LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. IX-2453 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-4589(2)

 

2017-06-07  Nr. 121-P-27

Vilnius

 

Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas. Komiteto biuras: komiteto patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas, Jurgita Bieliūnienė patarėjos: Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė.

Kviestieji asmenys: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnyje redaguotina gramatinė klaida – vietoje „teisinę statusą“ įrašytini žodžiai „teisinį statusą“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

1

(2)

1

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje formuluotė „Respublikos Prezidento“ keistina į „Lietuvos Respublikos Prezidento“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

1

(4)

1

 

3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo - kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais.

Pirma, nepriekaištingos reputacijos reikalavimo įtvirtinimas, pats savaime, yra deklaratyvus, nes nėra universalių nepriekaištingos reputacijos kriterijų, kuriais remiantis sprendžiama, ar asmuo atitinka tokį reikalavimą. Šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose nustatant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, kiekvienu atskiru atveju yra nustatomi konkretūs tokio reikalavimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad projektu keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs nepriekaištingos reputacijos reikalavimo kriterijai.

Antra, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nėra aišku, kas būtų laikoma visuomenės veikėju ir kokiais kriterijais remiantis būtų nusprendžiama, kad kandidatas į komisijos narius atitinka visuomenės veikėjo apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Siūloma nepriekaištingos reputacijos sampratą apibrėžti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-03-01 pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl nekilnojamąjį kultūros paveldą administruojančių įstaigų veiklos, sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų pažymėjo, kad aukščiausio lygio ekspertinės institucijos nariams, kurie turi įtakos formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką, vykdo paveldosaugos institucijų ir lėšų panaudojimo kontrolę, turi būti taikomi aukščiausi reikalavimai, t.y. nepriekaištinga reputacija ir kompetencija paveldosaugos srityje.

 

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

1. Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo – kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas atstovas.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

1

(4)

4

 

4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūlomos nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais.

Pirma, siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš komisijos narių skirtų ir atleistų Seimas. Komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui teikia komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis, komisijos narių ir komisijos pirmininko kadencijos laikotarpiai sutampa – 4 metai. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos suponuoja prielaidą, jog naujai išrinktos komisijos pirmininku galėtų būti tik ankstesnės kadencijos komisijos narys, kadangi komisija privalėtų teikti komisijos pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui nepasibaigus ankstesnės komisijos kadencijai ir tik iš ankstesnės kadencijos komisijos narių. Taip pat pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus komisijos pirmininko statusas, teisės ir pareigos tuo atveju, jeigu išrinkus naują komisiją, komisijos pirmininkas netaptų jos nariu antrai kadencijai.

Antra, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvestą trumpinį, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies antrame ir trečiame sakiniuose prieš žodį „Kultūros“ brauktinas žodis „Seimo“.

Pritarti

Visų Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių kadencijų pradžia ir pabaiga nesutampa. (pvz. Seimas skyrė 2017 m., 2019 m. bus teikiamos Lietuvos Respublikos Prezidento kandidatūros).

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

4. Paveldo komisijai vadovauja pirmininkas. Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Paveldo komisijos pirmininko kandidatūrą Kultūros komitetui teikia Paveldo komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Paveldo komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Pasibaigus Paveldo komisijos pirmininko kadencijai, Paveldo komisijos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo. Tas pats asmuo Paveldo komisijos pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

 

1

(4)

6

 

5. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, jei jie atsisako jas eiti arba komisijos narių motyvuotu sprendimu, už kurį balsavo dauguma komisijos narių. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai neturi įgaliojimų priimti sprendimų, kurie priskirtini Seimo kompetencijai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

6. Paveldo komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, kreipiantis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją, jeigu jie atsisako jas eiti, arba Paveldo komisijos narių motyvuotu sprendimu, jeigu už jį balsavo dauguma Paveldo komisijos narių.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

1

(5)

1

(2)

6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad komisija teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, savivaldybių institucijoms, kitoms institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktams.

