyks tada, kai svarstysime viešojo sektoriaus finansavimo klausimus.
Aš noriu pasakyti, kad šis projektas, kuris įšaldo dvejiems metams derybas, yra tikrai labai ydingas. Nesvarbu, kaip skaičiuojama ta bazinė alga, bet jeigu derybos yra užšaldomos, na, tikrai sudėtinga tikėtis, kad bus proveržis, juolab kad tų pinigų nesimato.
Aš raginu balsuoti prieš, raginu ieškoti iki priėmimo dar papildomų sprendimų. Labai gaila, kad neįtraukėme prokurorų. Nesvarbu, kad kažkada, 2018 ar 2019 metais, buvo taisomos klaidos konkrečiai vienai grupei, jūs dabar darote tą patį. Vieną konkrečią grupę išmetate iš visos sistemos ir siunčiate jiems labai aiškų signalą, kad jiems čia ne vieta. Na, labai keistai atrodo.
PIRMININKAS. I. Šimonytė pasisako už projektą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, tiesiog liūdna klausytis tų interpretacijų. Nežinau, kokį tada signalą siunčiame Seimo nariams, kuriems tie pakeitimai įsigaliotų iš viso nuo būsimos kadencijos, kaip ir naujiems institucijų vadovams. Jiems tai įsigaliotų nuo naujos kadencijos, nebent jie sutiktų prisiimti sau didesnę atsakomybę. Čia nėra taip, kad viską galima paimti ir per vieną dieną sudėlioti, todėl, kad biudžetas taip pat turi būti valdomas. 2024 metai bus pereinamieji metai tuomet, kuomet institucijos turės pasitvirtinusios darbo užmokesčio politikas išmokti veikti ir skatinti darbuotojus būtent operuojant biudžetu, o ne kokiomis tarifinėmis nuo O. Bismarko laikų nustatytomis lentelėmis. Man atrodo, kad čia visiškai kitaip reikėtų į šitą dalyką žvelgti. Vėlgi dėl to darbo užmokesčio ir kitų dalykų aš siūlau atmerkti akis ir pažiūrėti, kiek per tą pastarąjį laiką kito bazinis dydis, kuris buvo indeksuojamas labai simboliškai, ir kiek kito viešojo administravimo darbo užmokesčio fondas, kuris augo gerokai labiau nei bazinis dydis. Tai reiškia, kad vis tiek yra taip, kad darbo užmokesčio fondas nėra statiškas, bet vis dėlto reikia nusistatyti tam tikrą higieną ir tam tikrą procedūrą, kiek iš tikrųjų valstybė, perskirstanti 31,8 % BVP per mokesčius, turi galimybių didinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, ir tam turi būti nustatytos lubos, tam turi būti nustatyti rėžiai. Jeigu našumo ir ekonomikos augimas leidžia tai daryti, per kolektyvines derybas dėl to bus susitarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuojame dėl viso projekto, ar pritariame po svarstymo.
Už – 75, prieš – 8, susilaikė 42. Po svarstymo projektui pritarta.
S. Skvernelis dėl vedimo tvarkos.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš trumpą repliką, priminimą kolegei premjerei. Nėra taip, kad nuo 2008 metų nebuvo kelti atlyginimai teisėjams. Jeigu gerai pasitikslinau ir prisimenu, tai buvo pakelti atlyginimai apylinkės teismų teisėjams nuo 2018 m. sausio 1 d. Ir tas principas tarp prokurorų ir teisėjų, jis buvo čia paminėtas, yra išlaikytas.
PIRMININKAS. Taip, pasiaiškinome dėl kilimo peripetijų.
16.06 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2099(4) (svarstymo tęsinys)
Dabar tęsiame toliau projektų svarstymą. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2099(4). Čia yra J. Šiugždinienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina dalinis pritarimas? Tenkina. Pasiūlymo nebesvarstome. Taip pat yra V. Juozapaičio ir kitų Seimo narių pasiūlymas dėl žurnalistų etikos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko koeficiento. Pritarta iš dalies. Ar tenkina? Tenkina. Nebediskutuojame dėl šių pasiūlymų. Motyvai dėl viso projekto gali būti išsakyti. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Galime balsuoti.
Už – 106, prieš – 1, susilaikė 13. Projektui po svarstymo pritarta.
16.08 val.
Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2100(4) (svarstymo tęsinys)
Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-2100(4). Čia yra dėl 4 straipsnio Seimo nario A. Petrošiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti bendru sutarimu? Čia dėl įsigaliojimo datos dėl merų. Nėra… Ar dėl šito pasiūlymo užsirašėte? (Balsai salėje) Pritariame pasiūlymui bendru sutarimu? 2023 m. liepos 1 d. būtų merų atlyginimams. Tada dėl viso projekto. (Balsai salėje) Nėra. Yra užsirašiusių. I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ilgai nekalbėsiu, bet kadangi čia daug kartų nuskambėjo visokios insinuacijos, kad kažkas kažką myli ar nemyli, tai pastebėkite, kad Vyriausybė labiausiai myli merus, tarp kurių beveik nėra konservatorių. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, išsiaiškinome dėl meilės merams aplinkybių. Balsuojame.
Už – 108, prieš nėra, susilaikė 11. Projektui pritarta po svarstymo.
16.10 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2101(4) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Prezidento įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2101(4). Pasiūlymų nėra. Galime iš karto spręsti, balsuoti, nes dėl motyvų niekas neužsirašė.
Už – 113, prieš – 1, susilaikė 7. Projektui pritarta po svarstymo.
16.10 val.
Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(4). Čia yra I. Haase pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Klausiu autorės, ar gina savo pasiūlymą, ir turėsime svarstyti. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš nereikalauju balsuoti dėl savo pasiūlymo visa apimtimi. Paanalizavus komiteto argumentus, vis dėlto buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo teisėjų darbo užmokesčio mokėjimą už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, kai teisėjai atlieka būtinus neatidėliotinus veiksmus, vykdydami įstatyme numatytas funkcijas. Kadangi mano pasiūlymas buvo teikiamas, kai projekte pareiginės algos koeficientai dar buvo skaičiuojami pagal 2021 metų vidutinį darbo užmokestį, tai šiuo metu dabartiniame projekte yra kitokia situacija – pareiginės algos koeficientai skaičiuojami atsižvelgiant į 2022 metus. Taigi manau, kad mane tenkina komiteto atsakymas. Aš neprašau balsuoti dėl mano pasiūlymo.
PIRMININKAS. Balsuoti dėl pasiūlymo nereikės. Tuomet galime apsispręsti dėl viso projekto.
A. Vinkus – dėl vedimo tvarkos.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš noriu užfiksuoti, kad apsirikau. Dėl projekto Nr. XIVP-2100, kas susiję su merais, aš balsavau už, turiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Protokole pažymėsime, kad balsuota už dėl merų ir kitų atlyginimų.
Dėl viso projekto E. Dobrowolska nori kalbėti už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Kai kalbama apie teismų nepriklausomumą, tai sudėtinė dalis yra ir jų biudžetas. Vyriausybė, priešingai nei kitais atvejais, negali tiesiog duoti kiekvienais metais didesnio biudžeto, nes teisėjų koeficientai yra nustatyti įstatyme. Labai tikiuosi, kai mes kalbame apie nepigų teisingumą, apie teismų nepriklausomumą, atsiras ryžto tikrai vieningai balsuoti ir užtikrinti, kad pirmoji dalis, tai yra teisėjų atlyginimų klausimas, būtų išspręsta ir būtų galima skirti jau šiemet. Dėl antrosios dalies šiuo metu Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų taryba tikrai eina į visas frakcijas, pristato teismų žemėlapio reformą tam, kad mes galėtume užtikrinti ir visos teisėjų komandos tinkamą finansavimą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo projektui po svarstymo.
Už – 117, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
16.14 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2103(4) (svarstymo tęsinys)
Ir liko paskutinis paketo projektas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2103(4). Jokių pasiūlymų čia nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 120: už – 89, prieš nėra, susilaikė 31. Pritarta po svarstymo. Baigėme šį nemenką paketą.
16.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139, 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2435(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar prašau visų susikaupti, nes tęsime balsavimą dėl Seimo statuto pataisų, čia, kaip žinote, reikia 71 balso dėl kiekvieno straipsnio. Esame iki pietų priėmę šešis straipsnius. Dabar 7 straipsnis – 158 straipsnio pakeitimas.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame priėmimo stadijoje.
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 18. Straipsnis priimtas.
Trumpas 8 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 2, susilaikė 19. Priimtas.
9 straipsnis. Balsuojame.
Už – 71, prieš – 8, susilaikė 30. Priimta.
Dabar 10 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 3, susilaikė 41. Priimta.
11 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 7, susilaikė 39. Pritarta.
12 straipsnis. Balsuojame.
Už – 73, prieš – 8, susilaikė 40. Pritarta.
13 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 8, susilaikė 40.
14 straipsnis. Balsuojame.
Už – 73, prieš – 6, susilaikė 40. Pritarta.
15 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 6, susilaikė 41. Pritarta.
16 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 7, susilaikė 39. Pritarta.
17 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 6, susilaikė 41. Pritarta.
18 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 6, susilaikė 41. Pritarta.
19 straipsnis. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 6, susilaikė 39. Pritarta.
Pastraipsniui balsavimas baigtas. Dabar apsispręsime dėl viso Seimo statuto pataisų projekto. E. Gentvilas dar nori kalbėti už, bet niekas nekalba prieš, atsisako, tai balsuojame iš karto…
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu norite, galiu, bet…
PIRMININKAS. Nenorime! (Balsai salėje) Tai gerai. Tada balsuojame, ar priimame šį Statuto pataisų projektą.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 120: už – 72, prieš – 8, susilaikė 40. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1337 (svarstymo tęsinys)
Dabar dar balsuosime už šiek tiek mūsų primirštą vieną Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektą, kurį pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Tai yra projektas Nr. XIVP-1337, teiktas A. Strelčiūno. Kaip minėjau, pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Darbotvarkėje jis buvo įrašytas kaip 1-5 klausimas. Balsuojame, ar pritariame, kad atmestume.
Ir toliau kviesiu pirmininkauti kolegą J. Jarutį.
Už – 94, prieš – 7, susilaikė 13. Šis projektas yra atmetamas.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Kolegoms turiu pasakyti, kad turiu perbalsuoti. Suklydau, turiu norą perbalsuoti. Už.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Jūs dėl protokolo jau pasakėte, kad – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš pasakiau, kad turiu perbalsuoti, o norėjau pasakyti – turiu norą perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka, supratome. Ačiū, gerbiamas Antanai.
Dabar minutėlę, kol aš įsijausiu. Minutėlę, gerbiami kolegos.
