Originalas nebus siunčiamas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192
¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯
|
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai El. p. [email protected]
Audito komitetui El. p. [email protected]
|
2019-09- Nr. (2.11-35) 6V-
|
DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo iniciatyva išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikiamus siūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-3789, kuriais siūlomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo Nr. XIII-328 (toliau – Pirkimų įstatymas) 19 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 straipsnio (toliau kartu vadinami Įstatymų projektais) pakeitimai.
(2) Minėtų Įstatymų projektais yra siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris panaikintų vidaus sandorio sudarymo išimtinumą – siūloma apibrėžti grupę viešųjų paslaugų, kurių teikimą vietos savivaldos institucijos galėtų organizuoti pavedimo savo valdomoms įmonėms būdu, neorganizuodamos konkurencingos atrankos procedūros.
(3) Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymų projektais siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, neaiškus, gali sukelti nesklandumų jį įgyvendinant praktikoje bei prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems sąžiningos konkurencijos laisvės ir bendros tautos gerovės principams.
(4) Teikiamais Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatymų keitimo projektais siūloma pakeisti nurodytų įstatymų nuostatas išbraukiant, kad vidaus sandoris sudaromas tik išimtiniu atveju ir numatant, kad „vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai yra tenkinamos Viešųjų pirkimų įstatymo10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
1. Vidaus sandoris sudaromas dėl atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose (Pirkimų įstatymą siūloma keisti šiose srityse - vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo);
2. Perkant pagal šį įstatymą būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant didesnę ekonominę ir/ar socialinę naudą už pinigus;
3. Yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą ir perkantysis subjektas gali šias aplinkybes pagrįsti“.
(5) Siūlomi pakeitimai aiškinamajame rašte grindžiami ydingu ir neaiškiu esamu reguliavimu ir būtinybe didinti vietos savivaldos institucijų savarankiškumą nurodytose srityse.
(6) Pirmoji sąlyga, kuri būtų pakankama vidaus sandoriui sudaryti, yra apibrėžta viešųjų paslaugų grupė, dėl kurių teikimo vietos savivaldos institucijos gali sudaryti vidaus sandorius neorganizuodamos konkurencingos atrankos paslaugų teikėjui parinkti.
(7) Pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog šiai grupei priskirtinos paslaugos pasirinktos atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą grupę paslaugų, dėl kurių pavedimo vietos savivaldos institucijos neturi kreiptis į Konkurencijos tarybą.
(8) Atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis nesikreipti į Konkurencijos tarybą sutikimo savaime neatleidžia savivaldybių nuo pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei organizuoti konkurencingą procedūrą paslaugų teikėjui parinkti.
(9) Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos praktiką, didžioji dalis pirmojoje sąlygoje nurodytų sričių (atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje) paslaugos yra konkurencingos ir teikiamos visose savivaldybėse, todėl vidaus sandorio sudarymas jose reikšmingai paveiktų atitinkamas rinkas. Pabrėžtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas galimybę sudaryti vidaus sandorį numato tik išimtiniu atveju, tuo tarpu teikiamais siūlymais vidaus sandorių išimtinumas nurodytose srityse būtų panaikintas ir taptų norma. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatymų siūlymai laikytini ribojančiais ūkinę veiklą.
(10) Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[1]. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo praktiką[2] ir įvertinus, jog įgyvendinus teikiamus siūlymus savivaldybės, siekdamos sudaryti vidaus sandorius, neturėtų pareigos organizuoti atrankos paslaugų teikėjui, manytina, kad siūlymas apibrėžti grupę viešųjų paslaugų, kuriose galėtų išimtinai veikti savivaldybės kontroliuojamos įmonės, nėra proporcingas, ir, atitinkamai, negali pagrįsti siūlomo ribojimo.
(11) Antrasis kriterijus, kurį siūloma įtvirtinti kaip pakankamą vidaus sandoriui sudaryti yra tas, jog perkant pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant didesnę ekonominę ir/ar socialinę naudą už pinigus. Nepaisant to, jog aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlymai panaikins neaiškią ir ydingą praktiką, Konkurencijos tarybos nuomone, būtent teikiami siūlymai yra neaiškūs, o jų įgyvendinimas gali būti ydingas.
(12) Aiškinamajame rašte teigiama, jog savivaldybės susiduria su žinių trūkumu ir stokoja kompetencijos įgyvendinant reikalavimus pagal esamą reglamentavimą organizuoti viešojo pirkimo procedūras, tačiau manytina, jog siūlymas atlikti analizę pagal nurodytą kriterijų savivaldybėms sukels dar daugiau painiavos, kadangi tokio pobūdžio analizė reikalauja dar aukštesnės specialistų kvalifikacijos bei didesnio žinių lygio. Atitinkamai, siūlymas keisti dabartinį vidaus sandorio reglamentavimą tokia nuostata yra nepagrįstas.