Nepritarti

Argumentai:

2004-03-22 Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. I/13-516/04, vertindamas Valstybinės paminklosaugos komisijos (Šiuo metu pavadinimas pakeistas į Valstybinę kultūros paveldo komisiją) kompetenciją, padarė išvadą, jog Valstybinė paminklosaugos komisija „gali vertinti kultūros vertybių apsaugos valstybės valdymo institucijų veiklą ir teikti siūlymus jų veiklai tobulinti, keldama esamas problemas šioje srityje“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-03-28

2

 

 

7. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus projektą reikės keisti kitus teisės aktus, taisytinas projekto 2 straipsnis, kurio pavadinimas keistinas į „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ ir kuriame turėtų būti ne tik įstatymo įsigaliojimo data, bet ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarti

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybinė Kultūros paveldo komisija

2017-04-25

 

 

 

 

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau - Paveldo komisija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Projektas) teikia šiuos siūlymus:

1. Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikloje naudojamas institucijos sutrumpintas pavadinimas “Paveldo komisija”, todėl siūlome visame Projekte institucijos sutrumpintą pavadinimą rašyti ne “Komisija”, o “Paveldo Komisija”.

Pritarti

 

2.

Valstybinė Kultūros paveldo komisija

2017-04-25

 

 

 

 

2. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 straipsnio 6 dalies 2 punktą, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę atliekantis specialistas privalo turėti 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje, manome, jog ir Paveldo komisijos - ekspertinės institucijos - narys privalo turėti ne 5, o ne mažesnę kaip 7 metų patirtį paveldo apsaugos srityje.

Nepritarti

Siekiant išvengti diskriminacijos dėl amžiaus ir užtikrinant jaunų žmonių galimybę pretenduoti į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, komisijos nariui pakanka 5 metų profesinės patirties kultūros paveldo apsaugos srityje.

3.

Valstybinė Kultūros paveldo komisija

2017-04-25

1

(4)

1

 

 

Manome, kad Paveldo komisijoje turi būti proporcingas įvairių kultūros paveldo apsaugos sričių specialistų skaičius, todėl siūlome papildyti Projekto 4 straipsnio 1 dalį nuostata, jog Paveldo komisijos narius reikėtų skirti atsižvelgiant į kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį (“1. Komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius - Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau - Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius - Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant komisijos narius turi būti atsižvelgiama j skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo - kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5- 7 metus dirbęs visuomenės veikėjas.”).

Iš dalies pritarti

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

1. Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu turi būti gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo – kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas atstovas.

4.

Valstybinė Kultūros paveldo komisija

2017-04-25

1

(5)

2

5

 

Siūlome Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą papildyti, jog Paveldo komisija teikia siūlymus ne tik Respublikos Prezidentui ir Seimui dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo, bet ir Vyriausybei, kadangi pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 3 straipsnį Vyriausybė turi iniciatyvos teisę dėl tarptautinių sutarčių sudarymo (“5) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui, ir Seimui ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;“)

Pritarti

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

5 straipsnis. Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos

2. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

5) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;

5.

Valstybinė Kultūros paveldo komisija

2017-04-25

1

(5)

2

8

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad Paveldo komisija vertina kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančias programas ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimą savivaldybėse, siūlome papildyti ir Projekto 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kad Paveldo komisija vertina savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu (“8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;“).

Pritarti

Siūloma nuostata yra galiojančioje įstatymo redakcijoje.

Komiteto siūlo tokią formuluotę:

5 straipsnis. Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos

2. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;

6.

Valstybinė Kultūros paveldo komisija

2017-04-25

1

(6)

2

 

 

6. Siūlome Projekto 6 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, jog Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į Paveldo komisijos narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo, jei Paveldo komisijos narys praleido daugiau nei pusę vykusių Paveldo komisijos posėdžių per metus (“2. Jeigu Komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Komisija gali priimti sprendimą kreiptis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo.“).

Pritarti

Komitetas siūlo tokią formuluotę:

6 straipsnis. Paveldo komisijos teisės

2. Jeigu Paveldo komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į šį narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl jo atšaukimo.

1.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

 

 

 

 

Aiškinamojo rašto dėl įstatymų projektų: Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-4589(2) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-4590(2) (toliau - Įstatymų projektai) 2 punkte “Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai“ - nurodytas Projekto iniciatorius – Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – VKPK). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti“. Svarstytina, ar Seimas įstatymu gali išplėsti šį subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ratą, juolab kad Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIP-4589(2) (toliau – Projektas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas VKPK suteikia teisę rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus <...>.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, jog po Įstatymo projektu yra pasirašę Seimo nariai, tai laikytina, kad Įstatymo projekto rengėjai yra Seimo nariai, o iniciatyva kilo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos.

