LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2343(2)

2024-06-05  Nr. 112-P-19   

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.

Kviestieji asmenys: Seimo nariai – Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Audronis Ažubalis, Valdas Rakutis, Artūras Žukauskas, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, VRM Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Stanislovas Stasiulis, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Saulius Černa,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Elena Matulionienė, valdybos narys Raimundas Kaminskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos saugumo institucijų valdymo mokslo grupės profesorius  dr. Alvydas Šakočius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.     Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad jeigu konkrečiame įstatyme nėra nustatomas specialus, tame įstatyme išskirtinai suprantamas ir taikomas sąvokų turinys, šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas ir taikomas taip, kaip jis apibrėžtas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				2.     Atsižvelgiant į tai, kad Totalitarinių režimų tyrimo centras (toliau – Centras) yra steigiamas valstybės funkcijoms atlikti, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „biudžetinė“ įrašytinas žodis „valstybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalis).	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				3.     Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ turinys yra tikslus ir teisingai atliepia šį istorinį teisinį faktą. Pažymėtina, kad okupacija ne „veikia“; ji yra tiesiog trunkantis laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimo ir faktinio valdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „veikimo“. Be to, šioje dalyje po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas žodis „įvykdytų“ bei vietoj žodžių „memorializaciją (įamžinimą)vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją).Pastaroji formuluotė vartotina ir kituose straipsniuose, pvz. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir kt.	Pritarti iš dalies	Išbraukti „veikimas“. Kitiems nepritarti, perteklinė formuluote ir siūlymas. Natūralu ir savaime suprantama, nėra argumentų, nepagrįstas siūlymas.
4.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				4.     Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Centras, pasitelkdamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą), vykdo totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, ar, vis dėlto, Centras, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo totalitarinių režimų okupacijų, nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Taip pat siūlytina šią nuostatą suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu Centro veiklos tikslu, nes veiklos tikslą apibrėžianti 4 straipsnio nuostata nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotės skiriasi reikšmingai.	Nepritarti	Statusas ir tikslas nėra tapatūs dalykai. Jeigu pilnai suvienodinsime šias nuostatas, tiesiog atsikartos tie patys dalykai. Tikslas visuomet yra siauresnis nei bendra institucijos funkcijų apibrėžtis. Ir taikydamas ir pasitelkdamas (ir pats vykdydamas). Reikalinga palikti – taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus Centras atlieka savo funkcijas, tarp kurių taip pat yra mokslinių tyrimų užduotys.
5.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				5.     Keičiamo įstatymo 3 dalies formuluotėje prieš žodį „viešasis“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 1 dalis).	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				6.     Vienintelės keičiamo įstatymo 4 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos.	Pritarti	5 str. išlaikant uždavinių numeraciją ir abc.
7.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				7.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje po žodžių „pasipriešinimo (rezistencijos)“ įrašytini žodžiai „okupaciniams režimams“.	Pritarti
8.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				8.     Atsižvelgiant į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti laikomi ne Centro veiklos tikslas (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame konkrečius Centro uždavinius.	Nepritarti	Centras – specifinė institucija, atliekanti ir vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais.
9.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				9.     Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „vykdant mokslinius tyrimus pažinti, įvertinti ir vykdyti informacijos sklaidą apie:“. Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos šio punkto a-c papunkčių formuluotės.	Nepritarti	Pažinimas ir įvertinimas – tikslas, o ne uždavinys. Perteklinis pasiūlymas, linksnių keisti nereikia.
10.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				10.   Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto c papunktyje po žodžio „režimų“ įrašytinas žodis „okupacijų“.	Pritarti
11.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				11.   Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „visų“ siūlytina įrašyti žodžius „jo vykdomų“.	Pritarti
12.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				12.   Nėra aiškus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos iki dvitaškio, nustatančios, kad Centro uždavinys yra vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą, turinys. Galbūt turima omenyje taikomųjų tyrimų rezultatų sklaida.	Nepritarti	Perteklinė pastaba, mokslo sklaida funkcionuojanti sąvoka. Sklaida galima ne tik mokslinių tyrimų, bet ir tyrimo metodų sklaida, mokslinių teorijų sklaida ir t. t.
13.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				13.   Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.	Pritarti
14.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				14.   Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunktyje siūlome išbraukti perteklinius ir šiek tiek klaidinančius žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas“, nes Vyriausybė neskiria vykdyti tyrimų programų (Vyriausybė gali patvirtinti mokslinių tyrimų programą, paraiškų dalyvauti joje teikimo tvarką, vykdymo sąlygas, finansuoti jos vykdymą, bet ne paskirti vykdyti). Be to, manytina, kad Centras galėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės tvirtinamose mokslinių tyrimų programose.	Pritarti	Siūlymas dėstyti taip: „vykdant tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas patvirtintas tyrimų programas ir kitose mokslinių tyrimų programose;“.
15.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				15. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų Centras. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto a papunkčiui, kuriame nustatomas Centro uždavinys vykdyti jų (neatskleidžiant, kas tie jie) muziejinę reprezentaciją.	Pritarti iš dalies	Reiškiniai memorializacijos detalizuoti keičiamuose nuostatuose (punktas II skyrius, 10.2.). Centro uždavinyje likęs „jų“ redakcinio pobūdžio klaida, siūloma atsižvelgti į Teisės departamento pastabą ir patikslinti pagal Lietuvos Mokslų Tarybos ekspertinę išvadoje pateiktą siūlymą: 4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis: a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;
16.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				16. Manytume, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.	Pritarti
17.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				17. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, siūlytume 6 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip paskutinę šio straipsnio dalį, joje vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašant žodžius „Centre sudaromas“.	Pritarti iš dalies	Siūloma nepritarti, nekelti į paskutinę dalį, o apkeisti straipsnio pavadinimą – Centro struktūra ir valdymas ir pradėti 1 dalimi dėstyti apie padalinį, pritariant redakcinei pastabai ,,Centre sudaromas“.
18.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				18. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kurio pavadinimas implikuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojamos esminės bendrosios Centro valdymo ir struktūros nuostatos, vis dėlto, nustatomos beveik tik Centro direktoriaus statusą, reikalavimus asmeniui, užimančiam šias pareigas, jo įgaliojimus, skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome visas keičiamo įstatymo 6 straipsnio normas, reglamentuojančias su Centro vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi, susijusias nuostatas, dėstyti atskirame straipsnyje „Centro generalinis direktorius“ (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Taryba). Atitinkamai keičiamo įstatymo 6 straipsnyje turėtų likti tik šio straipsnio 1, 2 ir 13 dalys.	Pritarti
19.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				19. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „balsavimo Seimo“ įrašytini žodžiai „balsavimo Seime“.	Pritarti
20.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				20. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai (kol nepaskirtas naujas direktorius) gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų).	Pritarti iš dalies	Nepritarti siūlymui – nurodyti kiek laiko Centro direktorius eis pareigas nelogiška, nes eina tiek laiko, kol yra paskiriamas kitas. T. y. jau yra nurodytas momentas kiek laiko eina, o konkretaus laiko, per kurį bus patvirtintas naujasis generalinis direktorius nėra galimybės nustatyti (politinė valia).  Pritarti dėl korekcinės pastabos ,,anksčiau laiko”.
21.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				21. Svarstytina, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Įvertinus tai, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, svarstytina, ar ne pats Seimas arba Seimo valdyba turėtų (nesant įsteigtos direktoriaus pavaduotojo pareigybės), kol nėra paskirtas Centro generalinis direktorius, pavesti laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aptarti reikalavimai, keliami asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, t. y. aiškiai nurodyti, ar visi šio straipsnio 4 dalyje keliami reikalavimai būtų taikomi tokiam asmeniui, o jeigu ne – būtent kurie būtų taikomi (ar netaikomi).	Pritarti iš dalies	Pritarti redakcinei pastabai ir dėstyti taip: ,,tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Nepritarti dėl to, kad pats Seimas ar valdyba turėtų pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas. Įstatymo projekte numatyta, jog reikalingas Seimo valdybos pritarimas, taigi valdyba gali ir nepritarti, jeigu siūlomas laikinasis netinkamas. Svarbu, kad Seimas tame dalyvautu, tačiau siūlyti asmenį gali ir pati taryba.
22.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				22.   Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 11 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad Centro generalinis direktorius gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais.	Pritarti
23.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				23.   Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija).	Nepritarti	Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas.
24.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				24.   Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte reikėtų atkleisti nuostatos, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „komisijos veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, numatant, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.	Pritarti
25.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				25. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, įstatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras kaip biudžetinė įstaiga negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininku yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Centro įstatymo, o šios viešosios įstaigos steigimą reglamentuojančio įstatymo bei šios viešosios įstaigos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šio punkto apskritai atsisakyti, arba šią nuostatą dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu šios viešosios įstaigos steigimo (jeigu ji turės būti įsteigta pagal šį įstatymą) ir veiklos pagrindinius aspektus, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis viešųjų įstaigų, kurių savininkė valstybė, valdymą bei finansavimą.	Pritarti
26.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				26.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinime prieš žodį „įgaliojimų“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių“.	Pritarti
27.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				27.   Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nurodyti, kad Tarybos in corpore, o ne atskirų Tarybos narių kadencija yra 5 metai, t. y. vietoj sakinio „Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai“ siūlome įrašyti sakinį „Taryba sudaroma 5 metų kadencijai iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų“.	Pritarti
28.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				28.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2, 7, 8 ir 10 dalių nuostatas siūlome patikslinti, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius.	Pritarti
29.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				29.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas. Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių teikiant kandidatus į Tarybos narius funkcijų reglamentavimo, vietoj žodžių „du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų“.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies dėl redakcinio pasiūlymo kitaip dėlioti sakinį. Dėl Seimo statuto nepritarti.
30.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				30.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“ įrašytini žodžiai „paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“, nes nei Tarybos pirmininkas, nei jo pavaduotojas į šias pareigas formaliai nėra skiriami (jeigu jie būtų skiriami į šias pareigas, tokį sprendimą turėtų priimti Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Seimas).	Pritarti
31.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				31.   Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“.	Pritarti
32.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				32.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „jo“ įrašytinas žodis „Tarybos“. Be to, šią nuostatą taip pat reikėtų patikslinti, nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas.	Pritarti
33.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				33.   Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo kai jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.	Pritarti
34.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				34.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai“ įrašytini žodžiai „iki Tarybos kadencijos“.	Pritarti
35.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				35.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti.	Nepritarti	Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys. Taigi, kol nauji Tarybos nariai nepaskirti, pareigas toliau eina buvę Tarybos nariai.
36.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				36.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlome nurodyti, kad į institucijas, teikiančias kandidatus į Tarybos narius Seimui, kreipiasi ne pati Taryba, o Tarybos pirmininkas.	Pritarti
37.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				37.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies formuluotėje „nepasibaigus Tarybos narių kadencijai“ brauktinas žodis „narių“.	Pritarti
38.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				38.   Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras, yra perteklinė ir nelogiška. Pažymėtina, kad Taryba yra Centro valdymo organas, nuo Centro struktūros neatsiejamas valdymo vienetas. Natūralu, kad šis Centro valdymo organas taip pat kaip ir generalinis direktorius, kiti Centro tarnautojai ir darbuotojai finansuojami, t. y. darbo užmokestis ar atlygis už darbą jiems mokamas iš Centrui kaip valstybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. Taip pat savaime suprantama, kad Centro valdymo organo veiklą techniškai aptarnauja pats Centras. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto“ reikėtų įrašyti žodžius „Tarybos veikla finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų“.	Pritarti
39.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				39. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai, todėl jiems už darbą turėtų būti apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taryba nėra atskiras juridinis asmuo, Tarybos nariai tik periodiškai (ne rečiau kaip du kartus per metus) dalyvauja Tarybos posėdžiuose, Tarybos nariams nėra taikomi apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, todėl priskirti juos valstybės pareigūnams taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne jo mokėjimo tvarką.	Pritarti
40.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				40.   Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą.	Pritarti	Patikslinti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą: ,,Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą.”
41.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				41.   Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė). Tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti.	Pritarti
42.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				42.   Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį.	Nepritarti	Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra vartojama formuluotė, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Papildomo turinio detalizavimas nėra šio Keičiamo įstatymo dalykas, o Tarybos ir Generalinio direktoriaus tvirtinamo aprašo (dokumento) dalykas.
43.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				43.   Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui. Siekiant teisinio aiškumo, žodžius „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ siūlome dėstyti prieš žodžius „šaukia Tarybos pirmininkas“.	Pritarti
44.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				44.   Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „pasirašo Tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“.	Pritarti
45.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				45.   Keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Tarybos posėdžių organizavimo būdus yra Tarybos darbo reglamento, o ne įstatymo reguliavimo dalykas, todėl siūlytina jų įstatyme atsisakyti.	Nepritarti	Tarybos posėdžių organizavimo būdai gali būti reguliuojami ir įstatyme ir Tarybos darbo reglamentu, nustatant tam tikrus reikalavimus, kurie taikomi tokios formos posėdžiams.
46.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				46.   Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Centro lėšų šaltiniai“.	Pritarti
47.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				47.   Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „skiriamos“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Taip pat pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus).	Pritarti
48.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				48.   Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ne tik dėl 2, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo (kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei pertvarkyti biudžetinę įstaigą).	Pritarti
49.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				49.   Projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes Tarybos pareiga patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje.	Nepritarti	Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta bendroji nuostata, kad Taryba veikia pagal savo tvirtinimą darbo reglamentą. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 str. numato įstatymo įgyvendinimo nuostatas naujai sudaromai Tarybai.
50.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				50. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo.	Nepritarti	Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek nauja įstatymo redakcija numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Jeigu atsirastų sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai būtų sprendžiama pagal galiojančius teisės aktus.
51.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				51. Projekto 2 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes pavedimas Vyriausybei jau nustatytas šio straipsnio 3 dalyje.	Nepritarti	Vyriausybei pavedimai nenustatomi, tačiau formuluojamas pasiūlymas, kaip tai ir buvo nurodyta 2 straipsnio 3 ir 9 dalyse.
52.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13				52. Pažymime, kad siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą įstatymą į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 nustatė naujus Centro įgaliojimus.	Pritarti	Techninis pavadinimų suderinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų centro įstatymą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 2024-03-19				Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 naujai redakcijai, išdėstytai taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas Nr. VIII-238“. Esame įsitikinę, kad naujasis centro pavadinimas, eliminavus sąvoką „genocidas“, neatspindės Lietuvos gyventojų tremčių, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų žmogiškumui, įvykdytų okupacijų laikotarpiu. Reikalaujame, kad aukščiau minėto įstatymo 7 straipsnyje „Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai“, 2 punkte būtų numatyta į tarybos sudėtį įtraukti bent du asmenis iš LPKTS, kurių kvalifikacija atitiktų 7 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Pabrėžiame, kad atkūrus nepriklausomybę, LPKTS iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Manome, kad į tarybą LPKTS valdybos deleguotų asmenų, asmeniškai patyrusių genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmogiškumui dalią, patirtis leis efektyviai atlikti tarybos nariui deleguotas funkcijas.	Pritarti iš dalies	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad „Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, kuriame pažymima, kad „Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. [...] Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Taip pat verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“. Pritarti ir siekti kompromiso siūlant vieną asmenį į Tarybą iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, siekiant neapkrauti Tarybos ir išlaikyti 11 narių skaičių iš skirtingų institucijų.
