PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 5, 12, 17, 17(2), 18, 19, 46(1), 47, 56(1) STRAIPSNIŲ, 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30(2) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2930
2023-08-03
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
|
1 |
|
|
Argumentai:
Sėkmingiems startuoliams yra reikalingos didesnės papildomos investicijos, kurių dažnu atveju jau veikiantys Rizikos ir privataus kapitalo subjektai (RPKS) negali suteikti dėl lėšų trūkumo, rizikos diversifikacijos reikalavimų bei kitų priežasčių, todėl šioms papildomoms investicijoms praktikoje yra steigiami specialūs RPKS (angl. special purpose vehicle), skirti vienai konkrečiai investicijai į pasirinktą startuolį.
Tokie RPKS yra neatsiejama rizikos ir privataus kapitalo ekosistemos dalis visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kadangi jie užtikrina pakankamą kapitalą tose situacijose, kur jau veikiantis RPKS finansavimo suteikti negali.
Todėl siūloma atsižvelgti į egzistuojančią rinkos praktiką ir minimaliai koreguoti RKPS apibrėžimą, jog minėti specialūs RKPS nebūtų diskriminuojami naujo reglamentavimo apimtyje:
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 2 straipsnio 301 dalį ir ją išdėstyti taip: „301. Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš tarpusavyje nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus (vienetą), jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į su šio subjekto dalyviais nesusijusių asmenų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Taikant šios dalies nuostatas asmenys, taip pat rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviai ir vienetas, į kurį investuojamos lėšos, laikomi susijusiais, jei šie asmenys atitinka bent vieną iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomi susiję asmenys, kaip jie apibrėžti šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pirmojo sandorio dėl lėšų pritraukimo ir (arba) investavimo sudarymo momentu.“
|
|
|
13 |
3 |
|
Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. RPKS (atitinkantiems nustatytus kriterijus) sudarytiems sandoriams, taikoma senas reglamentavimas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad lėšų pritraukimas į RPKS ir RPKS investavimo, pritraukus lėšas, ciklas yra ilgas, varijuojantis tarp 3-10 metų. Tad toks termino įtvirtinimas lems, kad absoliučiai daugumai šiuo metu veiklą vykdančių RPKS ir jų investicijoms nauja tvarka nebus taikoma. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos skaičiavimais, 2022 metų pabaigoje rizikos kapitalo fondai turėjo 427 mln. Eur dar neinvestuotų lėšų, kurias ateinančiu 3-5 metų laikotarpiu didžiąja dalimi investuos į Lietuvos startuolius arba SVV įmones. Vadovaujantis numatytu įsigaliojimo terminu, tampa aišku, kad iki šiol atliktoms ir minėtoms ateitiems investicijoms specialus pelno mokesčio režimas RPKS nebūtų taikomas, nes lėšos į šiuos RPKS turi būti pritraukos iki 2023 m. gruodžio 31. Toks įstatymo įsigaliojimo numatymas gali pažeisti visos rizikos ir privataus kapitalo rinkos Lietuvoje teisėtus lūkesčius ir neatitiktų planuojamo tikslo mokesčių reformos kontekste.
Atsižvelgiant į visa tai kas buvo išdėstyta, siūloma naują įstatymo projekto 13 straipsnio 3 punkto redakciją, kuri minimizuotų galimas kliūtis RPKS rinkai naudotis būtent jai skirtu pelno mokesčio režimu
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
|
Teikia
Seimo nariai