2.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

 

 

 

 

Projekto parengimas tos pačios institucijos (VKPK), kuri vėliau priėmus šį Projektą Seime ir turės jį įgyvendinti, iniciatyva yra ydingas antikorupcine prasme. Šiuo atveju Seimas tampa įstatymus tvirtinančia, o ne įstatymus leidžiančia institucija. Kadangi VKPK pagal Projekte siūlomas atlikti funkcijas (Projekto 5 straipsnio 2 dalies 9-11 punktai) tampa vis labiau vykdomąja institucija, o ne ekspertine-patariamąja, kaip tai yra nurodyta Projekto (ir dabar galiojančio VKPK įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiančiame VKPK teisinę padėtį), tai labai svarbu pažymėti, kad ta pati institucija negalėtų ekspertuoti ir vertinti tos srities, kurioje ji dalyvauja sprendimų priėmimo procese „svarstydama ir aprobuodama siūlymus“. Kaip savo 2013-11-18 Valstybinio audito ataskaitoje  „Kaip tvarkomos ir prižiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės“  2 rekomendacijoje Valstybės kontrolė teisingai pažymėjo, kad „siekiant paspartinti ir supaprastinti kilnojamųjų vertybių įrašymą į Kultūros vertybių registrą ir išvengti funkcijų dubliavimo, inicijuoti klausimą dėl VKPK dalyvavimo įrašant kilnojamąjį daiktą į KVR tikslingumą“, tai yra ne tik procesą biurokratizuojantis, bet ir antikorupciniu požiūriu ydingas atsakomybės paskirstymas tarp 3 institucijų.

Nepritarti

Teigiamai vertintina praktika, kai institucija, pagal savo kompetenciją  teikia pasiūlymus dėl savo veiklos efektyvumo tobulinimo.

        Projekto 5 straipsnio 2 dalies 9-11 punktuose numatytais sprendimais, Valstybinė kultūros paveldo komisija išreiškia savo, kaip eksperto nuomonę –  kiek kultūros paveldo objektai ir vietovės, bei kilnojamosios kultūros vertybės yra reikšmingos ir svarbios jog būtų saugomos.

        Siekiant išvengti piktnaudžiavimo manipuliuoti kultūros paveldo vertėmis ir  atsižvelgiant į tai, jog valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ar vietovės gali pretenduoti į valstybės biudžeto lėšomis vykdomą kompensavimą būtinas papildomas filtras, kurį galėtų atlikti Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Vykdomosios valdžios paskirtis – įstatymų vykdymas, įgyvendinimas. Tik vykdomoji valdžia  yra įgaliota įgyvendinti įstatymus juos detalizuodama, tikslindama ir konkretizuodama poįstatyminiais teisės aktais. Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijos, numatytos Projekto 5 straipsnio 2 dalyje neatitinka vykdomosios valdžios pobūdžio.

3.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

 

 

 

 

Aiškinamojo rašto dėl Įstatymų projektų 6 punkte, turinčiame atsakyti į tai, „kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?“ teigiama, kad „Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas“. Abejotina, ar toks vertinimas buvo atliktas, nes pagal minėtas Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas antikorupcinis teisės aktų ar jų projektų vertinimas yra atliekamas, kai rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su „licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu“. O pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad „Galiojančių teisės aktų ir jų projektų, kuriais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva arba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos, frakcijos teikimu“. Projektas (jo antras variantas) Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) vertintas nebuvo. Siūlome Seimo Kultūros komitetui kreiptis į STT dėl Projekto įvertinimo antikorupciniu požiūriu.

Nepritarti

Pagal Korupcijos prevencijos  įstatymo 8 straipsnį Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikla nepriskiriama prie reguliuojamų visuomeninių santykių, kuriems antikorupcinį vertinimą atlikti privaloma.