2.	Lietuvos mokslo taryba 2024-03-07				Lietuvos mokslo taryba (toliau - Taryba) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimąsi, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo, naujos redakcijos ekspertinio vertinimo, informuoja, kad Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas (toliau - HSM komitetas) išanalizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - Centras) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo projektą (toliau - Projektas). Projektas vertintas Tarybai priskirtų kompetencijų ribose, atsižvelgiant į bendrus mokslinių tyrimų ekosistemos veikimo ir mokslininkų karjeros organizavimo principus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Vieni iš Projekto vertinimo kriterijų - mokslinių tyrimų ir problematikos plėtros galimybės, atvirumas naujų teminių aspektų paieškai ir aktualumas naujoms mokslininkų kartoms. Taryba apliepdama LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimesi suformuotus klausimus, teikia nuomonę šiais klausimais: 1.      Dėl pavadinimo keitimo: 1.1.   Pavadinimo „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ keitimas yra jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą. 1.2.   Teisinis sąvokos „genocidas“ turinys yra aiškiai apibrėžtas Jungtinių Tautų Genocido konvencijoje ir LR Baudžiamajame kodekse bei jos taikymas suponuoja baudžiamąją atsakomybę. Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. 1.3.   Naujai siūlomas pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ turi privalumų mokslinių tyrimų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekstuose. Esminiai argumentai gerai išdėstyti Projekto aiškinamajame rašte. 1.4.   Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tai atspindi ir naujai suformuluoti Centro uždaviniai. Toks pokytis gali padėti pritraukti platesnį mokslininkų ir tyrėjų ratą, skatinti daugialypį požiūrį ir tarpdisciplininį mokslinį bendradarbiavimą. Tokiems tyrimams svarbu konsoliduoti ne tik istorijos kaip mokslo, bet ir  sociologijos, politikos mokslų, komunikacijos, religijotyros, psichologijos, etninių santykių specialistus. 1.5.   Pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ komunikaciniu ir simboliniu požiūriu yra lengviau atpažįstamas, atviresnis mokslinių tyrimų įvairovei ir patrauklesnis. Jis yra universalesnis ir galėtų sustiprinti Centro veiklą tarptautinėje mokslo erdvėje, kadangi totalitarizmas yra pasaulinis fenomenas, o ne vien regiono istorijos dalis. Tai galėtų padėti Centrui lengviau bendradarbiauti su užsienio tyrimų centrais ir institucijomis, kurie tiria totalitarinius režimus, jų poveikį visuomenėms ir atsparumo formas, dalyvauti įvairesnių tarptautinių fondų mokslinėse iniciatyvose, gauti finansavimą iš įvairesnių šaltinių. 1.6.   Dabarties kontekste naujas pavadinimas gali praplėsti Centro auditoriją ir padidinti visuomenės suinteresuotumą jo veikla. Platesnė tema suteikia galimybę kalbėti ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie totalitarizmo apraiškas šiuolaikinėje visuomenėje, skatinti diskusijas apie demokratijos vertybes, žmogaus teises ir pilietinį atsparumą. Tai ypač svarbu įgyvendinant memorializacijos funkciją. Taryba kartu su HSM komitetu pritaria naujam Centro pavadinimui. Tuo atveju, jei tolesnių diskusijų metu naujam Centro pavadinimui nebūtų pritarta, rekomenduotume pasilikti prie ankstesnio pavadinimo, nekeičiant jo ir nepildant papildomais dėmenimis. 2.      Dėl Centro uždavinių: 2.1.   Centro veiklos uždavinių sistemiškas bei išsamus pateikimas yra svarbus ir vertintinas teigiamai. Tarybos HSM komiteto vertinimu, ypač svarbu, kad aiškiai išskiriami pirmasis ir antrasis uždaviniai. Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus. 2.2.   Akcentuojant žinių sklaidos, ypač tarptautiniu lygmeniu svarbą, Centro veikla tampa dar reikšmingesnė. Totalitarinių režimų, ypač sovietmečio, nusikaltimai prieš Lietuvos gyventojus daugelyje pasaulio šalių yra mažiau žinomi. Tarptautinėje bendruomenėje daugiau dėmesio įprastai skiriama Holokausto temai, tuo tarpu kitų represijų (tokių kaip Lietuvos gyventojų trėmimai, jų persekiojimas) ir pasipriešinimo kovų matomumas yra ženkliai mažesnis. Centro dedamos pastangos šias tematikas iškelti ir pristatyti plačiajai tarptautinei bendruomenei yra strategiškai reikšmingos tiek istorinės tiesos ir atminimo išsaugojimo, tiek supratimo apie represinius režimus ir jų padarinius skatinimo aspektuose. 2.3.   Rekomenduotina tikslinti uždavinių formuluotes, suderinant punktų ir papunkčių gramatinę bei loginę konsistenciją (ypač pirmojo uždavinio punkto ir papunkčių atveju). 2.4.   Rekomenduotina apsvarstyti 5 straipsnio 1 dalies 1b papunktyje nurodyto uždavinio padalijimą į dvi dalis bei perkėlimą į 1c papunktį (du iš trijų šiame punkte nurodytų uždavinių susieti su konkrečiu istoriniu laikotarpiu, o 1b - ne). 2.5.   Rekomenduotina tikslinti Projekto 5 straipsnio 4 dalies uždavinių formuluotes: 4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis: a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones; 3.      Dėl kolegialaus valdymo organo steigimo: 3.1.   Projekte siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą -        Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau - Centro Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Centro Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, organizuos pretendentų į Centro generalinius direktorius atranką, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. 3.2.   Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti. 3.3.   Tarybos HSM komiteto nuomone, Centro Tarybos įsteigimas užtikrintų efektyvesnį ir skaidresnį Centro valdymą dėl šių priežasčių: -        kolegialus valdymo organas, turintis platų visuomenės ir mokslo atstovų spektrą (11 ekspertų), gali prasmingiau orientuoti Centro veiklą, nes priimami sprendimai atspindės įvairių sričių ekspertų nuomones ir patirtį; -        platesnis idėjų generavimas. Esama struktūra, kurioje sprendimai priimami tik direktoriaus ir darbuotojų lygmeniu, gali riboti naujų idėjų generavimą ir įvairių perspektyvų įtraukimą. Centro Tarybos įsteigimas, kuriame dalyvauja išoriniai ekspertai, suteikia galimybę gauti naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris yra svarbus mokslinių tyrimų ir veiklos kokybei; -        kolegialus valdymas veikia kaip skirtingų interesų derinimo ir konsensuso priėmimo platforma, kas padidina sprendimų priėmimo skaidrumą ir atskaitomybę. Visuomenės ir mokslo veikėjų, kurie kadencijos Taryboje metu neina politinio pasitikėjimo pareigų, dalyvavimas užtikrina, kad Centro veikla būtų atviresnė, o tai didina tiek visuomenės, tiek Lietuvos ir tarptautinės akademinės bendruomenės pasitikėjimą Centru ir jo vykdomų tyrimų kokybe ir objektyvumu. -        Centro Taryba, atsakinga už ilgalaikių strateginių ir metinių veiklos planų tvirtinimą, užtikrina, kad Centro veikla būtų sisteminga ir orientuota į ilgalaikius tikslus. Tai padėtų Centre išlaikyti aiškią kryptį ir užtikrinti, kad jo veikla būtų tikslinga ir atitiktų nustatytus mokslinius bei visuomeninius tikslus. 3.4.   Be projekte minimų Centro Tarybos kaip valdymo organo funkcijų, siūlytina įvardinti ir dvi papildomas, socialines-komunikacines funkcijas: -        Centro Taryba turėtų būti traktuojama ir kaip komunikacinis tinklas, kur žymiai didesnė dalis asmenų įsitraukia į Centro interesų atstovavimą, veiklos viešinimą ir aktualizavimą skirtingose visuomenės grupėse bei perteikia šių grupių lūkesčius ir pozicijas Centro valdymo organams; -        Centro Taryba kaip kolegialus organas gali plačiau vertinti ir mobilizuoti žymiai didesnius bei įvairesnius išorinius resursus Centro veiklų įgyvendinimui nei pavienis Centro direktorius. Taryba kartu su HSM komitetu pritaria Centro Tarybos steigimui.	Atsižvelgti
3.	Alfonsas Vaišvila 2024-03-04				Jei „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą“ norima pervardinti į „Totalitarinių režimų tyrimo centrą“, tai pervardijimas aiškiai nevykęs dėl 3-jų priežasčių: 1) pavadinimas suponuoja naują globalinių tyrimų instituciją, kurią norima tarsi įpareigoti tyrinėti totalitarinius režimus apskritai kaip akademinę discipliną, visiškai jos nesiejant su Lietuva, 2) neparodoma Lietuvos kova su totaliniais režimais, okupavusiais Lietuvą ar jos teritorijos dalį (Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas) ir vykdžiusius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, 3) toks pavadinimas ydingas ir patriotinio auklėjimo požiūriu, kaip neorientuojantis tautą priešintis okupacijoms ir tarsi neįpareigojantis Centrą tokį pasipriešinimą tyrinėti (gal tuo norima pasakyti, kad tokio pasipriešinimo ir nebuvo). Todėl siūlyčiau minėtą Centrą vadinti „PASIPRIEŠINIMO LIETUVOS OKUPACIJOMS TYRIMO CENTRAS“. Vėliau jis galėtų apimti ir laisvės kovas prieš carinę Rusiją.	Nepritarti	Siūloma nepritarti pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.
4.	Klaipėdos universitetas 2024-02-20				Atsakydami į jūsų užklausą, teikiame ekspertinį vertinimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme numatytų pokyčių: 1.      Manome, kad siūlymas pervadinti Centrą ir nuo šiol vadinti j į Totalitarinių režimų tyrimų centru yra pagrįstas ir savalaikis. Dėl sąvokos „Lietuvos gyventojų genocidas“ tarptautinėje mokslo erdvėje nuolat kyla problemų. Be to, totalitariniai okupaciniai režimai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vykdė ne tik genocidinę politiką, o (ne)kovos su jomis strategijos buvo ne vien rezistencinės; būta ir nesutikimo bei sisteminio priešinimosi (disidentizmo) raiškų. Naujasis pavadinimas koreliuoja su įstaigos veiklos sritimis ir uždaviniais, Mūsų nuomone, Centrui jis suteiktų daugiau galimybių įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę. Sveikintume tai, kad naujuoju pavadinimu, kuris panašus į atitinkamos Latvijos institucijos pavadinimą (Totalitarizmo pasekmių dokumentavimo centras, latv. Totalitarisma seku dokumentešanas centrs), akcentuojami tyrimai, o ne tik dokumentavimas, t. y. fiksavimas. Šiuo požiūriu Centro pavadinimas derėtų su pažangesniais pavyzdžiais, kaip antai Hannos Arendt totalitarizmo tyrimų institutas (Hannah-Arendt-Institut fiir Totalitarismusforschung) prie Drezdeno technikos universiteto ar Totalitarinių režimų tyrimų institutas (Instytut badania režimow totalitamych) Prahoje. Kiti artimi pavyzdžiai - Estijos istorinės atminties institutas (Eesti malu instituut), Tautos atminties institutas Lenkijoje (Instytut pamięci narodowej) - savo pavadinimuose akcentuoja atmintį, bet manome, kad noras pavadinimu fiksuoti pačių režimų tyrimą, o ne atmintį tiksliau išreiškia Centro paskirties apibūdinimą. 2.      Nauji centro uždaviniai ir funkcijos dalykiškai praplečia totalitarinių režimų tyrimų sritis. Tačiau jie taip pat praplečia ir akademinės, etinės, moralinės bei politinės atsakomybės ribas, kurios visuomenėje gali būti sutiktos nevienareikšmiškai. Matome, kad 4-ajame str. apibrėžiant Centro veiklos tikslą, liko senosios institucijos (LGGRTC) veiklą aiškiai išskyręs „pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas“, kaip atskiras dėmuo. Mūsų nuomone, įstatymo projekto preambulė kiek plačiau apibūdina įvairesnes gyventojų santykių su totalitariniais režimais formas. Pvz., preambulės formuluotės lyg ir kelia lūkesčius, kad Centrui bus pavesta atlikti ir kolaboravimo tyrimus (nors uždaviniai to aiškiai nepasako). Drįstume siūlyti nepabijoti deleguoti Centrui ir konformizmo (prisitaikymo), kaip vienos iš (iš)likimo strategijų totalitarinių režimų okupacijos sąlygomis, tyrimus. Manytume, kad Centro uždaviniai turėtų apimti ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis Lietuvoje ir užsienyje. Tai dar aiškiau (nei esamas 5-ojo str. 2-asis uždavinys) išreikštų ketinimą paversti Centrą rimtu žaidėju tarptautinėje mokslo erdvėje. 3.      Įvertinę projekte numatytą naujojo Centro Tarybos sudarymo principus, jos galimą poveikį Centro valdymui ir kokybei, manome, jog yra didelė tikimybė, kad numatytoji Taryba funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas (6-ojo str. 2-asis punktas), bet ir kaip Centrui akademiniais klausimais  patariantis kolegialus organas. Tokia permaina, taip pat faktas, kad Tarybai numatoma tam tikra savivalda (teisė pačiai išrinkti pirmininką) ir bandoma atriboti ją nuo politikų įtakos (7-ojo str. 4-asis punktas) būtų sveikintina ir atitiktų šiuolaikines panašių institucijų veiklos koordinavimo praktikas. Tačiau iš dabartinio projekto iki galo neaišku, ar tinkamai numatytos visos sąlygos tokioms Tarybos kompetencijoms ir atsakomybei įgyvendinti. Pvz., 7-ojo str. 2-asis punktas rodytų, kad į Tarybos sudėtį numatyta įtraukti „visuomenės ir mokslo veikėjus“. Mūsų nuomone, būtų gerokai svarbiau, kad tai būtų akademiniai žmonės, turintys vadybinės patirties, kurios koordinuojant Centro veiklą prireiks ir kurią turės tikrai ne kiekvienas „visuomenės ir mokslo veikėjas“. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) vaidmens deleguojant net 5 atstovus į Tarybą nesuprantame. Pagrindiniai Konferencijos tikslai, pagal LURK įstatus, yra „skatinti <...> aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius“; LURK atstovauja visiems Lietuvos universitetams; ne vien tiems, kurie vykdo istorinius mokslinius tyrimus. Jeigu projekte tarp deleguojančiųjų į Tarybą kandidatus institucijų yra išskirtas Lietuvos istorijos institutas, tai galbūt būtų prasminga vietoje 5 LURK atstovų ir 1 Istorijos instituto atstovo numatyti po 2 atstovus kiekvienai iš trijų mokslinių tyrimų institucijų, kurios Lietuvoje dar vykdo nacistinio ir sovietinio laikotarpių tyrimus -        Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui. Be to, matome norą į Tarybos sudėtį įtraukti ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės siūlomus kandidatus, kas, žinoma, liudija, kad tai nebus visiškai nuo politikų nepriklausoma institucija. Mūsų nuomone, šis noras iš dalies prieštarauja 7-ojo str. 4-ajame punkte įtvirtintai nuostatai, kuri Tarybą bando nuo politikų įtakos atriboti. Be to, Tarybos nariui numatytas cenzas yra magistro kvalifikacinis laipsnis (7-ojo str. 3-iasis punktas). Manytume, kad tai prasilenkia su Tarybai numatyta kompetencija ir atsakomybe koordinuoti Centro mokslinę veiklą (pagal Lietuvos įstatymus, mokslininkas yra asmuo, turintis daktaro laipsnį; magistro kvalifikacija tam yra tikrai nepakankama). Taryba galėtų suteikti Centro direktoriui ir darbuotojams ypač svarbią pagalbą orientuojant akademinius tyrimus, ieškant partnerių Centro veiklai, tačiau j i turėtų būti politiškai nepriklausoma, o jos nariai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją. Kai liekama prie noro turėti Taryboje ir visuomenininkus, ir mokslininkų cenzo neatitinkančius asmenis, tai kelia pagrįstų abejonių, ar Taryba pajėgs susitvarkyti su jai numatyta kompetencija. 4.      Papildomos pastabos. 4.1.   Siūlytume numatyti įstatymo projekte ir Centro skyrių vadovų kadencijas. Kai skyrių vadovai nesikeičia dešimtmečius, institucijai tai nėra gerai. 4.2.   Siūlytume nedubliuoti Tarybos funkcijų dar viena papildomu organu (Centro Mokslo krypties komisija), kurį numato 8-ojo str. 10-asis punktas. Kadangi įstatymo projektas šios komisijos funkcijų nedetalizuoja, manytume (ypač jeigu būtų įgyvendintos šio rašto 3-iajame punkte pateiktos rekomendacijos), kad tai gali būti perteklinis organas. 4.3.   Atkreipėme dėmesį į sąvokų Holokaustas ir genocidas vartojimą dokumente: Holokaustas taip pat yra genocidas, o kai vartojame šias sąvokas greta, per kablelį, tai skamba painiai, trikdančiai. Todėl siūlytume koreguoti kai kurias Preambulės formuluotes, patikslinant jų turinį taip, kad jos labiau atitiktų akademines ir tarptautiškai priimtinas teisines šių sąvokų prasmes: 4.3.1. Vietoje „konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“ įrašyti „konstatuodamas, kad Lietuvos žydų ir romų genocidas (Holokaustas), nacių ir sovietų teroras bei represijos nukreipti prieš lietuvius, lenkus ir kitus Lietuvos piliečius, jų genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui buvo vykdomi totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.2. Vietoje „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ įrašyti „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų genocido (nacių vykdyto Holokausto ir sovietų nusikaltimų) organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.3. Vietoje „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga“ įrašyti „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų naikinimo: Holokausto, tremčių, kalinimo, žudynių, kankinimų ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpi reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo supažindinimą su vertinga istorine medžiagą (siūlomas keitimas išskirtas).	Atsižvelgti
