LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 429
STENOGRAMA
2020 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, skelbiu birželio 26 dienos vakarinį posėdį pradėtą. (Gongas)
Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
14.01 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51, 37, 53, 563, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4906(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4907(2) (svarstymas)
Kol laukiame kolegų, besirenkančių į salę, kviečiu pradėti nuo klausimo – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4906(2). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto atstovą, kad perskaitytų komiteto išvadą, kartu ir lydimojo. Gal galėtų pirmininkas mums padėti perskaityti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą? Tuojau mes jums ją duosime. Pagrindinio projekto ir lydimojo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia svarstėme ir mes balsuojame už: 7 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra dėl pagrindinio. Dėl lydimojo yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė keletas Seimo narių. Pirmoji – A. Papirtienė. Prašom į tribūną.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš jau nebekalbėsiu apie tai, su kokiomis problemomis susidūrėme mes visi, kai 2017 metais nusprendėme, kad mokyklų vadovams turi būti įvestos kadencijos ir kas penkerius metus skelbiami konkursai. Gerai, kad dar mums visiems užteko blaivaus proto nepritarti rotacijai, tai yra mokyklų vadovų migracijos po Lietuvos mokyklas modeliui. Taip pat nebekalbėsiu ir apie skaičius, kiek konkursų neįvyko, nes neatsirado nė vieno kandidato, kiek dar tebevadovauja laikini vadovai, kiek šiuo metu trūksta švietimo įstaigų vadovų. Apie tai jau daug kalbėta ir rašyta.
Šį 59 Švietimo įstatymo straipsnį, susijusį su švietimo įstaigos vadovo skyrimu, įgaliojimais, vertinimu, nušalinimu ir atleidimu, taisome nuolat – iškart tik po 2017 metais priimtos naujos redakcijos. Dabar svarstomas švietimo, mokslo ir sporto ministro pateiktos Švietimo įstatymo pataisos taip pat skirtos toliau taisyti mūsų klaidas ir klaideles.
Kas pozityvaus yra šiame projekte, kurį mes dabar svarstome? Sveikintina ir džiugina tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prisiima iniciatyvą telkti lyderystės gebėjimų turinčius asmenis į švietimo įstaigos vadovų rezervą, padėti jiems pasirengti būti švietimo įstaigos vadovais, taip pat sudaromos galimybės tobulinti jų kompetencijas. Šio projekto pakeitimais pagreitinamas konkursą laimėjusio vadovo skyrimas dirbti. Nebereikės laukti savivaldybės tarybos posėdžio, nes vadovą paskirs savivaldybės meras.
Taip pat labai svarbus pakeitimas yra susijęs su tuo, jog kompetencijų vertinimo būdą mokyklos vadovai, ne tik ilgamečiai, kurių stažas 20 ir daugiau metų, bet šiuo metu teikiamu pakeitimu ir dešimties metų stažą turintieji taip pat galės pasirinkti savo kompetencijų vertinimo būdą – arba kompetencijų vertinimo testus, arba mokyklos vadovo kompetencijos bus vertinamos vietoje, vertinant jo veiklą, reikalingą konkrečiai tai mokyklai. Kitaip tariant, ir dešimties metų stažą turintieji taip pat galės pasirinkti alternatyvų vertinimą.
O ypač sveikintinas yra 59 straipsnio 16 ir 17 dalių išbraukimas. Nežinau, kieno galvoje gimė toks, sakyčiau, mizantropiškas sumanymas dėl bet kokio menkiausio net ir nepagrįsto, net anoniminio skundo pradėti vadovui tarnybinį patikrinimą ir visais atvejais nušalinti vadovą nuo darbo. Tokia nuostata išvyti vadovą iš jo darbovietės, mokyklos be jokio pagrįstumo ar kaltės dar vis tebegalioja. Dėl šios nuostatos Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Konstitucinis Teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.
Pabaigai. Taigi ši Konstitucijai prieštaraujanti nuostata šiame Švietimo įstatymo pakeitimo projekte yra išbraukiama. Vien dėl to norėtųsi, kad kuo greičiau šis įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų. Šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo laukia ir mokyklų bendruomenės, nes jos nori sklandesnio ir labiau sustyguoto mokyklų valdymo proceso. Vis dėlto šis įstatymo projektas yra žingsnis į priekį, taisant anksčiau padarytas klaidas. Apmaudu, kad klaidų nepavyko išvengti, bet neieškokime dabar kaltų ir tiesiog bandykime ieškoti susitarimo dėl tolesnio kelio sprendžiant vadovų problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu gerbiamą V. Juozapaitį. Atsisakote. L. Jonaitis. Prašom.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų šio įstatymo pakeitimo projekto laukia ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės, kur susidarė situacija dėl vadovų trūkumo ugdymo įstaigose. Aišku, įstatymas tobulintinas, kiek komitetas, kiek jūs sugebėjote pasiūlyti, tačiau aš galvoju, kad mes rudenį turėsime sugrįžti ir tobulinti. Pastaruoju metu jau ir pats švietimo ministras A. Monkevičius pripažįsta – dar viena didžiulė problema yra, kad nerandame vadovų, nes sudaroma terminuota darbo sutartis. Patikėkite, iš tikrųjų per tuos penkerius metus vadovas tik įsibėgėja, o konkursas baigiasi ir morališkai jam pasidaro jau neįdomu dirbti.
Aš jau ne sykį minėjau, kad mūsų kaimynai latviai, estai neturi penkerių metų kadencijų. Reikės ateityje turbūt, mes norėsime ar nenorėsime, nors sako, kad taip pagerės vadovo kompetencija, kokybė… Aš tiesiog noriu savo kolegoms užduoti tokį klausimą. Ar jūs šiuo metu, ypač dirbdami apygardose, turite blogų švietimo įstaigų vadovų? Jeigu turite, tada užduokite sau klausimą, kodėl negalima jų pakeisti, yra visokių svertų. Jeigu blogas vadovas, nebūtinai reikia laukti tuos penkerius kadencijos metus. Aš pritariu šio įstatymo pakeitimo projektui ir kviečiu jus visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu L. Staniuvienę.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prieš trejetą metų, siekdami kokybės ir efektyvumo, ugdymo įstaigose įvedėme švietimo įstaigų vadovų kadencijas. Apvažiavome beveik visą Lietuvą, susitikome su savivaldybių įstaigų vadovais. Teko dalyvauti apygardoje organizuotuose susitikimuose, kalbėtis su vadovais. Pristatydami vadovų kadencijų įstatymą, nesulaukėme pasipriešinimo iš švietimo įstaigų vadovų. Buvo kalbama, buvo tariamasi, kaip tai padaryti geriau. Dar kartą visi įsitikinome, kad, priėmus įstatymą, negali numatyti kelių žingsnių į priekį, kaip įstatymas veiks ateityje. Tai ir atsitiko šiandien.
Per trejus metus po priėmimo ne kartą jau grįžome prie įstatymo tobulinimo. Grįžtame vėl pamatę, kad ugdymo įstaigose labai trūksta vadovų ir rezervas tuščias. Atsitiko taip, kad niekas nebenori eiti vadovauti švietimo įstaigoms, nes įstatyme pasimatė daug spragų. Ar galime sakyti, kad kadencijos pasiteisino? Turbūt tik iš dalies. Pirmuoju pataisymu leidome pratęsti įstaigos vadovo darbo sutartį antrajai penkerių metų kadencijai be konkurso, jei jo veikla vertinama gerai ir labai gerai. Tai susidariusios situacijos neišsprendė. Vadovų atrankos metodika yra paini, neaiški, o einantieji į kompetencijų testų vertinimus skundžiasi ta painia metodika ir išlaikančių procentas yra labai mažas. Todėl nebeliko rezervo ir ėmė trūkti vadovų.
Šio įstatymo pataisomis ketinama reglamentuoti vadovų rezervo sistemos kūrimą, skatinimą ateiti naujus vadovus pasitikrinti kompetencijas, vadybos gebėjimus vadovauti ugdymo įstaigoms, ketinama paspartinti šį procesą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Turime keletą pasiūlymų. Kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą. Turime pasiūlymą dėl 5 straipsnio. Tai yra G. Steponavičiaus, tačiau autoriaus nematau salėje. Gal galėtumėte, Eugenijau, jūs pristatyti, ką autorius siūlo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, yra G. Steponavičiaus pasiūlymas. Ar galiu komentuoti?
PIRMININKAS. Trumpai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Kai buvo autorius, jis taip pat sutiko, kad formuluotė būtų tokia: atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Taigi tokiam variantui komitete buvo pritarta.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
Gerbiami kolegos, ar mes galime… (Balsas salėje) Ar prašote balsuoti? Neprašote. Tuomet šiam siūlymui pritariame iš dalies bendru sutarimu.
Toliau kitas siūlymas yra Seimo nario A. Dumbravos. Prašau. Pristatysite?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, Seimo nario A. Dumbravos…
PIRMININKAS. Palaukite, pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …A. Dumbravos pasiūlymui, apskritai A. Dumbravos yra vienas, du, trys, keturi. Jiems yra…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, yra A. Dumbrava. Gal jis pats norėtų pristatyti. Prašau. (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Komiteto pirmininkas jau pradėjo sakyti, kad mano pakankamai radikalus siūlymas – atsisakyti kompetencijų vertinimo, kuris buvo įvestas 2011 metais, kuris, mano nuožiūra arba mano manymu, labai nepasiteisino. Ką kalbame mes šiandieną apie kadencijų įvedimą, kompetencijų vertinimą, tai mes tuos švietimo įstaigų vadovus padarėme kažkokiais demonais, galbūt kokiais korumpuotais žmonėmis, kad tiek daug visokių apribojimų. Nė vienoje aplinkinėje valstybėje tokių kompetencijų vertinimo švietimo vadovai neturi, kiek aš žinau, jiems nebūtina tą išlaikyti. Tikrai manau, kad dėl to mes ir neturime… turime virš 100 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, neturime darželių vadovų, neturime neformaliojo ugdymo vadovų. Viskas ir susideda. Tą padarėme mes patys. Mes patys įvedėme kadencijas. Kompetencijos, tiesa, buvo anksčiau įvestos, todėl ir matome šiandien tokį rezultatą, kurį reikia neva taisyti.
Daugiau aš nenoriu plėstis, tačiau mano siūlymas yra atsisakyti kompetencijų vertinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė, bet aš turėčiau pakomentuoti išsakytus dalykus.
Visų pirma, mūsų Seimas jokių kadencijų neįvedė. Kadencijų nėra. Kadencijos yra neribojamos. Visiškai neribojamos. Reikia tiesiog pereiti įvertinimą, konkursą ir gali būti, vadovauti tai mokyklai kiek tik nori. Toks yra įstatymas, kurį mes priėmėme. Tai viena.
Antra, dėl vertinimų. Yra padarytas didžiulis darbas. Didžiulis darbas yra padarytas palengvinant vertinimus, ypač tos psichologinės pusės, dabar iš viso reikia surinkti 31 balą iš 50, iš abiejų pusių, kur yra po penkis vertinimus: savivaldybės penki vertinimai, psichologinės tarnybos vertinimai, ir gali eiti į konkursą, tai yra visiškai iš esmės palengvinta ir pagerinta. Supaprastinta vertinimo sistema, dėl tų aplinkybių komitetas ir nepritarė šitiems pasiūlymams. Tik dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kaip suprantu, Algimantas prašo balsuoti dėl šio siūlymo. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl A. Dumbravos pirmojo pasiūlymo.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 30, prieš – 5, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis siūlymas taip pat A. Dumbravos. Prašau pristatyti, Algimantai. Antrasis jūsų siūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Algimantai, jūsų.
PIRMININKAS. Antrasis siūlymas. Tuoj įjungsime. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Atsiprašau, atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Dėkojame. Neprašo balsuoti.
Trečiasis siūlymas yra Seimo nario J. Razmos. Prašau pristatyti. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iki šio momento svarbiausius sprendimus dėl mokyklų, jų vadovų, kaip žinome, priima savivaldybių tarybos. Ir tai yra normalu, nes savivaldybių taryba yra steigėjas mokyklų, kitų švietimo įstaigų savivaldybių pavaldumo. Manau, kad nėra būtinybės keisti dabartinės situacijos. Jeigu yra koks nors vienetinis atvejis, kai tarybos keistokai antiįstatymiškai pabalsuoja, nemanau, kad dėl to reikia gadinti nusistovėjusią tvarką. Jeigu dabar vietoj savivaldybių teisės skirti, atleisti mokyklų vadovus tą teisę suteiksime merams, aš manau, bus neigiamų dalykų, kai mokyklos vadovas pasijus tiesiogiai priklausantis nuo mero, o neretai pasitaiko, deja, merai mėgsta ir tam tikras politines įtakas realizuoti, išnaudodami tokią tiesioginę priklausomybę. Aš manau, taip mokyklų vadovai pasidarys labiau politiškai veikiami, nei yra dabar. Siūlau palikti dabartinę tvarką, neperduodant tų teisių, kurias minėjau, merams.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, ir štai dėl ko. Gerbiamas Seime, mokyklų vadovo skyrimas yra tik formali procedūra. Tikroji procedūra yra rinkimai, yra konkursas. Vertinamas konkursas ir žmogus, kuris laimėjo konkursą. Jis negali būti nepaskirtas į savo pareigas, kurias laimėjo konkurso metu. Kadangi susidaro Lietuvoje nemažai vietų tokia situacija, kad tarybos nesusirenka, ilgai tęsiasi procesas, tai čia yra tik proceso sutrumpinimas, daugiau nieko. Nes visa rinkimų atsakomybė yra komisija ir prieš tai esančios vertinimo tarybos arba vertinimo organai, kaip jie yra paskirti. Štai dėl to sutrumpinimo ir supaprastinimo atsiranda meras, kuris vis dėlto, sutikime, yra tiesiogiai išrinktas rajono žmonių. Tokie motyvai.
