LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196
45 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Įstatymo PROJEKTO

2023-10-30 Nr. XIVP-2943(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Pilietybės įstatymo 45 straipsnio „Įstatymo įgyvendinimas“ 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas (pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis kelias pilietybes įgijo gimdamas) taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai per nustatytą terminą pateikia prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais.

Projektu siūloma panaikinti Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus tokiam prašymui pateikti – per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Kaip pažymėta projekto aiškinamajame rašte, projektu siekiama suteikti galimybę asmenims, nespėjusiems pateikti tokio prašymo nustatytais terminais, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Dėl šio siūlymo laikomės Teisės departamento 2023 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. XIVP-2943 išdėstytos pozicijos, kad panaikinus Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus, iš kurių iki šiol aktualus tėra tik vienas – iki vaikui sukaks 18 metų, ir taip nustačius neterminuotą pilnamečių asmenų (gimusių nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d.) teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakius turimos kitos valstybės pilietybės, būtų visiškai iškreipta šioje dalyje nustatyto pereinamojo pobūdžio teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta galimybė išsaugoti gimimu įgytą vaikų pilietybę, paskirtis ir esmė, taip pat kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu ir į tai, kad Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. XIV-1978 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ yra paskelbtas 2024 m. gegužės 12 d. vyksiantis privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (kuriuo, jeigu jis būtų priimtas, būtų panaikintas bendras dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimas), tol, kol šis klausimas referendumu nėra išspręstas, įstatymu nebeturėtų būti plečiamos galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais.

2. Papildomai pažymime, kad atsižvelgiant į galiojančio Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, ji gali būti grąžinta pagal jo prašymą, projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomas teisinis reguliavimas (kuriuo apibrėžiamos tam tikros asmenų, galinčių paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, grupės, nors pagal Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį tokius prašymus gali pateikti visi Lietuvos Respublikos pilietybės netekę asmenys) neturi jokios papildomos teisinės prasmės ir būtų visiškai perteklinis, todėl jo reikėtų atsisakyti.

Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė „Asmenys, kurie pagal šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę <...>“ yra teisiškai ydinga ir turėtų būti patikslinta, nes Lietuvos Respublikos pilietybė ir kitos valstybės pilietybė neįgyjamos pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]