16.23 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Farmacijos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(3). Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pakeitimų. Kviečiame komiteto pirmininką. Yra siūloma nepritarti. (Balsai salėje) Teisės departamento apsvarstyta, liko tik… Turbūt yra 29 Seimo narių parašai. Prašom. Seimo nariai A. Vyšniauskas, J. Sejonienė, L. Slušnys. Ne, kolegos, taip yra darbotvarkė sudėliota, tai pradedame nuo to. Ryte buvo diskusijos dėl to, kaip su tuo… Taip, A. Vyšniauskas pristato savo pasiūlymą. Įjunkite. Prašau, gerbiamas Andriau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai savo pasiūlymo neatsiimu ir prašau už jį balsuoti. Jo esmė yra labai paprasta: ji yra susijusi su įstatymo esme. Įstatymo esmė kyla iš to, kad yra norima pagerinti situaciją žmonėms, kurie gyvena regionuose, kur iš tikrųjų galbūt yra vaistininkų trūkumas. Tačiau toks įstatymas, koks išėjo po svarstymo, iš esmės neatitinka paties įstatymo tikslo taip labai tiksliai, nes suteikia galimybę farmakotechnikams atlikti vaistininko darbą tam tikromis sąlygomis ir didžiuosiuose miestuose. Mano pasiūlymas yra atliepti pagrindinį tikslą ir leisti prižiūrimiems farmakotechnikams dirbti vaistininko darbą būtent miesteliuose, kaimuose, iš esmės mažose teritorijose, ten, kur yra didžiausia problema. Pasiūlymo esmė tokia ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Andriau. Turbūt pagal nutylėjimą galime sutarti, kad yra 29 palaikantys, taip? Ačiū. Ir komiteto nuomonė. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė A. Vyšniausko, J. Sejonienės ir L. Slušnio pasiūlymą, atkreipė dėmesį į naujo, papildomo, kriterijaus, kuris leistų mažuose miesteliuose dirbti farmakotechnikams, įvedimą ir, deja, šiam pasiūlymui po diskusijų komitete nebuvo pritarta. Rezultatai: už – 4, prieš – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo. (Balsai salėje) Dar motyvai. J. Džiugelis nori kalbėti už. Prašom, gerbiamas Justai.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų norėčiau pakalbėti už šitą pasiūlymą, nes tiek įstatymo aiškinamajame rašte, tiek pati farmacininkų bendruomenė akcentuoja, kad nuotolinė priežiūra yra reikalinga dėl to, kad regionuose, ypač mažuose, nebėra kam dirbti ir tokiu būdu farmakotechnikai, prižiūrimi normalių vaistininkų, galės teikti vaistinių paslaugas. Todėl man atrodo, kad šita pataisa, kuri iš tikrųjų yra orientuota į tai, kad būtent regionuose šitas įstatymo projektas veiktų, yra labai reikalinga, nes Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose vaistinėse puikiai gali darbuotis sertifikuoti vaistininkai ir vaistininkai negali tapti kasininkais. Vaistai lygiai taip pat gali tapti pavojingi. Todėl manau, kad jeigu mes norime atliepti regionų poreikius, kad visgi liktų mažos vaistinės, galbūt ne tokios kokybiškos, deja, dėl darbuotojų stygiaus, tai turėtume ir išskirti šia pataisa šią aplinkybę, kad mažuose regionuose būtent tokia aplinkybė turėtų likti. Aš kviečiu pritarti A. Vyšniausko ir kitų kolegų pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš nori kalbėti I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom, gerbiama Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tiesiog, kolegos, noriu pagarsinti tai, apie ką diskutavome Sveikatos reikalų komitete, kad apibrėžimas konkrečiais skaičiais, tarkime, tų pačių 3 tūkst. gyventojų riba neigiamai paveiks vaistų prieinamumą, vaistinių prieinamumą regionuose, nes gyventojų skaičius yra kintantis dalykas. Kai mes įvedame tam tikras ribas, tai 3 tūkst. ir 3 tūkst. 100 yra labai artimi skaičiai ir, pavyzdžiui, tame pačiame Rietave, Pasvalyje, Kalvarijoje ar kituose mažesniuose miestuose, miesteliuose gali nebelikti vaistinių dėl to, kad žmonės keliasi į tas gyvenvietes ne dėl darbo vietų, o dėl to, kad tenai gyvena, ir paprasčiausiai ten dažniausiai nėra vaistininko kvalifikaciją turinčių žmonių. Tam, kad neapribotume, tam, kad nesugadintume, tam, kad neužkirstume kelio įsigyti vaistų, siūlau pritarti pagrindiniam teiktam įstatymo projektui ir nepritarti šiai pataisai, nes bet koks ribų įvedimas tikrai sukels neigiamas pasekmes ir, ko gero, dalis vaistinių regionuose bus uždarytos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Taigi, teikiu balsuoti. Kas pritariate Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komitetui, balsuojate prieš. Komitetas, noriu pakartoti, nepritarė šiam pasiūlymui.
Kolegos, už pasiūlymą balsavo 59, prieš – 10, susilaikė 36. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario kolegos A. Matulo. Prašom, gerbiamasis, pristatyti. Pasakysite komiteto nuomonę. Prašom, gerbiamasis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties ir prieš tai pataisos autoriai teigė ir pritarė, kad mano pataisa yra kur kas tikslesnė, nes kolegos nurodė, kad išimtis gali būti taikoma miesteliuose, kaimo vietovėse. Mes matome pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kad yra 103 miestai, bet po 63 numerio eina miesto statusą turinčios gyvenvietės, kuriose gyvena po kelis šimtus žmonių, ir būtent ten yra daugiausiai problemų. Aš esu pateikęs, konsultuodamasis su teisininkais, įstatymo projektą, kad ir gyvenvietėse, kuriose yra 3 tūkst. ir mažiau, ir tai apima mažus miestus, kuriuose gyvena mažiau kaip 3 tūkst., ir miestelius, todėl mano pataisa yra gerokai tikslesnė.
Prašyčiau pritarti šitai pataisai, nes priešingu atveju, kaip ir minėjo kolegė I. Kačinskaitė-Urbonienė, tiesiog liepos mėnesį turėsime problemų, nes dalis kaimo vaistinių greičiausiai turės užsidaryti. Kodėl mes norime pasirinkti griežčiausią variantą? Kaip jau minėjau ne kartą, Europos direktyva numato, kad kontrolė reikalinga, bet šalis pasirenka mechanizmą. Suomija, Švedija, Portugalija ir Danija pasirinko būtent tą kelią, kurį mes dabar siūlome, kad nuotolinės kontrolės būdu mažesnėse vaistinėse galėtų dirbti farmakotechnikai, kurių išsilavinimas Lietuvoje yra kur kas geresnis negu kai kuriose kitose valstybėse.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Ir kaip dabar tai koreliuos? Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes komitete norėjome svarstyti, buvo mano pačios siūlymas suvienyti šiuos A. Vyšniausko ir A. Matulo pasiūlymus ir surasti bendrą vardiklį išvedant gyvenviečių gyventojų skaičių – 3 tūkst. 500. Tas leistų geriau ir tikslingiau atliepti šitą sunkią užduotį. Po ilgų diskusijų komiteto pirmininko pasiūlymui nebuvo pritarta, nors palaikymo šis siūlymas komitete sulaukė daugiau. Balsavo už 5, prieš – 2, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Aišku, reikėtų balsuoti. Dėl vedimo tvarkos T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tiesą pasakius, tiesiog siūlau nekurti naujų taisyklių. Mes turime tokią praktiką, kad jeigu yra pritariama vienam pasiūlymui, tai kitų, kurie yra iš esmės apie tą patį, bet siūlo kitokius variantus, nesvarstome. Taip visada darėme. Nežinau, koks yra pagrindas dabar daryti kitaip.
PIRMININKAS. Mes klausėme…
T. TOMILINAS (DFVL). Kuris pasiūlymas galiotų, jeigu mes dabar pritartume A. Matulo?
PIRMININKAS. Dėl to aš ir klausiau komiteto…
T. TOMILINAS (DFVL). Neįmanoma. Viskas, mes priėmėme sprendimą.
PIRMININKAS. Klausiu komiteto atstovės, kaip čia vertinti, nes tai yra lygiagretūs, vienas neva geresnis. Tai kas galėtų tą verdiktą pasakyti? Prašom, gerbiama Paule.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komiteto pirmininko siūlymas yra labiau atliepiantis ir mano… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, noriu sustabdyti. Gerbiami kolegos, nesigirdi. Nei jums, nei man nesigirdi, kas yra sakoma. Galima šiek tiek mažiau decibelų? Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tai aš jau pristačiau. Ir komitete buvo akivaizdu, kad reikia šiuos siūlymus suvienyti ir pasirinkti vieną vardiklį. Kita vertus, mano nuomone, A. Matulo siūlymas yra tikslesnis ir taiklesnis, bet čia reikia, matyt, apsispręsti.
PIRMININKAS. Kolegos, bet mes jau nubalsavome už kolegos A. Vyšniausko. Tuoj dar suteiksiu žodį A. Vyšniauskui ir mes pažiūrėsime, kokia yra Statuto norma. Prašom, gerbiamas Andriau, per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes nepažeidžiame Statuto normos, nes A. Matulo pasiūlymas iš esmės papildo mano pasiūlymą, nes mano pasiūlyme nėra kalbama apie miestus. Supraskime, kad Lietuvoje mes turime keistą administracinę struktūrą, nes turime miestų su 300 gyventojų. Ir šitie nepatenka. Jeigu tai būtų miestelis – patektų, jeigu miestas – nepatenka. Todėl A. Matulo pasiūlymas iš esmės papildo ir nieko čia labai nepraplečia. Balsuoti tikrai galima.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, minutėlę. Statuto 152 straipsnio 8 dalies 4 poskirsnis pasako, kad pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti. Tai aš turėčiau neteikti balsuoti gerbiamo A. Matulo pasiūlymo. Bet ne mano, ne posėdžio pirmininko, turbūt kompetencija yra nuspręsti – sujungti ar nesujungti, nes čia yra komiteto prerogatyva. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, ramiai, ramiai! Dėl vedimo tvarkos R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Kadangi buvo pateikti paeiliui pasiūlymai ir buvo pritarta A. Vyšniausko pasiūlymui, tai jau ir pritarta pasiūlymui. Kiti analogiško pobūdžio pasiūlymai, bet su kitais atspalviais, nebetenka prasmės, nes mes jau apsisprendėme, kad pritariame A. Vyšniausko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Aš irgi taip suprantu. Bet čia gal mano kaltė, kad leidau balsuoti. Prašom. Premjerė dar. Minutėlę, tuoj įjungsiu. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Bet jūs citavote Statutą ir sakėte, kad nebalsuojama dėl pasiūlymų, kurie prieštarauja prieš tai nubalsuotiems pasiūlymams. Aš nesakyčiau, kad čia yra prieštaravimas, nes tas pasiūlymas tiesiog yra platesnis. Šiaip realiai mes galėtume iki pat pabaigos balsuoti pagal tai, kaip pasiūlymai yra įregistruoti.
PIRMININKAS. Aš teikiau… (Balsai salėje) Palaukite, palaukite, gerbiami kolegos, aš teikiau taip, kaip užregistruoti. Ryte mes buvome susitarę. Mes ginčijomės dėl to labai daug. Pirmas pasiūlymas buvo gerbiamojo A. Vyšniausko ir kolegų, jam pritarta. Antras pasiūlymas – gerbiamo Antano, dėl jo mes dar nebalsavome. Dar komiteto atstovė nori pateikti paaiškinimus. Prašom, Paule.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kelias gali būti toks: mes išklausome visus pasiūlymus, taip pat ir I. Kačinskaitės, ir balsuojame. Bet, kita vertus, matydami… Žiūrėkite, kita vertus, matydami ne prieštaravimus, o kaip tik vienas kitą papildančius pasiūlymus, natūralu, kad aš galiu pasinaudoti savo teise ir pasiūlyti grąžinti klausimą į komitetą ir jį perduoti.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, kolegos, siūlau nutraukti diskusijas šiuo klausimu, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų Statuto normas. Mes per posėdį turbūt to nepadarysime. Tai reikia atidėti klausimą. (Balsai salėje) Balsuoti nebalsuojame.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Aš prašau sugrąžinti į komitetą ir mes ten apsitarsime.
PIRMININKAS. Aš nusprendžiau grąžinti į komitetą, taip, į Etikos ir procedūrų komisiją. (Triukšmas salėje) Aš, kaip posėdžio pirmininkas… Minutėlę, galite, kolegos, ramiai? Palaukite, leiskite pasakyti, tuoj, tuoj. Aš matau, posėdžio metu… ir aš matau, ir jūs matote, visi mes matome, kad neina išsiaiškinti. Šiuo metu yra trys analogiški pasiūlymai. Vienas nubalsuotas. Gerbiamo kolegos Antano irgi dar nebalsuotas. Dar turi kolegė Ieva pasiūlymą. Visi susiję su tuo pačiu dalyku. Priimu sprendimą kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų… (Balsai salėje) Taip, prašom. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galima paklausyti, kolegos, prieš…
PIRMININKAS. Minutėlę, atsiprašau. Andriau, minutę, aš kaltas čia. Pirmiausia stovėjo Ieva. Labai atsiprašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų reikėtų rasti kokį nors išmintingą sprendimą dėl to, kad pataisos yra viena kitą papildančios. Tai dabar tikriausiai paskutinę priimtą laikysime priimtą. Kažkaip negerai išeina. Nežinau, kokie būtų pasiūlymai A. Vyšniausko, nes jis sakė, kad turi gerą pasiūlymą, bet man atrodo, kad ne visai teisinga yra grįžti į komitetą. Galbūt mes galėtume čia šį klausimą išspręsti, nes komitetas jau tikrai yra išdiskutavęs.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Vyšniauskas, tada Rimantė, tada R. Žemaitaitis.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš porą savaičių, kiek pamenu, mes turėjome labai panašią situaciją dėl A. Petrošiaus pataisos ir buvo… (Šurmulys salėje) Palaukite, palaukite, palaukite. Situacija yra labai panaši, nes gali tekti kitas nuostatas suderinti. Jeigu mes šiandien apsvarstome kitas dvi pataisas, kitus du pasiūlymus, matome, kaip nubalsuojame, komitetui reikės tik suderinti nuostatas, ir tiek. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Na, čia dabar yra jau priėmimo stadija. Tada gerbiamas Antanas, tada Rimantė. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai prašau apsiraminti, nes mes čia sprendžiame regiono ir žmonių likimus, farmakotechnikų. Todėl nereikia čia kalbėti: o Jėzau! Čia jokio Jėzaus nėra. Tiesiog dabar situacija yra tokia, kad nubalsavome už pasiūlymą, kad farmakotechnikų veikla gali būti kontroliuojama nuotoliniu būdu miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 3 tūkst. gyventojų. Bet už borto liko miestai, miestai, kurie jau nepateks į tą išimtį, nes kai kuriuose miestuose, pagal įstatymą yra 103 miestai, ir nuo 65 miesto kaip Simnas, Priekulė, Ramygala, Veisiejai, Jieznas ir panašiai, ir panašiai, Troškūnai, gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų ir jie nepakliūva. Tai mano pataisa yra tikslinanti ir pasakyta, kad gyvenvietėse, o į gyvenviečių sąvoką pagal įstatymą įeina ir miesteliai, ir miestai, kuriuose gyvena mažiau kaip 3 tūkst., ta išimtis taikoma ir viskas sustatoma…
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu yra neaiškumų… Baigiu.