PIRMININKAS. Gerbiamas autorius prašo balsuoti. Kviečiu. Dėl motyvų užsirašę. Atsiprašau. Gerbiamas E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nematau blogo nei vienu atveju, nei kitu. Aišku, galbūt tik tas atsakomybės jausmas didesnis, kai tu eini prieš tarybą. Nors konkurso rezultatai aiškūs, taryba gali šiek tiek paklausinėti, susipažinti su tuo žmogumi. Manyčiau, vis dėlto prieš kolektyvinę atsakomybę irgi negalima būtų pasisakyti, nes nėra ten žmonės, kurie iš kažkokios ambicijos balsuoja prieš. Bet visą laiką konkursuose būna ir tam tikrų įtakos sferų. Kai kada galbūt net ir naudinga sustabdyti, jeigu kokia nors polemika įvyksta, galbūt ir teismai. Nėra garantijų, kad turbūt ir meras nesiimtų kokių nors ryžtingų sprendimų, jeigu per konkursą kaip nors pakliūtų žmogus, kuris moka gražiai kalbėti, bet mažai moka dirbti.
Manyčiau, kad tikrai būtų galima pritarti ir tokiam, ir tokiam sprendimui, bet šiuo metu pasisakau už tai, kad būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl J. Razmos siūlymo dėl šio straipsnio.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 33, prieš – 4, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis J. Razmos siūlymas. Prašom pristatyti. Prašom, Jurgi. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano visos pataisos buvo susijusios, daugiau nereikia diskutuoti.
PIRMININKAS. Neprašote. Gerai. Seimo narys atsiima savo likusius siūlymus.
Yra dar vienas siūlymas dėl 7 straipsnio. Seimo narių A. Papirtienės ir V. Simuliko. Kas pristatys? A. Papirtienė. Prašom, tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pasiūlymas yra išbraukiamos įsigaliojimo datos, nes įstatymas įsigaliotų tada, kai pasirašytų Prezidentas. Tai yra jis tokiu atveju įsigaliotų daug greičiau, nereikėtų laukti rugpjūčio 1 dienos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra patikinusi, kad ji tikrai spės iki Prezidento pasirašymo ten reikalingas smulkias tvarkas pakoreguoti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gal galime pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų po svarstymo dėl visų projektų. Atsiprašau dėl Nr. XIIIP-4906(2). L. Jonaitis – nuomonė už. Prašom. L. Jonaitis – motyvai už. Motyvai už.
L. JONAITIS (LSDPF). Aš jau pirma pasisakiau, kad labai laukiamas šis įstatymo pakeitimo projektas, tai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Rimti valdančiųjų argumentai. Jeigu valdantieji, pamąstykime kartu, jeigu valdantieji iš tikro yra profesionalai, kaip jie sakosi, ir siekia profesionalumo, kas būtų siūloma? Ar tikrai būtų siūloma, kad vadovams nereikia jokių vertinimų? Kad vadovams nereikia vadybinių kompetencijų? Turbūt tokie dalykai nebūtų siūlomi. Vadovai turėtų būti profesionalai, sugebėti vadovauti taip, kad institucijos klestėtų. Tačiau jeigu yra jų atestacijos ir jiems reikia pereiti vis periodiškai konkursus, aš visiškai sutinku, kad gali būti jiems sunkumų dėl to, kad jiems trūksta kompetencijos, nes anksčiau iš jų to nepakankamai reikalaudavo arba visai nereikalaudavo. Vadinasi, ką reikėtų daryti? Jeigu mes norime, kad didėtų vadovų profesionalumas, mes turėtume sudaryti sąlygas vadovams mokytis ir rimtai pasirengus, rimčiau, negu iki tol jie turėjo tą pasirengimą, nesunkiai pereiti tuos įvairius nedidelius barjerus, kurie dabar egzistuoja. O dabar yra daroma priešingas žingsnis. Sakoma, kad reikia sumažinti barjerus, nes žirgas neperšoka barjero. Tegul peršoka. Tegul būna žirgas, o ne kuinas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai visi išsakyti. Balsuojame dėl šio projekto po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Lydimasis projektas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką gerbiamą E. Jovaišą. Kviečiu dar į tribūną. Yra dar dėl kito projekto siūlymų. Pirmasis siūlymas Seimo nario J. Razmos. Čia susiję, gerbiamas Seimo narys neprašo dėl pirmo ir dėl antro balsuoti. Lieka tik Švietimo ir mokslo komiteto siūlymas. Gerbiamas pirmininkas pristatys. Švietimo ir mokslo komiteto paskutinis siūlymas dėl įsigaliojimo datos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime ir mes visi pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų ar yra užsirašiusių. V. Juozapaitis – motyvai už. Prašom, Vytautai Juozapaiti. Ar pasisakysite? Nepasisako, kažką veikia. Gerai. Kadangi nepasisako, tai kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
14.29 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573(2). Kviečiu V. Poderį.
Priėmimas. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas. (Kaip čia blogai susegė.) Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (MSNG). Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė ir štai kodėl: Teisės departamentas siūlo, kad būtų valstybės įgaliota institucija atstovauti akcijoms, tačiau gali būti ne tik valstybės institucija, bet ir Turto fondas. Todėl, komiteto nuomone, turi būti bendresnis išsireiškimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymo, nes komiteto nuomonė – nepritarti.
V. PODERYS (MSNG). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia yra Teisės departamento pastabų, dėl jų nereikia balsuoti. Pritariame bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat yra… neturi jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime visam 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. V. Poderys – motyvai už. Atsisako. Tuomet T. Tomilinas – motyvai už. (Balsas salėje: „Atsisako!“) Prašom, Tomai. T. Tomilinas atsisako. Ir A. Skardžiaus taip pat nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai; už – 73, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.32 val.
Geležinkelių transporto kodekso 243 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4241(3) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Geležinkelių transporto kodekso 243 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4241(3). Kviečiame į tribūną A. Baurą. Pasižiūrėsime, ar yra siūlymų.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau pasiūlymų nėra. 2 straipsniam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 661, 702, 772, 1231 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3517(3) (priėmimas)
Toliau. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 661, 702, 772, 1231 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3517(3). Į tribūną kviečiu V. Vingrienę. Turime pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia tiesiog suderinti su kitu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3727, ir tada mes atsisakome tos nuostatos, nes kontrolė bus reglamentuojama projekte Nr. XIIIP-3727. Komitetas pritaria šiam siūlymui, pakoreguoja ir išbraukia.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarti, taip.
PIRMININKAS. Ir šio straipsnio nebelieka. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau kitas 3 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia redakcinio pobūdžio – papildyti ir nuosėdų… Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visam 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio – sukeisti vietomis numerius. Pritarti.
PIRMININKAS. Čia visi trys siūlymai. Komiteto nuomonė – visiems trims pritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarti. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir visam 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Pritarti.
PIRMININKAS. Taip, pritariate. Galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė. Čia irgi redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra dar vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl to paties straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Įrašyti žodį „vieno“. Taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam 7 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Čia tiesiog išbraukti numeraciją. Pritarti…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl 9 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu. Čia buvo dėl 10 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau. Teisingai. Dėl 10 straipsnio pritarti.
PIRMININKAS. Man sufleruoja, kadangi 1 straipsnis išbrauktas, tai vietoj dešimties straipsnių yra devyni straipsniai, redaktorių komisija tai sutvarkys. Dėkojame, Virginija.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.37 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 398, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627(2) (priėmimas)
Toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627(2).
Einame pastraipsniui. Siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas koreguoti pavadinimą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba buvo… na, kadangi tiesiog išdėstoma nauja redakcija ir pripažįsta vieną dalį netekusia galios, tiesiog numeraciją pakeisti ir išbraukti tą dalį. Komitetas atsižvelgė, pataisė ir pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas čia siūlė išdėstyti, na, galimybę, kad galėtų į prokuratūrą kreiptis kiekvienas asmuo, atstovaudamas viešajam interesui, ne vien tiktai… ir kad būtų aiškiai išdėstyta. Tačiau komitetas siūlo nepritarti, nes aplinkos apsaugos inspektoriai turi įteisintą jau imperatyvą, pareigą kreiptis į prokuratūrą, o į prokuratūrą kiekvienas asmuo taip pat turi teisę, gindamas viešąjį interesą, kreiptis. Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Šiaip aš žiūriu, kad komiteto nuomonė – pritarti. Čia projektas Nr. XIIIP-3627(2).
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, projektas Nr. XIIIP-3627. Čia koks? 2 straipsnis, taip? Ai, čia buvo…
PIRMININKAS. Pirmas siūlymas dėl 2 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ai, pirmas siūlymas – pritarti. Taip. Čia tik išbraukti, tai aš prieš tai pristačiau. Atsiprašau. Pritarti. Pirmas buvo tiesiog pavadinimą tada… Atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip. Galime pritarti. Paskui dėl 2 punkto taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat jam pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame. Dėl 3 punkto taip pat yra Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, irgi redakcinio pobūdžio. Pritarta. Pataisyta čia, išbraukta.
PIRMININKAS. Ir taip pat yra dar vienas punktas dėl to paties. Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ačiū, pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmasis siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir antrasis siūlymas taip pat.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, antrasis siūlymas. Čia Teisės departamento, pristačiau anksčiau, kur buvo siūloma įrašyti, kad kiekvienas asmuo, atstovaujantis viešajam interesui, gali kreiptis į prokuratūrą. Komitetas siūlo nepritarti, nes ir taip į jį kiekvienas asmuo turi teisę, o kadangi įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje išdėstyta, kad aplinkos apsaugos inspektorius turi imperatyvią pareigą kreiptis, tai mes tiesiog ir įrašome. Todėl siūlome nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nepritarti. Taip.
PIRMININKAS. Dėl viso 3 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5, 6, 7, 8 straipsnių taip nėra gauta pasiūlymų. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl medžioklėje dalyvaujančių, tai yra medžiotojų, blaivumo nustatymo. Siūlymas buvo išdėstyti, kadangi pačiame tekste… jeigu nustatoma, kad medžiotojas neblaivus, užfiksavus, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotikų arba neblaivus, tai turi teisę medžiotojai neleisti šiam medžiotojui medžioti. Pastaba buvo būtent dėl „asmuo“, nebuvo aišku, kas iš tikrųjų tas asmuo, galbūt ir varovas. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Ir dar pasiūlymas buvo, kad ir varovams būtų taip pat nustatyta teisė būti blaiviems, neapsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų. Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir išdėstyti „asmuo“ įvardijant, kad medžioklėje dalyvavęs medžiotojas, konkrečiai ir pritarta šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, galima tada 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. pritarta. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 11 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia dėl įsigaliojimo datos. Komitetas siūlo pritarti ir bus toliau suderinta su Seimo nario K. Mažeikos siūlymu.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu visam 11 straipsniui? Ačiū. pritarta. 12 straipsnis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai pat dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos, pritarta jam.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam 12 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. pritarta.
Toliau yra 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta. Ir jiems visiems galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 26 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria. Ir paskui yra Seimo nario K. Mažeikos siūlymas dėl įsigaliojimo datos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). K. Mažeika siūlo įsigaliojimo datą nustatyti 2021 m. liepos 1 d. Komitetas pritaria siūlymui.
PIRMININKAS. Ir dar yra Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento redakcinio pobūdžio…
PIRMININKAS. Pritarti siūlo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarta. Ir K. Mažeikos siūlymas dėl įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo datos – 2021 m. kovo 31 d. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, ir antras siūlymas, taip pat pritarė. Ir paskui, taip, žiūrime. 26 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.