(13) Trečiąja sąlyga savarankiškam vidaus sandorio sudarymui siūloma būtinybė užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Esamas reguliavimas nustato, kad perkančiosios organizacijos vidaus sandorius gali sudaryti tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos Viešųjų pirkimų 10 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Nepaisant to, jog aiškinamajame rašte šie kriterijai kritikuojami kaip neaiškūs jais iš esmės grindžiant visą įstatymų pakeitimų idėją, patys projekto rengėjai siūlo toliau šiuos kriterijus palikti.
(14) Kita vertus, siūlomas viešojo intereso būtinumas laikytinas labai abstrakčia kategorija, į kurią patenka ir konkurencijos sąvoka. Todėl tokio kriterijaus, kaip būtino elemento vidaus sandorio sudarymui, įvedimas sukuria dar didesnį teisinių normų neaiškumą ir neatitinka Įstatymų projektais siekiamų tikslų. Dėl šių priežasčių, Konkurencijos tarybos nuomone, teikiami siūlymai nėra nuoseklūs ir pakankamai pagrįsti.
(15) Vietos savivaldos įstatymo keitimo projektu siūloma pakeisti šio įstatymo nuostatas numatant, kad „savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus, priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, dėl naujos ar jau vykdytos ūkinės veiklos pavedimo naujam ar jau egzistuojančiam ūkio subjektui Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Šiais atvejais šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi“.
(16) Remiantis esamu reglamentavimu, savivaldybės viešųjų paslaugų teikėjus gali steigti tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba neužtikrina kokybės arba geros kainos. Savivaldybė naują juridinį asmenį gali steigti arba pavesti naujos ūkinės veiklos vykdymą gavusi Konkurencijos tarybos sutikimą; šis reikalavimas netaikomas vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.
(17) Nagrinėjamu atveju, siūlymai grindžiami būtinybe didinti vietos savivaldos institucijų savarankiškumą ir suderinti Viešųjų pirkimų ir Pirkimų įstatymų nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę savivaldybėms, joms steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti naują ūkinę veiklą nesikreipti į Konkurencijos tarybą leidimo, jei steigimas ar pavedimas yra nurodytose srityse.
(18) Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos viešųjų paslaugų grupės, kai Konkurencijos tarybos sutikimas nėra reikalingas, vietos savivaldos institucijos privalo įvertinti paslaugų poreikį bei ūkio subjektų galimybes teikti paslaugas; ši nuostata jų niekaip neatleidžia nuo pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba nepritaria siūlymui Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti teisę savivaldybėms visais atvejais pavesti ūkinės veiklos vykdymą jų įsteigtiems subjektams arba juos steigti be išlygų.
(19) Apibendrinus, manome, kad esamas reglamentavimas yra pakankamai aiškus ir užtikrina sąžiningos konkurencijos laisvę, nes tiek pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tiek pagal Pirkimų įstatymą, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms yra numatyta pareiga organizuoti veiklą laikantis sąžiningos konkurencijos principo ir vykdant konkurencingas procedūras. Įstatymų projektų leidėjų argumentai dėl esamo reguliavimą ydingumo yra nepagrįsti, o problemos, su kuriomis susiduria savivaldybės, yra susijusios su savivaldybių kompetencijos stoka tinkamai organizuoti konkursus bei parinkti paslaugų teikėjus.
(20) Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad siūlomų pakeitimų galimas poveikis konkurencijai nenustatytas. Konkurencijos tarybos nuomone, priešingai, poveikis konkurencijai yra tiesioginis ir reikšmingas, kadangi dėl teikiamų siūlymų mažėtų konkurencija, paslaugų teikimo efektyvumas ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Primename, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsniu, kai nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas, privaloma atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą.
(21) Taip pat pastebėtina, jog tuo atveju, jeigu būtų priimti teikiami Įstatymų projektai ir konkurencijos elementas Viešųjų pirkimų bei Pirkimų įstatymuose būtų eliminuotas, Konkurencijos taryba turėtų teisę vidaus sandorius vertinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, „Viešųjų pirkimų įstatymo <...> numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų“[3].
(22) Galiausiai atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-120-469/2018, kurioje nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau - ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuris turės įtakos tiek teisiniam vidaus sandorių reguliavimui, tiek praktiniam jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ESTT sprendimą yra numatoma skelbti š. m. spalio 3 dieną, siūlome nepriimti jokių teisės aktų pakeitimų, kol nėra aiški ESTT nuomonė.
(23) Apibendrinus tai kas išdėstytą, Įstatymų projektus vertiname kaip galinčius pažeisti konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir todėl siūlome jiems nepritarti.
Pirmininkas Šarūnas Keserauskas
Laura Gintilienė, tel. (8 5) 262 6658, el. p. [email protected]