PIRMININKAS. Aš nutraukiu. Palaukite, paklausykite. Čia argumentacija jau yra išsakyta. Aš norėjau išsiaiškinti dėl vedimo tvarkos. Nebeduosiu, nepykite, neduosiu. Prašau. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visų pirma iš tikrųjų jūs negrąžinkite į komitetą, nes vakar dienos posėdyje buvo taip: iš dalies, iš dalies, iš dalies dėl visų trijų pasiūlymų, o ne argumentų. Man atrodo, šiandien tas balsavimas vyksta todėl, kad Seimo nariai nežino visų pasiūlymų turinio. Jeigu žinotų visų pasiūlymų turinį, tai jie apsispręstų. O dabar tas eiliškumas. Aš suprantu, pagal Statutą, irgi pritariu, kad turi būti iš eilės pagal įregistravimą. Bet tai jūs paklauskite, pirmininke, ar žino Seimo nariai turinį? Ir į komitetą, atėjau pasakyti, nebegrąžinkite. (Triukšmas salėje) Mes priėmėme sprendimą, tą patį, du kartus, jeigu ką.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis, tada A. Matulas dar tą sakinį. Nepykite, bet…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš manau, kad gal, Violeta, kitą savaitę Seimo nariams pradėkime organizuoti Statuto pamokėles ir kad pagal Statutą kolegos čia nedžiazuotų ir nedarytų. Mes turime pranešėją, pranešėja šiandien gali pasinaudoti Statuto nuostata ir paprašyti pertraukos, ir grąžinti į komitetą. Gali, priėmimo stadija. Gali, Violeta, yra tokia numatyta teisė.
PIRMININKAS. Yra 158 straipsnis, 1 dalis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Apie ką aš ir kalbu. Jokių Etikos ir procedūrų komisijų nereikia ir čia, kai džiazuoja visi, sakau, Statutą pavartome, kolegos, ir panašiai.
Yra antras dalykas. Visi trys pasiūlymai yra papildantys kolegos A. Vyšniausko pasiūlymą. Plačiausias yra gerbiamos Ievos pasiūlymas. Vakar komitetas išsiginčijo ir pasakė: apsispręs Seimas. Matome, kad Seimas neapsisprendžia, pranešėja paima, grįžtame kitą trečiadienį į komitetą ir komitetas iš tų trijų suformuluoja vieną pasiūlymą ir pateikia. Aš tą vakar komitete siūliau, bet, deja, šeši nariai prieštaravo tokiam siūlymui, penki buvo už, šeši nepritarė mano siūlymui. Tai tikrai kviečiu pranešėją nutraukti diskusijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, Seimo apsisprendimas maždaug aiškus, todėl irgi prašau pranešėjos imti pertrauką ir mes su…
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerai, tada…
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš nesakau kada, bet aš saka: po to, kai bus apsispręsta, paimti pertrauką ir tikrai rasime bendrą sprendimą, nes kaip balsavo už kokią pataisą ir kokia yra parlamento nuomonė, maždaug aišku, bet dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad čia yra žmonių likimai ir regionų likimai.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, nutraukiame diskusijas. Siūlau variantą. Apsvarstome dabar visus pasiūlymus ir tada… (Triukšmas salėje) Palaukite. Yra Statuto norma – 158 straipsnio 1 dalis. Pranešėjas gali pareikalauti apsvarsčius visus pasiūlymus grįžti į komitetą, suderinti pozicijas ir tada kitą savaitę mes balsuojame priėmimo stadijoje. (Triukšmas salėje) Statuto norma. Gerai, J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai kodėl mes turime plenarinio posėdžio metu daryti tą, ką privalėjo padaryti komitetas? Trys pasiūlymai yra dėl to paties – dėl to paties straipsnio tos pačios dalies. Visiems trims komitetas nepritarė. Dabar įsivaizduokime situaciją. Mes pritarėme… Seimas pritarė vienam siūlymui, paskui pritars antram siūlymui, pritars trečiam. Su kuriuo siūlymu derinsime? Neišeina derinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Juliau. Vis dėlto buvo A. Matulo pasiūlymas. (Balsai salėje) Nutraukiu diskusiją, gerbiamas Tomai, tikrai nesuteiksiu žodžio, nepykite, nes čia mes užsižaidėme dėl vieno klausimo. Taip, dėl 3 tūkst. gyventojų nuomonę išsakėte. Komiteto nuomonė yra prieš.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė A. Matulo siūlymui ir balsavo prieš.
PIRMININKAS. Nepritarė. Argumentai už, prieš? Nėra. Kolegos, balsuojame dėl gerbiamo A. Matulo pasiūlymo. (Triukšmas salėje)
Už pasiūlymą balsavo 84, prieš – 9, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.
Yra dar vienas pasiūlymas. Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom, gerbiama Ieva. (Triukšmas salėje) Minutėlę!
Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, dabar yra minutė, kai priimti du vienas kitam prieštaraujantys pasiūlymai. Būtent dabar reikia imti pertrauką, nes jau Seimas du kartus nubalsavo dėl to paties skirtingai.
PIRMININKAS. Tomai! Tomai!
T. TOMILINAS (DFVL). Trečias pasiūlymas yra didesnis įvėlimas į nežinia ką. Šiuo atveju yra du pasiūlymai.
PIRMININKAS. Neprieštarauja.
T. TOMILINAS (DFVL). Jie absoliučiai vienas kitam prieštarauja, nes…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, nutraukiu. Sprendžia komitetas. Taip, prašom, Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Chaosas kažkoks.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Teikiu dar vieną papildančią pataisą dėl šio straipsnio. Ji apibrėžia gyvenamąsias vietoves ir nustato 50 tūkst. gyventojų ribą. Jei gyventojų yra mažiau, tai leidžiama dirbti farmakotechnikams, baigusiems iki 2006 metų, jei yra daugiau, neleidžiama. Čia toks kaip kompromisinis variantas.
Kodėl toks variantas gimė? Nes yra diskutuojama, kad regionuose trūksta vaistininkų, miestuose netrūksta. Atvirkščiai, miestuose susidaro negeros konkurencinės sąlygos, kai dėl farmakotechnikų vaistininkams yra siūlomas mažesnis atlyginimas. Taip stengiamasi nusiderėti vaistininkų atlyginimą. Štai. Ten, kur vaistininkų netrūksta, didžiuosiuose miestuose, jei mes neleistume dirbti farmakotechnikams, tada neliktų šito klausimo, o regionuose, jau neskirstydami į ribas – 3 tūkst. ar 3 tūkst. 209, kiek yra Rietave, ar dar kiek nors, mes sudarytume galimybes dirbti.
Todėl labai prašau ir agituoju balsuoti už šią pataisą. Panašu, kad vis tiek bus grįžta į komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra nuomonių. Prieš nori… Tiesa, pirma komiteto nuomonė. Nepritarta komiteto.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas turėjo diskusiją. Šiam I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymui nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – tik 2, prieš – 2, susilaikė 7 komiteto nariai. Taigi, pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą nori kalbėti A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, jei kuris nors pasiūlymas prieštarauja prieš tai priimtiems, tai būtent šis. Jis tiesiogiai paneigia tą pasiūlymą, kurį priėmėme prieš tai, tai yra A. Matulo, nes kalba apie skaičius ir tiesiog toje pačioje vietoje įrašo. Tačiau taip pat pasiūlymas, man atrodo, nėra labai logiškas, nes tuo būdu iš tos sistemos yra eliminuojami tik penki didieji miestai, tuo tarpu visi kiti miestai, visos kitos savivaldybės patenka. Tuomet mes vėl grįžtame prie tos pačios situacijos – nesprendžiame esminės problemos būtent mažų miestelių, mažų miestų, kaimų ir kitur. Aš siūlau atmesti ir toliau keliauti į komitetą su tais dviem pasiūlymais, kurie buvo priimti. Ir tikrai, komitetas, manau, suderins nuostatas taip, kaip ir numato Statutas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš manau, kad ir ši pataisa yra apie tą patį, tik nustato kitą skaičių. Tai reikia pritarti visoms trims, pavesti komitetui suderinti, ar 3 tūkst., ar 50 tūkst. miesteliai gali turėti farmakotechnikus. Mano nuomone, iš tiesų iki 3 tūkst. miesteliai – tai labai nedidelės vietovės, todėl tas skaičius turėtų būti šiek tiek didesnis, nes mažieji miesteliai tikrai praras tą galimybę. Ir tos vaistinės, kurios nėra rentabilios, greičiausia bus uždarytos, juo labiau kad mes paliekame galimybę specialistams konsultuoti farmakotechnikus nuotoliniu būdu ir taip užtikrinti kokybiškas paslaugas gyventojams. Aš siūlau pritarti ir šiam pasiūlymui, o komitetui surasti geresnį kompromisą, negu mes išgirdome iš visų trijų kolegų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas už šį pasiūlymą, balsuojate už, kas už komiteto pasiūlymą, balsuojate prieš.
Už – 26, prieš – 21, susilaikė 64. Pasiūlymui nepritarta. Dabar komiteto pranešėja. Prašom, gerbiama Paule.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, matome, kad dviem pasiūlymams buvo pritarta, tačiau matome ir tai, kad reikėtų atrasti bendrąjį vardiklį. Pasinaudojusi savo pranešėjos galimybe, noriu paprašyti pertraukos ir grąžinti klausimą į komitetą, kad komitetas atliktų savo darbą. Naudojuosi ta savo teise, žiūrėdama į Statuto 158 straipsnio 1 ir 2 dalis. Prašau tokiam mano teisėtam lūkesčiui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia nebalsuojame. Dėl vedimo tvarkos – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai jūs laiku ir vietoje pasiūlėte Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti, prieš padarant pažeidimus. Mes su komisijos pirmininke kalbėjome, Etikos ir procedūrų komisija tikrai tirs, nes, mūsų manymu, buvo padaryti du pažeidimai. Jeigu Seimas apsisprendė dėl vieno siūlymo, tai dėl kitų balsuoti nebuvo galima, nes jie iš esmės prieštarauja tam siūlymui, dėl kurio Seimas buvo apsisprendęs pritarti.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Neprieštarauja.
PIRMININKAS. Tikrai, labai ačiū būtų, jeigu būtų Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, visi mes esame… Prašom, gerbiamas Jurgi. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, aš tik norėčiau pasitikslinti, nes jau vieną sykį čia buvome šiek tiek suklydę. Ta pertrauka, kurios prašo pranešėja, mano supratimu, gali būti tuomet, kai mes baigsime apsispręsti dėl visų straipsnių. Bet dabar mes apsisprendėme tik dėl pasiūlymų.
PIRMININKAS. Čia tik vienas straipsnis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai vis tiek turi būti apsispręsta, turi būti pritarta straipsniui, tada jau galima.
PIRMININKAS. Turbūt negalime priimti straipsnio, nes nėra pritarta pasiūlymui. Tai prieštarauja. Galima priimti straipsnį be pasiūlymų? Gerai. Sufleruoja, kad galima. Kas už straipsnį… (Balsai salėje) Minutėlę. (Balsai salėje) Sekundę. (Balsai salėje) 1 straipsnis, 5 straipsnio pakeitimas, dėl kurio buvo trys pasiūlymai. Balsuojame dėl straipsnio, paskui balsuosime dėl viso įstatymo projekto su priimtais pasiūlymais.