5.	Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2024-02-19				Naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - LGGRTC) įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “įstatymo projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas institucijos veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas“. Kas ir kaip nustatė tokį „neefektyvumą ir ne kryptingumą“, ar tas neefektyvumas vyko per visą LGGRTC veiklos laikotarpį ar tik kažkokiu jo metu? Kokiu laikotarpiu buvo neefektyviai dirbama, būtinai reikia aiškiai atsakyti, nes kitaip neaišku, ar čia vieno kokio vadovo ar vadovų problema, ar sisteminė problema, priverčianti keisti įstatymą. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai, teigdami apie įstaigos neefektyvumą, turi konkrečiai išvardinti, kuo remiantis nustatytas „menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas”, kiek LGGRTC atliko mokslinių tyrimų ir išleido leidinių, kiek turėjo tų darbų atlikti arba leidinių išleisti, kokie tyrimai neatlikti? Šiuo projektu pateikiami tik abstraktūs, be pavyzdžių, kaltinimai. Neįtikina argumentacija, kad pavadinimo keitimas labiau atspindi pagrindines LGGRTC veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą. Autoriai, siūlantys naują pavadinimą, nesugebėjo tinkamai pagrįsti keitimo būtinybės, nebent norima pabrėžti, kad po projekto priėmimo bus iš esmės kitokia įstaiga. Sovietų sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo, buvo sunaikinta daugiau žmonių, nei karo metu išžudyta per Holokaustą. Lietuva per sovietinę okupaciją neteko trečdalio tautos, todėl dabartinio pavadinime esančių žodžių „gyventojų genocido” pakeitimas į „totalitarinių okupacijų” akivaizdžiai sumenkina ar net išteisina komunizmo nusikalstamą veiką sovietinės okupacijos metu. Dabartinis LGGRTC pavadinimas tiksliai atspindi jam suformuotus tikslus ir jo veiklą. 25 metus egzistuojančios įstaigos pavadinimas ir jo keitimas padarys moralinę žalą, nes vėl iš naujo reikės įgyti įstaigos žinomumą, pakeitus pavadinimą teks perrašyti gausybę svarbių LGGRTC vidaus ir tarptautinių sutarčių su Lenkija, Ukraina, Moldova, Rusija („Memorial”), Čekija ir daugelių kitų valstybių. Šios tarptautinės sutartys yra akivaizdus įrodymas, kad naujame įstatymo projekte nurodomas neva naujas LGGRTC tikslas - „LGGRTC integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę” - yra seniausiai pasiektas. Nauju įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pirmaeilį dėmesį skirti Holokaustui, o sovietinius, komunistinius nusikaltimus stumti į užmarštį, kaip ir nusikalstamą LKP (Lietuvos komunistų partijos) veiklą. Įstatymas keičiamas vadovaujantis ta pačia politine strategija, pagal kurią Lietuvos visuomenei vis dažniau peršama mintis, kad „okupacijos metu LKP taip pat dirbo Lietuvai” Neatsitiktinai 2023-07-04 balsavimu iš LRS darbotvarkės buvo išbrauktas Lietuvos nusikalstamos komunistų partijos įstatymo projektas - XIVP-2422(2), už išbraukimą balsavo - 70, prieš - 11, susilaikė - 11 Seimo narių. Šį klausimą dėl išbraukimo iš LRS dienotvarkės pristatė socialdemokratas V. Kanopa, jį palaikė, net keista, - TS LKD Seimo nariai D. Asanavičiūtė, A. Čepanonis, A. Kupčinskas, M. Lingė, K. Masiulis, M. Navickienė, Ž. Pavilionis, G. Skaistė, J. Šiugždinienė ,A. Vyšniauskas, „pirmu smuiku“ tuo klausimu grojanti Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzminskienė. Kitų frakcijų Seimo narių balsavimas tuo klausimu, jau nestebino. Teigiama, kad „LGGRTC veikla taps efektyvesnė“, jei atsiras dvivaldystė: LGGRTC vadovaus ne tik gen. direktorius, bet ir jį prižiūrinti taryba. Gal įstatymo kūrėjai gali pateikti pavyzdžių, kaip toks modelis veikia? Ar gali žmonės, dirbantys kitose institucijose, geriau įsigilinti į vidaus problemas, nei tiesiogiai čia dirbanti administracija? Jei taip, kodėl toks valdymo modelis netaikomas strateginėse valstybės įmonėse? Įstatymo keitimo iniciatoriai bando kopijuoti LRT valdymo modelį, pamiršdami, kad LRT yra ne valstybinė, o visuomeninė institucija, o LGGRTC - valstybinė, Seimo iniciatyva įsteigta ir Seimui atskaitinga institucija. Kita vertus, didelė dalis visuomenės nelaiko LRT valdymo efektyviu, o pačios institucijos objektyvia. Priėmus šį įstatymą, esminę LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos - kodėl tai reikia daryti, ar Seimui nebesvarbi ši institucija? Kam tuomet Seime reikalinga Istorinės atminties ir laisvės kovų komisija - gal ji taip pat pradės užsiimti moksliniais tyrimais ir jų sklaida? Iki šiol LGGRTC iš kitų mokslo institucijų išsiskyrė tuo, kad ji buvo ne tik mokslinė - tiriamoji institucija, bet ne mažiau ir praktinė - memorialinė: paminklų statymas, muziejų, kilnojamų parodų kūrimas, moksleivių konkursų organizavimas, laisvės gynėjų palaikų paieška ir t.t. Kuo remiantis nuspręsta, kad ši institucija turi iš esmės virsti mokslo institucija, kuriai strategiškai turi vadovauti taryba, didžia dalimi sudaryta vien iš mokslo institucijų, visiškai ignoruojant dar gyvų šio tiriamo laikotarpio aukų atstovavimą - juk būtent jų iniciatyva ši institucija ir atsirado? Ar jau pastatyti visi paminklai, ar surasti visų laisvės kovotojų palaikai? Įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte kažkodėl išryškinami tik moksliniai tyrimai ir jų „integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“ (Kas čia per abrakadabra: juk LGGRTC jau 20 metų yra panašių Vidurio ir Rytų Europos tarptautinių institucijų narys ir aktyvus bendradarbis - to įstatymo autoriai, matyt, nežino), tačiau per 25 egzistavimo metus LGGRTC jau yra išleidusi esminius fundamentalius mokslinius leidinius apie tremtį, rezistenciją, holokaustą ir pan., tad tolimesniame laikotarpyje reikėtų stiprinti ne tiek mokslinius tyrimus, bet jų praktinį įamžinimą. Didžiausio Lietuvos visuomenės palaikymo susilaukia būtent bendra LGGRTC mokslinė - praktinė veikla, t. y. laisvės kovotojų palaikų paieška ir jų garbingas palaidojimas. Tačiau naujame įstatymo projekte apie tokią LGGRTC veiklą nėra net užsimenama, nors tokią LGGRTC veiklą ne taip seniai įpareigojo Seimas naujausioje įstatymo pataisoje, o šios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė jai skyrė finansavimą. Ar ši veikla nebebus vystoma, o gal ji tokia nereikšminga, kad sutelpa siūlomoje formuluotėje: „4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą): c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis“? Įstatymo projekte būtina įrašyti apie okupacinių režimų naikintų įvairių konfesijų objektų - maldos namų, kapinių, paminklų - tyrimą, nes dabartiniame įstatyme apie tai nieko nėra. Taip pat prie LGGRTC reikėtų prijungti Tarptautinę nacių ir sovietinių nusikaltimų komisiją, vadovaujamą E. Zingerio, nes tai besikartojančios institucijos, o Komisija iki šiol „skrido“ kaip paukštis su vienu sparnu: iš esmės dirbo tik nacių nusikaltimų klausimais. Keistai atrodo, kai ypatingai sutrumpintame projekte atsisakoma išvardinti anksčiau buvusias LGGRTC įamžinimo veiklas, tačiau kažkodėl atsiranda nuostata, kad „istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi”, taip suponuojant nuomonę, neva lyg šiol kažkas stabdė istorinius tyrimus. Išvados: Manome, kad šis įstatymo projektas yra parengtas atmestinai ir nekokybiškai, paskubomis, neišdiskutavus visuomenėje, neatsižvelgus į panašių institucijų užsienyje patirtį (pvz., Lenkijoje) ir yra skirtas pakeisti LGGRTC vadovybę - ne tik dabartinį gen. direktorių, bet ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovą - būtent jo vadovaujama komisija iki šiol pasipriešindavo nepagrįstiems reikalavimams (pasiremiant kokiu vienu liudijimu iš KGB vykdyto proceso) atimti laisvės kovotojų statusus iš kai kurių partizanų vadų. Ši skuba nesuprantama dar ir todėl, kad šiuo metu LGGRTC ir Ukmergės rajono savivaldybė laukia teismo sprendimo dėl kario savanorio, pulkininko Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio nepagrįsto kaltinimo dalyvavus žydų žudynėse Baltarusijoje. Mūsų ir J. Krikštaponio artimųjų duomenimis, J. Krikštaponis žudynėse nedalyvavo! Jis buvo nacių kalintas Kauno kalėjime, išgelbėjo Bagnapolio kaimo gyventojus nuo sušaudymo, dalyvavo antinacinėje kovoje ir žuvo didvyrio mirtimi besikaudamas su sovietiniais okupantais. Įstatymo projekte siūlomas administravimo valdymo modelis neišspręs vidinių įstaigos problemų, bet, greičiausiai, tik jas pagilins: kandidatus į gen. direktoriaus pareigas parinks LGGRTC taryba, sudaryta iš 11 narių, kurios daugumą sudarys panašia veikla užsiimančios kitos mokslo institucijos - pagal projektą 5-is narius skirs Lietuvos universitetai ir vieną - Istorijos institutas. Ši išorinė taryba lems LGGRTC veiklą, tyrimų kryptis ir t.t., o kiekviena aukštoji mokykla bei Istorijos institutas istorijos mokslo srityje turėdami SAVO interesus, neišvengiamai juos realizuos lemdami LGGRTC tyrimus, veiklos kryptis ir finansus. Priėmus tokį projektą realiai LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos, o pats LGGRTC - toks, koks 1997 m. buvo sukurtas politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva, nustos egzistavęs. LGGRTC bus paverstas dar viena eiline mokslo institucija, kurios svarbiausi tyrimai bus holokaustas (visame įstatyme vardinant LGGRTC uždavinius ir veiklas pirmiausia nurodomas holokaustas, o tik vėliau kitų tautybių piliečių genocidas, lyg holokaustas nepatektų į bendrą genocido sąvoką). Anksčiau buvusi Politinių kalinių ir tremtinių aktyvi veikla ir įtaka LGGRTC bus visiškai panaikinta. Norint sustiprinti LGGRTC kontrolę ir sumažinti vidines įtampas, nebūtina nei iš esmės reformuoti LGGRTC, nei keisti jo įstatymo ar pavadinimo. Užtektų aktyviau vykdyti savo kontrolės funkcijas Seimo istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijai ir LGGRTC kuruojantiems komitetams, o įstatyme numatyti nuostatą, kad dabar egzistuojanti vidinė LGGRTC taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį - vidinė LGGRTC taryba rinkdavosi griežtai kartą per savaitę, taip užtikrindama priimamų sprendimų kolegialumą, objektyvumą ir viešumą. Reformuotas LGGRTC nebus nei iš tolo panašus į atitinkamą instituciją Lenkijoje, kuriai suteikta žymiai daugiau galių, tarp jų yra net tardymo funkciją. Jei būtinai reikia reformų ir tos išorinės tarybos, tai išorinės tarybos funkcijos turi būti tik griežtai patariamosios (LRT pavyzdys rodo, kad dvivaldystė vis tiek baigiasi Tarybos paklusimu jos atrinktam administratoriui, taip pažeidžiant patį LRT įstatymą). Taigi, išorinė taryba turėtų rinktis tik esant poreikiui - t. y. svarstant konfliktus strateginių klausimų srityje, bet ne vidinius klausimus, ir jos balsas turėtų būti tik patariamasis LGGRTC administracijai.  Išorinė taryba neturėtų perimti iš Seimo svarbiausios funkcijos - LGGRTC vadovo kandidatūros parinkimo, nes pagal siūlomą projektą Seimas galės svarstyti tik Tarybos pasiūlytas kandidatūras, taigi Seimo dabartinė galia ir įtaka bus iš esmės panaikinta.	Nepritarti	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. Pabrėžtina ir tai, kad Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui. Centro veiklos parlamentinę kontrolė atlieka (ir atliks) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (nutarimas Nr. XIII-2065), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Tokie valdymo organai įvairiose institucijose – įprasti. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Tokie kolegialūs organai kuriami ir prie kitų valstybės institucijų, mokslo įstaigose. Tai pažymima ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertiniame vertinime: „3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti.“ Įstatymo projektą paskatino siekis sustiprinti mokslinius tyrimus ir Centro atliekamą įamžinimo (memorializacijos) uždavinį, atskiras dėmesys skiriamas ir visų atliktų tyrimų ir rezultatų sklaidai. Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Juose taip pat minima ir partizanų palaikų paieška, II skyriuje: 10.4. punkte rašoma: „inicijuoja, organizuoja 1939–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą;“ . Įstatymo projektu nesiekiama pakeisti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovo. Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 52 pastabai siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme būtina nurodyti tokių Komisijų teisinį statusą, reikalavimus Komisijos sudėčiai ir jos nariams. Nepritarti dėl skirtingų institucijų sujungimo, tam nėra tinkamų argumentų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdydamas savo veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais bei LR Vyriausybės nutarimais. Komisijos veiklą reguliuoja kiti teisės aktai, o Centras veikia pagal kitą įstatymą.
