LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 16

STRAIPSNIO PAKEITIMO“ PROJEKTO

2026-04-20 Nr. XVP-1224(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma pakeisti Seimo statuto 16 straipsnio 4 dalį ir joje įtvirtinti naują Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybę – Seimo nario patarėjo-teisininko pareigybę. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Seimo nario patarėjo pareigybė nėra įrašyta į Teisinių pareigybių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841; šiuo metu Seimo nario patarėjams aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas nėra privalomas, nors pagal patvirtintą Seimo nario patarėjo pareigybės aprašymą patarėjo funkcijos savo turiniu atitinka kvalifikuoto teisinio darbo pobūdį ir reikalauja sisteminių teisės žinių bei gebėjimo taikyti teisės normas, tačiau galiojantis teisinis reguliavimas dabar nenumato pareigos patarėjo pareigybės apraše įtvirtinti teisinės kvalifikacijos reikalavimo ir taip sudaro prielaidas paskirti šias funkcijas vykdyti tinkamo išsilavinimo neturintį asmenį, todėl esą sudėtinga pritraukti teisininkus į šias pareigas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu siekiamų tikslų negalima efektyviai pasiekti kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. nekeičiant Seimo statuto, siekiant įtvirtinti tokią kvalifikaciją (aukštąjį teisinį išsilavinimą) ir teisinio pobūdžio funkcijas atitinkančią pareigybę, atitinkama patarėjo–teisininko pareigybė turėtų būti nedviprasmiškai numatyta Seimo statute. Vis tik siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.

Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarime suformuotą doktriną dėl teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik asmenys, turintys teisininko profesinę kvalifikaciją, įgytą baigus aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi lemiamas kriterijus, sprendžiant, ar pareigybė laikytina teisine, yra ne jos pavadinimas, bet nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ir realus atliekamų funkcijų turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisinių pareigybių sąrašo, patvirtinto minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 841, 17 punkte jau yra įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią, be kita ko, ir patarėjo pareigybė gali būti laikoma teisine, jeigu jos aprašyme nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis. Vadinasi, jeigu Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme būtų nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, tokia pareigybė ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtų laikoma teisine. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisėkūros tikslingumo principas reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Kaip minėta, Seimo nario patarėjo pareigybės aprašyme nustačius reikalavimą turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai nustačius teisinio pobūdžio funkcijas, pareigybė taptų teisine. Todėl abejotina, ar naujo pareigybės pavadinimo įtvirtinimas Seimo statute yra būtinas nurodomam tikslui pasiekti, ar tai atitiktų teisėkūros tikslingumo principą, kai keliamą tikslą galima pasiekti pakeičiant žemesnės teisinės galios dokumentus.

2. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu nėra didinamas dabar Seimo statute nustatytas vienam Seimo nariui tenkančių patarėjų skaičius, todėl priėmus projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas, pažymėtina, kad projektu ir kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-1404 iš esmės siekiama papildyti Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ratą: jį išplėsti nauja pareigybe – Seimo nario patarėjo–teisininko. Todėl svarstytina, ar įsteigus naują pareigybę, nebūtų didinamas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ratas (skaičius), kas vis tik pareikalautų papildomų biudžeto asignavimų naujai įsteigtą pareigybę užėmusių asmenų darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai įvertintina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos nuomonė dėl projekto.

3. Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „Įstatymo įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „Statuto įsigaliojimas“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

J. Meškienė, tel. (0 5)  209 6089, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]