Už – 69 , prieš – 11, susilaikė 5. Straipsniui pritarta.
Dabar dar kartą pacituoju Statuto 158 straipsnį – „Pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu.“ 1 dalis: „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei.“ Šiomis dviem 158 straipsnio dalimis vadovaudamiesi dabar priėmėme sprendimą. Pagaliau. Dar, prašom, gerbiamas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nerekomenduoju kreiptis ir svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai, nes pataisos, kurioms buvo pritarta, neiškraipo mūsų keturių pirminio projekto autorių esmės. O dabar, kadangi yra pritarta dviem panašioms pataisoms, mes, kaip ir minėjo pranešėja, suredaguosime, sužiūrėsime ir ateisime į priėmimą jau su vieninga nuomone, nes dabar iš trijų pasiūlymų buvo pritarta dviem. Mes nepritarėme komitete visoms trims pataisoms, galvojome, kad pirminis variantas geriausias. Bet dabar yra aiški valia dėl tų dviejų, kurie vienas kitam ne prieštarauja, bet tikslina. Mes sudėliosime ir čia Etikos ir procedūrų komisijos tikrai prašyčiau nesvarstyti, nes pranešėja labai gražiai visko paprašė ir laiku paprašė.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, šiaip ne taip išsprendėme. Aš tik noriu replikuoti, kad į Etikos ir procedūrų komisiją bet kuris Seimo narys gali kreiptis, jeigu jam yra neaiškūs kokie nors klausimai, juo labiau susiję su Statutu. P. Gražulis, prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu atkreipti dėmesį – kur A. Vyšniauskas, ten bardakas.
PIRMININKAS. Čia nebūtina. (Juokas salėje) Žygiuojame toliau. Gerai, užtenka. Aš pasakiau. (Balsai salėje) Ne dėl vedimo tvarkos, kolega, kalbate. (Balsai salėje) Jeigu taip, tai sakykite. Prašom, replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jau beveik viską pasakiau – kur ponas A. Vyšniauskas įsikiša, ten bardaką padaro. Kaip žemdirbiai pasakė: jeigu ateina į žemės ūkį A. Vyšniauskas, tai ten jau galauskas.
PIRMININKAS. Na gerai, viskas. Dabar jau patenkinti visi turbūt.
16.58 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468, Baudžiamojo kodekso papildymo 1181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2469 (pateikimo tęsinys)
Tęsiame darbotvarkę. 2-1.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2468. Pateikimas. L. Kasčiūnas. Ai, buvo šitas? Balsavimas liko. Balsuojame, atsiprašau. Balsuojame dėl šito. 2-1.1 klausimas ir 2-1.2 klausimas – lydimasis Baudžiamojo kodekso papildymo 1181 straipsniu…
Balsavo 107: už – 104, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas – Kultūros komitetas. Svarstyti siūloma birželio 20 dieną. Dėl šito dėl komitetų galime pritarti?
Dėl lydimojo Baudžiamojo kodekso projekto pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Data ta pati – birželio 20 diena. Ačiū, pritarta. Po pateikimo pritarta. Komitetai paskirti, data paskirta.
16.59 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549(2). Prašom balsuoti. Balsavimas – 15 sekundžių.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 103, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
17.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1869(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-1869(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 96, susilaikė 7. Priimta. (Gongas)
Taip pat informuoju, kad pratęsiu posėdžio laiką iki tol, kol baigsime šios dienos darbotvarkę.
17.01 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1870(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1870(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 94, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 212, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1884 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2572(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2572(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 94, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.02 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2574(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2574(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 100: už – 92, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103, vienbalsiai 103 – už. Priimta. (Gongas)
17.03 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 1, 2, 3, 12, 13, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42 straipsniais, V1, V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-2279(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIVP-2279(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 81, susilaikė 22. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2280(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2280(2). Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 89, susilaikė 14. Priimta. Ačiū. (Gongas)
17.04 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2372(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 103, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
17.05 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 68, prieš – 19, susilaikė 15. Priimta. (Gongas)
17.05 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 97, susilaikė 2. Priimta. (Gongas)
17.06 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100, už – 100. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
17.06 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Žuvininkystės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334(2). Buvo paimta pusės valandos pertrauka, ji jau, žinoma, senokai praėjo. Prašom. (Balsai salėje) Svarstymas. Kviečiu komiteto atstovą gerbiamą J. Urbanavičių. Taip, 1 straipsnis. (Balsai salėje) Nereikia. Diskusija. Gerai, prašom, Justinai. Atsiprašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Išvadą galiu pasakyti. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1. Šiaip buvo pateiktas vieno Seimo nario pasiūlymas, taip pat buvo teikti Vyriausybės tam tikri siūlymai. Visiems Vyriausybės siūlymams pritarta iš dalies ir faktiškai atsižvelgta į siūlymus. Aš dabar nežinau, gal iš eilės. Trumpai galiu pristatyti, jeigu iš eilės eitume.
PIRMININKAS. Dabar bendroji diskusija, gerbiamas Justinai. Frakcijos vardu Z. Balčytis. Prašom į diskusiją. Ruošiasi A. Petrošius frakcijos vardu. Ne, pirma Z. Balčytis. Frakcijos vardu yra numatytos 7 minutės, taip – 5 minutės. Yra septyni pasisakantys, gal galime apriboti laiką iki 20 minučių bendrai? (Balsai salėje) Galima? 20 minučių diskusija.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, kolegos, kaip ir man apribojote, bet būtų užtekę.
PIRMININKAS. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, manau, šis įstatymas, kaip čia sakyti… Dvasia šio įstatymo nėra nauja, mes dėl to esame ne kartą diskutavę, ginčijęsi, kai kada yra tekę ir truputį apsipykti, bet šiandien, manau, turėsime galimybę surasti bendrą kompromisą.
Mano kolega, kuris šiandien pristatė nuo komiteto esmę viso šito, pasakė, kad Vyriausybė visus pakeitimus priėmė ir pritarė iš dalies. Vadinasi, iš tikrųjų mes turime dėl ko kalbėti, turime dėl ko diskutuoti. Labai trumpai norėčiau paminėti keletą akcentų, kurie yra numatyti šiame įstatymo projekte, jie vis dėlto nėra jau labai suderinti ir neatitinka ne tik verslo logikos, bet netgi, sakyčiau, vieno ar kito regiono plėtros pačių pagrindinių principų.
Mano supratimu, šis įstatymo projektas tikrai kelia nerimą. Jį reikėtų iš esmės tobulinti, nes jau šiemet aplinkos ministras 30 % sumažino kvotas 2023–2027 metams, uždarė žvejybą kituose vidaus vandenyse, ežeruose. Europos Sąjungai nepritarus kompensacijoms, ežerų ir kitų vandens telkinių žvejai lieka be verslo ir liktų be kompensacijų. Todėl kyla klausimas, ko vertas toks įstatymas, jeigu numatoma po įstatymo priėmimo kreiptis į Europos Komisiją dėl pritarimo? Ar nebūtų galima kreiptis galutiniu įstatymo projektu ir gavus pritarimą balsuoti už jo priėmimą?
Kompensacijos žvejams numatytos turint tikslą kuo greičiau išstumti juos iš verslo, nes, kaip yra numatyta įstatymo projekto 10 straipsnyje, jeigu pasitraukė per dvejus metus, tai yra 2024 ir 2025 metus, bus išmokama 100 % kompensacija, o jeigu trečiaisiais, 2026 metais, ta kompensacija bus tik 80 %. Projektu numatyta, jeigu mažės žuvų išteklių, aplinkos ministras pagal mokslininkų rekomendacijas gali daugiau sumažinti limitus negu išpirktos kvotos. Komiteto posėdyje, svarstant projektą, aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis paaiškino, kad lėšos kompensacijoms bus surinktos iš žvejų mėgėjų ir, jeigu trūks, iš biudžeto. Todėl kyla klausimas, kaip tikrai reikėtų žiūrėti į šitą klausimą, ypač kaip žiūri Konkurencijos taryba, kai valstybė „susitaria“ su žvejais mėgėjais, žvejybinio organizavimo verslu, surenka iš jų lėšas ir išstumia kito verslo grupę – žvejus verslininkus. Paskutiniais duomenimis, žvejai mėgėjai sužvejoja 1 tūkst. 300 tonų žuvies, o verslo atstovai 1 tūkst. tonų, tai yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Praėjusių metų statistika rodo, kad žvejų mėgėjų pinigų į biudžetą surinkta konkrečiai iš Šilutės rajono 146 tūkst. o žvejai verslininkai sumokėjo 252 tūkst. eurų į valstybės biudžetą.
Įstatyme abstrakčiai pasakoma apie kompensacijas, išdėstant bendrus dalykus ir kriterijus, tai yra kad kompensacijos bus skaičiuojamos, atsižvelgiant į paskutinių penkerių metų pajamas. Bet ką reiškia „atsižvelgiant“? Vyriausybės atstovas nepaaiškino, sakė, kad čia paliekama erdvė jų kūrybai. Taigi, kokios bus kompensacijos? Kaip bus atsižvelgta į pajamas, iki šios dienos nėra aišku. Įstatymo projekte siūloma skaičiuoti išmokas, įvertinus penkerių metų ūkio subjektų iš žvejų gautas pajamas. Laikotarpis 2018–2022 metai – pats blogiausias laikotarpis. Buvo kovidas, taip pat šitame regione kai kurios privačios kompanijos vykdo tiriamuosius darbus arba žvalgybinius darbus ir tuo laikotarpiu yra labai griežtai apribojama žvejyba, todėl aišku, kad jų pateikti skaičiavimai ir pateiktos sumos bus visiškai kitokios ir žymiai mažesnės. Todėl ne nuo ūkio subjektų priklausančių priežasčių žvejybos veikla negalėjo būti įvykdyta visa apimtimi. Į Žuvininkystės įmonių asociacijos prašymą, kad būtų suteikta teisė ūkio subjektams pasirinkti penkerius veiklos metus iš pastarųjų aštuonerių, einančių prieš 2023 metus, kada įvyko tie esminiai apribojimai, buvo neatsižvelgta. Todėl aiškiai jaučiama, kad šitas projektas yra daugiau politinis negu aplinkosauginis.
Labai dažnai yra mėgstama palyginti Kauno marių situaciją su Kuršių marių. Kaip žinote, Kauno mariose jau dešimt metų nevykdoma verslinė žvejyba, nes ji buvo uždrausta 2013 metais. Ką rodo moksliniai tyrimai? Abu telkiniai turi vienos žuvies rūšies blogą būklę, dviejų žuvų vidutinę ir vienos gerą. Yra lentelė, aš ją galėčiau, kaip sakoma, pakomentuoti, bet esmė yra ta, kad situacija yra labai panaši tiek viename, tiek kitame telkinyje, nors įžuvinant dabartinėmis sąlygomis ir tuometinėmis sąlygomis į Kauno marias buvo išlieta gana nemažai mailiaus ir taip pat buvo, kaip sakoma, išleistos didelės pinigų sumos.
Strategijos, kaip bus toliau ir kas toliau, nėra. Pagrindimo, paskaičiavimo, kaip paveiks ekonomiką, taip pat nėra. Neaptarti visi socialiniai aspektai – ar bus taikomos kitos apsaugos priemonės, ar žvejams mėgėjams bus kokie kiti apribojimai, nes Europos Sąjunga ir mokslininkai sako, kad mėgėjų žvejyba didelę įtaką daro taip pat žuvų ištekliams, daro neigiamą įtaką žuvų ištekliams. Nesureaguota ir į siūlymą, apskaičiuojant pajamas, įteisinti sąvoką „iš žvejybos produktų gautos pajamos“. Šis terminas apimtų ne tik iš žvejybos veiklos, bet ir iš žvejybos produktų perdirbimo gautas pajamas. Mokslininkai abejoja, ar situaciją iš esmės pakeistų draudimai tik viename Kuršių marių ketvirtadalyje, priklausančiame Lietuvai, nes trys ketvirtadaliai marių priklauso, kaip žinome, Rusijos Federacijai.
PIRMININKAS. Laikas jau!