6.	Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2024-03-04				Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2024 m. vasario 12 d. rašte „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“ Nr. S-2024-587 (pagal NSGK 2024 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. 104-P-8) keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šiuos komentarus: 1. Įvertinkite siūlomą naująjį Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinių tokių centrų aspektu. Savo nuožiūra pasiūlykite kitus galimus pavadinimus. Manytume, kad Centro pavadinimas suponuoja siauresnį modus operandi, negu jis apibrėžiamas Įstatymo projekte. Preambulėje konstatuojama, kad Lietuva buvo okupuota tik dviejų totalitarinių valstybių – Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, tačiau dalis Lietuvos teritorijos buvo okupuota ir aneksuota taip pat ir Lenkijos. Pastarosios okupacijos tyrimas numatytas dabar galiojančioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 aktualioje redakcijoje, tačiau jis jau nebeminimas Įstatymo projekte. Manytume, kad Centro pavadinimas neturėtų būti siejamas vien tik su tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota dviejų minėtų totalitarinių valstybių, o greičiau būtų skirtas akcentuoti tautos genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat masiniams ir sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams prieš Lietuvos gyventojus bei užsienyje gyvenančius tautiečius fiksuoti ir tirti, siekiant išsaugoti tai tautos atmintyje ir perduoti ateinančioms kartoms. Įstatymo projekte siūlomas Centro pavadinimas – „Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“ neatitinka tikslų, kurie suformuluoti preambulėje: ištirti ir įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį. Totalitarizmas arba jo apraiškos, kaip politinio režimo forma, kai valstybė siekia visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, buvo ir šiuo metu yra populiarus ne tik Azijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, bet ir Europoje. Todėl Centrui suteikus Įstatymo projekte numatytą pavadinimą būtų smarkiai išplėstos jo mokslinių tyrimų ribos ir jis taptų visuotinės istorijos tyrimų centru. Siekiant patikslinti Centro pavadinimą, galima būtų į jį įterpti žodžius „Lietuvos okupacijų“ ir Centrą pavadinti „Lietuvos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru“. Ilgalaikei mokslinių tyrimų misijai, platesniam aktualios ir perspektyvinės atsakomybės už istorinės atminties išsaugojimą laukui praplėsti taip pat galėtų būti svarstomas pavadinimas „Lietuvos nacionalinės atminties institutas“. Siūlymas paremtas Įstatymo projekte aiškiai pastebimu Centro uždavinių sutelkimu į mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir praktinių rūpinimosi genocido aukomis darbų perdavimą autonomiškai suformuotiems ir šalia šios institucijos autonomiškai veikiantiems valdymo subjektams (Komisijai ir Fondui). Tokie pavadinimai yra suteikti atitinkamoms institucijoms Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Visos jos, kaip ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras, yra Europos atminties ir sąžinės platformos nariai. Šios platformos narė Čekija turi Totalitarizmo tyrimo institutą, tačiau jis orientuotas į tyrimą nusikaltimų, padarytų ir totalitarinių valstybių okupacijos, ir savo „tautinio“ totalitarinio režimo įgyvendinimo metu. Nyderlanduose yra Totalitarizmo istorijos tyrimo institutas, kuris orientuotas į globalias totalitarizmo fenomeno priežasčių ir raidos studijas.    2. Kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio Įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos? Centro uždaviniai nurodyti Įstatymo projekte, tačiau funkcijos neaiškios – jos turėtų būti apibrėžtos Centro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Seimo. Dabar galiojančiame Įstatyme nustatyti 5 Centro uždaviniai ir 22 funkcijos. Galbūt funkcijos bus nustatytos Centro nuostatuose, kuriuos tvirtins Seimas, tačiau Centro modus operandi nemokslinių tyrimų laukas kol kas visiškai neaiškus. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte nustatoma, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių „komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo“, tačiau su tuo susijęs Centro uždavinys ar funkcija Įstatymo projekte nenurodomi (arba, galbūt Įstatymo projekto rengėjų manymu, tokie sprendimai gali būti priimami įgyvendinant reguliaciniu požiūriu neaiškų ir abstraktų uždavinį – organizuoti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis). Centrui suformuluotuose uždaviniuose taip pat turėtų atsirasti nuostata, kad Centras tiria visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama patobulinti esamą teisinį reglamentavimą; sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas ir uždavinius. Įstatymo projektu planuojamas žymus Centro valdymo poveikis – steigiama Taryba, patikslinamos Direktoriaus funkcijos ir skyrimo į pareigas tvarka, pertvarkoma projektų valdymo funkcinė struktūra. Ir tai yra gerai. Tačiau abejonių kelia Centro funkcijų ir veiklos organizavimo teisinio reglamentavimo perkėlimas į įgyvendinamąjį lygmenį. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu kuriama unikali biudžetinės įstaigos valdymo struktūra, įterpiant viešųjų įstaigų valdymo elementus. Tokia sąranga reikalauja detalesnio įstatyminio reguliavimo. Pavyzdžiui, Įstatymo projektas visiškai neapibrėžia Direktoriaus, kuris pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, organizuoja darbą ir atsako už Centro veiklą, įgaliojimų, nors tokios normos reguliaciniu požiūriu svarbesnės, negu kvalifikacijos reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas. Neaiškus funkcijų paskirstymas tarp Direktoriaus ir Tarybos, ginčų, kilusių tarp jų, sprendimo tvarka ir kiti paprastai įstatymu reguliuotini klausimai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu esmingai keičiamas srities teisinis reguliavimas, įstatymų įgyvendinamuoju lygiu nenustatyti reikšmingų visuomeninių santykių reguliavimo pagrindai, nenumatytas įstatyminės teisėkūros įgaliojimų delegavimas valdymo subjektams, dėl ko tikėtinos teisinio reguliavimo spragos. Reikėtų numatyti šiuo Įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex-post vertinimą.  Teisinės technikos požiūriu įvertinę Įstatymo projektą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms.  3. Įvertinkite planuojamo kolegialaus organo – Totalitarinių režimų tyrimo centro Tarybos poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas“, todėl manytume, kad Taryba turėtų būti tik Centro generalinio direktoriaus patariamasis organas. Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis ir pritariame tobulinimo pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 7–9 straipsnių, nustatančių Tarybos funkcijas, kompetenciją ir darbo organizavimą.	Nepritarti	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Remiantis  Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pateiktą ekspertinio vertinimo pažyma verta pabrėžti, kad „Ligi šiol galiojusi Įstatymo redakcija buvo stipriai suvaržiusi Centro galimybes savarankiškai ir efektyviai planuoti įstaigos veiklas. Tad naujas tikslų ir uždavinių apibrėžimas, ir ypač funkcijų iškėlimas iš įstatymo į „Nuostatus“ ir/ar kitus vidinius veiklą reglamentuojančius dokumentus vertintinas teigiamai“.   Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekte atsisakoma Centrui priskirti visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais, nes XX a. pirmosios pusės istoriją profesionaliai tyrinėja kitos Lietuvos mokslo institucijos, universitetai, muziejai ir kitose atminties institucijos. Naujos redakcijos įstatymo projektu siekiama konceptualiau apimti Centro tyrimo ir veiklos laikotarpio problematiką, aiškiau apibrėžiant tyrimų ir veiklos specializacija, atsisakant perteklinio Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto tyrimų.
7.	Saulius Černa 2024-03-01				1. Straipsnis "Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir laisvės kovų (rezistencijos) tyrimo centras" Argumentai - žodis genocidas turi išlikti centro pavadinime, jis byloja ne tik buvusį, vykusį tam tikrų Lietuvos gyventojų grupių naikinimą, persekiojimą, tremtis, diskriminaciją, bet ir Lietuvos valstybės bei visuomenės siekį kiek įmanoma objektyviau ištirti faktus. Pats įstaigos pavadinime esantis žodis tiksliai apibrėžia, kas būtent Lietuvoje vyko, nes kiti totalitariniai režimai galbūt buvo švelnesni, ten genocido nebuvo. Jei būtų nuspręsta išplėsti centro tyrimo laikotarpį įtraukiant ir 18- 20 laisvės kovas, siūlome "laisvės kovų" formuluotę, kuri tiktų jei ir liktų tik laikotarpis nuo 1939 metų. 7.2 Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. bet ne daugiau kaip dviems kadencijoms. 3 asmenis deleguotų Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 1-Istorijos institutas, 1 - LR Prezidentas, 3- LPKTS, 1- LPKTB, 1 - LLKS(Lietuvos laivės kovos sąjūdis, 1- LRS. Argumentai dėl Tarybos sudėties ir mano siūlomų 5 vietų nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo organizacijoms. Okupantai visu laikotarpiu nuo 1940 iki 1990 metų sudarydavo kliūtis nukentėjusiems asmenims siekti mokslo aukštumų, įgyti tam tikrą specialybę, užimti pareigas, ir tokiu būdu ši asmenų grupė buvo diskriminuojama, marginalizuojama. Beje, svarbesnioji, praktinė kvalifikacijos dalis įgyjama būtent dirbant tam tikrą darbą, einant pareigas, gaunant specifinių žinių ir informacijos. Tikimės, kad okupantų nustatyta tvarka Lietuvos valstybėje negalioja, ir mūsų institucijos veikia civilizuotai, suteikdamos galimybes visuomenės atstovams. Mūsų bendruomenė turi teisėtus interesus žinoti apie Centre vykdomus darbus, tendencijas, aktyviai dalyvauti jo veikloje, daryti įtaką įstaigoje vykstantiems procesams.	Nepritarti	Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad „Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Taip pat naujuoju pavadinimu kaip tik siekiama platesnio režimų vykdytų nusikaltimų veiklos tyrimo. Verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“.  „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“ Nesiūloma išplėsti Centro veiklos ir tyrimo laikotarpio, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Siūloma nepritarti Tarybos sudėties pasiūlymui, įstatymo projekte siūloma Taryba – kolegialus organas padės užtikrinti Centro efektyvesnį ir skaidresnį valdymą, taip pat nerekomenduojami pakeitimai, nes Centrui reikalingi įvairių sričių ir institucijų deleguoti specialistai, kurie padėtų su temų ir veiklos apsibrėžimu, bet ir teisės, strateginių planų ir kt. valdymu.
8.	Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 2024-04-29				Vilniaus universiteto Istorijos fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. balandžio 22 d. raštas Nr. S-2024-1756 dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto ekspertinio vertinimo, kuriuo prašoma: 1)      įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus. 2)      atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos; 3)      įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei.          Atsakant į šį raštą iš esmės, visų pirma pažymėtina, kad iš esmės numatoma Centro valdymo reforma yra būtina, kadangi dėl išimtinio ir nebūdingo Centro pavaldumo įstaiga yra patekusi į savotiškus spąstus, dėl ko stipriai pakenkta Centro veiklos kokybei, nustumiant Centrą, kaip ekspertinę atitinkamo laikotarpio ir problematikos tyrimais užsiimančią įstaigą, į paribį.          Atsakant į konkrečius pateiktus klausimus:          1. Dėl pavadinimo:          Pasisakant už jo palikimą, iš vienos pusės, senasis pavadinimas jau yra žinomas Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Taip pat pavadinimo keitimas atneštų tam tikrų papildomų išlaidų. Iš kitos pusės, tai gali būti ir neigiamas žinomumas, kadangi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje LGGRTC ne visada asocijuojasi su kokybišku darbu, o tam tikri rezonansiniai istorinių pažymų rengimo ir/arba memorializacijos atvejai (pvz., susiję su Juozu Krištaponiu arba Jonu Noreika) yra užtraukę nusikaltimų balinimo ir dangstymo įtarimų šleifą, tokiu būdu darydami žalą Centro prestižui ir patikimumui. Atnaujinant įstaigos veiklą, naujas pavadinimas galėtų nešti pozityvią veiklos kokybės atnaujinimo žinutę.          Pateikiant argumentus už pavadinimo keitimą, pastebėtina, kad dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.          Pavadinimo problema, panašu, yra ne vien tik formali, kadangi dabartinis pavadinimas (ir dalis preambulės) galimai struktūravo ligšiolinį Centro darbą ir tyrimų krypčių pasirinkimus, pvz., kolaboravimo tyrimams Centras išties praktiškai neskyrė dėmesio, o paskutinės (2024 m.) Centro apie kolaborantus parengtos pažymos atskleidžia, kad apskritai yra stokojama pagrįstos kolaboravimo sampratos.          Pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ yra trumpesnis, taip pat konceptualiau apima laikotarpio problematiką; po šiuo pavadinimu patenka ir genocidas, ir rezistencija, ir kiti tirtini reiškiniai. Kartu Centras, nauju pavadinimu aiškiau apibrėžus jo specializaciją, galėtų atsisakyti nelogiškai jam priskirtų laikotarpių, neturinčių nieko bendro su nusikalstamais XX a. politiniais režimais, pvz., Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto tyrimų.          Svarbu pabrėžti ir tai, kad totalitarinis režimas yra visai kito pobūdžio politinė sistema, nei kitos valdymo formos, net autoritariniai režimai. Skirtumą labiausiai atskleidžia net ne masinių represijų kiekis ir pobūdis, tačiau itin gilus ir ilgalaikis režimo poveikis visuomenei, kurią toks režimas užvaldo. Todėl šio konceptualaus termino pavadinime išryškinimas labai aiškiai apribotų Centro tyrimų objektą tiek chronologiniu, tiek problematikos aspektais. Centro tyrimuose totalitarinių režimų okupacijos iki šiol dažniausiai būdavo vertinamos kiekybiniais rodikliais (pvz., aukų ir nusikaltimų skaičiumi), kas pradžioje (tiksliai suskaičiuoti aukas) buvo būtina. Tuo tarpu režimo per se istorinei, filosofinei, socialinei ar teisinei refleksijai iki šiol – po daugiau 30 nepriklausomybės metų – yra neskiriama praktiškai jokio dėmesio.          Totalitarizmo terminas išveda Lietuvos problematiką iš siaurų nacionalinių rėmų ir įveda į Europos ir pasaulio problematiką, jos intelektualinę istoriją reflektuojant XX amžių. Vietoj siauro fokuso („Lietuvos gyventojų genocidas“), „totalitarinio režimo“ terminas pavadinime susieja Lietuvos istoriją su Europos ir pasaulio istorija, abiem XX a. Europoje iškilusiais totalitariniais  režimais ir jų vykdytais nusikaltimais, Lietuvos gyventojų patirtį daro bendros europinės ir pasaulinės patirties dalimi. Tai – supažindinti Europos ir pasaulio bendruomenę su lietuviškąją patirtimi – visada buvo vienas svarbių Lietuvos Respublikos siekinių, keltas tiek steigiant LGGRTC, tiek kuriant kitas specialias institucijas, pvz., Tarptautinę komisiją sovietų ir nacių nusikaltimams įvertinti.          2. Ligi šiol galiojusi Įstatymo redakcija buvo stipriai suvaržiusi Centro galimybes savarankiškai ir efektyviai planuoti įstaigos veiklas. Tad naujas tikslų ir uždavinių apibrėžimas, ir ypač funkcijų iškėlimas iš įstatymo į „Nuostatus“ ir/ar kitus vidinius veiklą reglamentuojančius dokumentus vertintinas teigiamai.          Tai, kaip dabartiniame įstatyme yra aprašytos Centro funkcijos, yra ydinga teisėkūros požiūriu ir kartu atskleidžia, kad Centras yra tapęs savotišku politinių užsakymų įkaitu. Iki šiol įvairios naujos funkcijos būdavo įrašomos tiesiai į įstatymą suformuojant ilgą jų sąrašą, tokiu būdu visai nepaliekant vietos Centro vadovybei, vadovaujantis savo ekspertine patirtimi ir atsižvelgiant į nūdienos visuomenines ir politines aktualijas, savarankiškai nustatyti prioritetines tyrimų kryptis, proporcingai, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus, įdirbį ir t.t., paskirstyti laiko ir kitus resursus atitinkamoms programoms ir konkretiems darbams. Lygiai taip pat labai stipriai detalizuotas uždavinių ir funkcijų aprašymas įstatyme neleido planuoti atskirų uždavinių kaip ribotos trukmės, baigtinių užduočių, su numatomais darbų pabaigos terminais.          Naujai suformuluoti Centro uždaviniai akivaizdžiai daugiau dėmesio skiria moksliniams tyrimams, o tai yra neabejotinai teigiamas aspektas.          3. Tai, kad Centras iki šiol neturėjo kolegialių valdymo organų, sudarytų iš atitinkamos srities ekspertų, yra neabejotinas ir didžiulis minusas, atnešęs itin neigiamą poveikį Centro veiklos kokybei. Šiuo metu Centro tyrimų pajėgumai vertintini kaip esantys akademinių tyrimų paribyje. Iš dalies tokia situacija susiformavo dėl to, jog įstaiga neturi mokslo įstaigos statuso.          Istoriškai, Centras buvo pastatytas į nepalankią poziciją, kai kuriant įstaigą dėl tuo metu pateisinamos baimės (buvusių komunistų galimo sugrįžimo į valdžią arba galimo Rusijos poveikio) buvo apsispręsta pavesti jo priežiūrą ne vyriausybei, bet Seimui. Toks pavaldumas ilgalaikėje perspektyvoje pasirodė žalingas, kadangi teisiškai užkirto kelią įgyti mokslo įstaigos statusą (LR Mokslo ir studijų įstatymas), su kuriuo kartu įstaiga būtų gavusi atitinkamą paketą valdymo ir priežiūros procedūrų, užtikrinančių veiklos kokybę ir suteikiančių įrankius tokią kokybę palaikyti (mokslo tarybos, atviri konkursai į tyrėjų darbo vietas, darbuotojų periodinės atestacijos, skyrių vadovų vidiniai rinkimai ir rotacija, mokslinės produkcijos kiekio ir kokybės priežiūros mechanizmai etc.) Tačiau vietoje patikrintų tyrimų kokybės ir nepriklausomumo užtikrinimo mechanizmų įdiegimo buvo atvertas kelias įstaigos politizacijai.          Didžiausios iš šios situacijos kylančios problemos šiai dienai yra dvi:          a) Seimas parenka ir skiria įstaigos direktorių neatsižvelgdamas į jo kvalifikacijų tinkamumą, t.y., vertindamas ne jo kompetenciją tame lauke, kuriuo užsiima Centras, tačiau pagal įsivaizduojamą politinį lojalumą. Steigiant Centrą toks vadovo skyrimo mechanizmas buvo suprantamas ir net pateisinamas dėl tuometinių išskirtinių politinių aplinkybių, tačiau brandžioje, gerai funkcionuojančioje demokratinėje valstybėje toks mechanizmas yra nepateisinamas ir žalingas.          b) Seimas neturi reikiamos kompetencijos ir tinkamų įrankių patikrinti, ar Centrui skiriami resursai naudojami tinkamai ir efektyviai, ir ar Centras gerai atlieka savo pagrindinę – tyrimų – funkciją. Iš esmės negalimumas tinkamai įvertinti Centro veiklos reiškia, kad faktiškai Centras yra niekam neatskaitingas.          Tokioje situacija numatoma Taryba turėtų neabejotinai teigiamą poveikį ir galbūt galėtų kompensuoti dėl teisiškai nelogiško pavaldumo atsiradusias sistemines problemas.          Numatoma Taryba veiktų kaip tarpininkas tarp Seimo ir Centro. Ji ne tik mažintų politizacijos galimybes, tačiau ir veiktų kaip ekspertinio vertinimo svertas, pajėgiantis kvalifikuotai įvertinti Centro rezultatus. Tai, kad Tarybai suteikiamos galios prižiūrėti tiek tyrimų kryptis, tiek biudžetą, laiduotų sisteminę veiklos priežiūrą. Tikėtina, tai padėtų išgryninti veiklos prioritetus, tarp kurių tyrimai turėtų būti svarbiausiasis. Centras yra unikali, kompleksines funkcijas vykdanti įstaiga, tačiau visų jo veiklų pagrindas yra tyrimai. Be stiprių mokslinių tyrimų neįmanoma jokia kokybiška taikomoji veikla.          Deleguojant Tarybos narius numatomas balansas tarp narių, paskirtų akademinės bendruomenės, ir paskirtų visuomeninio sektoriaus, o reikalavimai Tarybos nariams užtikrina, kad Centro valdyme ir priežiūroje dominuotų Centrui reikalingų sričių specialistai. Tai yra teigiami aspektai. Panašių užsienio centrų valdymo praktika patvirtina, kad tai yra būtina sąlyga veiklos kokybei užtikrinti, o istorinės atminties ir atminimo kultūrų tyrimai rodo, kad visuomenės atminties kultūros sveikata stipriai priklauso nuo to, kiek specializuotos tyrimų institucijos yra nepriklausomos nuo politikų.          Numatoma Taryba yra didoka. Sklandesniam Tarybos darbui rekomenduotina sumažinti jos narių skaičių.          Atskirai pagirtina įstatymo preambulė, kuri ne tik leidžia pamatyti platesnį ir adekvatesnį tiriamų fenomenų spektrą, tačiau ir akcentuoja tyrimų objektyvumo ir nepriklausomumo principus.	Atsižvelgti į nuomonę	Pritarti, išsakytai nuomonei, dėl konceptualesnio ir daugiau apimančios naujo institucijai siūlomo pavadinimo, taip pat įvertinti teigiamą uždavinių ir funkcijų perkėlimą į nuostatus pastabą bei kolegialaus organo sukūrimą. Dėl kolegialaus organo Tarybos dydžio nauju įstatymo projektu siūlomas platus atstovavimas, ekspertinis įsitraukimas, todėl mažinti institucijų ar deleguojančių asmenų skaičiau nereiktų. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais.