Ir paskutinis Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl pripažinto netekusiu galios punkto ir siūloma pritarti komiteto…
PIRMININKAS. Dėkojame. Apsvarstėme visus straipsnius. Dėl motyvų užsirašė S. Gentvilas – už. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kompleksinė aplinkos apsaugos kontrolės pertvarka – sveikintina reforma, gaila, kad jinai tęsiasi net ketverius metus. Nuo K. Navicko pradžios 2017 metais, atrodo, truksime iki 2021 m. liepos 1 d. Tokiais tempais negali transformuotis valstybės tarnyba, ketveri metai tiesiog yra per ilgas laikotarpis. Jūs čia žadate valstybinį banką įkurti per pusmetį, o žiūrėkite, kaip žalieji valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę reformuoja ketvertą metų. Per tą laikotarpį pasikeitė bent trys vadovai. Dabar irgi yra bevaldystės metas, pildomi aktyviai laikinais vadovais viršūnių postai, o inspektorių lygmenyje trūksta net 70 pareigūnų. Žvelgiant į sėkmingas reformas, tokias kaip Policijos departamento reforma, buvo daroma atvirkščiai, kad pareigūnų būtų daugiau gatvėje ir mažiau kabinetuose. Šiuo atveju mes matome, kad pirma užpildomi kabinetai, o realių aplinkosaugininkų trūkta. Aš kviečiu geros reformos nepalaidoti prastai ją įgyvendinant, kviečiu pritarti ir tikėtis, kad bus padaryti visi teisingi veiksmai. Kviečiu palaikyti projektą.
PIRMININKAS. J. Liesys – motyvai už. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Gerbiami kolegos, Simonas daug ką pasakė, aš neturiu ką papildyti. Siūlau balsuoti už, negaišindamas šios dienos laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3627(2) priimtas. (Gongas)
14.46 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3628(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3628(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, ir komiteto nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo redakcinio pobūdžio siūlymas, šalia įgyvendinimo įrašyti ir taikymas. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau antrasis Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio, čia dėl įsigaliojimo datos nukėlimo, kadangi Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimas 2021 m. liepos 1 d., atitinkamai taip pat siūloma suderinti šią datą. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys Seimo nario K. Mažeikos siūlymą? Yra. Jis siūlo…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Galiojimo data 2021 m. liepos 1 d., ką ir siūlė Teisės departamentas, ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau dėl to paties straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl to paties straipsnio ir dėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo iki įsigaliojant įstatymui. Siūloma 2021 m. kovo 31 d. Tą patį siūlo Seimo narys K. Mažeika, ir komitetas pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Abiem – ir Teisės departamento, ir K. Mažeikos siūlymams pritariame. Ačiū. Toliau yra paskutinis Seimo Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė. Čia yra tiesiog išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visam šiam straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: visi 79 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3628(2) priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3629(2) (priėmimas)
Toliau – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3629(2). Kviečiu A. Širinskienę į tribūną.
Priėmimas. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra daug pasiūlymų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Pirmasis siūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Tiesiog įrašėme techninio pobūdžio sprendimą, papildėme vieną dalį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir antrasis Teisės departamento siūlymas ir komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes nemano, kad yra tikslinga plėsti reglamentavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau yra trečiasis siūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Trečiajam siūlymui taip pat buvo nepritarta, nes jis yra susijęs su antruoju, tai yra su siūlymu plėsti reglamentavimą, ko apsisprendėme nedaryti.
PIRMININKAS. Toliau ketvirtasis siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ketvirtasis taip pat yra susijęs su reglamentavimo plėtimu.
PIRMININKAS. Toliau penktasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Penktasis taip pat, dėl to jam nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ir galiausiai šeštasis dėl to paties straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šeštajam buvo pritarta ir tas modelis, kuris buvo pasirinktas, įtvirtinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas ir komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam taip pat yra pritarta.
PIRMININKAS. Toliau antrasis siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Trečiasis siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Ketvirtasis siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarta, techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ir penktasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Irgi pritarta, techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Taip pat Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam yra pritarta, pakeistas straipsnio pavadinimas.
PIRMININKAS. Ir antrasis siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ir atitinkamai sutvarkyta įsigaliojimo data.
PIRMININKAS. Taip. Ir paskutinis, trečiasis, siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jam yra pritarta, techninio pobūdžio, papildyta blanketinė nuoroda.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visam 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630(2) (priėmimas)
Toliau – Miškų įstatymo Nr. I-671 įvairių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630(2). V. Vingrienę kviečiu į tribūną.
Ir dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas įrašyti 1 straipsnį į įstatymo pavadinimą. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip. Galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento siūlymas buvo įvardyti, kadangi urėdija patikėjimo teise valdo valstybinius miškus, tai ir patys urėdijų darbuotojai, atliekantys valstybinę kontrolę, vykdo patikėjimo teise valdomų miškų apsaugos nuo neteisėtų veiksmų valstybinę kontrolę. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau yra dėl to paties straipsnio kitas Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl to paties straipsnio? Dėl to paties straipsnio nėra, dėl kito. Atsiprašau, nepamačiau.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, komiteto – pritarti.
PIRMININKAS. Galime visam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra du pasiūlymai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Palaukite, turbūt ne į tą žiūriu. Į tą.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio 6 straipsnio 1 dalies. Minutėlę, kadangi dokumentai ką tik parengti, tuojau mums duos naujausią.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Supratau, čia techninė klaida. Čia kaip tik siūlymas dėl įsigaliojimo datos. Siūloma įsigaliojimą datą suvienodinti su kitų įstatymų ir siūlyti 2021 m. liepos 1 d. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 4 straipsnio daugiau lyg ir nematau.
Taip, čia K. Mažeikos dėl…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Taip pat dėl įsigaliojimo datos – 2021 m. liepos 1 d. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes taip pat K. Mažeikos siūlymui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tada visam 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Šitą apsvarstėme. Tuoj, minutę, dar pažiūrėsime. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymų ir K. Mažeikos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymas čia tokio…
PIRMININKAS. Dėl datos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …techninio pobūdžio – įrašyti ne direktorius, o vadovas. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta visam 7 straipsniui.
Toliau dėl motyvų tuoj pažiūrėsime, ar užsirašė. Niekas kalbėti neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.56 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3631(2) (priėmimas)
Toliau – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3631(2).
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Techninio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4, 5 straipsnių taip pat nėra siūlymų gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia irgi techninio pobūdžio: lyginamajame variante pakartotinai tikslinti, atsižvelgti į galiojančio įstatymo redakciją. Komitetas pritarė.
Kitas siūlymas yra…
PIRMININKAS. Taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, irgi techninio pobūdžio dėl…
PIRMININKAS. Komitetas siūlo pritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Taip pat turime…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos – 2021 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Taip, turime dar K. Mažeikos siūlymą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tas pats. Jis taip pat siūlo 2021 m. liepos 1 d. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Galime abiem šitiems siūlymams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip pat dar yra dėl 2 punkto Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat ir K. Mažeikos siūlymų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia techninio pobūdžio dėl jo ar jos įsigaliojimo datos Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
PIRMININKAS. Dar yra dėl įsigaliojimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). O K. Mažeikos dėl įsigaliojimo datos. Ne įsigaliojimo, o Vyriausybės įgaliota institucija turi parengti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2021 m. kovo 31 d. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Taip. Dėl viso 7 straipsnio galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Paskui pačioje pabaigoje dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarėme. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3632(2) (priėmimas)
Toliau – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3632(2). Priėmimas.
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia siūlymas dėl patikslinimo, dėl nustatymo, kad medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai yra neblaivūs ir apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Kadangi kartojasi „nustačius, kad asmuo“, vėlgi Teisės departamentas siūlo detalizuoti, kas yra „asmuo“. Komitetas siūlo nepritarti ir išdėsto, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas… ir nustačius, kad medžiotojas, būtent dar kartą detalizuojama pabrėžiant, kad tai yra medžiotojas ir, kas yra medžiotojas, taip pat apibrėžiama. Tokiai pataisytai redakcijai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra taip pat Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti, čia redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visam 3 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento siūlymai. Dėl pirmo siūlymo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ir antrasis siūlymas – taip pat Teisės departamento.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio dėl įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datos. Komitetas siūlo pritarti ir toliau bus K. Mažeikos.
PIRMININKAS. Taip pat yra K. Mažeikos siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). K. Mažeikos siūlymas, kad įsigaliojimo data 2021 m. sausio 1 d., o įgyvendinamuosius teisės aktus parengia Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 m, rugsėjo 30 d. Taip pat šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti K. Mažeikos siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.02 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31, 5, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161, 162 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4642(2) (priėmimas)
Toliau – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4642(2). A. Stančikas kviečiamas į tribūną. Dabar bandysime atrinkti siūlymus.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
PIRMININKAS. Minutėlę, palaukite. Atrišome galus. Taip, dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio yra gautas Teisės departamento siūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Jam yra siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Yra išdėstytas pasiūlymas. Taip pat yra Specialiųjų tyrimo tarnybos siūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, pritarti.
PIRMININKAS. Ir išdėstyti pasiūlymai. Taip pat yra antrasis Specialiųjų tyrimo tarnybos siūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Taip, kur komiteto nuomonė – nepritarti.
Toliau yra dar vienas Specialiųjų tyrimo tarnybos siūlymas. Komiteto nuomonė – taip pat nepritarti. Galime visam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851(2) (priėmimas)
Toliau – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851(2). Kviečiu V. Ąžuolą. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento siūlymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Toliau yra antrasis siūlymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Čia aš dabar, žiūriu, iš esmės visiems Teisės departamento siūlymams yra pritarimas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Arba pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ir tada yra Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymas, kur komiteto nuomonė yra atsižvelgti. Toliau yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės – pritarti. Pritarti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kitas taip pat pritarti ir trečias – pritarti.
PIRMININKAS. Ir yra vienas, kur yra nepritarti ir žiūrėti komiteto siūlymą Nr. 2. Yra Seimo nario P. Urbšio siūlymas. Ar Seimo narys norės pristatyti? Prašom. Tuoj įjungsime jums mikrofoną. Minutėlę, tuoj rasime. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mano siūlymas yra susijęs su Vyriausybės išvadomis, kur nurodyta, kad kai ištekliai išgaunami be leidimo arba, kai viršijamas leidime nurodytas leidžiamas išgauti gamtos išteklių kiekis, siūlomas reguliavimas netaikomas, jeigu asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio. Toks teisinis reguliavimas neskatintų asmenų tinkamai vykdyti mokestinę prievolę. Tai būtent mano siūlymas ir yra, kad atsirastų, kad ir be leidimo išgauti… asmenys būtų traukiami mokestinėn atsakomybėn. Bet norisi išlaikyti dabar galiojančiame įstatyme tai, kad yra ir už nedeklaruotą, ir (ar) be leidimo, nes dabar komitetas siūlo „ir (ar)“ išbraukti ir įrašyti žodelį „arba“. Mano siūlymo tikslas yra toks, kad ar tiek už nedeklaruotą išteklių naudojimą, ar tiek be leidimo būtų taikomas vienas padidintas tarifas, tai yra koeficientas dešimt. Dabar komiteto siūloma diferencijuoti: kažkodėl už vieną – penki, už kitą – dešimt, nors ta pati Specialiųjų tyrimų tarnyba, kur komitetas pasako atsižvelgti, vienareikšmiškai konstatuoja: nustatyti skirtingus mokesčių už gamtos išteklius tarifus… indeksavimo koeficientai už analogiškus pažeidimus, būtų neskaidru.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies dėl to, kad vis dėlto koeficientai turi būti skirtingi, kadangi yra skirtingi ištekliai. Žvyras ir vanduo iš tikrųjų negali būti vienodai traktuojami ar baudžiama vienodai, nes vanduo – tai būtinybė.
PIRMININKAS. Ar galima pasakyti, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią Seimo narių iniciatyvą? Yra.
Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl P. Urbšio siūlymo. Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys. Sustabdome balsavimą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, neklaidinkite Seimo narių. Šitas siūlymas yra susijęs ne su biriais ištekliais, čia bus kitas mano siūlymas. Čia yra susiję tie dalykai su…
PIRMININKAS. Mokesčių tarifų nustatymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, bet vis tiek komiteto sprendimas – pritarti iš dalies.
P. URBŠYS (MSNG). Viskas gerai, tik neklaidinkite.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, sumaišiau pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl P. Urbšio siūlymo. Pritariame, kad 29 yra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl P.Urbšio siūlymo. Gerbiami kolegos, dar mane patikslino – paklausti P. Urbšio, kadangi komitetas siūlo pritarti iš dalies, ar jūs reikalaujate balsuoti. Gerbiami kolegos, tuomet balsuojame dėl P. Urbšio siūlymo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 35, prieš – 2, susilaikė 32. P. Urbšio pasiūlymui pritarta vieno balso persvara.
Antrasis siūlymas. Prašau, Povilai, pristatyti. Antrasis siūlymas. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, čia vėl atsižvelgiama į tai, ką konstatuoja tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Vyriausybė, – nereikia diferencijuoti. Dabar tas diferencijavimas yra pagal naudojamus išteklius. Įsivaizduokite, jeigu požeminius vandenis naudoja, tai vieni koeficientai jiems taikomi, o tiems, kurie naudoja kitus išteklius, tie koeficientai yra taikomi daug didesni. Kodėl? Todėl, kad galbūt tie, kurie naudoja vandens išteklius, turi daugiau užtarėjų šiame Seime, o tie, kurie naudoja birius išteklius, tų užtarėjų neturi. Bet ar taip įstatymai priimami? Atrodo, tai atitiktų būtent valdančiųjų deklaruojamą skaidrumą, kurį įtvirtino Lobistinės veiklos įstatyme.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio. Kadangi nubalsavome kitaip, tai keičiasi kiti straipsniai ir punktai. Reikėtų pakoreguoti, nes dabar tai toks… (Balsai salėje) Keičiasi, reikia kituose straipsniuose…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, žiūrėkite, yra Povilo siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys P. Urbšio siūlymą? Balsuojame. Kas palaikote… ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys P. Urbšio siūlymą.
Yra palaikantys 35 Seimo nariai.
Dėl motyvų dėl šio siūlymo niekas neužsirašė. Kokia yra komiteto nuomonė dėl P. Urbšio antrojo siūlymo? Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies. Ar Povilas prašo balsuoti? Prašo balsuoti. Gerai. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl P. Urbšio siūlymo. Dėl motyvų reikia užsirašyti iš anksto. Jis jau prieš tai pristatė.
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 33, prieš – 7, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aišku, ta šaulio sukarinta uniforma palieka didelį įspūdį, bet, matyt, ji persiduoda ir vedimo pobūdžiui bei tvarkai. Daugiau darbų, mažiau kalbų, atrodo. Aš dabar taip iki galo ir nesupratau. Ar P. Urbšys pristatė tą siūlymą?
PIRMININKAS. Taip, pristatė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jis pristatė pasiūlymą?
PIRMININKAS. Taip. Antrą kartą norėjo šnekėti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Supratau. Bet mes tik neturėjome galimybės pasisakyti už ar prieš.
PIRMININKAS. Jūs neužsirašėte.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Neužsirašėme. Supratau. Gal tiesiog neskubėkime, nes iki galo nesuspėjame. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar kreipiuosi į komiteto pirmininką. (Balsai salėje) Pasitarėme su pirmininku. Vadovaujantis Seimo statuto 158 straipsniu… mes tada pirmuoju punktu vadovausimės. O dabar pabaigiame likusius straipsnius.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento vienas, du, trys siūlymai. Komiteto nuomonė…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. …yra jiems visiems pritarti.
Toliau yra Specialiųjų tyrimų tarnybos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsižvelgti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – atsižvelgti. Ir yra Seimo nario P. Urbšio siūlymas. Seimo narys pristato? Prašau. Tuoj įjungsime mikrofoną. Tuoj, minutėlę. Suras. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų ne kiekvieną dieną yra priimami įstatymai, kurie orientuojami konkrečiai į konkrečią verslo… (Balsai salėje) Gerai. Gerbiami Seimo nariai, ne kiekvieną dieną yra priimami įstatymai, kur taip vidury baltos dienos amnestuojami pažeidėjai, kurie nemokėjo konkrečių mokesčių, nustatytų už gamtos išteklių naudojimą, nes būtent yra daromos išlygos, kad tos nuostatos netaikomos iki 2021 m. sausio 1 d. Kur jūs esate matę tokius įstatymus, kurie būtų orientuoti būtent į tai, kad vieniems taikoma amnestija, o po to jau visi kiti, kurie nepapuola į tą amnestiją, patenka į įstatymo reikalavimus. Nebent yra tai nuspręsta daryti, galbūt aš čia nežinau, ar mūsų Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga, ar, sakykim, kadencijos pabaigos proga, kaip tik prieš rinkimus kažkokie patapšnojimai daromi.
Mano siūlymas yra labai paprastas. Įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. be jokių išlygų niekam.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys P. Urbšio siūlymą? (Balsai salėje) Manoma, kad yra. Ar pabalsuojame? Pabalsuojame. Gal pasižiūrime, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys P. Urbšio siūlymą.
Taip, yra 35 palaikantys Seimo nariai.
Komiteto nuomonė dėl šio siūlymo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2 straipsnis, 7 straipsnio pakeitimas. Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Čia yra dėl mokėjimo…
PIRMININKAS. Ar P. Urbšys prašo balsuoti dėl šio… nes komitetas siūlo pritarti. Pritariame ir mes. Seimas pritarė.
Toliau… (Balsai salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Čia mokėjimo diena buvo dabar svarstoma, iki kokios dienos turime susimokėti mokestį.
PIRMININKAS. Seimas… Komitetas pritarė. Norite balsuoti? Pritarė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 2 straipsnis, 7 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKAS. Povilai!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mokesčių mokėtojai pasibaigus mokestiniam laikotarpiui privalo sumokėti. Čia apie šitą dabar.
PIRMININKAS. Prašau per šoninį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, paprastai yra tokia praktika: jeigu yra pritarti, net ir nesuteikiamas žodis teikiančiam, nes ir taip jau viskas aišku. Bet kai jūs suteikiate žodį, aš supratau, kad yra kalbama … tas, kur yra pritarti iš dalies. Aš atsiprašau, jeigu nesupratau.
PIRMININKAS. Seimo narių siūlymai visą laiką yra pristatomi.
P. URBŠYS (MSNG). Gerai, aš supratau. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Toliau žiūrime. Dėl kito straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai. Žiūriu, dėl visų jų siūlo… Komiteto nuomonė – nepritarti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Dar S. Gentvilas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš dėl aiškumo. Ten po P. Urbšio pasiūlymu yra komiteto siūlymas. Kuris yra pagrindu imamas? Ar bus svarstomas komiteto pasiūlymas, ar jis priimtas vienbalsiai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Kadangi komitetas atsižvelgė į visus pasiūlymus, taip pat ir P. Urbšio, ir sudėliojo bendrą redakciją, nes taip pat buvo atsižvelgta ir į Povilo pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiprašau, bet ten yra…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl administravimo ir kada yra mokestis mokamas pasibaigus laikotarpiui.
S. GENTVILAS (LSF). Ne tik tai. Yra kas ir skaičiuoja mokestį. Ir tai yra skandalingas komiteto pasiūlymas, dėl kurio aš labai griežtai prašau ir pasisakyti, ir balsuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Galiu paskelbti, ką komitetas, atsižvelgdamas į tuos pasiūlymus, priėmė.
PIRMININKAS. Valiau, perskaitykite, bus paprasčiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš galiu, aišku, ilgas tekstas, bet galiu: „Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka jos įgaliota institucija mokesčio mokėtojų mokėtiną mokestinio laikotarpio mokestį už šio įstatymo 3 priede nurodytus išteklius kasmet apskaičiuoja pagal leidime nustatytą medžioklės plotą ir jo pasiskirstymą kategorijomis. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apskaičiuotas mokesčio mokėtojų prievoles elektroninio ryšio priemonėmis pateikia centriniam mokesčio administratoriui iki pirmo kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokamas mokestis, 30 dienos. Centrinis mokesčio administratorius apie mokesčio prievoles informuoja mokesčio mokėtojus iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Mokestis sumokamas iki trečio kalendorinio mėnesio… mokesčio dienos.“ Iš tikrųjų tai yra paimta analogija, kaip dabar yra mokamas žemės mokestis. VMI administruoja žemės mokesčio mokėjimą ir išrašo sąskaitas mokesčių gavėjams, ir VMI prižiūri, kad šitas mokestis būtų sumokėtas. Už medžioklės plotus mokesčio dabar neprižiūri niekas. Niekas neprižiūri, ar mokestis yra sumokėtas. Tam, kad įvestume tvarką, buvo pakviesta Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Savivaldybių asociacija, kad pagaliau įvestume tvarką. Savivaldybės pateikia plotus, pateikia, kas juos naudoja, perduoda Aplinkos departamentui, Aplinkos departamentas patikrina, ar yra teisinga, ir visas žinias perduoda Mokesčių inspekcijai. Taip pat su žemės mokesčiu. Registrų centras pateikia duomenis Mokesčių inspekcijai, Mokesčių inspekcija išrašo sąskaitas ir prižiūri, kad tas mokestis būtų sumokėtas. Taip yra koreguota.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, P. Urbšys pirmasis prašė. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš stebiuosi gerbiamu V. Ąžuolu. Tikrai, reikia pripažinti, per ketverius metus jis pasiekė daug. Taip suvelti… (Balsai salėje) Esmė yra ta, mano siūlymas buvo toks, kad išbrauktume nuostatą, kuri padėtų išvengti atsakomybės juridiniams asmenims, administracinės. Mano buvo tokia. Jie pritarė mano nuostatai, kad tai išbrauktume, bet pridėjo būtent tą dalį, kurią išvardino. Šita dalis yra sietina su medžioklės būreliais. Ten ta istorija, kuri buvo atsitikusi su didžiojo medžiotojo B. Bradausko būreliu, jie nemokėjo už tą plotą, kur 70 tūkst. jiems priskaičiavo, dabar jiems daroma išskirtinė apskaičiavimo tvarka.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne.
P. URBŠYS (MSNG). Na, kaip, gerbiamasis,
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mielas Povilai, nemeluokite! Tai yra paimta analogiška žemės mokesčio mokėjimo struktūra, kas prižiūrės ir kaip bus sumokamas mokestis. Žemės mokesčio mokėjimo analogija ir jie prižiūrės, kad tas mokestis būtų sumokėtas. Dabar niekas neprižiūri, todėl ir išeina tokie dalykai, kai po penkerius ar dešimt metų niekas nemoka mokesčio, nes niekas nekontroliuoja jo. Tai dabar įvedame tvarką, kad prižiūrėtų Mokesčių inspekcija, ar yra sumokėta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis S. Gentvilas dar norėtų dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Visų pirma P. Urbšys dėl 2 straipsnio 7 dalies pateikė konkretų pasiūlymą. Kažkaip atsirado milžiniškas komiteto papildymas ir tai prieštarauja P. Urbšio pritarimui, nes iš esmės pritarėme. O iš esmės žvelgiant, tai yra eilinio B. Bradausko būrelio gelbėjimas.
Gerbiamasis Valiau, jūs, nežinau, ar susipažinęs, ar nesusipažinęs, bet iki vasario 15 dienos kiekvienas būrelio administratorius turi deklaruoti sumą ir pats susimokėti. Dabar šitie medžiotojų būreliai yra gelbėjami. Už juos Aplinkos apsaugos departamentas turės suskaičiuoti sumas ir jiems išsiųsti sąskaitas. Čia mes apkrauname biurokratizmu aparatą ir tą staiga turi daryti valstybinė institucija, ką iki šiol darydavo patys būreliai. 220 būtelių tą padarydavo, o Broniaus būrelis nepadarė. Dabar staiga mes gelbstime jo būrelį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kaip aš suprantu, Povilas prašo vis dėlto balsuoti dėl jo siūlymo? Ar teisingai suprantu?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Buvo atsižvelgta į Teisės departamento, į visų…
PIRMININKAS. Prašom patikslinti per centrinį mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu yra pritarta mano tam pritarimui… Bet esmė, ką nori pasakyti komiteto narys, aš taip suprantu, S. Gentvilas, jisai geriausiai yra įsigilinęs į šitą klausimą, nes būtent lyg ir yra pritariama mano siūlymui, aš sakau ačiū, bet informuojame Seimo narius, kad šalia to yra priklijuojama ta didžioji dalis, kuri skirta konkrečiai medžioklės būreliui.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Apie ką jūs šnekate?
P. URBŠYS (MSNG). Čia yra tam tikras nonsensas, kuris yra kažkokia naujovė mūsų įstatymų leidyboje.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai visi Lietuvos žemės savininkai dabar yra nusikaltėliai, nes mes paėmėme analogiją. Institucija, kuri atsakinga už mokesčių surinkimą, apie ką jūs šnekate? Aš net galiu pacituoti P. Urbšio siūlymą: einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Jis ir sako, iki kada reikia sumokėti mokesčius.
