LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO
NR. I-779 PAPILDYMO 8 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-04-30 Nr. XIVP-3667

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Valstybinės kalbos įstatymą (toliau – Įstatymas) papildyti 8 straipsniu, kurio 1 dalyje būtų nustatytas reikalavimas asmenims, parduodantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas, vartotojus aptarnauti lietuvių kalba. Teisinis poreikis papildyti Įstatymą tokia nuostata abejotinas, nes Įstatymo 7 straipsnyje nustatytas bendras reikalavimas užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba, taikomas ir prekių pardavimo bei paslaugų teikimo srityse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 1, 6, 7 ir 11 straipsniuose yra vartojama sąvoka „gyventojai“, apimanti ne tik vartotojus, bet ir, be kita ko, pacientus. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta papildyti Įstatymą naujomis nuostatomis dėl vartotojų aptarnavimo lietuvių kalba, tai reikėtų daryti patikslinant Įstatymo 7 straipsnį.

2. Tobulinant projektą, juo siūlomo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų pataisyti šiais aspektais.

2.1. Žodis „tiesioginį“ išbrauktinas kaip perteklinis.

2.2. Neaišku, ką turėtų reikšti „vartotojų aptarnavimas pagal kalbos mokėjimo kategorijas“; ši konstrukcija turėtų būti patikslinta.

2.3. Neaišku, kaip Mokslo ir studijų įstatymu reguliuojami santykiai yra susiję su vartotojų aptarnavimu, ir kokios tame įstatyme numatytos išimtys turimos omenyje. Be to, atsisakytina ydingos konstrukcijos „Išimtys taikomos <...> išimtims“.

3. Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimą informaciją apie prekes ir paslaugas vartotojams teikti valstybine kalba ir ja ženklinti prekes. Ši nuostata yra susijusi su Įstatymo 17 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl, mūsų nuomone, siekiant projekto tikslo pakaktų patikslinti Įstatymo 17 straipsnį, papildant jį, pavyzdžiui, tokia 3 dalimi: „Informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos lietuvių kalba.“

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata savo turiniu iš esmės tapati Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, įpareigojančiai gamintoją, pardavėją, paslaugos teikėją valstybine kalba vartotojams suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes; atsižvelgiant į tai, įvertintinas poreikis šia nuostata papildyti Įstatymą.

4. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos).

4.1. Atsižvelgiant į Įstatymo struktūrą, pildant jį nauju straipsniu, kuris būtų paskutinis Įstatymo II dalyje, projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo esmę reikėtų išdėstyti nurodant ir tą struktūrinę Įstatymo dalį: „Papildyti Įstatymo II dalį nauju 8 straipsniu:“ (Rekomendacijų 154 punktas).

4.2. Pildant Įstatymą nauju įterpiamu straipsniu, kurio numeris teisės akte jau yra, buvę straipsniai turi būti pernumeruojami atskiru straipsniu (Rekomendacijų 151.2 papunktis).

4.3. Atsižvelgiant į tai, kad pildant Įstatymą nauju 8 straipsniu reikėtų pernumeruoti daugumą Įstatymo straipsnių, svarstytina, ar straipsnis, kuriuo siūloma papildyti Įstatymą, neturėtų būti straipsnis su novela, t. y. 7¹ straipsnis.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]