Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 14, 18, 22, 41, 43, 55, 56, 60, 61 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 391, 411 ir 431 straipsniais įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS
INFORMUOTIESIEMS INVESTUOTOJAMS SKIRTŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. XII-376 52, 61, 65 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 501 STRAIPSNIU ĮSTATYMo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 56, 59, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX-575 23 IR 232 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ GRUPIŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX-576 10 IR 101 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė šiuos įstatymų projektus:
1. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą;
2. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 14, 18, 22, 41, 43, 55, 56, 60, 61 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391, 411 ir 431 straipsniais įstatymo projektą;
3. Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 52, 61, 65 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektą;
4. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą;
5. Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 56, 59, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą;
6. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą;
7. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 232 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą;
8. Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 10 ir 101 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai).
Įstatymų projektai parengti įgyvendinant 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje taikymo (toliau – Reglamentas (ES) 2019/2088) ir 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (toliau – Reglamentas (ES) 2020/852), nuostatas ir perkeliant 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1160, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (toliau – Direktyva).
Reglamentai yra Europos Sąjungos tvarios darbotvarkės dalis ir prisidės prie Europos žaliojo kurso, paskelbto 2019 m. gruodį, skatinant privataus sektoriaus investicijas į žaliuosius ir tvarius projektus. Reglamentu (ES) 2019/2088 bus užtikrintas nuoseklumas ir aiškumas, kaip instituciniai investuotojai (turto valdytojai, draudimo bendrovės, pensijų fondų bendrovės, finansų makleriai ir finansų patarėjai) turėtų įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo (ESG) veiksnius, priimdami sprendimus dėl investavimo. Taip pat įtvirtinama pareiga atskleisti su tvarumu susijusią informaciją galutiniam investuotojui. Reglamentu (ES) 2020/852 nustatoma suvienodinta ekonominių veiklų Europos Sąjungoje klasifikavimo sistema („taksonomija“). Tikslas yra suderinti techninius kriterijus, siekiant įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkai. Reglamentuose numatyta, kad valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai laikosi Reglamento (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 reikalavimų, ir turėtų atitinkamas teises ir pareigas skirti poveikio priemones už šių reglamentų pažeidimus. Todėl, siekiant įgyvendinti Reglamentą (ES) 2019/2088 ir Reglamentą (ES) 2020/852, reikia papildyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
Direktyva (ES) 2019/1160 siekiama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas kolektyvinio investavimo subjektams ir panaikinti apribojimus laisvam kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų judėjimui Europos Sąjungoje, kartu užtikrinant vienodesnę investuotojų apsaugą. Atitinkamai siūloma patikslinti įstatymus, kurie reglamentuoja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą Lietuvos Respublikos teisėje.
Įstatymų projektų tikslas – įgyvendinti Reglamentą (ES) 2019/2088 ir Reglamentą (ES) 2020/852, perkelti Direktyvos nuostatas į Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Įstatymų projektų uždaviniai – padidinti teisinį aiškumą ir suteikti naujų galimybių kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) rinkos dalyviams.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected]) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jurgita Didikaitė, tel. (8 5) 239 0114, el. p. jurgita.didikaite@finmin.lt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Iki šiol Europos Sąjungos lygiu nebuvo reglamentuojami su tvarumu susiję taksonomijos ir informacijos atskleidimo klausimai, tai yra naujai sukurta sistema Europos Sąjungos lygiu. Todėl nebuvo numatytos finansų rinkos dalyvių ir finansų patarėjų pareigos, kuriomis siekiama palengvinti tvarų investavimą.
Šiuo metu KIS ir jų valdytojų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (toliau – KISĮ) ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas (toliau – AKISVĮ). Šie įstatymai nustato KIS ir jų valdytojų veiklos formas ir steigimosi pagrindus, licencijų ir veiklos leidimų išdavimo procesui taikomus reikalavimus, investuotojams teikiamą informaciją ir pan. Įstatymais visų pirma siekiama apsaugoti KIS dalyvių (investuotojų) interesus ir užtikrinti tvarų šios srities veikimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Esminiai Įstatymų projektų pakeitimai, susiję su reglamentų įgyvendinimu
Remiantis reglamentais, Įstatymų projektais Lietuvos bankui suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jo funkcijoms įgyvendinti pagal šiuos reglamentus.
Be to, reglamentai įpareigoja finansų rinkos dalyvius galutiniam investuotojui atskleisti su tvarumu susijusią informaciją periodinėse ataskaitose ir ikisutartinėje informacijoje. Nors šios reglamentuose įtvirtintos nuostatos rinkos dalyviams taikomos tiesiogiai ir reglamentai nereikalauja valstybių narių imtis priemonių jas įgyvendinant, įvertinus finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl periodinių ataskaitų ir ikisutartinės informacijos, Įstatymų projektai papildomi nuorodomis, kad periodinėse ataskaitose ir ikisutartinėje informacijoje reikia atskleisti ir informaciją, nurodytą reglamentuose. Toks papildymas leis išvengti teisės aktų kolizijos ir suteiks daugiau aiškumo rinkos dalyviams.
Analogiškai siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo papildomi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, nustatant, kad socialinės atsakomybės ataskaitoje ir konsoliduotojoje socialinės atsakomybės ataskaitoje taip pat pateikiama pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį reikalaujama informacija.
KISĮ ir AKISVĮ projektais siūlomi esminiai pakeitimai, susiję su Direktyvos perkėlimu:
· nustatomos neprofesionaliesiems investuotojams skirtos priemonės (KISĮ ir AKISVĮ projektai);
· nustatoma investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka (KISĮ ir AKISVĮ projektai);
· reglamentuojama išankstinio platinimo tvarka (AKISVĮ projektas);
· atsisakoma kai kurių nuostatų, susijusių su rinkodaros pranešimais (KISĮ projektas);
· suderinama pranešimo priežiūros institucijoms apie su neprofesionaliesiems investuotojams skirtais KIS susijusius pakeitimus procedūra su alternatyviesiems kolektyvinio investavimo subjektams (toliau ‒ AKIS) nustatyta pranešimo procedūra (KISĮ ir AKISVĮ projektai).
Nustatomos neprofesionaliesiems investuotojams skirtos priemonės, kurias turi užtikrinti valdymo įmonė, norėdama platinti KIS investicinius vienetus ar akcijas kitoje valstybėje
KISĮ ir AKISVĮ projektuose siūloma nustatyti priemones, kai kitoje valstybėje, nei yra įsteigtas KIS, platinami KIS investiciniai vienetai ar akcijos neprofesionaliesiems investuotojams. Šios priemonės turi užtikrinti, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų gauti visą jiems reikiamą informaciją ir naudotis savo teisėmis ir būtų galima apdoroti investuotojų pavedimus. Taip pat užtikrinama, kad informacija neprofesionaliesiems investuotojams būtų prieinama šalies, kurioje vyksta platinimas, valstybine kalba. Įteisinama nuostata, kad valdymo įmonė, ketindama platinti investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, gali neturėti fizinio atstovo Lietuvos Respublikoje.
KIS investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka
KISĮ ir AKISVĮ projektuose nustatoma procedūra ir sąlygos, kaip galima nutraukti KIS akcijų ar investicinių vienetų platinimą kitoje valstybėje narėje, nei įsteigtas KIS, tik kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Turi būti pateikiamas visa apimantis pasiūlymas netaikant jokių mokesčių ar atskaitymų atpirkti visus investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos turi investuotojai. Šis siūlymas turi būti viešai skelbiamas 30 darbo dienų interneto svetainėje, kuri buvo nurodyta teikiant pranešimą apie platinimą. Susitarimai su finansų tarpininkais ar įgaliotais asmenimis turi būti pakeičiami arba nutraukiami nuo platinimo nutraukimo dienos. Taip pat investuotojai turi būti informuojami apie pasekmes, jei jie nepriims pasiūlymo išpirkti jų turimų investicinių vienetų ar akcijų. KISĮ ir AKISVĮ projektais nustatyta, kad visą šią informaciją valdymo įmonė turi pateikti buveinės valstybės priežiūros institucijai, kuri ją patikrinusi ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos perduoda tą pranešimą valstybės narės, kurioje numatoma nutraukti KIS investicinių vienetų ar akcijų platinimą, priežiūros institucijoms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai bei apie informacijos perdavimą praneša kolektyviniam investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei. Siekiant užtikrinti investuotojų, kurie nepasinaudojo galimybe pareikalauti išpirkti jų turimus investicinius vienetus ir akcijas, apsaugą, KISĮ ir AKISVĮ projektuose įtvirtinama, kad investuotojams ir toliau turi būti teikiama visa pagal teisės aktus privaloma teikti informacija.
Išankstinio platinimo tvarka
AKISVĮ projektu įtvirtinamas naujas išankstinio platinimo reglamentavimas, kuris bus suderintas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Išankstinis platinimas naudingas tuo atveju, kai AKIS valdymo įmonė nori iš anksto pasitikrinti investuotojų susidomėjimą tam tikra investavimo idėja ar strategija. Iki šiol nacionalinėse teisės sistemose buvo taikomos skirtingos išankstinio platinimo tvarkos. Siekiant panaikinti skirtumus, įvedama viena Europos Sąjungoje bendra „išankstinio platinimo“ sąvoka. Išankstinis platinimas skirtas tik potencialiems profesionaliesiems investuotojams, siekiant pasitikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu AKIS arba įsteigtu AKIS, apie kurio platinimą kitoje valstybėje dar nebuvo pranešta pagal AKISVĮ. Valdymo įmonė turi užtikrinti, kad potencialūs investuotojai neįsigytų AKIS investicinių vienetų ar akcijų išankstinio platinimo metu, taip pat turi dokumentuose aiškiai nurodyti, kad išankstinio platinimo metu teikiami dokumentai neprilygsta pasiūlymui arba kvietimui įsigyti AKIS investicinių vienetų ar akcijų ir kad informacija yra neišsami bei gali būti keičiama. Jei per 18 mėnesių nuo išankstinio platinimo pradžios profesionalieji investuotojai įsigyja AKIS, kuris buvo nurodytas vykdant išankstinį platinimą teiktoje informacijoje, investicinius vienetus ar akcijas arba remiantis išankstiniu platinimu įsteigto AKIS investicinių vienetų ar akcijų, laikoma, kad tai yra platinimas ir jam turi būti taikomos AKISVĮ nurodytos pranešimo apie platinimą procedūros. AKISVĮ projekte numatyta, kokią informaciją per dvi savaites nuo išankstinio platinimo pradžios valdymo įmonė turi pateikti priežiūros institucijai siunčiamame laiške – laikotarpiai, kuriais yra ar buvo vykdomas išankstinis platinimas, trumpas veiklos aprašymas, investicijos strategijų pristatymas, taip pat, jei aktualu, pateikiamas AKIS ir AKIS subfondų sąrašas. Įtvirtinama teisė valdymo įmonei pavesti vykdyti išankstinį platinimą valdymo įmonės vardu, kai ji turi visus reikiamus leidimus.
Atsisakoma kai kurių nuostatų, susijusių su rinkodaros pranešimais
Atsižvelgiant į tai, kad visi reikalavimai, susiję su rinkodaros pranešimais, buvo sustiprinti ir įtvirtinti tiesiogiai taikomame Reglamente 2019/1156, atitinkami reikalavimai pagal Direktyvą buvo išbraukti. Atitinkamai pakeista ir KISĮ projekte, atsisakant perteklinių reikalavimų dėl rinkodaros pranešimų.
Suderinama pranešimo priežiūros institucijoms apie su neprofesionaliesiems investuotojams skirtais KIS susijusius pakeitimus procedūra su AKIS nustatyta pranešimo procedūra
KISĮ nustatyta, kad Lietuvoje licencijuota valdymo įmonė, norėdama įsteigti filialą kitoje valstybėje arba norėdama platinti Lietuvoje įsteigto KIS investicinius vienetus ar akcijas kitoje valstybėje, turi pateikti įstatyme nurodytą informaciją priežiūros institucijai. Tačiau iki šiol nebuvo iki galo numatyta procedūra, kaip reikėtų elgtis priežiūros institucijoms, kai ta pateikta informacija pasikeičia. Atsižvelgiant į tai, KISĮ projekte įtvirtinama aiški procedūra, kuri suderinama su analogiška procedūra, nustatyta AKISVĮ. Naujose nuostatose nurodoma, kad jei priežiūros institucija nustato, kad atlikus numatomus informacijos pakeitimus nebebus laikomasi KISĮ nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija per 15 darbo dienų nuo informacijos apie planuojamus pakeitimus gavimo dienos turi pranešti valdymo įmonei apie tai, kad ji negali įgyvendinti tokio pakeitimo. 15 darbo dienų terminas nustatomas ir AKISVĮ projekte. Jei valdymo įmonė praneša apie jau įgyvendintą pakeitimą, dėl kurio pažeidžiami KISĮ reikalavimai, priežiūros institucija turi reikalauti nutraukti veiklą, kuri prieštarauja įstatymui, ir imasi visų reikiamų poveikio priemonių. Taip pat nustatoma, kad apie visus veiksmus, kurių ėmėsi priežiūros institucija, ji turi pranešti priimančiosios valstybės priežiūros institucijai.
Įteisinamos nuostatos dėl galimybės valdymo įmonėms naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis
Galimybė pasitelkti fizinius asmenis numatyta Direktyvos 2009/65/ES 80 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valdymo įmonė investicinius vienetus gali parduoti tiesiogiai pati arba per juridinius ar fizinius asmenis, kurie veikia valdymo įmonės vardu ir už kurių veiklą valdymo įmonė yra visiškai atsakinga. Iki šiol Lietuvoje nebuvo leidžiama valdymo įmonėms naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, tačiau, įvertinus finansų rinkos dalyvių pateiktus argumentus, Europos Sąjungos teisę ir kitų valstybių, kuriose ši galimybė yra suteikiama (pvz., Vokietija, Jungtinė Karalystė), praktiką, nuspręsta atitinkamai tikslinti KISĮ ir AKISĮ. Todėl Įstatymų projektuose nustatoma teisė valdymo įmonėms naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis ir šiuo tikslu turima vadovautis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatomis, pvz., valdymo įmonė visiškai atsakytų už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu. Taip pat numatoma, kad tuo atveju, kai valdymo įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia priklausomus tarpininkus, tai nėra laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos – rinkodaros, įskaitant platinimą, pavedimu.
Įteisinama galimybė išplėsti KIS, investuojančių į kitus KIS, galimų investicinių priemonių ratą ir taip panaikinti galimą Lietuvos KIS diskriminaciją
KISĮ 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti KIS, investuojantys į kitus KIS, gali investuoti į kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje įsteigtus KIS, jeigu šie KIS atitinka KISĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau nėra expressis verbis nurodyta, kad tokie KIS gali investuoti į Lietuvos Respublikoje įsteigtus suderintuosius KIS, specialiuosius KIS ar informuotiesiems investuotojams skirtus KIS. Toks reguliavimas kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų, ar Lietuvos Respublikoje įsteigti KIS, investuojantys į kitus KIS, gali investuoti į Lietuvos Respublikoje įsteigtus KIS, tad nepagrįstai diskriminuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtus KIS, palyginti su kitose valstybėse narėse, trečiosiose valstybėse įsteigtais KIS. Siekiant patikslinti KIS, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus (KIS), investicinių priemonių ratą, sudaryti vienodas veiklos sąlygas Lietuvoje ir kitose valstybėse įsteigtiems KIS bei padidinti teisinį aiškumą, atitinkamai papildyta KISĮ 150 straipsnio 1 dalis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Padidėjusi konkurencija suteiks investuotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir bus užtikrintas aukštas investuotojų apsaugos lygis.
Tikimasi, kad priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, liberalesniu ir aiškesniu teisiniu reguliavimu bus sukurta palankesnė aplinka KIS veiklos srities vystymuisi Lietuvoje, paskatintas tinkamos kapitalo rinkos veikimo praktikos formavimas ir suteikta daugiau lankstumo rinkos dalyviams vykdant savo veiklą.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus Įstatymų projektus, bus nustatytas didesnis teisinis tikrumas ir užtikrinta, kad Reglamentų nuostatos būtų teisingai įgyvendintos, taip apsaugant investuotojų interesus, užtikrinant geresnį informacijos investuotojams atskleidimą ir aiškumą, kuri veikla laikoma tvaria, kad jie priimtų labiau pagrįstus sprendimus.
Tikimasi, kad įstatymų, kurių projektai teikiami, įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes numatomu reguliavimu bus sukurta palankesnė aplinka KIS srities vystymuisi Lietuvoje, taip pat bus didinamas Lietuvos konkurencingumas. Įstatymų projektų nuostatos skatins kapitalo rinkos plėtrą ir suteiks naujų galimybių kapitalo rinkos dalyviams.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. AKISVĮ projekte apibrėžiama alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto informacijos išankstinio platinimo sąvoka suderinta nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymus, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Informacijos atskleidimas“, „tvarus investavimas“, „valdymo įmonė“, „kolektyvinio investavimo subjektas“, „alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas“, „išankstinis platinimas“.