PIRMININKAS. Gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Žiūrėkite, gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra du pasiūlymai dėl 7 straipsnio. Iš tiesų komitetas elgiasi labai nesąžiningai. Pirmas siūlymas dėl 7 straipsnio yra Povilo, jam mes pritariame. Antras siūlymas yra komiteto, kur išbraukiamas visas Povilo siūlymas. Kolegos, jeigu mes pritariame Povilo siūlymui, vadinasi, komiteto siūlymas atmetamas. Suprantate, čia yra sumanipuliuota. Iš esmės, aš manyčiau, apskritai reikia kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar komitetas nepažeidė Statuto. Taip negalima daryti. Jeigu pritariame Povilo siūlymui, viskas – šis siūlymas atkrenta ir jūs, pirmininke su šaulio uniforma, nedalyvaukite schemose. (Triukšmas, balsai salėje)
PIRMININKAS. Vytautai, prašyčiau nekaltinti, nes aš nedalyvauju, kaip tik leidžiu visiems pasisakyti ir išsakyti nuomonę. Dar Povilas ir paskui gerbiamas Jurgis. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs netikite manimi, pažiūrėkite į įstatymo suvestinę, tenai aiškiai yra mano siūlymas išbraukti vieną sakinį, kuris yra susijęs su administracinės atsakomybės taikymu – viskas, daugiau ten nieko nėra. Kaip atsiranda tas tekstas, apie kurį kalbama, susijęs su medžioklės būrelių indulgencija arba atskiros tvarkos nustatymu? Tai tikrai neįprastas būdas mūsų Seime, nes komitetas turėjo atskirai registruoti ir neklijuoti prie mano siūlymo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, komitetas atsivertė, Teisės departamentas… Ir komiteto tikslas – kad už mokesčių administravimą būtų atsakinga institucija, kuri surenka ir prižiūri.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nesiginčijame. Gerbiamas komiteto pirmininke, šiek tiek palaukite. Dabar žodį suteikiu J. Razmai. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, už lango aukšta temperatūra ir prie šio projekto temperatūra kažkaip užkilo. Man atrodo, mes čia nelabai begalime priimti racionalių sprendimų šiuo klausimu. Dar gavome žinią, kad komitetas nekorektiškai neišklausė Prezidento pozicijos, kurią norėjo perteikti Prezidento patarėjai. Gali būti kokios nors vetavimo grėsmės. Tad aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio ir, tikiuosi, iki to laiko galėsime viską ramiau išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašymas teisėtas. Kviečiu balsuoti dėl gerbiamo J. Razmos siūlymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 29, prieš – 21, susilaikė 20. Pertrauka iki kito posėdžio. Išaiškinsime, kaip, kas ir kur.
15.29 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084(2) (svarstymas)
Toliau. Tuoj pažiūrėsiu. Yra. Skelbiu Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4084(2). Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys per centrinį mikrofoną. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Čia gal replika po balsavimo. Tikrai prašau gerbiamų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių patiems įsigilinti į tas pataisas. Aš suprantu, kad jums ten pūs miglą į akis, bet faktas yra tas, kad kai kuriems atsirado problemų dėl mokesčių mokėtojų, ir būtent dabar grubiausiu pavidalu koreguojamas įstatymas pagal jų poreikius. Kai kas jums kalbės, čia bendruomenių reikalai, lies krokodilo ašaras, bet nutylės tai, kad už to slypi konkrečių žemės ūkio bendrovių interesai ir konkrečių medžioklės būrelių interesai. Jūs dar turite progą apsisaugoti nuo klaidos.
PIRMININKAS. Ir S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl dabar paskelbto projekto irgi frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Prašymas frakcijos vardu. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pertraukos. Balsuojame.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 30, prieš – 21, susilaikė 19. Pertrauka iki kito posėdžio.
Replika po balsavimo – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, jog yra surinkta 30 parašų dėl šio klausimo ekspertinio vertinimo. Kviečiu neskubėti ir dėl kito posėdžio, užsakyti ekspertinį vertinimą, įsigilinti į ekspertų nuomonę ir tik tada sugrįžti prie svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš nežinau, ar verta tokį dalyką vilkinti, tai yra valstybinių įmonių valdybas atiduoti privatiems asmenims. Tada valstybės įmonė tampa ne valstybės valdoma įmone, tada tą įmonę galima melžti, galima priimti sprendimą privatizuoti. Ir jūs dabar specialiai tempiate gumą, veikiate antivalstybiškai, nes valstybines įmones valdo privatūs asmenys, sudaro valdybas. Tai yra nebe valstybinės įmonės, prašome pervadinti jas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir šio sustabdyto projekto entuziastai, na, jūs vis dėlto pažiūrėkite, ką mes šiandien Seime priimame. Tai priėmėme valstybinių įmonių įstatymą. Ir kaip tik dėl valdybų, ir kaip tik nustatėme proporcijas. Praėjo pusvalandis, valanda, jūs einate su kitais principais. Na, pagalvokite, kaip jūs atrodote, patys pabalsavote, kad ne mažiau kaip pusė valdybose būtų nepriklausomų, po kelių valandų šokate į trasą su priešingais siūlymais. Tai kaip žmonėms atrodo, kokią jūs poziciją turite tuo klausimu? Aš tikiuosi, kad pertrauka leis atvėsinti galvas ir kaip nors racionaliau apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nutraukiame diskusijas.
15.33 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniais ir 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4915(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 27, 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4916(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4917(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 kai kurių straipsnių, trijų priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo trimis straipsniais ir 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4915(2). Kartu ir lydimieji. D. Kreivio nematau. Kas galėtų iš Ekonomikos komiteto? A. Baura pristatys išvadą.
Toliau pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui G. Kirkilui.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tuoj pat paskelbsiu Ekonomikos komiteto išvadą. Sprendimas, jam pritarė komitetas bendru sutarimu, yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tai susiję su pirmuoju įstatymo projektu Nr. XIIIP-4915, lydimuoju Viešųjų pirkimų įstatymo projektu Nr. XIIIP-4916.
Komiteto išvada skamba, tuoj pasakysiu – irgi pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Dar vienas lydimasis dėl Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4917. Sprendimas taip pat yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu D. Gaižauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Prašom. (Balsai salėje)
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas birželio 17 dieną svarstė įstatymo projektą. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, priėmė sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4915 ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke.
Kviečiu vėl A. Baurą. Suteikiame žodį D. Gaižauskui iš vietos dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisos.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Komitetas, atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento bei Krašto apsaugos…
PIRMININKAS. Prašom kalbėti per mikrofoną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas, atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento bei Krašto apsaugos ministerijos poziciją, pasiūlė, kad ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančių subjektų pirkimai nacionalinio saugumo aspektu būtų vertinami ta pačia tvarka kaip ir nacionaliniam saugumui svarbių įmonių ir įrenginių valdymo sandoriai. Todėl pasiūlė pakeitimus – 1 straipsnio sakinį papildyti „bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai.“
PIRMININKAS. Pirmininke, ar čia tikrai jūs pataisą dėl 7 straipsnio?..
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Palaukite, pasitiksliname.
PIRMININKAS. Čia yra pataisa dėl 7 straipsnio, kur komitetas…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pritaria…
PIRMININKAS. …iš dalies pritaria. Ekonomikos komitetui iš dalies pritaria – dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tuoj, sekundėlę. Taip, komitetas pasiūlė tais pačiais argumentais, kaip ir kurį perskaičiau dabar, įrašyti į… projekto 7 straipsnio, keičiamo 13 straipsnio, 12 dalį ir ją išdėstyti pagal pateiktus argumentus, įrašant ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai… ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojus kreiptis į komisiją dėl ketinimų sudaryti sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Tuo atveju, jei komisija pareikalaus patikrinti (…) dokumentus iš kitos ketinamų sudaryti sandorių… šalis jį privalės pateikti. Taip?
PIRMININKAS. Gerai. Ar jus tenkina? Komiteto nuomonė?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. A. Baura. Prašau, komiteto…
A. BAURA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar nacionalinį saugumą tenkina apačioj išdėstymas?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Tvarka. Gerai. Mes galime pritarti, kolegos? Galime.
Dar turime pataisą dėl 19 straipsnio. Irgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pirmininke, prašau. 19 straipsnio…
A. BAURA (LVŽSF). 19 straipsnio 3 priedo pakeitimai.
PIRMININKAS. 5 punkto, taip. Įmonė, teikianti penktosios kartos ryšio 5G paslaugas ar valdanti šių paslaugų teikimui reikalingą infrastruktūrą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, reikalingą infrastruktūrą. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas iš dalies pritarė?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Mes sutinkame.
PIRMININKAS. Ar tenkina tai, kam pritarė?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Gerai, ačiū.
Dėl motyvų nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. pritarta.
Antras lydimasis – 2-14.2 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4916. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū.
Ir dar vienas lydimasis – 2-14.3 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4917. Pataisų nėra. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū. pritarta.
15.42 val.
Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022(2) (svarstymas)
Kolegos, praėjo pertraukos laikas. (Balsai salėje) Grįžtame į Lukiškių aikštę. 2-12 klausimas – Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas Nr. XIIIP-5022. Svarstymas. Taikoma skubos tvarka. Kviečiu R. Šarknicką į tribūną. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIIP-5022. Kultūros komiteto sprendimas, balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Pritarta, taip?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, kolegos, diskusijoje dalyvauti užsirašė aštuoni kolegos. (Balsai salėje) Apsibrėžiame laiką, kiek… (Balsai salėje) Paskui, paskui, pirma turi pasisakyti. 20 minučių. (Balsai salėje) Kviečiu. Užtenka? Ačiū. Kviečiu P. Urbšį. Prašau visus taupyti vieni kitų laiką, tada pasisakys visi. Prašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ko verta laisvė, kuri ištrina ribą tarp gėdos ir padorumo? Mūsų požiūris į istoriją gali keistis, bet vis dėlto pagarba mūsų istorijai, mūsų istorinėms žaizdoms turi išlikti. Ir tai, kad praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atkūrimo mes niekaip nesugebame įteisinti mūsų valstybės reprezentacinės aikštės statuso, labiau atspindi gal mūsų mąstymo ar tam tikro mąstymo sutrikimą, nes 2000 metais buvo priimtas įstatymas, bet tuometinis Prezidentas jo nepasirašė. Ne kartą vyko konkursai dėl dominuojančio simbolio šioje aikštėje, jie baigdavosi mūsų visuomenės supriešinimu. Buvo registruotas šioje kadencijoje įstatymo projektas dėl memorialinio statuso Lukiškių aikštei suteikimo. Deja, dėl asmeninių ambicijų jis buvo nukištas į stalčių, motyvuojant tuo, kad neva vyksta teismai, todėl nieko negalima spręsti. Prieš tai, kur buvo įstatymo projektas, susijęs su tuo, kad reikia daryti mokestinio įstatymo išlygas už gamtos išteklių naudojimą, ten yra ne viena byla, bet būtent čia ir buvo to paties komiteto norima prastumti įstatymo pataisas, kurios tiesiogiai paveiktų konkrečias mokestines bylas. Ir tada niekas nekalbėjo, kad čia gali būti prieštaravimų Konstitucijai ir visa kita. Tuo labiau kad teisme vyksta ginčas tik dėl konkurso.
Dabar tie patriotai, kurie registruoja naują įstatymo projektą, sako, mes čia parodysime liberalams, iš kur kojos dygsta. Bet nieko šitame įstatyme nėra dėl Vyčio. Iš esmės yra atveriamos galimybės, kad įvyks teismas ir ta vadinamoji kalvelė, kuri iš Gedimino prospekto, sprendžiant pagal maketą, atrodo kaip tvora, atkeliaus į Lukiškių aikštę. Čia bus pagerbimas mūsų kančių, mūsų kovų už laisvę? Neapsigaukite. Todėl aš kviečiu jus palaikyti ne tik šitą įstatymą, nesvarbu, kad jis padarytas kaip miksas tiek galiojančio nutarimo, tiek ir to įstatymo, kuris buvo užblokuotas stalčiuje. Bet sudarykime galimybę ištaisyti klaidą.
Siūlau pritarti mano siūlymui, kuriame įtvirtinta nuostata, kad pagrindinis memorialinis akcentas šitoje aikštėje yra Vytis. Tada, man atrodo, mes pasielgsime sąžiningai. Bet jeigu tie, kurie teiks šitą įstatymo projektą, jums įrodinės, ne, nereikia to Vyčio, tai iš principo jie yra už tą kalvelę, už tą paniekinimą mūsų laisvės kovų ir už liberalų požiūrį, kas yra ta reprezentacinė aikštė. Skaudžiausia, žinote, kai matai tą pliažą. Tikrai ten daug vaikų, jie šypsosi. Bet skaudžiausia tai, kad jie įveliami į tuos suaugusiųjų žaidimus ir priversti daryti tai, kas yra nepadoru.
