LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 6, 14 ir 141 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-11-23 Nr. XIVP-2
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreipiame dėmesį, kad projekto įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 231 dalyje apibrėžiamos sąvokos „statomasis tinklas“ turinyje siūloma išbraukti nuostatas, kad naudojant statomąjį tinklą Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas Kuršių mariose būtų leidžiama specializuotoji stintų žvejyba. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar projektu yra siūloma uždrausti Kuršių mariose stintų žvejybą statomaisiais tinklais, ar projekto nuostatose siūloma tik panaikinti statomųjų tinklų Kuršių mariose naudojimo būdą (minėtas tinklas inkaruojamas iš abiejų galų), jei yra ir kitų statomųjų tinklų naudojimo būdų.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose siūloma panaikinti tokias žvejybos reglamentavimo priemones kaip Kuršių marių žvejybos zonų ribų ir žvejybos barų nustatymą. Kaip jau yra minėta, pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas Kuršių mariose būtų leidžiama specializuotoji stintų žvejyba. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl Kuršių mariose specializuotoji stintų žvejyba būtų vykdoma nenustačius žvejybos zonų ir barų ir, ar toks žvejybos teisinis reguliavimas užtikrintų racionalų Kuršių mariose stintų išteklių naudojimą. Svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas ir pagrįstumas.
4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji stintų žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik polderiuose ir privačiuose vidaus telkiniuose“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Projekto nuostatose nustatomi nauji draudimai (pavyzdžiui, valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose uždraudžiama specializuotoji seliavų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba žuvų gaudyklėmis, taip pat uždraudžiama kitų rūšių žuvų žvejyba vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha) ūkio subjektams užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse. Pažymėtina, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra pakankamai aiškūs motyvai (objektyvūs, pagrįsti žuvų išteklių tyrimais), kuriais remiantis siūloma apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį žvejybos reglamentavimo priemonės (tarp kurių yra ir žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose bei tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas) nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras; žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Be to, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas žuvų išteklių naudotojai neturi teisės gauti nuostolių atlyginimo, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Įvertinus šias keičiamo įstatymo nuostatas bei aiškinamajame rašte nurodytus teikiamo projekto tikslus, manytina, kad projektu siūlomas nustatyti verslinės žvejybos apribojimas valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose laikytinas ne žvejybos reglamentavimo priemone, o žvejybos, kaip ūkinės veiklos, apribojimu.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybė, keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas ar apskritai nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta, tačiau keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti inter alia Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, suponuojančio ir įgytų teisių apsaugą. Konstatuota ir tai, kad jeigu ūkio subjektas pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgijo teisę užsiimti tam tikra ūkine veikla ir šią teisę įgyvendino, keičiant tokios ūkinės veiklos teisinį reguliavimą taip, kad yra pabloginamos šios ūkinės veiklos sąlygos arba ši ūkinė veikla apskritai nutraukiama, atsižvelgiant į tai, dėl ko minėtos ūkinės veiklos teisinis reguliavimas yra keičiamas ir kokiu mastu jis yra keičiamas, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo.
Pagal keičiamo įstatymo nuostatas ūkio subjektas, siekiantis užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y., jis turi turėti leidimą šiai veiklai vykdyti, turi būti įgijęs teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, kuri suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu ne trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekto nuostatose neturėtų būti nustatyta nuostolių kompensavimo tvarka ūkio subjektams, kurie dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo prarastų galimybę užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies redakcija neatitinka projekto lyginamajame variante pateiktos projekto 4 straipsniu keičiamos įstatymo 141 straipsnio 3 dalies redakcijos. Be to, projekto lyginamajame variante keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies nuostatos išdėstytos nesilaikant teisės technikos reikalavimų, iš kurių neaišku, ar keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 5 punktas lieka galioti ar yra naikinamas, o yra keičiamas šios dalies 4 punktas, nors iš projekto nuostatų matyti, kad yra naikinamas 4 punktas, o lieka galioti 5 punktas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokios redakcijos nuostatos yra projekto rengėjų siūlomos.
6. Pagal projekto nuostatas priimtas įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktuose nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo vėlesnį įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Įstatymą įgyvendinančiose nuostatose turėtų būti nustatyta kuri (-ios) valstybės institucija (-os) iki įstatymo įsigaliojimo turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
7. Kadangi projektu siūloma nustatyti naujus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse, keisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo principus (pagal projekto nuostatas vidaus vandenų telkiniuose leidus tik specializuotą stintų žvejybą, nėra aišku, ar projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti apribojimai yra racionalūs ir pagrįsti), o pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]