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai trumpai, baigiu. Kaimo reikalų komitetas iš svarstymo eliminuotas. Į Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, vykusį čia, Seime, Žuvininkystės įmonių asociacija nebuvo įleista, todėl liko neatsakytų klausimų. Aš manau, kad tai ištirs Etikos ir procedūrų komisija, mes turėsime atsakymą. Bet mano šio pasisakymo esmė yra ta, kad aš kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Petrošius frakcijos vardu.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, pagaliau, kolegos. Pagaliau po nelengvo ir itin dulkėto šio teisės akto projekto kelio į svarstymo stadiją vienas daugiausia diskusijų šią kadenciją sukėlusių klausimų šiandien čia. Daug mitų, dar daugiau prielaidų ir manipuliacijų, tačiau šiandien turime sugrįžti prie faktų ir projekto esmės. Kuršių marių tyrimai rodo, kad žuvų ištekliai mariose mažėja pagal įvairius rodiklius: neužtikrinama žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių apsauga, retų ir nykstančių žuvų apsauga. O Kuršių marių aplinkos būklė pagal tam tikrus rodiklius vertinama kaip bloga.
Kaip spręsime šią situaciją? Viešojoje erdvėje ir įvairiuose susitikimuose vyraujant prastėjančią Kuršių marių situaciją neigiančioms nuomonėms, Aplinkos ministerijai šiemet teko išgirsti mokslininkų argumentus, kad žuvų išteklių situacija vis dėlto nėra tokia gera, kaip buvo galvojama. Jau šiemet ministro įsakymu, atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, kaip pageidauta, beveik 30 % buvo sumažintas leistinas žvejybos įrankių skaičius. Aš norėčiau atkreipti dėmesį tų kolegų, kurie buvo prisidėję prie šio klausimo svarstymo. Jei klausimas nebūtų tiek laiko strigęs Seimo komitetuose, žvejams verslininkams už tokius žingsnius būtų buvusi numatyta kompensacija. Kadangi visomis įmanomomis priemonėmis buvo bandoma neigti problemą, stabdyti procesą, šis pirminis įrankių skaičiaus mažėjimas nebuvo jokia forma kompensuotas žvejų verslininkų įmonėms. Tai tik dar vienas įrodymas, kad akla priešprieša ir gynyba nebūtinai yra pats teisingiausias veikimo variantas.
Šiandien esame pasirinkimo kryžkelėje, kaip valstybė turi naudotis savo išsekintais žuvų ištekliais. Aklai semti jų likučius, už tai gaunant neesmines valstybės egzistavimui sumas per sumokamus mokesčius, ar vis dėlto pasirinkti tvaresnį išteklių naudojimo būdą, per susiformavusius žmonių įpročius ne tik leidžiantį surinkti daugiau mokesčių valstybei, bet ir investuoti juos į žuvų išteklių gausinimą, visuomenės švietimą, kad situacija ilgainiui kistų.
2019 metų duomenimis, versline žvejyba Kuršių mariose užsiėmė 47 įmonės. Jose dirba 140 žmonių. Per metus žvejai verslininkai oficialiai pagavo virš 800 tonų įvairių žuvų. Nedideli skaičiai. Remiantis viešais duomenimis, mariose žvejojančios verslinės žvejybos įmonės per 2019 metus sumokėjo 170 tūkst. eurų mokesčių.
Žvejojančių Baltijos jūros pakrantėje 40 % įmonių pajamos tesiekia apie 900 eurų. Tuo metu žvejai mėgėjai nupirko beveik 380 tūkst. įvairių žvejybos leidimų, už juos sumokėję virš 1 mln. 700 tūkst. eurų mokesčių. Žvejybos parduotuvės, skirtos mėgėjiškai žvejybai, turizmas ir paslaugos žvejams mėgėjams generuoja dideles pajamas valstybei ir kuria darbo vietas. Taigi mums belieka investuoti surinktas lėšas ištekliams gausinti, kontrolei ir švietimui.
Negalima sutikti ir su argumentais, kad ant mūsų stalų neliks lietuviškos žuvies. Absoliučiai didžioji žuvų dalis, įskaitant ir mūsų pajūrio zoną, yra įvežtinė. Ir tai nėra blogai, nes įsivežimo galimybės sudaro galimybes mums dar labiau tausoti savo išteklius, kol situacija esmingai pasikeis.
Iš tiesų galiu sutikti, kad pirminis projekto variantas buvo ganėtinai drastiškas. Ši įstatymo projekto redakcija yra pakitusi iš esmės. Pirminiame projekte buvo tikimasi griežtesniu būdu atsisakyti verslinės žūklės, nepaisant to atitinkamai kompensuoti už patirtas netektis, o šio projekto esmė yra savanoriškas pasitraukimas. Verslo subjektams, kuriuos kamuoja prasti verslo rezultatai, sunkaus darbo našta, galbūt net mintys apie nebūtinai skaidrią veiklą, yra sudaromos prielaidos savanoriškai pasitraukti iš šio verslo ir gauti už tai kompensacijas. Iš tiesų maksimaliai ieškota būdų, kad kompensaciniai mechanizmai tenkintų įmonių poreikius ir geriausiu įmanomu būdu atlieptų jų netektis. Kvotos bus išperkamos valstybės naudai.
Teko bendrauti su žvejybos įmonių atstovais, sakė, neatiduokite, neparduokite, tai jas perimtų Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, todėl neteisingos spekuliacijos, kad kvotas perims kiti subjektai, įskaitant tuos iš Kaliningrado. Bus taikoma vienoda kvotų išpirkimo sistema tiek vidaus vandenyse, tiek Kuršių mariose, o kvotos liks valstybės žinioje. Iš verslo pasitraukę ir išmokas gavę subjektai į šį verslą grįžti nebegalės.
Tiek iš vidaus vandenų, tiek iš Kuršių marių 2024 ir 2025 metais bepasitraukiantiems verslininkams bus skiriama 100 % pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką apskaičiuotos išmokos, kad motyvacija būtų didesnė. O štai šiek tiek uždelsę ir 2026 metais bepasitraukiantys gaus šiek tiek mažesnę – jau 80 % – išmoką. Buvo pasistengta užtikrinti teisėtus lūkesčius ir įstatymų lygmeniu numatyta priemonė rengiant tvarką įvertinti ir verslų pajamas, ir ilgalaikį turtą, ir darbo vietas, ir nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu. Siūloma remtis palankiausiais šioms įmonėms veiklos periodais.
Priimdami įstatymus turime atsižvelgti, kad aplinkos būklė pasaulyje blogėja dėl įvairių veiksnių, tačiau taip pat labai stipriai yra veikiama žmogaus veiklos ir besaikio išteklių vartojimo. Privalome užtikrinti, kad ši situacija pasikeistų iš esmės – mūsų šalies vandenyse žuvis neišnyktų, atsikurtų prie išnykimo ribos esančios žuvų rūšys, pagerėtų ekosistema. Iš tiesų, dėkodamas A. Gedvilienei už nepailstamą darbą šiuo klausimu ir kviesdamas palaikyti, dar kartą visiems primenu, kad projekto esmė yra savanoriškas pasitraukimas gaunant kompensacijas. Nepasitraukus iš verslo, yra sudaromos galimybės verslą vykdyti toliau. Atvertais vidaus keliais judančios žuvys neišplauks į Kaliningrado vandenis, didžioji jų dalis plaukia neršti aukštyn mūsų upėmis, o mes pasistenkime, kad mūsų ištekliai būtų naudojami tvariai ir atgytų, investuokime į atsakingos mėgėjiškos žūklės švietimą, taip pat į sprendimus dėl kontrolės ir įžuvinimo problemų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, dar turėjote minutę, sutaupėte. A. Bagdonas. Prašau. 5 minutės jūsų.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiek tiek norėčiau taip pat išsklaidyti mitus ir pateikti tam tikrų faktų, ar tikrai vis dėlto mes kalbame apie savanorišką pasitraukimą. Praėjusios kadencijos metu buvusiai valdžiai buvo klijuojama draudimų politikos epitetas, kad yra viskas draudžiama. Tie žmonės, kurie šiandien yra valdančioji dauguma, kurie kritikavo buvusią valdžią, šiandien sako, kad mes galime priimti, panašu, kad ne vieną, ne antrą ir ne trečią draudimą.
Vienas iš tokių smulkaus verslo žlugdymo įstatymų projektų pristatomas šiandien, pristatomas prisidengiant ekologiniais sprendimais, tačiau niekas nekalba apie uosto gilinimo darbus, niekas nekalba apie „Grigeo“, niekas nekalba apie tai, kad sūrus vanduo iš jūros pasiekė Juodkrantę, ir apie tuos pagrindinius ekologinius motyvus niekas nekalba. Šiais metais, aplinkos ministro sprendimu, jau 30 % sumažintos kvotos verslinei žvejybai. Tai reiškia, kad iš žvejų verslininkų jau atimta dalis įrankių ir pagaunamos žuvies kiekiai sumažėjo. Atimami įrankiai iš žvejų, tačiau panašu, kad to nepakanka. Šiandien apskritai norima uždrausti verslinę žvejybą tai pavadinant savanorišku pasitraukimu gaunant kompensaciją. Atimame dalį įrankių ir pavadiname lakoniškai – savanoriškas pasitraukimas. Nuo 2026 metų nepasitraukusiems žvejams paliekama galimybė žvejoti tik stintas du mėnesius per metus ir stinteles vidaus vandenyse.
Prašom, gerbiama komiteto pirmininke, nešaukti iš vietos ir turėti šiek tiek savigarbos. Ačiū.
Ar tikrai išlieka galimybė užsiimti normaliu verslu? Aš manau, kad ne. Stebina noras ir sunaikinti smulkųjį verslą, kurį puoselėjo karta iš kartos, tėvai mokė vaikus, vaikai mokė savo vaikus. Šiuo metu Neringoje yra žvejų grandžių, kuriose yra tėvai, vaikai ir anūkai. Tai yra geras pavyzdys, kaip žmonės ne sezono metu gyvena patys, užsidirba ir uždirba pinigus kitiems. Šių žmonių beliko vos kelios dešimtys. Kiekvieną dieną jie sunkiai dirba: tiekia žuvį maitinimo įstaigoms, žuvų rūkymo įstaigoms, miesto svečiai turi galimybę įsigyti rūkytų žuvų, kavinėse taip pat yra galimybė įsigyti vieną ar kitą produktą, pagamintą iš Kuršių mariose pagautų žuvų. Dalis šios veiklos Neringoje yra priskiriama kultūriniam paveldui. Puikiai pamenu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės A. Gedvilienės duotus pažadus Neringos bendruomenei – ji žadėjo, kad tie verslininkai, kurie žvejoja ir turi kultūros paveldo dokumentus, ir galės tą žvejybą tęsti toliau. Lietuvai priklauso tik 25 % Kuršių marių, ar tikrai uždrausdami verslinę žvejybą Kuršių mariose mes pakeisime pačią ekosistemą? Nes 3/4 Kuršių marių toliau sėkmingai vyksta žvejyba.
Ir pabaiga. Liberalų požiūriu, žmones… Mes visuomet sakome, kad reikėtų skatinti žmones veikti savarankiškai, nesitikėti iš valstybės paduoto vieno ar kito riestainio, bet mes šiandien elgiamės visiškai priešingai. Jeigu mes sakome – duok žmogui meškerę tam, kad jis pasigautų žuvį rytoj, poryt ir užporyt, šiandien mes jam sakome – imkite kompensaciją, imkite žuvį, o poryt galvosite, kaip patys toliau galėsite gyventi. Aš kviečiu nepalaikyti tokio įstatymo projekto, jis yra tikrai tobulintinas. Kaip kolega Z. Balčytis minėjo, dėl galimų procedūrinių pažeidimų yra kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri ir turėjo išnagrinėti visų pirmą klausimą, ar yra pažeidimų padaryta, ar jų nėra, ir tik tuomet parlamentas turėjo svarstyti šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Laikas visai į pabaigą. Simonas pažada per 2–3 minutes spėti, tai prašom. Paskutinis kalba S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šitas projektas yra koalicinės sutarties dalis ir mes, kaip valdančioji koalicija, ieškojome bendro sutarimo. Tai yra antras projektas, nes pirmasis buvo griežtas, imperatyvus draudimas. Šis projektas yra savanoriškas pasitraukimas iš verslinės žvejybos ir šito projekto laukia ir dalis neringiškių, kuriems aš atstovauju kaip vienmandatininkas, ir dalis klaipėdiečių, ir, tikiu, dalis rytinės Kuršių marių pakrantės žvejų, nes tai yra savanoriškas projektas, dėl kurio galima turimas kvotas parduoti ir persiorientuoti į naujas veiklas, turizmą – turizmą, kuris pradeda klestėti visose Kuršių mariose.