Buvau Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, jie išleido ne vieną garsų moksleivį, bet šitoje aikštėje, kur jie bėgiojo, buvo Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės. Tie vaikai nežinodami trypė jų atminimą. Ar yra gražu, kas padaryta dabar su Lukiškių aikšte, kai vaikai įveliami į mūsų suaugusiųjų žaidimus ir prieš jų pasirinkimą jie tarsi priversti niekinti tai, kas kitam yra svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, Seimo nariai, malonu matyti šitą tekstą, kurį rašėme su kolegomis. Žinoma, dabar kitos pavardė čia parašytos, bet tiek to, tas politinis plagiavimas tampa apgailėtina mada šitame Seime. Tačiau jeigu žiūriu į buvusį projektą ir į tai, kas iš jo liko, ką paėmė ponas R. Karbauskis su bendraminčiais, tai matau jį susiaurintą ir nudrenuotą. Mūsų teiktame projekte buvo labai aiškiai parašyta – kompleksas, tai yra ir KGB rūmai, tai yra ir muziejus, tai yra Aukų gatvė, yra tam tikros vertikalės, paimti visi tie dalykai tariantis su architektais, istorikais ir mokslininkais, susieta su Taurakalniu. Šito nėra. Dar daugiau, tai iš tikrųjų projektas, atveriantis kelią nesibaigiančioms interpretacijoms ir net teisminiams ginčams. Kodėl? Nėra nė vieno žodžio išimta apie valstybės simbolius. Nėra. Ne tik kad valstybės, bet nėra valstybės istorinių nacionalinių simbolių arba dvigubo kryžiaus, arba Gediminaičių stulpų. Žodžiu, tai įstatymas, kuris vėl atvers duris garsiajam tvarteliui ar kalvelei, kad ir kaip jūs tai pavadinsite. Ar mes šito norime tokiu įstatymo projektu? Tikrai ne, aš manau, kad ir jūs to nenorite. Todėl, kolegos, šiuo atveju aš tikrai nuoširdžiai prašau jūsų ir visų, kurie dirbo ir prie pirmojo projekto prieš trejus metus, palaikyti kolegos P. Urbšio pataisą. Koks tas Vytis galės būti, koks jis bus valstybės simbolis – kitas reikalas. Čia yra menininko kūrėjo uždavinys. Nebūtinai tiesmukai, įvairiausių yra dabar būdų – nuo hologramų iki nežinau ko.
Nepalikime šio įstatymo visai nuogo ir turėkime valios ir galios šiandien balsuoti už tą pataisą, kad ir mūsų vaikai, ir anūkai žinotų, kad štai tas Seimas balsavo ir priėmė tai, kas dabar stovi Lukiškių aikštėje. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos žmonės, turbūt dauguma esame girdėję, kad tauta be istorijos – tauta be ateities. Kiekvienai tautai labai svarbu turėti pagrindinius istorinius pamatus, kurie primintų, kad būtume budrūs ateityje. Tai šventa ir neginčytina save gerbiančių tautų taisyklė, būtent taip yra. Manau, kad ir pas mus taip turi būti. Ji gali patikti, gali nepatikti, bet ji nusako, iš kokios istorijos yra susiformavusi Lietuvos valstybė.
Kai kurių politikų sprendimai ne tik atvirai apnuogina politines pažiūras, bet ir visiškai nurengia krauju nulietą Lietuvos istoriją. Aikštėje, istorijos perspektyvoje persmelktoje krauju ir mirtimi, dabar pramoginės nuogybės. Šiuo metu Lukiškių aikštėje matomos teigiamos vaikų ir kai kurių suaugusiųjų emocijos leidžia daryti išvadą, kad šis politinis žaidimas įgaus ir duos startą kitoms kartoms dar drastiškiau išnaudoti krauju persmelktas vietas, paniekinti žuvusiųjų žmonių atminimą. Pliažas Medininkų žudynių vietoje, o gal prie Vilniaus TV bokšto, kur po tankų vikšrais irgi liejosi kraujas, o galbūt Kauno IX forte? Juk kiek čia dar liūdėsime ir verksime? Žinoma, aš ironizuoju, bet kad ir kaip ten būtų, nesu nusistatęs prieš Vilniaus šeimininką ir jo sprendimus, tačiau esu suinteresuotas saugoti tautos sąmoningumą dėl ateities.
Prisipažinsiu, akcija tikrai efektinga. Man ši idėja taip pat patiko – pliažas mieste. Tik, ko gero, kiekvienas kritiškai mąstantis lengvai įtars, kad tai buvo iš anksto gerai suplanuotas projektas – projektas daryti pliažą, kuris sutelktų visuomenės dėmesį ir nepaliktų abejingų. Dėl jo diskusijos virto net Užupio virtuvės puoduose ir yra užslėptas kodinis pavadinimas „Laisvė“ su tam tikru politiniu ketinimu gauti dėmesio.
Taip, Lietuva turi daug liūdnų vietų kaip ir kitos šalys, ir niekas dėl to nesiginčija. Tačiau kiekviena valstybė turi skaudžias istorines vietas, kurios augina, stiprina tautos valią, su kuriomis elgiasi subtiliai išsaugant praeities pamokas, jos dvasią. Žinoma, nors mirčių skaičius šiose dviejose vietose, palyginti su Aušvicu, gerokai skiriasi, Lietuva turi savo pagrindinę Lietuvos aikštę, kuri mena daugialypę aikštės istoriją, kurios vienas etapas – kartuvių kilpos 1863–1864 metų sukilimo dalyviams. Viena su laisve susijusi politinė organizacija teigia, kad buvo ne tik žudynės, bet ir linksmybės. Gal ir buvo, bet tikrai ne Lietuvos noru. Kai okupantas, suteikęs aikštei kitą pavadinimą, pastatęs tam tikrą paminklą, visais būdais siekė užgniaužti Lietuvos istorijos atminimą.
Bet ar to mums reikia ir dabar? Ar visuomenė savo, o ne okupanto noru dabar nori užmarštin nugramzdinti Lietuvos istorijos pamatus? Iš visuomenės reakcijos į Lukiškių pliažo projektą galima ramiau atsipūsti ir pasakyti – akivaizdu, kad ne. Jaunimas, tėvai, seneliai nepuolė į glėbį ir nepasidavė šiai euforijai. Pliažas tikrai nėra masiškai užpildytas, kaip gal buvo ketinama tai pamatyti. Tikrai sunku suprasti, kodėl buvo taip pasielgta, kai šalia teka Neris, yra Baltasis tiltas? Kodėl pliažo su tais pačiais jūros vaizdais neįrengus tenai? Toks akivaizdus dalykas sako tik viena, kad tam buvo ruoštasi tyliai ir labai skrupulingai. Tikslas – sukelti emocijas ir diskusijas, kad vienos politinės jėgos atstovai būtų girdimi ir matomi.
Ir pabaigai. Turime valstybinę aikštę. Tegu ji būna tokia graži, kaip ir dabar, – su hamakais, knygomis, fontanais, plazdenančia vėliava ar net skulptūra ir naujais subtiliais projektais. Rekreacinė, memorialinė, bet ne iššaukiančiai, nuogai pramoginė. Neužgaukime visuomenės atminties, jausmų, nes viskas ir taip labai trapu. Negalima vaikų pasaulėžiūros formuoti per vaikiškas jų emocijas, nes jie dar nesuvokia, kad ant tos žemės, kuri dabar slepiasi po dirbtiniu pliažu, kažkada stovėjo ir paskutines gyvenimo akimirkas kilpoje matė prieš okupantą kovoję lietuviai, kad ant tos žemės vėliau gulėjo jų kūnai. Šie smėlyje žaidžiantys vaikai atsimins ne šios aikštės istoriją…
PIRMININKAS. Kiek jums dar reikia laiko?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Baigiu. Šie žaidžiantys vaikai atsimins tikrai ne šios aikštės istoriją, bet kitokį pliažą. O ant šių emocijų susiformavusi pasaulėžiūra ir istorinės atminties trūkumas gali tapti pagrindu tolesnėje ateityje aikštėje įrengti ir atrakcionų parką. Taip po truputį ir yra sudaromos sąlygos trinti istorijos datas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Nė vienam iš šio įstatymo projekto teikėjų Lukiškių aikštė šiaip jau niekada nerūpėjo. Bet štai dabar ji sutvarkyta ir dabar jau galima turėti savo labai tvirtą nuomonę, kas ten galima, kas pridera ir kas ne. Įstatymų projektai vienas po kito registruojami Seime. Visos be išimties partijos lenktyniauja, kuri labiau paaiškins, kas ten turi vykti. Su labai retomis išimtimis, taip, pataisau, pataisau.
Kai valstybėje visus sudėtingiausius klausimus skaičiuoja biurokratai, geopolitinę reikšmę energetikoje turinčias tarptautines sutartis dėlioja valstybinių įmonių darbuotojai ir pasamdytos advokatų kontoros, skolinti milijardai valstybėje yra dalijami be biudžeto pakeitimų, Seimas nesugeba nė vieno subtilesnio klausimo šalyje išspręsti be Konstitucinio Teismo, politikams belieka mažas kambarėlis, kur jie gali susirinkti ir pasiginčyti dėl paplūdimio mieste. Visai nesvarbu, kad tai estetiškai suplanuota ir sutvarkyta teritorija, kad tokių objektų pilna Europos miestuose, tai nesvarbu. Nesvarbu, kad istoriškai tai buvo miesto aikštė, kurioje buvo visko – nuo turgaus ir riestainių prekeivių iki kartuvių, nuo Lenino sovietiniais laikais iki Dž. Lenono visai neseniai. Nei čiuožykla, nei laikinas paplūdimys nėra jokie paminklai ar monumentai laisvei. Mes esame paminklai laisvei. Aš tikiu, kad su šita laisve mes galime kur kas daugiau nuveikti. Ieškokime istorijos santykio su ateitimi, užuot skendę beprasmėje kovoje rašant tuščius ir antikonstitucinius įstatymų projektus, tokius projektus kaip šis.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas. Kviečiu į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šią savaitę, galima sakyti, sudrebino ne tik Vilniaus miestą, bet Lietuvos Respublikos aukščiausią įstatymų leidybos instituciją vienas faktas – miesto centre atsirado paplūdimys. Kaip pasakytų paprasti tautiečiai, tiesiog pliažas. Ar tikrai vieta čia tam pliažui? Aišku, geriau prie vandens telkinio, prie Neries, prie Baltojo tilto, pavyzdžiui. Aš ten žiūriu, kad pernelyg ilgai tvarkoma, ir tikrai kol kas nematau, kad ten būtų tokia galimybė.
Bet ar reikia mums pliažo įstatymo, tiksliau, Vilniaus Lukiškių aikštės paplūdimio įstatymo, aš labai abejoju, nes ir Teisės departamento pastabos yra labai rimtos. Trūksta tik vieno dalyko, kad galimas prieštaravimas Konstitucijai. Iš tikrųjų čia ne įstatymo projektas, čia labiau individualų teisės aktą primenantis projektas dėl vieno objekto, dėl vieno subjekto ir, galima sakyti, visiškai proginis. Tai yra dar vienas netikusių įstatymų leidybos pavyzdžių, kada priimame proginius teisės aktus dėl vieno įvykio, tai tas pats, jeigu būtume diskutavę, pasipiktinę, kad atsirado čiuožykla. Šalin čiuožyklą, kurios savaime neliks atėjus pavasariui, taip ir neliks to paplūdimio prasidėjus rudeniui. Žymiai geriau priiminėti sau naudingus įstatymų projektus, pagal kuriuos nereikia mokėti mokesčių už gamtos išteklius ir nedeklaravus savo asmeninių interesų, nustatant papildomai prichvatizuojamos žemės mažiausiai 4 hektarus. Skaičiuokite, 100 metrų į vieną pusę, 100 metrų į kitą, dauginkite ir minimaliai išeina 4 hektarai, neleidžiant niekam prieiti, vadinasi, naudotis tik man pačiam, nes ten stovi mano nuosavybė.
Lygiai taip pat, kai užmerkiame akis, kai pandemijos akivaizdoje visur kitur atlaisvinama, medikams vis labiau apribojamos galimybės dirbti, nors sakoma – jūs turite kuo greičiau, kuo daugiau aptarnauti ir teikti paslaugas pacientams. Tačiau suvaržymai yra tokie, kad faktiškai neįmanoma grįžti prie tos apimties, kuri buvo iki karantino. Kiek mirė žmonių per tą laikotarpį? Pasirodo, 10 % daugiau. Ministras aiškino, kad tai e. sistema streikuoja, tai dar kažkokios priežastys. Nesugebama išanalizuoti priežasčių, o priežastys turbūt labai paprastos – sutelkėme visą dėmesį į kovą su virusu, labai gerai, tačiau pamiršome tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kurie negavo paslaugų ir reikiamos pagalbos.
Šiandien, svarstydami šitą pliažo įstatymą, mes veliamės į savivaldos kompetencijos klausimus, kuriuos tikrai ne Seimui spręsti, juolab gerai pažymi Teisės departamentas, kad jau yra ne vienas teisės aktas, kuriame minima Lukiškių aikštė – tiek 1999 metų Seimo nutarimas, tiek Kultūros paveldo ir kiti įstatymai, kur nustatomas tam tikras statusas.
Tai palikime galimybę dirbti tiems, kieno tai yra kompetencija.
Dar vienas momentas…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Paskutinis sakinys, gerbiamas pirmininke. Užmiršote Konstitucinio Teismo vieną iš nutarimų, kuris pasakė, kad Seimas – tai ne prancūzų Konventas, kuris po revoliucijos pradėjo ne tik priiminėti įstatymus, pradėjo leisti juos įgyvendinančius poįstatyminius aktus, bet taip pradėjo bausmes skirti ir pagaliau vos nepuolė jų vykdyti. Seimas turi užsiimti įstatymų leidimu, o ne priiminėti savivaldos kompetencijai priklausančius teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nors mūsų nustatytas laikas baigėsi, siūlau dar suteikti žodį M. Adomėnui ir tikiuosi, kad jis taupys mūsų laiką. Prašom, Mantai.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų stengiuosi pasakyti trumpai.