9.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-03-14				Vilniaus universiteto Teisės fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. vasario 12 d. raštas Nr. S-2024-587 (toliau – Raštas) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo prašoma: 1)      įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus. 2)      atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos; 3)      įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Iš pateikto Rašto turinio galima spręsti, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Centras veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai. Svarbiausi Įstatymo projekte numatyti pakeitimai – Centro uždavinių ir funkcijų patikslinimas, Centro pavadinimo pakeitimas į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“, kolegialaus valdymo organo – Totalitarinių režimų tyrimų centro Tarybos (toliau – Taryba) įsteigimas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. Įstaigos pavadinimas įprastai teisinės reikšmės neturi. Numatant naują įstaigos pavadinimą teisė gali būti pažeidžiama kraštutiniais atvejais, tačiau šiuo atveju pavadinime nėra turinio, kuris galėtų būti laikomas neteisėtu. Įstatymo projekte nurodyta centro paskirtis yra vykdyti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą) ir siūlomas naujas įstaigos pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimo centras“ su šia paskirtimi tematiškai susijęs, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis neatitinka teisinių reikalavimų. Įstatymo projekte Centro uždaviniai ir funkcijos apibrėžtos teisiškai korektiškai ir konkrečiai, sudaro prielaidas įgyvendinti esmines funkcijas, kurios Centrui yra priskirtos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl šiuo atžvilgiu pastabų neturime.          Įstatymo projektu taip pat siūloma performuoti dabartinį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir keisti šiuo metu veikiančio Centro valdymo modelį įsteigiant naują valdymo organą – Tarybą. Šią Tarybą siūloma įsteigti siekiant sudaryti sąlygas efektyvesniam Centro tikslų ir uždavinių organizavimui ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimui. Abejonių kelia Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Taryba sudaroma iš „visuomenės ir mokslo veikėjų“. Tokia sąlyga gali neatitikti teisinio aiškumo principo, kadangi jos formuluotė yra neformalaus pobūdžio ir projekte nėra apibrėžta koks kandidatas į Tarybos narius neatitiktų šių požymių, t. y. negalėtų būti laikomas „visuomenės ir mokslo veikėju“. Aukštesnės galios teisės aktai nesuponuoja imperatyvios pareigos numatyti ir konkretizuoti tokį požymį, todėl aptariama nuostata galėtų būti pašalinta ir kandidatų (atitinkančių kitus reikalavimus) tinkamumo įvertinimas šiuo atžvilgiu gali būti paliekamas Seimo diskrecijai, kuri turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Centro paskirtį. Kitais atžvilgiais nėra pagrindo manyti, kad kolegialaus valdymo organo sukūrimas neatitiktų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Tokio pobūdžio pakeitimas gali būti priskiriamas teisinio reguliavimo tikslingumo vertinimui, kurį teismai palieka įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl teisinių pastabų dėl Tarybos poveikio Centro valdymui ir veiklos kokybei neturime.	Atsižvelgti
10.	Lietuvos istorijos institutas 2024-02-20				Lietuvos istorijos institutas (toliau – Institutas) atsakydamas į Jūsų 2024 m. vasario 12 d. raštą Nr. S-2024-587 „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“, žemiau pateikiame ekspertinį vertinimą į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) iškeltus klausimus. Vertindami naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) siūlomą pavadinimą manytume, kad jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius, veiklos sritis ir funkcijas. Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projekte siūlomas naujasis Centro pavadinimas – Totalitarinių režimų tyrimų centras – atitinka užsienyje veikiančių panašaus pobūdžio tyrimo centrų specifiką ir funkcijas (pavyzdžiui, Hannah Arendt totalitarizmo studijų institutas veikiantis prie Drezdeno technologijos universiteto, Totalitarinių režimų studijų institutas Prahoje ir kt.). Naujai suformuoti Centro uždaviniai ir funkcijos atitinka šiuo metu centro vykdomas funkcijas ir apima tiek tiriamąją, tiek memorialinę funkcijas. Manytume, kad įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas neigiamo poveikio Centro veiklai neturėtų. Naujai formuojamas Centro kolegialus organas – Totalitarinių režimo tyrimų centro Taryba pagerintų Centro veiklos organizavimą, leistų efektyviau ir skaidriau spręsti iškilsiančias problemas, skatintų plėsti mokslinius tyrimus ir gerinti jų kokybę. Pažymėtina, jog panašūs valdymo organai veikia ir kitose valstybinėse mokslo, kultūros ir švietimo įstaigose (pvz., muziejuose, universitetuose). Kartu būtina pabrėžti, kad įstatymo projekte numatoma Tarybos narių skyrimo tvarka neužkerta kelio politinių partijų narių paskyrimui (tik suspenduoja jų narystę), kas galėtų turėti ir neigiamą poveikį, t. y. galėtų paralyžiuoti Tarybos, o kartu ir viso Centro veiklą. Dėl šios priežasties, įstatymo projektas turėtų numatyti ne tik formalius reikalavimus skiriamiems Tarybos nariams, bet ir apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra būtini efektyviam ir sklandžiam Tarybos darbui. Siekiant suderinti dalykines ir politines kompetencijas, siūlome būsimą Tarybą sudaryti pariteto pagrindais, t. y. deleguojant pusę jos narių iš akademinio, 5 metų profesinę patirtį turinčių tyrėjų rato, ir pusę – suinteresuotų visuomenės organizacijų atstovų. Taip pat siūlome suteikti platesnius įgaliojimus Tarybai sprendžiant tyrimų klausimų problematiką, kad jos funkcijos nebūtų apribotos tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad reikėtų suvienodinti Tarybos pirmininko ir narių kadencijos skyrimo laiką.	Atsižvelgti
11.	Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga 2024-02-08				Kreipiamės į Jus kaip į atsakingą Seimo narį ir NSGK pirmininką, norėdami pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) darbuotojų profesinės sąjungos LITAK pastabas ir siūlymus dėl būtino Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo pakeitimo ir pridedame šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tiksliai nurodyti visi dabar LGGRTC vykdomi uždaviniai, funkcijos ir apima visus svarbius aspektus, reikalingus sėkmingai ir efektyviai LGGRTC veiklai. Dėl LGGRTC pavadinimo – siūlome palikti esamą pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau 30 metų Centras plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą. Norime pažymėti, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo „Taryba“, nes tai tik dar vienas prižiūrintis organas ir papildoma administracinė struktūra, kuri darys neigiamą įtaką visam LGGRTC veiksmingumui, reikalaus papildomo didelio lėšų ir resursų kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui. Labai prašome į LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą ir atitikimą valstybės ir visuomenės lūkesčiams. Jei reikalinga, visada galime bendradarbiauti ir pateikti papildomą informaciją.	Nepritarti	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.
12.	Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 2024-02-08				Sąvoka genocidas išreiškia esminį      Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau - LPKTS) veiklos turinį.1940 metais         prasidėjusios represijos, 1941-1953 metų trėmimai pasižymėjo esminiais genocido elementais: siekiu sunaikinti apibrėžtą dalį Lietuvos gyventojų, sunaikinti kultūrines tradicijas ir vertybes, pakeisti gyventojų sudėtį, pakeisti socialinius-ekonominius santykius. Todėl žodis genocidas LGGRTC pavadinime yra esminis. Šis žodis iki šiol kliūva buvusiems KGB darbuotojams ir agentams, Komunistų partijos veikėjams ir kitų Sovietų sąjungos represinių institucijų veteranams. Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia, Seimas ir Vyriausybė nepasiduotų buvusių sovietinių veikėjų spaudimui ir nuosekliai gintų Lietuvos istorijos kultūros vertybes ir lietuvių tautos nacionalinius interesus. Kadangi LPKTS buvo viena iš įstaigos LGGRTC steigėjų, kreipiamės į Seimo narius ir LGGRTC generalinį direktorių Arūną           Bubnį bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę Paulę Kuzmickienę su prašymu, kad nebūtų keičiamas dabar esamas įstaigos pavadinimas. Manome, kad lėšas, numatytas įstaigos pavedimo keitimui, geriau skirti žuvusių partizanų paieškoms, palaikų indentifikavimui arba memorialo Kryžkalnyje pavardžių užrašymui. Reikalaujame, kad kuriamoje genocido centro taryboje būtų ne mažiau kaip vienas LPKTS atstovas.	Nepritarti	Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad „Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Remiantis Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto pateikta ekspertine pažyma svarbu pabrėžti, kad „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 202-01-08				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atkreipiame dėmesį, jog Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai (toliau – Komisija) keliamos užduotys nėra susijusios su Teisingumo ministrui pavestomis valdymo sritimis. Atsižvelgdami į tai, prašome į Komisijos sudėtį neįtraukti Teisingumo ministerijos atstovo.	Atsižvelgti	Teisingumo ministerijos atstovas šios komisijos sudėtyje yra nuo komisijos veiklos pradžios.
2.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19				Pritardami iš dalies Seimo narių pasiūlymo 1 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą, atitinkamai ir Centro pavadinimą, bei juos išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, išsiųstą visiems Seimo nariams, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei bei Centre gautą 2024 m. vasario 7 d. Nr. 5R-23, neprieštarautume, kad būtų paliktas tas pats tiek Įstatymo, tiek atitinkamai ir Centro, pavadinimas, t. y. „Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.	Nepritarti	Institucijos pavadinimas ir taip yra ilgas, dėl to papildomai praplėsti pavadinimo nereikia. Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.
3.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19				Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo preambulę Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 2 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 13 punktą, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 įsipareigojo laikytis 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir prisijungė prie kitų Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų, 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. I-2476 prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas valstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus. Todėl, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpį, t. y. nuo 1918 m. vasario 16 d., tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą dėl naujo struktūrinio padalinio įsteigimo Centre ir tam būtinų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių bei materialinių resursų papildomo skyrimo. Centro nuomone, tokiems tyrimams atlikti reikėtų naujų 5 etatų – minėto istorinio laikotarpio istorikams-mokslininkams įdarbinti, ir finansinių bei materialinių išteklių šių specialistų darbo užmokesčiui bei naujų darbo vietų įkūrimui. Jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat norėtume pažymėti ir tai, kad, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti istorinių tyrimų laikotarpį, tokiu atveju, tiek Projekte, tiek šiuose Centro pasiūlymuose reikėtų atitinkamai suderinti visus Projekte ir Centro pasiūlymuose nurodytus laikotarpius, juos papildant laikotarpiu, kad Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpis yra „nuo 1918 m. vasario 16 d.“. Centras galėtų papildomai pateikti tokius teksto (laikotarpių) patikslinimus.	Nepritarti	Perteklinis papildymas, kuris nieko nepasako apie institucijos veiklą, tikslus ir uždavinius. Tai yra senos redakcijos įstatyme, nauju įstatymo projektu tobulinama teisės akto struktūra, mažintina preambulės dalis išskiriant tik pačius svarbiausius dėmenis, susijusius su Centro veikla.
4.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	1			Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 3 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos teisinius pagrindus, principus, tikslą, uždavinius, funkcijas, valdymą, finansavimą ir atsakomybės taikymą už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas.“	Nepritarti	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Įstatymo projektu nėra siūloma reguliuoti atsakomybės taikymo už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo pildyti įstatymo paskirties nuostatų pagal pateiktą pasiūlymą.
5.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	2			Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“	Nepritarti.	Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose.
6.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	1-10		Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 35 punktus, norėtume pasiūlyti 2 straipsnį papildyti 1-10 dalimis ir jas išdėstyti taip:  2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos „1.   Dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, tarp jų ir skaitmeninės kilmės, suskaitmeninta informacija, analoginiai vaizdo ir (ar) garso įrašai. 2.     Genocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, kuriais buvo organizuota, vadovauta ar dalyvauta juos žudant, kankinant, darant rimtus fizinius ar psichikos sužalojimus tos grupės nariams, deportuojant, tyčia sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį ir kurios lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą, prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. 3.     Istorinės atminties objektai – vietos, vietovės, statiniai, įvykiai ir kiti reiškiniai, susiję su svarbiais, reikšmingais Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos įvykiais, faktais ir asmenybėmis (laisvės kovos, mūšiai, pasipriešinimas, rezistencija, jų dalyviai, aukos, nukentėjusieji, represijos, persekiojimas, nusikaltimai, žūties, tremties, kalinimo vietos, visuomeniniai judėjimai, pastatai, statiniai, paminklai, atminimo ženklai ir lentos, daiktai, dokumentai, žodinė informacija, atsiminimai, esantys žmogaus atmintyje ir neišsaugoti (neišreikšti) jokia materialia forma). 4.     Laisvės kovotojai – pasipriešinimo Lietuvos Respublikos okupacijoms, totalitariniams režimams dalyviai, kurie veikė siekdami nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, jos teritorinio vientisumo atkūrimo ir atstatymo. 5.     Nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėję asmenys – Lietuvos gyventojai, kurie buvo totalitarinių, okupacinių režimų įkalinti, ištremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta, apribota laisvė; okupacijų metais dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų suluošinti, praradę sveikatą, turtą; prievarta paimti į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams; persekioti dėl politinių motyvų; dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo, dirbti pagal specialybę, gyventi norimoje gyvenamojoje vietoje; dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą. 1. Okupacija – faktinis laikinas kitos valstybės teritorijos (jos dalies) užėmimas ginkluotosiomis pajėgomis ir veiksmingas kontroliavimas. 7.     Represijos – nacių Vokietijos ir SSRS okupacijų metais valdžios represiniai veiksmai prieš okupuotų valstybių gyventojus (asmens laisvės ar gyvybės atėmimas, priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje, išsiuntimas iš valstybės ir pilietinių teisių panaikinimas, gyventojų grupių iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų, ištrėmimas, prievarta, smurtas, priverstinis darbas, laisvės apribojimas, kitoks asmens laisvių ir teisių atėmimas ar apribojimas pripažinus jį pavojingu valstybei ar politinei santvarkai dėl nacionalinių, etninių, rasinių, religinių, socialinių, ideologinių ar politinių motyvų). 8.     Rezistencija - Lietuvos gyventojų ginkluotas ir neginkluotas priešinimasis nacių valdomos Vokietijos okupacinio režimo politikai Lietuvoje (1941–1945 m.) ir Klaipėdos krašte (1939–1945 m.); antisovietinis judėjimas – priešinimasis 1939–1941 m. ir 1944–1990 m., kuris skirstomas į 1939–1941 m. laikotarpio Lietuvos pasipriešinimą (rezistenciją), partizaninį karą (1944–1953 m.) ir neginkluotą pasipriešinimą (rezistenciją) (1954–1990 m.). 9.     Totalitarinis režimas – sovietų 1939–1941 m., 1944–1990 m. ir nacių 1939–1944 m. okupacijų laikotarpiais Lietuvos Respublikoje prievartos būdu įtvirtinta politinio režimo forma (sistema), siejama su fašizmo, nacizmo, socializmo ar komunizmo ideologijomis ar pažiūromis, pagrįsta neribota valstybės valdžia, diktatūra, absoliučios vykdomosios galios taikymu, cenzūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir kitokios nuomonės, siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės ir vykdžiusi ar vykdanti tokią kontrolę bei agresiją, prievartą, masinį terorą, genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines bei kitas represijas, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimus. 10.   Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžiamos ir vartojamos tarptautinėse konvencijose, kituose įstatymuose, kodeksuose ir kituose teisės aktuose.“	Nepritarti	Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose.
7.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	3			Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 4 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“	Nepritarti	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.
8.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	3	1		Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 5 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 4 punktus, norėtum pasiūlyti pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti totalitarinių režimų vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, represijas, persekiojimą, agresiją, tokių veikų apraiškas, sukeltus padarinius Lietuvai, kitoms valstybėms ir jų gyventojams, Lietuvos gyventojų rezistencijos procesus, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą; inicijuojanti minėtų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei padarinių teisinį įvertinimą; vykdanti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą.“	Nepritarti	Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Taip pat perteklinis detalizavimas, kuris išskirtas prie funkcijų ir Centro keičiamuose nuostatuose ir aiškiai apibrėžtas naujos redakcijos įstatymo preambulėje.
9.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	3	3		Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 6 punkto pasiūlymui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 5 punktą, siūlytume patikslinti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras.“	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies (pagal tai, kaip bus išspręsta Teisės departamento 5 pastaba dėl žodžių įrašymo: ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo). Nepritarti siūlomam naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus.  „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“ Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes.
10.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	3	4,5,6		Taip pat, norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 3 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip: „4.       Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 5.         Centro veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais. 6.         Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti Centro nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Centrui ir jo darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas, nesikišti į Centro veiklą.“	Nepritarti	Siūlomas papildymas, susijęs su teisės aktais, kuriais savo veikloje vadovaujasi Centras  jau yra numatytas naujos redakcijos Centro keičiamų nuostatų 4 dalyje. Pateikti pasiūlymai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
11.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	4			Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, norėtume pasiūlyti patikslinti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas ir uždaviniai.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
12.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	4	1,2		Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 7 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 6, 8, 16 punktus, siūlytume pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, papildyti 4 straipsnį 2 dalimi ir jas išdėstyti taip: „1. Centro veiklos tikslas – istorinės tiesos ir istorinio teisingumo atkūrimas, padedant formuoti valstybės politiką, strategiją ir jas įgyvendinant lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės laisvės kovų, rezistencijos, išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo tyrimų, istorinės atminties išsaugojimo, informacijos sklaidos, muziejinės veiklos, edukacijos srityse, taip pat, inicijuojant totalitarinių režimų vykdytų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą ir jos gyventojus teisinį įvertinimą. 2. Centro uždaviniai – vykdyti mokslinius ir kitus tyrimus apie: totalitarinių, okupacinių režimų vykdytą 1939–1990 m. Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines ir kitas represijas, SSRS vykdytą 1990–1991 m. agresiją ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą, rezistenciją, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis; inicijuoti totalitarinių, okupacinių režimų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus teisinį įvertinimą; vykdyti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją); atlikti edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą; atlikti ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
13.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5			Taip pat norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Centro funkcijos“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
14.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	1	1-8	Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 6, 9-16 punktus bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti pakeisti 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip: 5 straipsnis. Centro funkcijos „1. Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina: 1)         apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių totalitarinius režimus, okupacijas, jų politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius; 2)         renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis, taip pat su Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu; 3)         Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos); 4)         rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius; 5)         sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus; 6)         vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas; 7)         kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas; 8)         tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
15.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	2	1-8	Taip pat, iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 3, 6, 9-16 punktus, bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 2 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip: „2.    Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją: 1) vykdo tremties, kalinimo, laisvės kovų, rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis; 2) inicijuoja, organizuoja, dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu; 3) inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais; 4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius; 5) rengia, teikia siūlymus ir istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo; 6) rengia, organizuoja, dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje; 7) renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu; 8) renka, kaupia, sistemina, konsultuoja, teikia informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
16.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	3		Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras šiuo metu jau vykdo funkciją dėl žuvusių laisvės kovotojų palaikų paieškų ir tokių palaikų identifikacijos (tokiai funkcijai vykdyti 2022 m. Centre įsteigtas naujas „Paieškų ir identifikavimo skyrius“, dėl šios funkcijos išsamaus vykdymo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies bei kitų teisės aktų pakeitimai), todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.       Centras, remdamasis istoriniais-archyviniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
17.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	4	1-2	Taip pat norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras jau nuo 1997 m. vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo ir eilės kitų Seimo bei Vyriausybės priimtų teisės aktų (iš viso apie 20 teisės aktų) nuostatomis), todėl siūlytume papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 2) punktais ir tai išdėstyti taip: „4. Centras vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą: 1)     pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą; rengia, dalyvauja rengiant įstatymų, teisės aktų projektus, kitus dokumentus dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais); 2)     Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje dėl šių asmenų pilietinių teisių atkūrimo atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
18.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	5		Norėtume pažymėti ir tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 963 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą“, jau nuo 2021 m. birželio 10 d. įgyvendina Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalių, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.   Centras vykdo Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Taip pat trumpesniu būdu yra paminėta, kad atlieka ir padeda dirbti komisijoms esančioms prie Centro.
19.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	6		Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jau nuo 2022 m. gruodžio 13 d. įgyvendina šio įstatymo bei Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimų Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Nr. XIV-2030 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ nuostatas, todėl, atsižvelgiant ir į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.   Centras atlieka viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Taip pat trumpesniu būdu yra paminėta, kad atlieka ir padeda dirbti komisijoms esančioms prie Centro.
20.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	7		Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Centras nuo pat jo įsteigimo dienos sėkmingai ir intensyviai bendradarbiauja su visomis Lietuvos ir atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, taip pat į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina anksčiau paminėto Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, bei į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti 5 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.       Centras bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, vykdančiomis šio įstatymo nustatytų sričių ir laikotarpių tyrimus, įamžinimą (memorializaciją); inicijuoja, organizuoja arba dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, bendrus tarptautinius, tarpinstitucinius projektus, edukacinius ir kitus renginius; taip pat dalyvauja minėtų institucijų organizuojamuose, įgyvendinamuose projektuose, programose ar kituose renginiuose dėl Rusijos Federacijos sukeltų karinių konfliktų, vykdytų ir vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, agresijos bei padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Taip pat trumpesniu būdu yra paminėta, kad atlieka ir padeda dirbti komisijoms esančioms prie Centro.
21.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	5	8		Taip pat, dar kartą norėdami atkreipti dėmesį į šio rašto 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, kad Centras nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 2 punkto nuostatas, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.       Centras vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų, kitų duomenų sklaidą apie šio įstatymo nustatytų laikotarpių totalitarinius, okupacinius režimus, jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, represijas; sudaro galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“	Nepritarti	Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
22.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	6	1		Pritardami Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą („Centro valdymas ir struktūra“)), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, skiriamas ir atleidžiamas šio įstatymo 7 straipsnio 1-6 dalyse nustatyta tvarka, kuris organizuoja Centro veiklą, kad būtų pasiekti Centro veiklos tikslai, įgyvendinti uždaviniai bei atliekamos funkcijos, yra tiesiogiai atsakingas už Centro strateginio veiklos plano įgyvendinimą, sprendžia Centro kompetencijai priklausančius klausimus, atstovauja Centrui Lietuvos ir užsienio valstybių, savivaldybių institucijose, įstaigose, organizacijose, vykdo ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas funkcijas.“	Nepritarti	Siūlomas dėstymas netenka prasmės, nes jau siūloma spręsti pagal TD pastabą. Žr. Teisės departamento 17 pastabą ir pateiktą pasiūlymą ir argumentus.
23.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	6	2		Pritariant Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 punkto argumentus, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centro struktūrą, kurią sudaro departamentai, grupės, skyriai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir kiti padaliniai, nustato ir tvirtina Centro generalinis direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais bei atsižvelgdamas į Centro uždavinius, funkcijas, kompetenciją, strateginius, metinius Centro veiklos planus.“	Nepritarti	Nepritarti dėl siūlomo veiksmų eiliškumo (Žr. Teisės departamento 17 pastabą ir pateiktą pasiūlymą); Nepritarti ir dėl siūlomo 2 dalies papildymo, kadangi siūlymas perteklinis. Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas jau nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina įstaigos struktūrą.
25.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	6	4		Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę Centro veiklos ataskaitą. Apie savo veiklą Centras visuomenę informuoja Centro interneto svetainėje ir prireikus kitose visuomenės informavimo priemonėse.“	Nepritarti	Siūlomi papildymai yra pertekliniai, nes jau yra numatyti keičiamo įstatymo 6 str. 12 dalyje bei keičiamų Centro nuostatų I skyriaus 6 dalyje.
26.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	6	5	1-4	Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 12 ir 13 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17, 18, 24 ir 25 punktų argumentus, Teisingumo ministerijos išvadą (tačiau šiai nepritariant dėl Teisingumo ministerijos atstovo neteikimo į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narius), siūlytume pakeisti 6 straipsnio 5 dalį, šią dalį papildyti 1) - 4) punktais bei tai išdėstyti taip: „5. Prie Centro veikiančios komisijos: 1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, kuri yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos personalinę sudėtį minėtų institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus, darbo reglamentą, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus ir Kario savanorio pažymėjimo, Laisvės kovų dalyvio pažymėjimo formas ir šių pažymėjimų išdavimo bei apskaitos tvarkos aprašą tvirtina Centro generalinis direktorius. Šią komisiją techniškai aptarnauja Centras, jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui; 2) Laisvės gynėjo teisinio statuso komisija, kuri priima sprendimus dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytų institucijų atstovų šių institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui; 3) Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija, kuri teikia Centrui išvadas dėl viešojo objekto atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nurodytų institucijų atstovų Centro teikimu sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Komisijos veikla finansuojama ir jos narių darbas komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui. 4) šio straipsnio 5 dalyje išvardintų komisijų nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai; jie taip pat turi pateikti šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, kuriuos pateikus, jie negali būti skiriami išvadintų komisijų nariais.“ Taip pat, siekdami efektyvinti ir optimizuoti Centro veiklą, siūlytume likviduoti šiuo metu prie Centro veikiantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą (toliau – Fondas) ir dalį jo funkcijų (remti šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių mokslinius ir kitus tyrimus bei istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą) perskirti atitinkamiems Centro struktūriniams padaliniams, praplečiant šiuo metu šių skyrių vykdomas funkcijas, t. y. papildomai pavesti „remti kitų įstaigų įgyvendinamus projektus, programas, susijusias su šio įstatymo laikotarpiais bei sritimis“. Tačiau, tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą ir dėl papildomo finansavimo skyrimo Centrui tokių naujų funkcijų vykdymui. Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat, jei būtų pritarta tokiam pasiūlymui (Centro padaliniams pavesti vykdyti naujas funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Fondas), tokiu atveju šio rašto 13-14 punktuose reikėtų atitinkamai suderinti tekste pateiktus pasiūlymus (Centras galėtų papildomai pateikti tokius pasiūlymų (funkcijų) patikslinimus). Tuo atveju, jei būtų nepritariama tokiam pasiūlymui, norėtume pasiūlyti visas Fondo funkcijas perduoti vykdyti kitai, naujai įsteigtai ar steigiamai įstaigai ar organizacijai.	Pritarti iš dalies	Nepritarti Komisijų išrašymams, nes Komisijos veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus yra nurodytos keičiamame nuostatų projekte. Siekiant teisinio aiškumo ir siekiant nustatyti, kad komisijų sąrašas nėra baigtinis, galima pasiūlyti papildyti Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalį 2 punktu ir dėstyti taip: „kitos institucijos, veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus“. Pažymėtina, kad Fondas bus iškeliamas iš Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir reglamentuojamas atskiru nauju straipsniu (11). Žr. Teisės departamento 25 pastabą ir komentarus. Nauju įstatymo projektu buvo siekiama sumažinti įstatymo apimtį, todėl tokie dalykai nugulė į keičiamus nuostatus, kad susiformavus naujoms komisijos prie Centro nereiktų kiekvieną kartą keisti įstatymo.
27.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	6	6-13		Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 6 straipsnio 6-13 punktų, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 21-26 ir 28-30 punktuose pateiktuose pasiūlymuose.	Nepritarti	Žr. Teisės departamento 23 pastabą. Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas.
28.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	7			Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka“	Nepritarti	Žr. Teisės departamento 23 pastabą. Biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. Papildomai pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, susijusi su darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimais jau yra apibrėžti Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, todėl nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
29.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	7	1-6		Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 18, 19, 20 ir 21 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 1-6 dalimis ir jas išdėstyti taip: 7 straipsnis. Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka „1.       Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu skiria ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Centro generalinio direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2.         Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilyginą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis šios straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme, kuris Centro generaliniam direktoriui taikomas tiek, kiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. 3.         Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta: 1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Centro generalinis direktorius; 2) jam mirus; 3) Seimo pirmininko ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. 4.         Pasibaigus Centro generalinio direktoriaus kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol yra paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Seimo pirmininko paskirtas kitas valstybės pareigūnas arba Centro valstybės tarnautojas. Laikinai einantis Centro generalinio direktoriaus pareigas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 5.         Centro generalinis direktorius Seimo nutarimu atleidžiamas iš pareigų, kai: 1) atsistatydina savo noru; 2) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų; 3) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 4) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 5) netenka nepriekaištingos reputacijos; 6) jam panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka; 7) Seimas pareiškia juo nepasitikėjimą Seimo statuto nustatyta tvarka. 6.         Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o kai jo įgaliojimai nutrūksta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.“	Nepritarti	Žr. Teisės departamento 23 pastabą. Biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas.
30.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	7	7-8		Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 7-8 dalimis ir jas išdėstyti taip: „7.       Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kiti teisės aktai. 8.         Centro darbuotojai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali eiti vadovaujančių pareigų Centre.“	Nepritarti	Siūlymo papildyti 7 dalimi reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato kiti įstatymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, susijusi su darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimais jau yra apibrėžti Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, todėl nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlymo papildyti 8 dalimi reikėtų atsisakyti, nes keičiamų Centro nuostatų IV skyriaus 27 dalyje jau yra numatyta, kad Centro darbuotojai turi pateikti savo duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis ir kt.
31.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	7			Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 26 punktą, 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 31-32 punktuose pateiktuose pasiūlymuose, pakeisti Projekto 7 straipsnio numeraciją bei jo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Taryba“	Nepritarti	Žr. 23 Teisės departamento pastabą ir argumentus.
33.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	8	1-8		Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, pakeisti 8 straipsnį ir jį papildyti 1-8 dalimis ir jas išdėstyti taip: 8 straipsnis. Taryba „1. Taryba yra ekspertinis visuomeniniais pagrindais veikiantis Seimo ir Centro patariamasis organas, kurio pagrindinė funkcija – rengti, teikti Seimui ir Centrui siūlymus Centro strateginių planų formavimo klausimais. 2.         Tarybos nuostatus, jos personalinę sudėtį iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimo valdybai, tvirtina Seimas nutarimu. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka patvirtinamas Tarybos darbo reglamentas, išrenkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Tarybos veikla, kurios pagrindinė forma yra posėdžiai, organizuojama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. 3.         Tarybą sudaro 12 narių – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro šių institucijų pasiūlyti pretendentai: vienas – Lietuvos Respublikos Prezidento, du – Seimo (vienas atrenkamas iš Seimo „mažumos“, kitas – iš Seimo „daugumos“ pasiūlytų pretendentų, abiejų pretendentų atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas), po vieną – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos muziejų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Lietuvos istorijos instituto pasiūlytą pretendentą. 4.         Tarybos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis. Asmuo, pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu. 5.         Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta: 1)         pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Tarybos narys; 2)         jam mirus; 3)         atsistatydinus savo noru; 4)         atleidus iš pareigų iš jį delegavusios institucijos ar organizacijos. 6.         Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol jį delegavusi institucija ar organizacija deleguoja ir yra paskiriamas naujas Tarybos narys. 7.         Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimas atšaukia Tarybos narį iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, kai: 1)         jį delegavusi institucija ar organizacija atšaukia iš Tarybos narių; 2)         Seimas priima nutarimą atšaukti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų; 3)         netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų; 4)         be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip trečdalyje Tarybos posėdžių per kalendorinius metus; 5)         praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 6)         jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 8.         Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“	Nepritarti	Nepritarti siūlymams, Tarybos narių darbas siūlomu įstatymo projektu – apmokamas. Kviečiami savo sričių ekspertai dirbti kolegialiame organe. Pritarus siūlymui bus nepasiektas vienas pagrindinių įstatymo tikslų, kuriuo siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Galima atsižvelgti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nario pateikimą siūlymą, išbraukiant vieną nuo rektorių konferencijos (pagal naują įstatymo projektą). Taip pat nesiūlome detalizuoti universitetų, neišskirti ir nediskriminuoti, kadangi rektorių konferencija – apima didesnį universitetų skaičių. Nerekomenduojama plėsti Tarybos, nes 11 – jau ir taip nemažas, bet dar optimalus skaičius.
34.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	11			Atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 punkto argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio numeraciją ir patikslinti jo pavadinimą bei jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai“	Pritarti iš dalies	Pritarta ir pataisyta prie Teisės departamento 46 pastabos.
