LIETUVOS RESPUBLIKOS INTERESŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE TURINČIŲ UŽSIENIEČIŲ REGISTRO ĮSTATYMO, ELEKTRONINIO PARAŠO ĮSTATYMO NR. VIII-1822 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO,LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-509 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-509 3, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1522 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 PAPILDYMO 251 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 PAPILDYMO 25 STRAIPSNIU PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 251 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XII-1521 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo Nr. VIII-1822 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1522 1 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 papildymo 251 straipsniu ir Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 papildymo 25 straipsniu pakeitimo ir statuto papildymo 251 straipsniu įstatymo Nr. XII-1521 2 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai) yra parengti siekiant pradėti įgyvendinti e. rezidento projektą ir nuo 2016 metų sudaryti galimybes užsieniečiams gauti Lietuvos Respublikoje elektroniniu būdu teikiamas administracines, viešąsias ir komercines paslaugas nepriklausomai nuo užsieniečio gyvenamosios vietos ir (ar) teisinės padėties.
Šiuo metu veikiantys Gyventojų, Užsieniečių registrai susiję su privalomu asmens registravimu registre priklausomai nuo asmens judėjimo, teisinės padėties, pilietybės. Galimybių asmeniui, kuris turi tik ekonominius interesus ir gali net neatvykti į Lietuvą, naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje, nesudaryta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais, visų pirma, ir siekiama, nedubliuojant Gyventojų, Užsieniečių registrų objektų, sukurti efektyvias savanoriškumo pagrindu pagrįstas interesų Lietuvoje turinčių užsieniečių identifikavimo ir registravimo priemones, sudarančias galimybes užsieniečiams gauti viešųjų ar privačių asmenų teikiamas administracines, viešąsias ir komercines paslaugas.
Įstatymų projektų rengimą paskatinusi priežastis yra decentralizuotas, nestandartizuotas ekonominių (pavyzdžiui, komercinių, kitų verslo) ir (arba) socialinių (pavyzdžiui, mokymosi, darbo) interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių (toliau – Interesų turintys užsieniečiai) registravimo procesas. Pastebėtina, kad šiuo metu užsieniečiai, įskaitant Interesų turinčius užsieniečius, registruojami skirtinguose registruose ar informacinėse sistemose, pavyzdžiui Juridinių asmenų registre, Nekilnojamojo turto registre, Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, Antstolių informacinėje sistemoje, Mokesčių mokėtojų registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos užsieniečių registre, Universitetų informacinėse sistemose, Kredito institucijų informacinėse sistemose ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijų valdomose informacinėse sistemose ar registruose Interesų turintys užsieniečiai registruojami ne tik skirtingais tikslais, bet ir skirtinga forma, institucijos neturi bendro identifikacinio kodo, todėl pasitaiko duomenų dubliavimo atvejų, institucijas pasiekia nepilna ar neaktuali informacija apie Interesų turinčius užsieniečius, neišnaudojamos galimybės efektyvinti pasikartojančių funkcijų atlikimą, bei sąsajų su institucijų valdomomis informacinėmis sistemomis ar registrais sukūrimą. Tokiu būdu valstybės informaciniai ištekliai yra naudojami neefektyviai, sukuriama papildoma administracinė našta institucijoms, kurios norėdamos suteikti paslaugas užsieniečiui susiduria su Interesų turinčių užsieniečių identifikavimo problema. Kartu apsunkinamas administracinių, ir komercinių paslaugų teikimas interesų turinčiam užsieniečiui.
Parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:
1. Sudaryti teisines ir technines galimybes užsieniečiams naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje nuotoliniu būdu, šių galimybių nesusiejant su jų judėjimu, gyvenamąja ir teisine padėtimi.
2. Sudaryti galimybes visiems užsieniečiams – Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos piliečiams – naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. bus taikomas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje”, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, bei vykdomi STORK1 ir STORK2 projektai, tačiau jie apimtų tik Europos Sąjungos piliečius.
3. Pritraukti naujas investicijas stiprinant paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu infrastruktūrą. Šiuo metu teikiamų e. paslaugų ratas yra itin platus ir aktualus: studijų, darbo ir verslo santykių, investavimo, naujų juridinių asmenų steigimo, dalyvavimo jų valdyme, atidarant banko sąskaitas, e. varžytynėse ir kitos paslaugos, tačiau naudojamasis šiomis paslaugomis užsieniečiams yra apsunkinamas, nes nėra sukurta patikimų teisinių ir techninių priemonių identifikuoti šiuos asmenis.
4. Skatinti pasitikėjimą internetine aplinka, užtikrinant saugumą atliekant įvairias elektronines operacijas, sudarant prielaidas verslo ir elektroninės prekybos veiksmingumui, naudojantis elektroninių paslaugų teikiamais privalumais.