 

4.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

1

(5)

2

(5)

 

Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas suteikia VKPK teisę siūlyti Respublikos Prezidentui, Seimui, o pagal Projektui pateiktą VKPK pasiūlymą, kuriam pritarus bus galima siūlyti, ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo. Visiškai nėra aiški Respublikos Prezidento institucijos, o taip pat ir Vyriausybės pozicija dėl tokio siūlymo juridinės reikšmės, be to, ar joms kaip institucijoms tokio patarimo šiais klausimais reikia, ar neužtenka Kultūros ministerijos arba Respublikos Prezidento institucijos pozicijos šiais klausimais, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 4 dalį „Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Projektas turi būti įvertintas Tarptautinių sutarčių įstatymo Nr. VIII-1248 nuostatų atitikties prasme, nes šio įstatymo 3 straipsnis nustatantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo iniciatyvos teisę turinčius subjektus VPKP nenumatė. O siūlymas, pavyzdžiui, denonsuoti ratifikuotą tarptautinę sutartį, susijusią su kultūros paveldu, yra tam tikras įstatymų leidybos iniciatyvos teisės pasireiškimas, kuris buvo aptartas pirmojoje pastaboje. Beje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis Seimo ratifikuotinų ar denonsuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sąrašas, kuriame neįvardytos tarptautinės sutartys susijusios su kultūros paveldu. Siūlome vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalimi teikti Projektą išvadoms Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi prašyti Seimo valdybos, kad būtų kreiptasi dėl Vyriausybės ir Respublikos Prezidento institucijos išvados dėl Projekto nuostatų.

Nepritarti

Projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu nesiekiama apibrėžti Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos bei Vyriausybės pozicijos dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymų pasirašyti, ratifikuoti ar denonsuoti tarptautines sutartis juridinės reikšmės. Šiuo punktu nei Seimui, nei Prezidentui nenustatoma pareiga kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją dėl pritarimo ar nepritarimo pasirašyti, ratifikuoti ar denonsuoti tarptautines sutartis. Šiuo punktu nustatoma komisijos funkcija, kuri įgalioja Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kaip ekspertą teikti pasiūlymus Seimui, Prezidentui, jei šios institucijos kreipiasi.

5.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

 

 

 

 

Sutikdami su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-03-28 išvada dėl šio Projekto ir joje išdėstytomis pastabomis papildomai pastebime, kad Projektas neturi atskiro straipsnio, kuris būtų paaiškinęs tam tikrų sąvokų ir žodžių junginių esančių Projekte sampratas. Siūlome Projekte atskirame straipsnyje „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ atskleisti Projekte vartojamų „visuomenės veikėjo“ arba jei bus pritarta Seimo narių siūlymui „visuomenės atstovo“, „tendencingų klausimų“, „prioritetinio finansavimo“, „kultūros paveldo integralumo su kitomis politikos valdymo sritimis“, „nepriekaištingos reputacijos asmens“, „kultūros paveldo apsaugos specialisto“, „pateisinama priežastis“, „darbo užmokesčio, nustatyto pagal einamas pareigas“ ir pan. sąvokų turinį.

Nepritarti

Siūlomų sąvokų aiškinimas nėra šio Įstatymo projekto tikslas. Įstatymo projekte neįvedamos naujos sąvokos ir formuluotės, kurios nebūtų naudojamos praktikoje.

6.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

1

(4)

2

 

 

Projekto 4 straipsnio 2 dalis teigia, kad „Komisijos narys yra valstybės pareigūnas“:

        1) žinant, kad mažiausiai 2 nariai iš 12 yra renkami iš visuomenės veikėjų arba visuomenės atstovų, Projektas nenustato, ar tokie visuomenės atstovai Komisijos posėdžių metu pagal Projekto 7 straipsnio 1 dalį įgiję valstybės pareigūno statusą turėtų nusišalinti nuo klausimų, kurie iškelti tos pačios visuomenės arba „įregistruotų asociacijų, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu“;

        2) iš Projekto nuostatų neaišku, ar VKPK nariams - pareigūnams bus mokamas atlyginimas (darbo užmokestis) pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 8 ar 9 punktą (nes 8 punkte nurodomas vadovas ir pareigūnai (kas sektų iš Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos), o 9 punktas nurodo į komisijos pirmininko, jo pavaduotojo ir komisijos narių darbo užmokestį);

3) Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, taikomų tik VKPK pirmininkui, pasidaro neaišku, ar visų VKPK narių darbo užmokestis yra nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, ar tik VKPK pirmininko, nes kitiems VKPK nariams darbinio pobūdžio apribojimai netaikomi. Taip pat neaišku ir ar klausimais, susijusiais su VKPK narių darbdaviais, VKPK nariai turėtų nusišalinti.

