LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL STATUTO “DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 145 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO

 

2017-06-27  Nr. XIIIP-939

Vilnius

 

 

    Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

          1. Projekto pavadinimas dėstytinas taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

STATUTAS

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 145 STRAIPSNIO PAKEITIMO“.

          2. Projekto 1 straipsnyje dėstoma siūlomų pakeitimų esmė formuluotina taip: Pakeisti (išskirta – mūsų) 145 straipsnio 3 dalį (toliau – kaip projekto tekste).

          3. Projekto 1 straipsniu teikiamas siūlymas Seimo statuto 145 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Seimas ¼ Seimo narių siūlymu gali priimti sprendimą, jog nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo išvada gali nebūti teisės akto projekto lydinčiuoju dokumentu, pristatomu kartu su teisės akto projektu svarstymų Seimo komitetuose ir Seimo posėdyje metu, abejotinas šiais aspektais.

          Pirma, pažymėtina, kad nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas užsakomas Seimo vardu, Seimo kanceliarijai vykdant viešojo pirkimo procedūrą įstatymų nustatyta tvarka, šiam įvertinimui pirkti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Todėl, nusprendus, kad teisės akto projekto teisėkūra iš esmės vyksta neatsižvelgiant į įvertinimą, jo kartu su teisės akto projektu nepristatant, nesvarstant, valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos teisėkūros procese nereikalingam, pertekliniam dokumentui pirkti, t.y. naudojamos neracionaliai, netaupiai.

           Antra, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalį nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas gali būti užsakomas ne dėl bet kokio teisės akto projekto, o tik dėl tokio, kuriuo siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją). Iniciatyvą užsakyti tokį įvertinimą gali pareikšti ne tik 1/5 Seimo narių grupė, bet ir pagrindinis komitetas. Tai suponuoja prielaidas manyti, kad ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas gali būti objektyviai reikalingas teisėkūros procese. Todėl projekto 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus.

          Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Šiuo metu galiojanti Statuto 145 straipsnio nustatyta ekspertinio vertinimo tvarka leidžia susiklostyti situacijoms, kai 1/5 Seimo narių teikimu sustabdoma teisėkūros procedūra, o Seimas (t.y. visi Seimo nariai) negali kvestionuoti tokio ekspertinio vertinimo pagrįstumo ir tikslingumo <...>“. Siekiant išspręsti čia įvardytas kolizines situacijas, siūlytina svarstyti nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo užsakymo procedūros pakeitimą, pavyzdžiui, nustatant, kad toks įvertinimas užsakomas, jei pagrindinio komiteto arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių iniciatyvai užsakyti įvertinimą pritaria Seimas tam tikra balsų dauguma ar pan.

          4. Projekto 1 straipsniu keičiamos Seimo statuto 145 straipsnio 3 dalies tekste vartojama terminologija tikslintina ir derintina su Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje vartojamais terminais – „nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas“ (o ne „ekspertinis vertinimas“), „teisės akto projektas“ (o ne „teisės aktas“), „teisės akto projekto lydintysis dokumentas“ (o ne „teisės akto lydintysis dokumentas“).

          5. Po projekto tekstu nurodytinas Seimo statutą pasirašantis valstybės pareigūnas – Seimo Pirmininkas.

 

 

Departamento direktorius                                                                                       Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]