35.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	11	2		Taip pat, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 ir 47 punktų argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio 2 dalies numeraciją, šią dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip: 9 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai „2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Vyriausybės sprendimu gali būti skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“	Nepritarti	Nepritarti, nes buvo pritarta ir pataisyta prie Teisės departamento 46 pastabos.
36.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	10			Taip pat, atsižvelgdami į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 49 punktų nuostatas, norėtume pasiūlyti papildyti Projektą 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.“	Nepritarti	Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
37.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19	10	1-2		Taip pat norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 10 straipsnį 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip:  10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus „1.       Bet koks trukdymas atlikti totalitarinių režimų vykdyto Lietuvos gyventojų genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, rezistencijos tyrimus, nustatyti istorinę tiesą, vykdyti ir kitus šio Įstatymo Centrui nustatytus uždavinius bei funkcijas negali būti pateisinamas jokia priežastimi, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 2.         Už trukdymą vykdyti šio Įstatymo nuostatas, taip pat vilkinimą, turimų dokumentų, įrodymų, informacijos ir (ar) kitų duomenų slėpimą, naikinimą, atsisakymą, vengimą liudyti ir (ar) kitus panašius kliudymo veiksmus, taip pat padarytus dėl neveikimo ir (ar) neatsargumo, ir už Centro generalinio direktoriaus sprendimų, priimtų Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nustatyta tvarka, nevykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
38.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19				Numatyti ir Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą, t. y. kad „Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“ ir „Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Centras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tuo atveju, jei būtų visgi nutarta neatsižvelgti į šio rašto 1 punkte paminėtą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, kuriame pateiktam pasiūlymui dėl Centro pavadinimo, kaip anksčiau minėta, Centras neprieštarauja, ir pakeisti Centro pavadinimą, siūlytume Projekte numatyti ir tokią nuostatą, kad „Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose teisės aktuose vartojamas įstaigos pavadinimas „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka įstaigos pavadinimą „Lietuvos Respublikos (keičiamo pavadinimo variantas) tyrimo centras“.	Nepritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08				Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą Argumentai: Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis. Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatai“	Nepritarti	Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Taip pat Lietuvos laisvės kovos – žymiai platesnį lauką apimantis fenomenas, kuris kituose Seimo nutarimuose taip pat apima XX a. laisvės kovas (žr. plačiau XIVP-2756(3)), todėl naujai siūlomas pavadinimas kelia dar daugiau klausimų, kurių diskusijos užtruktų.
2.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08				Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo PREAMBULĘ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS TOTALITARINIŲ REŽIMŲ LAISVĖS KOVŲ TYRIMŲ CENTRO ĮSTATYMAS  Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos laisvės kovų istorija apima laikotarpį nuo 1795 spalio 24 d. ir tęsėsi iki 1993 rugpjūčio 31 d.; primindamas, kad 1795 spalio 24 d., įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva neteko savo nepriklausomybės, o dabartinė Lietuvos teritorija buvo okupuota Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o okupacija tęsėsi iki pat 1918 vasario 16 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944 –1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.	Nepritarti	Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Preambulė siūloma trumpesnė, aiškesnė, kuri neišplėstų tyrimo laikotarpio. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas, kuris yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad carinės Lietuvos istorija, autoritariniai režimai, Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Vilniaus krašto aneksijos ir okupacijos tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose.
3.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	1			Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.	Nepritarti	Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.
4.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	3			Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinis statusas“	Nepritarti	Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.
5.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	3	1		Argumentai:  Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu. 1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus. Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus.  Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais. Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą. 1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir monarchinio tipo režimų (Rusijos bei Vokietijos imperijų) vykdoma okupacinė politika. Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais. Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu.                                           Pasiūlymas:      Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:  „1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).	Nepritarti	Keičiamuose nuostatuose nurodyta, kad tai biudžetinė įstaiga. Tai pasakyta: I skyriaus, 2 punktas „Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga“. Pavadinimo pokyčiai neatitinka įstatymo projekto tikslo. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.
6.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	3	3		Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:  3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras“.	Nepritarti	Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus.
7.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	4	1		Argumentai:  Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas:  „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas 1. Centro veiklos tikslas – Lietuvą okupavusių totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“	Nepritarti	Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas. Perteklinis siūlymas skirstyti rezistenciją į ginkluotą ir neginkluotą, kadangi įstatymo projekte tai nėra tikslo dalykas. Įstatymo projekto preambulėje pažymėta, kas yra rezistencija – „pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija) [...]“.
8.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	5	1	1	Pasiūlymas:  Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai 1. Centro uždaviniai: Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) 1793 – 1990 m. totalitarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, kultūrinio smurto, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje; b) okupacinių totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą Sovietų sąjungos, nacių Vokietijos ir Rusijos imperijos okupacijos metais, nacių, Lietuvos komunistų partijos ir kitų okupacinių režimų kolaborantų nusikaltimus ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir už Lietuvos ribų; c) f) Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“	Nepritarti	Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Taip pat plačiau aptariamos Centro funkcijos keičiamame nuostatų projekte, dėl to siūlymas detalizuoti šioje įstatymo dalyje – perteklinis. Taip pat nėra aiškus iniciatoriaus pasiūlymas dėl Lietuvos komunistų partijos ir jos nusikaltimų.
9.	Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08	6	13	2	Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:  „6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra 13. Prie Centro veikia: 2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, okupacinių totalitarinių  režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“	Nepritarti	Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Nėra aiškus iniciatoriaus pasiūlymas dėl Lietuvos komunistų partijos ir jos nusikaltimų. Nepritarti, nes pritarta Teisės departamento pastabai 25.
10.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28				Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą Argumentai:  Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes niekas nepaneigs, kad Sovietų Rusija, o vėliau SSRS siekė okupuoti, o vėliau – tam pavykus – vykdyti genocidą prieš Lietuvos gyventojus (žudymai ir kankinimai, priverstiniai trėmimai į Sibirą, egzekucijos ir nužudytųjų demonstracijos viešose vietose, brutalios priemonės kovose prieš Lietuvos partizanus ir vėliau). Be to, nacių vykdytas Lietuvos gyventojų (daugiausiai žydų) žudymas-holokaustas (1941-1944) yra genocidas. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992), genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.  „Genocido“ sąvokos atsisakymas pavadinime niekaip nedera ir su nacių vykdytu žydų žudymu – holokaustu. Be to, dabartinio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis.  Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“	Nepritarti	Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad „Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“.  Remiantis Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto pateikta ekspertine pažyma svarbu pabrėžti, kad net ir dabar esantis pavadinimas – per ilgas, todėl dar labiau prailginti pavadinimą yra netikslinga: „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“ Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, kuriame pažymima, kad „Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. [...] Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“.
11.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28				Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo PREAMBULĘ Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS TOTALITARINIŲ REŽIMŲ OKUPACIJŲ, GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMŲ CENTRO ĮSTATYMAS Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m. Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918 – 1944–1953 m. partizaninio karo, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.	Nepritarti	Pasiūlymas praplėsti institucijos tyrimo laikotarpį perteklinis. Naujos redakcijos įstatymo projektu siekiama pereiti nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities prie plačių ir išsamių totalitarinių režimų okupacijų, istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, holokaustą, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, kuriame pažymima, kad „Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. [...] Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės kovų tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose.
12.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	1			Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.	Nepritarti	Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje.
13.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	3			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinis statusas“	Nepritarti	Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje.
14.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	3	1		Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu. Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų. 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais. 1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu. Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose. Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“. Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija. Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu.  Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). yra valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1918-1923 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte Lenkijos okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos komunistų partijos, komunizmo ir nacizmo nusikaltimus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“	Nepritarti	Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas. Taip pat verta pabrėžti, kad Centro vienas pagrindinių uždavinių nuosekliai tirti totalitarinių režimus. Įstatymo projekte siūlomas naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad XX a. pirmosios pusės istoriją profesionaliai tyrinėja kitos Lietuvos mokslo institucijos, universitetai, muziejai ir kitose atminties institucijos.
15.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	3	3		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“.	Nepritarti	Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje.
16.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	4	1		Argumentai:  Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo.  Pasiūlymas:  „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas 1. Centro veiklos tikslas – totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“	Nepritarti	Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes.
17.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	5	1	1	Argumentai:  Lietuvos okupacijos, Lietuvos rezistencijos ir išsivadavimas XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių ir autokratinių režimų okupacijas ir Lietuvos pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome praplėsti Centro veiklos uždavinius.  Lietuvos Respublikos kovoje už savo Laisvę ir Nepriklausomybę, 1918-1923 metais būta daug sunkių momentų, kovos, rezistencijos. Atsikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos vadovaujamais bolševikais, Bermonto Avalovo kolčiakininkais – bermontininkais, Želigovskio “maištininkų” daliniais, įvairiais perversmininkais ir plėšikaujančiais susibūrimais. Didelę reikšmę Lietuvos gynyboje suvaidino ir partizanai, šauliai, pogrindžio organizacijos okupuotose teritorijose, todėl centro darbas neabejotinai turi apimti ir šį laikotarpį. Lietuvos rezistentai aiškiai suvokė savo kovos tęstinumą. Taip pat paminėtinos ir kruvinos kovos demarkacinėje zonoje, palikusios daug randų ir šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.  Pasiūlymas:  Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:  “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai 1. Centro uždaviniai: Lietuvos istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu; b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu; a) c) 1918 – 1990 m. totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.), kuriame vykdytųi karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kitųi nusikaltimųai žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje; d) 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu; b) e) totalitarinių ir autoritarinių režimų, nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje Lietuvos ribų laikotarpiais; c) f) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“.	Nepritarti	Įstatymo projektu siekiama nustatyti kuo tikslesnius uždavinius, skiriant kuo didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai. Naujoje redakcijoje pateiktais uždaviniais ir nuostatose detalizuotomis Centro funkcijos siekiama pereiti nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities prie plačių ir išsamių totalitarinių režimų okupacijų, istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, holokaustą, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinio vertinimo pažymą, verta išskirti tai, kad nauji uždaviniai vertinami sistemiškai, jie susiję su mokslinių tyrimų vykdymų ir jų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę: „Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus“.
18.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	6	2		Argumentai:  Pagal šio įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas. Siūlome išbraukti Projekto 6 str. 2 dalį kaip perteklinę ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę.  Pasiūlymas:  Išbraukti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 2 dalį: „6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra 2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba).“	Nepritarti	Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.
19.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	6	3		Argumentai  Siūloma neatsisakyti ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro generalinio direktoriaus pareigas ir bus atsakingas už Centro planus ir veiklos kryptis. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes.  Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.	Nepritarti	Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui. Centro veiklos parlamentinę kontrolė atlieka (ir atliks) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (nutarimas Nr. XIII-2065), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Įstatymo projekto 6 str., 12-oje dalyje išskirta, kad „Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą“. Centras taip pat išlieka prie Seimo – pavaldumas neišnyksta, tai pažymėta įstatymo projekte 3 str. 2-oje dalyje. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Tokie kolegialūs organai kuriami ir prie kitų valstybės institucijų, mokslo įstaigose. Tai pažymima ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertiniame vertinime: „3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti.“
20.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	6	8		Argumentai:  Perteklinis Centro Tarybos vaidmuo, skiriant laikiną Centro direktorių, kuris nereikalingas, jei yra nustatyta, kad yra reikalingas Seimo valdybos pritarimas.  Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti šių pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgus į Teisės departamento 21 pastabą, dėstyti taip: ,,tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį“.
21.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	6	13	1	Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „13. Prie Centro veikia: 1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius Taryba. Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.“	Nepritarti	Šis pasiūlymas nėra šio įstatymo dalykas, nes laikotarpius reguliuoja kiti teisės aktai. Pasiūlyme minima Komisija veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų patvirtinimo“, todėl šio įstatymo rėmuose nėra svarstoma apie chronologijos keitimą.
22.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	6	13	2	Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra 13. Prie Centro veikia: 2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, totalitarinių (komunistinių ir nacistinių) bei kitų okupacinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“	Nepritarti	Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Nėra aiškus iniciatoriaus pasiūlymas dėl Lietuvos komunistų partijos ir jos nusikaltimų. Nepritarti, nes pritarta Teisės departamento pastabai 25.
23.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	7	1		Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:  „7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai 1. Taryba yra kolegialus Centro valdymo patariamasis organas.	Nepritarti	Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
24.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	7	3		Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:  „7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai 3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“	Pritarti
25.	Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28	8	1	1	Argumentai:  Nors Seimas tvirtinta Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas.  Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:  „1. Taryba: 1)      Rengia Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą ir teikia Centro generaliniam direktoriui, kuris jį tvirtina Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą; 2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina rengia rekomendacijas Centro ilgalaikiusams strateginiusams veiklos planusams ir teikia pasiūlymus metinįiam veiklos planąui; 3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo; 4) svarsto pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamąos Seimui Centro veiklos metinęės ataskaitąos. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui Centro generaliniam direktoriui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; 5) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašąo ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo; 6) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašąo. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo gali pateikti Centro finansines ataskaitas; 7) tvirtina teikia siūlymus dėl atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašąo; 8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas; 9) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų; 10) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų.	Pritarti iš dalies	Pritarti dėl 4) punkto, bet siūloma dėstyti taip:  „pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos“, šis siūlymas suderintas su VRM ir bus registruojamas nauju siūlymu. Kitiems siūlymams nepritarti. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui, o įstatymo projekte siūloma Taryba – kolegialus organas padės užtikrinti Centro efektyvesnį ir skaidresnį valdymą. Tarybos funkcijų išskyrimas įstatymo projekte nurodo tik tai, kokiose srityse kolegialiai veiks Taryba. Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. Naujos redakcijos projekto vienas iš tikslų buvo suformuoti ne patariamąjį organą, o kolegialų dėl to, kad pagal dabartinę įstatymo redakciją ir nuostatus Centre galėjo formuotis patariamosios darbo grupės, tačiau šios neatliko efektyvaus darbo. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Taip pat siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais.
26.	Seimo narė Irena Haase 2024-04-11				Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą Argumentai: Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad nauju pavadinimu siekiama pereiti prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plėstų visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant Rusijos karo nusikaltimus. Atsižvelgiant į ganėtinai siaurą genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų sritį ir šiuo metu vykstančius karo veiksmus Ukrainoje, siūloma nustatyti didesnį Centro įsitraukimą ne tik į nacionalinę  bet ir į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę. Tai būtų žingsnis siekiant labiau orientuotis į tarptautinius mokslinius standartus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis šioje svarbioje srityje, todėl siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2343(2) įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų nusikaltimų, genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“.	Nepritarti	Nepritarti naujo pavadinimo siūlymui. Įstatymo projektu siūlomas naujas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje.
27.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.         Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siekiamam teisinio reguliavimo tikslui ir pasiūlyti Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1.      Siūloma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 (toliau – Įstatymo projektas) tekste vietoje formuluotės „memorializacija (įamžinimas)“ vartoti formuluotę „istorinio atminimo įamžinimas“.	Nepritarti	Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka. Taip pat nesiūloma keisti Centro uždavinių, nes Centras – specifinė institucija, atliekanti, vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes užbrėžti institucijos tikslai – pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Taip pat Centrui Valstybė kelia specifines funkcijas.
28.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.2.      Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punkte nurodytas Totalitarinių režimų tyrimo centro (toliau – Centras) veiklos uždavinys siejamas su mokslinių tyrimų ir sklaidos vykdymu šiame punkte išvardytose srityse. Įgyvendindamas šį uždavinį Centras vykdytų veiklas, būdingas mokslinių tyrimų institutui, t. y. vykdytų mokslinius tyrimus, nustatytų mokslinės veiklos kryptis, dalyvautų tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, integruotųsi į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, vykdytų mokslo rezultatų sklaidą ir pan., tačiau kitos Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siekiama reglamentuoti Centro struktūrą ir valdymą, nėra pritaikytos mokslinių tyrimų instituto funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygas ir veiklos pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Taip pat Įstatymo projekte nurodyta, kad Centre dirbs valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, tačiau nėra nurodyta, kad jie bus mokslo darbuotojai. Todėl nėra aišku, kas Centre vykdys mokslinius tyrimus. Reglamentuojant mokslinius tyrimus atliksiantį personalą turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojo sąvoką, kuri nenumato galimybės valstybės tarnautojams pavesti mokslinių tyrimų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūloma apsispręsti, ar Centras veiks kaip mokslinių tyrimų institutas, ar moksliniai tyrimai bus naudojami kaip priemonė Centro uždaviniams įgyvendinti ir nebūtų nustatyti kaip konkretus Centro veiklos uždavinys.	Nepritarti	Centro struktūrą tvirtina institucijos generalinis direktorius, todėl įstatyme tiksliai numatyti, kurie struktūriniai padaliniai dirbs su tuo negalima. Centro generalinis direktorius rengia ir patvirtina konkursinius aprašus, juose taikomi specialūs reikalavimai išsilavinimui, nurodoma ir specializacija, kriterijai, per kuriuos įdarbinami asmenys turi kompetencijų atlikti mokslinius tyrimus. Taip pat moksliniais klausimais padės prie Centro steigiamas kolegialus organas – Taryba. Tokie valdymo organai įvairiose institucijose – įprasti. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais.