Nepritarti

Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ir jie privalo nusišalinti nuo bet kurio klausimo, kuris gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą,  nagrinėjimo ar sprendimo priėmimo.  Dėl to, šiuo Projektu netikslinga dar kartą nustatyti sąlygas, kurioms esant Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys privalo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui, pavaduotojui ir nariams darbo užmokestis mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punktą (“9) Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;“). Valstybinė kultūros paveldo komisija yra valstybinė, nuolatinė komisija, veikianti pagal specialų įstatymą. Nei Finansų ministerija, nei Valstybės kontrolė, tikrindama Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą, pastabų dėl darbo užmokesčio procedūrų neteikė.

7.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos

2017-06-06

1

(5)

2

(7)

 

Projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos dubliuoja Valstybės kontrolės funkcijas ta apimtimi, kuria VKPK „vertina ir teikia išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją įgyvendinančių programų ir biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo“, nes tokia funkcija pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį yra Valstybės kontrolės kompetencija - „Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas”. Būtų svarbu gauti Valstybės kontrolės išvadą dėl šio Projekto.

Nepritarti

Projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta funkcija yra ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Nuostata tik patikslinta, jog ne tik vertina, bet ir teikia išvadas. Ši funkcija nesidubliuoja su Valstybės kontrolės funkcijomis, nes Projekte Valstybinei kultūros paveldo komisijai nenustatyta pareiga prižiūrėti valdomo, naudojamo turto bei valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo. Šiame punkte Valstybinei kultūros paveldo komisijai nustatyta pareiga vertinti programas ir skiriamų lėšų kultūros paveldo panaudojimą, t. y. vertinti ir teikti išvadas ar yra įgyvendintos programos, ir ar lėšos panaudotos tikslingai.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2017-05-24

 

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4589(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo NR. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4589(3).

 

 

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

1

(4)

1

 

 

Pasiūlymas:

„4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto (toliau – Kultūros komitetas) teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį Paveldo komisijoje. Paveldo komisijos nariu turi būti gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo – kultūros paveldo apsaugos specialistas arba šioje srityje ne mažiau kaip 5 metus dirbęs visuomenės veikėjas atstovas.“

Pritarti

 

2.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

1

(4)

4

 

 

Pasiūlymas:

„4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Paveldo komisijai vadovauja pirmininkas. Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Paveldo komisijos pirmininko kandidatūrą Kultūros komitetui teikia Paveldo komisija likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Paveldo komisijos pirmininko kadencijos pabaigos. Pasibaigus Paveldo komisijos pirmininko kadencijai, Paveldo komisijos pirmininkas eina pareigas tol, kol į jas šio įstatymo nustatyta tvarka paskiriamas naujas asmuo. Tas pats asmuo Paveldo komisijos pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“

Pritarti

 

3.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

1

(4)

6

 

 

Pasiūlymas:

„4 straipsnis. Paveldo komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Paveldo komisijos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšaukti iš pareigų, kreipiantis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją, jeigu jie atsisako jas eiti, arba Paveldo komisijos narių motyvuotu sprendimu, jeigu už jį balsavo dauguma Paveldo komisijos narių.“

Pritarti

 

4.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

2

 

 

 

Pasiūlymas:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

5.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

1

(5)

2

5

 

Pasiūlymas:

„5 straipsnis. Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

2. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

5) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;

Pritarti

 

6.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

1

(5)

2

8

 

Pasiūlymas:

„5 straipsnis. Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

2. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;“

Pritarti

 

7.

Kultūros komitetas

(2017-06-07)

1

(6)

2

 

 

Pasiūlymas:

„6 straipsnis. Paveldo komisijos teisės

Pakeisti  straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Jeigu Paveldo komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės arba praleido daugiau nei pusę vykusių posėdžių per metus, Paveldo komisija gali priimti sprendimą kreiptis į šį narį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl jo atšaukimo“.

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kernagis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Įstatymo projektas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Ramūnas Karbauskis

 

 

 

Kultūros komiteto biuro patarėja Agnė Jonaitienė