Pradėsiu nuo to, kad aš tikrai nepritariu tam pliažui, kuris yra atsiradęs, bet man atrodo dar keisčiau ir dar labiau nepritariu įstatymo projektui, kuriuo štai tokią situaciją bandoma spręsti. Yra kažkas ydinga, kad tokią su istorine atmintimi susijusią ir kontroversijų kupiną situaciją bandome spręsti paprastu politinės daugumos būdu. Ir visuomenės susiskaldymas, kurį matėme šią savaitę, iš tikrųjų audringi ginčai, net jeigu jų ir siekė, ir pasiekė pliažą įkūrusi politinė jėga, man atrodo, jie rodo, kad iš tikrųjų nėra galima paimti tą situaciją, tiesiog uždėti ant jos, kaip akmenį užridenti įstatymo projektą.
Bet koks sutarimas ir bet kokia vieninga pozicija tokios prasmių ir kontroversijų pritvinkusios vietos atžvilgiu gali gimti tik visuomenės diskusijoje. Šis įstatymas bet kokią visuomeninę diskusiją iš tiesų užkerta. Kitaip tariant, ją nustumia į pogrindį tol, kol susiformuos nauja konsteliacija ir bus galima pakeisti dabar įstatymo projektą. Bet taip ir kovosime. Taip ir kovosime – kaip vėzdais – įstatymų projektais. Vienas įstatymo projektas prieš kitą.
Pasitikėkime visuomene. Tik visuomenės sutarimas, visuomenės išdiskutuota, išskaudėta, išsibarta įžvalga gali tapti pagrindu surasti sprendimą, kuris vėl nesukurs pilietinio karo sąlygų. Ar tai būtų tos kontroversijos tarp Vyčio ir bunkerio, ar dabar – būti pliažui ar nebūti. Nespręskime to įstatymu, nes pilietinė visuomenė pati turi teisę tą daryti ir turi teisę, kad iš jos nebūtų atimta erdvė diskutuoti ir kad nebūtų priimtas paprastas Seimo daugumos sprendimas, kuris įtvirtina dabar vieną siaurą dominuojančią perspektyvą šiame Seime.
Tai yra ilgas procesas ir aš tikrai siūlau nepriimti šio įstatymo, nes ne tokiais būdais reikia spręsti istorinės atminties problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiami kolegos už mintis. Mes dabar turėtume aptarti pataisas, nes dėl 3 straipsnio yra pataisų. Pranešėjas… Pirmoji pataisa yra Seimo nario P. Urbšio. Prašom pristatyti pataisų autorių. Joms komitetas nepritarė. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes vis dėlto priimame įstatymą, susijusį su reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės statusu. Ir tas siūlymas, kuris buvo ankstesniajame įstatymo projekte, yra faktiškai perkeltas ir suformuluotas kaip siūlymas dėl šio įstatymo projekto, kad dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas žuvusių už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį Laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas.
Tie, kurie kalba apie tai, kad negalima šito priimti, kad vyksta teismai ir po to bus tarsi kokios nors teisinės pasekmės, garantuoju, tikrai ne, nes mes ne kartą priimame įstatymus, kur yra teisminiai ginčai ir įstatymų straipsniai buvo koreguojami. Nekilo jokių konstitucinių kolizijų, nebent jeigu kas nors… mes turime kokį nors asmeninį interesą ir inicijuojame šias pataisas. Tada jau kita kalba.
Bet tie, kurie dabar nori balsuoti už šį įstatymą ir atmes mano siūlymą, iš tikrųjų bus veidmainiai, nes tikrai gali būti taip, kad tame teisme laimės vadinamoji A. Labašausko kalvelė.
Jūs dabar šiuo balsavimu atmesdami mano siūlymą iškeisite pliažą į A. Labašausko kalvelę. Jeigu jūs to norite, prašau – darykite, bet tada neapsimetinėkite, kad jūs esate tie didieji R. Šimašiaus kritikai. Kviečiu…
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šarknickas pristatys komiteto nuomonę, argumentus. Iš vietos norite?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti. Tuo metu pono P. Urbšio, kuris bando įvairiais tekstais įkalbinti Seimo narius ir siūlyti savo variantą, panaikinama visa esmė, ką mes norime visi kartu Lietuvoje sutvarkyti. Vadinasi, dingsta toks sakinys: „Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais.“ Aš noriu pabrėžti, kad tai, ką siūlo P. Urbšys, jis priėmimo stadijoje prie šito galės siūlyti šį savo variantą, nes P. Urbšio siūlymas leidžia ir toliau pliažui gyvuoti. Suprantate, kur čia yra šaknis. Būkite atsargūs. Gerbiamas Povilai, tikrai nesijaudinkite, mes juk galime kalbėti ir priėmimo stadijoje, jūs galėsite šitą dalyką siūlyti. Bet šiuo metu mes negalime kištis į teisinius procesus, kol jie vyksta. Būkite geras, supraskite.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Kadangi nesutariame, pirma nubalsuojame dėl pataisos, po to… Povilai, negaliu aš papildomai duoti laiko. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
Gerbiamieji Seimo nariai, na, aš tikrai stebiuosi, kas su žmonėmis pasidarė toje pirmoje kadencijoje baigiantis ketveriems metams. Na, tokio įžūlaus melo tikrai reta girdėti šioje salėje. Mano siūlymas nieko neišbraukia, mano siūlymas yra tik papildomas akcentas, kas yra memorialiniai akcentai.
PIRMININKAS. A. Ažubalis – už.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad čia prieš tai kalbėjo asmuo, kad tai sutrukdys kažkam, kažkokiems teisiniams ginčams, tai, kolegos, mes tada ir mokesčių įstatymų negalėtume priimti – jokių, nes visada, visą laiką Lietuvos Respublikoje vyksta kokie nors teisiniai ginčai, kurie gali turėti tam tikrų kolizijų su tuo, ką mes čia priimame. Čia yra absurdas. Čia reikia ilgai galvoti, kad sugalvotum tokią nesąmonę. Kolegos, aš nesuprantu, kaip iš viso galima tokius dalykus kalbėti? Pasitikslinkite su teisininkais, eikite, kalbėkite su jais, gal jie jus apšvies. Kolegos, siūlau balsuoti už P. Urbšio pataisą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario P. Urbšio pataisos. Kas ją palaiko, balsuoja už, jai komitetas nepritarė, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 59 Seimo nariai: už – 25, prieš – 6, susilaikė 28. Nepritarta.
Yra dar kita dėl to paties straipsnio pataisa Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Ažubalio. Kas pristatys, Vilija? Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano pataisa yra kompromisas. Aš išgirdau argumentą dėl tų neva vykstančių teisinių ginčų ir tiesiog sutrumpinau. Ji skamba taip ir papildo būtent 3 straipsnį, o ne ką nors išbraukia: „Dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms.“ Tik tiek. Aš siūlyčiau tą palikti, kadangi vis dėlto tai yra labai svarbus akcentas norint apsaugoti nuo vandalizmo aktų ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti, ar aš paskui per motyvus galėsiu kalbėti, ar ne? Jeigu ne, tai dabar pasakysiu.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Už ir prieš, kai ateis laikas.
PIRMININKAS. Savo vardu galite.
I. Haase – už. (Balsas salėje: „Galima dėl vedimo tvarkos?“) Prašau? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke…
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Tiesiog nesuprantu, kodėl šitas… Popietė ir visa kita, visi pavargę, bet jeigu yra komiteto nuomonė, prašau pranešėją ateiti į tribūną ir nemaišyti komiteto pozicijos su savo motyvais, kas dabar vyksta…
PIRMININKAS. Teisinga pastaba. Aš kviečiau, bet Robertas nenorėjo eiti, bet ką darysi. (Balsai, juokas salėje)
I. Haase – už pataisą.
I. HAASE (TS-LKDF). Jeigu būtų galima laiką atsukti atgal… (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū už pastabą. Gerai, viskas, galite. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Galiu kalbėti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, taip.
I. HAASE (TS-LKDF). Tai bus dvi minutės.
PIRMININKAS. Jūs jau baigėte? (Balsai salėje)
I. HAASE (TS-LKDF). Kad jūs nedavėte pakalbėti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, atsiprašau. (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai, gerai. Problemų nėra. Tvarka.
PIRMININKAS. Pateikite esmę.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritariu. Gerai. Tvarka.
PIRMININKAS. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Už nepritarimą – 4.
PIRMININKAS. Dabar I. Haase. Prašom – už.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkui už tą suteiktą malonę, kad galima pasisakyti. Aš manau, kad pasiūlymas, kurį pateikė Vilija ir Audronis, yra labai svarbus ir reikšmingas, nes užkerta kelią bet kokiems sprendiniams, kurie galimai gali plačiai interpretuoti siūlomo įstatymo teisinio reguliavimo nuostatas. Kaip dominuojantis akcentas, tai yra imperatyvo nustatymas suponuoja, kad su Lukiškių aikšte nebus galima elgtis taip, kaip kiekvienam šauna į galvą. Buvo pasakyta, kad tai gerai suplanuota akcija, projektas. O kodėl gi nebuvo nieko daroma nuo 2017 metų, nes yra įstatymo projektas, kuris padėtas į stalčių ir kuris iki šiol guli tame stalčiuje?
Noriu palinkėti visiems, kad pagarba skaudiems įvykiams, kovotojams ir žuvusiems, jų atminimui būtų mūsų širdyse visur, visada ir visame kame, o ne tik, kai atsiranda kokie nors visokie pliažai. Aš siūlau balsuoti už pasiūlymą, už pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šarknickas – prieš dabar.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū gerbiamai Seimo narei I. Haasei už pastabas. Jūs minėjote, kad nuo 2017 metų nebuvo nieko daroma. Mes visi tą priežastį žinome, kodėl nebuvo. Pasikartosiu – negalime kištis į teisminius dalykus. Vienas dalykas. (Balsai salėje)
Kitas dalykas. Kolegos, kodėl nebuvo daroma 21 metus, nes nutarimas buvo prieš 21 metus? Kur tada visi buvo? (Balsai salėje) Atkreipkite ir į tai dėmesį. Kadangi yra perteklinis žodelis įrašytas gerbiamos Seimo narės, taip pat ir Teisės departamentas teigė, kad tai yra perteklinis, iš esmės mūsų visų sutampa nuomonė. Tiesiog tas žodis yra perteklinis. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. I. Haase – dėl vedimo tvarkos.
I. HAASE (TS-LKDF). Norėčiau pareplikuoti gal gerbiamam R. Šarknickui, kad teisminiai ginčai visiškai neturi jokių sąsajų nei su tuo įstatymo projektu, kuris guli stalčiuje, nei su šiuo įstatymo projektu, kurį šiandien svarstome. Ten yra susiję su viešaisiais pirkimais. Kaip išspręs teismas viešuosius pirkimus, visiškai neturi įtakos tiems įstatymų projektams, nes juose yra bendros nuostatos, kurios bus taikomos nepaisant to, kaip teismas išspręs ginčą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal išspręsime balsavimu? A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš irgi repliką. Gerbiamieji, šis pasiūlymas tinka bet kokiam projektui, taip pat ir daug emocijų sukėlusiam A. Labašausko. Bet kokiam.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių V. Aleknaitės-Abramikienės, A. Ažubalio pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas dėl pataisos, kuriai komitetas, primenu, nepritarė.
Kolegos, balsavo 58 Seimo nariai: už – 16, prieš – 9, susilaikė 33. Nepritarta.
Motyvai po svarstymo. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Suprantu, kad šis įvykis sukėlė mums visiems tam tikrų emocinių reiškinių, mes tą jaučiame ir salėje, bet aš kartu noriu visiems padėkoti. Vienaip ar kitaip, nors ir turime skirtingas nuomones, mes vis tiek prieiname prie vieno konsensuso, sutarimo. Mes žinome, vardan ko. Vienas ir pagrindinis dalykas, kad ta pati Lietuvos Lukiškių aikštė būtų saugoma, gerbiama visos visuomenės. Čia yra viena Lietuva iš esmės. Kviečiu balsuoti už. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai R. Šimašius, liberalas, yra daug sąžiningesnis prieš savo rinkėjus. Jis neapsimetinėja, jis daro. Daro tai, kas jam atrodo esanti laisvė. Tie, kurie jį kritikuoja, pagrindiniai to iniciatoriai ar stūmėjai iš valstiečių pusės, atmetę siūlymą, kad Vytis būtų pagrindinis akcentas, – jūs esate tie, kurie bendrininkaujate su juo. Iš esmės būtent dėl A. Labašausko kalvelės skandalingas faktas. Kultūros paveldo departamento pareigūnai surašo reikalavimą, nes yra nustatyta pažeidimų dėl vertingų savybių. Jūsų deleguotas kultūros ministras duoda neteisėtą nurodymą, kad šis reikalavimas nebūtų nusiųstas R. Šimašiui. Jeigu nebūtų to stogavimo, nuolaidžiavimo R. Šimašiui, nebūtų šito pliažo. Dabar jūs, atmesdami siūlymą dėl Vyčio, atvėrėte kelią būtent šiai kalvelei, kurią bandote viešai kritikuoti. Neapsimetinėkite tada. Pikčiausias yra tas, kuris apsimeta, kad yra patriotas. Tas yra didžiausias Lietuvos išdavikas.
