LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 112 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
(XIVP- 843)
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė; Kviestieji asmenys: Seimo narys Lukas Savickas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko; Seimo narys Simonas Gentvilas; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės sk. vyresnioji patarėja Rūta Juršaitė; Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Almeda Kurienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
|
|
|
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: |
|
|
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-16 |
|
|
|
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. |
Nepritarti |
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
|
|
1.2 |
|
|
|
|
Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje reguliuojamos sutrumpintos darbo laiko normos asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
Sutrumpinto darbo laiko normos nustatymas šiuo atveju logine seka koreliuoja su šios dalies pradžios turiniu. |
|
1.3 |
|
|
|
|
3. Tikslintina siūloma DK 112 straipsnio 4 dalies formuluotė „darbo norma“, reikėtų vartoti formuluotę „darbo laiko norma“.
|
Pritarti |
|
|
1.4 |
|
|
|
|
4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu. |
Pritarti |
|
|
2. |
Europos teisės departamentas 2021-01-06 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, teikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu: „ 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją“.
|
Eil. Nr. |
Išvados teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada 2021-09-22 |
|
|
|
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas“. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo normą, darytina išvada, jog valstybės tarnautojams bus taikytina nauja socialinė garantija numatyta įstatymo projekte. Pažymėtina, kad panašiai santykį su kitais darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančiais įstatymais reguliuoja ir Vidaus tarnybos statutas (7 straipsnio 3 dalis), Prokuratūros įstatymas (24 straipsnio 1 dalis) ir kt. Pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjų tikslas, išdėstytas projekto aiškinamajame rašte – didinti viso viešojo sektoriaus patrauklumą. Jeigu kiltų abejonių dėl to, ar siūloma formuluotė apima visus asmenis, dirbančius ar tarnaujančius viešajame sektoriuje – jį gali būti pakoreguoti projekto tobulinimo eigoje. Konstitucinis Teismas (2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų savaime nėra laikytinas diskriminaciniu. Vertinant Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo projekto atitikimą šiems principams, turėtų būti, visų pirma, įvertinta tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nepablogina privataus sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų, nesumažina jiems teikiamų socialinių garantijų apimties. Siūlomas teisinis reguliavimas tik suteikia viešojo sektoriaus alternatyvą: atsisakyti vienos socialinės garantijos (vaiko priežiūros atostogų ir su jais susijusių išmokų) ir tam tikram laikotarpiui (iki vaikui sukaks 3 metai) gauti sutrumpintą darbo laiko normą. Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai skiriasi tarpusavyje iš esmės (neatsitiktinai viešojo sektoriaus darbuotojams ir šiuo metu taikomos papildomos socialinės ir ekonominės garantijos, kurių nėra privačiame sektoriuje (papildomos atostogų rūšys, einamų pareigų ir darbo užmokesčio išsaugojimo garantijos ir pan.): - atliekamomis funkcijomis. Privataus sektoriaus pagrindinis tikslas – tenkinti privačius interesus, siekti pelno, viešojo sektoriaus pagrindinis tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Neatsiejama ir pagrindinė viešojo sektoriaus dalis – valstybės tarnyba, kuriai priskirtas ypatingas konstitucinis statusas. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime) iš Konstitucijos išplaukia eilė specifinių reikalavimų valstybės tarnybai, kurie nėra taikomi privataus sektoriaus darbuotojams: valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka, neutrali politinio proceso dalyvių atžvilgiu, valstybės tarnybos sistema turi būti organizuota ir veikti taip, kad būtų užtikrinamas viešojo intereso garantavimo tęstinumas pasikeitus politinei valdžiai. Įgyvendinti šias funkcijas valstybės tarnautojams padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis. - taikomais reikalavimais. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo, lojalumo valstybei reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą: „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Tai suponuoja gana aukštus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (pirmiausia tiems, kurie sprendimus priima vienasmeniškai)“ (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).Tam tikra apimtimi šie specifiniai reikalavimai taikomi ir kitiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, kurie padeda valstybės tarnautojams. - finansavimu. Privataus sektoriaus darbuotojai finansuojami (gauna atlyginimus ir socialines bei ekonomines garantijas) iš privačių darbdavio uždirbtų lėšų. Teisinis reguliavimas privalo jiems garantuoti tam tikrą socialinių ir ekonominių garantijų minimumą (tam skirti teisės aktai reguliuojantys pvz., minimalų darbo užmokestį, minimalias kasmetines atostogas ir kitus klausimus), bet papildomos garantijos suteikiamos darbdavio nuožiūra, atsižvelgiant į jo finansines galimybes. Kitaip būtų pažeistas Konstitucijos 46 straipsnis (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva). Viešojo sektoriaus darbuotojų socialines ir ekonominės garantijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų (išskyrus valstybines įmones). Jų sudarymo, naudojimo tvarkos iš esmės skiriasi nuo privataus darbdavio piniginių fondų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas preziumuojama leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų (viešojo sektoriaus darbuotojui grįžus anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų bus sustabdytas vaiko priežiūros išmokų mokėjimas, o sutrumpintą darbo laiko norma arba negeneruos jokių kaštų (pasaulinė (Islandija, Švedija, Japonija) praktika rodo, jog darbo laikos normos sutrumpinimas nesumažino, o padidino darbuotojų darbo efektyvumą), arba šie kaštai bus nežymus ir juos galima bus kompensuoti sutaupytomis lėšomis). Tuo tarpu privačiame sektoriuje darbo laiko normos sutrumpinimas tam tikrais atvejais generuotų papildomus kaštus privačiam subjektui. Be to, pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų – suteikiant alternatyvią darbo ir šeimos interesų derinimo priemonę paskatinti tėvus anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų ir tokiu būdu mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, kuris valstybės tarnyboje siekia 10 proc. (valstybės tarnyboje jis yra ypač skausmingas dėl problemos mąsto – virš 70 proc. valstybės tarnautojų sudaro moterys), bet ir didinti viešojo sektoriaus darbdavių patrauklumą darbuotojams. Pažymėtina, kad šis patrauklumas ir pritraukimas geriausių specialistų bei jų migracijos į privatų sektorių sustabdymas yra ypatingai svarbus turint mintyje tuos tikslus, kurie pagal Konstituciją keliami viešajam sektoriui. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Profesionalūs valstybės tarnautojai, pareigūnai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir/arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Šias funkcijas įgyvendinti jiems padeda valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog „Iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą kyla ir piliečių konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą sąsaja su kitomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, glaudžiai susijusiomis su kiekvieno žmogaus konstitucine teise į darbą: teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teise gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šios teisės valstybės tarnautojui turi būti garantuojamos ne mažesniu mastu, negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio jų įgyvendinimas gali turėti tam tikrų ypatumų. Tas pats pasakytina apie kitas Konstitucijoje įtvirtintas socialines ir ekonomines teises. (...) Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.“ Taigi valstybės tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams turi būti garantuotos ne mažesnės socialinės ir ekonominės teisės bei garantijos, negu kitiems darbuotojams. Bet tai nereiškia, kad jiems negali būti suteiktos didesnės apimties teisės ir garantijos siekiant valstybės tarnybą ar plačiąja prasme – viešąjį sektorių, padaryti patrauklesniu, užtikrinti jo stabilumą ir tinkamą funkcijų įgyvendinimą. Sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. |
Atsižvelgti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (argumentai):
7.1. Sprendimas ir siūlymas: Pritarti įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir Seimo narių Luko Savicko, Tomo Tomilino ir k.t. 2021 m. spalio 21 d. pasiūlymą.
8. Balsavimo rezultatai: 6 - už;1- susilaikė; (prieš – nebuvo).
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Arūnas Valinskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius
Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė