LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 46, 60 IR 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 282 STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI BEI 9, 10 IR 102 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-08-04 Nr. XIVP-1888
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 12 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ribojimą notarui dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje: „Kitų renkamų institucijų veikloje notaras gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus.“ Svarstytina, ar siūlomas notarų teisės dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje ribojimas yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą nėra nustatyti jokie terminai, ribojantys notarų dalyvavimą kitose institucijose, kas praktikoje sukuria tokias situacijas, kai asmenys yra skiriami eiti notaro pareigas, tačiau jų nevykdo daugiau nei 10 metų.“ Tačiau nėra pateikta statistika, kiek notarų yra sustabdę įgaliojimus nurodytu pagrindu ir kokiam terminui, kokiose „renkamose institucijose“ jie eina pareigas. Pastebėtina ir tai, kad pritarus projektui ir panaikinus neterminuotą notarų įgaliojimų sustabdymą dėl jų išrinkimo į kitas renkamas institucijas, notarai turėtų mažiau garantijų nei kai kurių kitų teisinių profesijų atstovai. Pvz., pagal Teismų įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (Seimo ar Respublikos Prezidento skiriami įstaigų vadovai, valstybės pareigūnai, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose teisinį darbą dirbantys asmenys), gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis Teismų įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Pagal Advokatūros įstatymą, advokatas, kuris buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl to, kad pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, baigęs eiti šias pareigas, gali būti be jokių apribojimų vėl įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Projektu nesiūloma papildyti Notariato įstatymą, suteikiant atitinkamas garantijas buvusiems notarams, kurie atsisakė notaro profesinės veiklos dėl jų išrinkimo į renkamas institucijas, paskyrimo į svarbias pareigas valstybės, tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir nekvestionuodami projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo „užtikrinti tinkamą notarų paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse ir nesudaryti sąlygų formaliai užimti notaro vietą, neturint tikslo vykdyti profesinės notaro veiklos“, siūlytume apsvarstyti ir kitus nei projektu siūlomas šio tikslo įgyvendinimo būdus.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1347, kuriuo Notariato įstatymo 46 straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis ir kuris įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. redakcija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 19 straipsnis ir projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, kad būtų išvengta situacijos, kai du įstatymai, keičiantys tą patį straipsnį, tačiau kitaip, įsigalioja tą pačią dieną.
3. Projekto 18 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 282 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 281 straipsnio nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys, kad notaro prievolė sudaryti sąlygas notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti tarpusavyje bei su notaru yra nepakankama, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar notarinius veiksmus atliekant nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sandorio šalys bei notaras privalo virtualiai „susitikti“ vienu metu (pavyzdžiui telekonferencijos ar kitų elektroninių priemonių pagalba), ar vis tik procesas nuo sandorio inicijavimo gali užtrukti laike ir skirtingų šalių pasirašymas bei notarinis sandorio tvirtinimas (o kartu ir netrukdomas bendravimas, susirašinėjimas, susiskambinimas) gali užtrukti ir kelias dienas, šalims skirtingu laiku išreiškiant savo valią. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos.
4. Projekto 19 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse, išskyrus atvejus, kai šios sutartys tvirtinamos šio įstatymo 281 ar 282 straipsniuose numatyta tvarka, notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes).“ Taigi galima manyti, jog tuo atveju, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartys sudaromos nuotoliniu ar mišriuoju būdu, sutarties sudarymo laikas nenurodomas. Svarstyta, ar projektu siūloma išimtis nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju yra pagrįsta ir tikslinga. Pastebėtina, kad nuotolinio ar mišraus notarinių veiksmų atlikimo atveju, notarui tvirtinant šalių pasirašytą sandorį, sandorio notarinio tvirtinimo laikas bet kokiu atveju yra sudėtinė notaro pasirašomo elektroninio dokumento metaduomenų dalis, taigi nors keičiamame įstatyme ir yra nurodoma išimtis sandorio patvirtinimo laiko nenurodyti, minėtas laikas bet kokiu atveju yra fiksuojamas. Taigi nurodomas „de facto“. Be to, nors keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu nuotoliniu ar mišriuoju būdu sudaromose nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse sudarymo laikas nenurodomas, tačiau projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 282 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro pasirašytinų, tvirtintinų ir liudytinų dokumentų vieta, laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti.“ Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog keičiamoje įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta: „Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostata, kas laikoma „sutarties patvirtinimo momentu“, kai sutartis sudaroma mišriuoju būdu, t. y., kai sandorio dalyviai pasirašo atskirus dokumentus skirtingu laiku.“
5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 20 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1362, kuriuo pakeista Notariato įstatymo 62 straipsnio 2 dalies redakcija. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 21 straipsnis.
6. Svarstytina, ar projekto 22 straipsniu keičiamo Notariato įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Notarų rūmų prezidentą Notarų rūmų susirinkimas renka iš notarų, kaip analogiškai įtvirtinta keičiamo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje.
7. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog Notarų rūmų prezidentas „vadovauja Notarų rūmų administracijos personalui“. Pastebėtina, kad „vadovavimas“ administracijos personalui savaime nereiškia, jog asmuo turi darbdavio įgaliojimus, t. y. priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis. Projektas tobulintinas, nustatant, kas vykdo Notarų rūmų administracijos personalo darbdavio funkcijas. Jeigu būtų nustatyta, jog darbdavio funkcijas vykdo kitas asmuo nei Notarų rūmų prezidentas, projekte reikėtų atskleisti „vadovavimo administracijos personalui“ turinį.
8. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog Notarų garbės teismas sudaromas iš šešių notarų, kurie renkami Notarų rūmų susirinkime, ir vieno visuomenės atstovo, kurį skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismas sudaromas iš penkių narių notarų ir dviejų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Pastebėtina, kad visuomenės atstovų dalyvavimas padeda užtikrinti veiklos skaidrumą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, siūloma suvienodinti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarkas. Pritariame siekiui suvienodinti šių dviejų savivaldos organų sudarymo tvarkas, tačiau, atsižvelgdami į skirtingą jų paskirtį ir funkcijas, manytume, kad narių sudėtis gali skirtis. Taip pat svarstytina, ar dėl to, jog kartą negalima buvo išnagrinėti drausmės bylos dėl to, kad vienas visuomenės atstovas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl pateisinamų priežasčių, o kitas nusišalino, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, būtina atsisakyti nuostatos dėl privalomo visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą. Pastebėtina, kad analogiškos nuostatos dėl visuomenės atstovo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylas yra įtvirtintos ir Teismų bei Antstolių įstatymuose. Manytume, kad šią problemą galima spręsti kitu būdu, pvz., paliekant bendrąją visuomenės atstovo privalomo dalyvavimo nagrinėjant drausmės bylą taisyklę ir nustatant, kokia tvarka priimamas sprendimas, jeigu visuomenės atstovas nusišalina arba negali dalyvauti posėdyje dėl ilgalaikės komandiruotės, ligos ir pan.
9. Projekto 23 straipsniu siūloma nustatyti vėlesnę projektu teikiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo datą. Pastebėtina, kad projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamos Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl neaišku, kodėl atidedamas tik 11 straipsnio 1 dalies įsigaliojimas.
10. Projekto 23 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, nes pirmojo sakinio nuostata nustato įstatymo galiojimą į priekį, o antrojo sakinio – galiojimą atgal.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Daina Petrauskaitė
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikienė@lrs.lt
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]