PIRMININKAS. R. Šarknickas jau kalbėjo. Vienas – prieš, vienas – už. Sutarimo nėra. Balsuojame po svarstymo dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymo projekto Nr. XIIIP-5022. Po svarstymo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 61 Seimo narys: už – 44, prieš – 12, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta. Svarstysime kitame Seimo posėdyje, greičiausiai pirmadienį arba antradienį.
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais“ projektas Nr. XIIIP-3912(2) (svarstymas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais“ projektas Nr. XIIIP-3912. A. Gumuliauskas. Kviečiu į tribūną. Svarstymas. (Balsai salėje) Atsiprašau, akademikas E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, dėl J. A. Pabrėžos metų svarstė komitetas. Išvada yra štai tokia: bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu A. Gumuliauską, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Prašau, pirmininke.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dėl motyvų? (Balsai salėje) Diskusija. Kviečiu A. Vinkų. Atsisakote? (Balsai salėje) Į tribūną, į tribūną. Čia pasisakymas. Prašom. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, atsižvelgiama į tai, kad 2021 metais bus minimos mokslininko, pedagogo, botaniko, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos 250-osios gimimo metinės. Jis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, išleido lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, sukūrė Žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą, išleido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinius, parašė medicinos veiklų.
J. A. Pabrėža yra gimęs Skuodo rajone, mokėsi Vilniaus universitete, vėliau Pranciškonų vienuolyne ir yra garsus, žmonių laikomas gydytoju, kuris gydė žolelėmis, gydė kiekvieną žmogų, ypač vargšus, nelaimingus, žmones su negalia. Lietuvoje jis garsėja kaip žymi asmenybė. O Kretingos krašte, senuosiuose kapuose, yra jo koplyčia, muziejus, kuriame kiekvieną dieną visais metų laikais yra gėlių, dega žvakelės. Žmonių širdyse ir mintyse jis yra šventasis ir turi didžiulį didžiulį mobilizuojantį poveikį mūsų elgsenai.
Tad, brangūs kolegos, pasitinkant gimimo 250-ąsias metines, kviečiu jus, Seimo narius, balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Motyvai. (Balsai salėje) Jeigu S. Tumėnas atsisakytų, galime bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū, pritarta.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4441(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4441. Taip pat kviečiu akademiką E. Jovaišą. Prašom, kolega.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Seime, komiteto sprendimas yra pritarti išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Gumuliauską, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komisijos išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pasisakyti A. Ažubalį. Atsisako. Dėl motyvų? Nėra. (Balsai salėje) A. Vinkus turbūt pritaria. Kolegos, galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projektas Nr. XIIIP-4680(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projektas Nr. XIIIP-4680. Taip pat kviečiu akademiką E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl kviečiu A. Gumuliauską. Gerbiamas komisijos pirmininke, dėl V. Mačernio metų.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. S. Tumėnas norėtų kalbėti. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Taip, norėčiau kalbėti, nors daug kas nori, kad nekalbėčiau. Bet kalbėti reikia, nes mums, man regis, šiek tiek trūksta poezijos šitoje salėje. Ir V. Mačernio metai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, netrukdykite.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …verčia būtinai eiti ir kalbėti, ir pasakyti kokį nors vieną posmą. Prieš antradienį vienas kolega kalbėjo, kad mums reikalinga vadybos kaita, kad nesipyktume. Aš manyčiau, kad mums reikalinga ne tik vadybos kaita, bet ir vertybinis požiūris, reikalinga vertybinė kaita ir kartais net Seimo salėje, man regis, reikalingas vienas kitas poetinis žodis. Nes pavyzdžiui, ypač dabar, po karantino pandemijos, V. Mačernis išsako abejonę ir kartu nuramina mus sakydamas:
Iš kur „šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus.
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.“
Ar neprasmingi žodžiai? Ar jie mums nereikalingi čia, šitoje salėje? V. Mačernis, tragiško likimo poetas, Žemaitijos sūnus, gimė kaip tik birželio 5 dieną. Jo gyvenimas ir kūryba aktuali mums visiems, jo gyvenimo žingsniai atkartojo skaudų ne vieno lietuvio likimą, o jo intelektuali ir intertekstuali poezija yra lietuvių literatūros aukso fondas, maitinantis tautos gyvybines galias. O dabartinis pasaulis su COVID pandemija mums priminė, jog gyvenimas gali tapti vizija, o vizija gali tapti gyvenimu. Apie ką ir kalbėjo V. Mačernis.
V. Mačernis buvo ieškantis žmogus, studijavęs anglistiką, literatūrą, lituanistiką, kitaip sakant, buvo didelio akiračio interesų ir kūrybinės valios asmenybė. Ir šiandien, neabejoju, jis būtų visuomenės lyderis, kurį norėtų išgirsti, suvokti įvairiausių grupių atstovai, nes erudicija, kūrybiškumas visada buvo ir, tikiu, bus vertybė. V. Mačernis gali būti pavyzdys dabartinei Lietuvos jaunajai kartai, nes liudija valios, erudicijos ir tikro patriotiškumo sintezę.
V. Mačernis kūrė ne literatūrą, jis kūrė didžiąją literatūrą, vertingą literatūrą, gyveno ne šalia meno, bet meno pasaulyje. Jis nespėjo išleisti nė vieno poezijos rinkinio, bet pomirtiniai jo rinkiniai žinomi šiandien ir Lietuvoje, ir išeivijoje.
Per karantino problemas Seime užsitęsė V. Mačernio… paskelbimo procedūra, bet kai skaičiau karantino metu V. Mačernio eiles, tai net jo rinkinių pavadinimuose įžvelgiau sąsajų su šių dienų įvykiais: „Vizijos“, „Žmogaus apnuoginta širdis“, „Po ūkanotu nežinios dangum“.
V. Mačernis žuvo traukdamasis į Vakarus, pavytas atsitiktinio artilerijos sviedinio, visai netoli savo namų – Šarnelės, kur ir ilsisi, pasak V. Kubiliaus, po Šarnelės kalnelio medžiais ir poezijos nemirtingumo dangumi, po Žemaitijos ir visos Lietuvos dangumi.
Grįžtu prie to, kuo pradėjau. Mums trūksta poezijos žodžio, kad būtume geresni ir tauresni, ir to mus moko V. Mačernis sakydamas:
Praeinančiam pasaulyje praeisiu,
Kasdien suduždamas, bet išdidus:
Mylėdamas skurdžiosios žemės vaisių
Ir moteris, ir saulę, ir sapnus.
[…]
Ir atsisveikinęs mostu tik su svečiais,
Palikęs žiburius toliau jų šventei degti,
Išeisiu vienišas į amžinąją naktį.
Taigi kviečiu pritarti šiam Seimo nutarimui ir paskelbti 2021 metus Vytauto Mačernio metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, yra dėl motyvų? Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašau? V. Juozapaitis norėtų? Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, jeigu jau apie eiles pradėjome, tai iš tikrųjų ačiū, gerbiamas Stasy, kad šioje bendruomenėje, ar kaip mus pavadinti, nežinau, kaip bendruomenę, tiesiog žmonės, kurie čia yra, pagaliau išgirdo tokias sąvokas, kurios turbūt retai apsilanko jų gyvenime, bent jau sprendžiant iš tų veiksmų, kurie čia vyksta, ir iš tos veidmainystės, kuri čia klesti.
Šiaip turėtume pradėti turbūt ir kiekvieną savo darbo dieną nuo eilių skaitymo, jeigu jau melstis neišeina. Be jokios abejonės, tokia pamoka yra labai laiku ir vietoje, ypač kuomet dabar dar neleidžia net pasakyti ir būtinai prieštarauja ponios, mielos, simpatiškos, bet jos, na, niekaip nesutinka su V. Mačernio kūryba ir joms nepatinka visa tai, kas yra šiek tiek aukščiau to buitinio suvokimo lygmens.
Bet ačiū, ačiū, kad Seimas šiandien priims po svarstymo tokį sprendimą, ir aš tikiuosi, kad ta pavardė ir visos kitos pavardės, kurios daro mus kilnesnius, jeigu turime kokių spragų iš savo mokyklų, išsilavinimo, ačiū Dievui, jeigu Seimas tas spragas bent šiek tiek užtaisys. Išties paskaitykime poezijos, paklausykime muzikos. Tikrai, mieli ponai, tapsime geresni. Aš jau baigiau, galite man išjungti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nėra prieštaraujančių. Galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“.
16.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektas Nr. XIIIP-4945(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – taip pat nutarimas „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektas Nr. XIIIP-4945. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komitetas svarstė ir išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat kviečiu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką A. Gumuliauską pristatyti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komisijos balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių pasisakyti? Nėra. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Primenu, po svarstymo.
16.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4453(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4453. Taip pat kviečiu E. Jovaišą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komisijos balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Ažubalis? Atsisako. Kolegos, gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Lukšos-Daumanto metais“ projektas Nr. XIIIP-4994(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Lukšos-Daumanto metais“ projektas Nr. XIIIP-4994. Taip pat kviečiu E. Jovaišą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, svarstėme – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komisijos balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta po svarstymo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4994.
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ projektas Nr. XIIIP-4760(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ projektas Nr. XIIIP-4760. Kviečiu A. Gumuliauską, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką. Svarstymas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dėl dokumento kelias pastabas pareiškė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Buvo viena – jai pritarta. Antrai taip pat pritarta. Pritarta trečiai, ketvirtai, penktai, šeštai, septintai. Visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms yra pritarta. Sprendimas yra iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos redakcinius pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūs čia ir už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, taip? Tada už komitetą taip pat prašom pristatyti. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šį klausimą svarstė birželio 15 dieną. Taip pat buvo pritarta minėtoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, taip pat Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos keturiems pasiūlymams. Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl motyvų? P. Urbšys? Atsisako.
Kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, įstatymo projektui Nr. XIIIP-4760 pritarta.
16.40 val.
2020 m. birželio 30 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir antradienio – būsimo Seimo posėdžio darbotvarkė. Kviečiu V. Pranckietį, Seimo Pirmininką, pristatyti. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, taip, pradėkime nuo pirmadienio. Pirmadienį valdyba paskelbė nenumatytą posėdį. Ta darbotvarkė yra tvirta, nejudinama ir tokia, kokia paskelbta.
O antradienio posėdžio darbotvarkę turiu garbės ir pareigą pristatyti čia, tai yra visų tų įstatymų, kuriuos svarstėme (originalių – 33), įstatymų ir nutarimų priėmimai. Jeigu su visais, dar jų ir daugiau. Posėdis numatomas iki 16 val. 40 min., ir turime papildyti darbotvarkę Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3851, dėl jo buvo paprašyta pertrauka šiame posėdyje. Daugiau jokių pakitimų nėra. Turime pabaigti antradienį sesiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. G. Skaistė pirmoji. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų dėl Transporto lengvatų įstatymo. BFK svarstė, pritarė ir norėtųsi kažkaip šioje sesijoje ir pabaigti. Aš manau, kad galėtume tikrai įtraukti į darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Apie ką?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Transporto lengvatų įstatymas. Dėl vaikų, kurie važinėja priemiestiniu transportu priemiestiniais maršrutais. Toks siūlymas būtų įtraukti į darbotvarkę. Jūs, kaip Pirmininkas, vis tiek sudarote darbotvarkę. Tiesiog ne kaip klausimas, o kaip pasiūlymas.
V. PRANCKIETIS. Yra galimybė nebent į antradienio, bet turime pažiūrėti tiksliai. Kokia yra stadija? (Balsai salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Yra pritarta po pateikimo, svarstyta komitete. Komitete pritarta. Dabar turėtų būti svarstymo stadija.
V. PRANCKIETIS. Turėtų būti svarstymas. Vis tiek nepabaigtume iki rudens.
PIRMININKAS. Tai jau reikės kitu būdu įtraukti į darbotvarkę. Ačiū, Pirmininke, atsakėte į visus klausimus. Kolegos, galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir kviečiu pareiškimą skaityti N. Puteikį, nors jo nematau. (Balsai salėje) Tuomet registruojamės. (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau. Sustabdykite registraciją. Pirmininke, prašom.
16.42 val.
Informaciniai pranešimai
V. PRANCKIETIS. Turbūt reikėtų pabrėžti, kad pirmadienį posėdis 14 valandą, nuo 14 valandos.
PIRMININKAS. Taip, 14 valandą, turint galvoje, kad yra visokių kitokių renginių iki tol. Kolegos, registruojamės.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 44 Seimo nariai. Popietinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.