LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SUJUNGIMO SU KONTINENTINĖS EUROPOS ELEKTROS TINKLAIS DARBUI SINCHRONINIU REŽIMU ĮSTATYMO NR. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61, 12, 13 IR 131 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-02-17 Nr. XIVP-2418
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS būtinąją sąlygą – „įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti“ nuostata, kad ši sistema taip pat skirta perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins.“ Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių skaičiavimų ar konkrečių skaičiais pagrįstų prognozių, pagrindžiančių minėtą teiginį. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalį, visą keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas. Atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalį atitinkamai papildyti, ši nuostata būtų taikoma ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamoms sąnaudoms, teikiant projektu siūlomas naujas paslaugas. Svarstytina, ar projektu siūlomos nustatyti paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus išskirtinės teisės teikti perdavimo sistemos operatoriui atitinkamas papildomas paslaugas yra tikrai būtinos teikiamo projekto tikslams įgyvendinti ir ar jas įsigyti iš projekte nurodyto subjekto būtų pigiau nei pirkti rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo vienu iš bendrųjų principų yra konkurencijos tarp rinkos dalyvių principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik kai tai tikrai būtina demokratinėje visuomenėje.
Be to, įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punktą (projekto 3 straipsniu siūloma šį punktą papildyti) ir 12 straipsnio 3 dalį, priemonės būtinajai sąlygai (įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą, skirtą izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti) įgyvendinti finansuojamos ir Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimais Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis, atkreiptinas dėmesys, jog iš atitinkamų valstybės išteklių ūkio subjektui suteikta nauda gali būti laikoma valstybės pagalba.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos nuomonė.
2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Priėmus Įstatymo projektą, esamų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tačiau Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir (ar) naujų priėmimo poreikį. Jei toks poreikis Tarybos būtų nustatytas, EESSĮ pakeitimo įstatyme turėtų būti numatytas ir optimalus terminas Tarybos kompetencijos priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimui, tikslinimui ir (ar) naujų priėmimui.“ Atkreiptinas dėmesys, jog projekte nenustatomas vėlesnis teikiamų nuostatų įsigaliojimo terminas, t. y. nesiūloma nustatyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai termino, per kurį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų galimybę įvertinti jos kompetencijai priskiriamų teisės aktų keitimo poreikį ir esant poreikiui atitinkamus teisės aktus priimti. Siekiant sklandaus siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo, manytina, jog atitinkamas poreikis priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų būti įvertintas iki siūlomo teisinio reguliavimo priėmimo.
3. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė, energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir kitos institucijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonė.
4. Projekto 6 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 41 dalyje vietoj nuorodos „61 straipsnio 5 dalyje“ įrašytina nuoroda „61 straipsnio 5 dalyje“.