Ką tik kartu su Aplinkos apsaugos komitetu Aplinkos ministerijoje organizavome seminarą apie mėgėjišką žvejybą, kiek ekonomikos jinai gali sukurti, užkrauti mus ir išsaugoti ekosistemą. Prašau nebaksnoti į Kaliningrado sritį kaip į kažkokį sėkmingą pavyzdį, nes galima kartoti, kartoti ir kartoti, kiek blogo jie ten daro anoje pusėje, kaip jie nemyli savo gamtos ir kaip mes turime būti pavyzdžiu jiems, demonstruodami, link ko einame.
O šiaip pasauliniu mastu apsirūpinimas žuvimis vis dar vyksta medžiojimo principu. Žuvys yra sumedžiojamos, tai yra sužvejojamos laukiniu būdu, 70 % žuvų vis dar yra sugaunamos ir pasaulio ekosistemos yra pereikvojamos. Gerbiamieji, opozicija, jūsų deleguotas eurokomisaras, atsakingas už žuvininkystę ir vandenynus, nuolatos kalba apie kvotų mažinimą. Jo sprendimais sumažintos Baltijos lašišų kvotos, menkių kvotos be jokių kompensacijų kai kuriais atvejais pakrantės žvejams, Baltijos jūros pakrantės žvejams.
Matykime esmę, kad ištekliai yra riboti, ištekliai neišmaitins Lietuvos, iš jų pridėtinė vertė gali būti gaunama turizmo pavidalu, mes turime transformuoti ir apsirūpinimą maistu, akvakultūrą. Šitas projektas yra po ilgų kompromisų suderintas ir jam numatytas pakankamas finansavimas. Dalis žvejų verslininkų tikrai laukia šito projekto priėmimo, todėl kviečiu pritarti jam.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Pasisakymai baigti, diskusija baigta. Yra pasiūlymų dėl daugelio straipsnių, bet didžioji dalis, beveik visi pasiūlymai, išskyrus vieną, yra Vyriausybės pasiūlymai, jiems komitetas iš dalies pritarė. Gal galime nesvarstyti? (Balsai salėje) Pritarti komiteto nuomonei galime bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, pritarta.
Ir yra L. Jonausko pasiūlymas, bet paties Lino nematau. Justinai, pristatykite L. Jonausko pasiūlymo esmę ir komiteto nuomonę. Mes matome, aišku, bet…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, Aplinkos apsaugos komitete mes svarstėme šį įstatymo projektą. Išvada: už balsavo 6, susilaikė 1. Perėjome visas išvadas ir buvo vienas Seimo nario gerbiamojo kolegos L. Jonausko teiktas pasiūlymas. Jo tokios nuostatos, visiškai griežtinančios, faktiškai siūlančios uždrausti visas komercinės žvejybos sritis, taip pat ir paveldo, kas išlieka, stintelių žvejybą. Komitetas šiam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. L. Jonauskui nepritarėte.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Motyvai dėl L. Jonausko pasiūlymo. Z. Balčytis. Prašom. Kalba prieš.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nenoriu kartoti, vis dėlto iš tos pristatymo kalbos yra aišku, kad verslas yra žvejyba, meškerės taip pat yra verslas. Tik kažkodėl šiandien mes įstatymo projektu mėginame atskirti tuos du dalykus. Taip pat buvo paminėtos sumos, kiek sumoka arba kiek naudos gauna valstybė, o verslininkai dar didesnę naudą iš šitos veiklos. Todėl aš tikrai manau, kad šitas įstatymas skaldo mūsų žvejų bendruomenę ir skaldo tas vietoves, kuriose daugiausiai vyksta šita veikla, tai yra pakrantės zonos, tai yra Nidos ir Neringos apylinkės. Todėl aš tikrai nepalaikau šito projekto ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kas už L. Jonausko pasiūlymą, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Kas palaikote L. Jonausko pasiūlymą, balsuojate už, kas komiteto – prieš.
Balsavo 80: už – 2, prieš – 17, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje nuomonės už ir prieš. Už kalba A. Gedvilienė. Prašom. Kol įjungs, tada… Atsiprašau, minutėlę. Prašom, A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Nespėjau įdėti kortelės. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl protokolo – balsas prieš. Prašom, gerbiama Aiste. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra antras projektas ir tai yra kompromisinis projektas. Jisai nenumato verslinės žvejybos draudimo. Kita vertus, jisai sudaro sąlygas oriai pasitraukti žvejams verslininkams iš vidaus vandenų ir iš Kuršių marių. Tam numatyta ir Vyriausybė jau įsipareigojusi pagal Vyriausybės išvadas skirti apie 5 mln. eurų. Numatyta, kad bus išmokos skiriamos už penkerius metus. Atsižvelgiama į įsipareigojimus, į skaičių žmonių, dirbančių įmonėje. Kiekvienas žvejys verslininkas pagal patvirtintą tvarką galės įvertinti, kokia išmoka jo laukia, ir priimti sprendimą, ar žvejos jis toliau Kuršių mariose, ar nežvejos. Tvarka numatyta galioti trejus metams, galios iki 2027 metų. Pirmus dvejus metus besitraukiantys žvejai gaus 100 % išmoką, paskutiniaisiais – 80 %. Tie, kurie nepasitrauks, žvejos ir toliau.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra daug įbaugintų žmonių, kad mes nebeturėsime žuvies, bet mes visiškai neliečiame Lietuvos Baltijos jūros priekrantės. Mes nekalbame apie draudimus, mes paliekame verslinę žvejybą, bet sakome, kad liks tiek, kiek nuspręs žvejoti po galimybės pasitraukti.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad vidaus vandenyse mes taip pat taikome pasitraukimo mechanizmą, bus taip pat siūlomos išmokos žmonėms, o nuo 2026 metų liks tradicinė žvejyba ir stintelių žvejyba. Kitų žuvų rūšių nebeliks. Man atrodo, šis įstatymo projektas tikrai subalansuotas. Kas yra labai svarbu, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …mes savo vidaus vandenyse pagauname tik 1 tūkst. tonų, kai Lietuvos poreikis yra apie 50, virš 1 tūkst. tonų. Taigi mes ir taip esame importuojanti šalis. Tai to vieno…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …tas praradimas nebus toks ženklus. Tai tikrai labai agituoju už balsuoti, nes tai yra kompromisinis variantas.
PIRMININKAS. Gerai. Prieš kalba A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, šiandien svarstome naujus draudimus. Draudimus smulkiajam verslui, kuriuo kaip tik turėtume rūpintis, sudaryti jam palankias sąlygas veikti, o ne tikslingai jį naikinti. Kaip sako: duok žmogui žuvį, jis bus sotus vieną dieną, išmokyk žvejoti, žmogus bus sotus visą gyvenimą.
Vienkartinė išmoka savanoriškai pasitraukiantiems žmonėms neatstoja jų pragyvenimo šaltinio, kurį puoselėjo karta iš kartos. Tėvai mokė vaikus, vaikai – savo vaikus. Šiuo metu yra žvejų grandžių, kuriose dirba net kelios kartos: tėvai, vaikai ir anūkai. Šie žmonės kiekvieną dieną sunkiai dirba, pristato žuvų miesto gyventojams ir svečiams. Dalis šios veiklos Neringoje yra priskiriama kultūriniam paveldui. Puikiai atsimenu keletą susitikimų su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke A. Gedviliene. Ji Neringos bendruomenei žadėjo, kad tiems žvejams, kurie turi kultūros paveldo statusą, jokie draudimai nebus taikomi. Tačiau, panašu, tai liko tik pažadai.
Be kita ko, šiais metais jau buvo sumažinta 30 % kvota žvejams. Tai iš esmės pagaunamų žuvų kiekiai turėtų mažėti ir be šio draudimo. Ieškoti ekologiškų sprendimų yra svarbu ir turime tai daryti, tačiau šiuo atveju Lietuvai priklauso tik ketvirtadalis Kuršių marių. Kita dalis priklauso Rusijos Federacijai. Dėl to šiuo sprendimu iš esmės didesnio ekologinio pokyčio nepasieksime, o tik sunaikinsime lietuvišką smulkųjį verslą. Todėl tokio įstatymo projekto aš tikrai palaikyti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū. Kolegos, balsuojame.
Balsavo 85: už – 66, prieš – 8, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
17.37 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18, 19, 23 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685 (pateikimo tęsinys)
Dabar, kolegos, trys klausimai, kurie jau aptarti, teliko balsuoti. Darbotvarkės 2-13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2685. Pateikimas. Prašom balsuoti.
Balsavo už 84. Vienbalsiai. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.38 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais pakeitimo įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2679 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14.1 klausimas. Gal čia už viską galima? Už du, paketą. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2678 ir dar Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2679. Pritarta vienbalsiai po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstyti taip pat siūloma birželio 6 dieną. Abu. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-15 klausimas. Paprašyta pertrauka iki kito posėdžio.
17.39 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 papildymo 83 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2601, Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2602, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1083 ir 1084 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2603 (pateikimas)
Dabar, kolegos, vėl grįžtame prie pateikimų stadijos. Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3 klausimai, tai yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2601, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2602 ir Aplinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-2603. K. Adomaitis. Prašom, gerbiamas kolega Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, kolegos. Jau artėjame į vakarą, tai stengsiuosi trumpai pristatyti problemą. Vėl kalbame apie vienkartinius gaminius, apie šiukšlinimą, apie sudėtingą perdirbimo situaciją ir siekiame pokyčių šioje srityje. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vienkartiniai maisto taros gaminiai yra iš tiesų išpopuliarėję, jiems beveik šiuo metu nesiūloma alternatyvų, tačiau juos labai sunkiai surenkame. Paprastai jie pakliūna į bendras atliekas ir net, jeigu jie yra išrūšiuojami, juos sunku po to perdirbti, nes sunku sukaupti į vieną vietą didelį kiekį. Kiekiai iš tiesų išleidžiami į rinką yra dideli. Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, kas devintas žmogus kasdien sunaudoja puodelį, tai tūkstančiai tonų per metus. Lietuvoje, jeigu mes atsižvelgtume į tai, kiek mes mažiau sunaudojame pakuočių apskritai, ir pritaikytume panašų suvartojimo tempą kaip Didžiojoje Britanijoje, tai būtų apie 200 tūkst. vienkartinių puodelių per dieną. Kažkada buvo paskaičiuota 40 mln., čia vien tik apie puodelius kalbu, per metus, bet, aišku, tai buvo dešimties metų senumo tyrimas, tai ta situacija galbūt dar pablogėjusi. Kai kurių nevyriausybinių organizacijų teigimu, „Rethink Plastic“ organizacija teigia, kad Lietuva visiškai neįgyvendina Europos Sąjungos direktyvos mažinti vienkartinių pakuočių naudojimo tempus. Nors kitas direktyvos nuostatas įgyvendiname, bet šiuo atveju tikrai atsiliekame ir nesame padarę jokių veiksmų, kurie realiai reguliuotų šitą situaciją.
Dabar norėjau trumpai pasakyti, ko mes nedarome šituo pakeitimu. Kai kurios šalys imasi daug drastiškesnių veiksmų, bando drausti tas vienkartines pakuotes apskritai. Nemanau, pavyzdžiui, buvo pavyzdys, kad surenka plastikinius šiaudelius, nemanau, kad tai geras sprendimo būdas, nes iš tiesų alternatyvos kartais būna dar blogesnės ir ekologinis pėdsakas tų grynai popierinių alternatyvų gali būti dar didesnis, negu pateikti atitinkamą kiekį plastiko gaminių. Todėl mes čia nesiūlome nieko drausti.
Kitos šalys įveda mokesčius vienkartinei tarai. Aš prašiau Seimo tyrimų skyriaus surinkti tą informaciją ir galiu pacituoti, kad štai Estijoje skinasi kelią projektas, kur numatytas minimalus 50 centų mokestis už vienkartinę tarą, Nyderlanduose 25 centai už puodelį ir panašiai. Tokių sprendimo būdų yra, bet nemanau, kad tai geras būdas, nes vis dėlto tai sunku ir administruoti, ir pastatome į labai didelius biurokratinius rėmus verslą, apribojame jo pasirinkimą. Todėl Lietuvoje siūlau nuosaikiausią sprendimą kartu su kolegomis, kurie su manimi teikė šį projektą, tikrai platus mūsų būrys prisidėjo, tiesiog siūlome, kad būtų išskirta vienkartinės pakuotės kaina ir atitinkamai gėrimo, maisto, kuris į jas pilamas.