5. Stiprinti elektroninių operacijų patikimumą ir skaidrumą.
6. Užtikrinti elektroninėmis priemonėmis besinaudojančių asmenų tapatybės unikalumą.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu, užsieniečių, turinčių verslo ir kitų interesų Lietuvoje naudojimasis elektroninėmis paslaugomis yra apsunkinamas, ypač tais atvejais, kai Interesų turintis užsienietis siekia gauti paslaugas neatvykdamas į Lietuvos Respubliką nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, užsieniečiai neturi galimybės elektroniniu būdu steigti juridinį asmenį, atidaryti sąskaitas banke, dalyvauti juridinio asmens valdyme, e. varžytynėse ir kt., nes norint atlikti šiuos veiksmus elektroniniu būdu, būtina tinkamai identifikuoti asmenį. Tinkamos Interesų turinčių užsieniečių identifikavimo teisinės ir techninės priemonės šiuo metu nėra sukurtos. Interesų turintys užsieniečiai registruojami skirtingose informacinėse sistemose ir registruose, skirtingai tikslais ir formomis, todėl asmenys ir jų duomenys yra dubliuojami ir netikslūs.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektais siūloma sukurti Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registrą (toliau – registras), kurio tikslas bus Interesų turinčių užsieniečių registravimas, identifikavimas, registro duomenų ir dokumentų tvarkymas. Registre numatoma tvarkyti tokius asmens identifikavimo duomenis, kaip išduoto galiojančio asmens dokumento duomenys, bei asmens veido atvaizdo ir pirštų antspaudų biometriniai duomenys. Numatoma, kad prašymą registruoti Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registre Interesų turintis užsienietis galės pateikti tiesiogiai registro tvarkytojui arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Registravimo faktas reikš, kad Interesų turintis užsienietis yra tinkamai identifikuotas, o asmeniui pageidaujant, registro duomenų pagrindu galės būti išduodamas registro tvarkytojo ar kito kvalifikuoto sertifikatus sudarančio Lietuvos Respublikos sertifikavimo paslaugų teikėjo sudarytas kvalifikuotas sertifikatas. Naudodamasis šiuo sertifikatu Interesų turintis užsienietis turės galimybę naudotis elektroniniu būdu teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ir kitomis komercinėmis paslaugomis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma.
Priėmus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikoje bus sudarytos galimybės interesų Lietuvoje turintiems užsieniečiams gauti administracines, viešąsias ir komercines paslaugas.
Įstatymų projektuose siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektai turės teigiamą poveikį verslo sąlygomis ir jo plėtrai, tolimesniam elektroninių paslaugų vystymui ir jų teikimui, naujų užsienio investicijų pritraukimui.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus šiuos Įstatymų projektus, reikės patvirtinti Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro nuostatus, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priimti užsienio reikalų ministro ir teisingumo ministro įsakymą dėl interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių prašymų pateikimo Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registrui ir jų nagrinėjimo tvarkos.
9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymų projektus, reikės patvirtinti Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro nuostatus, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priimti užsienio reikalų ministro ir teisingumo ministro įsakymą dėl interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių prašymų pateikimo Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registrui ir jų nagrinėjimo tvarkos.
12. Įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingos išlaidos
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro sukūrimui reikėtų apie 2 mln. eurų. Planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, nepavykus jų gauti - iš valstybės įmonės Registrų centro lėšų.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektai buvo pateikti derinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankų asociacijai, viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“.
14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „elektroninis parašas“, „sertifikatas“, „biometriniai duomenys“, „registras“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Rengiant įstatymo projektą buvo įvertinta Estijos ir kitų valstybių, tokių kaip Malta, Belgija ir kt. praktika vystant e. rezidento paslaugas. E. rezidentas yra suprantamas, kaip plastikinės tapatybės kortelės, turinčios elektroninį lustą su jame įrašytais kvalifikuotais el. parašo sertifikatais, turėtojas. Tokios kortelės yra išduodamos tam, kad užsienietis galėtų efektyviai naudotis elektroniniu būdu teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis.
Estijoje įgyvendinant e. rezidento projektą elektroninio parašo sertifikatas susiejamas su užsieniečiui išduodamu asmens dokumentu. Tačiau technologijų raidos požiūriu, toks sprendimas laikytinas neracionaliu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sparti technologijų plėtra skatina atsisakyti „e. laikmenos dokumente“ koncepcijos. Lietuvoje teikiamais projektais siūloma nesusieti el. parašo sertifikato su asmeniui išduodamu asmens dokumentu. Ši sąlyga leistų vėliau sparčiai vystantis technologijoms orientuotis į globalesnes galimybes sutelkti dėmesį ne į „dokumento“ formą, bet į laikmenos turinį, kuri ateityje būtų galima laikyti ir išmaniajame įrenginyje (telefone ir pan.).
Papildomai pažymėtina, kad Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registre be kitų duomenų bus tvarkomi ir biometriniai duomenys (veido atvaizdų ir pirštų antspaudų), kurie šiuo metu yra pati patikimiausia asmens identifikavimo priemonė. Biometriniai duomenys naudojami ir identifikuojant Estijos e. rezidentus.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis