Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 203
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę į posėdžių salę. Pradedame Seimo rugsėjo 20-osios vakarinį posėdį. (Gongas) Galime registruotis, jeigu yra toks noras. Gerbiamus kolegas informuosiu, kad, be M. Navickienės klausimo, dar yra šios dienos darbotvarkėje penki, atrodo, klausimai ir visai gali būti, kad spėsime per pirmą ir vienintelį balsavimo intervalą, ir gali būti, kad A. Mazuroniui pirmininkauti šiandien neteks. Kviečiu supratingai į tai žiūrėti.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pranešimas
Kviečiu M. Navickienę į tribūną – Vyriausybės pusvalandis apie aktualius socialinių reikalų ir darbo klausimus. Kaip ir visada, kviečiame ministrę pabandyti spėti per 15 minučių, kad dar 15 minučių liktų klausti. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aktualus klausimas, niekada per daug diskusijų apie jį nebus, nes vis dar girdisi įvairių požiūrių, kad ne visi žmonės žino, kas jiems priklauso, kartais ir mes patys dar turime įvairių klausimų. Todėl dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų tikrai norėčiau dar kartą atskirai pristatyti, kokia yra situacija, gerbiamiems Seimo kolegoms. Taigi būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius per mėnesį, vertinant buvusį šildymo sezoną, 2022 metų pirmo pusmečio duomenimis, išaugo apie 60 %, vidutiniškai 153 tūkst. gavėjų per mėnesį nuo prieš tai buvusių 95 tūkst. Jeigu lygintume su visa populiacija ir unikalų gavėjų skaičių, kuris per visą šildymo sezoną gavo kompensacijas, tai 243 tūkst. gavėjų, tai yra 8,7 % visų šalies gyventojų. Tačiau lyginti turbūt reikėtų esamus namų ūkius. Namų ūkių prasme apie 175 tūkst. šeimų yra gavusios šildymo kompensacijas ir tai sudaro 14,4 % visų namų ūkių skaičiaus šalyje.
Ši skaidrė iliustruoja, kaip atrodė šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus ir išlaidų dinamika. Matome, kad artėjančio šildymo sezono situacija gali būti panaši į 2010–2014 metų laikotarpį, kai dėl tuometinės ekonominės situacijos kompensacijų gavėjų skaičius vidutiniškai per mėnesį buvo ženkliai išaugęs. Pavyzdžiui, 2011 metais gavėjų skaičius siekė 221 tūkst. asmenų. Matome, kad dabartinė situacija ir dabartinė dinamika rodo, kad galime būti panašioje situacijoje, kaip 2010–2014 metais.
Labai svarbi skaidrė, kad primintume, jog kompensacija priklauso visomis kuro rūšimis besišildantiems žmonėms – nesvarbu, ar tai būtų centralizuotai šildomi namai, ar elektra, dujomis, malkomis, medžio granulėmis, anglimi ir (ar) kitokiomis kuro rūšimis.
Turime surinkę keletą pavyzdžių, kaip dabar atskirose savivaldybėse atrodo kompensacijų dydžiai, priklausomai nuo to, kokie yra patvirtinti įkainiai. Štai galiu pateikti keletą pavyzdžių. Tarkime, 2022–2023 metų šildymo sezonas, Joniškio rajono savivaldybės pavyzdys, kompensacijos dydis būstą šildant malkomis, kai kietojo kuro kaina yra 92 eurai, vienišam pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra apie 270 eurų, būtų 928 eurai per šildymo sezoną. Dviejų pensininkų, kurių abiejų pensijos sudaro 640 eurų, šeimai šildymo kompensacija sudarytų 854 eurus, keturių asmenų šeima, kurios pajamos būtų 700 eurų, – apie 820 eurų per šildymo sezoną.
Dar vienos savivaldybės, Elektrėnų rajono savivaldybės, skaičiavimais, ten kietojo kuro kaina yra nustatyta 81 euras, tai atrodytų taip: dviejų pensininkų, kurių abiejų pensiją sudaro 732 eurai, šeimos kompensacija būtų apie 760 eurų per šildymo sezoną už šildymąsi malkomis, vienišam pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 335 eurai, būtų apie 834 eurai per šildymo sezoną, o vienišam pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra apie 500 eurų, šildymo kompensacija būtų apie 775 eurai per šildymo sezoną.
Šioje skaidrėje pateikiu būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų vidutinius skaičius per mėnesį pagal šildymo būdą, bet tai yra buvusio sezono skaičiai. Mes tikrai matome, kad gavėjų skaičius bus didesnis ir šita dinamika keisis. Bet vertindami tiek vidutiniškai per mėnesį, tiek unikalius būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjus matome, kad praėjusį šildymo sezoną daugiausia besikreipusių ir gavusių kompensacijas žmonių buvo tų, kurių būstai šildomi centralizuotai. Tai unikalus gavėjų skaičius buvo 184 tūkst. asmenų arba 138,2 tūkst. šeimų. Vadinasi, apie 76 % visų kompensacijų gavėjų. O būstą šildančių kitomis energijos ir kuro rūšimis: dujomis, elektra, mediena ir panašiai, unikalus gavėjų skaičius buvo 66,5 tūkst. asmenų arba 42,75 tūkst. šeimų. Tai sudarytų apie 27 % visų kompensacijų gavėjų.
Be to, kad teikiama būsto šildymo išlaidų kompensacija, žmonėms taip pat teikiamos kompensacijos už geriamąjį ir karštą vandenį. Už geriamąjį vandenį kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 2 % pajamų, už karštą vandenį – 5 % asmens šeimos pajamų.
Geriamojo vandens normatyvas, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, – 2 kub. metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 1,5 kub. metro antram šeimos nariui ir 1 kub. metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui. Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojama už 5,5 kub. metro.
Geriamojo vandens normatyvas, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ir kuro rūšys, pavyzdžiui, dujos ar elektra. Taip pat yra suteikiamos kompensacijos ir yra šiek tiek didesni normatyvai.
Statistika apie karšto vandens išlaidų kompensaciją yra tokia. 2022 metų pirmąjį pusmetį karšto vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 34,6 tūkst. asmenų. Bendras unikalus gavėjų skaičius buvo 63,4 tūkst. arba 27,8 tūkst. šeimų. Palyginti su 2021 metų pirmuoju pusmečiu, vidutinis karšto vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius buvo 335,9 %, tai yra nuo 10,3 iki 34,6 tūkst. asmenų. Vidutinis karšto vandens išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė beveik 6 eurus, 2021 metais truputį viršijo 3 eurus. Išlaidos sudarė virš 1 mln. eurų.
Geriamojo vandens išlaidų kompensacija. Čia prieš tai buvo karšto vandens, dabar geriamojo vandens išlaidų kompensacija. 2022 metų pirmąjį pusmetį geriamojo vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 18,5 tūkst. asmenų. Bendras unikalus gavėjų skaičius yra 34,9 tūkst. arba 12,2 tūkst. šeimų. Bendras unikalus šeimų skaičius – 22,9 tūkst. Palyginti atitinkamai su 2021 metų pirmuoju pusmečiu, vidutinis geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugo 8,2 %.
Kitoje skaidrėje matome vidutinio būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžio pokyčius. Būsto šildymo kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį, šildant būstą centralizuotai, buvo 47,4 euro, o 2021 metų pirmąjį pusmetį buvo 24,46. Būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis, vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensuojamas dydis – 58,3 euro, o 2021 metų pirmąjį pusmetį siekė 43,27 euro.
Išaugus šildymo kainoms ir nuo šių metų sausio 1 dienos taikant palankesnį kompensavimo mechanizmą, vidutinė kompensacija asmeniui, būstą šildant centralizuotai, išaugo beveik dvigubai. Nors daugiau žmonių gauna kompensaciją už centralizuotą būsto šildymą, vidutinis kompensacijos dydis, šildant kitomis kuro rūšimis, yra apie 23 % didesnis. Tai reiškia, kad būstą šildant kitomis kuro rūšimis matomas spartesnis kainų augimas.
Jei kalbame apie lėšas būsto šildymo išlaidų kompensacijoms, matome, kad pokytis yra trys kartai, palyginti su buvusiu šildymo sezonu, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir išaugo maždaug nuo 10 mln. eurų iki 29,72 mln. eurų.
Taip pat reikia priminti, kad yra plečiamas būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų ratas. Nuo 2022 metų pradžios dvigubai padidinta valstybės remiamų pajamų dydžio įtaka, tai yra taikymas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir nuo 2022 m. birželio 1 d. padidintas pats valstybės remiamų pajamų dydis iki 147 eurų. Taip pat iki 2024 m. balandžio 30 d. yra pratęstas terminas, kai skiriant piniginę socialinę paramą yra nevertinamas nuosavybės teise turimas asmens turtas.
Kalbant apie būsimą šildymo sezoną, turbūt yra laukiamas gavėjų skaičiaus padidėjimas. Ir dabar jau matome, kad žmonės noriai registruojasi šildymo kompensacijoms gauti. Projektuojame, kad gavėjų skaičius tikrai augs nuo to, ką matėme per buvusį šildymo sezoną. Galutiniai skaičiai, aišku, matysis vėliau, tačiau 42 mln. eurų jau šiemet buvo skirta savivaldybėms dėl padidinto valstybės remiamų pajamų dydžio ir išsiplėtusio kompensacijų gavėjų rato.
Taip pat kita svarbi žinia yra ta, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. buvo pratęstas terminas dėl turto nevertinimo. Taip pat naujas pokytis, kad dabar skiriama kompensacija 3 mėnesiams dirbantiems asmenims, o siūlome skirti visam šildymo sezonui. Seimo nariams pritarus, šis pakeitimas padės dirbantiems žmonėms ir sumažins administracinę naštą, nes po 3 mėnesių nereikės papildomai kreiptis į savivaldybę, kad iš naujo įvertintų savo pajamas tam, kad gautų kompensaciją už visą šildymo sezoną. Kompensacija yra skiriama už šildymą, besišildant bet kokia forma, taip pat už karštą vandenį bei geriamąjį vandenį.
Dabar keletas pavyzdžių, kaip atrodo kompensacijos už būsto šildymo išlaidas 2022–2023 metais. Šeima už būsto šildymą pagal savo pajamas, už normatyvinį 50 kv. metrų būsto plotą turi mokėti ne daugiau kaip 43,8 euro, tai yra jeigu yra dviejų pensinio amžiaus žmonių šeima ir jų pajamos yra 1 tūkst. 26 eurai. Dabar jeigu šeimos išlaidos už būsto šildymą, už normatyvinį 70 kv. metrų plotą, jeigu dviejų žmonių, auginančių du vaikus, pajamos yra minimalus darbo užmokestis, tai yra apie 1 tūkst. 99 eurai į rankas, už šildymą tokiai šeimai kompensuojama 100 %. Kitas šeimos pavyzdys. Ji uždirba vidutinį darbo užmokestį ir gyvena 70 kv. metrų plote, dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeima, uždirbanti 2 tūkst. 174 eurus, už šildymą turėtų mokėti ne daugiau kaip 45,5 euro. Čia yra pateikiama ir daugiau pavyzdžių dėl būsto šildymo išlaidų. Aš galbūt nesustosiu prie jų. Gerbiamiems Seimo nariams galėsime išplatinti ir pačią prezentaciją, kad liktų daugiau laiko klausti.
Keturi pagrindiniai žingsniai, kaip sužinoti, ar priklauso kompensacija. Pirmiausia yra patogi skaičiuoklė www.spis.lt, kur galima suvesti individualius savo šeimos duomenis ir išsiaiškinti, ar galima gauti kompensaciją. Tada galima užpildyti prašymą taip pat elektroniniu būdu arba kreiptis į savivaldybę. Pirmiausia yra būstas, būsto plotas, gyvenančių asmenų skaičius, toliau yra pajamos, trečias žingsnis yra išlaidos už būsto šildymą, o ketvirtas žingsnis yra pati kompensacija. Kreiptis reikia į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba per spis.lt svetainę, kaip ir minėjau. Labai ačiū jums už dėmesį. Man atrodo, kad beveik tilpau į laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, iš tikrųjų beveik tilpote. Pirmoji klausia L. Girskienė. Ruošiasi L. Kukuraitis. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų klausant ministrės susidaro toks įspūdis, kad yra formuojama politika, kad kuo daugiau tų kompensacijos gavėjų atsirastų. Aš manau, kad tai yra neteisinga. Vis dėlto reikėtų ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šilumos energijos kainas, o ne didinti žmonių, kurie gauna kompensacijas, skaičių. Ar nemanote, kad tokia politika yra žalinga?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man pirmiausia atrodo, kad dujų kainos, puikiai suprantate, nuo ko priklauso, ar ne? Nei nuo jūsų, nei nuo manęs, o nuo V. Putino vykdomo karo Ukrainoje. Tai jeigu mes atmestume tam tikras objektyvias aplinkybes, dėl kurių žmonės šiandien turi dvigubai, trigubai išaugusias dujų kainas ar tris kartus išaugusias kitas šildymo kainas, nepadėti gyventojams ir nekompensuoti tų padidėjusių išlaidų būtų tikrai prastas pasirinkimas. Vyriausybės prioritetas yra ne didinti išmokų gavėjų skaičių, bet šiuo metu ta pačia galiojančia formule, kaip ir visada būdavo iki šiol, nes ji realiai nesikeitė, principas, kaip kompensuojama žmogui, nesikeitė, ir yra siekis apsaugoti žmonių pajamas. Formulė veikia taip: kad ir kokia šildymo kaina būtų, daliai žmonių apsaugoma didžioji dalis jų pajamų. Šiuo metu ši priemonė yra pati taikliausia, dėl kurios žmonėms, šeimoms ir namų ūkiams gali likti daugiau pajamų padengti kitas einamąsias savo išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkui, ministre, už pristatymą. Iš tikrųjų pritariu, kad ši priemonė viena taikliausių šiuo metu. Ji veikia automatiškai, tuo metu, kai kainos užkyla ar dėl karo, ar dėl kitų priežasčių, dalį žmonių apsaugotų. Tačiau didesnė problema turbūt yra paėmimas ir tie 5–6 % namų ūkių, tai yra žmonių, gyventojų, kiek pasinaudoja. Kiek gali pasinaudoti vidutinių pajamų, tai suprantame, kad čia dešimtimis kartų mažiau žmonių paima, kiek galėtų pasinaudoti. Tiesiog šitą turbūt komitete aptarsime.
Bet mano yra kitas klausimas remiantis jūsų argumentacija, kad tai yra karo pasekmė. Mes gyventojus apsaugome. Jūs teigiate, kad gyventojai yra apsaugoti iki sausio 1 dienos. Aš norėčiau paklausti apie tą gyventojų grupę, kuri dirba, ir verslas, darbdaviai nėra tiek apsaugoti. Jiems šildymo ir elektros kainos auga kartais…
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Greičiau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Klausimas: kaip padėti apsaugoti darbuotojus jų darbo vietose dar šį rudenį, kai įmonės viena po kitos sako, kad mes užsidarome ir atleidžiame darbuotojus. Ar ne laikas įjungti prastovų kompensavimo mechanizmą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš pirmiausia dar kartą pakartosiu, kad jeigu mes skaičiuojame skaičių šeimų, kurios gauna šildymo kompensaciją, ir esančių visų namų ūkių skaičių Lietuvoje, tai 14,2 % gavo šią kompensaciją jau šį šildymo sezoną. Tai nėra mažas procentas, tai nėra 5 %. Aš manau, kad mes matysime augimą šiuo atveju, nes vidutines pajamas gaunantys asmenys galės palengvintai kreiptis dėl kompensacijos ir ją gauti.
Dabar dėl paramos verslui. Tikrai yra ir galiojančių priemonių, yra svarstomos ir tam tikros naujos priemonės. Girdime ir iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, ir iš Finansų ministerijos įvairius pasvarstymus, juos galėsime matyti šiek tiek vėliau. Bet dėl prastovų mechanizmo, aš manau, kad jis ir dabar yra galiojantis toks, koks yra sureguliuotas Darbo kodekse. Yra pavienių įmonių, kurios naudojasi jau dabar prastovų mechanizmu. Aš manau, kad reikia tiesiog labai atidžiai sekti tendencijas. Dabar yra per trumpas laikotarpis padaryti kokias nors išvadas, nėra kovidinis etapas, kai mes ribojome galimybę įmonėms veikti, yra šiek tiek kitas kontekstas. Kad padarytume išvadas, ar reikia kokių nors papildomų prastovų kompensacijų ir panašiai, tikrai reikia ilgesnio laiko ir tendencijų, kad galėtume tai įvertinti, bet patirčių, kaip valdyti tokias krizes, tiek jūsų, tiek mūsų Vyriausybė jau turi, ir manau, kad tam reikia tik tam tikrų duomenų ir aplinkybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, aš noriu paklausti, kaip atlikti skaičiavimai. Jūs daugiausia kalbėjote apie kompensavimo mechanizmą, tai yra numatyta, energetinis skurdas 10 % ir taip toliau, ir taip toliau. Bet yra ir bendravalstybinė kompensacija, tai yra PVM lengvata arba išvis nulinis PVM centriniam šildymui, yra tam tikros dujų kainos lubos arba gali būti elektros. Kaip atlikti skaičiavimai? Be šitų bendravalstybinių kainų sumažinimo ar turint omeny ir galimus mažinimus bendravalstybiniu lygiu? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia jums yra pateikiami duomenys tik būsto šildymo išlaidų kompensacijos per piniginę socialinę paramą, kurią gauna individualūs asmenys, besikreipiantys dėl šildymo kompensacijos. Priemonė dėl nulinio PVM tarifo yra horizontali ir ją pritaiko iš karto šilumos tiekėjai. Taip pat dar yra atskiras kompensavimas už dujas pagal papildomą finansavimą, tai yra iki 54 centų už kilovatvalandę, elektrai kompensacija – iki 9 centų, tai yra savivaldybių teikiamam šildymui. Tam buvo skiriama iš bendro 2,2 mlrd. eurų paketo apie 570 mln., tai kitai kompensavimo daliai, ne nuliniam PVM, o kitai kompensavimo daliai. Taip pat yra nulinis PVM tarifas ir papildomai skiriamos lėšos kompensacijai fiziniams asmenims, ką matėte prezentacijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiama ministre, už labai išsamią prezentaciją, labai daug skaičių, juos, prisipažinsiu, buvo sunku įsiminti, tačiau kur kas svarbiau būtų žinoti, kiek tai tenkina žmonių poreikius. Mes juk ne finansinę ataskaitą svarstome, todėl skaičiai ir lieka skaičiais. Kur kas svarbiau, kaip tos kompensacijos koreliuoja su šiandienine infliacija. Tai būtų įdomu, gal turite duomenų, ar nagrinėjote tuo aspektu, ar užtenka tokio dydžio kompensacijos, kiek dar žmonės primoka procentiškai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad būsto šildymo išlaidų kompensavimas nėra susijęs su žmonių pajamų augimu, kuris ir šiaip vyksta. Tarkime, nuo birželio 1 dienos padidintos pensijos ar baziniai socialinių išmokų dydžiai, jie didėjo nuo 15 iki 21 %, kaip šalpos pensijų bazė ir kitas augimas. Būsto šildymo išlaidų kompensacija – tai yra toks mechanizmas, kuris padeda apsaugoti pajamų dalį. Mes matėme pagal pateiktus konkrečius pavyzdžius, jeigu šeimos pajamos yra maždaug 2 tūkst. 174 eurai ir gyvenant normatyviniame bute už šildymą yra sumokama 45,5 euro, tai galima suskaičiuoti, kiek lieka šeimos ūkiui pajamų kitoms sąskaitoms padengti. Tai formulė yra išvesta tuo principu, kad ne daugiau negu 10 % pajamų, žmogaus arba namų ūkio, būtų skiriama šildymo sąskaitai padengti, jau išskaičiavus padidintą valstybės remiamų pajamų dydį. Koreliuoja visos priemonės, kurias taikome, tiek pajamų didinimas, tiek kompensaciniu mechanizmu apsaugomos žmogaus pajamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Petrošius.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš ir ryte sakiau, klausiau to paties klausimo, ir dabar paklausiu, nes jūs neatsakėte, ką ir mano frakcijos kolegos pasakė. Ką jūs planuojate daryti 2024 m. sausio 1 d., kai visas šis socialinis paketas baigsis, o jis baigsis, o 2024 m. sausio 1 d. fiskalinės drausmės reikalavimai pradės veikti ir galioti? Kaip žinote, jokių pašalpų, jokių kitų dalykų nebus galima duoti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Na, tikrai nemanau, kad valstybės kryptis kažkaip iš esmės pasikeis po 2024 metų. Pajamų mažėjimo neplanuojame, pajamų augimas išliks, lygiai taip pat, kaip ir kompensavimo mechanizmas nėra dabar sukurtas. Jis galioja nuo pat… Dabar turiu duomenis nuo 2011 metų, bet jis galioja visą laiką. Savivaldybėms yra skiriama piniginė socialinė parama ir iš tų pinigų, kurie yra skiriami savivaldybėms, ir yra dengiamos kompensacijos, priklausomai nuo to, kokia būna šildymo kaina, skirtingi dydžiai tais metais būna panaudoti. Tai pats principas tikrai nepasikeis po 2024 metų. Ir toliau galios kompensaciniai mechanizmai. Tiesiog, kai šildymo kainos mažėja, būna paprastai mažesnis gavėjų ratas. Aš šiuo atveju manyčiau, kad iš esmės neturėtų situacija kažkaip pasikeisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Petrošius. Ruošiasi A. Nekrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš išties noriu padėkoti už pristatymą ir tikrai reikšmingą darbą, kurį nudirbo ministerija šioje srityje. Ta parama tikrai jaučiama, pastebima ir išties reikšminga.
Pasinaudodamas proga noriu užminti ant sąžinės vienam Klaipėdos politikui, nes matome, kad artėja tikrai sudėtingas šildymo sezonas, bet štai ką tik realiu laiku pasiekė informacija, kad vienas politikas, iki tol ne tik trukdęs namų renovacijai, turintis patalpas name, šiuo metu stato gyventojus į tokią padėtį, kai neįsileidžia į savo patalpas žmonių, vykdančių renovaciją, ir dėl to apie 50 % gyvenančių žmonių apskritai gali likti be šildymo, kai mes šiandien kalbame apie šituos dalykus.
O kalbėjome apie tai, kad didėja valstybės remiamų pajamų dydis, išties matome, kad labai sparčiai auga besikreipiančių skaičius ir, matyt, dar šiek tiek augs. Mano klausimas būtų apie tai, kaip ir ar dalijasi valstybė našta su savivaldybėmis, nes akivaizdu, kad ta našta išties yra didelė?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, jums už klausimą. Aš priminsiu, kad kompensacijos už šildymą savivaldybėse yra mokamos iš piniginės socialinės paramos lėšų dalies. Tai yra kasmet ta pati pinigų suma, skiriama Lietuvos savivaldybėms, – 228 mln. eurų, bet patikslinsiu tikslią sumą. Tačiau šiemet papildomai savivaldybėms dėl padidėjusio valstybės remiamų pajamų dydžio ir dėl to, kad sprendimas buvo priimtas viduryje metų, buvo skirta papildomų lėšų – iš viso apie 40 mln. eurų.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš norėčiau paklausti apskritai galbūt ne konkrečiai apie šitą pristatymą apie kompensacijas, bet apie visą Vyriausybės politiką. Galbūt nereikėtų užsiimti kompensavimu, o pabandyti šalinti pačią priežastį? Pateiksiu tokį paprastą pavyzdį: įsivaizduokime, duona kainuotų 10 eurų ir valstybė nuspręstų, kad reikia kompensuoti 8 eurus iš tų 10 eurų. Vis tiek žmonės pirktų už 2 eurus, bet visą naudą gautų kepėjas, miltų gamintojas ir taip toliau, ir panašiai. Šiuo atveju irgi mokėdami kažkokias kompensacijas ir panašiai už šildymą, už elektrą mes galutinę naudą perkeliame būtent elektros energijos gamintojams. Turiu mintyje ir elektros, ir šilumos.
Klausimas, ar mums reikėtų apskritai žengti tuo keliu? Ar ne geriau sumažinti šilumos ir elektros kainą, užuot mokėjus kompensacijas? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad reikia realiai vertinti, kokios yra valstybės galimybės sumažinti, pavyzdžiui, dujų kainas šiuo metu, ar mes galime turėti kokį nors labai racionalų argumentą, kaip tą padaryti, ir kiek nuo Lietuvos gali priklausyti dujų kaina. Turbūt reikia suprasti, kokioje šiandien realybėje gyvename, ir keisti dalykus, kuriuos galime pakeisti. Visų pirma, jeigu mes norime mažinti elektros kainas, mums reikia mažinti valstybės priklausomybę nuo importuojamos elektros. Didinti savo savarankiškumą, daugiau gaminti. Tą darome jau nuo pat kadencijos pradžios skirdami lėšų tiek atsinaujinančiai energijai, tiek renovacijai, tiek kitiems dalykams, galintiems padėti efektyviai naudoti energiją. Bet tuo pačiu metu matant, kokioje situacijoje yra Lietuvos gyventojai, reikia ir tam tikrų taiklių, taškinių priemonių, kurios padėtų. Geriausia priemonė visada yra pajamų didinimas. Tuo keliu Vyriausybė ir eina. Bet kompensacinis mechanizmas, mano įsitikinimu, taip pat yra taiklus, nes apsaugo liekančią gyventojui didžiąją pajamų dalį kitoms išlaidoms padengti. Man atrodo, reikia gana atsakingai daryti daug dalykų vienu metu, turint ribotus išteklius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs, aišku, kalbate apie ilgalaikę perspektyvą, tam pritariu, bet jūs kalbėjote ir apie ekonominę situaciją tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Vis dažniau pastaruoju metu jau minima karo priežastis. Karo priežastis yra viena priežastis. Pirmoji priežastis buvo praeitų metų ruduo, kai Rusija pradėjo didinti energetinių išteklių kainas. Antra priežastis – karas. Trečia priežastis – „Nord Stream 1“. Bet antroji dalis, apie ką nekalbame ir reikėtų susimąstyti tiek Vyriausybei, tiek Seimui, tai švelni pinigų politika, vykdyta Europos Centrinio Banko. Pripumpavome labai daug pinigų, iškėlėme infliaciją. Aš matau tai, kad dabar išlaidas planuojame pagal nominalias gaunamas pajamas, bet ne pagal realias pajamas, aš matau. Ekonomikos recesijų metu mes galime susidurti su didele problema. Klausimas būtų: ar ne geriau nueiti, kaip daro kitos šalys, pavyzdžiui, Čekija, suteikti tam tikro trumpo laikotarpio kompensacijas – gal iki 2024 metų vidurio, tai neįsiskaičiuoja dalis tų lėšų ir į fiskalinį deficitą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jūs kalbate apie šildymo kompensacijų mechanizmą? (Balsas salėje) Man atrodo, dabar artimiausias iššūkis yra 2023 metai, kaip mes, turėdami bendrą vaizdą… kiek reikės lėšų investuoti į energijos kainų augimo dalies amortizavimą ir kiek iš jų lieka žmonių pajamoms didinti. Pirmas iššūkis būtų šitas. Bet dėl tvaraus planavimo aš tikrai pritariu, nemanau, kad dėl to yra koks nors ginčas. Tiesiog dabar svarbiausias dalykas yra sumažinti tą energijos kainų šoką Lietuvos gyventojams ir pagal tai, kiek tam bus skirta lėšų, numatyti visas kitas priemones, kurios didintų gyventojų pajamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti išseko. Labai ačiū, ministre, už atsakymus.
Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkėje liko keletas klausimų. Nežinau, kaip seksis, trumpai ar ilgai, pristatyti kolegoms tuos klausimus ir ar daug jie sulauks jūsų klausimų, bet aš siūlau, kad tikrai ne 15 val. 50 min. būtų balsavimas dėl projektų, o siūlau, kad mes būtume pasirengę balsuoti 15 val. 10 min. Jeigu tinka 15 val. 10 min., kviečiu informuoti savo frakcijų kolegas ir mes maždaug nuo 15 val. 10 min. galėsime pradėti balsavimo intervalą. Sekretoriatą taip pat paprašysiu informuoti, jeigu matote, kad kas nors vertas informavimo, o salėje tų kolegų nėra.
14.33 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 7, 19, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 40 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1878 (pateikimas)
Dabar judame toliau. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1878. Pranešėjas – A. Pocius. Kviečiu jį į tribūną. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Manau, įtikinėti jūsų nereikia, kad valstybė yra įsipareigojusi rengti mūsų valstybės piliečius ginkluotam pasipriešinimui. Tai yra išsakyta ne tik Konstitucijoje, bet ir daugelyje mūsų įstatymų. Turint omenyje, kad vykstantis karas Ukrainoje dar nesibaigė ir nežinia kuo baigsis, visa situacija vis tiek mus verčia galvoti apie tai, kad ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė turi rengtis ginti mūsų valstybę.
Yra dar kai kurie momentai, kuriuos tikrai reikėtų paminėti, turint omenyje šio įstatymo pakeitimus. Šiame įstatyme ir ankstesniuose pataisymuose mes suteikėme teisę įsigyti naktinio matymo taikiklius šauliams, kariams ir kitiems asmenims, tačiau dalis asmenų, kurie taip pat būtų pasirengę ginklais ginti mūsų valstybę, aš esu įsitikinęs, tai ir padarytų. Yra tokia kategorija, kaip asmenys, užsiimantys taikliuoju sportiniu šaudymu, jie preciziškai šaudo dideliais atstumais, tie žmonės tikrai ne tik dienos metu atlieka šiuos pratimus, bet tarptautinėse sportinėse varžybose taip pat tai yra daroma ir su naktinio matymo taikikliais.
Dar viena kategorija, kuri galėtų įsigyti naktinio matymo taikiklius, yra medžiotojai. Aš žinau, kad ši kategorija daug kam sukelia neaiškumų. Noriu tik pasakyti, kad ginklų panaudojimą ir tų ginklų priedų naudojimą reglamentuoja kiti įstatymai. Taip, kaip kariuomenėje yra ginklų panaudojimo taisyklės, taip pat yra ir medžiotojams skirtos taisyklės ir jie turi jų laikytis.
Dar vienas faktas, kurį noriu paminėti. Kaip žinome, Didžioji Britanija yra išstojusi iš Europos Sąjungos. Šiame įstatyme yra minima, kad yra leidžiama prekiauti ginklais Europos Sąjungos reguliavimo zonoje ir būtent atstovai čia gali steigti ginklų parduotuves ir prekiauti. Tai mano siūlymas yra, kad papildyme taip pat būtų ir NATO valstybės, ne tik Europos Sąjungos, čia aš turiu omenyje Didžiąją Britaniją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Kadangi, puikiai žinome, mes politiškai labai stengiamės kiek įmanoma daugiau pritraukti amerikiečių čia dėl savo saugumo, tai aš manyčiau, jeigu ir atsirastų tokia galimybė, kad amerikiečių ar juridinis, ar tiesiog asmuo, verslininkas norėtų čia įsteigti ginklų ir ginklų priedų parduotuvę, aš manau, tikrai nieko blogo nebūtų.
Taip, jeigu dabar ankstesni mūsų įstatymai ir leidžia įsigyti naktinio matymo prietaisus, neleidžia prekiauti, tai čia yra pagrindinis momentas – jeigu aš turiu leidimą turėti ginklą, bet negaliu Lietuvoje įsigyti naktinio matymo taikiklio, turiu važiuoti į Latviją, turiu važiuoti į Lenkiją arba kažkur kitur. Čia yra esminiai momentai, kuriuos būtent ir norėjau paminėti.
Ir dar, kontrolės mechanizmas tikrai išlieka, nes licencijas ginklų prekiautojams išduoda Lietuvos policija. Aš manau, kad jie tikrai išduos leidimus toms firmoms, tiems asmenims, kurie tikrai yra patikrinti ir kurie atitinka visus reikalavimus. Tai mano siūlymas yra pritarti šiam įstatymo projektui. Be abejo, žinau, kad bus prašoma Vyriausybės išvados, aš tikrai manyčiau, kad tam reikėtų pritarti. Ačiū. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmas klausia M. Matijošaitis. Prašom.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, skaitant šį projektą, girdint jo pristatymą vis dėlto reikia pripažinti, kad trūksta labai aiškaus akcento, kad lazerinius ir naktinius taikiklius įsigytų ir licencijas juos laikyti gautų tik tam išties pasirengę asmenys, tai yra, kaip minėjote, Šaulių sąjungos nariai, KASP’o savanoriai, kiti NATO, militaristinių arba paramilitaristinių organizacijų nariai, iš esmės tie, kurie, jei būtų reikalas, neduokdie, bet jei būtų reikalas, tiesiogiai prisidėtų prie mūsų pilietinio pasipriešinimo sistemos.
Aš labai noriu palaikyti šį projektą, tikiuosi, jis pereis pateikimo stadiją, bet dabar projektas skamba kaip tiesiog pramoginės medžioklės palengvinimas dažnu atveju. Ką po pateikimo darysite, kad geopolitinis ir saugumo kontekstas čia būtų dar raiškiau, aiškiau išreikštas ir būtų mažiau pritemptas? Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš tikrai noriu dar kartą užtikrinti, kad šis įstatymas iš esmės yra nukreiptas į mūsų valstybės gynybą. Ginkluotųjų pajėgų sąvoka… Jūs puikiai žinote, kad ginkluotąsias pajėgas sudaro ne tik Lietuvos kariuomenė ir mobilizacinis rezervas, bet taip pat ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai. Be to, yra įrašyti ir Lietuvos piliečių partizaniniai pasipriešinimo būriai. Tai yra įstatyme. Ir būtent Lietuvos piliečių partizaniniai būriai nereikalauja iš valstybės, kad apginkluotų juos, jie ateis su savais ginklais, pasirengę. Taip buvo 1991 metų sausio įvykių metu. Čia buvo susirinkę ne tik civiliai žmonės ginti parlamento savo kūnais, bet buvo atėję ir nemažai medžiotojų (tarp jų buvau ir aš su medžiokliniu šautuvu) ir tikrai buvome pasirengę tam bent simboliniam šūviui tuo metu.
Dabar, aš manau, situacija, be abejo, yra kitokia, mes esame NATO nariai. Bet vis tiek, jei mes norime, kad visuomenė dalyvautų valstybės gynyboje, mes turime sudaryti jai ir sąlygas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Jo salėje nebėra. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl pasirinktos būtent tik NATO valstybės? Jūsų teikiamame projekte kalbama tik apie NATO šalis.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ne, Europos Sąjungos ir NATO.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, bet naujai įrašote, aš turiu mintyje. Kodėl nekalbama apie kitas mums draugiškas šalis?
A. POCIUS (TS-LKDF). Žinote, draugiškos šalys gali būti įvairiai interpretuojamos. Aš nežinau tokio apibrėžimo, ar mes tikrai įtilptume į tuos rėmus, kurios yra draugiškos, o kurios yra ne.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Jūs, kaip profesionalas, gerbiamas Arvydai, puikiai išaiškinote, kaip įstatyme turi būti. Valstybės gynyba, mano nuomone, – tai mūsų šventa pareiga, nes niekas negali atstoti to, kaip patys pasirengsime apsiginti. Amerikiečiai irgi po Antrojo pasaulinio karo mus apgavo. Mes turėjome 50 metų būti toje sistemoje, kurioje buvome. Jūs labai gerai suformulavote – sovietinio požiūrio atgyvena. Turime atsisakyti. Jūs taip pateikėte šį klausimą, kad aš palaikau ir nelieka jokių klausimų. Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nebėra. K. Mažeika grįžo į salę, nusivilko striukę. Dabar, atrodo, yra pasirengęs dirbti, tai prašom, jūsų klausimas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai ne medžioklinę striukę, gerbiamas pirmininke. Ačiū, gerbiamas kolega, už pristatymą. Iš tų pasisakymų ir tų klausimų, kurių čia kilo, aš norėčiau užduoti kitą klausimą.
Mes jau praeitoje sesijoje priėmėme tam tikrus pakeitimus, kad lyg ir šauliai ir net krašto apsaugos savanoriai ginklus galėtų laikyti namuose. Lyg ir tai buvo sutikta su labai dideliu entuziazmu. Bet mano žiniomis (gal jūs patikslinsite), nė vienas šaulys arba savanoris dar kol kas neturi, arba labai maža dalis, jeigu ir turi, kiek žinau, nė vienas neturi galimybės, nesudarytos galimybės jiems namuose laikyti tuos tarnybinius ginklus dėl tam tikrų biurokratinių procesų.
Šis projektas, manau ir net neabejoju, iš dalies turėtų padėti, kad žmonės, tikrai patriotai galėtų patys įsigyti ir laikyti tuos ginklus ir, esant reikalui, naudoti kaip tarnybinius. Gal jūs galite patikslinti, ar yra ta galimybė, kiek žmonių turi, galbūt kokios priežastys lemia, kad jie to kol kas negali daryti? Ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Na, tikrai aš dėl Šaulių sąjungos negaliu pateikti skaičių, bet, kiek aš žinau, įstatymai reglamentuoja ir policijos nustatyta tvarka, kad kiekvienas asmuo, norintis turėti ginklą savigynai, privalo vadovautis nustatytomis taisyklėmis, turi turėti seifą, turi būti signalizacija ir turi atitikti visus reikalavimus. Aš manau, kad tie patys reikalavimai turėtų, na, gal šiek tiek švelnesni, turėtų būti ir šauliams, ir kariams, nes ginklas namuose ir šaudmenys, aš manau, tikrai turi būti saugomi taip, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar jau visi klausimai baigėsi. Už kalbės J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū už pristatymą. Aš irgi pasirašęs po tuo įstatymo projektu. Iš tikrųjų mes jau prieš kurį laiką atvėrėme galimybę tam tikroms visuomenės grupėms įsigyti A kategorijos ginklus ir ginklų priedėlius, bet, kaip ir pranešėjas sakė, galimybė yra, o galinčių prekiauti Lietuvoje nėra. Šios įstatymo pataisos iš esmės susijusios su tuo. Tiesiog kviečiu palaikyti ir suteikti, įgalinti mūsų žmones pasirengti, reikalui esant, visavertiškai šalies gynybai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš siūlau iš karto medžiotojus įrašyti ir visiems bus ramu, nes dabar vieną žingsnelį per vieną sesiją žengiame, kitą žingsnelį per kitą sesiją žengiame ir toks slenkantis medžiotojų naktinio matymo žiūronų ir kitokių taikiklių įteisinimas. Manau, labai negarbinga yra daryti tokį slenkantį ėjimą prisidengiant Šaulių sąjungos vardu. Tai viena.
O antra, man taip ir liko nebeaiškus jūsų atsakymas kolegai A. Nekrošiui, jis buvo labai miglotas. Čia kyla klausimas: o jūs ne kokius nors Turkijos gamintojus proteguojate tokiu reguliavimu?
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime numatytu laiku.
14.47 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto 138 straipsnio pakeitimo projektas. Pranešėjas – R. Juška. Kviečiu jį į tribūną.
R. JUŠKA (LSF). Noriu kolegas informuoti, kad Statuto projektą teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ne asmeniškai aš. Papildomai noriu pažymėti, kad Statuto projekto parengimui taip pat pritarė Seimo valdyba, ji gegužės 18 dieną posėdyje nutarė pasiūlyti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui parengti šį Statuto pakeitimo projektą.
Pakeitimą parengti paskatino pasikartojanti situacija, kuomet tiek buvusios vyriausybės, tiek ši Vyriausybė nuolat nespėja pateikti išvadų Seimo statute numatytais terminais, per keturias savaites. Vyriausybė, nepateikdama savo siūlymų dėl Seime svarstomų įstatymų projektų suplanuotais terminais, išbalansuoja Seimo sesijos darbų programą ir Seimo komitetų darbą, o visa tai daro neigiamą įtaką visam teisėkūros procesui.
Seimo statuto projektu siūloma skirti daugiau laiko Vyriausybei parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka suderinti išvadą. Dalis išvadų šiuo metu nepateikiama laiku būtent dėl objektyvios esamų procesų trukmės. Taip pat aiškiai įtvirtinama, kad nustatytu laiku negavus Vyriausybės išvados projektas gali būti svarstomas ir be jos. Kartu yra paliekamas saugiklis, kuris užtikrina, kad įstatymo projekto negavus Vyriausybės išvados negalima svarstyti, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu. Taip pat įstatymų projektai, pateikiami dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčių tarifai, mokesčių lengvatos, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ir apmokestinimo teisinis reguliavimas. Tam, kaip žinote, yra 145 straipsnio 1 dalis. Mes jos neliečiame.
Papildomai atkreipiu dėmesį, kad teikiamas Seimo statuto projektas pataisytas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Siūlomi Seimo statuto pakeitimai ne tik leistų efektyviau planuoti Seimo komitetų ir Seimo darbą, tačiau ir įpareigotų Vyriausybę neužlaikyti išvadų ilgiau, nei objektyviai yra būtina. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du kolegos. Pirmasis – A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jau turbūt trečias projektas, kuriuo siūloma, kad jeigu Vyriausybė nepateikia išvadų, jų nepaisyti.
Mano klausimas būtų toks. Kokios priežastys, galbūt žinote, kad Vyriausybė nepateikia tų išvadų? Gal žinote statistiką, kiek jų yra? Ar tai nėra Vyriausybės kompetencijos klausimas? Gal jie žmonių neturi, pajėgumų neturi? Koks čia reikalas, kodėl tos išvados nėra teikiamos, gal galite atsakyti? Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas kolega, aš ir kitiems girdėjau užduodant šitą klausimą. Negaliu pasakyti. Mūsų komitetas šiuo klausimu parlamentinės kontrolės neatliko, statistikos nevedame. Manyčiau, esant poreikiui, tuo galima pasidomėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš manyčiau, kad tų stokojančių išvadų tikrai yra nemažai. Prisiminkime Prezidento Fiskalinės drausmės įstatymo projektą, kai išvada buvo rašoma faktiškai projektą vilkinant iš esmės metus ar net daugiau laiko.
Bet aš norėčiau pasiteirauti kito dalyko. Ar jūs nemanote, kad kartu reikėtų galbūt dar rengti pataisas ir tiesiog sumažinti priežasčių, kai mes prašome Vyriausybės išvados, skaičių, nes dabar iš tiesų prašome dėl labai plačių priežasčių?
R. JUŠKA (LSF). Supratau, kolege, jūsų klausimą. Mes visi esame laisvi dėl tokio pasirinkimo ir galimybės tobulinti, bet, kaip ir minėjau, mes, komitetas, gegužės mėnesį gavome būtent Seimo valdybos pavedimą dėl šio Statuto straipsnio pakeitimo. Mes šį darbą atlikome. O jeigu tokių idėjų yra ar mums kils patiems, mielai tai galime visi padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Už kalbės A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, praktika, kai Vyriausybės nariams yra suteikiama galimybė vilkinti Seimo narių pateikimo stadijoje palaikymo sulaukusius įstatymų projektus, iš esmės yra ydinga. Pritariu, kad būtų nustatytas 6 savaičių terminas, per kurį Vyriausybė pateiktų vienokią ar kitokią išvadą. Manau, kad terminas tikrai yra pakankamas. Nepateikus išvados, įstatymo projekte numatytas dar 1 savaitės pratęsimas, tačiau jei Vyriausybės išvada nebūtų gauta per 2 mėnesių laikotarpį, tuomet parlamentas tęstų svarstymą be Vyriausybės išvados. Man atrodo, tokia praktika būtų teisinga. Aš kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Šiaip trečias projektas ir manau, kad jis nesprendžia problemos. Čia kovojama su pasekmėmis, bet ne su priežastimis. Aš tokį galbūt drastišką pasiūlymą teikčiau, kad galbūt reikėtų, jeigu Vyriausybė vėluoja bent vieną dieną su išvadomis, bausti kokiu tūkstančiu eurų už kiekvieną dieną, kai vėluojama. Taip, manau, greitai išspręstume ir kompetencijų, ir greito atsakymo klausimą.
PIRMININKAS. Siūlote Vyriausybei susimokėti į Vyriausybės biudžetą. Ačiū.
14.54 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1866 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – kitas Statuto pakeitimo projektas, Statuto 10 straipsnio pakeitimo projektas. Pranešėjas – J. Jarutis. Kviečiu jį į tribūną. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mano įstatymo pakeitimo projekto pateikimas bus tikrai trumpas. Pandemija mums iškėlė labai daug iššūkių, bet ir suteikė labai daug galimybių. Kai kurios galimybės, pasinaudojant technologijomis, tampa dieviškos, kai mes galime būti vienu metu trijose vietose arba trijuose asmenyse.
Įstatymo pakeitimo projekto esmė yra ta, kad Seimo narys tuo pačiu metu gali būti tik viename – dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Tarp kitko, yra nedidelė išimtis, pasakysiu, paimti pertraukėlę pagrindiniame komitete, jeigu kitoje komisijoje, komitete ar pakomitetyje yra svarstomas to Seimo nario, kuris dalyvauja pagrindiniame komitete, pasiūlymas. Labai paprastas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, man atrodo, kad čia yra siaurinamos Seimo nario teisės. Žiūrėkime, komiteto posėdis kartais vyksta dvi valandas. Ten kokia parlamentinė kontrolė, balsuoti nereikia, komiteto pirmininkas leidžia Seimo nariui tuo metu dalyvauti kitame posėdyje. Tai ir taip jau mes, kaip Seimo nariai, turime teisę būti tik viename komitete, išskyrus dar Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą. Kituose parlamentuose parlamentarai yra kelių komitetų nariai ir kelių komisijų nariai, ir taip toliau. Ar jums neatrodo, kad patys savo iniciatyva atimame Seimo narių teises?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ne, aš ir minėjau. Teisės mūsų yra, galimybės yra, bet mes ne dievai, negalime vienu metu būti dviejose vietose, jeigu taip formaliai žiūrėtume. Aš suprantu, Teisės departamento išvadose yra, kad teoriškai pagal Statutą, pagal viską neturėtų susikirsti, bet praktika pandemijos metu parodė ir man dirbant komitete, ir kolegos jau replikuoja – tuoj atsijungiu arba truputį palaukite, dirbu kitame faile. Iš esmės, manau, taip neturėtų būti. Čia ne siaurinamos galimybės, tiesiog grįžtame į realybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad visa šita situacija susidarė, kai pradėjome dirbti nuotoliniu būdu, tai yra naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis, kai labai patogu sujungti telefoną, kompiuterį ir dar kokį nors aparatą ir dalyvauti vienu metu kokioje nors užsienio konferencijoje, Seimo posėdyje ir dar kokiame nors, nežinau, susitikime. Manau, kad tai ydinga praktika, ir manau, kad jūsų siūlymas tikrai geras. Galbūt galėtumėte pakomentuoti, galbūt reikėtų Seimui apskritai svarstyti grįžti prie normalaus darbo, įprasto darbo, tiesioginio darbo, o ne dirbti nuotoliniu būdu per kelias darbo vietas?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Taip, mes, bent jau dabartinė opozicija, nuo pat pradžių sakėme, kad tas nuotolinis darbas… Taip, buvo pandemija, buvo karantinas, tai turėjo savotišką prasmę. Dabar iš principo situacija pasikeitusi ir tiesiog tas įprotis, patogus įprotis, kai tu, galėdamas būti Turkijoje, Egipte ar Bermuduose, gali dalyvauti Seimo posėdžiuose, aš manau, kad ta praktika yra netoleruotina. Tiesiog grįžkime prie normalaus darbo, kai gali normaliai dalyvauti diskusijoje, gali matyti kolegų reakcijas ir reaguoti, ir taip toliau. Nuotolinis darbas, aišku, buvo išeitis iš situacijos, bet tai neturi tęstis amžinai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, na, moterys, nežinau, ar tikrai, bet gali vienu metu daryti keturis ir daugiau darbų. Vyrams turbūt tiktai viena galvoje, jie gali tiktai vieną darbą daryti. Bet aš noriu jūsų paklausti, ar jūs turite pavyzdžių, kad šitoks suvaržymas ką nors išgelbėtų? Ar Seimo narys, kuris kokiu nors būdu dalyvavo ne viename posėdyje, pridarė problemų, posėdis neįvyko ar balsavimui neužteko balsų ir panašiai? Kad ir mūsų šioje kadencijoje, ar buvo tokių atvejų, kad tikrai matytume didžiulius trukdžius? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Šitas mano pasiūlymas ne apie trukdžius, bet apie realią situaciją. Žmogus negali būti keliose vietose vienu metu. Aš apie tai kalbu. O trukdžių visada būna. Pamenate, bandėme vesti Seimo posėdžius nuotoliniu būdu? Kas iš to išėjo? Nieko neišėjo, nepavyko ir turbūt nepavyks. Pirmiausia žmogus yra socialinė būtybė, kuri turi bendrauti tiesiogiai, o ne internetu. Ir apskritai mūsų visuomenė ir visa žmonija baigia persikelti į tam tikras dimensijas. Kas iš to išeis? Mes matome, kas vyksta – neaišku, kokia auga karta ir su kokiomis vertybėmis, čia vienas iš tų dalykų.
PIRMININKAS. Ir iš Seimo narių neaišku, kokia karta išaugs. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ta pačia tema, gerbiamas pirmininke ir gerbiamas pranešėjau. Aš taip pat prieš, kaip ir jūs, prieš meilę telefonu. Bet kalbant rimtai, vis dėlto ne šiaip sau Seimo statute atsirado tos pataisos dėl pakaitinių Seimo narių, nes reikėjo užtikrinti dalyvavimą posėdžiuose, reikėjo priimti sprendimus ir labai toli, dar iki pandemijos, atsirado toks pakaitinio Seimo nario statusas. Tad vis dėlto ar jūs nemanote, kad dabar jūsų tas siūlymas, aišku, pakoreguotas situacijos ir pandemijos, nesusiaurins galimybių komitetuose ar komisijose priimti sprendimus ir užtikrinti kvorumą? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iki pandemijos galimybė dalyvauti vienu metu viename posėdyje nemanau, kad siaurino. Parlamentas veikė, įstatymai buvo priimami. Taip, mes turime pakaitinių, kiekvienas turime pakaitinių, bet tas pakaitinis irgi tuo metu dirba kažkuriame komitete. Tai kaip jis? Vėlgi dieviška savybė transformuotis. Todėl iš esmės mūsų pagrindinis darbas yra komitetuose ir komisijose. Aš manau, kad kiekvieno mūsų pareiga tuo metu, kai vyksta komiteto ar komisijos posėdis, jame dalyvauti, o ne būti kažkur už kelių šimtų kilometrų ir toliau dvejuose vienu metu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tikrai keista būna trečiadieniais matyti komitetuose ir komisijose, kai nuotoliniu būdu prisijungia didelė dalis Seimo narių tai važiuodami iš automobilio, tai iš kavinės, tai iš įvairių aplinkų ir taip toliau. Galbūt tai nėra blogai, bet, aišku, tai yra grėsmė pirmiausia jų pačių saugumui, kiek yra vairuojančių ir prisijungusių.
Bet mano klausimas turbūt dėl baimės, kad ir taip stringantys įstatymų projektai, darbas dar labiau sulėtės, kai komitetuose nebus kvorumo. Žinant iš valdančiosios daugumos, kad pakaitiniai Seimo nariai labai dažnai keičia ministrus, nes jie yra komitetuose tik kaip reti svečiai ir tiesiog priversti dirbti dviejuose komitetuose, kad užtikrintų tam tikrą kvorumą ir daugumą. Ar nemanote, kad tai tikrai bus problema ir sulėtės paties Seimo darbas? Tiesiog…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Valdančioji dauguma, formuodama Vyriausybę, nebūtinai turi skirti ministrais Seimo narius – atsakymas būtų toks. Pagrindinė tautos išrinkto parlamentaro veikla yra parlamente, mano galva. Čia yra pagrindinė veikla. Jeigu kažkas nori sėdėti ant dviejų kėdžių, galimas toks variantas, bet tada jau turi pasirinkti, kurioje vietoje tuo metu yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už kalbės L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai pritariu pateiktam projektui. Ar ne juokingai atrodo, kai mūsų komitete, kuriam aš atstovauju, mes nė vieno karto nematėme krašto apsaugos ministro, o jis yra komiteto narys. Visą laiką kitas pakaitinis asmuo atstovauja tuo pačiu metu visada dviejuose komitetuose. Ar gali Seimo narys būti įsigilinęs į visus klausimus, jeigu jis tik tam yra, kad balsuotų ir sudarytų kvorumą? Ko mes siekiame? Ar mes siekiame įstatymų kokybės ir gilios analizės, ar mes siekiame tik formaliai priimti šį įstatymą, komitete jį apsvarstyti ir priimti tikslų sprendimą. Aš tikrai pritariu kolegos J. Jaručio siūlymui. Tikrai siūlau visiems balsuoti už ir palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Jūsų diskusija priminė posakį, dabar Rusijoje kartais sakoma: mes ilgą laiką galvojome, kad iš vaikų reikia atimti internetą ir kompiuterius, bet iš tiesų reikėjo iš tėvų atimti televizorius. Kalbant apie tai, kokia čia karta užaugs arba dar kas nors, man atrodo, užaugs lankstesnė karta, ji sugebės prisitaikyti prie iššūkių. Ar tikrai kokybė nukenčia dabar, nesu tikras, man atrodo, tikrai yra Seimo narių, sugebančių dirbti darbą intensyviai, yra tokių, kurie to negali galbūt ir dėl savo temperamento ar dėl sugebėjimų. Iš esmės frakcija sprendžia, kaip jis atstovauja frakcijai būtent dirbdamas. Bet šiuo atveju aš manau, kad tai yra, kaip sakyti, skirta ne darbui pagerinti, o tokia reaktyvi pataisa. Jos tikslas, tiesą pasakius, net nelabai ir žinau, galbūt pakenkti, galbūt galvoja, kad ne taip efektyviai komitetai veiks. Bet nuo to tikrai niekam geriau nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime po dviejų paskutinių įstatymų projektų.
15.06 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3408 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1904 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1904. Pranešėjas – E. Sabutis. Kviečiu į tribūną pristatyti.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, šiuo įstatymo projektu siūloma panaikinti nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigaliosiantį Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą ir palikti galioti tokį pat reglamentavimą, koks yra būtent šiuo metu. Tai yra kad asmens, einančio Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę. Kitaip sakant, Seimo nario patarėjas, padėjėjas ar frakcijos referentas į pareigas ir toliau galėtų būti priimtas bei jas eiti didesniu nei vienu etatu.
Mieli kolegos, noriu priminti, kad visai greitai į Seimo salę atkeliaus siūlomos valstybės tarnybos pertvarkos paketas, galime taip pavadinti. Mano manymu, šiandien turėtume priimti tokį sprendimą, neskubėti teikti būtent šio įstatymo įsigaliojimo tam, kad galėtume rimtai įvertinti ir komitetuose, ir diskusijose, kaip bus pertvarkoma valstybės tarnyba, kaip bus keičiami atlyginimai. Tuomet galėsime įvertinti ir padėjėjų, ir patarėjų, ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnų ir darbo laiko, ir apmokėjimo klausimus. Kol kas tiek. Jeigu turite klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji – L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pagal dabartinį, jeigu nepriimtume šio teisės akto pakeitimo, mūsų valstybės tarnautojai, kurie dirba šiandien Seime vienu etatu, pasiliktų dirbti Seime, o kitur, jie galėtų dirbti kitoje institucijoje. Taip? Yra galimybė. Ar tai nesuponuoja to, kad mes čia tiesiog užkertame padėti Seimo nariams rasti specialistą, kuris būtų tinkamai… gautų realų, gerą atlyginimą, bent vidutinį darbo užmokestį?
E. SABUTIS (LSDPF). Taip, gerbiama kolege, jūs visiškai teisi. Jeigu nebūtų patvirtintas siūlomas šio įstatymo pakeitimas, tokiu atveju nemažai žmonių, sakykime taip, prarastų tą savo pusę etato ir būtų priversti ieškoti, kur dar papildomai prisidurti, bet tik ne čia. Kita vertus, visiems visiškai aišku, kad dėl to nukentėtų jų darbo kokybė, o rezultatas – nukentėtų ir mūsų darbo kokybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš dalies jau atsakėte atsakydamas kolegei Laimai. Bet čia gera prielaida: jeigu ateis Valstybės tarnybos įstatymas, jeigu mes jį svarstysime, jeigu apsvarstę mes jį priimsime. O jeigu mes, tiksliau, įstatymas neateis arba vėluos, jeigu įsigalės šita nuostata, kokios gali būti pasekmės? Jūs pasakėte, kad kokybė nukentės, bet ar nebus, kad dalis mūsų padėjėjų ir patarėjų paprasčiausiai išeis laimės ieškoti kitur ir mūsų darbas žiauriai nukentės? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Gerbiamas kolega, jūs esate visiškai teisus, tokią prielaidą galima daryti ir tą prielaidą galima netgi tvirtai daryti. Jeigu matote, kokios žinios ateina, tarkime, iš teismų sistemos ir skaitant žiniasklaidą, koks kyla nepasitenkinimas ir kaip yra sudėtinga teismų sistemoje susirasti darbuotojų, esant tokiai padėčiai ir nedideliems atlyginimams, tai šiuo atveju, aš manau, tie Seimo narių padėjėjai, kuriuos kol kas tenkina tokia padėtis, trečdaliu sumažintas atlyginimas vien dėl tokio keisto mūsų sprendimo arba sprendimo nepriėmimo… Tai tikrai lems tai, kad kai kurie iš jų tikrai paliks savo darbo vietas, o mums teks ieškoti mažiau kvalifikuotų, mažiau patyrusių, vėl sugrįšiu prie to paties, teks pasitenkinti žemesnės kokybės darbu, o aš manau, kad visi mes norėtume dirbti kuo kokybiškiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Sveikinu, tikrai labai geras jūsų pateiktas projektas, nes problema yra aiški, reali, trūksta tų gerų specialistų. Noriu paklausti, ar tai nėra diskriminacinis dalykas? Kuo išskirtinis Seimas? Vadinasi, Seime nebūtų galima dirbti pusantro etato, o kitose valstybinėse įstaigose būtų galima, ar tai nėra diskriminacinis dalykas? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš galbūt atsakysiu kiek kitaip. Mano manymu, iš esmės diskriminacinis dalykas yra tai, kad valstybės tarnautojas ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojas gauna tiesiog nekonkurencingą atlyginimą. Dėl to ir mes, ir kiti yra priversti ieškoti papildomo darbo, kad už pusantro etato į rankas gaunamas atlyginimas sudėjus būtų nors kiek motyvuojantis arba nors kiek konkurencingesnis. Šiuo atveju, tikiuosi, su ateinančia valstybės tarnybos pertvarka mes galėsime užtikrinti visiems valstybės tarnautojams, kad už 40 valandų darbo savaitę jie gautų tokį atlyginimą, kuris garantuotų, kad jie galėtų nedirbti papildomai ir turėti pakankamai laisvo laiko ir pailsėti, ir, kaip priimta sakyti, subalansuoti gerai ir asmeninį, ir darbinį gyvenimą.
PIRMININKAS. Dėkui, atsakėte į visus klausimus. Yra gausiai pasisakančių už. Pirmas kalbės S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi visi už, tai aš tikrai ilgai nekalbėsiu. Tik norėčiau kolegoms pasiūlyti šį įstatymo projektą iš viso ištrinti nuo žemės paviršiaus, kad čia nereikėtų pratęsti. Juk patarėjai, padėjėjai ateina dirbti su tam tikrais lūkesčiais ir dabar mes viduryje kadencijos tuos lūkesčius norime sunaikinti. Tai nėra nei teisinga, nei būtina. Kam jiems čia lakstyti ir kelių darbų ieškoti? Vienoje vietoje susikaupę padarys daug geriau, prasmingiau ir saugiau. Už.
PIRMININKAS. Dėkoju.
15.13 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917 (pateikimas)
Paskutinis įstatymo projektas prieš balsavimą iš esmės apie tą patį. Kviečiu D. Griškevičių pristatyti darbotvarkės 2-12 klausimą.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Kaip posėdžio pirmininkas jau sakė, įstatymo projektas iš esmės yra apie tą patį, gal tik pasirinkta šiek tiek kita forma. Aš gal pradėčiau nekartodamas, ką gerbiamas Eugenijus pasakė, tik keletas papildomų akcentų, ką norėčiau pabrėžti. Taip pat atsakysiu į ką tik Sergejaus pateiktą pasisakymą, kad abu šie įstatymų projektai ir siūlo tą laikinąją formą panaikinti, o jeigu jau būtų Valstybės tarnybos įstatymu keičiami kokie nors svarbūs dalykai, tada juos ir įtvirtinti. Bet dabar, kaip jūs gerai atkreipėte dėmesį, nežaisti kas dvejus metus ir kaskart atidėti tą pačią formą…
Na, kalbant apie dar keletą akcentų, tiesiog visada teikiant konkretų pasiūlymą, kuris liečia finansus, natūralus klausimas, ar reikės papildomų lėšų – ne, jokių papildomų lėšų nereikia, tai yra svarbu. Taip pat mes užtikrintume teisėtus darbuotojų, kurie jau pradėjo dirbti, lūkesčius.
Dažnai pasigirsta tokie pamąstymai, kodėl mes atskiriame politinio pasitikėjimo pareigūnus nuo kitų valstybės tarnautojų? Reikia nepamiršti, kad šie valstybės tarnautojai, politinio pasitikėjimo, turi vis dėlto kitokį socialinių garantijų paketą, jis, deja, nėra tapatus kitų valstybės tarnyboje dirbančių žmonių. Kaip gerai Eugenijus pasakė, vis dėlto kalbėkime atvirai, tai yra ne galimybė daugiau dirbti, bet tiesiog turėti konkurencingą atlyginimą ir turėti gerus specialistus čia, Seime.
Konkretus įstatymo projektas, kalbant vasaros duomenimis, paliestų šiuo metu 127 politinio pasitikėjimo pareigūnus. Manau, kolegos, šiuo atveju tikrai reikia pritarti, šitą klausimą išspręsti, nes mums to nepadarius tikrai didelė dalis tų žmonių, kuriuos šiandien tas įstatymas paliestų (tiesiog kalbėkime atvirai), paliktų Seimo darbą.
O kalbant konceptualiai, tikrai tuos klausimus svarstyti jau Valstybės tarnybos įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nėra. Dėl motyvų ar reikia mums dar vienas kitą agituoti? K. Vilkauskas sako, kad nebūtinai. Ar reikia? (Balsai salėje) A. Navickas gal irgi taip pat sako? Gerai, labai ačiū. Apsvarsčius visus šituos klausimus, kviečiu dabar užimti vietas Seimo salėje. Pradėsime balsavimo procedūrą.
15.16 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 7, 19, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 40 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1878 (pateikimo tęsinys)
Kad visiems būtų paprasčiau sekti, pradėsime iš eilės nuo pirmojo klausimo, kurį svarstėme. Tai yra 2-2 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1878. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame įstatymui po pateikimo.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 86, prieš – 3, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną.
Aš suprantu, kad taip pat bus prašoma Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo. Taip, sako. Galime pritarti bendru sutarimu viskam? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1043 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Statuto 138 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1043. Jis buvo pateiktas prieš pertrauką.
Balsavo 116: už – 60, prieš – 30, susilaikė 26. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
15.18 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1677 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto taip pat 138 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1677. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 118: už – 61, prieš – 33, susilaikė 24. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Analogiška svarstymo data – lapkričio 22-oji. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
15.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1798(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto taip pat 138 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-1798(2). Kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 75, prieš – 12, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Taip pat kaip pagrindinis – TTK. Svarstymo data – lapkričio 22 diena. Galima pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1866 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo statuto 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 118: už – 59, prieš – 36, susilaikė 23. Yra lygu. Mieli kolegos, reikės balsuoti iš naujo. Pabandome iš naujo, kaip vienoje dainoje sako. Kas pritaria darbotvarkės 2-10 klausimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 118: už – 58, prieš – 35, susilaikė 25. Nepritarta šiam Statuto pakeitimo projektui. Kas balsuoja už, pasisako už tobulinimą, kas prieš – už atmetimą. Kviečiu apsispręsti balsuojant alternatyviai.
Balsavo 115: už – 64, prieš – 51. J. Jarutis su kolegomis turės darbo tobulindami. Replika po balsavimo.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už galimybę tobulinti. Nelabai žinau, ką galima tobulinti. Na, keičiasi tvarka. Mes iki šiol meldėmės Švenčiausiajai Trejybei, dabar reikės melstis kitai trejybei: konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai, bet dėkoju.
15.23 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3408 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1904 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Apsispręskime dėl pritarimo po pateikimo. (Balsai salėje) Dėl 2-11 klausimo. Pranešėjai – E. Sabutis ir kolegos. Prašom balsuoti.
Balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną. Galime tam pritarti? Pritarta. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Opozicija kartais sako, kad valdantieji tyčiojasi iš opozicijos. Dabar aš girdžiu, kad lyg iš mūsų tyčiojasi dėl vieno atmesto projekto. Pažiūrėk, kolega Jonai, kiek projektų šiandien, opozicijos projektų, gavo valdančiųjų palaikymą. Šis beveik vienbalsiai. Taigi, viskas gerai.
15.24 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. (Balsai salėje) Kviečiu susikaupti, gal ir darbotvarkės 2-12 klausimas visai neblogai pavyks – Valstybės tarnybos įstatymo to paties straipsnio, faktiškai to paties pakeitimo pateikimas. Kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis analogiškai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Viskas, kas gerai, greitai baigiasi, taip ir šis posėdis. Ačiū visiems, kas dalyvavote. Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.