Šiuo būdu siekiame keleto tikslų. Visų pirma tai psichologinis efektas, kad žmonės pagaliau supras, kad pakuotė irgi kainuoja, antra, atsinešus su savimi daugkartinę pakuotę į bet kurią kavinę ar restoraną norint išsinešti maisto, akivaizdžiai pajustų ir finansinę naudą, nes tiesiog neturėtų mokėti už tą vienkartinę pakuotę, kurią tau siūlo pati kavinė, ir trečia, kas yra iš tiesų svarbiausia, tai atsirastų paskata vystyti užstato sistemą. Įstatyme yra labai aiškiai suformuluota, kad už pakuotę turi būti pasiūlytas atlygis, atlygis gali būti ir užstatas, tai yra jeigu kurios nors kavinės siūlytų užstatą, tai irgi būtų tinkama kaina. Šiuo metu, pavyzdžiui, renginiuose yra neįmanoma konkuruoti siūlant užstato sprendimus, nes konkurentas šalia nesiūlo jokios kainos, dalina viską už dyką, o jeigu tu pasiūlai su užstatu pakuotę, tai tau gali sukelti didelę problemą. Dabar tai išsilygins, nes vienas turės pasiūlyti bent jau kokią nors kainą, jeigu jis nesiūlys užstato sprendimo. Iš tiesų teko dalyvauti renginiuose, konferencijose, kur minimalios bendros žaidimo taisyklės užstato sistemos plėtrai tikrai sudaro problemų.
Kviečiu palaikyti, tikiuosi, kad taip mums pavyks sumažinti vienkartinio plastiko pakuočių, atsiprašau, ne vien plastiko, vienkartinės pakuotės naudojimą ir tai yra vienas iš nuosaikiausių, mažiausiai verslui sukeliančių biurokratinių apribojimų būdų. Tikrai, manau, nesukels problemų Lietuvoje tai įgyvendinti. Kol kas tiek labai trumpai, tiek norėjau pristatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Laima, prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, atsiverčiau dar ir patį įstatymą, dar ir ryte pasižiūrėjau, prašom pasakyti, čia verslas turės ir investicijas kartu dėti? Kalbu apie viešąjį maitinimą. Viešojo maitinimo… Jiems bus draudžiama duoti gėrimus, net jei nemokamai dalins kokiose nors pakuotėse, neatlygintinai, vadinasi, niekas neįskaičiuota. Jūs sakote užstatas, bet šiame teisės akte nėra jokio užstato numatyta. Kaip jūs galvojate, kaip būtent verslas priims tą jūsų siūlymą, dabar teikiamą, įstatymo pataisas? Ar buvo diskutuota su viešojo maitinimo įstaigomis?
Dar kitas momentas – „Barbora“. Sakysime, vežioja. Lygiai taip pat pakuotėse jau vežioja. Kaip jie tokiu atveju? Įskaičiuos, neįskaičiuos? Kaip jūs tai numatote kontroliuoti ir kaip ta kontrolė vyks?
K. ADOMAITIS (LF). Maisto išvežiotojai, tiesą sakant, visokie „Bolt“ ir „Wolt“, mano žiniomis, jau dabar taiko pakavimo mokestį. Bet tai nėra viešojo maitinimo įstaigos. Išvežiotojams nekainuotų toks maistas, kuris dar nėra parengtas vartoti iš karto, jei tokį maistą mes vežiojame. Yra nuostata, kad šiais atvejais nebūtų taikoma. Verslui daugeliu atvejų tai nekainuotų papildomai, nes blogiausiu atveju, jei jie nieko nenori keisti, tiesiog turės skirti kainą. Tai yra jei iki šiol jie įpila ar kavos, ar įdeda maisto, už pakuotę nieko neprašo, dabar jie tiesiog turės prašyti kažkokios sumos, ar 1 cento, ar daugiau. Verslui kainuos tais atvejais, jei jisai siūlo tik vienkartinę pakuotę. Įstatyme yra numatyta… Čia greitojo maisto restoranus greičiausiai galima prisiminti, jie siūlo tik vienkartinę pakuotę net ir maitinimosi vietoje. Įstatymo imperatyvus reikalavimas numato, kad maitinantis vietoje privaloma neatlygintinai pasiūlyti daugkartinę pakuotę.
Čia bus tam tikram verslui kaštų, bet aš manau, kad turi keistis tas verslas. Tie pokyčiai kitose šalyse vyksta, mes tikrai galime pamatyti, kaip tai atrodo. Kitais atvejais išsinešti jie tiesiog turės skirti kainą, pakartosiu, bet papildomai nekainuos. Tik pažangesniam verslui, pavadinkime taip, atsiras žaidimo taisyklės, pagal kurias jisai galės pasiūlyti užstato sistemą. Visi privalės pasiūlyti arba kainą, arba užstatą maistui išsinešti. Čia jau bus jų pasirinkimas, ar jie būtinai nori taikyti užstatą, ar tiesiog skirti kainą, jei kalbame apie maistą išsinešti.
Ir galbūt dar pabaigai. Iš tiesų dabar jau yra labai daug atsakingų verslų, taikančių nuolaidą, jei tu atsineši daugkartinę pakuotę išsinešti, bet tiesiog nėra bendrų žaidimo taisyklių. Vienas verslas gali sau leisti ignoruoti tą mūsų siekį mažinti vienkartinių pakuočių kiekį, o kitas vis dėlto savo iniciatyva tą daro. Suvienodinkime tas paslaugas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pasistenkite klausti trumpiau ir atsakyti trumpiau. Prašom. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai turbūt vertas diskusijos klausimas. Manau, kad jam tikrai turėtume pritarti ir pritarsime. Bet turbūt čia klausimas, kodėl nutaikyta tik į paslaugų sektorių? Turbūt tenka ir jums pačiam matyti parduotuvėse, kai perki mažą daiktą, net ir Lietuvoje pagamintą, bet jis būna įpakuotas į turbūt keliais kartais didesnę pakuotę. Kartais net pažiūri, kad tai yra labai neadekvatu, galima tai padaryti daug paprasčiau. Aišku, visos viltys yra į Europos Sąjungos direktyvą dėl pakuočių. Tikiuosi, ją perkelsime ir mes. Dėl pakuočių dydžių, įpakavimo ir mokesčių. Bet ar negalvojate, kad tai turėtų plėstis ne tik į paslaugų sektorių? Tai dabar liečia turbūt daugiausia viešojo maitinimo įstaigas. Daugiausia. Bent jau pagal projektą, kurį matau.
K. ADOMAITIS (LF). Šitas projektas iš tiesų taikytinas viešojo maitinimo įstaigoms. Dėl visų kitų pakuočių, ypač plastiko pakuočių, tai šiuo metu kaip tik mane informavo, kad yra parengta Vyriausybės išvada, yra anksčiau pateiktas įstatymo projektas, kuris numato mokestį už neperdirbtą pakuotę. Tai yra verslas bus motyvuojamas perdirbti visą pakuotę ir visose parduotuvėse, ir panašiai, todėl nėra tikslo plėsti ir kitose vietose šios nuostatos.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų skaitant ir jūsų aiškinamąjį raštą, ir departamento išvadas matyti, kad, savaime suprantama, aiškus dalykas yra plastikinė pakuotė. Direktyvoje apie tai kalbama, kadangi ji nesuyra ir apskritai ją perdirbti sudėtinga. Jūs imate visą pakuotę, tai kaip dabar bus organizuojami, tarkime, renginiai, nes turbūt esmė viso to nėra užsidirbti kažkam, vargstant su ta pakuote, kaip yra su ta, kuri su užstatu. Ten viskas aišku, parsineši namo ir kad neišmestumei, tu kažkur ją realizuoji.
O kaip su popierine? Ar iš tikrųjų yra tikslas, nes viskas vietoje yra, tarkime, kad gali rūšiuoti to paties renginio metu? Negi tu nešiesi lėkštutę kur nors kitur, kuomet renginyje gali ją panaudoti? Tai koks pagrindinis tikslas, ar apsaugoti ir visas popierines pakuotes, ar čia iš tikrųjų kiti tikslai yra kokie nors, kad medžius saugotume? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Pagrindinis tikslas iš tiesų yra, kad atsirastų daugiau rūšiavimo ir galbūt depozito sistemų. Nėra labai griežtai nustatoma įstatymu, kad būtinai toks depozitas turi atsirasti, paliekama laisvė verslui rinktis. Galbūt toks greitas pasikeitimas pareikalautų tikrai daug pokyčių, nes visur ir visuotinai įrengti depozitus būtų daug organizacinių dalykų, todėl čia bus gal tik toks pradinis žingsnis. Pradinis žingsnis, kaip jau minėjau, kad šiuo metu atsiras atskira pakuotės kaina. Kai atsiras atskira pakuotės kaina, tai tuomet verslui ir vartotojui jau atsiras logika mąstyti, ar aš geriau mokėsiu už užstatą vienoje kavinėje, ar geriau mokėsiu tiesiog kainą už tą pakuotę, ar galbūt aš žinosiu, kad jeigu aš atsinešiu savo daugkartinę pakuotę, ne užstatinę, bet savo, tai sutaupysiu tuos kelis centus. Tarkime, šiuo metu kai kurios degalinės siūlo nuolaidą kavai, jeigu tu atsineši savo daugkartinę, tai tiesiog galėtų būti išplėtota visose viešojo maitinimo įstaigose.
O pagrindinis tikslas yra bent šiek tiek mažinti tų vienkartinių pakuočių naudojimą, tikintis, kad tai bus toks pradinis žingsnis, bet taip bus išvystytos depozito sistemos, kiti dalykai. Gal tik, nes jūs užsiminėte, dar apie plastiką ir kokio tipo čia tos pakuotės. Iš tiesų tas įstatymas galios dėl visų vienkartinių pakuočių, nes nėra prasmės labai skirstyti, kokio tai tipo vienkartinė pakuotė, ar plastiko, ar popierinė, nes paprastai beveik visais atvejais tai būna kombinuota pakuotė – truputį to, truputį to. Visų jų naudojimą verta mažinti, visas jas verta naudoti tik tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek gali pasiimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, Kasparai. Viskas. Gal galime nekalbėti, nes prieštarauti nėra norinčių. Būtinai norite? T. Tomilinas. Sugaišite nereikalingas dvi minutes. Prašom. Prašom kalbėti.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tikrai matau, kad ne visi linkę balsuoti už, todėl pasisakymai, man atrodo, yra reikalingi.
PIRMININKAS. Prieš nėra kalbančių.
T. TOMILINAS (DFVL). Kalbančių nėra, bet kai bus balsavimas, tik Dievas težino.
Gerbiami kolegos, man vakar teko lankytis naujame japoniškame sode, čia, prie pat Seimo, netoli, kitoje upės pusėje. Ir ten tokios didelės šiukšlių dėžės, matyti net ir jų vidus, kas jose dažniausiai yra, kas dažniausiai papuola į tas dėžes. Tai Tomas apžiūrėjo šiukšlių dėžes ir ten dominantė į vienus vartus – „Circle K“ degalinės vienkartiniai kavos puodeliai. Jeigu jų nebūtų, tai tarša ir šiukšlinimas būtų kur kas mažesnis tame konkrečiame parke. Tai akivaizdžiai rodo, kad visuomenė nesusimąsto, kai neturi susimokėti už vienkartinę pakuotę. Toks socialinės inžinerijos pavyzdys mane įkvepia, tikrai pačiam asmeniškai kartais sunku atsispirti tai pagundai pasinaudoti vienkartiniu puodeliu. Ir papildoma paskata apgalvoti savo veiksmą, kai tai kerta per kišenę, nors ir minimaliai, yra labai labai gera.
Atskiras malonumas, tiesą pasakius, yra, kai Laisvės partija siūlo konkrečią prievolę, verslo reguliavimą įstatymo lygmeniu, tokias „smulkmenas“ siūlo reguliuoti. Tikrai prisiminsiu, kai teiksiu kokį nors irgi pažangų projektą ir girdėsiu jūsų komentarus, kad čia įstatymuose jiems ne vieta.
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Labai džiaugiuosi Kasparo iniciatyva ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kol jūs kalbėjote, atsirado norinčių kalbėti prieš. Kalba V. Semoška. Prašom. V. Semeška, atsiprašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Semeška – kaip meška, bet nieko tokio. Ačiū, posėdžio pirmininke.
Kolegos, yra ir kitų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Vokietijoje pirkdamas bokalą alaus tu susimoki užstatą 2 eurų ir priduodi tą bokalą alaus, atgauni tą užstatą. Yra masė kitų sistemų. Dabar, kai iš liberalų, laisvės ateina mokesčių įvedimas, aš jau nežinau, kur čia mums, konservatoriams, dėti ausis tada nuo rinkėjų ir nuo visų kitų. Be jokios abejonės, nustebino ir pono T. Tomilino domėjimasis šiukšlinėmis. Gal ir neblogai, kad to Valstybės tarnybos įstatymo pataisas arba naują įstatymą priimsime – atlyginimai augs, nereikės į šiukšlines dairytis, gal bus ir kitų idėjų. Iš esmės nesu visiškai prieš, tačiau manyčiau, kad yra geresnių, protingesnių alternatyvų, kaip kad Vokietijos pavyzdys.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Gerai, balsuojame. Kas už tokį pasiūlymą, prašom balsuoti. Dėl viso paketo: Pakuočių, Administracinių nusižengimų ir Aplinkos apsaugos įstatymų.
Balsavo 64: už – 49, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo – Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ir dėl Aplinkos apsaugos įstatymo – pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną.
O kodėl dabar Kasparas nori kalbėti? Gerai, bet jeigu bus replika po balsavimo, o jeigu ne, tai tada… Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Norėjau sureaguoti į kai kurias išsakytas pastabas.
PIRMININKAS. Oi, palaukite, palaukite minutėlę. Šiaip pagal Statutą, jeigu pavardė ir vardas yra įgarsinama… Partijos jeigu minimos, žodžio neprivaloma suteikti. Bet kadangi jau kalbate, tai trumpai.
K. ADOMAITIS (LF). Visų pirma, visi labai klaidina, kad tai bus mokestis. Tai yra tiesiog siūlymas sudaryti kainodarą, jokio mokesčio valstybėje, nieko čia neįvedame.
Ir antras dalykas, tai yra labai liberalus, labai daug laisvės palieka verslui apsispręsti, kaip jis nori matyti savo verslą, ir visas galimybes palieka jam.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiami kolegos, prieš įgarsindamas kitą klausimą, kurį mes turime svarstyti, ir prieš pakviesdamas gerbiamą V. Kernagį noriu pateikti tokią informaciją – pasibaigus posėdžiui pasistenkite susirinkti asmeninius daiktus, nes šioje salėje artimiausiomis dienomis bus keletas renginių, tai turėkite mintyje.
17.59 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 92, 95 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2590(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 701 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2591 (pateikimas)
Dabar gerbiamas V. Kernagis pristato dviejų įstatymų paketą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2590(2) ir Sveikatos sistemos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, gerbiamasis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pateikiu įstatymų pakeitimų paketą. Šie pakeitimai leis tarnyboms ir institucijoms geriau atlikti savo darbą. Visų pirma, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas galės naudotis slaptu pirkėju (šiuo metu jie turi pranešti apie savo vizitus, jeigu nori ką nors patikrinti), taip pat galės neatlygintinai paimti prekių ar produkcijos mėginius. Taip pat Vartotojų teisių tarnyba turės cheminių medžiagų sąrašą, kuris leis aiškiau kontroliuoti draudžiamų elektroninių cigarečių prekybą, kur skoniai ir kvapai yra draudžiami. Taip pat atsiras privalomas elektroninių cigarečių ženklinimas ir lygiai taip pat Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galės nagrinėti bylas rašytinio proceso tvarka. Tai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti net penki mūsų kolegos. Klausia A. Bagdonas. Ruošiasi L. Nagienė, jos nematau. Prašau, Andriau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, tikrai dėkoju už iniciatyvą, nes problema yra visuotinė ir ji yra matoma. Mūsų visų tikslas turbūt yra apsaugoti nepilnamečius šiuo atveju, mes kalbame apie rūkymą. Bet kaip jūs galvojate, ar dabar institucijos išnaudoja visas suteiktas galimybes, ar vis dėlto ir ugdymo įstaigų vadovybė kartais slepia tuos atvejus tam, kad reitingai nebūtų prastesni, bet tuo pat metu nukenčia vaikai, kurie tas ugdymo įstaigas lanko? Toks trumpas klausimas būtų.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ugdymo įstaigos, be abejo, pačios sprendžia, kaip joms elgtis. Jos galėtų elgtis geriau ir mažiau rūkančių jaunuolių aplinkui turėtų, bet čia jau yra įstaigų pasirinkimas. Aš nežinau, aš negirdėjau, kad kas nors slėptų kažkokią informaciją. Manau, kad institucijos išnaudoja visus įmanomus būdus šiuo metu, bet joms reikia ir papildomų.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai džiaugiuosi, kad jūs imatės šios labai svarbios iniciatyvos. Kiek aš spėjau susipažinti su projektu, suprantu, yra tiesiog nežymūs tie pakeitimai, labiau reglamentuojantys tam tikrų terminų vartojimą. Kaip konkrečiai jie galės prisidėti prie prevencijos, galbūt jūs galėtumėte plačiau pristatyti?
Kitas mano klausimas, ar iš esmės sutiktumėte svarstyti kur kas radikalesnį sprendimą, gal laikiną – šito skystojo tabako ir elektroninių cigarečių draudimą – bent jau tam, kad susitvarkytume su kylančia tikrai, sakyčiau, masine pandemija mokyklose?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Atsakau į pirmą klausimo dalį, kiek aš supratau, tai čia tiesiog tarnyboms leis plačiau veikti ir greičiau priimti sprendimus. Tai yra tai, ko jos prašo.
O antra jūsų klausimo dalis, tai aš jau seniai sakiau, kad esu už visišką draudimą elektroninių cigarečių, ypač su atviromis talpyklomis. Ateis laikas, ruošiami projektai ir aš tikiuosi, kad dar pavasario sesijoje mes pasiūlysime.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Mitalas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Vytautai, kad pateisinate savo vardą, teisingai, reikia kovoti su šitokiais dalykais, ir kuo greičiau, tuo geriau. Dabar, šituo trumpuoju laikotarpiu, reikia būtent reaguoti į įvykius, o paskui galime kalbėti ir galvoti apie tai, kaip stiprinti prevenciją.
Mano klausimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dabar pagal jūsų įstatymo projektą turės tirti, nes, kiek žinau iš pokalbių su pareigūnais, būna, kad jeigu tirs, tai tikrai didesni pajėgumai turėtų įsitraukti. Gal kalbėjote su pareigūnais, ar jiems pakaks pajėgų, nes tas medžiagas tirti irgi yra gana imlus procesas?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Medžiagas tiria čia daugiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri siunčia į laboratorijas. O Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, taip, dabar turės daugiau galios, galės naudotis slaptu pirkėju ir netikėtai ateiti apsipirkti pas elektroninių cigarečių pardavėją. Tas, be abejo, jam palengvins patį darbo procesą.
PIRMININKAS. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Tema tikrai aktuali, labai daugialypė ir kompleksiška, dėl to vienoks ar kitoks reguliavimas, jo tikslinimas turbūt yra reikalingas. Bet tik kad suprasčiau, ar galėtumėte pateikti kokių nors pavyzdžių iš šitos srities, kur įvesti papildomi reguliavimai ir ribojimai suveikė taip, kaip planuota, ir pasiekė savo rezultatą? Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Jūs kalbate apie ką? Apie elektroninių cigarečių prekybą? Ne, turbūt dabar taip konkrečiai negalėčiau sugalvoti ir pasakyti, kad būtent šitai veikia. Aš manau, kad daugelis veikia. O tai, kad verslas naudojasi kažkokiomis įžvelgiamomis spragomis, jau yra verslo neteisėtas veiksmas. Net nežinau, kokius pavyzdžius reikėtų pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi A. Veryga kol kas tik kalba, kad teiks projektą dėl elektroninių cigarečių uždraudimo, to projekto mes neturime, negalime svarstyti. Padarykime nors tiek, ką siūlo kolega V. Kernagis.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstyti birželio 20 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
18.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2705 (svarstymas)
Ir dar šiandien mums liko du rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2705. (Balsai salėje) Svarstymo stadija. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Motyvų dėl viso turbūt irgi. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
18.06 val.
Seimo savaitės (2023-05-15 – 2023-05-19) – 2023 m. gegužės 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir rezervinis 2 klausimas – Seimo savaitės, prasidedančios gegužės 15 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom. Pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės darbotvarkės, manau, gana turiningos. Daugiau ar mažiau normalios trukmės. Antradienį, kaip įprasta, daugiausia svarstymo stadijos projektų – ir socialinės krypties, ir saugaus eismo, ir visokių kitokių sričių.
Žinoma, čia neišvengiamai turime įrašyti projektus, dėl kurių šiandien buvo paprašyta pertraukų. Tai Farmacijos įstatymo pataisos, kolegos A. Petrošiaus nutarimo projektas dėl Klaipėdos bažnyčios.
Taip pat toks jau nekasdienis dalykas – svarstysime Seimo nutarimų projektus, kurie susiję su apkaltos iniciatyva mūsų kolegai P. Gražuliui. Pagal Seimo statutą čia numatyti du Seimo nutarimų projektai, juos ir priimsime.
Toliau gal kiek neįprastas dalykas – po pertraukos iš esmės du Vyriausybės pusvalandžiai. Pirmasis yra skirtas pasisakyti vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Žiobienei, o antrasis jau čia neišvengiamai privalomas, nes yra Seimo narių raštu pateikti klausimai sveikatos apsaugos ministrui.
Po to daugybė projektų, kuriais siūloma keisti Rinkimų kodeksą. Čia buvo surašyti visi projektai, kiek jų pozicija ar opozicija įregistravo. Ir dar keletas kitų projektų.
Ketvirtadienį pradėsime minėjimu pagerbdami buvusį Seimo Pirmininką Č. Juršėną. Toliau apsispręsime dėl L. Pernavo tvirtinimo į STT vadovus. Taip pat numatome priimti Žuvininkystės įstatymo pataisų projektą, dėl kurio čia šiandien gana aistringai diskutavome. Taip pat kai kurie kiti priėmimo stadijos projektai.
Po pietų turbūt ne mažiau svarbūs klausimai, bet jie pateikimo stadijos: Mokesčių sistemos keitimo paketas ir Žemės įstatymo pataisų projektas, taip pat tęsiantis esminę reformą, su visais lydimaisiais. Na ir keletas kitų pateikimų Seimo narių projektų pagal jų registracijos eilę.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Jūsų nori paklausti du kolegos. V. Bakas. Ruošiasi V. Mitalas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Jurgi, norėčiau paprašyti ir pasiūlyti įtraukti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą Nr. XIVP-2662. Vakar apie jį paskelbė, kaip suprantu, ir Seimo Pirmininkė. Šiandien posėdžio darbotvarkėje nepamačiau. Čia labai daug Seimo narių pasirašė, yra Teisės departamento išvada. Manyčiau, mes galėtume užbaigti tą žvalgybos kontrolierių formavimo etapą. Toks prašymas. Jeigu atsižvelgtumėte, būčiau dėkingas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, tikrai galime tą projektą įrašyti. Fiksuokime, kad įrašome. Turbūt į antradienį, kad būtų kuo anksčiau. Antradienį galime ir ilgiau posėdžiauti. Ketvirtadienį turbūt visi nori anksčiau grįžti į savo apygardas, į gyvenamąsias vietas. Tai įrašykime, be abejo.
PIRMININKAS. Ir V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Aš matau, kad mokesčių sistemos projektai bus įrašyti. Kadangi koalicija renkasi pirmadienį, aš suprantu, kad registravimas įvyks pirmadienį po to pasitarimo ar antradienį. Tai ar per dieną Teisės departamentas iš tikrųjų spės parengti savo vertinimus dėl daugybės įstatymų projektų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tų projektų nėra tokia daugybė. Žinote, yra pagrindiniai projektai: Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pataisos, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Kiek žinau, Teisės departamentas yra preliminariai gavęs projektus ir aš iš Teisės departamento negirdėjau nusiskundimų, kad jie nespėtų. Pavyzdžiui, dėl Žemės įstatymo paketo, kurį pradžioje buvome įrašę į antradienį, jie iš karto pasakė, kad iki antradienio tikrai nespės, galbūt net iki ketvirtadienio nespės. Bet dėl mokestinių jie to nepasakė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, atsakėte į visus klausimus. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tada registruojamės. Skelbiu 2023 m. gegužės 11 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Visiems gero savaitgalio ir gerų darbų.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.