29.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.3.      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje mokslinių tyrimų integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę procesai apima daug skirtingų veiklų, tokių kaip mokslinės veiklos vertinimo sistemų, tyrėjų karjeros modelio, tyrėjų judumo, atvirosios prieigos, lyčių lygybės, akademinės etikos, stebėsenos, koordinavimo veiklų tobulinimas bei aktyvus pačių institucijų tiesioginis įsitraukimas į šią veiklą. Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida per mokslinių tyrimų rezultatų publikavimą tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose yra vienas iš šios integracijos iš aspektų. Atsižvelgiant į tai, siūloma kaip perteklinės atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto nuostatos „užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“.	Nepritarti	Siūloma nepritarti ir palikti nuostatą, siekiant, kad kiekvienas atliktas darbas Centre būtų integruotas į tarptautinę mokslinę tyrimų erdvę.
30.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.4.      Siūloma Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias mokslinių tyrimų veiklą, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis.	Atsižvelgti
31.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.5.      Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punktą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo nuostatas bei į Terminų banką įtrauktas sąvokas ir jį išdėstyti taip: „4) įgyvendinti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus istorinio atminimo įamžinimą: a) kaupiant, saugant ir pristatant visuomenei totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio muziejines vertybes muziejinėse ekspozicijose bei parodose; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą visuomenėje naudojant švietimą, muziejinę komunikaciją ar kitas materialias ir nematerialias formas“.	Nepritarti	Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka.
32.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.6.      Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šioje dalyje taip pat nurodoma, kad kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, o šio straipsnio 3 dalyje – griežtesni reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamam asmeniui taikomi tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme įstaigos vadovui ar asmeniui, pretenduojančiam tapti įstaigos vadovu, kaip tai yra padaryta Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte ir 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant nepriekaištingos reputacijos reikalavimus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariams ir Centro Tarybos nariams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra dėstomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Centro Tarybos nariui, kurie inter alia nustato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Siūloma tokį patį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą nustatyti ir asmeniui, skiriamam Centro generaliniu direktoriumi.	Pritarti
33.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.7.      Teisinio aiškumo ir loginio pagrįstumo prasme kelia abejonių Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti specialieji reikalavimai Centro generaliniam direktoriui turėti humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kodėl yra išskirtos tik nurodytos humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptys ir nėra tinkamas verslo ir vadybos, teisės ar kitų studijų krypčių mokslo daktaro laipsnis, turint omenyje, kad vienas iš numatomų Centro uždavinių – vykdyti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui vertinimą, bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, inicijuojant teisinį nusikaltimų įvertinimą ir kt. Taip pat nėra nurodyta, kaip turėtų būti suprantamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, t. y., ar profesinė veikla yra sietina su įgytu mokslo daktaro laipsniu, ar su darbo patirtimi kažkurioje srityje, ar dar su kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti minėtus Centro generaliniam direktoriui keliamus specialiuosius reikalavimus. Įstatymo projekto 6 straipsnio, reglamentuojančio Centro valdymą ir struktūrą, 13 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie Centro veikia fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurio veiklos tikslas – finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Įvertinus tai, kad tyrimų ir leidybos veiklos bus atrenkamos viešo konkurso būdu ir finansuojamos lėšomis, kurias sudarys ir valstybės biudžeto lėšos, sprendimai skirti valstybės paramą šioms veikloms būtų laikomi administraciniais sprendimais. Administracinių sprendimų priėmimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ir 6 straipsnio 2 punktą yra laikomas viešojo administravimo veikla. Kadangi šiuos sprendimus priimtų Fondas (Įstatymo projekte nenumatoma, kad juos galėtų priimti kitas subjektas), viešojo administravimo įgaliojimai priimti administracinius sprendimus Fondui turi būti suteikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, kurie nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms formą ir mastą. Šiuo atveju turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, kuriame nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei. Tai reiškia, kad Įstatymo projekte neturi būti minima konkreti viešoji įstaiga (konkrečios viešosios įstaigos pavadinimas), o tik nurodoma jos kompetencija, į kurią būtinai įtraukiami šiai įstaigai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, siūloma vietoje Fondo teisinės formos ir veiklos reglamentavimo patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį, papildant jį nuostata, kad įstatymas nustato ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetenciją skiriant valstybės paramą tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams, 3 skirsnio pavadinimą, papildant jį formuluote dėl Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetencijos, o Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijas, šių funkcijų finansavimo šaltinį, santykius su Centru nurodyti naujame 11 straipsnyje ir iš šį straipsnį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga 1. Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams atrinkti; 2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams; 3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą; 4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei istorinio atminimo įamžinimo projektus ir programas; 5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą; 6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir istorinio atminimo įamžinimu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 3. Centras teikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Fondo projektams organizuoti ir vykdyti.“	Pritarti iš dalies	1. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintu mokslo krypčių klasifikatoriumi, humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptis apima vadybos ir teisės mokslus (jie priskirtini socialiniams mokslams), tad nepritartina, jog toks mokslo krypčių išskyrimas kelia abejonių, kaip neapimantis kitų aktualių studijų krypčių. 2. Pritarti dėl pasiūlymo tikslinti reikalavimą turėti ne mažesnį nei 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, ir patikslinti jį taip: ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. 3. Dėl nurodytų argumentų dėl Fondo ,,Atmintis“. Pritarti iš dalies ir patikslinti taip: ,,12 straipsnis.  Vyriausybės įgaliota įstaiga 1.         Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras. 2.         Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti; 2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams; 3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą; 4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas; 5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą; 6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu); 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4. Centras teikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“
34.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.8.      Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, o vienas jo tikslų – padaryti Centro veiklą efektyvesnę, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą. Viena iš šio tikslo įgyvendinimui pasirinktų priemonių – naujas kolegialus Centro valdymo organas – Centro Taryba. Įstatymo projekto 7–11 straipsniuose reglamentuojama jo kompetencija, sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimas, atskaitomybė, darbo organizavimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekdamas padidinti visų biudžetinių įstaigų valdymo ir veiklos efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas, Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2241, kuriuo buvo įtvirtintas patobulintas biudžetinių įstaigų valdysenos modelis. Šiuo įstatymu nauja redakcija išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba. Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat yra nustatyta biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos kompetencija, sudėtis, reikalavimai stebėtojų tarybos nariams, šios tarybos sudarymo tvarka ir darbo organizavimo pagrindai. Stebėtojų tarybos paskirtis – vertinti biudžetinės įstaigos veiklą ir valdymą ir teikti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo ir ataskaitinių dokumentų ir pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo ir kitų klausimų, kuriuos iškeltų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tam, kad ji galėtų imtis įrodymais pagrįstų sprendimų dėl biudžetinės įstaigos veiklos efektyvinimo ir valdymo gerinimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma  Įstatymo projekte atsisakyti Centro valdymo organo – Centro Tarybos – kompetencijos, sudarymo tvarkos, įgaliojimų pasibaigimo, atskaitomybės ir darbo organizavimo pagrindų teisinio reguliavimo, o siekiant efektyvesnės Centro veiklos ir geresnio Centro valdymo numatyti, kad yra sudaromas Centro priežiūros organas – Centro stebėtojų taryba, ir pateikti nuorodą į atitinkamą Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą biudžetinės įstaigos priežiūros organo teisinį reguliavimą.	Nepritarti	Pažymėtina, jog Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Centro taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Pateiktas pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto sumanymo, kadangi stebėtojų taryba yra patariamasis organas.
35.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.9.      Jeigu nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo 1.8 papunktyje išdėstytą pastabą ir apsispręsta reglamentuojant Centro valdyseną taikyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, kuri apibrėžia Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų taikymą kitų įstatymų, reglamentuojančių konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą ir kitaip nustatančių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną, atžvilgiu, siūloma supaprastinti Įstatymo projekte numatomus Centro Tarybos sudarymo reikalavimus. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Centro Tarybą sudarytų 11 asmenų. Pagal siūlomo Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį šiuos asmenis į Centro Tarybą deleguotų net 6 institucijos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija (deleguotų 5 asmenis), Lietuvos muziejų asociacija (deleguotų 1 asmenį), Lietuvos istorijos institutas (deleguotų 1 asmenį), Seimas (deleguotų 2 asmenis), Lietuvos Respublikos Prezidentas (deleguotų 1 asmenį) ir Vyriausybė (deleguotų 1 asmenį). Be to, į Centro Tarybą deleguojamiems asmenims atrinkti juos siūlančios institucijos savo sprendimais turėtų nustatyti jų atrankos tvarkas. Taip būtų įtvirtintas neproporcingai sudėtingas vienos biudžetinės įstaigos kolegialaus valdymo organo formavimas, kuriam reikėtų didelių administracinių kaštų. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti reikalavimus Centro Tarybos formavimui sumažinant institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičių ir atsisakant pareigos šioms institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas.	Pritarti iš dalies	Pritarti dėl pasiūlymo atsisakyti pareigos institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas. Nepritarti dėl institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičiaus sumažinimo. Pažymėtina, jog institucijų skaičius yra optimalus, siekiant išlaikyti proporciją.
36.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.10.    Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalyje nurodytas Centro Tarybos finansavimo šaltinis ir reikalavimai lėšų skyrimui ir naudojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir Centro struktūrai, viešojo administravimo subjekto struktūrą sudaro viešojo administravimo subjekto valdymo organai, priežiūros organai (jeigu jie yra sudaromi) ir struktūriniai padaliniai. Tai reiškia, kad Centro Taryba, kaip kolegialus Centro valdymo organas, yra neatsiejama Centro struktūros dalis ir todėl nėra pagrindo nustatyti specialius reikalavimus jos finansavimui, t. y. jos veikla turi būti finansuojama taip pat, kaip Centro direktoriaus ir Centro struktūrinių padalinių – iš tų pačių šaltinių ir laikantis tų pačių reikalavimų. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Įstatymo 7 straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostatų, kuriomis būtų reglamentuotas Centro Tarybos techninis aptarnavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalies pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio ir neatitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.
37.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.11.    Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad už Centro Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio 18 punktą šiuo įstatymu nustatyti darbo užmokesčio dydžiai taikomi pagal specialius įstatymus paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams, nariams (išskyrus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius). Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, o ne valstybinė (nuolatinė) taryba. Be to, Įstatymo projekto 7 straipsnyje nėra nurodyta, kad Centro Tarybos nariai bus valstybės pareigūnai, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant Centro vienasmenį organą – Centro generalinį direktorių. Atsižvelgiant į tai, siūloma arba Įstatymo projekte numatyti atlygio Centro Tarybos nariams reglamentavimą, arba atitinkamai patikslinti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, suderinant šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas.	Pritarti	Pritarti dėl Tarybos atlyginimo reglamentavimo ir patikslinti taip: ,,Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
38.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.12.    Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis numatoma įpareigoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos vertinti ir pripažinti saugiomis telekonferencijų platformas, kurias Centras naudotų posėdžių organizavimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto subsidiarumo principo – už ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą yra atsakingi šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Srityse, kurios priklauso išimtinei kibernetinio saugumo subjektų kompetencijai, institucijos, kurios formuoja ar įgyvendina kibernetinio saugumo valstybės politiką, veiksmų imasi tik tada, kai ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo negali užtikrinti šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Įgyvendindamas šį principą už kasdienėje veikloje naudojamų telekonferencijų platformų kibernetinį saugumą turėtų būti atsakingas pats Centras arba atitinkamas paslaugas jam teikiantys asmenys, bet ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Siekiant užtikrinti, kad telekonferencijų platformos būtų patikimos ir saugios, siūloma taikyti jau dabar galiojančius mechanizmus, pavyzdžiui, techninėse specifikacijose nustatyti, kad pirkimo objektai turi atitikti tam tikrus kibernetinio saugumo reikalavimus įsigyjant telekonferencijų platformas, jų pardavėjus ir gamintojus vertinti dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat galėtų būti įsigyjami Europos Sąjungos valstybėse narėse sertifikuoti produktai. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus poreikiui telekonferencijų platformas naudoti posėdžiuose, kuriuose būtų dirbama (atskleidžiama, naudojama, perduodama) su įslaptinta informacija, šios telekonferencijų platformos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu turėtų būti įteisintos kaip įslaptintos informacijos ir ryšių informacinės sistemos, o techninė įranga turėtų būti įsigyjama atsižvelgiant į tai, su kokio slaptumo lygio informacija bus dirbama. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintų ir saugiomis pripažintų telekonferencijų platformų.
39.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22				1.13.    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti terminą, per kurį pirmoji sudaryta Centro Taryba turėtų patvirtinti savo darbo reglamentą, arba siūloma šią Centro Tarybos pareigą susieti su pirmuoju jos posėdžiu.	Pritarti
40.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1(6)	4		Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai: Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį ę kaip 5 metų vadovaujamo darbo savo profesinės veiklos srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“	Pritarti
41.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1(6)	(13)	(2)	Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 25 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir suderintas nuostatas, nustatančias Vyriausybės įgaliotos įstaigos steigimo ir veiklos pagrindinius aspektus dėstyti nauju atskiru 1 straipsniu išdėstomu 12 straipsniu. Pasiūlymas: atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto: ,,2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas, atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“	Pritarti
42.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (12)			Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 2 Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 12 straipsniu: „12 straipsnis.  Vyriausybės įgaliota įstaiga 1.      Totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras. 2.      Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti; 2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams; 3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą; 4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas; 5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą; 6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu); 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4. Centras teikia Vyriausybės įgaliotai įstaigai šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“	Pritarti
43.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1(7)	(2)		Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 28 pastabai, siūlome patikslinimą, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Atsižvelgus ir pritarus iš dalies 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 29 pastabai, siūlome suredaguoti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja rekdacija dėstomo 7 straipsnio 2 dalies 5 sakinį. Be kita ko, atsižvelgus į tai, jog į Centro tarybą siekiama suburti narius iš skirtingų mokslo krypčių, siūlome nustatyti, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija pateikia keturis asmenis, iš kurių vienas parenkamas turintis aukštąjį universitetinį istorinį išsilavinimą, antras -  teisinį, trečias – ekonominį, ketvirtas – vadybinį. Atsižvelgiant į Tarybos formavimo procedūroje dalyvaujančių institucijų skaičių bei siekiant papildomai neapsunkinti vidinių administracinių procedūrų, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo dėl institucijų, dalyvaujančių tarybos formavime, vidinės atrankos tvarkos. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.	Pritarti
44.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (7)	(7)		Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7. Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią pateikusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti pateikti Seimui naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.“	Pritarti
45.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (7)	(8)		Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Taryba, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias teikiančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.“	Pritarti
46.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (7)	(10)		Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pasiūliusias pateikusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pateikti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka, kaip ir Tarybos pirmininkas.“	Pritarti
47.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (7)	(3)		Argumentai:  Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 31 pastabai, siūlome suderinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte yra numatytas Centro tarybos dalyvavimas Centro valdyme, siūlome patikslinti specialius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Be kita ko, įvertinus 2023 m. gruodžio 28 d. registruotą Seimo narių grupės pasiūlymą dėl Tarybos nariui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, siūloma patikslinti ir suderinti su tuo susijusias Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“	Pritarti
48.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (7)	(12)		Argumentai:  Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 38 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalyje perteklinio reguliavimo. Pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 39 pastabai, siūloma patikslinti, kad Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.	Pritarti
49.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (8)	(1)		Argumentai:  Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 40 ir 41 pastaboms, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei  atsisakyti reguliavimo, kuris nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Taryba: 1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą; 2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę; 3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą; 3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo; 4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos; 5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų  pareigas priimamiems asmenims; 6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas; 7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą; 8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas; 9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus; 10) 11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.”	Pritarti
50.	Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04	1 (11)			Argumentai: Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis buvo nustatyti Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380. Atsižvelgus į 2023-12-13 Seimo teisės departamento išvadą dėl projekto XIVP-3380 ir jos 44 pastabą, kurioje nurodyta, kad tokie papildomi reikalavimai turi būti reguliuojami įstatymo, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 11 straipsniu, buvusį Įstatymo projekto 1 straipsnio nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu: ,,11 straipsnis.  Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis 1.    1. Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas. 2.    2. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. 3.    3. Duomenų pateikimo, jų patikrinimo tvarką ir atsakomybę už jų teisingumą nustato Centro generalinis direktorius.“	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui NR. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės, bei kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai:  Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas.    .

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius

Inga Strazdė (0 5) 209 6824